CP v2

Blog

  • Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija statys pirmąjį kabelių klojimo laivą: jis bus reikalingas Baltijos vėjo parkams

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama jūrinės vėjo energetikos grandinę Baltijos jūroje: pasirašytas ketinimų protokolas dėl pirmojo šalies kabelių klojimo laivo. Tokia specializuota jūrinė technika reikalinga povandeniniams elektros kabeliams tiesti ir vėjo parkams prižiūrėti.

    Susitarimą pasirašė Pramonės plėtros agentūra (ARP), kabelių gamintoja „Tele-Fonika Kable“, „Orlen Neptun“ ir „PGE Baltica“. Dokumentas numato, kad laivas būtų naudojamas statant ir aptarnaujant Lenkijos jūrinio vėjo projektus Baltijos jūroje.

    Laivas turėtų būti pastatytas Lenkijoje

    Lenkijos valstybės turto ministras Wojciech Balczun po pasirašymo teigė, kad projektas laikomas rimtu, o artimiausiu metu vyks statyklos atranka. Pasak jo, laivas turi būti statomas Lenkijos laivų statyklose.

    „Tai rimtas projektas: dabar vyks laivų statyklos atranka, o laivas bus pastatytas Lenkijos laivų statyklose“, – sakė Wojciech Balczun.

    Partneriai akcentuoja, kad siekiama išvengti laivo statybos Azijoje, o didesnę vertės dalį palikti vietos pramonei. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją stiprinti strateginių tiekimo grandinių atsparumą energetikos pertvarkos metu.

    Terminas siejamas su antruoju etapu

    „Tele-Fonika Kable“ valdybos narys Piotras Mirekas nurodė, kad tikslas yra laivą parengti iki 2029 metų, kai prasidės antrasis Lenkijos jūrinių vėjo parkų plėtros etapas. Jo teigimu, tokios specializuotos paskirties laivo statyba paprastai trunka kiek mažiau nei trejus metus.

    „Norėtume, kad laivas būtų parengtas 2029 metais, antrajam jūrinių vėjo parkų statybų etapui Baltijos jūroje“, – sakė Piotras Mirekas.

    Jei statybos sutartis būtų pasirašyta trečiąjį ketvirtį, laivas realistiškai galėtų būti užbaigtas 2029 metų viduryje. Šie terminai svarbūs, nes kabelių klojimo pajėgumai dažnai tampa vienu pagrindinių „butelio kakliukų“ plečiant jūrinę vėjo energetiką.

    Kas valdys projektą ir kodėl to reikia?

    Už laivo statybą turėtų atsakyti specialios paskirties įmonė, kurią kurtų ARP ir „Tele-Fonika Kable“ grupė, o pati statyba būtų pavedama pasirinktai laivų statyklai. Įmonė dar tik steigiama, o steigėjai laukia ir konkurencijos priežiūros institucijų sprendimų.

    „PGE Baltica“ vadovas Bartoszas Fedurekas pabrėžė, kad bendrovė jau planuoja būsimas techninės priežiūros paslaugas iš šio laivo. Praktiškai tai reiškia siekį užsitikrinti vietinę infrastruktūrą ne tik statyboms, bet ir dešimtmečius trunkančiam jūrinių parkų eksploatacijos laikotarpiui.

    „Jau stojame į eilę dėl priežiūros paslaugų, kurias teiktų šis laivas“, – sakė Bartoszas Fedurekas.

    Jūrinės vėjo energetikos plėtra reikalauja ne tik turbinas montuojančių laivų, bet ir kabelių klojimo flotilės, uostų parengties, kvalifikuotų rangovų bei atsarginių dalių logistikos. Todėl kabelių klojimo laivas tampa svarbia nacionalinės energetikos transformacijos dalimi, mažinančia priklausomybę nuo užsienio rangovų ir jų užimtumo ciklų.

    Šių metų pradžioje ARP ir „Tele-Fonika Kable“ jau buvo pasirašiusios ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo jūrinės vėjo energetikos projektuose, įskaitant kabelių klojimo laivo idėją. Dabar prie iniciatyvos prisijungę energetikos ir jūrinės plėtros partneriai rodo, kad projektas pereina į praktiškesnę įgyvendinimo fazę.

  • Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Kinijos eksporto banga smogia Vokietijos pramonei: per kelerius metus dingo 400 000 darbo vietų

    Antrasis Kinijos šokas Vokietijai

    Kinijos eksportas vis labiau spaudžia Vokietijos ekonomiką ir ypač jos pramonę, teigiama Londone veikiančio analitinio centro Center for European Reform įžvalgose. Autoriai situaciją lygina su pirmuoju vadinamuoju Kinijos šoku, kuris Vakarų pramonę palietė po Kinijos įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją 2001 metais.

    Skirtumas tas, kad dabartinis spaudimas kyla ne tik iš pigesnės gamybos, bet ir iš technologinio proveržio bei didėjančios Kinijos įmonių konkurencijos aukštos pridėtinės vertės sektoriuose. Dėl to Vokietijoje vis dažniau kalbama apie riziką prarasti pramonės svorį ekonomikoje, o tai reikštų silpnesnį augimą ir lėtesnį atlyginimų kilimą.

    „Berlynas nesiima pakankamų veiksmų, nors situacija kelia grėsmę ekonominiam saugumui svarbiausiose šakose“, – teigiama ataskaitoje.

    Kuriose šakose prarandamos pozicijos

    Analitikų vertinimu, Kinijos bendrovės sparčiai didina rinkos dalį ten, kur anksčiau dominavo Vokietijos gamintojai. Dažniausiai minimos automobilių pramonė, mašinų gamyba, chemijos sektorius ir aviacijos pramonė, kur konkurencinis spaudimas juntamas tiek Europoje, tiek trečiosiose rinkose.

    Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje jau kelerius metus svyruoja žemyn, o eksportas į Kiniją tampa mažiau patikimu augimo šaltiniu. CER skaičiavimu, šios tendencijos siejamos su maždaug 400 000 darbo vietų sumažėjimu, kai dalis gamybos traukėsi arba buvo išstumta konkurentų.

    Didėjanti priklausomybė ir spaudimo svertai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad augant priklausomybei nuo Kinijos importo mažėja Vokietijos ekonomikos atsparumas išorės sukrėtimams. Tai reiškia ne tik didesnę riziką tiekimo grandinėms, bet ir platesnes galimybes Kinijai daryti politinį ar ekonominį spaudimą, jei santykiai paaštrėtų.

    Ekspertai taip pat kritikuoja požiūrį, kad problemą išspręs vien vidaus reformos, pavyzdžiui, darbo rinkos ar mokesčių pakeitimai. Jų vertinimu, vien nacionalinių priemonių gali nepakakti, kai konkurencija susijusi su masto ekonomija, valstybinėmis subsidijomis ir strategine pramonės politika.

    „Vokietijai vertėtų aktyviau remti Europos Sąjungos priemones Kinijos atžvilgiu, net jei Kinija išlieka svarbi prekybos partnerė“, – pažymi ataskaitos autoriai.

    Diskusijų centre atsiduria ir Kinijos pramonės rėmimo modelis: dotacijos, lengvatinis finansavimas, palankios sąlygos žemei bei infrastruktūrai, leidžiančios išlaikyti mažesnius kaštus. CER vertinimu, dėl šių veiksnių Kinijos eksportas 2026 metų pirmąjį ketvirtį augo 15 proc. sparčiau nei pasaulinė prekyba, todėl spaudimas Europos gamintojams gali išlikti ilgalaikis.

    Vokietijai ir Europos Sąjungai tai reiškia sudėtingą užduotį: stiprinti konkurencingumą, spartinti inovacijas ir kartu mažinti strategines priklausomybes, neperžengiant atviro pasaulio prekybos principų. Sprendimai, anot analitikų, vis labiau persikelia į bendrą Europos prekybos, investicijų ir pramonės politiką.

  • Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos krenta, nors Ormūzo sąsiauris vis dar įtemptas: rinka tiki laipsnišku atvėrimu

    Naftos kainos pasaulio rinkose šią savaitę pastebimai smuko, nors įtampa dėl Ormūzo sąsiaurio išlieka aukšta. Investuotojai, panašu, vis labiau remiasi prielaida, kad tranzitas per vieną svarbiausių energetikos koridorių bus atnaujinamas palaipsniui, o konflikto eskalacija bent trumpuoju laikotarpiu gali būti pristabdyta.

    Kainų kritimą sustiprino lūkesčiai, kad Vašingtonas kol kas nesiryš greitam karinių veiksmų atnaujinimui prieš Iraną ir suteiks erdvės deryboms. Tokios nuotaikos paprastai mažina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, kuri į naftos kainą įskaičiuojama, kai tiekimo sutrikimų tikimybė auga.

    Kas vyksta Ormūzo sąsiauryje?

    Ormūzo sąsiauris yra kritiškai svarbus kelias, jungiantis Persijos įlanką su Indijos vandenynu, todėl bet koks apribojimas čia akimirksniu atsispindi energijos žaliavų kainose. Rinkos reakcija rodo, kad dalis dalyvių pradėjo vertinti scenarijų, kuriame tranzitas nėra visiškai blokuojamas, o leidimai plaukti suteikiami selektyviai.

    Pranešimai, kad per sąsiaurį praleidžiami pavieniai tanklaiviai, ypač vykstantys į Azijos kryptį, tapo papildomu argumentu kainų korekcijai žemyn. Nors tokių reisų mastas ribotas, vien signalas apie judėjimą sumažina baimę dėl staigaus tiekimo „užsukimo“.

    Diplomatijos signalai ir NATO svarstymai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai teigė, kad sprendimą dėl tolesnių veiksmų prieš Iraną atidėjo kelioms dienoms, siekdamas palikti galimybę susitarimui. Pasak jo, tam įtakos turėjo ir Artimųjų Rytų partnerių prašymai skirti papildomo laiko diplomatinėms pastangoms.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi informaciją apie galimus NATO svarstymus, kaip užtikrinti laivybos saugumą, jei kelias neatsivertų iki liepos pradžios. Kol kas tai labiau diskusijų lygmens idėjos, o sprendimams reikėtų politinio sutarimo ir aiškaus mandato, todėl investuotojai šią kryptį vertina atsargiai.

    Ką tai reiškia naftos kainoms?

    Naftos kainos trumpuoju laikotarpiu dažnai juda ne vien pagal faktinį tiekimą, bet ir pagal lūkesčius dėl rizikos. Jei daugėja ženklų, kad tranzitas gali būti bent iš dalies atkurtas ir karinė eskalacija atidedama, kainos linkusios trauktis net ir esant įtemptai geopolitinei situacijai.

    Vis dėlto padėtis išlieka trapi: bet koks incidentas jūroje, griežtesni ribojimai ar staigus derybų žlugimas galėtų greitai sugrąžinti brangimo bangą. Dėl to artimiausiu metu tikėtinas didesnis kainų svyravimas, ypač reaguojant į naujus pareiškimus ir laivybos srauto pokyčius.

  • „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    „Stellantis“ ir „Dongfeng“ susitarimas: kiniški elektromobiliai bus gaminami Europoje, kad išvengtų muitų

    Gamyba Europoje vietoj importo

    Automobilių koncernas „Stellantis“ paskelbė kuriantis bendrą įmonę su Kinijos gamintoju „Dongfeng“, kuri apims gamybos, pardavimų ir technologijų bendradarbiavimą Europoje. Pagrindinis tikslas – greičiau įsitvirtinti rinkoje, kuriai tenka vis daugiau reikalavimų dėl perėjimo prie elektromobilių.

    Pagal skelbiamą planą „Dongfeng“ valdomo prekių ženklo „Voyah“ elektromobiliai turėtų būti surenkami „Stellantis“ gamykloje Rene, vakarų Prancūzijoje. Tokia schema reikštų, kad automobiliai į Europos rinką patektų kaip Europoje pagaminta produkcija, o ne kaip tiesioginis importas iš Kinijos.

    Kaip tai siejasi su ES muitais?

    Europos Sąjunga 2024 metų pabaigoje pradėjo taikyti papildomus muitus daliai iš Kinijos importuojamų elektromobilių, argumentuodama siekiu apsaugoti vietos gamintojus. Dėl to gamyba ES teritorijoje tampa vienu praktiškiausių būdų išlaikyti konkurencingą kainą ir stabilų tiekimą.

    Šis žingsnis išryškina platesnę tendenciją: Kinijos gamintojai vis dažniau svarsto surinkimą ar gamyklas Europoje, kad sumažintų prekybos barjerų įtaką. Tuo pat metu Europos gamintojai ieško partnerystės, kuri leistų greičiau gauti baterijų, programinės įrangos ir elektrinių pavarų technologijas.

    Ką laimi „Stellantis“ ir „Dongfeng“?

    „Stellantis“ tikisi, kad partnerystė padės geriau išnaudoti gamybos pajėgumus ir sustiprinti pozicijas Europoje, kur vidaus degimo variklių era artėja prie pabaigos. Rene gamykla, kaip nurodoma, pastaraisiais metais dirbo ne visu pajėgumu, nes automobilių paklausa regione negrįžo į ikipandeminį lygį.

    „Dongfeng“ tikslas – didinti eksportą ir pardavimus už Kinijos ribų, kur vietinėje rinkoje konkurencija aštrėja, o vartojimas tampa labiau nepastovus. „Stellantis“ pranešė valdysianti bendrą įmonę su 51 proc. akcijų, o „Dongfeng“ turės 49 proc., tačiau finansinės detalės neatskleidžiamos.

    Lygiagrečiai „Stellantis“ viešai kalba ir apie mažesnių, pigesnių elektromobilių gamybą Europai, siekiant atsilaikyti prieš Kinijos modelių kainų spaudimą. Europos rinkoje būtent kaina ir baterijos vertės grandinė tampa esminiais veiksniais, nulemiančiais, kurie prekių ženklai pajėgs augti, o kurie bus priversti trauktis.

  • Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Ką Europos Komisija patvirtino?

    Lenkija iš Nacionalinio atkūrimo plano (KPO) išbraukė nuostatą, kuri būtų įpareigojusi įvesti mokesčius automobiliams su vidaus degimo varikliais. Apie tai viešai patvirtino Europos Komisijos atstovas, užbaigdamas kelias savaites trukusias derybas dėl KPO pakeitimų.

    Anksčiau KPO buvo siejama su priemonėmis, kurios turėjo skatinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto, o mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais buvo įvardijami kaip viena iš galimų paskatų. Lenkijos valdžia siekė šį įsipareigojimą pakeisti kitomis priemonėmis, kurios, jų teigimu, veiktų labiau per skatinimą, o ne per papildomą finansinę naštą gyventojams.

    Trys planuotos įmokos ir kas vietoje jų

    Pagal ankstesnę KPO versiją buvo svarstomos trys su automobilių naudojimu susijusios įmokos: mokestis už turėjimą, mokestis registruojant ir papildoma įmoka įmonėms, kurių autoparke yra bent du automobiliai su vidaus degimo varikliais. Patvirtinus pakeitimus, šių įmokų KPO nebelieka.

    Vietoje mokesčių akcentas perkeliamas į paramos ir investicijų kryptį, įskaitant elektromobilumo skatinimą per subsidijas. Lenkijos valdžia kaip alternatyvą mokesčiams įvardijo principą, kad efektyviau veikia „paskatos“, o ne „bausmės“, todėl prioritetas teikiamas finansavimo programoms ir investicijoms į infrastruktūrą.

    „Įtikinome Europos Komisiją, kad vietoje lazdos geriau veikia morka: vietoje įmokų turi būti paskatos ir investicijos“, – sakė Lenkijos viceministras Janas Szyszko.

    Subsidijos elektromobiliams ir šilumos ūkiui

    Lenkija jau buvo pradėjusi elektromobilių rėmimo programą „NaszEauto“, finansuojamą iš KPO lėšų. Pagal skelbtą informaciją, programai numatyta 1,6 mlrd. zlotų, tai yra apie 370 mln. eurų, o didžiausia parama vienam gavėjui siekė 40 tūkst. zlotų, tai yra apie 9 000 eurų.

    Parama buvo skirta naujiems M1 kategorijos lengviesiems elektromobiliams ir galėjo būti taikoma pirkimui, lizingui ar ilgalaikei nuomai. Nors programa formaliai galėjo būti tęsiama, nacionalinė aplinkos institucija skelbė, kad jos biudžetas buvo išnaudotas, todėl faktinis paramos prieinamumas tapo ribotas.

    Kartu Lenkija planuoja papildomą finansavimą šilumos ūkiui: pristatytas Rządowy Fundusz Ciepłownictwa Systemowego 2026–2030 metų laikotarpiui. Skelbiama, kad jo biudžetas sudarytų apie 3 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 700 mln. eurų, o startas numatomas 2026 metų rugpjūtį.

    Kodėl KPO terminai spaudžia?

    KPO lėšų įgyvendinimo grafikas yra griežtas, nes programos tikslus valstybės narės turi pasiekti iki 2026 metų. Tai reiškia, kad pakeitimų patvirtinimas svarbus ne tik politine, bet ir praktine prasme: be suderintų korekcijų sudėtingiau teikti naujus mokėjimo prašymus ir planuoti reformas.

    Lenkija skelbia ketinanti dar kartą kreiptis dėl naujo mokėjimo, o patvirtinti pakeitimai turėtų sumažinti riziką, kad ginčai dėl neįgyvendintų įsipareigojimų pristabdys lėšų srautą. Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, kaip greitai alternatyvios priemonės bus paverstos konkrečiais projektais ir investicijomis.

  • Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Naftos kainos smunka: po 26 laivų praleidimo per Hormuzo sąsiaurį rinkose atsirado daugiau vilties

    Rinka atsikvėpė po žinios

    Naftos kainos pasaulio biržose krito, investuotojams sureagavus į signalus, kad Hormuzo sąsiauryje judėjimas pamažu atsinaujina. Irano Islamo revoliucinės gvardijos karinės jūrų pajėgos paskelbė, kad per pastarąją parą sąsiaurį kirto 26 laivai.

    Nors iki karo per šį maršrutą įprastai praplaukdavo apie 130–140 laivų per dieną, net ir dalinis srauto grįžimas rinkoms tapo reikšmingu ženklu. Dėl to naftos kainų įtampa trumpam atlėgo, o kainos koregavosi žemyn.

    Kiek ir kodėl atpigo WTI ir „Brent“

    JAV etaloninė WTI nafta per prekybos sesiją smuko apie 5 proc. ir pasiekė maždaug 92 eurus už barelį, taip nusileisdama žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Europos rinkose svarbiausia „Brent“ rūšis taip pat pigo apie 5,2 proc. – iki maždaug 98 eurų už barelį.

    Kainų kritimą lėmė ne vien faktinis 26 laivų praleidimas, bet ir lūkestis, kad blokados režimas gali švelnėti palaipsniui. Energetikos rinkose tokie signalai mažina baimę dėl staigaus pasiūlos sutrikimo, todėl dalis rizikos priedo kainoje išgaruoja.

    Kodėl Hormuzo sąsiauris toks svarbus

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“: iki karo per jį buvo gabenama apie 20 proc. pasaulinės naftos. Dėl to net trumpalaikiai sutrikimai gali greitai persiduoti degalų, transporto ir logistikos kainoms daugelyje valstybių.

    Šis maršrutas, remiantis publikuota informacija, yra ribojamas nuo 2026 metų vasario 28 dienos, kai po JAV ir Izraelio atakos Iranui regione smarkiai išaugo karinė įtampa. Todėl kiekviena žinia apie realų laivybos atsigavimą rinkose vertinama kaip potencialus lūžio taškas.

    Kartu ekonomistai perspėja, kad ilgiau užsitęsusi blokada galėtų smukdyti ekonomikos augimą: brangi energija didina infliacijos spaudimą, o aukštos palūkanos ir didelės obligacijų pajamingumo reikšmės brangina skolos aptarnavimą. Tokia kombinacija silpnina vartojimą ir investicijas, todėl energijos kainų dinamika tampa vienu svarbiausių makroekonominių rizikos veiksnių.

    „Aukštos naftos kainos šiuo metu yra pagrindinis makroekonominio spaudimo taškas“, – sakė finansų analitikė Viktoria Kuszak.

    Rinkų nuotaikas pastarosiomis dienomis veikė ir JAV politiniai signalai: skelbta, kad Vašingtonas bent laikinai stabdo planuotus karinius veiksmus, siekdamas palikti erdvės deryboms. Investuotojai tokius pareiškimus vertina kaip galimybę sumažinti eskalacijos riziką, nors situacija išlieka trapi.

  • „OpenAI“ gali ruoštis IPO 2026 metais: „Reuters“ įvardijo terminus ir galimą varžybą su SpaceX

    „OpenAI“ gali ruoštis IPO 2026 metais: „Reuters“ įvardijo terminus ir galimą varžybą su SpaceX

    „Reuters“: dokumentai gali būti teikiami konfidencialiai

    „OpenAI“ artimiausiomis savaitėmis gali konfidencialiai pateikti dokumentus, reikalingus pirminiam viešajam akcijų siūlymui, skelbia „Reuters“. Agentūros šaltinių teigimu, bendrovės debiutas biržoje galėtų įvykti dar 2026 metų rugsėjį.

    Pati „OpenAI“ šių pranešimų viešai nekomentavo. Vis dėlto rinkoje IPO tema įgauna pagreitį, nes DI sektoriaus vertės grandinėje auga tiek investuotojų lūkesčiai, tiek reguliuotojų dėmesys.

    Kas žinoma apie pasirengimą

    Pasak „Reuters“, rengiant IPO dokumentaciją „OpenAI“ bendradarbiauja su investiciniais bankais „Goldman Sachs“ ir „Morgan Stanley“. Tokiuose procesuose esminis dokumentas yra prospektas, kuriame investuotojams ir priežiūros institucijoms aiškinamas verslo modelis, rizikos ir finansiniai rodikliai.

    DI bendrovėms tai ypač jautri sritis: rinkai svarbu suprasti, kaip stabiliai auga pajamos, kiek kainuoja modelių mokymas ir infrastruktūra bei kokia yra priklausomybė nuo partnerių, ypač debesijos paslaugų ir lustų tiekėjų.

    „Šis teisinio ginčo sprendimas pašalino vieną didžiausių kliūčių kelyje į IPO ir greičiausiai suteikė „OpenAI“ daugiau pasitikėjimo paspartinti procesą“, – sakė IPOX viceprezidentė Kat Liu.

    Vertinimai ir konkurencija dėl dėmesio

    Tekste minima, kad 2026 metų pradžioje „OpenAI“ pritraukė 122 milijardus JAV dolerių. Konvertavus apytikriu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 113 milijardų eurų, o toks finansavimo mastas būtų vienas didžiausių privačių technologijų bendrovių istorijoje.

    „Reuters“ taip pat teigia, kad „OpenAI“ IPO galėtų užgožti „SpaceX“ planuojamą debiutą biržoje. Rinkos dalyviai pastaruoju metu atidžiai seka, kurios aukštos rizikos, bet didelio augimo bendrovės sugebės įtikinti investuotojus ne tik ambicijomis, bet ir aiškiai matoma pelningumo trajektorija.

    Pranešime primenamas ir platesnis fonas: „OpenAI“ vardas nuskambėjo netrukus po to, kai JAV teismas atmetė Elono Musko ieškinį, susijusį su bendrovės kryptimi ir valdymu. Nors Muskas yra užsiminęs apie galimybę skųsti sprendimą, rinkos vertina, kad teisinė rizika šiuo metu yra labiau apibrėžta.

    DI sektoriuje tai svarbu ir dėl reputacijos: investuotojai vis dažniau reikalauja aiškios įmonių struktūros, valdymo skaidrumo, taip pat atsakomybių už turinio saugą, autorines teises ir duomenų naudojimą.

  • DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    DI spartina kibernetinius nusikaltimus: Interpolo pareigūnas perspėja apie sukčių „pradedančiųjų“ bangą

    Dirbtinis intelektas vis labiau keičia kibernetinių nusikaltimų mastą ir greitį, o didžiausias pokytis yra paprastesnė prieiga prie įrankių, kurie anksčiau reikalavo techninių žinių. Interpolo kibernetinių nusikaltimų padalinio vadovas Neal Jetton pabrėžia, kad šiuolaikinės priemonės leidžia net ir pradedantiesiems vykdyti plataus masto internetines apgaules.

    Pasak pareigūno, ši dinamika ypač matoma sukčiavimo schemose, kurios pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja milžiniškas sumas. Europos Sąjungos institucijos yra nurodžiusios, kad bendras metinis kibernetinių nusikaltimų nuostolis globaliai siekia apie 5 500 000 000 000 eurų, o didelė dalis šios žalos siejama su finansiniu sukčiavimu ir duomenų vagystėmis.

    Kaip nusikaltėliai paspartina apgaules

    Kibernetiniams nusikaltimams vis dažniau pasitelkiami vadinamieji sukčiavimo kaip paslaugos rinkiniai, kurie leidžia lengvai sukurti ir paleisti masines duomenų viliojimo kampanijas. Tokie paketai suteikia paruoštą infrastruktūrą, šablonus ir automatizavimo galimybes, todėl techninis barjeras krenta iki minimumo.

    Papildomą impulsą suteikia plačiai prieinami komerciniai įrankiai, įskaitant pokalbių robotus, kurie padeda sukurti įtikinamus, personalizuotus laiškus ar žinutes. Tai didina aukų pasitikėjimą ir mažina tikimybę, kad apgaulė bus atpažinta vien iš prastos kalbos ar akivaizdžių klaidų.

    „Didžiausias iššūkis tas, kad šie įrankiai leidžia iš esmės pradedantiesiems vykdyti masinį sukčiavimą“, – sakė Neal Jetton.

    Organizuotas nusikalstamumas ir naujas mastelis

    Mažėjant įėjimo barjerams, į sukčiavimo rinką aktyviau įsitraukia organizuotos grupuotės. Interpolo vertinimu, jos vis dažniau gali išskaidyti veiklą, o techninius darbus pirkti kaip paslaugą, taip paspartindamos kampanijų paleidimą ir didindamos apgaulių apimtis.

    Interpolas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad DI įgalintas finansinis sukčiavimas gali būti gerokai pelningesnis už tradicines schemas, o dalis nusikalstamų tinklų pinigus naudoja kitoms neteisėtoms veikloms finansuoti. Kartu daugėja atvejų, kai sukčiavimo infrastruktūra siejama su prievarta išnaudojamais žmonėmis, verčiamais dirbti vadinamuosiuose sukčiavimo centruose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir įmonėms

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla kasdieniams vartotojams ir įmonėms, nes apgaulės tampa vis labiau individualizuotos. DI leidžia greitai pritaikyti žinutes pagal žmogaus pareigas, interesus ar net viešai prieinamą informaciją, o tai didina sėkmės tikimybę net ir trumpuose susirašinėjimuose.

    Interpolo vaidmuo šioje srityje daugiausia susijęs su pagalba nacionalinėms teisėsaugos institucijoms, operacijų koordinavimu ir gebėjimų stiprinimu. Pareigūnai pabrėžia, kad technologijos pačios nesukuria visiškai naujų nusikaltimų rūšių, tačiau ryškiai padidina jau seniai egzistuojančių schemų mastą ir efektyvumą.

  • Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzija tiria galimą Izraelio įmonės kišimąsi į savivaldos rinkimus: taikytasi į kairiuosius

    Prancūzijos institucijos pradėjo tyrimą dėl galimo užsienio kišimosi į savivaldos rinkimus, kai valstybinė agentūra, kovojanti su skaitmenine dezinformacija, pranešė aptikusi požymių, kad rinkimų kampanijų metu buvo vykdyta koordinuota informacinė operacija.

    Vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez paskelbė, kad bus imtasi teisinių veiksmų, o tyrimo eiga derinama su atsakingomis tarnybomis. Kol kas viešai neatskleidžiama, kas galėjo užsakyti ar finansuoti šią veiklą.

    Ką nustatė Viginum?

    Agentūros Viginum atstovė Anne-Sophie Dhiver parlamente teigė, kad buvo aptikta „privati Izraelyje įsikūrusi bendrovė“, kuri, kaip įtariama, siūlo internetines destabilizavimo paslaugas ir galėjo nukreipti veiksmus prieš dalį kairiųjų kandidatų.

    Anot jos, taikiniais esą tapo politikai iš partijos France Unbowed, kuri savo darbotvarkėje ryškiai akcentuoja palestiniečių klausimą. Viginum taip pat nurodė, kad agentūrai nepavyko patikimai nustatyti operacijos užsakovo, o bandymai paveikti nuomonę reikšmingo atgarsio, vertinant pagal pasiekiamumą ir įsitraukimą, nepasiekė.

    Konkrečios pavardės ir reikalavimai

    Žiniasklaidoje minėta, kad tarp galimų taikinių galėjo būti ir France Unbowed atstovas François Piquemal, dalyvavęs Tulūzos mero rinkimų antrajame ture. Pats politikas viešai svarstė galimybę siekti, kad antrojo turo rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais, jei būtų įrodyta neteisėta išorinė įtaka.

    „Tai itin rimti faktai mūsų šalies suverenitetui“, – sakė François Piquemal.

    Parlamente jis taip pat kėlė klausimą, ar Prancūzijos valdžia turėtų reikalauti paaiškinimų iš Izraelio atstovo. Izraelio ambasada Paryžiuje, remiantis viešai skelbta informacija, į žurnalistų užklausas tuomet neatsakė.

    DI, netikros paskyros ir platesnis kontekstas

    Vidaus reikalų ministras patvirtino, kad tyrime vertinama „akivaizdžiai piktavališka“ kampanija, kurioje esą buvo skleidžiama melaginga informacija, pasitelkiant neautentiškas socialinių tinklų paskyras. Pasak jo, dalis turinio buvo sustiprinta naudojant dirbtinis intelektas, o tai atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai automatizuotos priemonės leidžia greitai kurti ir platinti klaidinančias žinutes.

    Ši istorija išryškina augantį Europos valstybių jautrumą rinkimų saugumui: dėmesys krypsta ne tik į tradicinę propagandą, bet ir į naujos kartos informacines operacijas, kuriose derinami netikri profiliai, koordinuotas sklaidos tinklas ir DI įrankiais generuojamas turinys.

    Prancūzijos institucijos žada vėliau paskelbti išsamesnę ataskaitą apie nustatytus veikimo modelius ir požymius, leidžiančius sieti operaciją su konkrečia struktūra. Kol kas svarbiausia tyrimo kryptis išlieka užsakovo identifikavimas ir teisinis įvertinimas, ar buvo pažeisti rinkimų bei nacionalinio saugumo reikalavimai.

  • „Catena Labs“ pritraukė 30 mln. eurų ir siekia nacionalinio patikėjimo banko licencijos DI agentams

    „Catena Labs“ pritraukė 30 mln. eurų ir siekia nacionalinio patikėjimo banko licencijos DI agentams

    DI agentų finansų infrastruktūrą kurianti bendrovė „Catena Labs“ pritraukė 30 mln. eurų A serijos investiciją ir kartu žengė neįprastą žingsnį – pateikė paraišką nacionalinio patikėjimo banko chartijai JAV. Tikslas – sukurti reguliuojamą pagrindą, kad autonominės programos galėtų saugiai vykdyti mokėjimus ir kitas finansines operacijas.

    Bendrovę įkūrė vienas iš „Circle“ bendraįkūrėjų Seanas Neville’is. Investicijų raundą bendrai vedė rizikos kapitalo fondas a16z crypto, o jo atstovai viešai pabrėžė, kad „Catena Labs“ siekia kurti naują reguliuojamos finansų infrastruktūros kategoriją, pritaikytą autonominei programinei įrangai.

    Kas yra agentinė finansų sistema

    „Catena Labs“ orientuojasi į vadinamąją agentinę finansų sistemą, kur dalį sprendimų ir veiksmų atlieka DI agentai, o žmogus nustato taisykles. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali apmokėti sąskaitą, rezervuoti paslaugą ar atlikti pavedimą, tačiau tik pagal iš anksto apibrėžtas ribas ir leidimus.

    Bendrovė kuria valdymo sluoksnį tokioms operacijoms: įrankius, leidžiančius nustatyti išlaidų limitus, patvirtintų gavėjų sąrašus, maksimalias sąskaitų likučių ribas ir privalomus audito pėdsakus. Tai turėtų užtikrinti, kad finansinę vykdomąją dalį perėmus agentui, kontrolė ir atsakomybė vis tiek liktų žmogaus pusėje.

    Kodėl reikalinga banko chartija

    Įmonė pranešė, kad jos paraiška nacionalinio patikėjimo banko chartijai buvo priimta pateikimui JAV valiutos kontrolieriaus biure. Jei chartija būtų patvirtinta, „Catena Labs“ galėtų veikti kaip reguliuojamas patikėtinis, suteikiantis atitikties rėmus DI agentų valdomoms operacijoms.

    Tokio tipo statusas svarbus dėl praktinių priežasčių: agentams reikia programiškai pasiekiamų sąskaitų ir mokėjimo bėgių, bet kartu būtinos aiškios taisyklės, prieigos kontrolė, auditas ir ginčų sprendimo logika. Reguliuojamas modelis gali palengvinti tokių sprendimų diegimą versle, ypač ten, kur keliami griežti atitikties reikalavimai.

    Rinka įsibėgėja ir konkurencija auga

    Agentinių mokėjimų infrastruktūros lenktynės visame sektoriuje greitėja. Pastaraisiais mėnesiais keli dideli kriptovaliutų rinkos dalyviai pristatė produktus, orientuotus į autonominių agentų pinigines ir mokėjimų protokolus, apimančius ne tik apmokėjimą, bet ir pasiūlymų teikimą, atsiskaitymus bei ginčų tvarkymą.

    Tokia kryptis dera su platesnėmis prognozėmis, kad iki 2030 metų DI ir stabilios vertės kriptovaliutos gali reikšmingai pakeisti finansų paslaugų architektūrą. Vis dėlto būtent reguliuojama prieiga prie sąskaitų, atsiskaitymų ir atsakomybės mechanizmų daugeliui rinkos dalyvių gali tapti lemiamu veiksniu, ar agentiniai sprendimai išeis už eksperimentų ribų.

    „Agentams reikia banko sąskaitų ir mokėjimo bėgių, kuriuos jie galėtų pasiekti programiškai, kartu su aiškiomis taisyklėmis ir kontrolėmis, kad žmogus išliktų atsakingas“, – teigė investuotojų atstovai.

    „Catena Labs“ atvejis rodo, kad DI agentų finansai vis dažniau svarstomi ne kaip vien technologinis patogumas, o kaip infrastruktūros ir reguliavimo klausimas. Jei įmonei pavyktų gauti chartiją, tai galėtų tapti precedentu, kaip rinkoje kuriamos priemonės autonominėms sistemoms veikti laikantis finansų priežiūros reikalavimų.