CP v2

Blog

  • „Hyperscale Data“ akcijos smuko į dugną: Mičigano centrą keičia iš bitkoinų kasimo į DI

    „Hyperscale Data“ akcijos smuko į dugną: Mičigano centrą keičia iš bitkoinų kasimo į DI

    JAV biržoje „Nasdaq“ kotiruojamos „Hyperscale Data“ akcijos pasiekė visų laikų žemumas, kai bendrovė sustabdė bitkoinų kasimą savo duomenų centre Mičigane. Įmonė teigia, kad šis žingsnis būtinas, kad aikštelė būtų paruošta DI skaičiavimo infrastruktūros diegimui.

    Pagal bendrovės pranešimą, visi bitkoinų kasimo įrenginiai Mičigano objekte buvo išjungti nuo rugsėjo 1 dienos. Tai padaryta vykdant susitarimą, kuriuo numatyta parengti centrą DI paslaugoms ir didelio našumo skaičiavimams.

    Investuotojų reakcija buvo aštri: akcijų kaina krito iki maždaug 0,19 euro, o nuo 2026 metų pradžios nuosmukis viršijo 76 proc. Tokie svyravimai išryškina riziką, su kuria susiduria mažesnės infrastruktūros bendrovės, bandančios persiorientuoti į DI rinką, kurioje konkurencija ir kapitalo poreikis itin dideli.

    Mičigano duomenų centro pertvarka vykdoma pagal vadinamąją pagrindinių paslaugų sutartį su neįvardytu Kalifornijoje įsikūrusiu debesijos paslaugų tiekėju. Sutartis apima 20 megavatų pajėgumą ir, „Hyperscale Data“ vertinimu, per 20 metų galėtų sugeneruoti apie 1 000 000 000 eurų pajamų.

    Susitarime taip pat numatyta galimybė plėstis dar 32 megavatais, o tuomet potencialios pajamos, bendrovės skaičiavimu, viršytų 2 500 000 000 eurų. Vis dėlto net ir tokiu atveju, įmonės teigimu, būtų panaudota tik apie penktadalį planuojamos maždaug 340 megavatų galios, todėl vietos kitiems klientams liktų daug.

    Perėjimui finansuoti bendrovė pardavinėjo anksčiau sukauptus bitkoinus. Per pastarąsias penkias savaites ji realizavo 830 bitkoinų už maždaug 46 000 000 eurų, o likutis siekia 275 bitkoinus, kurių vertė apie 18 000 000 eurų, vertinant pagal publikacijoje minėtus skaičius.

    Nors Mičigano objekte kasimas sustabdytas, tai nereiškia visiško pasitraukimo iš šios veiklos. „Hyperscale Data“ toliau eksploatuoja apie 10 megavatų kasimo pajėgumų vienoje pagrindinių aikštelių Montanoje ir anksčiau skelbė svarstanti papildomą, maždaug 125 megavatų, plėtrą.

    DI infrastruktūros bumas JAV pastaraisiais metais pakeitė požiūrį į duomenų centrus ir elektros pajėgumus: paklausą labiausiai kelia dideli grafinių procesorių klasteriai, kuriems reikia stabilios energijos, aušinimo ir ilgalaikių sutarčių. Tačiau rinkoje įsitvirtinti sudėtinga, nes klientai dažnai reikalauja patikimos infrastruktūros, aiškių terminų ir finansinio stabilumo.

  • Sudėtingų nėštumų diagnostika: „iPremom“ pritraukė 15 mln. eurų ankstyvam rizikų nustatymui

    Kas yra „iPremom“ ir ką ji kuria

    Ispanijos molekulinės diagnostikos bendrovė „iPremom“ pritraukė 15 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos klinikiniam patvirtinimui ir „MaiRa“ platformos komerciniam startui.

    „MaiRa“ siekia anksti nustatyti pirmojo trimestro nėštumo komplikacijų rizikas iš kraujo tyrimo. Platforma analizuoja molekulinius signalus dar prieš atsirandant akivaizdiems klinikiniams simptomams.

    Investicijų raundui vadovavo „Amadeus Capital Partners“, jame dalyvavo „Asabys Partners“ ir „APEX Ventures“. Bendrovė įkurta 2019 metais ir veikia Valensijoje.

    Kaip veikia ankstyvo aptikimo idėja

    Pasak „iPremom“, dalį nėštumo komplikacijų galima numatyti, kai organizme dar tik formuojasi ankstyvi biologiniai pokyčiai. Tam pasitelkiama ląstelėms nepriklausanti RNR, kurios pėdsakai aptinkami nėščiosios kraujyje.

    Bendrovė nurodo, kad preeklampsijos atveju tam tikri signalai gali pasirodyti anksti, maždaug 9–14 nėštumo savaitę. Tikslas yra riziką įvardyti mėnesiais anksčiau, kad gydytojai galėtų planuoti stebėseną ir prevencines priemones.

    „Nėštumo komplikacijos buvo per mažai diagnozuojamos ir gydomos ištisas kartas, nes ieškojome ne ten ir ne tuo metu“, – sakė profesorius Carlosas Simónas.

    Duomenys ir platesnis investuotojų kontekstas

    „MaiRa“ platforma, bendrovės teigimu, kurta remiantis daugiau nei dešimtmetį trukusiais bendraįkūrėjų tyrimais. Sprendimas treniruotas ir tikrintas naudojant realių pacientų duomenis iš daugiau nei 26 000 mėginių, susietų su 10 000 nėštumų.

    Šie duomenys sukaupti vykdant PREMOM klinikinį tyrimą, įvardijamą kaip vieną didžiausių prospektyvinių tyrimų Ispanijoje. Bendrovė taip pat planuoja palaipsniui plėsti komplikacijų spektrą, kurį galėtų vertinti platforma.

    „iPremom“ investicija išsiskiria platesniame 2026 metų Europos sraute į molekulinę diagnostiką, moterų sveikatą ir ankstyvą ligų aptikimą. Investuotojai vis dažniau remia sprendimus, kurie jungia biomarkerius, klinikinius duomenis ir DI prognozavimo modelius.

    „iPremom yra pasirengusi prenatalinėje priežiūroje padaryti tai, ką anksčiau pavyko pasiekti IVF genetikos srityje“, – sakė „Amadeus Capital Partners“ partneris Pierre Socha.

    Bendrovė skelbia, kad ruošiasi tolimesniems reguliaciniams žingsniams Europos Sąjungoje ir JAV. Komercinis diegimas priklausys nuo klinikinės validacijos rezultatų ir patvirtinimų eigos.

    Motinų ir naujagimių sveikatos rodikliai išlieka jautri sritis sveikatos sistemoms: pasaulyje kasmet miršta apie 260 000 moterų dėl su nėštumu ir gimdymu susijusių priežasčių, o preeklampsija, įvairių šaltinių vertinimu, paveikia maždaug 5–8 proc. nėštumų.

  • Arbitrum DAO pirmąjį 2026 metų pusmetį uždirbo 5,7 mln. eurų: pajamų šaltiniu tapo ir Robinhood Chain

    Arbitrum DAO pirmąjį 2026 metų pusmetį uždirbo 5,7 mln. eurų: pajamų šaltiniu tapo ir Robinhood Chain

    Arbitrum DAO pirmąjį 2026 metų pusmetį gavo apie 5,7 mln. eurų pajamų, rodo „Arbitrum Foundation“ paskelbta neaudituota pusmečio ataskaita. Dokumente akcentuojama, kad ekosistemos pajamų struktūra platėja, o dalį augimo nulėmė ir nauji licencijavimo mokesčiai.

    Pajamos per laikotarpį buvo sugeneruotos iš kelių krypčių: „Arbitrum One“ tinklo transakcijų mokesčių, „Timeboost“ mechanizmo, kuris aukciono principu parduoda prioritetinę prieigą prie sekvencerio, taip pat iš plėtros programos licencijų ir iždo valdymo grąžos. Ataskaitoje nurodoma, kad protokolo pajamų bendrasis pelningumas viršijo 97 proc., kai 2025 metais siekė daugiau nei 90 proc.

    Pasak ataskaitos, 2026 metų sausio–birželio mėnesiais tinkle įvykdyta 478 mln. transakcijų, tai sudaro maždaug 18 proc. visų nuo tinklo veiklos pradžios sukauptų 2,7 mlrd. transakcijų. Vidutinė mėnesio stabilios vertės kriptovaliutų pervedimų apimtis viršijo 70 mlrd. eurų, o tokių aktyvų turėtojų skaičius išaugo 40 proc. iki 10,5 mln.

    „Arbitrum Foundation“ ataskaitoje taip pat pažymi, kad Arbitrum tapo pirmaujančiu tinklu pagal tokenizuotų realaus pasaulio aktyvų diegimus, jų buvo daugiau nei 2 000. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai tradiciniai finansai vis aktyviau eksperimentuoja su viešaisiais tinklais, o infrastruktūros tiekėjams svarbios tampa ne vien transakcijų įmokos.

    „Pirmasis 2026 metų pusmetis rodo, kad Arbitrum ekosistemos finansinis profilis tampa įvairesnis“, – sakė „Arbitrum Foundation“ investicijų strategijos vadovas Brendanas Ma.

    Vienas ryškiausių naujų pajamų šaltinių buvo „Robinhood Chain“, sukurtas naudojant Arbitrum technologijų paketą ir pradėjęs veikti pagrindiniame tinkle liepos 1 dieną. Ataskaitoje nurodoma, kad vien per liepos mėnesį plėtros programos licencijų mokesčiai atnešė apie 331 000 eurų ir sudarė 35 proc. to mėnesio Arbitrum DAO pajamų.

    Pagal plėtros programos taisykles grandinės, kurios naudoja Arbitrum technologiją, bet atsiskaito už „Arbitrum One“ ir „Arbitrum Nova“ ribų, į ekosistemą grąžina 10 proc. grynųjų protokolo pajamų. Toks modelis iš esmės priartina infrastruktūros teikimą prie licencijavimo verslo, kai pajamų dinamika tampa labiau priklausoma nuo partnerių tinklų aktyvumo.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad nepaisant santūresnių visos rinkos sąlygų, augimas paspartėjo jau pasibaigus vertinamam pusmečiui. „Arbitrum Foundation“ teigimu, vertinant liepos rodiklius, trečiojo ketvirčio bendros pajamos jau tuomet rodė potencialą viršyti antrojo ketvirčio rezultatą daugiau nei 40 proc.

    Finansinis „Robinhood Chain“ poveikis tapo dar labiau apčiuopiamas rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, kai, remiantis viešais stebėsenos duomenimis, vartotojų sumokami tinklo mokesčiai pasiekė rekordą. Fiksuota ir spartesnė decentralizuotų biržų prekyba bei didėjanti tinkle užrakinto turto vertė, o tai rodo, kad licencijavimo pajamos gali turėti tęstinį pagrindą, jei aktyvumas išsilaikys.

    Be to, ataskaitoje nurodoma, kad birželio pabaigoje DAO ižde buvo apie 114 mln. eurų ne ARB turto. Toks rezervas suteikia daugiau lankstumo finansuojant ekosistemos plėtrą, dotacijas ir infrastruktūros palaikymą, ypač kai kriptoturto rinkose įprasti staigūs ciklų pokyčiai.

  • Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Britų „British Business Bank“ skiria 53,6 mln. eurų „Zinc“ fondui: taikosi į 80 „DeepTech“ startuolių

    Jungtinės Karalystės valstybinis plėtros bankas British Business Bank įsipareigojo skirti iki 53,6 mln. eurų rizikos kapitalo bendrovės „Zinc“ valdomam Science-for-Impact fondui. Investicija daroma per Enterprise Capital Funds programą, kuri skirta didinti ankstyvos stadijos įmonių finansavimo pasiūlą.

    Šis įsipareigojimas tampa svarbia planuojamo 81,5 mln. eurų dydžio fondo dalimi ir turėtų padėti fondui greičiau pasiekti kritinę masę, reikalingą aktyviai investavimo strategijai. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad valstybės remiami investuotojai ir toliau sieks užpildyti ankstyvo finansavimo spragas, ypač mokslo grįstų startuolių segmente.

    Kam skirtas Science-for-Impact fondas

    „Zinc“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Ella Goldner pabrėžia, kad fondo tikslas yra paversti aukšto lygio mokslinius atradimus komerciniais sprendimais sveikatos ir aplinkos srityse. Fondo strategija orientuota į pačią ankstyviausią stadiją, kai idėjai dar reikia ne tik pinigų, bet ir kryptingo verslo kūrimo pagalbos.

    „Jungtinė Karalystė turi išskirtinį mokslinį talentą, tačiau per daug proveržių taip ir netampa įmonėmis, kurios gerina gyvenimus ir kuria ilgalaikę ekonominę vertę“, – sakė E. Goldner.

    Fondas numato kurti apie 80 naujų DeepTech įmonių portfelį, todėl bus investuojama plačiai, o ne į kelis didelius statymus. Toks modelis būdingas pre-seed ir seed etapams, kai dalis idėjų neišvengiamai nepasiekia rinkos, tačiau sėkmingi projektai gali sukurti neproporcingai didelę grąžą.

    Kodėl svarbus British Business Bank vaidmuo

    British Business Bank dažnai veikia kaip kertinis investuotojas, leidžiantis fondams greičiau uždaryti pirmąjį finansavimo etapą ir pritraukti privačių lėšų. Tai ypač aktualu mokslo komercializavimo srityje, kur ciklai ilgesni, o rizika didesnė nei įprastų programinės įrangos startuolių atveju.

    „Proveržio įmonėms reikia pagalbos nuo pačios pradžios, kad jos galėtų realizuoti potencialą“, – sakė British Business Bank atstovas Mark Sims.

    Bankas nurodo, kad Enterprise Capital Funds programa ne tik didina kapitalo pasiūlą, bet ir mažina barjerus naujiems fondų valdytojams, nes valstybės dalyvavimas gali padaryti investavimo struktūrą patrauklesnę privatiems investuotojams. Praktikoje tai padeda formuoti platesnę ankstyvos stadijos finansavimo ekosistemą.

    Portfelio kryptys ir DI vaidmuo

    „Zinc“ teigia, kad fondo tematika glaudžiai siejasi su vyriausybės prioritetais, tarp jų pažangi gamyba, švari energija ir gyvybės mokslai, taip pat inžinerijos ir biologijos sprendimai. Tokios sritys pastaraisiais metais tampa patrauklesnės investuotojams, kai vis daugiau dėmesio skiriama atsparumui, energijos transformacijai ir sveikatos sistemų efektyvumui.

    Fondo komanda akcentuoja, kad dalis portfelio bendrovių remiasi ir DI, ypač biomarkerių, klinikinės priežiūros ir energetikos infrastruktūros valdymo sprendimuose. DI šiose srityse dažniausiai vertinamas kaip priemonė pagreitinti tyrimus, gerinti diagnostikos tikslumą ir optimizuoti sudėtingų sistemų veikimą, o ne kaip vien tik vartotojams skirtas produktas.

    „Zinc“ portfelyje minimos bendrovės, kuriančios sprendimus širdies ligų terapijoms, neurodegeneracinių ligų biomarkeriams, paauglių savižalos prevencijos skaitmeninei priežiūrai, tinklo masto baterijų turto valdymui ir ličio jonų baterijų perdirbimui. Tokios kryptys atspindi bendrą tendenciją, kad didžiausia vertė vis dažniau kuriama sankirtoje tarp mokslo, inžinerijos ir realių visuomenės problemų.

    „Zinc“ išskiria ir savo veikimo modelį: be pirmosios investicijos, komanda teikia vadinamąją venture-building pagalbą, padedančią mažinti technologinę ir komercinę riziką. Ankstyvoje stadijoje tai dažnai yra lemiamas skirtumas tarp laboratorinio prototipo ir produkto, galinčio pritraukti kitą finansavimo etapą.

  • Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais: kur krypsta Layer 1 ir Layer 2, o kur daugiausia rizikų?

    Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais: kur krypsta Layer 1 ir Layer 2, o kur daugiausia rizikų?

    Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais bręsta: rinka vis mažiau remiasi vien pažadais, o vis labiau vertina realų pritaikymą, saugumą ir infrastruktūros patikimumą. Pagrindinis dėmesys krypsta į du sluoksnius: bazinius tinklus (Layer 1) ir mastelio sprendimus (Layer 2), kurie kartu formuoja daugialypę, tarpusavyje sujungtą skaitmeninių paslaugų aplinką.

    Layer 1 tinklai išlieka pagrindas, kuriame sprendžiami decentralizacijos, pralaidumo ir mokesčių klausimai. 2026 metais jie konkuruoja ne tik technologijomis, bet ir kūrėjų bendruomenėmis, infrastruktūros tiekėjais, piniginių ir biržų integracijomis bei reguliaciniu aiškumu, kuris ypač svarbus instituciniams dalyviams.

    Layer 2 sprendimai stiprėja kaip praktinis atsakas į aukštus mokesčius ir ribotą pralaidumą baziniuose tinkluose. Rollup tipo architektūros leidžia perkelti didelę dalį skaičiavimų už pagrindinės grandinės ribų, o į bazinį tinklą įrašyti tik patikrinimo duomenis, taip mažinant kainą ir didinant operacijų skaičių.

    Kur daugėja vertės kūrimo

    Didžiausia vertė šiandien kuriama ten, kur infrastruktūra tampa beveik nematoma galutiniam vartotojui. Tai apima patogesnį prisijungimą, paprastesnį raktų valdymą, mažiau klaidų atliekant pervedimus, taip pat greitesnį atsiskaitymą ir aiškesnę mokesčių logiką.

    Augant realiam naudojimui, svarbėja ir duomenų prieinamumas, patikimos orakulų sistemos bei saugumo auditai. Rinkoje tvirtėja požiūris, kad ekosistema nėra vienas tinklas ar viena programėlė, o tarpusavyje priklausomų komponentų grandinė, kur silpniausia vieta dažnai tampa atakos taikiniu.

    Kur slepiasi didžiausios rizikos

    Viena didžiausių rizikų išlieka tiltai tarp grandinių ir sudėtingos sąveikos schemos, kurios istorijoje ne kartą tapo nuostolių priežastimi. Dėl to ekosistemos vis dažniau renkasi paprastesnius, geriau audituotus sprendimus, o kai kuriais atvejais atsisako perteklinio „cross-chain“ sudėtingumo.

    Kita rizika yra centralizacijos kompromisai, ypač kai mastelio sprendimuose ar infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka keli operatoriai. Net jei technologija veikia sklandžiai, rinkai svarbu, kas valdo kritinius atnaujinimus, kaip sprendžiami incidentai ir ar vartotojas turi realių apsaugos mechanizmų.

    Ką rodo 2026 metų tendencijos

    2026 metais stiprėja kryptis į modulines architektūras, kur atskirai optimizuojamos vykdymo, duomenų prieinamumo ir atsiskaitymo funkcijos. Toks skaidymas leidžia greičiau diegti naujoves, bet kartu reikalauja aiškių standartų ir patikimos integracijos, nes priešingu atveju didėja sisteminė rizika.

    Lygiagrečiai ryškėja DI ir blokų grandinės sankirta: DI įrankiai naudojami saugumo stebėsenai, sukčiavimo aptikimui, rizikos vertinimui ir incidentų analizei. Vis dėlto kritiniai sprendimai paprastai išlieka žmogaus kontrolėje, nes automatinės sistemos gali klaidingai interpretuoti nestandartines grandinių būsenas ar atakas.

    Galutinis ekosistemos laimėtojas 2026 metais greičiausiai bus ne tas, kuris pasiūlys vien didžiausią teorinį pralaidumą, o tas, kuris užtikrins patikimą veikimą, aiškią vartotojo patirtį ir prognozuojamas taisykles kūrėjams bei instituciniams dalyviams. Šioje rinkoje vis labiau vertinama ne triukšmas, o atsparumas, saugumas ir nuoseklus augimas.

  • Startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų: kuria išmanią modulinę pramoginę valtį Europai

    Naujas kapitalas po trejų metų kūrimo

    Pramoginės laivybos startuolis „MIRAVA“ pritraukė 4,2 mln. eurų verslo angelų investiciją. Bendrovė skelbia, kad po maždaug trejų metų kūrimo etapo pereina prie nedidelių partijų gamybos ir pirmųjų pristatymų klientams.

    Pasak įmonės, investicija turėtų padėti užbaigti produkto parengimą rinkai ir suvaldyti kritinį perėjimą nuo prototipų prie pakartojamos gamybos. Tai etapas, kuriame dažnai išryškėja tiekimo grandinės, sertifikavimo ir kokybės kontrolės iššūkiai.

    Kas yra modulinė išmani valtis?

    „MIRAVA“ idėja grindžiama platforminiu požiūriu: viena valtis pritaikoma skirtingiems scenarijams, o ne kuriamas atskiras modelis vien žvejybai, kruizui ar vandens sportui. Bendrovė akcentuoja modulinę laivagalio dalį, kurią galima perkonfigūruoti pagal veiklą.

    Gamintojas teigia, kad atjungiama galinė dalis gali veikti ir atskirai, pavyzdžiui, kaip pagalbinė valtis ar vandens platforma. Toks sprendimas atliepia rinkos tendenciją, kai pirkėjai tikisi universalesnio, lengviau perplanuojamo laisvalaikio produkto.

    DI navigacija ir valdymas kasdienėms situacijoms

    Technologinėje dalyje „MIRAVA“ kalba apie DI paremtą navigaciją ir automatizuotas funkcijas, orientuotas į realias manevravimo situacijas. Tarp įvardijamų galimybių minimas autonominis švartavimas, autonominis išplaukimas ir atplaukimas, dinaminis pozicionavimas bei išmanus sekimas.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad numatytas išmanus dėvimas įrenginys, leidžiantis sąveikauti su laivu ir, tam tikrais režimais, palaikyti saugų atstumą sekant plaukiką ar irkluotoją. Tikslas, anot įmonės, yra mažinti valdymo sudėtingumą ir didinti saugumą pramoginėje laivyboje.

    „Norime, kad valtis prisitaikytų prie žmogaus, o ne žmogus prie valties“, – sakė „MIRAVA“ atstovas.

    Debiutas Europoje ir kelias į komercializaciją

    „MIRAVA“ planuoja pristatyti produktą Europos auditorijai Kanų jachtų festivalyje 2026 metais rugsėjį. Vėliau numatomas pasirodymas parodoje boot Düsseldorf 2027 metais sausį, kuri tradiciškai laikoma viena svarbiausių pramoginės laivybos industrijoje Europoje.

    Įmonės teigimu, šie renginiai skirti ne tik pardavimams, bet ir partnerystėms bei rinkos testui: ar platforminis, modulinis ir programiškai valdomas laivas atitinka besikeičiančius pirkėjų lūkesčius. Startuoliui tai turėtų tapti pirmuoju rimtu žingsniu nuo kūrimo link tarptautinės plėtros.

    Pastaraisiais metais vis daugiau vartotojų priprato prie prijungtų, programiškai atnaujinamų produktų, o laisvalaikio segmente auga poreikis universaliems sprendimams. „MIRAVA“ siekia šias tendencijas perkelti į pramoginę laivybą, siūlydama ne dar vieną nišinį modelį, o daugiafunkcę platformą.

  • „World“ atvėrė ProveKit: naujas nulinio atskleidimo įrankis žada saugesnį tapatybės patvirtinimą

    „World“ atvėrė ProveKit: naujas nulinio atskleidimo įrankis žada saugesnį tapatybės patvirtinimą

    Tapatybės technologijų bendrovė „World“, anksčiau žinoma kaip „Worldcoin“, paskelbė atvėrusi kūrėjams ProveKit – nulinio atskleidimo (zero-knowledge) įrodymų rinkinį, skirtą tapatybės faktams patvirtinti neatskleidžiant pačių asmens duomenų. Įrankis iki šiol buvo naudojamas „World ID“ sistemoje ankstyvos prieigos režimu.

    ProveKit esmė – galimybė telefone ar naršyklėje sugeneruoti kriptografinį įrodymą, kuris patvirtina konkretų teiginį, pavyzdžiui, kad žmogus yra pilnametis ar turi galiojantį dokumentą. Tikrintojas gauna tik patvirtinimą apie teiginį, bet ne vardą, dokumento numerį ar kitą jautrią informaciją.

    „ProveKit atveriame, nes manome, kad privatumą išsauganti autentifikacija turi būti neutrali ir prieinama be leidimų“, – sakė „World Foundation“ atstovas.

    Bendrovė pabrėžia, kad ProveKit remiasi vietiniu įrodymo generavimu, o ne deleguotu skaičiavimu išoriniuose serveriuose. Tai reiškia, jog jautrūs asmens duomenys neturėtų būti siunčiami trečiosioms šalims apdoroti, todėl mažėja duomenų nutekėjimo rizika ir vartotojas išlaiko didesnę kontrolę.

    Šis žingsnis išryškėja tuo metu, kai viešojoje erdvėje nuolat primenama apie tapatybės duomenų vagysčių mastą. Pastarosiomis dienomis kibernetinio saugumo žurnalistas Brianas Krebsas pranešė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras tiria tamsiajame internete veikiantį servisą, siūlantį vairuotojo pažymėjimų skenų duomenis – tokios istorijos dar kartą parodo, kiek kainuoja centralizuotos ir duomenis atskleidžiančios patikros schemos.

    „Tapatybės dokumentai turėtų būti autentifikuojami tik naudojant nulinio atskleidimo įrodymus. Nustokite atskleisti visas asmenines detales vien tam, kad įrodytumėte, jog turite galiojantį vairuotojo pažymėjimą“, – sakė „World Foundation“ blokų grandinės vadovas Remco Bloemen.

    „World“ teigimu, ProveKit kurtas apie dvejus metus ir palaiko „Noir“ – „Aztec“ kuriamą programavimo kalbą, skirtą nulinio atskleidimo programoms. Kūrėjams žadama galimybė aprašyti naujus įrodomus teiginius taip, kad jų nereikėtų „įkepti“ tiesiai į programėlės paketą, o tai turėtų palengvinti atnaujinimus ir plėtrą.

    Praktinis akcentas – našumas buitiniuose įrenginiuose. „World“ nurodo, kad pagal vidinius testus įrodymai tipiniame telefone sugeneruojami per kelias sekundes, o silpnesniame įrenginyje – greičiau nei per 30 sekundžių, todėl tokia schema teoriškai gali veikti masinėje vartotojų aplinkoje.

    ProveKit susiejamas ir su moderniais dokumentais, turinčiais NFC lustą, pavyzdžiui, pasais ar tapatybės kortelėmis. „World“ aiškina, kad tokių dokumentų luste esantys duomenys yra kriptografiškai pasirašyti išdavusios institucijos, todėl parašą galima patikrinti ir to patikrinimo faktą paversti nulinio atskleidimo įrodymu, neatskleidžiant viso nuskaityto turinio.

    Saugumo pusėje „World“ mini 128 bitų postkvantinį saugumo lygį ir tai, kad nereikalinga vadinamoji patikima pradinė sąranka. Paprastai tariant, tai turėtų sumažinti rizikas, susijusias su pradiniais parametrais, ir užtikrinti atsparumą geriausiai žinomiems atakų scenarijams, įskaitant hipotetines kvantines atakas.

    Šiuo metu, pasak „World“, ProveKit v1 yra paruoštas naudojimui ir labiau optimizuotas patikrai už blokų grandinės ribų, pavyzdžiui, serveriuose ar mobiliose programėlėse. Tuo pat metu kuriamas ProveKit v2, kuriame siekiama mažesnių įrodymų, trumpesnio skaičiavimo laiko, mažesnio atminties poreikio ir efektyvesnės patikros pačiose blokų grandinėse.

    Įmonė taip pat svarsto palaikyti „Groth16“ – zk-SNARK schemą, kuri paprastai pasižymi itin greita įrodymų verifikacija. „World“ nurodo, kad tai galėtų būti aktualu tinklams, kuriuose reikalinga efektyvi patikra grandinėje, o ankstesnė „World ID“ versija jau rėmėsi „Semaphore“ protokolu, kuris taip pat naudoja „Groth16“.

    ProveKit atvėrimas vyksta aplinkoje, kur „World“ biometrinės tapatybės projektas ne kartą sulaukė reguliuotojų dėmesio įvairiose rinkose. Bendrovė tvirtina tęsianti dialogą su institucijomis ir pabrėžia privatumą išsaugančių mechanizmų svarbą, tačiau praktinis įrankio pritaikymas priklausys ir nuo to, kaip jį priims ekosistema, o taip pat nuo reguliacinių reikalavimų kiekvienoje šalyje.

  • „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų: DI platforma žada naują standartą farmacijos analitikoje

    Finansavimas plėtrai Londone

    Londone įsikūręs startuolis „Pharosyn“ pritraukė 2,5 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti DI pagrįstos konkurencinės žvalgybos platformos plėtrai. Bendrovė kuria infrastruktūrą, padedančią farmacijos įmonėms priimti komercinius ir portfelio strategijos sprendimus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Moonfire, taip pat prisidėjo Entrepreneurs First, Transpose Platform ir General Advance. Pasak bendrovės, tikslas yra spartinti produkto vystymą ir didinti jo įsidiegimą farmacijos komercijos bei portfelio strategijos komandose.

    Kas yra „Pharosyn“ platforma?

    „Pharosyn“ save pozicionuoja kaip biotechnologijų ir farmacijos sektoriui pritaikytą konkurencinės žvalgybos sprendimą, kuris renka ir apdoroja klinikinius, reguliacinius bei komercinius duomenis. Iš šių šaltinių platforma generuoja organizacijos poreikiams pritaikytas įžvalgas ir ataskaitas apie produktų vamzdyną bei konkurentų veiksmus.

    Tokia kryptis atliepia platesnę tendenciją rinkoje, kai DI vis dažniau taikomas ne tik vaistų atradimui ar tyrimams, bet ir komercinei analitikai, rinkos prognozėms, licencijavimo bei verslo plėtros sprendimams. Farmacijos sektoriuje tai ypač svarbu dėl didelės reguliacinės naštos, ilgo produktų kūrimo ciklo ir aukštų klaidų kaštų.

    „Šiandien labai didžiuojuosi mūsų produktu, bet erdvės tobulėjimui yra milžiniškai daug. Žinau, kad po 6 mėnesių į jį žiūrėsiu beveik su gėda, kaip ir į tai, ką darėme metų pradžioje. Toks ir yra džiaugsmas kurti labai greitai, kai technologijos aplink nuolat keičiasi“, – sakė vienas iš įkūrėjų Joshua Hampsonas.

    DI ir duomenų infrastruktūra farmacijoje: auganti niša

    „Pharosyn“ finansavimas išsiskiria platesniame 2026 metų kontekste, kai Europoje daugėja investicijų į DI ir duomenų infrastruktūros sprendimus, skirtus farmacijos ir biotechnologijų komandoms. Rinkoje ryškėja kryptis nuo pavienių analizės įrankių prie integruotos infrastruktūros, kurią galima įdiegti organizacijos procesuose.

    Šioje kategorijoje investuotojai dažnai ieško sprendimų, kurie mažina informacijos fragmentaciją ir sutrumpina laiką nuo duomenų surinkimo iki sprendimo priėmimo. Praktikoje tai reiškia greitesnį konkurencinės aplinkos įvertinimą, tikslesnes prognozes ir aiškesnį prioritetų nustatymą, kai sprendžiama, kuriems projektams skirti biudžetus.

    „„Pharosyn“ įkūrėjai yra giliai techniški, išskirtinai atkaklūs ir ambicingi, pasiryžę tapti geriausiais pasauliniu mastu. Jie yra reti įkūrėjai, kurie aiškiai išsiskiria. Mums labai džiugu vadovauti šiam raundui“, – sakė Moonfire įkūrėjas Mattias Ljungman.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, o jos įkūrėjai Stephenas Cowley ir Joshua Hampsonas turi Kembridžo universiteto patirtį DI tyrimų ir biochemijos srityse. „Pharosyn“ taip pat pabrėžia komandos kompetencijas diegiant DI finansų prognozavime ir įmonių produktyvumo sprendimuose, bei sukauptą patirtį konsultuojant farmacijos komercinės strategijos klausimais.

    Pasak bendrovės, platformą jau naudoja aukšto lygio vadovai didžiausių farmacijos bendrovių dešimtuke. „Pharosyn“ tikisi, kad naujas kapitalas padės didinti analizės gylį, įžvalgų aktualumą ir greitį, su kuriuo komandos gali priimti sprendimus.

  • Peru dykumoje – paslaptingos spiralės: mokslininkai pagaliau paaiškino, kam jos skirtos

    Peru dykumoje – paslaptingos spiralės: mokslininkai pagaliau paaiškino, kam jos skirtos

    Pietų Peru dykumų slėniuose esančios keistos spiralės iš oro atrodo tarsi milžiniški sūkuriai, tačiau archeologai vis dažniau sutaria: tai ne dekoras ir ne atsitiktinės žymės. Dauguma tyrimų rodo, kad vadinamieji puquios buvo vandens paėmimo angos, susietos su požeminių kanalų sistema.

    Šios konstrukcijos aptinkamos daugiausia Nasca, Taruga ir Las Trancas slėniuose, kur kritulių itin mažai, o paviršinio vandens šaltiniai nepastovūs. Spiralės arba piltuvo formos įėjimai leidžia nusileisti žemyn iki požeminių galerijų, kuriomis tekėdavo vanduo iš vandeningų sluoksnių.

    Kaip veikė puquios sistema?

    Principas buvo paprastas, bet įgyvendinimas reikalavo inžinerinių žinių ir didelių bendruomenės pastangų. Požeminės galerijos nukreipdavo vandenį į vietas, kur jį buvo galima patogiai pasisemti arba nukreipti drėkinimui, o kai kur sienos sutvirtintos akmenimis, sandarinimui naudotas molis.

    Spiraliniai įėjimai, kaip rodo interpretacijos, atliko ne vien prieigos funkciją. Jie padėdavo vėdinti tunelius, o oro judėjimas galėjo palengvinti vandens tekėjimą ir mažinti sąnašų kaupimąsi, be to, žmonės galėdavo nusileisti valyti ir prižiūrėti kanalus.

    Kodėl tai buvo gyvybiškai svarbu?

    Peru pakrantės dykumos laikomos vienomis sausiausių pasaulyje, todėl stabilus vandens šaltinis reiškė galimybę gyventi ir ūkininkauti ištisus metus. Puquios sistema siejama su Nasca kultūra, kuri sugebėjo plėtoti žemdirbystę itin atšiaurioje aplinkoje, remdamasi drėkinimu.

    Nuotoliniai tyrimai, įskaitant palydovinių vaizdų analizę, leido geriau suprasti, kaip puquios išsidėstę slėniuose ir kaip jie dera su gyvenviečių vietomis. Tai sustiprino prielaidą, kad vandens infrastruktūra buvo planuojama pagal bendruomenių poreikius ir padėjo dykumų kraštovaizdį paversti tinkamu intensyvesniam gyvenimui.

    Amžius vis dar kelia ginčų

    Nors ryšys su Nasca civilizacija dažnai laikomas tikėtinu, tiksli statybos data nėra galutinai nustatyta. Dalis mokslininkų puquios priskiria vėlyvesniam Nasca laikotarpiui, tačiau pasitaiko ir argumentų, kad kai kurios konstrukcijos gali būti dar ankstesnės.

    Kai kurie radiokarboniniai bandymai, atlikti su medžiaga, susijusia su akmeniniais elementais, pateikė datas, siekiančias VI–VII amžius, tačiau pabrėžiama metodikos ribotumai ir vietovių įvairovė. Be to, panašios technologijos Anduose galėjo būti naudojamos ir kolonijiniu laikotarpiu, todėl kiekvieną objektą būtina vertinti atskirai.

    Nepaisant datavimo diskusijų, puquios laikomi sudėtinga infrastruktūra, kuriai reikėjo nuolatinės priežiūros ir organizuoto darbo. Tyrėjai trijuose pagrindiniuose slėniuose yra identifikavę 36 iki šiol veikiančias konstrukcijas, o anksčiau jų galėjo būti daugiau nei 50.

  • Radaras „atrado“ slaptus tunelius po Gizos piramide? Straipsnį atšaukė, ginčas įsiplieskė iš naujo

    Radaras „atrado“ slaptus tunelius po Gizos piramide? Straipsnį atšaukė, ginčas įsiplieskė iš naujo

    Mokslininkų bendruomenėje vėl įsiplieskė ginčas dėl sensacingų teiginių apie tariamai aptiktas paslėptas struktūras Gizos Didžiojoje piramidėje. Daug diskusijų sukėlęs tyrimas, kuriame analizuoti radarų signalai, buvo formaliai atšauktas, nurodant rimtas metodologines ir statistines problemas.

    Atšauktame darbe autoriai teigė, kad pritaikę sintetinės apertūros radaro metodiką esą sugebėjo „pamatyti“ piramidės viduje esančių patalpų ir koridorių tinklą. Tačiau kritikai pabrėžė, kad toks aiškinimas kelia abejonių dėl fizikos ribų ir paties metodo tinkamumo tokio masto, itin tankiai akmeniu užpildytai konstrukcijai.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Archeologijoje radaras iš tiesų naudojamas, tačiau dažniausiai žemės skverbos radaras, kuris tinka tirti negiliai po paviršiumi esančius objektus ir struktūras. Didžiosios piramidės atveju, skeptikų teigimu, sunku pagrįsti scenarijų, kad elektromagnetinės bangos galėtų prasiskverbti per masyvias akmens mases, „atsispindėti“ nuo giliai esančių ertmių ir patikimai sugrįžti į tolimą jutiklį.

    Atšaukimas nereiškia, kad piramidė jau iki galo ištirta ar joje nebeliko paslapčių. Tai greičiau signalas, kad vien tik sensacingų interpretacijų nepakanka: reikalingi pakartojami matavimai, aiškiai aprašyta metodika, nepriklausomas patikrinimas ir duomenų patikimumą pagrindžianti statistika.

    Ką realiai pavyko rasti kitais metodais?

    Pastarąjį dešimtmetį Gizos piramidės tyrimuose daug vilčių siejama su miuonų tomografija, kuri remiasi kosminių dalelių srautu ir leidžia aptikti tankio skirtumus akmens masėje. 2017 metais tarptautinė mokslininkų komanda pranešė apie didelę nežinomą tuštumą virš Didžiosios galerijos, o šis rezultatas tapo vienu svarbiausių šiuolaikinių piramidės vidaus „žemėlapių“ papildymų.

    Vėliau, pasitelkus kosminių spindulių metodus ir miuonų tomografiją, taip pat pranešta apie anksčiau nematytą koridorių šiaurinėje piramidės pusėje. Tokie atradimai rodo, kad pažangios, fizikiniais principais pagrįstos technologijos gali duoti apčiuopiamų rezultatų, tačiau kiekvienas teiginys turi atlaikyti nepriklausomą patikrą.

    Kodėl tokie ginčai kartojasi?

    Gizos piramidė išlieka viena labiausiai visuomenę dominančių archeologinių vietų, todėl bet kokios naujienos apie slaptas erdves akimirksniu sulaukia dėmesio. Mokslui tai kartu ir išbandymas: kuo didesnė sensacija, tuo griežtesni turėtų būti įrodymai, o pateikiami duomenys privalo būti aiškūs, patikrinami ir atkartojami.

    Kol kas aišku viena: apie Didžiosios piramidės vidų dar žinome ne viską, tačiau patikimiausi proveržiai ateina ne iš triukšmingų pareiškimų, o iš ilgalaikių projektų, kruopščiai suderintų metodų ir tarptautinio ekspertų sutarimo.