CP v2

Blog

  • Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasuose pagerbti „Atliekų kultūros egzamino“ lyderiai: jaunimas rodo, kaip keisti kasdienybę

    Zarasų rajono savivaldybėje įteikti apdovanojimai geriausiai „Atliekų kultūros egzamine“ pasirodžiusiems dalyviams. Renginyje akcentuota, kad aplinkosauginiai įpročiai prasideda nuo žinių, o jos virsta konkrečiais kasdieniais sprendimais.

    Savivaldybė iniciatyvą palaikė ir šiemet, įsteigdama prizus rajono mokiniams bei suaugusiesiems, kurie pademonstravo tvirčiausias atliekų rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos žinias. Tokia praktika, pasak organizatorių, stiprina bendruomenės įsitraukimą ir padeda aplinkosaugą perkelti iš deklaracijų į veiksmą.

    Apdovanojimai savivaldybėje

    Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė laureatams įteikė prizus ir padėkas. Ji pabrėžė, kad salėje susirinkę vaikai ir jaunimas savo smalsumu bei atsakomybe kuria pavyzdį, kuris dažnai veikia stipriau nei raginimai.

    „Rūpestis gamta prasideda nuo supratimo, o tada persikelia į įpročius: kaip rūšiuojame, kiek vartojame ir ką pasirenkame kasdien“, – sakė Nijolė Guobienė.

    „Atliekų kultūros egzaminas“ Lietuvoje kasmet primena, kad rūšiavimas nėra vien techninis veiksmas. Jis tiesiogiai siejasi su mažesniu sąvartynų apkrovimu, didesniu perdirbamų žaliavų kiekiu ir atsakingesniu vartojimu, kai pirmenybė teikiama pakartotiniam naudojimui.

    Kas tapo nugalėtojais

    1–4 klasių grupėje geriausiai pasirodė Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos trečiokė Aušrinė Komkaitė. 5–10 klasių grupėje lyderiais tapo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos penktokas Dominykas Komka, Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijos dešimtokė Julija Krastinaitė ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dešimtokas Vytautas Gurskij.

    Vyresniųjų ir suaugusiųjų kategorijoje išskirti Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos vienuoliktokas Augustinas Pupelis bei suaugusiųjų grupės nugalėtoja Kristina Špūraitė-Pepelienė. Renginyje priminta, kad tvarumo srityje svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomeninė pažanga.

    Komandinio įsitraukimo simboliu tapo geriausiai pasirodžiusi klasė: Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 4C. Pasak renginio organizatorių, klasės ir mokyklos bendruomenės įtrauktis yra vienas veiksmingiausių būdų, padedančių tvarius įpročius paversti norma.

    Savivaldybė sveikino visus dalyvius ir nugalėtojus, ragindama pasiekimą laikyti ne finišu, o startu. Akcentuota, kad net maži kasdieniai pasirinkimai, kai juos daro daug žmonių, ilgainiui virsta reikšmingu pokyčiu.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų savivaldybės vizitas Budapešte: ko iš „Interreg Europe“ GRANDIS parsivežė rajono komanda

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija gegužės 14 dieną ir gegužės 15 dieną lankėsi Budapešte, kur vyko „Interreg Europe“ programos projekto GRANDIS darbuotojų mainų vizitas. Kelionės ašis – moterų valdomo smulkiojo ir vidutinio verslo stiprinimas, socialinės inovacijos bei žaliųjų ir skaitmeninių sprendimų diegimas regionuose.

    GRANDIS projektas orientuotas į viešosios politikos ir praktinių priemonių tobulinimą: nuo mentorystės modelių iki bendruomenių įtraukties ir paramos mechanizmų, kurie padeda moterims lengviau pradėti ar plėsti verslą. Toks formatas ypač svarbus regionams, kuriuose verslo ekosistema dažnai priklauso nuo kelių aktyvių organizacijų ir riboto finansavimo.

    Ko vyko mokytis į Vengriją?

    Vizitą koordinavo pagrindinis projekto partneris – Pietų Uždanubės regioninė inovacijų agentūra. Zarasų atstovai Vengriją pasirinko dėl partnerių pristatytų pavyzdžių, kaip kultūrinės iniciatyvos, mentorystė ir bendruomeniškumas gali tapti praktiniu įrankiu verslumui auginti.

    Delegacija siekė ne tik išklausyti pristatymus, bet ir išsiaiškinti, kaip konkrečios priemonės veikia kasdienybėje: kas finansuoja programas, kaip pritraukiami dalyviai, kokie rodikliai padeda įvertinti poveikį ir su kokiais barjerais susiduriama įgyvendinant idėjas vietos lygmeniu.

    Susitikimai su kultūros ir verslumo organizacijomis

    Pirmąją dieną Zarasų delegacija lankėsi Vengrijos liaudies menininkų asociacijoje, kur pristatytas kasmet organizuojamas Liaudies meno festivalis. Aptarta, kaip savanorystė, tradicinių amatų sklaida ir partnerystės su vietos bendruomenėmis gali sukurti ir socialinę, ir ekonominę grąžą.

    Taip pat aplankyti Vengrijos kultūros paveldo rūmai, kur pristatyti kultūros paveldo komunikacijos ir edukacinių veiklų organizavimo principai. Tokios institucijos dažnai veikia kaip platforma vietos kūrėjams ir smulkiajam verslui, ypač kai kuriami renginiai, mokymai ir turistiniai maršrutai.

    Antrąją dieną programa tęsėsi Vengrijos verslių moterų asociacijoje, kur pristatyta „TalentA Hungary“ iniciatyva, apjungianti mokymus ir mažąsias dotacijas. Dėmesys čia skiriamas praktiniams sprendimams, padedantiems diegti žaliąsias ir skaitmenines inovacijas, ypač žemės ūkio srityje.

    Delegacija susipažino ir su mentorystės iniciatyva „Poppy Pod“, kurią įgyvendina įmonė „Panyi Zsuzsi“. Programos esmė – kryptingai padėti amatininkėms ir kūrėjoms susidėlioti verslo pradžios žingsnius, nuo produkto pateikimo iki pardavimų kanalų ir komunikacijos.

    Ką tai gali reikšti Zarasų rajonui?

    Vizito metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip moterų inicijuotos veiklos gali būti stiprinamos ne pavienėmis akcijomis, o nuoseklia sistema: mentorystės tinklu, mokymais, vietos renginiais ir aiškiomis sąlygomis mažoms paramos priemonėms. Tokie modeliai regionuose dažnai veikia efektyviausiai, kai sujungiami savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų ir verslo partnerių resursai.

    Į Budapeštą vyko GRANDIS projekto koordinatorės Raimonda Kuolė ir Simona Matusevičiūtė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džahija bei laikinai Zarasų verslo ir turizmo informacijos centro direktorės pareigas einanti Natalija Sapožnikova. Pasak delegacijos, tarptautiniai mainai padeda greičiau atsirinkti veikiančius sprendimus ir susikurti ryšius, reikalingus tęstiniams projektams.

    GRANDIS įgyvendinamas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programą „Interreg Europe“ ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tokie projektai paprastai siekia, kad gerosios praktikos būtų pritaikytos ne tik vieno vizito metu, bet ir vėliau, atnaujinant regiono priemones, paslaugas bei partnerystes.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.

  • Trakų vasara 2026: papildomas vėlyvas traukinys į Vilnių ir nemokamas miesto autobusas

    Trakų vasara 2026: papildomas vėlyvas traukinys į Vilnių ir nemokamas miesto autobusas

    Trakų rajono savivaldybė prieš miesto šventę Trakų vasara 2026 ragina į renginius atvykti viešuoju transportu. Organizatoriai pabrėžia, kad patogiausia į Trakus keliauti traukiniu ar autobusu, o tarp pagrindinių šventės vietų judėti miesto autobusu.

    Vežėjas „LTG Link“ skelbia, kad šventės dienomis maršrutu Vilnius–Trakai traukiniai kursuos iki 12 kartų per dieną. Šeštadienį, gegužės 30 dieną, numatytas ir papildomas vėlyvas reisas po vakarinio koncerto – iš Trakų jis išvyks 23.59 valandos.

    Nemokamas autobusas ir vėlyvi reisai

    Šeštadienį, gegužės 30 dieną, Trakuose nuo 10.00 iki 24.00 valandos miesto autobusas kursuos kas 20–25 minutes. Keleiviai juo galės nemokamai pasiekti šventės erdves ir grįžti į svarbiausius miesto taškus.

    Po koncerto, nuo 23.35 iki 23.40 valandos, autobusai keleivių lauks prie kavinės „AJ šokoladas“ (Vytauto g. 4) ir veš iki Trakų geležinkelio stoties. Penktadienį, gegužės 29 dieną, ir sekmadienį, gegužės 31 dieną, miesto autobusas važiuos pagal įprastą tvarkaraštį.

    Kur ir kada ribos eismą?

    Atvykstantiems automobiliu primenama, kad gegužės 29–30 dienomis Trakų miesto gatvėse bus taikomi eismo ribojimai. Savivaldybė nurodo, jog ribojimai reikalingi saugiam dalyvių judėjimui ir renginių aptarnavimui užtikrinti.

    Gegužės 29 dieną eismas bus ribojamas nuo 10.00 iki 18.00 valandos atkarpoje nuo Karaimų ir Žaliosios gatvių sankryžos iki Trakų g. 2C. Gegužės 30 dieną ribojimai bus taikomi keliose miesto dalyse nuo ryto iki vėlyvo vakaro, įskaitant Vytauto g. atkarpas ir Trakų gatvę.

    Ribojimai vandenyje: uždaroma akvatorija

    Šventės metu numatyti apribojimai ir Galvės ežere. Saugumo sumetimais gegužės 30 dieną nuo 18.00 iki 24.00 valandos bus uždaryta Galvės ežero akvatorija.

    Organizatoriai kviečia kelionę suplanuoti iš anksto, įvertinti galimus eismo ribojimus ir rinktis viešąjį transportą. Taip tikimasi sumažinti spūstis, trumpinti atvykimo laiką ir užtikrinti sklandesnį judėjimą šventės metu.

  • Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija įrašyta į nematerialaus paveldo sąvadą: ką tai keičia Dusetoms

    Sartų žirgų lenktynių tradicija Dusetose oficialiai įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Sertifikatas Zarasų krašto atstovams įteiktas gegužės 19 dieną Vilniaus rotušėje vykusiose iškilmėse „Tapatybės kodas“.

    Renginyje bendruomenes ir tradicijų puoselėtojus sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Programą vedė žurnalistas ir LRT laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius.

    Į iškilmes atvyko ir Zarasų krašto delegacija: merė Nijolė Guobienė, savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys, savivaldybės atstovai, kultūros įstaigų darbuotojai, Dusetų dailės galerijos komanda bei tradicinė kapela „Sadūnai“.

    Kas yra nematerialus paveldas?

    Nematerialus kultūros paveldas apima gyvas tradicijas, žinias ir praktikas, kurias bendruomenės perduoda iš kartos į kartą. Tai gali būti šventės, amatai, muzikinės ir kulinarinės tradicijos, taip pat su gamta susiję įgūdžiai, kai svarbiausia yra ne objektas, o žmonių kuriama ir nuolat atnaujinama praktika.

    Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pradėtas formuoti 2017 metais, o jo tvarkymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Kultūros ministerija ir ekspertais. Įtrauktos vertybės vertinamos pagal gyvybingumą, bendruomenės vaidmenį ir realias išsaugojimo priemones.

    „Sartai“ – daugiau nei varžybos

    Sartų žirgų lenktynės Dusetose ilgą laiką buvo suvokiamos kaip sporto ir žiemos šventės derinys, tačiau bendruomenei tai yra platesnė tapatybės forma. Renginys jungia žirgininkystės kultūrą, vietos istoriją, mugės tradicijas, muziką ir stiprų ryšį tarp žmogaus ir žirgo.

    Istoriškai tradicija siejama su paprotiniais pasivažinėjimais per Užgavėnes, kurie laikui bėgant virto organizuotu renginiu. Bėgant metams keitėsi ir pati forma, bet esmė išliko ta pati: tai susitikimo vieta, kurioje dalyvauja ir profesionalai, ir vietos entuziastai, o šventę palaiko plati bendruomenė.

    „Sertifikatas patvirtina, kad tai ne tik vietos šventė, bet ir visos šalies kultūros vertybė, kurią saugo pati bendruomenė“, – sakė sertifikatą įteikęs menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Ką praktiškai keičia įrašymas?

    Įrašymas į sąvadą pirmiausia yra oficialus pripažinimas, kad tradicija turi aiškų kultūrinį turinį ir yra gyvybinga. Toks statusas dažnai padeda lengviau telkti partnerius, pagrįsti edukacines veiklas ir planuoti tradicijos tęstinumą, nes atsiranda daugiau argumentų savivaldybėms ir kultūros įstaigoms investuoti į išsaugojimą.

    Kartu tai yra ir įsipareigojimas: nematerialaus paveldo vertybės turi būti puoselėjamos taip, kad išliktų autentiškas turinys, o tradicija nebūtų pakeista vien komerciniu renginiu. Dusetoms tai reiškia didesnį dėmesį tradicijos perdavimui, žirgininkystės kultūros sklaidai ir bendruomenės įtraukimui.

    Šiemet sąvadą papildė 13 naujų reiškinių, tarp jų ir regioninės kulinarijos, muzikavimo, švenčių bei žvejybos tradicijos. Šiuo metu sąvade yra 83 vertybės, atspindinčios skirtingų Lietuvos regionų kultūrinę įvairovę.

    Sartų žirgų lenktynių tradicijos įrašymas į sąvadą Zarasų kraštui tampa ne tik simboline pergale, bet ir aiškiu ženklu, kad Dusetose puoselėjamas reiškinys yra svarbus nacionaliniu mastu. Tai kartu ir priminimas, kad gyvas paveldas išlieka tik tada, kai jį nuosekliai kuria ir perduoda patys žmonės.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: Zarasai įvardijo svarbiausius plėtros poreikius

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvario pilyje, surengtas XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame Zarasų rajono savivaldybei atstovavo merė Nijolė Guobienė, merės patarėja Simona Burokaitė ir Architektūros bei teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, savivaldybės vyriausiasis architektas Evaldas Ulianskas.

    Suvažiavime pristatyta asociacijos 2025 metų veiklos ataskaita, patvirtinti finansiniai dokumentai ir aptarta 2026 metų finansinė sąmata. Taip pat diskutuota apie svarbiausius kurortų ir kurortinių teritorijų klausimus, kurie vis dažniau siejami ne vien su turizmu, bet ir su regionų gyvybingumu bei paslaugų kokybe.

    Augantys lūkesčiai ir ribotas finansavimas

    Diskusijose akcentuota, kad kurortai ir kurortinės teritorijos susiduria su sparčiai augančiais gyventojų, lankytojų ir investuotojų lūkesčiais. Iš šių vietovių tikimasi tvarkingos infrastruktūros, patrauklios viešosios aplinkos ir kokybiškų sveikatinimo, turizmo bei rekreacijos paslaugų.

    Kartu pabrėžta, kad realias plėtros galimybes neretai riboja nepakankamas finansavimas ir nenuoseklūs sprendimai nacionaliniu lygmeniu. Suvažiavimo dalyviai kalbėjo apie poreikį stiprinti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis ir Seimo nariais, kad kurortinių teritorijų poreikiai būtų aiškiau matomi formuojant prioritetus.

    Kurortai kaip nacionalinis klausimas

    Suvažiavimo metu išskirta, kad kurortai ir kurortinės teritorijos prisideda prie šalies įvaizdžio, vietos ekonomikos ir turizmo srautų augimo, todėl jų plėtra tampa nacionalinio masto tema. Pasak dalyvių, ilgalaikiams rezultatams būtinas strateginis valstybės požiūris, o ne vien savivaldybių pastangos.

    Praktikoje tai reiškia ne tik viešųjų erdvių tvarkymą, bet ir susisiekimo, vandentvarkos, energetinio efektyvumo, aplinkosaugos sprendimus bei sezoninių srautų valdymą. Tokie klausimai tiesiogiai lemia, ar kurortinė teritorija gali priimti daugiau lankytojų neblogindama vietos gyventojų gyvenimo kokybės.

    2026 metų planas: įvaizdis, partnerystės, bendros iniciatyvos

    Lietuvos kurortų asociacijos 2026 metų veiklos plane numatytos kryptys apima narių interesų atstovavimą ir dalyvavimą viešojoje politikoje, kurortų ir kurortinių teritorijų įvaizdžio stiprinimą bei rinkodaros priemonių plėtrą. Taip pat planuojamas aktyvesnis bendradarbiavimas sveikatinimo turizmo, balneologijos ir gamtinių gydomųjų išteklių srityse.

    Numatoma organizuoti pažintinius vizitus, konferencijas, tyrimus ir kitas bendras iniciatyvas, kurios padėtų derinti praktikas tarp skirtingų savivaldybių. Tokios partnerystės ypač svarbios mažesnėms kurortinėms teritorijoms, siekiančioms pritraukti investicijų ir išlaikyti paslaugų kokybės kartelę.

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metais ir vienija Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą, taip pat Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono kurortines teritorijas. Asociacijos tikslas yra spręsti bendras problemas, atstovauti narių interesams valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir skatinti sveikatinimo paslaugų bei natūralių gamtinių išteklių vystymą.

    Informacija parengta pagal Zarasų rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis.

  • Zarasų savivaldybėje apsilankė P. Širvio progimnazijos šeštokai: kokias profesijas atrado?

    Zarasų savivaldybėje apsilankė P. Širvio progimnazijos šeštokai: kokias profesijas atrado?

    Gegužės 20 dieną Zarasų rajono savivaldybėje apsilankė Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 6a klasės mokiniai. Vizito metu jie susipažino su savivaldybės darbu, kasdieniais procesais ir žmonėmis, kurie užtikrina, kad rajone veiktų viešosios paslaugos.

    Mokiniai domėjosi, kokių profesijų atstovai dirba savivaldybėje ir kokių gebėjimų reikia viešajame sektoriuje. Jiems pristatyta, kad administracijoje dirba administravimo, dokumentų valdymo, viešųjų ryšių, finansų, teisės, architektūros, švietimo, socialinės paramos ir infrastruktūros specialistai.

    Su šeštokais susitiko merė Nijolė Guobienė. Ji papasakojo apie mero darbą, atsakomybes ir sprendimus, kurie daro įtaką kasdieniam gyventojų gyvenimui, taip pat pabrėžė ryšio su bendruomene svarbą.

    Susitikimo metu mokiniai uždavė klausimų apie tai, kas savivaldybėje atsakingas už tvarką, kaip planuojami darbai ir kokios savybės svarbios vadovaujant. Vaikams rūpėjo ir praktiniai dalykai, pavyzdžiui, kokių darbuotojų savivaldybei dažniausiai reikia bei kaip atrodo karjeros kelias tokiose pareigose.

    Tokios išvykos laikomos reikšminga ugdymo karjerai dalimi, nes leidžia mokiniams pamatyti realią darbo aplinką ir geriau suprasti skirtingų profesijų turinį. Praktinis pažinimas padeda ne tik tiksliau įsivertinti savo pomėgius, bet ir susieti mokykloje įgyjamas žinias su konkrečiomis veiklomis.

    Profesinio orientavimo veiklos mokyklose vis dažniau grindžiamos partnerystėmis su įstaigomis ir darbdaviais, o karjeros ugdymas integruojamas į kasdienį ugdymo procesą. Tokiuose susitikimuose moksleiviai gauna progą išgirsti apie skirtingas pareigybes, jų atsakomybes ir reikalingas kompetencijas, kurios svarbios tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

    Vizitas siejamas ir su profesinio orientavimo iniciatyvomis, kuriomis siekiama užtikrinti nuoseklias karjeros paslaugas mokiniams. Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijoje taip pat vykdomos profesinio veiklinimo veiklos, skatinančios mokinius aktyviai pažinti profesijų pasaulį ir drąsiau planuoti savo ateities pasirinkimus.

    Savivaldybė padėkojo mokiniams ir juos lydėjusioms mokytojoms už smalsumą, aktyvumą ir įsitraukimą. Pasak organizatorių, tokie susitikimai prisideda prie geresnio savivaldos supratimo ir stiprina mokinių pilietiškumą.

  • Via Carpatia Lenkijoje stringa: nebaigti S19 ruožai, rangovų ginčai ir Europos Komisijos įspėjimas

    Via Carpatia: ambicija ir realybė

    Tarptautinis kelio koridorius Via Carpatia turėjo sujungti Šiaurės ir Pietų Europą, o Lenkijoje jo ašimi laikoma greitkelio S19 trasa per šalies rytus. Vis dėlto lenkiškas projekto segmentas iki šiol išlieka fragmentuotas, o galutinis užbaigimas nusikelia už šio dešimtmečio ribų.

    Pagal Lenkijos kelių administratoriaus GDDKiA skelbiamą informaciją, iš planuojamų daugiau nei 700 kilometrų koridoriaus Lenkijoje važiuojama maždaug 350 kilometrų. Likusi dalis driekiasi atskirais ruožais nuo Palenkės iki Pakarpatės, o tempo mažėjimą lemia tiek rangovų ginčai, tiek procedūriniai ir aplinkosauginiai klausimai.

    Rangovų konfliktai ir brangstančios sutartys

    Vienas ryškiausių smūgių projektui – konflikto eskalacija dėl S19 atkarpos Domaradz–Iskrzynia. „Mostostal Warszawa“ nutraukė sutartį, argumentuodama užsitęsusiais užsakovo sprendimais ir išaugusiomis sąnaudomis, o GDDKiA savo ruožtu paskelbė sutartį nutraukusi dėl rangovo kaltės.

    Tokie atvejai praktikoje reiškia mėnesius ar net metus, prarandamus dėl inventorizavimo, naujo konkurso ir perėmimo procedūrų. Papildomą įtampą kelia teisiniai ginčai dėl indeksavimo: rangovai visoje rinkoje pastaraisiais metais vis dažniau siekia perskaičiuoti kainas dėl pabrangusių medžiagų ir darbo, o užsakovai stengiasi neperžengti biudžetinių ribų.

    „Kai kuriais atvejais viešai negalime įvardyti kito termino nei sutartyje, nors matome, kad realiai darbai taip greitai nesibaigs“, – sakė GDDKiA atstovas Tomasz Kwieciński.

    Kas daroma regionuose ir kada – realūs terminai

    Pakarpatėje didžioji S19 ruožų dalis yra skirtingose įgyvendinimo fazėse, tačiau bendra kryptis aiški: šio regiono atkarpų užbaigimas prognozuojamas apie 2031 metus. Liublino regione GDDKiA nurodo tikslą S19 ruožus užbaigti iki 2028 metų, tačiau galutinis grafikas priklausys nuo konkursų, finansavimo ir darbų eigos.

    Mazovijoje situacija sudėtingesnė dėl ankstesnės projekto stadijos: daliai ruožų dar vyksta pirkimai ir projektavimo etapai. Tai reiškia, kad šių atkarpų pabaiga labiau tikėtina apie 2031 metus, o ne anksčiau.

    Palenkėje šiemet planuojama atidaryti kelis naujus S19 fragmentus, kurie iš viso pridėtų apie 58 kilometrus. Vis dėlto net ir čia kelių atidarymas siejamas su techninėmis ir organizacinėmis sąlygomis, nes kai kurie ruožai gali būti atveriami tik tada, kai pavyksta užtikrinti jungtis su greta esančiomis atkarpomis.

    Teismai ir Europos Komisijos signalai

    Ne mažiau svarbi kliūtis – aplinkosauginės procedūros. Daliai S19 trasos Palenkėje anksčiau buvo panaikinti sprendimai dėl poveikio aplinkai, todėl procesai turėjo būti kartojami, o tai automatiškai atideda konkursus ir statybų pradžią.

    Papildomą riziką kelia Europos Komisijos pozicija dėl kelių tinklo šiaurės rytų Lenkijoje. Lenkijos infrastruktūros ministerija viešai yra pripažinusi, kad dėl nepakankamai pagrįstų sprendimų ir galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms Briuselis gali kelti klausimų ne tik dėl atskirų projektų, bet ir dėl platesnio ES finansavimo transporto sektoriui 2021–2027 metų laikotarpiu.

    Diskusijų centre atsidūrė ir kelias tarp Balstogės ir Elko, kur anksčiau buvo svarstomas greitkelio standartas, tačiau dabar dažniau kalbama apie alternatyvius sprendinius, paremtus eismo srautų duomenimis ir mažesniu poveikiu aplinkai. Ministerija skelbia planus peržiūrėti užduočių sąrašą ir atnaujinti nacionalinę kelių programą, kad ji atitiktų ES teisės reikalavimus bei sumažintų finansavimo riziką.

    Via Carpatia Lenkijoje tampa testu, kaip suderinti strateginius mobilumo tikslus, karinio ir civilinio logistikos atsparumo poreikius bei griežtėjančius aplinkosaugos ir viešųjų pirkimų reikalavimus. Kol kas aiškiausias signalas vairuotojams ir rinkai – naujų atkarpų bus, bet viso koridoriaus vientisumo dar teks palaukti.

  • „Mars“ užsitikrino elektrą iš būsimo Skuodo vėjo parko: 158,4 MW projektas planuojamas 2028 metais

    Sutartis dėl didžiosios dalies gamybos

    JAV maisto pramonės grupė „Mars“ paskelbė sudariusi ilgalaikę elektros pirkimo sutartį (PPA) su atsinaujinančios energetikos vystytoja „European Energy“ dėl didžiosios dalies planuojamo Skuodo vėjo parko gamybos Lietuvoje.

    Projekto įrengtoji galia turėtų siekti 158,4 MW, o komercinės veiklos pradžia šiuo metu planuojama 2028 metais. Skelbiama, kad vėjo parkas galėtų pagaminti apie 490 GWh elektros per metus.

    Ką reiškia PPA rinkai

    Tokios sutartys, kai įmonė tiesiogiai susitaria dėl elektros pirkimo iš konkretaus naujo projekto, yra vienas svarbiausių būdų greičiau finansuoti ir įgyvendinti atsinaujinančios energijos plėtrą. PPA dažnai suteikia projektui reikalingą pajamų stabilumą, o pirkėjui padeda planuoti energijos sąnaudas ilgesniam laikotarpiui.

    Lietuvoje ir regione korporatyviniai PPA pastaraisiais metais vis dažniau naudojami kaip praktinis instrumentas įmonėms, siekiančioms mažinti su elektra susijusias emisijas ir užtikrinti didesnę energijos tiekimo prognozuojamumo dalį. Tai ypač aktualu pramonei, kur energijos kainų svyravimai gali reikšmingai paveikti savikainą.

    „„Mars“ sutelkia dėmesį į tai, kad klimato įsipareigojimai virstų išmatuojama pažanga ir veiksmais, paremtais realia infrastruktūra“, – sakė „Mars“ pasaulinis tvarumo viceprezidentas Kevinas Rabinovitchas.

    „Šis susitarimas rodo, kaip tokios įmonės kaip „Mars“ aktyviai prisideda prie naujų atsinaujinančios energijos šaltinių atsiradimo“, – sakė „European Energy“ vadovo pavaduotojas Jens-Peteris Zinkas.

    Kontekstas: vėjas ir vartotojai

    158,4 MW galios vėjo parkas pagal Lietuvos mastą priskirtinas prie didesnių sausumos projektų, o 490 GWh metinė gamyba prilygtų reikšmingai daliai šalies metinio elektros poreikio. Praktikoje tiksli įtaka priklausys nuo faktinių vėjo sąlygų, prijungimo prie tinklo sprendimų ir galutinių sutarties apimčių.

    „Mars“ atveju šis sandoris įvardijamas kaip dalis įmonės atsinaujinančios energijos spartinimo programos. „Mars“ yra viena didžiausių pasaulio maisto ir užkandžių gamintojų, turinti plačiai žinomų prekės ženklų portfelį, todėl energetikos sprendimai tampa reikšminga visos tiekimo grandinės tvarumo strategijos dalimi.

  • Ignalinos klubo „YOKO“ auklėtiniai suspindėjo Vilniuje: 6 prizinės vietos kiokušin karatė lygoje

    Ignalinos klubo „YOKO“ auklėtiniai suspindėjo Vilniuje: 6 prizinės vietos kiokušin karatė lygoje

    Ignalinos kiokušin karatė klubo „YOKO“ sportininkai sėkmingai pasirodė Vilniaus kiokušin karatė lygos varžybose, kurios gegužės 17 dieną vyko Vilniuje. Ričardo Trimonio vadovaujama komanda parsivežė šešias prizines vietas ir dar kartą patvirtino, kad aukšti rezultatai gimsta nuosekliame darbe.

    Vilniaus kiokušin karatė lyga laikoma vienu didžiausių tokio formato renginių Lietuvoje, sutraukiančiu platų klubų ir amžiaus grupių spektrą. Šįkart varžybose dalyvavo 658 sportininkai iš 36 kiokušin karatė klubų, todėl kiekviena pergalė buvo iškovota itin konkurencingoje aplinkoje.

    Čempionės titulas ir medaliai

    Ryškiausią laimėjimą iškovojo U11 amžiaus grupės sportininkė Gustė Žilėnaitė, kovojusi svorio kategorijoje iki 40 kg. Ji užėmė pirmą vietą, tapo čempione ir buvo apdovanota medaliu bei taure.

    Trečiąsias vietas skirtingose amžiaus grupėse iškovojo keturi „YOKO“ atstovai. U13 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje virš 70 kg, bronzą pelnė Augustinas Semionovas, o U10 grupėje iki 40 kg trečią vietą užėmė Juozas Dubauskas.

    Dar du bronzos medaliai atiteko U12 amžiaus grupėje kovojusiems sportininkams: Maryan Tereshchenia svorio kategorijoje iki 40 kg ir Tautrimas Brukštus svorio kategorijoje virš 55 kg. Abu sportininkai taip pat buvo apdovanoti medaliais ir taurėmis.

    Vieta penketuke ir komandos rezultatas

    U12 amžiaus grupėje, svorio kategorijoje virš 65 kg, Aironas Rusteika užėmė penktą vietą. Toks rezultatas, ypač didelio dalyvių skaičiaus varžybose, rodo stabilų pasirengimo lygį ir potencialą ateities startams.

    Šios varžybos klubams svarbios ne tik dėl medalių, bet ir dėl praktinės patirties, kurią sportininkai įgyja susitikdami su skirtingų mokyklų varžovais. „YOKO“ auklėtinių pasiekimai Vilniuje parodė, kad Ignalinos sportininkai sėkmingai konkuruoja nacionaliniu mastu ir nuosekliai augina savo meistriškumą.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.