CP v2

Blog

  • „Samsung Electronics“ gresia 18 dienų streikas: milijardiniai nuostoliai ir atidėtos DI lustų tiekimo grandinės

    „Samsung Electronics“ Pietų Korėjoje priartėjo prie precedento neturinčio darbo ginčo: jei derybos dėl atlyginimų ir premijų sistemos nepasistūmės, nuo gegužės 21 dienos gali prasidėti iki 18 dienų streikas keliose gamybos aikštelėse. Tai būtų viena didžiausių pramoninių akcijų bendrovės istorijoje, potencialiai paliečianti tiek lustų, tiek atminties produktų gamybą.

    Profesinių sąjungų atstovai viešai akcentuoja, kad ginčas daugiausia sukasi apie nuolatinių atlygio dalių didinimą ir aiškesnį pelno dalybų mechanizmą, ypač atminties padalinyje. Pastaraisiais ketvirčiais būtent atminties segmentas tapo vienu svarbiausių augimo variklių, nes pasaulinė DI infrastruktūros plėtra didina našios atminties poreikį.

    Kas sustotų ir kodėl tai svarbu?

    „Samsung Electronics“ Korėjoje turi dalį strategiškai svarbių gamybos linijų, susijusių su duomenų centrų ir debesijos rinka. Čia gaminami įvairūs atminties produktai, įskaitant didelės spartos sprendimus, kurie naudojami DI skaičiavimams ir serverių spartinimui.

    Rinkai jautriausia vieta yra didelio pralaidumo atmintis, kurios paklausą augina generatyvūs DI modeliai ir spartėjantis duomenų centrų atnaujinimo ciklas. Net trumpalaikis pajėgumų sumažėjimas gali atsiliepti tiekimo terminams, o pirkėjams reikšti koreguojamus gamybos planus ar alternatyvių tiekėjų paiešką.

    Galimi nuostoliai ir poveikis klientams

    Analitikų vertinimu, užsitęsęs gamybos sutrikimas galėtų kainuoti dešimtis milijardų eurų prarastų pajamų ar pelno, o didžiausia rizika būtų susijusi su aukštos pridėtinės vertės atminties ir pažangių komponentų užsakymais. Kadangi puslaidininkių tiekimo grandinės yra tarpusavyje glaudžiai susietos, vėlavimai viename etape dažnai persiduoda ir galutiniams elektronikos gamintojams.

    Klientams tai gali reikšti ne tik vėluojančias siuntas, bet ir kainų svyravimus, jei rinkoje trumpam sumažėtų pasiūla. Puslaidininkių sektoriuje tai ypač aktualu tuomet, kai vienu metu didėja paklausa iš serverių, vartotojų elektronikos ir automobilių pramonės.

    Ar dar įmanomas kompromisas?

    Bendrovės vadovybė signalizuoja, kad derybas norėtų tęsti, tačiau profesinės sąjungos laikosi griežtesnės pozicijos ir svarsto derybų grafiką, kuris sutaptų su planuojamos akcijos laikotarpiu. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausios savaitės taps lemiamos: abi pusės turi apsispręsti, ar kompromisas pasiekiamas dar iki gamybos stabdymo.

    Investuotojai ir pramonės klientai tokiose situacijose paprastai vertina du dalykus: realų streiko mastą ir tai, ar įmonė turi pakankamas atsargas bei gamybos lankstumą kitose vietose. DI infrastruktūros bumo fone bet kokie nesklandumai atminties ir lustų tiekime yra ypač atidžiai stebimi, nes jie gali paveikti visą technologijų sektoriaus planavimą.

  • Teismas atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI: atsiveria kelias naujai akcijų emisijai

    JAV teismas dėl senaties terminų atmetė Elono Musko ieškinį prieš OpenAI ir jos vadovą Samą Altmaną. Sprendimas priimtas procedūriniais pagrindais, todėl teismas iš esmės nevertino pagrindinių ginčo argumentų.

    Byloje buvo keliama mintis, kad OpenAI vystymosi kryptis ir valdymo sprendimai nukrypo nuo pirminės, ne pelno siekiančios misijos, o Muskas teigė buvęs suklaidintas dėl paramos panaudojimo. OpenAI šiuos kaltinimus ne kartą atmetė, pabrėždama, kad struktūros pokyčiai susiję su sparčiai brangstančia DI infrastruktūra.

    Kas keičiasi OpenAI planuose

    Atmestas ieškinys sumažina teisinę riziką ir gali palengvinti sprendimus dėl kapitalo pritraukimo. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, kad bendrovė turi daugiau erdvės svarstyti naują akcijų emisiją ar kitus nuosavybės struktūros pakeitimus.

    Technologijų sektoriuje tokie procesai paprastai siejami ir su pasirengimu viešam akcijų siūlymui, tačiau konkretaus grafiko tai savaime nereiškia. Vis dėlto, sumažėjus neapibrėžtumui, investuotojams tampa lengviau įvertinti bendrovės perspektyvas ir galimus ateities sandorius.

    Kontekstas: brangstantis DI ir investuotojų spaudimas

    DI modelių kūrimas reikalauja milžiniškų investicijų į duomenų centrus, lustus, elektros energiją ir talentus, todėl bendrovės ieško būdų užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Dėl to vis dažniau pasirenkami hibridiniai modeliai, kai šalia pirminės misijos kuriamos komercinės veiklos struktūros.

    OpenAI pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių DI rinkos žaidėjų, o jos vertė augo kartu su generatyvinio DI paklausa. Didesnė vertė ir plėtros apimtys įprastai didina spaudimą turėti lankstesnį kapitalo pritraukimo mechanizmą, įskaitant galimą naujų akcijų emisiją.

    Ką tai reiškia rinkai ir konkurencijai

    Musko ir OpenAI konfliktas svarbus ne tik teisiniu, bet ir konkurenciniu požiūriu, nes pats Muskas taip pat vysto DI projektus ir infrastruktūrą. Tokie ginčai atspindi platesnę tendenciją, kai DI rinkoje didėja varžybos dėl duomenų, skaičiavimo galios ir geriausių specialistų.

    Artimiausiu metu pagrindinis klausimas bus ne vien teisiniai ginčai, o tai, kaip OpenAI subalansuos komercinius tikslus, investuotojų lūkesčius ir deklaruojamą saugaus DI vystymo kryptį. Bet kuri nauja kapitalo pritraukimo schema gali tapti signalu visam sektoriui, kaip bus finansuojama kita DI plėtros banga.

  • „ESET“ į DI varomą kibernetinį saugumą investuos 40 mln. eurų: kur juda ši rinka Europoje

    DI keičia kibernetinio saugumo taisykles

    Augant išpirkos reikalaujančių programų, tiekimo grandinės atakų ir socialinės inžinerijos mastui, kibernetinio saugumo rinkoje vis dažniau akcentuojama viena kryptis – gynyboje būtinas DI. Tas pats įrankių šuolis, kuris padeda gynėjams greičiau aptikti įsilaužimus, taip pat leidžia nusikaltėliams efektyviau automatizuoti apgaules ir išnaudoti spragas.

    Šiame kontekste „ESET“ paskelbė apie 40 mln. eurų investiciją į tyrimus ir plėtrą, orientuotą į nuosavus DI modelius ir naujos kartos saugumo operacijų centrą. Bendrovė tai pristato kaip atsaką į sudėtingėjantį grėsmių peizažą ir spartėjančias atakų kampanijas.

    40 mln. eurų planas: modeliai, architektūra ir SOC

    „ESET“ investicijų programa numatyta trejų metų laikotarpiui ir apima kelias kryptis: nuosavų, saugai pritaikytų DI modelių kūrimą, daugiasluoksnės apsaugos architektūrą ir vadinamąjį DI SOC – saugumo operacijų centrą, kuriame daugiau sprendimų paremta automatizuota analitika.

    Bendrovė taip pat sieja planą su mokslinių ir inžinerinių pajėgumų augimu – skelbiama, kad tyrimų ir plėtros komandos apimtis turėtų siekti apie 1 000 inžinierių ir tyrėjų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį ne tik galutiniams produktams, bet ir duomenų infrastruktūrai, leidžiančiai modelius mokyti su kibernetinių grėsmių kontekstu.

    „Įžengiame į visiškai naują DI erą kibernetiniame saugume. Atsakymas slypi protingame šios technologijos pritaikyme gynyboje“, – sakė „ESET“ vadovas Richardas Marko.

    Kas slypi už nuosavų modelių idėjos?

    Vienas svarbiausių akcentų – nuosavi DI modeliai, kurių paskirtis konkreti: aptikimas, klasifikavimas, incidentų analizė ir grėsmių žvalgyba. Tokia kryptis skiriasi nuo bendros paskirties modelių naudojimo vien tuo, kad modelis projektuojamas su saugos apribojimais, aiškesnėmis kontrolėmis ir siauresne, patikrinama užduočių sritimi.

    „ESET“ teigia, kad modeliai turėtų remtis per daugelį metų sukauptais duomenimis apie grėsmes ir aptikimo signalus. Tai aktualu visai rinkai: kuo daugiau kokybiškų telemetrijos duomenų ir geresnė jų higiena, tuo didesnė tikimybė greitai atpažinti naujus kenkėjiškus metodus, ypač kai jie maskuojami ir kinta kasdien.

    Kartu vis daugiau dėmesio skiriama tarpinei saugos „sankabai“ tarp naudotojų, verslo aplikacijų, agentų ir pačių modelių. Rinkoje tai siejama su pastangomis mažinti duomenų nutekėjimo riziką, valdyti prieigas ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai DI sistema išprovokuojama pateikti jautrią informaciją arba vykdyti neteisėtus veiksmus.

    Naujos kartos SOC: automatizavimas, bet žmogus lieka centre

    Trečias ramstis – SOC transformacija. Tradiciškai saugumo operacijų centrai remiasi analitikų komandomis, kurios filtruoja įspėjimus, tikrina incidentus ir koordinuoja atsaką, tačiau įspėjimų kiekiai dažnai tampa nevaldomi net didelėse organizacijose.

    DI SOC kryptis reiškia spartesnį triukšmo mažinimą, įvykių koreliaciją ir pirminį incidentų „surišimą“ į aiškias versijas, kad analitikai daugiau laiko skirtų sprendimams, o ne pasikartojančioms užduotims. „ESET“ akcentuoja, kad net ir didėjant automatizavimui, žmogaus priežiūra išlieka būtina, ypač priimant sprendimus dėl izoliavimo, prieigų ribojimo ar atkūrimo veiksmų.

    Šis aspektas svarbus ir vidutinėms bei mažesnėms įmonėms, kurioms sunku išlaikyti dideles saugumo komandas. Rinkos tendencija rodo, kad daugėja „SOC kaip paslaugos“ ir valdomų saugumo paslaugų scenarijų, kuriuose DI padeda sumažinti kaštus, o paslaugų teikėjai perima dalį atsakomybės už stebėseną.

    Grėsmės jau keičiasi: nuo sukčiavimo iki įtakos operacijų

    Kibernetinio saugumo ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad DI didina socialinės inžinerijos atakų kokybę. Įtikinamesni sukčiavimo laiškai, realistiškesnės balso ir vaizdo klastotės bei greitesnis personalizavimas mažina „akivaizdžių požymių“ skaičių, kuriais anksčiau buvo galima atpažinti apgaulę.

    Be finansinių sukčiavimų, DI įrankiai naudojami ir informacinėms kampanijoms: netikroms paskyroms kurti, koordinuotam turiniui platinti ir auditorijoms segmentuoti. Todėl saugumo klausimas tampa ne vien IT tema – jis apima reputacijos riziką, vidaus procesus, darbuotojų mokymus ir komunikacijos kontrolę.

    „ESET“ investiciją įvardija ir kaip indėlį į Europos technologinį savarankiškumą, kai pažangiausi modeliai ir didžiausios kompiuterinės galios koncentracija dažnai siejama su keliais pasauliniais technologijų gigantais. Kibernetinio saugumo sektoriuje tai virsta praktiniu klausimu: kas valdo infrastruktūrą, duomenis ir taisykles, pagal kurias veikia gynybinės sistemos.

  • Lenkijoje planuojamas iki 810 mln. eurų duomenų centras su 200 MW energijos kaupikliu: ko trūksta startui

    Lenkijoje, Dombrova Gurničos mieste, rengiamas didelės apimties projektas, kuris apimtų duomenų centrą ir energijos kaupimo sistemą. Projektą vystanti bendrovė LVL Energy skelbia, kad investicija, priklausomai nuo galutinės apimties, gali siekti nuo maždaug 440 mln. iki 810 mln. eurų.

    Planuojama statyti ne mažesnės kaip 50 MW galios duomenų centrą ir apie 200 MW galios didelio masto energijos kaupiklį. Tokia kombinacija tampa vis dažnesniu modeliu, nes duomenų centrams reikia stabilaus, nepertraukiamo elektros tiekimo, o kaupikliai gali padėti suvaldyti kainų ir apkrovų svyravimus tinkle.

    Kas numatyta projekte?

    Vystytojai nurodo įsigiję sklypą netoli pagrindinio elektros maitinimo taško Tucznawa, o projekto ekonomika tiesiogiai priklausys nuo to, kokią prijungimo galią pavyks užsitikrinti. Skaičiuojama, kad pradinis tikslas yra gauti bent 200 MW prijungimo galią, tačiau teritorijos ir infrastruktūros potencialas leistų svarstyti ir didesnę plėtrą.

    Duomenų centrai, ypač didesni, dažniausiai matuoja apkrovą megavatais ir konkuruoja su kitais pramonės vartotojais dėl prijungimo pajėgumų. Dėl to vienas svarbiausių tokio projekto dokumentų yra tinklo operatoriaus sprendimas dėl prijungimo sąlygų, be kurio sunku parengti realistišką verslo planą ir pasirašyti finansavimo sutartis.

    Pagrindinė kliūtis: finansavimas ir tinklas

    LVL Energy teigia, kad projektui ieškoma finansinių partnerių, įskaitant užsienio kapitalą. Didelio masto infrastruktūriniai projektai, kuriuose derinami duomenų centrai ir energijos kaupimas, kapitalo poreikiu priartėja prie energetikos objektų, todėl bankams svarbūs ilgalaikiai pajamų srautai, garantijos ir aiški reguliacinė aplinka.

    Vystytojai taip pat yra pateikę paraišką Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui dėl prisijungimo prie tinklo sąlygų. Praktikoje būtent tinklo pralaidumas ir prijungimo terminai tampa „butelio kakleliu“, nes duomenų centrų plėtra Europoje spartėja, o elektros perdavimo ir skirstymo infrastruktūros modernizavimas dažnai nespėja su paklausa.

    Duomenų centrai ir energija: kodėl tai „verslas ateičiai“

    Europoje augantis debesijos paslaugų vartojimas, DI skaičiavimai ir skaitmenizacija didina nuolatinę elektros paklausą, todėl duomenų centrai vis dažniau vertinami kaip naujas, didelis ir energijai imlus rinkos dalyvis. Be elektros kainos, vis daugiau dėmesio skiriama ir tiekimo patikimumui, nes net trumpi sutrikimai duomenų centruose reiškia didelius nuostolius.

    Dėl to energijos kaupikliai tampa ne tik „žaliosios“ integracijos priemone, bet ir infrastruktūros patikimumo sprendimu: jie gali sugerti atsinaujinančios energijos perteklių, išlyginti pikus ir suteikti rezervą kritiniais momentais. Vis dėlto galutinis ekonominis modelis priklauso nuo rinkos taisyklių, tinklo mokesčių, balansavimo paslaugų pajamų ir ilgalaikių elektros pirkimo sutarčių galimybių.

    Vystytojų vertinimu, statybos darbai galėtų prasidėti per artimiausius dvejus metus, tačiau realų grafiką lems sprendimai dėl prijungimo sąlygų ir finansavimo struktūros. Tokie projektai dažniausiai juda etapais: nuo tinklo dokumentų ir investicinio sprendimo iki rangos konkursų, įrangos užsakymų ir palaipsnės duomenų centro paleidimo plėtros.

    Lenkijai tai būtų dar vienas signalas, kad šalis siekia tapti svarbesniu regiono skaitmeninės infrastruktūros tašku. Tačiau kartu tai primena ir bendrą Europos dilemą: norint pritraukti duomenų centrų investicijas, būtina lygiagrečiai spartinti elektros tinklų plėtrą, didinti generacijos pajėgumus ir diegti lanksčias priemones, tokias kaip energijos kaupimas.

  • Katovicuose atidarytas DI kompetencijų centras: „Łukasiewicz“ žada greitesnį kelią nuo tyrimų iki diegimo

    Katovicuose pradėjo veikti naujas dirbtinio intelekto kompetencijų centras, kurį įkūrė „Łukasiewicz AI“, priklausantis Łukasiewicz tyrimų tinklui. Centras žada tapti vieno langelio principu veikiančiu kontaktu verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos apsaugai, ieškantiems praktinių DI sprendimų ir kibernetinio saugumo kompetencijų.

    Pagrindinė centro idėja – sutelkti išskaidytas Łukasiewicz tinklo žinias ir komandas į aiškiai pasiekiamą „įėjimo tašką“, kad organizacijos greičiau rastų tinkamus ekspertus. Tai turėtų sutrumpinti kelią nuo mokslinių tyrimų iki realių produktų ir paslaugų diegimo, ypač pramonėje ir viešosiose paslaugose.

    Kam to reikia rinkai?

    DI diegimas dažnai stringa ne dėl idėjų trūkumo, o dėl praktinių kliūčių: duomenų kokybės, infrastruktūros, saugumo reikalavimų, teisinės atitikties ir specialistų stokos. Kompetencijų centras siekia užpildyti šią spragą, sujungdamas technologines žinias su gebėjimu parengti sprendimus taip, kad jie veiktų realiomis sąlygomis.

    Centro atstovai akcentuoja, kad svarbiausia – diegimo sparta ir apčiuopiama nauda: automatizuoti procesai, tikslesnė analizė, geresnis sprendimų priėmimas ir didesnis sistemų atsparumas kibernetinėms grėsmėms. Tokie projektai rinkoje dažnai įgyvendinami licencijavimo ar prenumeratos modeliais, kad sprendimus būtų lengviau plėsti ir prižiūrėti.

    Nuo autonomikos iki kibernetinio saugumo

    Skelbiama, kad centras koordinuos informaciją apie skirtingų Łukasiewicz tinklo institutų kompetencijas, kad užsakovai greičiau patektų pas tinkamas komandas. Tarp sričių minimos vaizdo analizės sistemos, sprendimų paramos įrankiai, autonominės technologijos ir kibernetinis saugumas.

    Iniciatoriai pabrėžia ir regioninį aspektą: toks centras stiprina Katovicų ir viso regiono, kaip naujų technologijų židinio, ambicijas. Praktikoje tai gali reikšti daugiau bendrų projektų su pramone, spartesnį prototipų kūrimą ir didesnį aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį.

    DI projektai administracijai ir medicinai

    „Łukasiewicz AI“ teigia jau vykdantis projektus, orientuotus į viešąjį sektorių, sveikatos apsaugą ir pramonę. Vienas jų – „EdgePL“, kuriuo siekiama kurti vietinių duomenų centrų tinklą, galintį palaikyti skaitmenines paslaugas ir administracijos sistemas arčiau galutinio naudotojo.

    Sveikatos apsaugos srityje minimas ir virtualaus gydytojo asistento sprendimas, diegiamas Siemianovicų Šlionskių Nudegimų gydymo centre. Tokios sistemos paprastai automatizuoja pokalbių su pacientais dokumentavimą ir padeda sumažinti gydytojų administracinį krūvį, išlaikant duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimus.

    „Šiemet pradėjome bendradarbiauti su daugeliu rinkos partnerių – nuo komercinių projektų iki bendrų plėtros iniciatyvų, kurių tikslas kurti ir diegti modernius produktus licencijavimo bei prenumeratos modeliais“, – sakė prof. Janas Kozakas, „Łukasiewicz AI“ direktorius.

    „Centras sukurtas kaip pagrindinis Łukasiewicz kompetencijų mazgas, turintis paremti DI projektais tiek mediciną, tiek sunkiąją pramonę. Susitelkiame į praktinius sprendimus ir realius rinkos poreikius“, – sakė dr. Hubertas Cichockis, Łukasiewicz tyrimų tinklo prezidentas.

  • Klaipėdos regiono 2023–2029 strategija atnaujinama: gyventojai kviečiami teikti pastabas iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regiono plėtros taryba pradėjo viešą konsultaciją dėl 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų. Gyventojai, verslo ir nevyriausybinės organizacijos kviečiami susipažinti su projektais ir iki 2026 metų gegužės 27 dienos pateikti pastabas bei pasiūlymus.

    Teikiami du dokumentai: atnaujinamas strategijos tekstas ir koreguojamas veiksmų planas, kuriame numatytos konkrečios priemonės bei jų įgyvendinimo eiga. Pastabas siūloma siųsti elektroniniu paštu, nurodytu Klaipėdos regiono plėtros tarybos pranešime.

    Kas numatyta strategijoje?

    Strategijos tikslas išlieka orientuotas į integruotą regiono vystymą: didesnį savivaldybių veiksmų suderinamumą, patogesnį susisiekimą ir geresnes sąlygas investicijoms. Dokumentuose akcentuojama, kad planuojama kurti integruotą viešojo transporto sistemą ir spręsti infrastruktūros poreikius atskirose savivaldybėse.

    Taip pat numatyta stiprinti Klaipėdos regiono, kaip turistinės vietovės, patrauklumą ir skatinti atvykstamąjį turizmą. Tokie sprendimai paprastai apima ne vien rinkodarą, bet ir paslaugų prieinamumą, susisiekimą, lankytinų objektų infrastruktūrą bei sezoninių srautų valdymą.

    Kaip tai siejasi su ES investicijomis?

    Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategija siejama su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis. Dokumente nurodoma, kad suplanuoti veiksmai prisideda prie 5-ojo prioriteto Piliečiams artimesnė Lietuva ir tikslo skatinti integruotą vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad strategijoje numatyti projektai gali būti derinami su finansavimo galimybėmis, o pokyčiai strategijoje dažnai daromi tam, kad priemonės tiksliau atitiktų aktualius poreikius, pasikeitusias sąlygas ar programos įgyvendinimo reikalavimus.

    Kodėl svarbios gyventojų pastabos?

    Viešos konsultacijos leidžia anksti identifikuoti problemas, kurias geriausiai mato kasdieniai paslaugų naudotojai: maršrutų patogumą, jungčių trūkumus, investicijoms reikalingos infrastruktūros spragas ar turizmo plėtros poveikį gyvenamajai aplinkai. Pateikti pasiūlymai gali padėti patikslinti veiksmų planą taip, kad numatomi projektai duotų apčiuopiamesnį rezultatą savivaldybėms ir gyventojams.

    Strategijos ir veiksmų plano pakeitimų projektai skelbiami Klaipėdos regiono plėtros tarybos kanaluose, o pastabos priimamos iki 2026 metų gegužės 27 dienos. Pateikiant pasiūlymus rekomenduojama aiškiai įvardyti siūlomą pakeitimą, jo motyvą ir laukiamą naudą.

  • Aplinkos apsauga: kaip savivaldybė tvarko gyventojų užklausas ir ką verta žinoti prieš kreipiantis

    Kontaktai ir atsakomybės

    Savivaldybės Aplinkos apsaugos srityje už gyventojų užklausų nagrinėjimą ir koordinavimą atsakingas Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Semaška. Dažniausiai į jį kreipiamasi dėl teritorijų tvarkymo, aplinkos priežiūros ir su tuo susijusių administracinių klausimų.

    Planuojant kreiptis, verta iš anksto susirinkti aiškią informaciją: problemos vietą, laiką, trumpą situacijos aprašymą ir, jei įmanoma, nuotraukas. Tai padeda greičiau įvertinti aplinkybes, priskirti klausimą atsakingiems vykdytojams ir sumažina papildomų patikslinimų poreikį.

    Slapukai ir privatumas

    Svetainėje naudojami slapukai, skirti užtikrinti bazinį jos veikimą, taip pat statistikai ir rinkodarai. Būtini slapukai paprastai reikalingi tam, kad puslapis veiktų stabiliai ir saugiai, todėl jie negali būti išjungti per įprastus svetainės nustatymus.

    Statistiniai slapukai padeda įvertinti lankomumo tendencijas, populiariausius puslapius ir tai, kaip lankytojai naršo svetainėje. Tokie duomenys įprastai apdorojami apibendrintai, kad būtų galima gerinti paslaugų kokybę, turinio pateikimą ir techninį veikimą.

    Formos saugumas ir „Google ReCaptcha“

    Užklausų formos veikimui naudojama „Google ReCaptcha“ sistema, kurios tikslas yra atskirti realius vartotojus nuo automatizuotų robotų, siunčiančių brukalus. Tai viena dažniausių priemonių, mažinančių piktnaudžiavimą formomis ir padedančių užtikrinti, kad institucijos gautų realias užklausas.

    Kai kuriais atvejais, kad forma veiktų sklandžiai, gali būti prašoma sutikti su našumo ar panašiais slapukais. Jei vartotojas nesutinka su rinkodaros slapukais, reklama gali būti mažiau pritaikyta pagal interesus, tačiau tai paprastai neturi įtakos pagrindinėms svetainės funkcijoms.

  • Amber Wind 2026 Palangoje: trys festivalio dienos su paradais, meistriškumu ir gala koncertu

    Festivalis sugrįžta aštuntą kartą

    Gegužės 22–24 dienomis Palangoje vyks 8-asis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis Amber Wind 2026. Organizatoriai žada trijų dienų programą, apimančią meistriškumo dirbtuves, orkestrų pasirodymus miesto erdvėse, vakaro koncertus ir naktines džiazo sesijas.

    Per kelerius metus Amber Wind tapo vienu ryškiausių pučiamųjų muzikos renginių pajūrio regione, stiprinančiu Palangos kaip orkestrinės muzikos tradicijų miesto įvaizdį. Festivalio sumanymas remiasi ilga vietos koncertų istorija, o programa kuriama taip, kad ji būtų įdomi ir profesionalams, ir plačiai publikai.

    Kas laukia programoje?

    Festivalio ašis išlieka platus pučiamųjų muzikos spektras: nuo klasikinės orkestrinės muzikos iki šiuolaikinių žanrų, džiazo ir eksperimentinių projektų. Dalis renginių persikelia į viešąsias miesto erdves, todėl muzika tampa ne tik salės įvykiu, bet ir Palangos ritmo dalimi.

    Programoje numatytos ir edukacinės veiklos: meistriškumo dirbtuvės leis jauniesiems muzikantams ir studentams mokytis iš tarptautinių atlikėjų. Tokia festivalio kryptis atliepia pastarųjų metų tendenciją Europoje, kai didieji muzikos renginiai vis dažniau derina koncertus su profesiniu ugdymu ir bendruomenės įtraukimu.

    Ryškiausi akcentai ir erdvės

    Penktadienį, gegužės 22 dieną, numatytos meistriškumo dirbtuvės ir ansamblių vakaras, kuriuose pasirodys TETRA BRASS iš Vokietijos. Vakaro pabaigoje suplanuota naktinė sesija, kurioje Karolio Šarkaus kvintetas pristatys albumą „XIDEA“.

    Šeštadienį, gegužės 23 dieną, Palangoje vyks orkestrų pasveikinimas miestui, tradicinis orkestrų paradas ir jungtinis koncertas. Dienos kulminacija numatoma gala koncerte Palangos koncertų salėje, kuriame pasirodys MNOZIL BRASS iš Austrijos su jubiliejine programa.

    Sekmadienį, gegužės 24 dieną, festivalį uždarys koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje. Jame dalyvaus Palangos orkestras, kviestinis dirigentas Simon Perčič ir solistas trimitininkas Dovas Lietuvninkas.

    Festivalį organizuoja Palangos orkestras, o finansavimą užtikrina Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad Amber Wind siekia laužyti stereotipą, jog pučiamųjų orkestrai skirti tik paradams, ir kviečia išgirsti, kaip plačiai šis žanras skamba šiandien.

  • Ekskursija Palangoje atgaivins Jono Šliūpo laikus: kaip burmistras keitė tarpukario kurortą

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gegužės 22 dieną 14.30 valandą kviečia palangiškius ir miesto svečius į ekskursiją Jono Šliūpo Palanga: tarpukario miesto istorijos. Ekskursiją ves istorikas Mindaugas Surblys, o dalyviai bus kviečiami į Palangą pažvelgti kaip į miestą, kurį tarpukariu formavo drąsios modernizavimo idėjos ir kasdieniai savivaldos sprendimai.

    Ekskursijos maršrutas ves per iki šiol išlikusius kultūros paveldo ir kitus istorinius objektus, menančius laikotarpį, kai Palangoje gyveno ir dirbo Jonas Šliūpas. Kiekvienoje stotelėje bus pasakojama, kaip kito kurorto veidas, kokie miesto rūpesčiai gulė ant burmistro stalo ir kaip administraciniai sprendimai paliko pėdsaką šiandienos Palangoje.

    Kas buvo Jonas Šliūpas?

    Jonas Šliūpas (1861–1944) laikomas viena ryškiausių modernėjančios lietuvių visuomenės figūrų, garsėjusia aktyvumu, polemišku temperamentu ir gebėjimu telkti diskusijas apie valstybės, visuomenės ir kultūros kryptį. Jo biografijoje persipina darbas Lietuvoje ir išeivijoje, vieša veikla, idėjiniai konfliktai bei nuolatinis siekis įtvirtinti lietuviškumo balsą tarptautinėje erdvėje.

    Istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama, kad 1918 metais Šliūpas prisidėjo prie Lietuvos klausimo kėlimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdamas didesnio tarptautinio dėmesio atkurtai valstybei. Vėlesnis jo etapas Palangoje dažnai siejamas su praktiniu darbu savivaldoje, kai idėjos turėjo virsti konkrečiais miesto tvarkymo sprendimais ir kasdieniais administraciniais darbais.

    Tarpukario Palanga: miestas, kuris keitėsi

    Tarpukariu Palanga sparčiai stiprino kurorto tapatybę: plėtėsi viešosios erdvės, formavosi kurortinė infrastruktūra, daugėjo poilsiautojų ir sezoninių paslaugų. Tokie miestai gyvena pagal savitas taisykles, kai vasaros dinamika, higienos, tvarkos ir viešosios tvarkos klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei reprezentaciniai projektai.

    Ekskursijoje žadama kalbėti ne tik apie žinomus objektus, bet ir apie mažiau pastebimas miesto detales, kurios padeda suprasti, kaip atrodė kasdienis gyvenimas ir kokių sprendimų reikalavo kurorto administravimas. Organizatorių teigimu, pasakojimai taip pat leis geriau pažinti Šliūpą ne vien kaip viešą veikėją, bet ir kaip žmogų už burmistro kabineto durų.

    Kada ir kur vyks ekskursija?

    Ekskursija vyks 2026 metais gegužės 22 dieną 14.30 valandą, o pradžia numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga). Trukmė – 1 valanda 30 minučių.

    Dalyvių skaičius ribotas, todėl organizatoriai prašo registruotis iš anksto telefonu +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt. Ekskursija skirta tiek vietos gyventojams, norintiems kitaip pamatyti pažįstamą miestą, tiek svečiams, siekiantiems suprasti, kokie žmonės ir idėjos kūrė tarpukario Palangos veidą.

  • Alpės ir Pirėnai gali slėpti natūralaus vandenilio telkinius: ką rodo naujas tyrimas

    Tarptautinė tyrėjų komanda naujame darbe teigia, kad Europos kalnų juostose, ypač Alpėse ir Pirėnuose, gali būti sąlygų kauptis natūraliam vandeniliui. Tokie telkiniai, jei būtų patvirtinti gręžiniais, galėtų papildyti Europos pastangas mažinti iškastinio kuro naudojimą.

    Tyrimas remiasi geologiniu mechanizmu, kai į paviršių arčiau priartėja geležies turtingos mantijos uolienos. Joms kontaktuojant su vandeniu ir esant tinkamai temperatūrai vyksta serpentinėjimas, kurio metu išsiskiria vandenilis.

    Šis vandenilis gali migruoti ir kauptis poringose uolienose, jei susiklosto „naftos sistemos“ analogą primenančios sąlygos. Reikia ne tik šaltinio, bet ir talpyklos, sandarinančių sluoksnių bei tinkamo laiko, kad dujos nespėtų išsisklaidyti.

    Autoriai pabrėžia erozijos vaidmenį: vidutinė erozija gali padėti atidengti ir pakelti mantijos uolienas, sudarydama palankesnes sąlygas vandenilio gamybai. Tačiau pernelyg intensyvus uolienų ardymas gali sugriauti „kolektorius“ ir pakeisti temperatūrines sąlygas, dėl ko potencialus kaupimasis silpnėja.

    Modeliavimas rodo, kad skirtinguose kalnynuose rezultatai gali skirtis ne tik dėl dabartinių procesų, bet ir dėl senesnės tektoninės istorijos. Pavyzdžiui, kiek truko plokščių tempimo fazės dar iki kalnų formavimosi, gali lemti, kiek mantijos uolienų pasiekiama ir kokiomis sąlygomis jos reaguoja su vandeniu.

    Natūralus vandenilis dažnai minimas kaip galimybė sumažinti sąnaudas ir taršą, susijusią su dabar plačiausiai aptariama vandenilio gamyba iš gamtinių dujų ar elektrolizės būdu. Jei dujos būtų išgaunamos iš požeminių sankaupų, teoriškai galėtų mažėti energijos sąnaudos visai grandinei.

    Vis dėlto mokslininkai akcentuoja, kad iki praktinio pritaikymo dar toli: reikalinga žvalgyba, gręžiniai, dujų sudėties ir srautų matavimai, taip pat aiškus reguliavimas ir aplinkosauginiai kriterijai. Be to, vandenilio nuotėkio rizika ir poveikis aplinkai turėtų būti vertinami taip pat rimtai kaip ir tradicinių angliavandenilių žvalgyboje.

    Vandenilio ištekliai Žemėje nėra teorija: kai kuriose šalyse jau fiksuoti natūralūs vandenilio srautai ir ribota vietinė gavyba. Naujas tyrimas siūlo, kad Europos kalnų juostos gali būti viena perspektyviausių krypčių, kur ieškoti didesnio masto telkinių.

    „Žinome, kad Žemė gamina didelius vandenilio kiekius, tačiau esminis klausimas yra, ar pavyks aptikti didelius telkinius, nes tam turi sutapti labai specifinės sąlygos“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Frankas Zwaanas.