CP v2

Blog

  • „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    „AllianceBernstein“ išsirinko favoritą gynyboje: kodėl „Renk“ akcijos staiga tapo viliojančios?

    Turto valdytoja „AllianceBernstein“ gynybos sektoriuje išskiria Vokietijos bendrovę „Renk“, gaminančią tankų pavarų dėžes, transmisijas ir kitas specializuotas sistemas. Bendrovės portfelio valdytojas Marcusas Morrisas-Eytonas teigia, kad pastarasis Europos gynybos akcijų atoslūgis atvėrė patrauklesnius įėjimo taškus ilgalaikėms karinių išlaidų tendencijoms.

    Europos gynybos įmonių akcijos 2025 metais buvo tarp ryškiausių laimėtojų, tačiau vėliau dalis rinkos dalyvių pradėjo vertinti rizikas atsargiau. Pasak M. Morriso-Eytono, po įspūdingo kilimo investuotojai vis dažniau klausia, ar planuojamas gynybos biudžetų augimas bus įgyvendintas sklandžiai ir laiku.

    „Matėte, kad investuotojai vis labiau klausia apie augančių gynybos išlaidų įgyvendinimo riziką“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Jo vertinimu, Vokietijoje gynybos užsakymų tempą lėtina neišvengiami biudžetinių sprendimų vėlavimai ir viešųjų pirkimų biurokratija. Dėl to dalies sektoriaus bendrovių vertinimai atvėso, o anksčiau brangiai vertintos akcijos tapo pigesnės, palyginti su buvusiais lygiais.

    „Renk“ „AllianceBernstein“ akyse išsiskiria kaip ilgesnio ciklo gynybos investicija. Bendrovė specializuojasi platformų komponentuose, kurie turi ilgą eksploatacijos laiką ir generuoja tęstines pajamas iš priežiūros, remonto ir atsarginių dalių tiekimo.

    „Šio modelio grožis tas, kad jis labai orientuotas į aptarnavimą po pardavimo: pardavus transmisiją, atsiveria 10–20 metų aptarnavimo galimybė“, – sakė Marcusas Morrisas-Eytonas.

    Pasak jo, skirtingai nei vienkartiniai ginkluotės ar amunicijos pardavimai, tankų ir kitų šarvuotosios technikos komponentų verslas suteikia ilgesnį užsakymų ir priežiūros matomumą. Tokia struktūra, anot investuotojo, gali būti patraukli tuomet, kai rinkoje mažėja euforija, o dėmesys grįžta prie prognozuojamų pinigų srautų.

    Kartu ekspertai atkreipia dėmesį, kad gynybos sektoriaus perspektyvą Europoje vis labiau formuoja ne vien trumpalaikiai politiniai pareiškimai, bet ir praktiniai pajėgumų didinimo barjerai. Tarp jų dažniausiai minimi riboti gamybos pajėgumai, tiekimo grandinių problemos, ilgi sertifikavimo ir pirkimų terminai bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, todėl užsakymų realizavimas gali užtrukti ilgiau nei tikisi rinka.

  • Brangiausios kačių veislės: savana, bengalas ir „ashera“ mitas – ką tikrinti prieš perkant

    Kodėl kai kurie katinai kainuoja brangiai?

    Veislinių kačių kaina dažniausiai kyla ne vien dėl išvaizdos. Ją lemia kilmės dokumentai, tėvų linijų vertė, genetiniai tyrimai, auginimo sąlygos, kačiukų socializacija ir veisėjo reputacija.

    Įtakos turi ir mados: kai veislė išpopuliarėja socialiniuose tinkluose ar patenka į tarptautinius brangiausių kačių sąrašus, paklausa šokteli. Tuomet auga ir rizika susidurti su neaiškios kilmės „pasiūlymais“, kai už gražią nuotrauką prašoma kaip už veislinį gyvūną.

    Savana: naminis katinas su servalo bruožais

    Savanų katės išsiskiria ilgomis kojomis, liekna laikysena, didelėmis ausimis ir ryškiomis dėmėmis. Veislė atsirado kryžminant naminę katę su afrikiniu servalu, todėl dalis gyvūnų turi ryškesnių laukinio protėvio bruožų.

    Kainą smarkiai veikia vadinamoji F karta: F1 yra arčiausiai servalo, o vėlesnės kartos labiau primena įprastą naminę katę. Tarptautinėje rinkoje kainos paprastai svyruoja nuo maždaug 1 400 iki 14 000 eurų, priklausomai nuo kartos, veisėjo, dokumentų ir to, ar katinas perkamas namams, ar veisimui.

    Savana dažnai būna itin aktyvi, smalsi ir reikalaujanti dėmesio, todėl ne visiems tinka kaip ramus „sofos“ augintinis. Prieš įsigyjant svarbu įvertinti ne tik kainą, bet ir tai, ar namai pritaikyti saugiai gyventi labai judriam katinui.

    „Ashera“: brangus pavadinimas ar atskira veislė?

    „Ashera“ vardas ilgus metus buvo siejamas su įspūdingomis kainomis ir pasakojimais apie itin retą hibridą. Vis dėlto šis pavadinimas nėra plačiai pripažintas kaip atskira veislė pagrindinėse felinologijos organizacijose.

    Dalies šaltinių teigimu, kai kuriais atvejais „ashera“ buvo pristatoma kaip išskirtinė, tačiau realiai galėjo būti savanų katė, parduodama su prabangiu prekės ženklu. Dėl to pirkėjams patariama ypač atidžiai tikrinti kilmės dokumentus, registrus, sutartis ir gyvūno kilmės istoriją.

    „Kuo egzotiškesnis pavadinimas ir kuo didesnė prašoma suma, tuo svarbiau reikalauti aiškių dokumentų ir patikrinamų faktų“, – sako veisėjai, nuolat susiduriantys su neaiškios kilmės gyvūnų prekyba.

    Bengalas: laukinis raštas už mažesnę kainą

    Bengalų katės vertinamos dėl dėmių, rozetėmis primenančių raštų ar marmurinio kailio. Veislė sukurta siekiant išgauti „laukinę“ išvaizdą, tačiau išlaikyti naminės katės elgseną.

    Lietuvoje bengalų kačiukai iš legalių veislynų dažniausiai kainuoja kelis tūkstančius eurų, o parodoms ar veisimui skirti gyvūnai gali būti brangesni. Per maža kaina paprastai yra ne privalumas, o signalas, kad verta tikrinti kilmę ir auginimo sąlygas.

    Bengalas dažnai yra energingas ir protingas, jam reikia žaidimų, laipiojimo, draskyklių ir reguliaraus užimtumo. Jei tokia katė nuobodžiauja, „pramogų“ ji susiras pati, ir tai ne visada patinka šeimininkams.

    Vien pirkimo kaina neparodo išlaidų

    Brangios veislės įsigijimas tėra pradžia. Vėliau laukia kasdienės išlaidos kokybiškam pašarui, profilaktiniams vizitams, skiepams, parazitų kontrolei, kastracijai, draudimui bei namų pritaikymui.

    Aktyvioms veislėms dažnai reikia tvirtesnių draskyklių, aukštų laipynių, saugių langų ir balkono apsaugų. Kuo katė judresnė ir smalsesnė, tuo labiau svarbus namų saugumas ir nuoseklus auklėjimas.

    Prieš priimant sprendimą verta klausti apie tėvų sveikatos tyrimus, kačiukų socializaciją, sutarties sąlygas ir galimybę konsultuotis po įsigijimo. Atsakingas veisėjas tokių klausimų nevengia, o skubinimas pervesti avansą be dokumentų yra rimtas įspėjimas.

  • Zamiokulkas „Raven“: kuo išskirtinė juodlapiė veislė ir kaip prižiūrėti, kad nežūtų namuose

    Kas yra zamiokulkas „Raven“?

    Zamiokulkas „Raven“ yra zamiokulko (Zamioculcas zamiifolia) veislė, išsiskirianti itin tamsiais, beveik juodais, blizgiais lapais. Įdomu tai, kad nauji lapai dažniausiai išauga ryškiai žali, o tamsėja palaipsniui, augalui bręstant.

    Dėl tvirtų, vaškinių lapų ir vandens kaupimo šakniastiebiuose ši kambarinė gėlė laikoma viena atsparesnių. Ji dažnai pasirenkama biurams ir namams, kur ne visada pavyksta laikytis idealaus laistymo grafiko.

    Šviesa ir vieta namuose

    <p„Raven“ gerai jaučiasi įvairiomis apšvietimo sąlygomis: nuo šviesios vietos su išsklaidyta šviesa iki pusšešėlio. Vis dėlto nuolat laikomas toli nuo lango augalas paprastai auga lėčiau, o lapų tamsėjimas ir naujų ūglių formavimasis gali užtrukti.

    Tiesioginė, kaitri saulė gali palikti dėmių ar pažeisti lapų paviršių, todėl geriausia rinktis vietą be vidurdienio spindulių. Stabilumas svarbus ir temperatūrai: augalas nemėgsta staigių pokyčių bei šaltų skersvėjų.

    Laistymas: dažniausia klaida

    Didžiausia rizika auginant zamiokulką „Raven“ yra perlaistymas. Augalas kaupia drėgmę šakniastiebiuose ir lapuose, todėl trumpas sausros laikotarpis jam paprastai nepakenkia, o nuolat drėgna žemė gali sukelti šaknų ir šakniastiebių puvinį.

    Praktiška taisyklė paprasta: laistyti tik tada, kai substratas akivaizdžiai išdžiūvęs, o vazonas tapęs lengvesnis. Šaltuoju sezonu laistymo intervalai dažnai pailgėja iki kelių savaičių, ypač jei patalpose vėsiau ir mažiau šviesos.

    Substratas, drenažas ir persodinimas

    <p„Raven“ labiausiai tinka lengvas, laidus substratas, kuris greitai nuleidžia vandens perteklių. Dažnas pasirinkimas yra kambariniams augalams skirtą žemę maišyti su perlitu ar kitu purinančiu priedu, kad šaknys gautų daugiau oro.

    Vazonas turėtų turėti drenažo skylutes, o vanduo lėkštelėje neturėtų užsistovėti. Persodinama dažniausiai kas 2–3 metus arba tada, kai šaknys akivaizdžiai užpildo vazoną ir augimas sustoja.

    Tręšimas ir lapų priežiūra

    Aktyvaus augimo laikotarpiu, pavasarį ir vasarą, zamiokulkui „Raven“ pakanka saikingo tręšimo kas 4–6 savaites, naudojant universalias trąšas žaliesiems augalams. Rudenį ir žiemą, kai augimas sulėtėja, tręšimą verta riboti arba jo visai atsisakyti.

    Lapai natūraliai blizgūs, todėl papildomi lapų blizgikliai dažniausiai nereikalingi. Dulkes geriau nuvalyti minkšta, vos drėgna šluoste, taip pagerinant augalo išvaizdą ir šviesos patekimą į lapus.

    Ką išduoda problemos: lapų geltonavimas ir dėmės

    Geltonuojantys lapai dažniausiai signalizuoja apie per dažną laistymą arba vandens sąstovį vazone. Jei stiebai minkštėja, atsiranda nemalonus kvapas ar augalas pradeda vysti, tai gali būti puvinio požymiai, tuomet svarbu skubiai patikrinti šaknis ir sumažinti drėgmę.

    Dėmės ant lapų gali atsirasti nuo šalto vandens, skersvėjų ar tiesioginių saulės spindulių. Jei „Raven“ ilgai neleidžia naujų ūglių, dažniausios priežastys yra per mažai šviesos, per žema temperatūra arba per ankštas vazonas.

    Svarbu augintojams su augintiniais

    Zamiokulkai laikomi augalais, kurių sultys gali dirginti, todėl jie netinka vietoms, kur augintiniai ar maži vaikai gali lengvai pasiekti ir kramtyti lapus. Saugiausia augalą statyti aukščiau arba pasirinkti erdvę, į kurią augintiniai nepatenka.

    Jei namuose smalsus katinas ar šuo, verta įvertinti ir tai, kad „Raven“ lapai dėl tamsios spalvos ypač traukia dėmesį šviesiame interjere. Tokiu atveju geriau iš anksto numatyti saugią vietą ir stabilų vazoną.

    Zamiokulkas „Raven“ pelnytai vadinamas vienu lengviausiai prižiūrimų kambarinių augalų, tačiau jo sėkmė dažniausiai priklauso nuo vieno dalyko: saiko su vandeniu. Tinkamai parinkus laidų substratą, vietą be kaitrios saulės ir retą laistymą, juodlapiė veislė ilgai išlieka dekoratyvi ir auga stabiliai.

  • Lidkos vaidmuo seriale Keturi tankistai ir šuo: kaip šiandien atrodo aktorė Barbara Niemirska?

    Lenkų aktorė Barbara Niemirska gimė 1947 metais ir plačiausiai išgarsėjo paauglės Lidkos vaidmeniu seriale Keturi tankistai ir šuo. Pirmasis, pilotinis šio serialo epizodas Lenkijos televizijoje parodytas prieš maždaug 60 metų, o iš viso buvo sukurta 21 serija.

    Serialas pasakojo apie tanko Rudy 102 įgulą ir jų šunį Šariką, o būtent Lidkos personažas daugeliui žiūrovų įsiminė kaip vienas ryškiausių jaunosios kartos herojų. Per dešimtmečius kūrinys tapo vienu atpažįstamiausių lenkiškos televizijos klasikos pavyzdžių, iki šiol keliančiu nostalgiją.

    Karjera po kultinio serialo

    Nors Lidkos vaidmuo liko ryškiausiu jos biografijoje, Niemirska pasirodė ir kituose populiariuose televizijos projektuose. Žiūrovai ją galėjo matyti serialuose Na dobre i na złe, Złotopolscy ir Samo życie, kurie Lenkijoje buvo plačiai žiūrimi skirtingais laikotarpiais.

    Tokios filmografijos kryptys būdingos daugeliui aktorių, išgarsėjusių vienu itin sėkmingu vaidmeniu: vėlesni pasirodymai dažnai sustiprina profesinį tęstinumą, tačiau visuomenės atmintyje vis tiek dominuoja vienas personažas. Todėl natūralu, kad viešojoje erdvėje nuolat atsinaujina susidomėjimas, kaip šiandien atrodo ir kuo gyvena Lidką suvaidinus aktorė.

    Rudy 102 istorija ir Poznanės pėdsakas

    Įdomu tai, kad nors didžioji dalis filmavimo darbų nebuvo susijusi su Didžiosios Lenkijos regionu, Poznanė serialo istorijoje taip pat turi savo vietą. Labiausiai su miestu siejamas būtent legendinis Rudy 102, kuris ilgus metus buvo laikomas kariniame dalinyje Golencine.

    Šiandien tanką galima pamatyti Šarvuotosios ginkluotės muziejuje, o kai kurie faktai atskleidžia ir praktinę filmavimo virtuvę. Aprašymuose nurodoma, kad konkretus eksponatas buvo naudotas kovose dėl Poznanės 1945 metų vasarį, vėliau apgadintas ir po karo modifikuotas taip, kad taptų mokomąja priemone.

    Teigiama, jog korpuse ir bokštelyje buvo išpjautos angos, leidusios patogiau naudoti tanką mokymams, o vėliau tai praverstų ir filmavimuose kuriant scenas tanko viduje. Tokios detalės paaiškina, kodėl serialo technika iki šiol domina ne tik kino gerbėjus, bet ir karo istorijos entuziastus.

  • Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuricho startuolis „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų: DI šiluminis stebėjimas 24/7 gesina gaisrų riziką

    Ciuriche įsikūrusi pramonės technologijų bendrovė „AVIAN“ pritraukė 2,2 mln. eurų išankstinio sėklinio etapo investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo „Founderful“, o gautos lėšos bus nukreiptos inžinerijos ir diegimų apimčiai didinti.

    Įmonė kuria nuolatinę, 24 valandas per parą veikiančią šiluminio stebėjimo sistemą, kuri padeda anksti pastebėti įkaitimo anomalijas ir taip užkirsti kelią pramoniniams gaisrams. „AVIAN“ sprendimas aktualus gamykloms, kur rizika auga dėl dulkių, trinties, elektros gedimų ir senstančios įrangos.

    Pasak „AVIAN“, prieš pritraukdama kapitalą bendrovė dvejus metus veikė pelningai ir augo be išorinio finansavimo. Dabar komanda planuoja greičiau plėsti diegimų geografiją ir stiprinti pajėgumus sektoriuose, kuriuose gaisro ar prastovų kaina ypač didelė.

    Kaip veikia nuolatinė šiluminė priežiūra

    „AVIAN“ platforma apima infraraudonųjų spindulių kamerų įrangą, anomalijų aptikimą, išmaniuosius pavojaus signalus, pranešimų sistemą ir prognozuojamos priežiūros ataskaitas. Skirtingai nuo periodinių patikrų, kai termovizija atliekama kas kelis mėnesius, nuolatinis stebėjimas leidžia fiksuoti ankstyvus temperatūros pokyčius valandomis ar net dienomis iki gedimo.

    Sistema mokosi, kas konkrečioje gamykloje yra „normali“ temperatūrų dinamika, o vėliau identifikuoja nukrypimus. Tokia logika ypač svarbi mazguose, kurie dažnai tampa užsidegimo taškais: varikliuose, guoliuose, konvejeriuose, presuose ar elektros spintose.

    „Daugumai operatorių nereikia dar vienos kameros. Trečią ryto jiems reikia žinoti, kad guolis kaista dar prieš uždegdamas aplink esančias dulkes“, – sakė „AVIAN“ vienas iš įkūrėjų ir technologijų vadovas Drew Hanover.

    Kur bendrovė mato augimą

    Iki šiol „AVIAN“ ypač stipri medienos ir medienos gaminių segmente, tačiau siekia plėstis į perdirbimą, chemijos pramonę, naftos ir dujų sektorių bei jūrinę pramonę. Tai sritys, kuriose saugos reikalavimai griežti, o incidentai gali sustabdyti gamybą ir sukelti didelius nuostolius.

    Bendrovė pabrėžia, kad pramonėje vis sunkiau pasikliauti vien periodinėmis apžiūromis, nes rizika ir draudimo spaudimas didėja. Dalis objektų, kurie dar prieš kelerius metus buvo laikomi draudžiamais įprastomis sąlygomis, šiandien vertinami kaip per rizikingi arba jiems siūlomos gerokai prastesnės sąlygos.

    Rezultatai ir planai: nuo karščio iki dūmų

    „AVIAN“ teigia, kad per dvejus metus jos sprendimai padėjo išvengti gaisrų ir įrangos gedimų, kurių bendra ekonominė žala galėjo siekti apie 46 mln. eurų. Bendrovė nurodo, kad sistema jau naudojama maždaug 50 objektų 9 šalyse, o dalis klientų, įdiegę sprendimą, mažino draudimo kaštus ir prastovų laiką.

    Artimiausiuose planuose išskiriamos dvi kryptys: realaus laiko objekto rizikos vertinimas, paremtas nuolatine šilumine telemetrija, ir „AVIAN Vision“ plėtra. Pastarasis sprendimas siekia išplėsti stebėseną už termovizijos ribų, modernizuojant esamas vaizdo stebėjimo sistemas taip, kad jos galėtų patikimiau aptikti dūmus ir ugnį.

    Bendrovė skelbia, kad 2026 metais siekia peržengti 1 mln. metinių pasikartojančių pajamų ribą. Investicijos, pasak „AVIAN“, leis greičiau diegti sprendimą naujose rinkose, išlaikant nuolatinį stebėjimo modelį ir operacinę pagalbą klientams.

  • DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    DI bendradarbis „Viktor“ pritraukė 64,7 mln. eurų: per 10 savaičių pasiekė 12,9 mln. pajamų tempą

    Kas yra „Viktor“ ir kuo jis skiriasi

    Varšuvoje ir Miunchene veikiantis startuolis „Viktor“ kuria DI bendradarbį, kuris dirba ten, kur vyksta kasdienė komunikacija: „Slack“ ir „Microsoft Teams“. Bendrovė pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi 64,7 mln. eurų.

    Šį etapą vedė „Accel“, prisidėjo „Bek Ventures“, „Kaya VC“, „Inovo VC“ ir „Tenacity Capital“, taip pat grupė vadinamųjų angelų investuotojų. Tarp jų minimi „Slack“ bendraįkūrėjai Stewartas Butterfieldas ir Calas Hendersonas bei kitų technologijų įmonių vadovai ir steigėjai.

    „Kitas DI etapas yra agentai, kurie prisijungia prie įmonės, supranta, kaip darbas vyksta, ir prisiima atsakomybę už rezultatus. „Viktor“ kuriamas kaip DI darbuotojas, galintis vykdyti projektus, atlikti pasikartojančias užduotis, kurti įrankius ir padėti įmonei judėti greičiau“, – sakė „Viktor“ vadovas ir bendraįkūrėjas Fryderykas Wiatrowskis.

    Kaip veikia DI bendradarbis

    „Viktor“ pozicionuoja save ne kaip dar vieną įrankį, o kaip „įdarbinamą“ skaitmeninį kolegą, integruojamą į jau naudojamas sistemas. Pasak bendrovės, jis gali kurti ataskaitas, suvestines, programėles, kampanijas, kodą ir automatizacijas, o rezultatus pateikti įprastais formatais.

    DI bendradarbis, kaip teigiama, po įdiegimo analizuoja, kaip organizacijoje atliekamas darbas, identifikuoja pasikartojančias ar didelę grąžą duodančias užduotis ir siūlo projektus. Praktikoje tai gali reikšti rinkodaros procesų automatizavimą, vidinių ataskaitų parengimą ar sutrikusių vidinių procesų sutvarkymą.

    Startuolis tvirtina, kad „Viktor“ gali veikti autonomiškai ne minutes, o savaites, išlaikydamas kontekstą tarp daugybės el. laiškų, dokumentų ir skirtingų įrankių. Darbuotojai esą gali rašyti jam žinutes kaip kolegai, o jis paruošia atsakymus ir atliktus darbus nuo suvestinių iki įdiegtų sprendimų.

    Spartus augimas ir planai

    „Viktor“ įkūrė 2023 metais buvę „Meta“ inžinieriai Fryderykas Wiatrowskis ir Peteris Albertas. Bendrovė nurodo, kad viešai startavo 2026 metų vasarį.

    Per 10 savaičių nuo starto, pasak įmonės, pasiektas 12,9 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų tempas, o platforma naudojama daugiau nei 2 000 organizacijų. Teigiama, kad klientai dažnai sujungia per 30 skirtingų programų, taip sumažindami darbą tarp atskirų sistemų.

    Įmonė pateikia ir kelis pavyzdžius apie galimą finansinį efektą: vienai grupei esą padėta sumažinti statybų projekto biudžetą 3,8 mln. eurų, o kitais atvejais įdiegta dešimtys automatizacijų per kelias savaites. Tokie skaičiai rinkoje paprastai vertinami kaip signalas, kad produktas pataikė į realią verslo problemą: laiką ir kaštus, prarandamus dirbant tarp daugybės įrankių.

    „Accel“ atstovas Zhenya Loginovas pabrėžė, kad „Viktor“ sujungia bendradarbiavimo platformas ir DI, kurios iki šiol dažnai būdavo atskirai. Su nauju finansavimu „Viktor“ ketina spartinti plėtrą pasaulinėse rinkose, plėsti produkto galimybes ir atidaryti biurą Niujorke.

    Investuotojų dėmesys DI agentams pastaruoju metu auga, nes įmonės ieško ne vien generuojamo teksto, o sprendimų, kurie geba vykdyti užduotis nuo pradžios iki pabaigos. Tuo pat metu organizacijoms svarbiausios lieka valdymo, saugumo ir prieigos teisės, todėl DI „kolegos“ sėkmė dažnai priklauso nuo patikimų integracijų ir aiškios atsakomybės, ką sistema gali daryti autonomiškai.

  • „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    „Primer“ pritraukė 86 mln. eurų: mokėjimų DI plėtra ir spartesnis įsitvirtinimas JAV rinkoje

    86 mln. eurų raundas ir investuotojai

    Londone įsikūręs mokėjimų infrastruktūros startuolis „Primer“ paskelbė pritraukęs apie 86 mln. eurų C serijos investicijų raundą. Bendrovė nurodo, kad lėšos bus skirtos DI galimybėms stiprinti ir plėtrai Jungtinėse Amerikos Valstijose spartinti.

    Raundui vadovavo investicijų bendrovė Sofina, prisidėjo Peak XV Partners, taip pat investicijas tęsė esami investuotojai, tarp jų Balderton, Accel, ICONIQ, Tencent ir Speedinvest. Iš viso „Primer“ nuo įkūrimo pritraukė apie 147 mln. eurų.

    Ką daro „Primer“ ir kodėl akcentuoja duomenis

    „Primer“ įkurta 2020 metais buvusių „Braintree“ ir „PayPal“ vadovų, o jos tikslas – suvienodinti mokėjimų valdymą į vieną infrastruktūros sluoksnį. Tai, pasak bendrovės, leidžia finansų ir mokėjimų komandoms matyti visą situaciją, mažinti technologinį sudėtingumą ir gerinti atsiskaitymų našumą.

    Bendrovė pabrėžia, kad DI sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo duomenų pilnumo. Mokėjimų srityje duomenys dažnai išskaidyti per skirtingus procesorius, įsigyjančiuosius bankus, sukčiavimo prevencijos įrankius ir kitas sistemas, todėl vieno pilno vaizdo dažnai nėra.

    Įmonei argumentuojant, būtent ši fragmentacija tampa rizika, kai organizacijos pradeda DI taikyti sprendimų priėmimui. Jei DI modeliai ar agentai remiasi nepilnais duomenimis, jie gali ne tik veikti prasčiau, bet ir priimti neteisingus sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką pajamoms ir kaštams.

    „Per artimiausius kelerius metus kiekvieną mokėjimo sprendimą didelėje įmonėje inicijuos, optimizuos arba audituos DI. Šis pokytis jau vyksta, o esminis klausimas – ar sistemoms pakanka pilnų duomenų“, – sakė „Primer“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Gabriel Le Roux.

    DI agentas ir planai JAV

    „Primer“ teigimu, jos platforma apima visą mokėjimų ciklą nuo atsiskaitymo iki išmokėjimų, o vienai operacijai gali fiksuoti daugiau nei 400 duomenų taškų. Bendrovė taip pat skelbia, kad vidutiniškai aptarnauja daugiau nei 95 proc. klientų mokėjimų apimties.

    Po investicijos įmonė ketina plėsti nuosavo DI agento „Primer Companion“ galimybes. Pasak „Primer“, tikslas – judėti nuo įrankio, kuris pateikia įžvalgas, prie sprendimo, galinčio vykdyti automatizuotus veiksmus pagal prekybininko nustatytas taisykles, pavyzdžiui, optimizuoti mokėjimų maršrutus ar testuoti našumo scenarijus.

    JAV rinka, „Primer“ duomenimis, jau sudaro apie penktadalį pajamų, o pasikartojančios pajamos per metus augo dvigubai. Bendrovė planuoja iki 2028 metų JAV dalį padidinti iki daugiau nei trečdalio viso verslo ir regione įdarbinti iki 50 žmonių.

    „Mokėjimai pasiekia lūžio tašką: prekybininkai konsoliduoja sistemas į vieningą infrastruktūrą, o DI tampa kiekvieno sprendimo dėl operacijos dalimi. „Primer“ komanda kuria platformą, kuri tam geriausiai pritaikyta“, – sakė Sofina skaitmeninės plėtros vadovas Jean-François Burguet.

    Rinkos kontekste tai atitinka platesnę tendenciją, kai mokėjimų srityje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien transakcijų apdorojimui, bet ir duomenų kokybei, valdymui bei automatizavimui. Didėjant reguliaciniams reikalavimams ir sukčiavimo rizikoms, mokėjimų sprendimų kontrolė bei skaidrus auditas tampa konkurenciniu pranašumu, ypač įmonėms, veikiančioms keliose rinkose.

  • Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų A serijos investiciją, kurią skirs vartotojų įvedimo ir pasitikėjimo infrastruktūros platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimus, padedančius įmonėms patikrinti vartotojus ir apsaugoti jų paskyras per visą naudojimosi paslaugomis laikotarpį.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas 20VC, prisidėjo „Singular“, „Seedcamp“, „Deel“ ir „FDJ Ventures“, taip pat grupė verslo angelų. Įmonė teigia, kad naujas kapitalas leis greičiau plėsti produktų aprėptį, stiprinti telekomunikacijų partnerystes ir didinti komandą inžinerijos bei plėtros srityse.

    „Daug įmonių, naudojančių telefono verifikaciją, vis dar susiduria su sukčiavimu, neaiškia kainodara ir silpnu aptarnavimu. „Prelude“ sprendžia šias problemas vienu metu: klientai mažina verifikacijos kaštus, gerina konversiją ir gauna realią pagalbą, kai kažkas sugenda“, – sakė 20VC generalinis partneris Paul Bonnet.

    „Prelude“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė Matias Berny ir Quentin Le Bras. Bendrovė akcentuoja, kad tradicinis įvedimo modelis dažnai tampa nematomu kaštų šaltiniu: sukčiai išpučia SMS išlaidas, dalis tikrų vartotojų pasitraukia vienkartinio kodo lange, o dalis atakų praeina pirminius filtrus ir paaiškėja tik po žalos.

    Įmonė siekia problemą spręsti sujungdama iki šiol dažnai atskirai diegtas priemones į vieną pasitikėjimo sluoksnį: telefono numerio patikrą, sukčiavimo prevenciją, tapatybės signalus ir įrenginio programinį modulį. „Prelude“ teigimu, toks sujungimas leidžia priimti ne vienkartinius, o nuolat atnaujinamus sprendimus dėl vartotojo patikimumo.

    „Senasis planas nebeveikia: CAPTCHA nebesustabdo botų, o vienas sukčiavimo signalas nepasako, kas iš tikrųjų yra kitoje pusėje. Atskirti tikrą vartotoją nuo netikro tapo verslo analizės, o ne varnelės uždėjimo užduotimi“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matias Berny.

    Pasak bendrovės, šią kryptį dar labiau sustiprina automatizuotos atakos ir DI įrankiai, kurie padeda piktavaliams kurti įtikinamesnes paskyras bei imituoti žmonių elgesį. Dėl to, anot „Prelude“, vis svarbiau remtis ne vienu požymiu, o kelių sluoksnių duomenimis: telekomunikacijų informacija, įrenginio ir tinklo signalais bei elgsenos modeliais.

    Kartu su investicija „Prelude“ pristato du naujus produktus: „Auth API“ ir „Intel API“. „Auth API“ skirta nuolatiniams patikimumo tikrinimams per visą vartotojo ciklą, o „Intel API“ į paslaugų registracijos srautus įneša realaus laiko operatorių įžvalgas, pavyzdžiui, SIM būseną ar numerio reputaciją.

    „Klausimas anksčiau buvo paprastas: ar telefono numeris galioja. Dabar jis kitas: ar tai teisėtas vartotojas per kiekvieną kontaktą. Botai paviršiuje beveik neatskiriami nuo žmonių, sintetinės tapatybės praeina bazinius tikrinimus, o DI agentai gali atlikti realius veiksmus realių vartotojų vardu“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Quentin Le Bras.

    Bendrovė skelbia per pastaruosius metus augusi kartotinai ir dirbanti su įvairiais skaitmeniniais prekių ženklais, tarp jų „BeReal“, „Suno“, „Sunday“ ir „Voodoo“. Anksčiau, 2024 metų lapkritį, „Prelude“ buvo pritraukusi 7,6 mln. eurų pradinę investiciją, o dabar finansavimą planuoja nukreipti į platesnę pasitikėjimo platformą ir didesnę telekomunikacinių duomenų aprėptį Europoje bei kituose regionuose.

  • Festivalis Kretingoje Europa 2050: kaip jaunimas iš 5 šalių mato demokratijos ir DI ateitį

    Gegužės 14–15 dienomis Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje surengtas tarptautinis jaunimo demokratijos festivalis „Europa 2050“. Renginys vyko įgyvendinant projektą „D-EFFECT“ ir subūrė jaunuolius, ekspertus bei partnerius iš Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos ir Danijos.

    Festivalio ašis buvo jaunimo pilietinis įsitraukimas ir dialogas su sprendimų priėmėjais, ypač mažesniuose miestuose, kur tokios erdvės dažnai susiduria su ribotais resursais. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis bendradarbiavimas Pietų Baltijos regione padeda keistis metodais, kaip įtraukti jaunuolius į viešąjį gyvenimą ne tik simboliškai, bet ir praktiškai.

    Renginio atidaryme dalyvius pasveikino Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius ir vicemerė Vaida Jakumienė. Sveikinimuose akcentuota, kad demokratijai būtinas nuoseklus jaunimo įgalinimas, o savivaldos ir bendruomenių sprendimams svarbu girdėti jaunų žmonių patirtis bei argumentus.

    Aktyviai į veiklas įsitraukė Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos, Vydmantų gimnazijos ir Salantų gimnazijos mokiniai. Jaunuoliai dalyvavo tarptautinėse diskusijose ir dirbtuvėse, kuriose didelis dėmesys skirtas argumentavimui, kritiniam mąstymui ir gebėjimui įvardyti konkrečius sprendimus.

    Pirmąją dieną įvadinius pranešimus skaitė jaunimo ugdymo ir pilietiškumo ekspertai Aidas Gedminas bei Paulius Pakutinskas. Jie aptarė, kaip jaunimas gali daryti įtaką politiniams procesams, kaip demokratija veikia skaitmeninėje erdvėje ir kodėl socialinių tinklų dinamika vis dažniau tampa politinių nuotaikų katalizatoriumi.

    Vėliau dalyviai dirbo teminėse grupėse, kur analizavo ateities iššūkius ir kūrė galimus sprendimų scenarijus. Daugiausia dėmesio skirta klimato kaitai, socialinei atskirčiai, vartotojiškumo augimui, karų pasekmėms ir dirbtinio intelekto poveikiui kasdieniam gyvenimui bei demokratijos kokybei.

    Dirbant su ateities scenarijais dalyviai pasitelkė kūrybinius metodus ir vizualizavo, kaip Europa galėtų atrodyti 2050 metais, jei dabartinės problemos būtų ignoruojamos. Diskusijose ryškėjo baimės dėl didesnės kontrolės, visuomenės susiskaldymo ir technologijų dominavimo, tačiau kartu išryškėjo ir optimistiniai keliai, susiję su pažangiomis ekologinėmis inovacijomis.

    Aplinkosaugos temą nagrinėjusi grupė akcentavo emisijų mažinimą ir atsinaujinančios energijos plėtrą, pabrėždama, kad klimato politikos sprendimai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę, sveikatą ir regionų atsparumą. Jaunimas aptarė saulės, vėjo ir vandens energijos svarbą bei būtinybę stiprinti tvarumo įpročius kasdienybėje.

    Dirbtinio intelekto tema dirbusi grupė svarstė, kaip DI galėtų perimti dalį žmonių užduočių ir ką tai reikštų darbo rinkai, švietimui ir informacijos patikimumui. Diskusijose pabrėžta, kad technologijų pažanga turi eiti kartu su medijų raštingumu, skaidrumu ir atsakomybe, kad visuomenė išliktų atspari manipuliacijoms.

    Antrosios dienos rytą vyko improvizacijos metodais grįstos dirbtuvės, kurias vedė aktoriai Elžbieta Latėnaitė ir Elvinas Juodkazis. Užsiėmimuose dalyviai stiprino viešo kalbėjimo ir saviraiškos įgūdžius, mokėsi greičiau reaguoti į argumentus ir dirbti komandoje.

    Tuo pačiu metu projekto partneriai aptarė tolesnius „D-EFFECT“ žingsnius ir veiklų planavimą. Diskutuota, kaip demokratijos festivaliai gali virsti ne vienkartiniu renginiu, o ilgalaike praktinio mokymosi ir jaunimo įtraukties sistema, kuri veikia ir tarp renginių.

    Festivalyje vyko ir Kretingos rajone veikiančių organizacijų bei įstaigų iniciatyvų pristatymai, padėję dalyviams geriau suprasti savanorystės, pilietinio įsitraukimo ir karjeros galimybes. Jaunuoliai bendravo su įvairių sričių atstovais, o tarptautinis kontekstas sustiprino patirties mainus ir kontaktų tinklą.

    Renginį užbaigė pažintis su Kretinga ir refleksijų vakaras Kretingos muziejaus Žiemos sode. Dalyviai pabrėžė, kad didžiausia vertė buvo atviros diskusijos, skirtingų šalių perspektyvos ir galimybė apie realias problemas kalbėti taip, kad būtų išgirsta.

    Festivalis „Europa 2050“ Kretingoje tapo platforma, kur jaunimo idėjos susitiko su praktiniais įrankiais, o ateities klausimai buvo nagrinėjami ne abstrakčiai, bet per konkrečias temas ir sprendimų paiešką. Organizatoriai nurodo, kad renginys įgyvendintas kaip projekto „D-EFFECT“ dalis, finansuojama „Interreg South Baltic“ programos lėšomis.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą: ką daryti, kad išvengtumėte rizikos

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pastebėjus įtartinai besielgiantį droną, svarbiausia išlikti ramiems ir kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės į pastato vidų ar priedangą. Venkite langų, balkonų ir atvirų kiemų, nes net ir nedidelis sprogimas ar smūgio banga dažniausiai sužeidžia dėl skeveldrų ir dūžtančių stiklų.

    Jei galite, stebėkite drono kryptį saugiu atstumu, tačiau nesiartinkite ir nebandykite jo gaudyti ar numušti. Nukritęs dronas ar jo dalys gali kelti papildomą riziką, todėl geriausia laikytis atstumo ir apie situaciją pranešti telefonu 112.

    Turimą vaizdo medžiagą ar nuotraukas perduokite tik atsakingoms tarnyboms ir neviešinkite socialiniuose tinkluose. Tokie įrašai gali atskleisti vietą, judėjimo kryptį ar kitą jautrią informaciją, kuri ekstremaliose situacijose tampa reikšminga saugumui.

    Gavote oro pavojaus perspėjimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus perspėjimo pranešimą telefone, nedelskite ir įsiklausykite į oficialius nurodymus per radiją ar televiziją, taip pat patikrinkite patikimus valstybinių institucijų pranešimus. Tokie signalai reiškia, kad gali būti reali grėsmė, todėl svarbiausia greitai rasti saugiausią vietą.

    Jeigu esate lauke ir nėra galimybės greitai pasiekti priedangos, ieškokite bet kokios apsaugos nuo viršaus ir šonų: požeminės perėjos, tunelio, rūsio, tvirto pastato laiptinės ar patalpos be langų. Patekę į vidų, laikykitės vadinamosios dviejų sienų taisyklės: rinkitės patalpą, kuri nuo išorės atskirta bent dviem sienomis.

    Likę namuose, užverkite langus, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo stiklų ir rinkitės kambarį be langų, koridorių ar rūsį. Turėkite po ranka telefoną, vandens, būtinų vaistų, dokumentus ir minimalų pirmosios pagalbos rinkinį, kad nereikėtų išeiti į nesaugią aplinką.

    Jeigu gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus ir užrakinkite duris. Ryšio tinklai krizės metu gali būti apkrauti, todėl skambinkite tik esant būtinybei, o artimuosius informuokite trumpomis žinutėmis.

    Radote įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Radus įtartiną daiktą, jo nelieskite ir nebandykite perkelti, ardyti ar tikrinti. Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir laikykitės kuo didesnio atstumo, ypač jei aplink yra stiklinių fasadų ar langų.

    Apie radinį nedelsdami praneškite telefonu 112 ir aiškiai nurodykite vietą, kuo daiktas panašus į pavojingą, ar matote laidus, talpas, neįprastas detales. Jūs neprivalote nustatyti, ar tai tikrai sprogmuo, saugiau klysti ir iškviesti tarnybas, nei rizikuoti pasekmėmis.

    Kol atvyks pareigūnai, stenkitės perspėti aplinkinius ir nukreipti žmones nuo pavojingos zonos, tačiau nekelkite panikos ir neblokuokite tarnybų privažiavimo. Jei įmanoma, pasilikite netoliese saugioje vietoje, kad galėtumėte tiksliai parodyti radinio vietą.

    Pasirengimas prasideda nuo aiškių veiksmų plano: kur slėpsitės, kaip susisieksite su artimaisiais ir ką pasiimsite, jei reikėtų skubiai išeiti. Tokiose situacijose svarbiausia remtis oficialiais nurodymais ir nekartoti nepatikrintos informacijos.