CP v2

Blog

  • Aukštaitijoje – 30-asis vargonų festivalis: 11 koncertų ir Panevėžio vyskupijos šimtmetis

    Nuo 1997 metais Aukštaitijos bažnyčiose rengiamas Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis šiemet vyks jubiliejinį, 30-ąjį kartą. Rugsėjo 6–spalio 11 dienomis klausytojų laukia 11 koncertų įvairiose regiono erdvėse, o programa šiemet siejama ir su Panevėžio vyskupijos 100-mečio minėjimu.

    Festivalis tradiciškai remiasi sakraliosios muzikos ir kultūros paveldo sinteze: vargonai pristatomi ne tik kaip instrumentas, bet ir kaip bažnyčių akustikos bei istorinių erdvių dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertai skirti pagerbti iškilius dvasininkus ir asmenybes, taip pat pažymėti šventovių jubiliejus.

    Atidarymas Utenoje ir pirmieji koncertai

    Rugsėjo 6 dieną Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje festivalį atidarys Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“. Kartu pasirodys solistai: vargonininkas Gediminas Kviklys, smuikininkė Ramunė Grakauskaitė, klarnetininkai Anielius Lukošiūnas ir Rimvydas Savickas, o renginį papildys aktorės Virginijos Kochanskytės poetinis žodis.

    Rugsėjo 12 dieną koncertas vyks Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčioje, kur skambės kompozitoriaus Vitalijaus Neugasimovo kūryba. Ją atliks vyrų vokalinis kvartetas „Fratres“, vadovaujamas paties kompozitoriaus, o rugsėjo 13 dieną programa persikels į Antazavės Dievo Apvaizdos ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčias Zarasų rajone.

    Dedikacijos ir Čiurlionio minėjimas

    Rugsėjo 19 dieną Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje koncertuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Raminta Vaicekauskaitė ir vargonininkas Povilas Padleckis. Rugsėjo 20 dieną Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje numatytas specialus koncertas, skirtas vyskupo Juozo Preikšo 100-mečiui.

    Rugsėjo 27 dieną Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje skambės programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta M. K. Čiurlionio gimtadieniui paminėti. Joje dalyvaus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kolektyvai, vargonininkas Vidas Pinkevičius ir aktorius Vladas Baranauskas.

    Spalio koncertai ir uždarymas

    Spalio 3 dieną Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje gros vargonininkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai, o spalio 4 dieną Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pasirodys dainininkė ir aktorė Austėja Lukaitė, jai pritars Gražina Zalatorienė. Spalio 7 dieną Utenos dvaro rūmuose solinį koncertą surengs jaunasis smuikininkas Rokas Diržys, akompanuos pianistas Simas Minkevičius.

    Festivalio uždarymas vyks Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje: koncertuos vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė, vadovaujama Vilhelmo Čepinskio, taip pat aktoriai Virginija Kochanskytė ir Vladas Baranauskas.

    Jubiliejinį festivalį globoja Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Utenos rajono savivaldybė.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • Šiaulių mokyklos pradeda mokslo metus su naujais stadionais: meras atvyko išbandyti aikštynų

    Šiaulių mokyklos naujus mokslo metus pasitiko ne tik sugrįžusiu šurmuliu, bet ir apčiuopiamais pokyčiais sporto infrastruktūroje. Po vasaros darbų atnaujinti Dainų ir Salduvės progimnazijų bei Didždvario gimnazijos sporto aikštynai, o „Romuvos“ progimnazijoje rangos darbai artėja prie pabaigos.

    Miesto vadovai pabrėžia, kad investicijos į mokyklų stadionus svarbios ne vien kūno kultūros pamokoms. Aikštynai vis dažniau projektuojami taip, kad po pamokų jais galėtų naudotis ir aplinkinių kvartalų gyventojai, todėl tokie objektai tampa vietos bendruomenių traukos centrais.

    Rugsėjo 1 dieną Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su mokyklų bendruomenėmis ir kartu apžiūrėjo atnaujintas erdves. Mokinių ir mokytojų komandos pakvietė merą išbandyti tinklinio aikštelę.

    „Labai simboliška, kad šiuos naujus sporto aikštynus atveriame būtent tais metais, kai Šiauliai švenčia 790-ąjį gimtadienį. Tai graži dovana mokiniams, mokyklų bendruomenėms ir visiems šiauliečiams“, – sakė Artūras Visockas.

    Dainų progimnazijoje įrengtos futbolo ir kitų sporto šakų aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat sutvarkyti takai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kad infrastruktūra būtų patogiau pasiekiama ne tik pamokų metu.

    Mokyklos vadovė Asta Vaičiūnienė akcentavo, kad atnaujintas stadionas tarnaus plačiau nei vien mokiniams. Pasak jos, čia nuolat lankosi įvairaus amžiaus gyventojai, o saugesnė aplinka ir geresnė danga turėtų paskatinti dar daugiau žmonių rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Salduvės progimnazijos sporto aikštyne taip pat įrengtos universalios aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimas, sutvarkyti takai. Mokyklos direktorė Natalija Kaunickienė priminė, kad senasis stadionas per daugelį metų buvo ne vieno sportininko starto vieta, todėl tikimasi, kad atnaujinta bazė sustiprins jaunimo motyvaciją siekti rezultatų.

    Didždvario gimnazijoje baigti aikštyno atnaujinimo darbai ir erdvė jau paruošta aktyviam naudojimui. Čia įrengtos futbolo ir krepšinio aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas bei vaizdo stebėjimo sistema, sutvarkyti pėsčiųjų takai aplink aikštyną.

    Tokie projektai atitinka bendrą savivaldybių kryptį Lietuvoje – modernizuoti mokyklų sporto infrastruktūrą, kad ji būtų universali, saugi ir pritaikyta skirtingoms sporto šakoms. Praktikoje tai reiškia kokybiškesnes dangas, geresnį apšvietimą, didesnį saugumą ir galimybę sportuoti ne tik per pamokas, bet ir po jų.

    „Romuvos“ progimnazijoje darbai dar vyksta, tačiau savivaldybė tikisi, kad atnaujintas aikštynas netrukus papildys jau atvertų objektų sąrašą. Miestas pabrėžia, kad tikslas – sudaryti sąlygas vaikams daugiau judėti, o bendruomenėms turėti patogias ir šiuolaikiškas erdves šalia namų.

  • Algis Kašėta kreipėsi dėl Rugsėjo 1-osios: priminė, kuo išsiskiria Varėnos pedagogai

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, artėjant Mokslo ir žinių dienai, paskelbė sveikinimą mokiniams, mokytojams, tėvams ir visai krašto švietimo bendruomenei. Anot mero, Rugsėjo 1-oji kasmet simbolizuoja naują pradžią ir galimybę drąsiai atverti duris į žinių pasaulį.

    Sveikinime pabrėžiama, kad mokslo metų startas svarbus ne tik dėl naujų dalykų ar pažymių, bet ir dėl patirčių, kurios ilgainiui virsta išmintimi. Meras priminė mintį, siejamą su filosofu Platonu, jog pradžia yra viena svarbiausių bet kurio darbo dalių.

    „Šiandien tegul jūsų pradžia būna drąsi, šviesi ir sklidina noro pažinti“, – sakė Algis Kašėta.

    Mokiniams palinkėta, kad mokykla būtų ne vien žinių įgijimo vieta, bet ir erdvė atradimams, draugystei bei asmeniniam augimui. Meras akcentavo, kad natūralu ne viską žinoti iš karto, o smalsumas ir gebėjimas klausti dažnai tampa geriausiu kelrodžiu mokantis.

    Mokytojams sveikinime skirta padėka už kasdienį darbą ir palinkėta kūrybinės drąsos, kantrybės bei prasmingų akimirkų, kurios primintų profesijos svarbą. Taip pat išskirtas Varėnos krašto švietimo darbuotojų įvertinimas, paminint, kad pasiekti rezultatai ir aukšta pozicija šalies mastu yra reikšmingas bendruomenės darbo ženklas.

    Tėvams meras linkėjo pasitikėjimo ir ramybės lydint vaikus augimo keliu, pabrėždamas laiko, tarpusavio supratimo ir atvirų pokalbių svarbą. Sveikinimas užbaigtas kvietimu naujus mokslo metus pasitikti kaip progą kiekvienam iš mūsų mokytis, nes mokymuisi, anot mero, pabaigos nėra.

  • Europos dujų atsargos prieš šildymo sezoną – rekordiškai žemos: kas lėtina LNG srautus?

    Iki šildymo sezono Europoje likus maždaug mėnesiui, požeminėse saugyklose sukauptos dujų atsargos išlieka neįprastai mažos. Nors LNG kroviniai į Europą toliau plaukia, bendras importo tempas šią vasarą lėtėjo, o tai didina įtampą rinkoje.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių regione – Lenkijos LNG terminalas Svinouiscėje, kuris išlieka tarp intensyviausiai naudojamų Europos Sąjungoje. Į jį ir toliau reguliariai atvyksta dujovežiai su kroviniais, dažnai iš JAV, tačiau tai nepanaikina platesnės tendencijos: bendrai Europoje krovinių buvo mažiau nei įprastai.

    LNG srautai sulėtėjo visoje Europoje

    Rinkos duomenys rodo, kad nuo gegužės iki liepos vidutinis LNG krovinių skaičius, pasiekiantis Europą, buvo mažesnis nei įprasta. Tai siejama su dviem veiksniais: sumažėjusiomis dalies tiekėjų apimtimis ir atsargesniais pirkėjų sprendimais dėl aukštų dujų kainų.

    Aukštesnės kainos paprastai mažina norą pirkti dujas neatidėliotinėje rinkoje, ypač kai tiekėjai siūlo krovinius lankstesnėmis kryptimis ir Europa konkuruoja su Azijos paklausa. Dėl to dalis krovinių nukreipiami ten, kur tuo metu mokama daugiau, o Europai sudėtingiau palaikyti spartų atsargų pildymą.

    Mažesnis pildymas kelia riziką kainoms

    Po 2022 metų energetikos sukrėtimų Europos šalys smarkiai padidino priklausomybę nuo suskystintų dujų, kad pakeistų rusišką vamzdyninį tiekimą. Tačiau LNG rinka yra globali, todėl net ir turint terminalus, saugumo garantas tampa ne vien infrastruktūra, o ir gebėjimas laiku prisipirkti dujų konkurencinėmis kainomis.

    Šių metų vasarą saugyklų pildymas kai kuriais laikotarpiais atsiliko nuo istorinių vidurkių. Tai reiškia, kad rudenį, artėjant šildymo sezono startui, rinkai gali tekti greičiau didinti importą, o tai paprastai didina kainų jautrumą bet kokiems sutrikimams.

    Ką tai reiškia prieš žiemą?

    Mažesnės atsargos pačios savaime nereiškia krizės, tačiau jos susiaurina saugumo „pagalvę“ šaltų orų ar tiekimo trikdžių atveju. Jei rudenį pasitaikys ilgesnis šaltasis periodas, techniniai LNG infrastruktūros sutrikimai ar suaktyvės konkurencija dėl krovinių, kainos gali reaguoti greičiau nei tais metais, kai saugyklos būna užpildytos aukštesniu lygiu.

    Artimiausios savaitės bus ypač svarbios: Europos rinkos stebės LNG atvykimų skaičių, saugyklų pildymo tempą ir kainų skirtumus tarp Europos ir Azijos. Nuo šių veiksnių priklausys, ar žiema bus pasitikta su pakankamu rezervu, ar su rekordiškai mažu atsargų lygiu.

  • Varšuvos birža raudonuoja: „Orlen“ rekordo pėdsakų beveik neliko, WIG20 smunka žemiau 4 000

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje antradienio sesija prasidėjo su aiškia pardavėjų persvara: vidurdienį dauguma pagrindinių indeksų traukėsi apie 1 proc., o smukusių bendrovių buvo gerokai daugiau nei augusių.

    Silpnėjant nuotaikoms, WIG20 indeksas dienos eigoje krito ir vėl nusileido žemiau 4 000 punktų ribos. Rinkos dalyviai tai vertino kaip signalą, kad po ankstesnės sėkmingesnės sesijos pirkėjams pristigo impulso.

    Daugiausia dėmesio sulaukė „Orlen“: pačioje prekybos pradžioje bendrovės akcija trumpam pasiekė naują istorinį rekordą – apie 37 eurus už akciją. Vis dėlto rekordinis šuolis greitai išblėso, o vėliau kaina grįžo link maždaug 36 eurų, atspindėdama bendrą nepalankią rinkos kryptį.

    WIG20 sudėtyje tuo metu vos kelios bendrovės laikėsi nežymiame pliuse, o didžioji dalis buvo raudonoje zonoje. Ryškesnių kritimų fone investuotojai akylai stebėjo, ar spaudimas nepersimes į platesnę rinką, nes smukimas apėmė ir nemažą dalį kitų biržoje kotiruojamų įmonių.

    Vidutinės kapitalizacijos segmente labiau krito kai kurių vartojimo ir paslaugų bendrovių akcijos, tačiau pasitaikė ir išimčių. Tarp santykinai atsparesnių išsiskyrė dalis su kosmoso pramone siejamų įmonių, o investuotojų dėmesį papildomai kurstė naujienos apie projektą, susijusį su Europos kosmoso agentūra.

    Rinkos analitikai tokią sesijos dinamiką aiškino natūralia korekcija po ankstesnių kilimų ir atsargesniu rizikos vertinimu. Artimiausiu metu kryptį gali lemti tiek tarptautinių rinkų fonas, tiek nauji įmonių pranešimai ir lūkesčiai dėl ekonomikos rodiklių.

  • KGHM plečia programą „Kompetentni w branży“: 2 300 mokinių rengia darbui pramonėje jau nuo suolo

    Lenkijos vario ir sidabro gavybos bendrovė „KGHM Polska Miedź S.A.“ pradeda naują, jau devintą, švietimo programos „Kompetentni w branży“ etapą, skirtą profesinių ir techninių mokyklų mokiniams. Šiais mokslo metais programoje dalyvauja daugiau nei 2 300 mokinių iš 10 mokyklų Vario baseino regione, o tikslas išlieka aiškus – glaudžiau sujungti profesinį mokymą su realiais pramonės poreikiais.

    Programą „KGHM“ įgyvendina kartu su Lenkijos Nacionaline švietimo ministerija, o dalyviai mokosi vadinamosiose patronuojamose klasėse. Tokia partnerystė tampa vis aktualesnė visoje Europoje, nes pramonė, energetika ir infrastruktūros sektoriai susiduria su kvalifikuotų techninių darbuotojų trūkumu, ypač automatikos, elektros, mechatronikos ir gamybos priežiūros srityse.

    Ko mokosi ir kodėl to reikia?

    2026–2027 mokslo metais „KGHM“ patronuoja 10 ugdymo įstaigų Liubine, Polkovicuose, Legnicoje, Glogove, Chocianove, Boleslave ir Wschowoje. Mokiniai rengiami 15 profesijų, tiesiogiai susijusių su įmonės veikla: kasyba, metalurgija, rūdos paruošimu, elektra, automatika ir mechatronika.

    Įmonė pabrėžia, kad šios specialybės yra tarp tų, kurias Nacionalinė švietimo ministerija įvardija kaip ypač paklausias darbo rinkoje. Pramonėje tai reiškia ne tik stabilų įsidarbinimą, bet ir būtinybę nuolat atnaujinti kompetencijas, nes gamyklose sparčiai daugėja skaitmenizuotų procesų, jutiklių, pramoninių valdymo sistemų ir DI sprendimų.

    Praktika, stažuotės ir stipendijos

    Programos dalyviai gali atlikti praktiką „KGHM“ padaliniuose su patyrusiais mentoriais, dalyvauti apmokamų stažuočių programoje ir pretenduoti į stipendijas. Taip pat modernizuojamos mokyklų laboratorijos ir dirbtuvės, kad įranga atitiktų šiuolaikinės pramonės standartus.

    Į programą įtraukiamos ir papildomos veiklos: konferencijos, vizitai į įmonės padalinius, praktiniai užsiėmimai bei sporto renginiai. Tokios iniciatyvos padeda lavinti ne tik techninius įgūdžius, bet ir karjeros planavimui svarbias kompetencijas, kurios darbdaviams vis dažniau tampa lemiamu atrankos kriterijumi.

    „Per edukacines, tobulėjimo ir sporto iniciatyvas norime parodyti jauniems žmonėms, kad „Kompetentni w branży“ yra daugiau nei vienpusis mokyklos ir verslo ryšys. Tai erdvė kalbėtis apie poreikius, vertybes ir iššūkius, taip pat galimybė praktiškai pažinti regiono ateičiai svarbias profesijas“, – sakė „KGHM Polska Miedź S.A.“ žmogiškųjų išteklių valdymo direktorė Magdalena Lipińska.

    Nauji renginiai ir aiškus rezultatas

    2026–2027 mokslo metais planuojama tęsti mokiniams jau pažįstamas iniciatyvas, tokias kaip žinių olimpiada apie „KGHM“ „Kompetentny Gilbert“ ir programos ambasadorių susitikimas. Kartu atsiras ir naujų veiklų, tarp jų jėgos varžybos „Kompetentny Kozak“, bendras žygis į Sněžką bei „Dni z KGHM“ kiekvienoje dalyvaujančioje mokykloje.

    „Kompetentni w branży“ veikia nuo 2018 metų ir yra orientuota į tai, kad mokiniai į darbo rinką ateitų ne tik su teorinėmis žiniomis, bet ir su realia darbo aplinkos patirtimi. „KGHM“ nurodo, kad šiuo metu daugiau nei 600 įmonės darbuotojų yra šios programos absolventai, o tai leidžia programą vertinti kaip ilgalaikį talentų rengimo kanalą regiono pramonei.

    Daugiau informacijos apie „KGHM“ edukacinę iniciatyvą skelbiama bendrovės puslapyje, skirtame programai „Kompetentni w branży“.

  • „Alior Bank“ pradeda atranką naujam vadovui: ieškomas prezidentas ir penki valdybos nariai

    Lenkijos „Alior Bank“ pranešė pradedantis kvalifikacinę atranką į banko prezidento ir penkių valdybos narių pareigas. Kandidatų paraiškos priimamos iki rugsėjo 16 dienos, o atranka apims kelias pagrindines banko veiklos kryptis.

    Pasak banko, ieškoma ne tik naujo prezidento, bet ir valdybos narių, kurie kuruotų rizikos valdymą, finansus, mažmeninę bankininkystę ir rinkodarą, verslo bankininkystę bei technologijas ir operacijas. Tokia struktūra atspindi didžiųjų universalių bankų praktiką, kai atsakomybės išskaidomos pagal kritines kontrolės ir augimo sritis.

    Dabartinės valdybos trejų metų kadencija prasidėjo 2024 metų sausį. Bankui vadovauja Piotras Žabskis, o pastaraisiais metais valdyba buvo suformuota iš penkių viceprezidentų, atsakingų už skirtingus veiklos segmentus.

    Kas svarbu kandidatams?

    Vadovų atrankos bankuose paprastai siejamos ne tik su strateginiais pokyčiais, bet ir su priežiūros reikalavimais. Finansų sektoriuje aukščiausio lygmens vadovams taikomas tinkamumo ir nepriekaištingos reputacijos vertinimas, o galutiniai paskyrimai dažnai priklauso nuo priežiūros institucijos sprendimų.

    Praktikoje tai reiškia, kad bankai ieško kandidatų, galinčių užtikrinti kapitalo ir rizikų kontrolę, stabilų pelningumą bei technologinę pažangą. Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys tenka ir veiklos atsparumui, duomenų saugai bei DI sprendimų diegimo valdymui, kad inovacijos nepadidintų reguliacinių ar reputacinių rizikų.

    Banko mastas ir akcininkai

    „Alior Bank“ yra universalus bankas, teikiantis paslaugas tiek privatiems, tiek verslo klientams. Bankas nurodo turintis apie 4 mln. klientų ir aptarnaujantis maždaug 180 000 įmonių.

    Akcininkų struktūroje ryškiausia dalis tenka draudimo grupei PZU, kuri valdo beveik 32 proc. banko akcijų. Dar beveik 10 proc. priklauso „Nationale-Nederlanden“, o likusi dalis paskirstyta kitiems investuotojams.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    Bankas pateikė ir naujausius finansinius skaičius: 2026 metų antrąjį ketvirtį „Alior Bank“ grupės grynasis pelnas siekė 367 mln. zlotų, tai yra apie 85 mln. eurų. Tai maždaug 43 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

    Bankas aiškino, kad pelno kritimą lėmė keli veiksniai: pajamų korekcija po 2026 metų balandžio 23 dieną priimto ES Teisingumo Teismo sprendimo, išaugę kredito rizikos kaštai ir didesnė efektyvioji mokesčių našta. Tuo metu visas 2025 metų grynasis pelnas sudarė 2,37 mlrd. zlotų, arba apie 550 mln. eurų, ir buvo apie 3 proc. mažesnis nei metais anksčiau.

    Atranka į aukščiausius postus šiuo laikotarpiu yra signalas rinkai, kad bankas siekia iš naujo susidėlioti atsakomybes ir sustiprinti valdymą. Investuotojams ir klientams tai dažnai svarbu ne mažiau nei ketvirčio rezultatai, nes vadovų komandos sudėtis tiesiogiai veikia strategiją, rizikos apetitą ir gebėjimą prisitaikyti prie reguliavimo bei teisinės aplinkos pokyčių.

  • Krokuvos-Balicės oro uostas pasiekė rugpjūčio rekordą: 1,49 mln keleivių ir ambicingas 2026 metų tikslas

    Krokuvos-Balicės oro uostas rugpjūtį fiksavo geriausią mėnesio rezultatą savo istorijoje – aptarnauta 1 487 142 keleiviai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai oro uostu naudojosi 1 322 645 žmonės, srautas išaugo 12 proc.

    Iki simbolinės 1,5 mln ribos pritrūko visai nedaug, tačiau rekordinis mėnuo patvirtino, kad didžiausias Lenkijos regioninis oro uostas įžengė į intensyvaus augimo etapą. Augimą lėmė tiek vasaros turizmo pikas, tiek platus reguliarių skrydžių tinklas.

    Per du vasaros mėnesius – liepą ir rugpjūtį – oro uostas aptarnavo apie 2,95 mln keleivių, o nuo metų pradžios keleivių skaičius priartėjo prie 10 mln. Tokia dinamika stiprina prognozes, kad 2026 metais Krokuvos oro uostas gali pasiekti 15 mln keleivių kartelę.

    „Du paskutiniai mėnesiai suteikia mums pagrindo džiaugtis keleivių srautų rezultatais, ir tikimės, kad artimiausi mėnesiai bus ne mažiau sėkmingi“, – sakė Kraków Airport vadovas Łukaszas Strutyńskis.

    Šiuo metu vasaros sezono tvarkaraštyje vežėjai iš Balicės siūlo 176 kryptis į 124 miestus 38 šalyse. Žiemos sezono skrydžių tvarkaraštis turėtų įsigalioti naktį iš spalio 24 į spalio 25 dieną, o paklausą tradiciškai formuoja tiek miestų maršrutai, tiek atostogų kryptys.

    Krokuvos-Balicės oro uostas yra antras pagal aptarnaujamų keleivių skaičių Lenkijoje ir didžiausias regioninis oro uostas šalyje. Praėjusiais metais juo pasinaudojo daugiau nei 13,2 mln keleivių, o šių metų vasaros rekordai rodo, kad rinka kol kas neatslūgsta net ir didėjant kelionių kainoms bei spaudžiant infrastruktūros pajėgumams.

  • Paslėpti nuotoliniai išjungikliai iš Kinijos? Lietuvos ir Europos įrangai įžvelgia riziką

    Europos priklausomybė nuo kiniškų komponentų vis dažniau įvardijama ne tik kaip ekonominė, bet ir kaip saugumo problema. Pramonės atstovai perspėja, kad kai kuriuose eksportuojamuose įrenginiuose gali būti integruojami nuotoliniai išjungikliai, dar vadinami kill switch, leidžiantys kritiniu momentu sustabdyti įrangos veikimą.

    Apie tokią riziką viešai kalbėjo Lenkijos bendrovės Vigo Photonics vadovas Adamas Piotrowskis, atkreipęs dėmesį į globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Jo teigimu, Europa daugelyje sričių remiasi kiniškais puslaidininkiais, elektronikos moduliais, fotovoltinės įrangos dalimis ir LED apšvietimo komponentais, todėl bet koks tiekimo ar prieigos apribojimas gali greitai persiduoti visai rinkai.

    Kas yra kill switch rizika?

    Kontekstas čia platesnis nei vienas konkretus įrenginys ar gamintojas. Šiuolaikinė technika vis dažniau valdoma programiškai, turi nuotolinio atnaujinimo funkcijas ir ryšio modulius, todėl teoriškai atsiranda galimybė tiek teisėtam, tiek piktavališkam nuotoliniam įsikišimui.

    Pramonėje kill switch terminas gali reikšti ne vien tiesioginį įrenginio išjungimą. Tai gali būti ir dalinis funkcionalumo apribojimas, pavyzdžiui, kai nustoja veikti kamera, jutiklis, ryšio modulis ar valdymo blokas, o gedimą nustatyti sudėtinga, nes formaliai įranga priklauso Europos pirkėjui.

    „Praktikoje kill switch gali reikšti ne tik nuotolinį išjungimą, bet ir situaciją, kai kritiniu momentu nustoja veikti konkretus jutiklis ar modulis, nors įranga formaliai yra europietiško savininko“, – sakė Adamas Piotrowskis.

    Nuo autobusų iki automobilių duomenų

    Kaip iliustraciją jis minėjo atvejį Norvegijoje, kur buvo keliamas klausimas dėl iš Kinijos įsigytų autobusų ir galimo nuotolinio išjungimo mechanizmo. Tokios istorijos paprastai sukelia diskusijas dėl to, kiek pirkėjas realiai kontroliuoja programinę įrangą, atnaujinimus ir kritines funkcijas, ypač jei dalis sistemos yra uždara.

    Diskusija persikelia ir į automobilių sektorių, nes modernios transporto priemonės renka daug vaizdo ir telemetrijos duomenų, o jų srautus lemia gamintojo sukurta programinė architektūra. Dėl to kai kuriose šalyse ribojamas tam tikrų transporto priemonių patekimas į jautrias zonas, kai kyla klausimų, kur keliauja surinkti duomenys ir pagal kokią jurisdikciją jie tvarkomi.

    Ką tai reiškia Europai?

    Ekspertų vertinimu, didžiausia rizika atsiranda tada, kai kritinė infrastruktūra ar viešasis transportas tampa priklausomi nuo tiekėjo, kurio komponentai, programinė įranga ar debesijos paslaugos nėra skaidriai audituojami. Problema dažnai išryškėja ne pirkimo metu, o jau eksploatacijoje, kai reikalingi atnaujinimai, atsarginės dalys ar gamintojo prieiga prie diagnostikos.

    Vigo Photonics, kuri gamina optoelektroninius detektorius, naudojamus energetikoje, geležinkeliuose ir gynybos srityje, pati atsidūrė geopolitinių įtampų lauke. Bendrovė buvo įtraukta į Kinijos sankcijų sąrašus kartu su kitais Europos subjektais, o tai dar kartą priminė, kad technologijų tiekimas ir prieiga prie komponentų gali tapti politinio spaudimo priemone.

    Šiame fone Europos institucijos ir nacionalinės valdžios vis dažniau kalba apie tiekimo grandinių diversifikavimą, kritinių technologijų gamybos stiprinimą regione bei griežtesnius kibernetinio saugumo reikalavimus įrangai, kuri naudojama viešajame sektoriuje ar strateginėse srityse. Verslui tai reiškia papildomas patikras, sutartinius saugiklius dėl atnaujinimų kontrolės ir didesnį dėmesį tam, kas tiksliai įmontuota į perkamą įrangą.