CP v2

Blog

  • Visagine taryboje – staigmena: susikūrė nauja frakcija „Stiprus Visaginas“

    Visagine taryboje – staigmena: susikūrė nauja frakcija „Stiprus Visaginas“

    Visagino savivaldybės taryba rugpjūčio 27 dieną renkasi į septintąjį 2026 metų posėdį, kuris vyksta savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje. Prieš oficialią darbotvarkės dalį meras Erlandas Galaguz pasveikino gimtadienius minėjusius tarybos narius ir pasidžiaugė tarybos narės Nataljos Poškienės santuoka.

    Posėdyje paskelbta ir reikšminga politinė naujiena: tarybos nariai Ilja Petrov ir Boris Lukoškov informavo apie naujos frakcijos „Stiprus Visaginas“ sudarymą. Tokie pokyčiai savivaldybės taryboje gali turėti įtakos balsavimams, koalicijų dinamikai ir sprendimų priėmimo tempui artimiausiuose posėdžiuose.

    Savivaldybė nurodo, kad posėdžio darbotvarkė sudaryta mero rugpjūčio 20 dieną pasirašytu potvarkiu Nr. PV-E-168, o tarybos sprendimų projektai pateikti viešai susipažinti. Tai leidžia gyventojams iš anksto matyti planuojamus sprendimus ir sekti, kaip dėl jų balsuoja išrinkti atstovai.

    Kaip įprasta, posėdį galima stebėti tiesiogiai, o vėliau peržiūrėti įrašą. Savivaldybė pabrėžia, kad pirmasis darbotvarkės klausimas dėl asmens duomenų apsaugos nėra transliuojamas, nes tokiais atvejais taikomi papildomi privatumo reikalavimai ir ribojamas viešas informacijos skleidimas.

    Viešos transliacijos ir viešinami dokumentai tampa vis svarbesne savivaldos praktika, nes didina sprendimų skaidrumą ir gyventojų įsitraukimą. Visagine, kaip ir kitose savivaldybėse, tarybos frakcijų pokyčiai dažnai signalizuoja naujus prioritetus ar bandymą telkti politinę daugumą konkretiems klausimams.

    Informaciją apie posėdį ir vizualinę medžiagą pateikė Visagino savivaldybės administracija.

  • Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Nemokama, anonimiška pagalba Zarasuose: kur kreiptis dėl alkoholio ir kitų priklausomybių?

    Kada verta kreiptis?

    Priklausomybė dažnai paliečia ne tik patį žmogų, bet ir šeimą, santykius bei kasdienį gyvenimą. Susidūrus su rizikingu ar žalingu alkoholio vartojimu, kitomis priklausomybėmis ar nerimaujant dėl artimojo, svarbu nelaukti, kol situacija taps kritinė.

    Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia gyventojus pasinaudoti priklausomybių konsultanto paslaugomis. Kreiptis galima ir tada, kai žmogus tik abejoja dėl savo vartojimo įpročių ar ieško aiškaus plano, nuo ko pradėti pokyčius.

    Kuo padeda priklausomybių konsultantas?

    Konsultacijos metu įvertinami su vartojimu ar priklausomybe susiję sunkumai, aptariami rizikos veiksniai ir realūs keitimo žingsniai. Daug dėmesio skiriama motyvacijai, praktiniams sprendimams ir saugiam, žmogui priimtinam pokyčių tempui.

    Priklausomybių konsultantas taip pat suteikia informaciją apie gydymo ir pagalbos galimybes, prireikus padeda nukreipti į sveikatos priežiūros įstaigas ar kitas paslaugas. Svarbi dalis yra palaikymas tiems, kurie jau keičia elgesį ar sveiksta po atkryčių.

    Pagalba skirta ne tik vartojančiam žmogui, bet ir jo artimiesiems, kuriems tenka emocinė įtampa, kaltės jausmas ar nežinojimas, kaip kalbėtis ir nustatyti ribas. Konsultacijos gali padėti geriau suprasti priklausomybės mechanizmus ir pasirinkti konstruktyvų elgesį šeimoje.

    Kam skirta ir kaip užsiregistruoti?

    Paslaugos teikiamos asmenims nuo 18 metų. Konsultacijos yra nemokamos, anonimiškos ir konfidencialios, o gydytojo siuntimo nereikia.

    Būtina išankstinė registracija telefonu +370 670 33057. Konsultacijos vyksta adresu Malūno g. 2, Zarasai.

    Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda išvengti gilesnių sveikatos, finansinių ir santykių krizių. Net vienas pokalbis gali padėti aiškiau įsivardyti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

  • Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Visagine susirinko švietimo vadovai: aiškiai įvardijo, kas šiemet bus svarbiausia mokyklose

    Rugpjūčio 26 dieną Visagino miesto muziejuje surengta savivaldybės švietimo ir sporto bendruomenės konferencija. Į ją susirinko švietimo ir sporto įstaigų vadovai bei pavaduotojai ugdymui, dalyvavo savivaldybės vadovai ir Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus atstovai.

    Susitikimas vyko artėjant mokslo metams, todėl daugiausia dėmesio skirta bendriems prioritetams ir darbų koordinavimui. Konferencijoje akcentuota, kad mokyklų rezultatai priklauso ne vien nuo programų, bet ir nuo to, kaip mokiniai jaučiasi ugdymo įstaigoje.

    Dalyviai aplankė prieš dvejus metus pasodintą Stelmužės ąžuolo ąžuoliuką. Visagino miesto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė pabrėžė, kad šis medis simbolizuoja muziejaus ir švietimo bendruomenės ryšį bei ilgalaikį bendrą augimą.

    Oficialioje dalyje savivaldybės vadovai sveikino bendruomenę su naujų mokslo metų pradžia ir ragino ieškoti tvarių, šiuolaikiškų sprendimų. Taip pat pabrėžta atsakomybė telkti komandą ir išlaikyti nuoseklų darbą, kai švietimo sistema vis dažniau susiduria su greitai kintančiais poreikiais.

    Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Monika Gutė pristatė pranešimą apie dabartinę situaciją ir artimiausias kryptis. Ji apžvelgė švietimo statistinius rodiklius, mokinių pasiekimų, neformaliojo ugdymo, užimtumo ir sporto rezultatus, lygindama savivaldybės tendencijas su šalies kontekstu.

    Pranešime išskirta aiški sąsaja tarp mokinio savijautos ir akademinių rezultatų. Todėl artėjančiais mokslo metais savivaldybėje planuojama daugiau dėmesio skirti socialiniam ir emociniam ugdymui, valstybinės kalbos mokėjimo stiprinimui bei nuosekliam mokinių pasiekimų gerinimui.

    Konferencijoje aptartos ir praktinės kryptys, susijusios su strateginių projektų įgyvendinimu, mokyklų tinklo planavimu ir įstaigų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams. Taip pat akcentuotas veiklos įsivertinimas kaip įrankis, padedantis matyti pažangą ir tiksliau planuoti pokyčius.

    Visagino švietimo pagalbos tarnybos direktorė Eleonora Dutkevičienė pristatė naujus modulius Niutono kambariuose ir apžvelgė tarnybos darbus. Ji atkreipė dėmesį, kad bendrai mažėjant mokinių skaičiui, didėja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų dalis, todėl vis svarbesnis tampa įtraukusis ugdymas ir savalaikė pagalba mokiniui.

    Pranešėja taip pat kvietė stiprinti profesinį bendradarbiavimą ir į metodinę veiklą žiūrėti kaip į galimybę augti. Pasak jos, susitarimai tarp švietimo įstaigų, dalijimasis praktika ir nuoseklus naujovių taikymas padeda greičiau spręsti problemas, kurios kasdien kyla klasėje.

    Renginio pabaigoje dalyviai buvo pakviesti pažvelgti į Visaginą per kultūrą ir atradimą. Susipažinta su Andrejaus Safronovo mineralų kolekcijos paroda „Skaitant Visagino akmenis arba Mineralia in terra“ ir Vitalijaus Bagdanovičiaus fotografijos paroda „Vanduo – mano stichija“.

    Konferencijos organizatoriai pabrėžė, kad toks bendruomenės susitikimas yra svarbus startas į mokslo metus. Sutarimai dėl prioritetų, bendras problemų matymas ir nuolatinis dialogas laikomi pagrindu, padedančiu gerinti ugdymo kokybę ir mokinių patirtį mokykloje.

  • Be elektros liko 3 103 Zarasų rajono klientai: ESO įvardijo labiausiai nukentėjusias vietoves

    Be elektros liko 3 103 Zarasų rajono klientai: ESO įvardijo labiausiai nukentėjusias vietoves

    ESO paskelbė atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajono savivaldybėje. Įmonės duomenimis, šiuo metu rajone fiksuojami 179 gedimai, o elektros neturi 3 103 klientai.

    ESO nurodo, kad gedimus Zarasų rajone šalina devynios brigados. Darbai organizuojami pagal avariškumo lygį ir tai, kiek vartotojų paveikia konkretus sutrikimas.

    Elektros tiekimo atstatymo darbai vyksta Zarasų mieste ir Zarasų seniūnijoje, taip pat Imbrado seniūnijoje bei buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje. Brigados dirba ir atskirose vietovėse, tarp jų Užtiltės, Vasaknų ir Sasnaukos kaimuose.

    ESO teigia, kad daugiausia neišspręstų sutrikimų šiuo metu išlieka Salako seniūnijoje ir buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje. Baigus einamuosius darbus, didesnis dėmesys planuojamas būtent šioms teritorijoms.

    Utenos regione tuo pačiu metu fiksuojamas 1 491 gedimas, o elektros tiekimas sutrikęs 17 513 klientų. ESO skelbia, kad regione dirba 65 brigados.

    Visos Lietuvos mastu, ESO duomenimis, registruojama 6 150 elektros tiekimo sutrikimų, o be elektros yra 54 685 klientai. Gedimus šalyje šalina apie 400 brigadų.

    Gyventojams primenama, kad po stipresnių oro reiškinių dažniausi elektros tiekimo sutrikimų veiksniai yra ant linijų užvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir pažeistos oro linijos. ESO ragina sekti oficialius pranešimus ir apie pastebėtus pavojus ar gedimus informuoti nustatytais įmonės kanalais.

  • „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinių simuliacijų platformą ruošia plėtrai už Prancūzijos ribų

    „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinių simuliacijų platformą ruošia plėtrai už Prancūzijos ribų

    French quantum
    software company ColibriTD has raised €4 million in seed funding to further
    develop its multiphysics simulation technology and expand internationally. The
    round was led by Earlybird Venture Capital, with participation from SymbiaVC
    and Medin VC, following a previous €1 million pre-seed investment from
    Earlybird.

    Founded in 2019
    by Laurent Guiraud and Hacène Goudjil, ColibriTD develops quantum software for
    solving complex simulation problems across industries including aerospace,
    defence, semiconductors, energy, automotive and finance.

    At the core of
    its technology is H-DES, or Hybrid Differential Equation Solver, a proprietary
    variational quantum algorithm designed to solve partial differential equations
    (PDEs). These equations are widely used in multiphysics simulations to model
    processes including fluid dynamics, material deformation, electromagnetic
    behaviour and financial risk.

    The company is
    focused on applying quantum computing to industrial simulation workloads that
    can require substantial classical computing resources. Its software is designed
    to provide a layer between quantum hardware and the engineering and scientific
    applications used by industrial customers. The platform is hardware-agnostic,
    allowing it to operate across quantum computing systems from different
    providers.

    ColibriTD has
    completed seven co-development projects across six sectors, including defence
    and aerospace, space and climate science, semiconductor design, nuclear energy,
    automotive engineering and quantitative finance. Applications have included
    radio-frequency design and combustion modelling for propulsion systems,
    alongside other simulation-intensive engineering and scientific workloads.

    The new funding
    will be used for further research and development of H-DES and to recruit
    quantum researchers and engineers to support customer projects. ColibriTD also
    plans to expand its hardware, academic and industrial partnerships and grow
    internationally as it prepares to scale its platform.

  • Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų įmonės 2026 metų pirmą pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų investicijų. Didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose itin dideliuose sandoriuose, o likusi rinka išliko smulkesnių etapų finansavimo teritorija.

    Didžiausią finansavimą užsitikrino „Stegra“ – apie 1,4 mlrd. eurų, tai sudarė maždaug 54 proc. visos sumos. Toliau rikiavosi „Legora“ su maždaug 515 mln. eurų ir „Polestar“ su apie 343 mln. eurų nuosavo kapitalo finansavimu, o trys didžiausi sandoriai kartu sugeneravo apie 86 proc. viso pritraukto kapitalo.

    Kur dingo likusios investicijos?

    Nors bendra suma atrodo įspūdingai, dauguma investicinių raundų buvo nedideli. Daugiau nei du trečdaliai viešai paskelbtų sandorių nesiekė 10 mln. eurų, o tipinis raundo dydis buvo apie 3,5 mln. eurų.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad bendrą statistiką labiausiai keičia keli išskirtiniai pramoninio masto projektai. Tuo pačiu ankstyvos stadijos įmonėms kapitalo rinka išlieka aktyvi, tačiau su griežtesniu investuotojų atsirinkimu ir mažesnėmis sumomis.

    Lyderiai pagal sektorius

    Pagal sektorius pirmavo švariosios technologijos – apie 1,48 mlrd. eurų, didžiąją dalį šios sumos nulėmė „Stegra“ finansavimas. Ši kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją, kai didžiausi čekiai keliauja į energetikos transformaciją, pramonės dekarbonizaciją ir infrastruktūrą.

    Antrą vietą užėmė teisinės technologijos – apie 517 mln. eurų, kur dominuojantį vaidmenį suvaidino „Legora“ DI sprendimai teisės tyrimams, dokumentų peržiūrai ir rengimui. Transporto ir mobilumo bendrovės pritraukė apie 457 mln. eurų, o šioje grupėje išsiskyrė „Polestar“ ir „Einride“.

    DI plėtra ir atsargesnės strategijos

    Programinės įrangos įmonių sandorių skaičius buvo didžiausias, tačiau pritraukta suma siekė apie 110 mln. eurų, kas signalizuoja apie ankstyvos stadijos raundų dominavimą. Aktyvumas fiksuotas ir kitose srityse, įskaitant rinkodarą, finansines technologijas, sveikatos priežiūrą, energetiką, saugumą, sportą, puslaidininkius ir giliąsias technologijas.

    2026 metais DI tapo įprastu produktyvumo ir automatizavimo sluoksniu daugelyje verslo programų, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o pritaikymo mastą, klientų išlaikymą ir kelią į pelningumą. Švedijos pavyzdys rodo aiškią takoskyrą: didžiausios sumos keliauja į kapitalui imlius, strategiškai svarbius projektus, o platesnė startuolių rinka auga mažesniais, bet dažnesniais žingsniais.

    Į dešimtuką pagal pritrauktą kapitalą taip pat pateko „Funnel“, „Lassie“, „Endra“, „PaperShell“, „Kustom“ ir „SWEBAL“. Šis sąrašas atskleidžia, kad Švedijos ekosistemoje greta tradicinių programinės įrangos verslų ryškėja pramonės, medžiagų inovacijų, mobilumo ir net gynybos gamybos projektai.

  • DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    2023 metais pasirodžiusiame filme Leave the World Behind yra scena, kuri daugeliui atpažįstama ir už ekrano ribų: veikėjas pasiklysta ne todėl, kad nemoka vairuoti, o todėl, kad nebežino, kaip orientuotis be įprastų skaitmeninių įrankių. Kai nustoja veikti telefonas ir automobilio sistemos, paaiškėja, kad dalis mąstymo ir sprendimų seniai buvo patikėta technologijoms.

    Šis epizodas tampa patogia metafora tam, kas vis dažniau aptariama ir realiame gyvenime: dirbtinis intelektas daug kur jau veikia kaip kognityvinis antras vairuotojas. Jis ne tik pagreitina paiešką ar rašymą, bet ir siūlo argumentus, vertina įrodymus, formuluoja išvadas, o kartais net parenka, ką verta manyti.

    Kada pagreitis virsta pakaitalu?

    Pagrindinė riba eina tarp DI kaip įrankio ir DI kaip pakaitalo. Kol žmogus pats geba atlikti užduotį ir supranta, kodėl pasirinko vieną ar kitą sprendimą, technologija didina produktyvumą. Tačiau kai DI pradedamas naudoti tam, kad pakeistų sprendimą, intuiciją ar vertinimą, atsiranda rizika, kad gebėjimai pamažu atrofiuosis.

    Šis procesas vis dažniau įvardijamas kaip kognityvinis pasidavimas, kai patogumas ir greitis ima konkuruoti su savarankišku mąstymu. Pavojus čia ne vien teorinis: kuo sklandesnis ir įtikinamesnis DI atsakymas, tuo mažiau natūralios trinties lieka kritiniam įvertinimui.

    „Pavojus slypi ne tik mūsų augančiame per dideliame pasitikėjime DI vietoj bendrojo intelekto, bet ir tame, kad savo duomenis bei sprendimų kontrolę perleidžiame trečiųjų šalių debesijos paslaugų teikėjams, kurie gali naudoti duomenis savo finansiniams ar politiniams tikslams“, – sakė JB Benjamin.

    Sklandūs atsakymai gali maskuoti klaidas

    DI sistemos dažnai pateikia atsakymus užtikrintai ir taisyklingai suformuotus, todėl žmonės linkę juos priimti kaip patikimus net tada, kai trūksta konteksto ar atsiranda faktinių netikslumų. Šis efektas ypač pavojingas, kai sprendimai priimami greitai, o vartotojas neturi įpročio tikrinti prielaidų, šaltinių ar logikos grandinės.

    Problema paaštrėja, kai DI pradedamas naudoti ne tam, kad mestų iššūkį mąstymui, o tam, kad jį pakeistų. Jeigu žmogus pirmiausia suformuoja savo poziciją, o tada paprašo DI pateikti kontrargumentų ar patikrinti silpnąsias vietas, rezultatas gali būti geresnis mąstymas. Tačiau jei išvada užsakoma dar neturint nuomonės, svarbiausia dalis jau būna perleista sistemai.

    „Už pasekmes atsakome mes, kai naudojame sistemas, kurios kai kuriose srityse tampa protingesnės už mus, o kartais žmonių grupėms jau sunku suspėti su DI tempu. Todėl svarbiausia yra aiškiai suprasti, kiek galima pasitikėti išvada ir kokia yra jos vertė“, – sakė Nathaniel Bradley.

    „Užduoties perdavimas DI yra laimėjimas tol, kol žmogus vis dar gali ją atlikti savarankiškai. Tačiau kai pradeda nykti sprendimo pagrindas, ta pati substitucija tampa rizika“, – sakė profesorius Stoyan Stoyanov.

    Darbo vietose rizika didėja tyliai

    Darbe DI dažnai perima būtent tas užduotis, per kurias darbuotojai mokosi: pirmuosius juodraščius, santraukas, palyginimus, argumentų struktūravimą. Organizacijoms tai atrodo kaip greitas efektyvumo laimėjimas, tačiau ilgainiui tai gali reikšti mažiau treniruojamus gebėjimus, mažiau diskusijų ir silpnesnį sprendimų pagrindimą.

    Kai sprendimai pradedami maršrutuoti per modelį, gali tyliai išnykti tai, kas anksčiau buvo sprendimo kokybės dalis: ginčas, argumentų rašymas, alternatyvų svarstymas ir atsakomybės pasidalijimas. Dėl to institucijos kartais kognityviai pasiduoda greičiau nei pavieniai žmonės, nes naujos taisyklės įsitvirtina kaip procesas.

    „Kai įmonė sprendimus pradeda leisti per modelį, susitikimai, nesutarimai ir rašytinis argumentavimas, kuris anksčiau lydėjo sprendimą, gali tiesiog pradingti“, – sakė Mücahit Kaya.

    Praktinis kelias išlaikyti kontrolę dažnai paprastas, bet reikalaujantis disciplinos: pirmiausia suformuluoti tikslą ir pirminę poziciją, o DI naudoti tyrimui, palyginimui, kontrargumentams ir greitesniam informacijos apdorojimui. Taip pat svarbu vertinti ne atsakymo grožį, o motyvus, prielaidas ir tai, ką žmogus realiai suprato bei patikrino.

    Didžiausia rizika nėra vien tai, kad DI taps labai galingas. Didesnė grėsmė kyla tada, kai jis tampa toks patogus, kad žmonės nustoja lavinti gebėjimą orientuotis, abejoti ir priimti sprendimus savarankiškai, o prireikus nebežino, kaip grįžti prie mąstymo be pagalbinių sistemų.

  • Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselyje įsikūrusi robotikos bendrovė „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kurią vedė „Extantia Capital“, prisidėjo ir „Norrsken Evolve“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėsti humanoidinių robotų diegimą Europoje ir esamus bandomuosius projektus paversti komerciniais.

    „Motion“ vysto Humanoids-as-a-Service modelį, kai humanoidiniai robotai klientams siūlomi kaip prenumeruojama paslauga. Tokia schema skirta sumažinti pradinę investiciją ir supaprastinti diegimą įmonėms, kurios nori automatizuoti pasikartojančius sandėliavimo, logistikos ir gamybos darbus.

    Vietoje roboto pirkimo „Motion“ siūlo fiksuotą mėnesinį mokestį, į kurį įeina diegimo procesas, duomenų surinkimas, užduočių apmokymas, IT integracija ir parko valdymas. Taip pat apimami finansavimo, draudimo, atitikties ir priežiūros klausimai, kurie dažnai tampa realiais projekto stabdžiais dar iki technologinių iššūkių.

    Šiuo metu bendrovė vykdo penkis pilotinius projektus su pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis Belgijoje. Humanoidiniai robotai mokomi krauti prekes į dėžes, pakuoti siuntas ir dėti komponentus ant konvejerių, dirbdami greta esamų darbuotojų.

    „Motion“ savo sprendimą pristato kaip vieną atsakų į darbuotojų trūkumą Europos gamyboje ir logistikoje, kai įmonėms vis sunkiau užpildyti operacines pozicijas. Tačiau bendrovė pripažįsta, kad humanoidų pritaikymą riboja ne vien techninis brandumas, bet ir integracijos, reguliavimo, rizikų bei eksploatavimo reikalavimai.

    „Europoje robotų įsisavinimas stringa ne dėl technologijos, o dėl finansavimo, rizikų ir atitikties. Mes viską, kas stovi tarp gamyklos ir jos pirmojo humanoido, paverčiame vienu nuspėjamu mėnesiniu mokesčiu“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexander Stevens.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos modelis nėra pririštas prie vieno gamintojo techninės įrangos: parenkami konkrečioms užduotims tinkamiausi robotai, o diegimui naudojamas europinis programinės įrangos sluoksnis. Įmonė taip pat akcentuoja, kad klientai išlaiko kontrolę savo duomenims, o sukaupta diegimo patirtis gali būti pritaikoma plačiau visame tinkle.

    Be tiesioginių diegimų „Motion“ pradeda partnerių programą sistemų integratoriams ir automatizavimo specialistams, kad šie galėtų diegti humanoidinius robotus savo klientams per „Motion“ platformą. Gavusi finansavimą bendrovė planuoja pilotus perkelti į pilną gamybą, didinti komandą ir robotų parką, o pirmasis plėtros etapas numatytas Beniliukso regione.

  • Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    JAV technologijų žiniasklaida „The Information“ pranešė, kad „Nvidia“ esą sutiko įsigyti DI platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Sandoris kol kas nėra patvirtintas nei „Nvidia“, nei „Hugging Face“, todėl rinkoje tai vertinama kaip ankstyvas, neoficialus signalas.

    Jei informacija pasitvirtintų, tai būtų vienas didžiausių „Nvidia“ įsigijimų per visą bendrovės istoriją. Toks žingsnis reikštų, kad lustų gamintoja dar stipriau persiorientuoja nuo vien tik aparatinės įrangos prie visos DI ekosistemos, apimančios ir programinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Hugging Face“?

    „Hugging Face“ dažnai vadinama DI modelių ir duomenų rinkinių saugykla, panašia į „GitHub“ principą, tik pritaikyta mašininio mokymosi bendruomenei. Čia kūrėjai gali rasti atvirojo kodo modelius, jų paleidimo įrankius, mokymui skirtus duomenų rinkinius bei bendradarbiavimo aplinką.

    Bendrovė įkurta trijų prancūzų verslininkų ir veikia iš Niujorko, tačiau jos platforma yra globali ir tapusi vienu svarbiausių kanalų, per kurį DI sprendimai pasiekia kūrėjus, tyrėjus ir įmones. Praktikoje „Hugging Face“ yra ir technologijų katalogas, ir bendruomenė, kuri formuoja, kas DI srityje laikoma standartu.

    Kodėl „Nvidia“ to gali siekti?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ nuosekliai investuoja į DI srities žaidėjus, nes rinka vis labiau vertina ne tik skaičiavimo galią, bet ir greitą kelią nuo modelio sukūrimo iki jo pritaikymo produktuose. Įsigijimas leistų „Nvidia“ priartėti prie vietos, kur pasirenkami ir platinami modeliai, o tai strategiškai svarbu, kai konkurencija vyksta ne vien tarp lustų, bet ir tarp platformų.

    „Nvidia“ jau anksčiau rėmė „Hugging Face“ investicijų raunde 2023 metais, kai bendrovė buvo vertinama apie 4 mlrd. eurų. Jeigu dabar kalbama suma artima 12 mlrd. eurų, tai reikštų reikšmingą vertės šuolį ir signalizuotų, kad investuotojai DI infrastruktūrą vertina kaip ilgalaikę, o ne trumpalaikio bumo istoriją.

    Sandorio kontekstas siejamas ir su pačios „Nvidia“ finansiniais rodikliais: pastaruoju metu bendrovės pajamos augo dėl sparčiai didėjančio DI sprendimų naudojimo, ypač vadinamųjų DI agentų, kurie automatizuoja užduotis ir didina skaičiavimo išteklių paklausą. Kuo daugiau tokių sistemų diegiama įmonėse, tuo svarbesnės tampa platformos, kuriose modeliai randami, testuojami ir integruojami.

    Ką tai reikštų rinkai?

    Jei „Nvidia“ iš tiesų perimtų „Hugging Face“, daliai rinkos tai atrodytų kaip vertikalios integracijos pavyzdys, kai aparatinė įranga, programinė įranga ir kūrėjų ekosistema atsiduria vienose rankose. Viena vertus, tai galėtų pagreitinti įrankių vystymą ir optimizavimą „Nvidia“ infrastruktūrai, kita vertus, kiltų klausimų dėl neutralumo atvirojo kodo bendruomenėje ir konkurentų galimybių veikti toje pačioje platformoje.

    Kol kas svarbiausia aplinkybė ta, kad oficialaus patvirtinimo nėra, todėl detalių apie sandorio struktūrą, sąlygas ir galimus reguliuotojų vertinimus trūksta. Vis dėlto pati žinia parodo, kokio masto vertės dabar priskiriamos DI infrastruktūros sluoksniui, kuris jungia modelių kūrėjus, įrankius ir jų platinimą.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    Vilniaus rajono taryba renkasi į posėdį: ką svarstys ir kur gyvai stebėti transliaciją?

    2026 metų spalio 2 dieną 10 valandą Vilniaus rajono savivaldybės taryba rinksis į posėdį Tarybos posėdžių salėje Rinktinės gatvėje 50, Vilniuje. Savivaldybė nurodo, kad posėdis vyks įprasta tvarka, o gyventojai galės sekti sprendimų svarstymą nuotoliniu būdu.

    Darbotvarkė ir sprendimų projektai, kaip įprasta savivaldybių tarybų posėdžiams, skelbiami viešai ir pasiekiami Teisės aktų informacinėje sistemoje. Tai leidžia iš anksto susipažinti su planuojamais sprendimais ir įvertinti, kokios temos gali turėti įtakos rajono bendruomenėms.

    Posėdžio transliaciją bus galima stebėti realiuoju laiku savivaldybės „Youtube“ kanale ir „Facebook“ paskyroje. Toks transliavimo būdas pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių savivaldos atvirumo įrankių, nes suteikia galimybę tarybos darbą matyti ir tiems gyventojams, kurie negali atvykti į posėdžių salę.

    Viešai skelbiami dokumentai ir transliacijos taip pat padeda užtikrinti skaidrumą, nes gyventojai gali palyginti, kaip sprendimų projektai pristatomi, kaip dėl jų diskutuojama ir kaip balsuojama. Savivaldybė rekomenduoja su darbotvarke susipažinti iš anksto, kad posėdžio metu būtų aišku, kokiais klausimais priimami sprendimai.

    Apie papildomus posėdžio organizavimo pakeitimus ar patikslinimus paprastai informuojama oficialiuose savivaldybės kanaluose, todėl gyventojams verta sekti naujausius pranešimus prieš posėdžio pradžią. Prireikus, aktualiausia informacija dažniausiai atnaujinama kartu su darbotvarke ir sprendimų projektais.