CP v2

Blog

  • Prieštaringas „BODYCAM“ muša rekordus: „Steam“ norų sąrašuose jau per 3,1 mln.

    Prieštaringas „BODYCAM“ muša rekordus: „Steam“ norų sąrašuose jau per 3,1 mln.

    Pirmojo asmens šaudyklė „BODYCAM“ jau kurį laiką kaitina diskusijas žaidėjų bendruomenėje dėl itin tikroviško vaizdo. Žaidimas imituoja ant kūno pritvirtintos kameros filmuotą medžiagą, todėl labiau primena realų įrašą nei įprastą FPS.

    Toks realizmas daliai auditorijos kelia klausimų, nes žaidime vaizduojamas šaunamųjų ginklų naudojimas, o grafika, kritikuojančiųjų teigimu, pernelyg įtikinama. Kiti žaidėjai, priešingai, išskiria būtent autentišką atmosferą ir netipinę pateikimo formą kaip pagrindinius privalumus.

    Kūrėjai kritikos nesureikšmina ir toliau plečia projektą didesnio realizmo kryptimi. Šiuo metu „BODYCAM“ yra ankstyvosios prieigos stadijoje, todėl turinys ir techniniai sprendimai dar aktyviai keičiami.

    Rugsėjo 2 dieną žaidimui numatytas reikšmingas atnaujinimas, kuriuo ketinama patobulinti judėjimo ir šaudymo animacijas, sustiprinti garso sprendimus ir pristatyti naują žemėlapį. Kartu planuojama spręsti ir vieną dažniausiai minimų bėdų – našumą bei optimizaciją, nes dalis žaidėjų skundėsi prastu veikimu.

    Didžiausią dėmesį kūrėjai šįkart patraukė paskelbtais susidomėjimo skaičiais: jų teigimu, „BODYCAM“ jau įtraukta į daugiau nei 3,1 milijono „Steam“ norų sąrašų. Tai reiškia, kad milijonai platformos naudotojų seka projekto progresą ir laukia pilnos versijos pasirodymo, nors tiksli išleidimo data kol kas neįvardyta.

    Ateinančio pataisymo versijos numeris 0.8 leidžia manyti, kad projektas artėja prie brandesnės stadijos, tačiau ankstyvosios prieigos žaidimams tokie skaičiai ne visada tiesiogiai nurodo premjeros terminą. Vis dėlto akivaizdu, kad „BODYCAM“ jau dabar tapo vienu labiausiai aptariamų savo žanro projektų.

  • „Rockstar Games“ parodė naujas GTA 6 grafikas: fanai įžvelgia detales, keisiančias žaidimus

    „Rockstar Games“ parodė naujas GTA 6 grafikas: fanai įžvelgia detales, keisiančias žaidimus

    „Rockstar Games“ paviešino naują aukštos raiškos „Grand Theft Auto VI“ vaizdų paketą, kuriame matyti įvairios „Vice City“ vietovės, personažai ir miesto kasdienybė. Kūrėjai skelbia, kad grafikas ir ekrano nuotraukas galima atsisiųsti 4K kokybe iš oficialių kanalų.

    Nauji vaizdai pasirodė netrukus po plačiai aptarto ilgesnio žaidimo demonstravimo įrašo, kuris internete sulaukė milžiniško susidomėjimo. Socialiniuose tinkluose greitai atsirado gerbėjų montažai, kuriuose lyginami kadrai, analizuojami atspindžiai, apšvietimas ir smulkios aplinkos detalės.

    Daugiausia dėmesio sulaukė pažadai apie realistiškesnį pasaulio elgesį: nuo pažangesnės vandens fizikos ir dinaminio apšvietimo iki gyvesnių miesto reakcijų. Gerbėjai atkreipia dėmesį į smulkmenas, tokias kaip drabužių raukšlėjimasis, plaukų judėjimas, transporto ir pėsčiųjų elgsena, o taip pat į labiau užpildytus pastatų vidus.

    Pastaraisiais metais didžiųjų atviro pasaulio žaidimų kryptis aiški: daugiau sistemų, daugiau simuliacijos ir daugiau turinio, kuris atrodo natūralus net tada, kai žaidėjas tiesiog stebi aplinką. Tokios tendencijos dažniausiai reiškia ir didesnius reikalavimus konsolėms bei kompiuteriams, todėl rinkoje natūraliai kyla diskusijos apie našumą, kadrų dažnį ir vaizdo kokybės pasirinkimus.

    Kol kas „Rockstar Games“ neatskleidžia visų techninių detalių, tačiau nauja vizualinė medžiaga tik sustiprino lūkesčius, kad „GTA 6“ sieks naujo standarto atviro pasaulio žaidimuose. Artėjant daugiau oficialių pranešimų, fanų bendruomenė tikisi ir konkretesnių žinių apie platformas, leidimo langą bei galutines žaidimo sistemas.

  • „Sony“ teisme aiškinasi dėl skaitmeninių žaidimų: pirkėjai ne įsigyja, o nuomojasi?

    „Sony“ teisme aiškinasi dėl skaitmeninių žaidimų: pirkėjai ne įsigyja, o nuomojasi?

    Kalifornijoje keturi žaidėjai kreipėsi į teismą, ginčydami, kaip „Sony“ skaitmeninėje parduotuvėje pateikiamas pirkimo procesas. Ieškinyje keliama mintis, kad tokie mygtukai kaip „Buy Now“ ar „Confirm Purchase“ gali sudaryti įspūdį, jog vartotojas įgyja skaitmeninio žaidimo nuosavybę, o ne tik teisę juo naudotis.

    Byla remiasi valstijų vartotojų apsaugos nuostatomis, pagal kurias skaitmeninio turinio licencijavimo sąlygos turi būti aiškiai atskleidžiamos prieš apmokėjimą. Ieškovai tikina, kad vidutinis pirkėjas gali suprasti šią transakciją kaip analogišką fizinio disko įsigijimui, nors skaitmeninėje erdvėje taikomos kitos taisyklės.

    „Sony“ pozicija: perkama licencija

    Rugpjūčio 21 dieną federaliniame Šiaurės Kalifornijos apygardos teisme pateiktame atsakyme „Sony“ atmeta tokį aiškinimą. Bendrovė teigia, kad protingas vartotojas supranta, jog pirkdamas skaitmeninėje parduotuvėje neįgyja autorių teisių ar kontrolės, prilygstančios fiziniam daiktui.

    „Sony“ argumentas paprastas: vartotojas gauna prieigos teisę pagal paslaugos teikimo sąlygas, o turinio naudojimas priklauso nuo paskyros, suderinamumo ir platformos veikimo. Teismo ginčo centre atsiduria ne pati licencijavimo praktika, o tai, ar vartotojui ji pakankamai aiškiai paaiškinama dar prieš paspaudžiant pirkimo mygtuką.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Skaitmeninėje prekyboje jau seniai įprasta vartoti tradicinės mažmeninės prekybos kalbą, nors turinio platinimas paremstas licencijomis ir paslaugomis. Praktinė skirtumo reikšmė dažniausiai išryškėja tada, kai kyla ginčas dėl prieigos: pavyzdžiui, kai keičiasi paskyros būklė, paslaugos taisyklės arba nutraukiama tam tikrų įrenginių parama.

    Skirtingai nei fizinį diską, skaitmeninio žaidimo failo pirkėjas paprastai negali laisvai perparduoti kaip naudotos prekės. Kita vertus, licencija dažnai leidžia žaidimą iš naujo atsisiųsti, naudoti keliuose palaikomuose įrenginiuose ar atkurti prieigą pakeitus konsolę, tačiau visa tai priklauso nuo platformos taisyklių.

    Fiziniai leidimai trauksis

    Bylos kontekstas išryškėja ir dėl pačios „Sony“ krypties: bendrovė yra patvirtinusi, kad nuo 2028 metų sausio nauji „PlayStation“ žaidimai nebeturėtų būti leidžiami fiziniu formatu diskuose. Tai nereiškia, kad anksčiau išleisti žaidimai automatiškai dings iš prekybos, tačiau vartotojų priklausomybė nuo skaitmeninių parduotuvių dar labiau išaugs.

    Kuo mažiau alternatyvų, tokių kaip dėžutės ar naudotų diskų rinka, tuo didesnę reikšmę įgyja tikslus paaiškinimas, ką žmogus iš tiesų gauna po apmokėjimo. Teisme ieškovai sieks įrodyti, kad vartotojui sudaromi klaidinantys lūkesčiai, o „Sony“ bandys parodyti, kad atskleidimo ir informavimo pareigos buvo įvykdytos.

    Šiuo etapu sprendimo dar nėra, o atsakymo pateikimas savaime nereiškia bylos baigties. Vis dėlto ginčas dėl kelių vartotojo sąsajos formuluočių gali tapti precedentu, kuris pakeistų, kaip skaitmeninės parduotuvės Europoje ir JAV ateityje formuluos pirkimo mygtukus ir įspėjimus apie licencijas.

  • „The Witcher 4“ tik skaitmeninis? „CD Projekt“ atsako: dėžutės dar nenumetame

    „The Witcher 4“ tik skaitmeninis? „CD Projekt“ atsako: dėžutės dar nenumetame

    Ar diskai išties baigiasi?

    Po „Sony“ užuominų, kad nuo 2028 metų nauji „PlayStation“ žaidimai gali būti platinami tik skaitmeniniu formatu, žaidėjų bendruomenėje vėl įsiplieskė diskusija dėl fizinių leidimų ateities. Kadangi „The Witcher 4“ neturi tikslios išleidimo datos ir yra siejamas su laikotarpiu po 2028 metų, dalis gerbėjų ėmė klausti, ar bus įmanoma nusipirkti klasikinę dėžutę.

    Diskusija neapsiriboja vien patogumu. Kolekcininkams fizinė versija dažnai reiškia apčiuopiamą daiktą lentynoje, o daliai pirkėjų svarbus ir ilgaamžiškumo argumentas, kai žaidimą norisi turėti nepriklausomai nuo skaitmeninių parduotuvių politikos.

    „CD Projekt“: viskas priklauso ne tik nuo mūsų

    „CD Projekt“ vienas iš vadovų Michałas Nowakowskis pabrėžė, kad sprendimas dėl disko konkrečioje konsolėje nėra vien leidėjo valioje. Jei platformos savininkas nebegamins laikmenų ir nebesuteiks infrastruktūros jų naudojimui, studija negalės tiesiog pati pagaminti suderinamų diskų tam ekosistemai.

    „Jeigu platformos savininkas nustoja gaminti laikmenas, leidėjas negali savarankiškai sukurti disko, kuris veiktų toje sistemoje“, – sakė Michałas Nowakowskis.

    Tai reiškia, kad net ir norint išlaikyti fizinį formatą, techninės ir verslo sąlygos galiausiai priklauso nuo konsolių gamintojų sprendimų. Skaitmeninės distribucijos kryptis pastaraisiais metais stiprėja visoje industrijoje dėl logistikos kaštų, prekybos įpročių ir augančių skaitmeninių parduotuvių apimčių.

    Dėžutė gali likti, bet ne būtinai su disku

    Tuo pačiu „CD Projekt“ nenori atsisakyti produkto, kurį galima pastatyti lentynoje. Vadovo teigimu, dėžutė gali išlikti kaip kolekcinis leidimas su fiziniais priedais, net jei pačios žaidimo laikmenos joje nebebus.

    Praktikoje tai galėtų reikšti žemėlapį, meno albumą, figūrėlę, korteles ar kitus kolekcinius elementus. Tokiu atveju dėžutėje vietoje disko gali atsidurti kodas parsisiuntimui arba priedai, lydintys skaitmeninę licenciją.

    Svarbiausias skirtumas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra tarp dėžutės ir disko. Dėžutė gali būti gaminama kaip kolekcinis rinkinys, tačiau diskas priklausys nuo to, ar konkreti platforma toliau palaikys fizines laikmenas ir jų gamybą.

    Ką tai reikštų skirtingoms platformoms?

    „CD Projekt“ signalizuoja, kad situacija nebūtinai bus vienoda visur. Jei viena platforma atsisakytų diskų, o kita juos dar palaikytų, fizinis leidimas teoriškai galėtų egzistuoti tik dalyje ekosistemų, priklausomai nuo kiekvieno gamintojo taisyklių.

    Kol kas nėra patvirtinto „The Witcher 4“ leidimų sąrašo ir nėra aišku, kas tiksliai būtų įtraukta į kiekvieną versiją. Tačiau pati kryptis rodo, kad kolekciniai rinkiniai gali išlikti net skaitmeninės distribucijos eroje, tik jų vertė bus kuriama ne disku, o papildomu fiziniu turiniu.

    Nauja saga su Ciri ir „Unreal Engine 5“

    „The Witcher 4“ turėtų pradėti naują sagą, o istorijos centre numatoma Ciri. Projektas kuriamas su „Unreal Engine 5“ ir yra vienas svarbiausių studijos darbų po „Cyberpunk 2077“.

    Viešai rodytos technologinės demonstracijos leidžia suprasti vizualinę kryptį, tačiau jos nėra galutinis žaidimo fragmentas. Dėl to ankstyvus vaizdus vertinti kaip galutinės kokybės ar techninių reikalavimų indikatorių būtų per anksti.

  • Nutekėjo 12 TB „Steam“ žaidimų failų: aiškėja, kas galėjo būti „Half-Life 2: Episode Three“

    Nutekėjo 12 TB „Steam“ žaidimų failų: aiškėja, kas galėjo būti „Half-Life 2: Episode Three“

    Internete pasirodė daugiau nei 12 terabaitų duomenų, siejamų su į „Steam“ per daugelį metų keltais žaidimų paketais. Tarp jų – ankstyvos kūrimo versijos, darbiniai resursai ir elementai, kurie galutinėse laidose buvo pakeisti arba visai išimti.

    Didžiausio dėmesio sulaukė rinkinys, kuriame aptikti failai, siejami su taip ir neišleistu „Half-Life 2: Episode Three“. Bendruomenė praneša radusi užuominų apie priešą, vadinamą Weaponizer, tačiau tai savaime nereiškia, kad nutekėjo pilna ar žaidžiama epizodo versija.

    Duomenyse aptinkama ir „Portal 2“ kūrimo pėdsakų: iškirptų dialogų, alternatyvių įžangų bei ankstesnių scenarijaus sprendimų. Tokie archyviniai fragmentai leidžia geriau suprasti, kaip keitėsi žaidimo pasakojimo tempas, humoras ir mechanikų pateikimas kūrimo metu.

    Kas dar galėjo patekti į rinkinį?

    Nutekėjime minimi ir failai, siejami su „F-Stop“ – ankstesne koncepcija, kuri buvo svarstoma iki galutinio „Portal 2“ formato. Taip pat kalbama apie ankstyvas versijas, priklausančias ne vien „Valve“ projektams, o tai reikštų, kad rinkinyje gali būti įvairių kūrėjų komandoms priklausančios medžiagos.

    Kol kas nėra patikimai paaiškinta, kaip toks didelis rinkinys buvo surinktas ir paviešintas. Dėl to atsargiai vertinamos versijos, bandančios nutekėjimą susieti su konkrečiais infrastruktūros pokyčiais ar vienu saugumo incidentu.

    Kodėl tai svarbu ne tik žaidėjams?

    Žaidimų istorijos tyrinėtojams tokie archyvai gali tapti vertingu šaltiniu, padedančiu atkurti kūrybinius sprendimus ir technologinę raidą. Vis dėlto neautorizuotas paviešinimas kelia ir teisinių bei saugumo rizikų: gali būti atskleisti vidiniai įrankiai, techniniai sprendimai ar trečiųjų šalių turinys.

    Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvieji „buildai“ dažnai būna fragmentiški: jie gali būti trumpų testų rezultatas, priklausyti pasenusiai kodo šakai ar atspindėti idėjas, kurių kūrėjai atsisakė labai anksti. Todėl kiekvieną radinį būtina vertinti kontekste, kurio pačiuose failuose dažnai trūksta.

    „Valve“ oficialiai niekada neišleido „Half-Life 2: Episode Three“, nors per daugelį metų apie planus ir atskirus elementus buvo užsiminta interviu ir koncepciniuose darbuose. Dabartinis nutekėjimas vėl pakurstė diskusijas, tačiau jis nepakeičia patvirtintos dokumentacijos ir nebūtinai atskleidžia, kiek toli projektas buvo pažengęs.

  • Naujasis „Fable“ nustebins: kūrėjai atskleidė, kiek valandų truks istorija ir kas laukia Albione

    Naujasis „Fable“ nustebins: kūrėjai atskleidė, kiek valandų truks istorija ir kas laukia Albione

    Artėjantis „Fable“ perdirbinys nebus milžiniškas laiko rijikas, kaip dalis šiuolaikinių atviro pasaulio žaidimų. Kūrėjų ir „Xbox“ atstovų pokalbiuose nuskambėjo konkretus orientyras, kiek užtruks pagrindinė istorija.

    Skelbiama, kad pagrindinę siužeto liniją žaidėjai turėtų įveikti maždaug per 15–20 valandų. Tai apima tik esminę istoriją, o ne visą turinį, todėl norintys gilintis į šalutines veiklas Albione tikėtina praleis gerokai daugiau laiko.

    Toks pasirinkimas „Fable“ priartina prie kompaktiškesnio vaidmenų žaidimo ritmo, kai pasakojimas išlaiko tempą ir nevirsta dirbtinai ištempta kampanija. Papildomos užduotys ir tyrinėjimas lieka tiems, kurie nori daugiau pasekmių, eksperimentų ir alternatyvių sprendimų.

    Albionas reaguos į žaidėją

    Oficialiuose pristatymuose pabrėžiama, kad pasaulis neturėtų sustingti laukiant herojaus. „Playground Games“ žada daugiau nei 1 000 nepriklausomų veikėjų, reputacijos sistemą, ryšius ir sprendimus, nuo kurių priklausys, kaip gyventojai reaguos į žaidėją.

    Kūrėjai akcentuoja ir atviro pasaulio struktūrą: žaidėjas galės laisvai imtis šalutinių reikalų, o pagrindinis siužetas kantriai palauks. Tuo pat metu siekiama išlaikyti pasakojimo įtampą, kad istorija neatrodytų be skubos vien dėl žaidėjo pasirinkto tempo.

    Didelis šuolis studijai

    „Playground Games“ iki šiol labiausiai siejama su „Forza Horizon“, kur atviras pasaulis tarnauja laisvei ir veiklų įvairovei. „Fable“ atveju ši patirtis bus jungiama su istorija, humoru ir moralinių pasekmių sistema, kuri nuo pat serijos pradžios buvo vienas jos išskirtinumų.

    Naujoji dalis nėra numeruota tąsa, o serijos perkrovimas ir nauja Albiono interpretacija. Tai reiškia, kad žaidimas kuriamas taip, jog būtų suprantamas ir senbuviams, ir tiems, kurie su „Fable“ anksčiau nebuvo susidūrę.

    Kada ir kur pasirodys?

    „Fable“ planuojama išleisti rudenį „Xbox Series X|S“, asmeniniams kompiuteriams ir per debesijos žaidimų paslaugas, taip pat „Steam“ ir „PlayStation 5“. Žaidimas nuo pirmos dienos turėtų būti pasiekiamas ir per „Game Pass“.

    Kūrėjų nurodytas 15–20 valandų intervalas nėra pažadas visiems identiškam rezultatui. Galutinį laiką keis sudėtingumo lygis, dialogų skaitymo tempas, tyrinėjimo įpročiai ir tai, kiek dėmesio skiriama šalutiniam turiniui.

    Vis dėlto kryptis aiški: pagrindinė istorija turėtų būti įveikiama be kelių savaičių įsipareigojimo, o atviras pasaulis skirtas praplėsti nuotykį, o ne jį dirbtinai ištempti. Žaidėjams tai gali tapti malonia alternatyva itin ilgoms kampanijoms, kurios neretai praranda ritmą.

  • Kreditoriai pritarė „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo planui: bendrovė ruošiasi pradėti skolų grąžinimą

    „PKP Cargotabor“ restruktūrizavimo procese žengtas svarbus žingsnis: kreditoriai pritarė siūlomam susitarimui, o tai atveria kelią pradėti skolų grąžinimą. Bendrovė pranešė, kad už planą balsavo 250 iš 271 balso teisę turėjusio kreditoriaus, pateikusio galiojantį balsą.

    Kapitalo išraiška susitarimui pritarta 97,32 proc., o bendra balsavime dalyvavusių reikalavimų suma siekė apie 35 000 000 eurų. Toliau laukia teisinės procedūros, po kurių planas galės būti įgyvendinamas praktiškai.

    Pasak bendrovės, dabar turi būti įvertinti balsavimo rezultatai ir parengtas teisėjo komisaro sprendimas dėl susitarimo priėmimo fakto. Vėliau dokumentai bus perduoti restruktūrizavimo teismui, kuris spręs dėl susitarimo patvirtinimo.

    „Kreditorių sprendimas – tai stiprus teigiamas signalas restruktūrizavimo procese“, – sakė „PKP Cargotabor“ vadovas Marcin Butryn.

    Sanavimo procedūra „PKP Cargotabor“ atžvilgiu vykdoma nuo 2024 metų rugsėjo. Jos tikslas – stabilizuoti veiklą sudėtingoje finansinėje situacijoje, išlaikant operacijų tęstinumą ir kartu pertvarkant įsipareigojimus, veiklos procesus bei organizacinę struktūrą.

    2024 metų gruodį sudarant kreditorių reikalavimų sąrašą, bendrovė nurodė turėjusi beveik 780 kreditorių, o įsipareigojimų suma viršijo 55 000 000 eurų. Tokia apimtis rodo, kad susitarimo mechanizmas turėjo apimti labai skirtingas interesų grupes ir skolų pobūdį.

    „Restruktūrizavimo procesas įžengė į lemiamą, baigiamąją fazę, o iki šiol atlikti darbai leidžia su atsargiu optimizmu žiūrėti į artimiausius mėnesius“, – sakė Paweł Miłek, atsakingas už restruktūrizavimą „PKP Cargo“ grupėje.

    Bendrovė pabrėžia, kad susitarimo pasiūlymai buvo parengti kreditorius suskirsčius į šešias grupes pagal reikalavimų pobūdį ir dydį. Atskirai išskirtos viešosios teisės prievolės, lizingo sutartimis grindžiami įsipareigojimai, taip pat mažos, vidutinės ir didžiausios vertės reikalavimai bei su bendrove glaudžiai susiję subjektai.

    Skirtingoms grupėms numatytos nevienodos grąžinimo sąlygos: kai kur planuojamas pilnas pagrindinės skolos ir priedų padengimas, kitur – pagrindinės skolos grąžinimas nurašant priedus, o daliai kreditorių gali būti taikomas dalinis grąžinimas vienkartiniu mokėjimu arba dalimis. Taip pat numatytas mechanizmas, leidžiantis didinti išmokų lygį, jei bendrovės finansiniai rezultatai bus geresni nei planuota.

    „Priimti sprendimai paremti realiomis bendrovės galimybėmis: siekiame kuo didesnio atsiskaitymo su kreditoriais, bet kartu turime išlaikyti gebėjimą dirbti ir generuoti lėšas susitarimui vykdyti“, – sakė „PKP Cargotabor“ valdybos narė Katarzyna Iskra.

    Anot bendrovės, reikšminga tai, kad dalis kreditorių net ir sanavimo metu nenutraukė bendradarbiavimo: toliau tiekia prekes ir teikia paslaugas. Tai interpretuojama kaip ženklas, jog įmonė išsaugojo ekonominę vertę ir gali išlikti patikimu verslo partneriu, jei susitarimas bus sklandžiai įgyvendintas.

  • Požeminis protestas likviduojamoje Wujeko kasykloje: PGG jį vadina nelegaliu streiku

    Likviduojamoje Wujeko anglies kasykloje Katovicuose keliolika kalnakasių surengė požeminį protestą, o valstybinė bendrovė PGG jį įvardijo kaip nelegalų streiką. Įmonė skelbia, kad darbuotojų veiksmai neatitinka streikams taikomų procedūrų, tačiau tikina sieksianti susitarimo su įgula.

    PGG aiškina, kad įtampa kilo po praneštų vadovybės pokyčių ir dalies darbuotojų reikalavimo susijusio su laikinojo kasyklos vadovo gynimu. Protestuotojai kurį laiką atsisakė dirbti ir liko 680 metrų gylyje, vėliau po pokalbių su darbdavio atstovais pasitraukė, tačiau dalis įgulos į protestą grįžo ir kitą dieną.

    Ginčas dėl likvidavimo eigos

    Protestą palaikantis profesinis judėjimas Sierpień 80 tvirtina, kad pagrindinis nesutarimas susijęs su likvidavimo skaidrumu ir darbų organizavimu. Pasak profsąjungos, darbuotojai siekia, kad kasykla būtų likviduojama kiek įmanoma savo pajėgomis, o išorės rangovų įtraukimas būtų ribojamas iki neišvengiamų atvejų.

    PGG savo ruožtu skelbia, kad nuo 2024 metų mažino išorės rangovų apimtis: bendras jų dalyvavimas darbuose esą sumažintas beveik 43 proc., o rangovų įdarbinimas požeminiuose darbuose viršijo 70 proc. mažėjimą. Bendrovė pabrėžia, kad siekia likvidavimą vykdyti kuo pigiau, maksimaliai naudojant savo darbuotojų kompetencijas ir turimus resursus.

    „Streiką vertiname kaip nelegalų, bet vis tiek sieksime susitarimo su įgula ir užtikrinti, kad likvidavimo procesas vyktų mūsų pačių pajėgomis“, – sakė PGG atstovas Grzegorzas Wacławekas.

    Outsourcingas, kaštai ir teisiniai rėmai

    PGG pateikia ir skaičius apie paslaugų pirkimą: teigiama, kad anksčiau rangovai kasmet išdrąsdavo gerokai daugiau kasybos iškasų, o vėlesniais metais apimtys smarkiai sumenko. Bendrovė taip pat nurodo, jog atskiri profsąjungos minimi sutaupymų dydžiai, ypač susiję su požeminių vandenų nuvedimu, neva neatitinka realių duomenų.

    Įmonė akcentuoja, kad dalį sprendimų riboja privalomi teisės aktai, kurie nustato aplinkosaugos ir saugos reikalavimus, todėl ne kiekviena išlaidų eilutė gali būti mažinama administraciniu sprendimu. Tuo pat metu profsąjungos atstovai viešai kelia klausimus, ar planuojamas modelis nepadidins priklausomybės nuo rangovų ir ar darbuotojai turės aiškią informaciją apie tolesnę likvidavimo eigą.

    Vadovybės sprendimai – dar viena konflikto ašis

    PGG pabrėžia, kad sprendimai dėl vadovų skyrimo ar atleidimo priklauso išimtinei bendrovės valdybos kompetencijai. Įmonė tvirtina, jog personalo sprendimai neturėtų tapti spaudimo priemone, o darbo ginčai turi būti sprendžiami nustatyta tvarka.

    Wujeko kasykloje anglies gavyba baigta 2021 metais, o nuo balandžio 1 dienos vyksta formalus likvidavimo procesas. Pagal atnaujintą teisinį reguliavimą kasykla perduota PGG vidiniam kasyklų likvidavimo padaliniui, todėl įmonė pati tiesiogiai atsakinga už proceso organizavimą ir kaštų kontrolę.

  • Lenkijoje svarstomas didesnis CIT ir 10 kartų didesnės rinkliavos degalų įmonėms: kodėl „Orlen“ nepritarė?

    Lenkijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kurie, pasak naftos ir degalų sektoriaus atstovų, reikštų didesnę mokestinę ir reguliacinę naštą įmonėms. Apie rizikas viešai perspėjo Lenkijos naftos pramonės ir prekybos organizacija POPiHN, pateikusi bendrą poziciją savo narių vardu.

    Organizacija nurodo, kad siūlymai apima dviejų teisės aktų pakeitimus: energijai imlaus pramonės vartotojų elektros kainų mažinimo rėmimo priemones ir Energetikos įstatymo nuostatas. Pakeitimų paketą parengė finansų ministro Andrzejaus Domańskio vadovaujama ministerija.

    Kas siūloma keisti?

    Pagal vieną iš siūlymų degalų sektoriui 2027–2029 metais būtų taikomas didesnis pelno mokesčio tarifas nei kitiems ūkio subjektams. POPiHN teigimu, vien didelių pajamų faktas neturėtų automatiškai tapti pagrindu neribotai didinti viešuosius mokesčius ir rinkliavas.

    „Kelti abejonių turėtų prielaida, kad vien didelės pajamos pateisina neribotą viešųjų įmokų augimą, o tai taip pat kertasi su konstituciniu lygybės principu“, – sakoma POPiHN pozicijoje.

    Kita siūlomų pakeitimų dalis susijusi su Energetikos įstatymu: numatomas dešimteriopas koeficiento didinimas, pagal kurį skaičiuojamos prieškoncesinės ir koncesinės rinkliavos. Praktikoje tai reikštų žymiai didesnes licencijavimo sąnaudas didiesiems rinkos dalyviams.

    Sektorius prašo skaidrumo ir vertinimo

    POPiHN ragina surengti išsamias konsultacijas su rinka ir pateikti pilną planuojamų pakeitimų poveikio ekonomikai bei biudžetui vertinimą. Organizacijos teigimu, staigūs ir sunkiai prognozuojami reguliavimo pokyčiai didina rizikas tiekimo saugumui ir infrastruktūros plėtrai.

    Asociacija akcentuoja, kad degalų rinkai svarbus stabilus reguliacinis režimas, nes sektorius vienu metu privalo užtikrinti tiekimo patikimumą ir vykdyti investicijas, susijusias su energetikos transformacija. Didesnės fiksuotos rinkliavos ir išskirtiniai mokesčių tarifai gali paveikti investicijų planavimą, ypač ilgesnio atsipirkimo projektuose.

    Kodėl išsiskyrė „Orlen“ pozicija?

    Bendras POPiHN dokumentas buvo parengtas narių vardu, tačiau jo nepasirašė „Orlen“. Organizacija informavo, kad poziciją palaikė Amic Polska, Anwim, Aramco Fuels Polska, BP Europe SE, Circle K Polska, Fuchs Oil Corp. (PL), MOL Polska, Shell Polska, Sunoco Polska, TotalEnergies Marketing Polska, Unimot ir Euroway.

    Viešai nenurodoma, kokie konkretūs argumentai lėmė „Orlen“ sprendimą nepasirašyti. Tokie atvejai paprastai rodo skirtingą didžiausių rinkos dalyvių vertinimą: vieni labiau akcentuoja konkurencingumo ir investicijų aplinkos rizikas, kiti gali matyti galimybę prisitaikyti dėl masto, veiklos diversifikacijos ar kitokios verslo struktūros.

  • KGHM plečia kasybą Afrikoje: kodėl renkasi Maroką, o ne vario juostą Zambijoje ir Konge

    Lenkijos vario ir sidabro milžinė KGHM vis aktyviau ieško galimybių augti už Europos ribų. Bendrovė strateginiuose planuose mini abi Amerikas ir Afriką, tačiau pastarojoje renkasi ne garsųjį vario telkinių regioną ties Zambijos ir Kongo Demokratinės Respublikos siena, o gerokai mažiau aptariamą kryptį Šiaurės Afrikoje – Maroką.

    Toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali stebinti, nes didžiausia Afrikos vario gavyba tradiciškai siejama būtent su Zambija ir Kongo Demokratine Respublika. Vis dėlto investuotojams kasyboje svarbūs ne vien geologiniai ištekliai, bet ir politinis stabilumas, reguliacinė aplinka, infrastruktūra bei galimybė prognozuoti kaštus dešimtmečiams į priekį.

    Vario paklausa spaudžia plėstis

    Pasaulinė vario paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga, o tai siejama su energetikos transformacija ir elektros tinklų modernizavimu. Prie papildomo vartojimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina elektros infrastruktūros, aušinimo ir serverinių sprendimų poreikį.

    Tokioje aplinkoje kasybos bendrovėms vis sunkiau išlaikyti gavybos apimtis vien esamuose telkiniuose, todėl akcentuojama žvalgyba, nauji projektai ir įsigijimai. KGHM atvejis nėra išimtis: bendrovė ieško vietų, kuriose galėtų didinti išteklių bazę, bet kartu išvengti sunkiai valdomų rizikų.

    Kodėl ne Kongo Demokratinė Respublika?

    Kongo Demokratinė Respublika yra viena svarbiausių pasaulio žaliavų tiekėjų, ypač kai kalbama apie kobalto rinką ir didelę vario gavybą. Tačiau būtent šalis dažnai minima kaip pavyzdys, kur investicijas lydi saugumo, politinės ir reputacinės rizikos, galinčios tiesiogiai paveikti projektų tęstinumą.

    Pastarąjį dešimtmetį situaciją apsunkina užsitęsę konfliktai rytinėje šalies dalyje, o verslui tai reiškia brangesnę logistiką, didesnius draudimo kaštus ir sunkiau planuojamus eksploatacijos grafikus. Nors šalyje veikia tarptautiniai žaidėjai, jų sprendimai dažnai paremti išskirtinai didele rizikos tolerancija ir didesniais finansiniais užnugariais.

    Zambija atrodo stabiliau, bet Marokas patrauklesnis

    Zambija laikoma palankesne kryptimi nei Kongo Demokratinė Respublika, nes šalyje paprastai lengviau užtikrinamas reguliacinis nuoseklumas ir politinis prognozuojamumas. Vario pramonė čia telkiasi vadinamojoje Copperbelt zonoje, o valstybė deklaruoja tikslus didinti gavybą artimiausiais metais.

    Vis dėlto KGHM pasirinkimas labiau krypsta į Maroką, kur investuotojams svarbi ne vien gavybos perspektyva, bet ir bendra verslo aplinka, infrastruktūra bei platesni pramoniniai ryšiai. Šalis yra arčiau Europos rinkų, o tai gali mažinti tiekimo grandinės riziką ir palengvinti žaliavos perdirbimo ar metalurgijos bendradarbiavimo scenarijus.

    „Šiandien vienas įdomiausių krypčių mums yra Marokas“, – sakė KGHM vadovas Remigiuszas Paszkiewiczius.

    Pasak bendrovės, Maroke jau atliktas pirminis geologinis įvertinimas, o kitas žingsnis gali būti paraiška žvalgybos licencijai gauti. Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dar ankstyvos stadijos, tačiau kryptis signalizuoja, jog KGHM prioritetą teikia vietoms, kuriose rizikos ir grąžos balansas labiau nuspėjamas.

    KGHM atsargumą Afrikoje stiprina ir ankstesnė patirtis regione: praeityje įgyvendintas projektas Kongo Demokratinėje Respublikoje bendrovei buvo nuostolingas. Ši pamoka dažnai lemia, kad įmonės renkasi lėtesnę, bet labiau kontroliuojamą plėtrą, ypač kai kalbama apie sudėtingus kasybos regionus.

    Jei vario paklausa ir toliau augs, konkurencija dėl stabiliose jurisdikcijose esančių telkinių stiprės. Tokiu atveju KGHM sprendimas dairytis į Maroką gali būti bandymas užsiimti poziciją regione anksčiau, nei kainos ir įėjimo barjerai dar labiau išaugs.