CP v2

Blog

  • Ukmergės rajono seniūnijų sporto žaidynėse paaiškėjo lyderiai: kas laimėjo bendrąją įskaitą

    Gegužės 16 ir 17 dienomis Ukmergės rajone vyko tradicinės seniūnijų sporto žaidynės, kurias organizavo Ukmergės sporto centras. Varžybose dalyvavo 12 seniūnijų atstovai, rungęsi tiek komandiniuose, tiek individualiuose iššūkiuose.

    Žaidynės subūrė skirtingo amžiaus sportininkus ir mėgėjus: nuo 3×3 krepšinio vyrų, moterų ir senjorų grupėse iki futbolo, tinklinio 3×3, stalo teniso, šaškių, šachmatų, smiginio, virvės traukimo bei seniūnų trikovės.

    Renginio atidaryme dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Ragelytė-Kraucevičienė ir Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis.

    Organizatoriai akcentavo, kad gausiausias komandas šiemet subūrė Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko ir Taujėnų seniūnijos. Aktyvus dalyvavimas skirtingose rungtyse dažnai tampa lemiamu veiksniu siekiant aukštų vietų bendrojoje įskaitoje.

    Kas dominavo komandose?

    Vyrų krepšinio 3×3 turnyre pirmą vietą iškovojo Vidiškių seniūnija, aplenkusi Ukmergės ir Veprių seniūnijų komandas. Moterų krepšinyje nugalėjo Pabaisko seniūnija, o senjorų grupėje stipriausia buvo Deltuvos seniūnija.

    Futbole pirmąją vietą taip pat pelnė Pabaisko seniūnija, antra liko Vidiškių, trečia buvo Taujėnų seniūnija. Tinklinio 3×3 varžybose moterų grupėje nugalėjo Pabaiskas, o vyrų grupėje pirmą vietą iškovojo Pabaisko seniūnija, aplenkusi Šešuokių ir Pivonijos seniūnijas.

    Stalo žaidimai ir taiklumas

    Stalo teniso varžybose nugalėjo Ukmergės seniūnija, o šachmatuose pirmą vietą iškovojo Lyduokių seniūnija. Šaškių turnyre stipriausia buvo Ukmergės seniūnija, aplenkusi Lyduokių ir Šešuolių seniūnijas.

    Smiginio rungtyje pergalę šventė Siesikų seniūnija, o virvės traukimo varžybose pirmą vietą iškovojo Deltuvos seniūnija. Šios rungtys dažnai išryškina ne tik fizinį pasirengimą, bet ir komandinį susitelkimą.

    Bendroji įskaita: kas tapo nugalėtojais?

    Susumavus visų rungčių rezultatus, bendrojoje įskaitoje pirmą vietą laimėjo Pabaisko seniūnija. Antroje vietoje liko Deltuvos seniūnija, trečioje įsitvirtino Lyduokių seniūnija.

    Į geriausiųjų penketą taip pat pateko Taujėnų ir Vidiškių seniūnijos, o toliau rikiavosi Šešuolių, Siesikų, Ukmergės, Želvos, Pivonijos, Veprių ir Žemaitkiemio seniūnijos. Organizatoriai sveikino nugalėtojus ir visus dalyvius, prisidėjusius prie sportiškos bendrystės.

  • Mokslininkai nustebo: kur gyvenate, gali lemti, kaip greitai sensta jūsų organizmas

    Mokslininkai nustebo: kur gyvenate, gali lemti, kaip greitai sensta jūsų organizmas

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad žmogaus senėjimo greitį gali veikti ne tik genai, bet ir gyvenamoji vieta bei aplinka. Mokslininkai pabrėžia, kad persikėlus į kitą regioną keičiasi dalis organizmo rodiklių, o tai gali atsispindėti ir biologiniame amžiuje.

    Tyrėjai analizavo 322 skirtingų pasaulio regionų dalyvius, kurių protėvių kilmė daugiausia siejosi su Europa, Rytų Azija ir Pietų Azija. Svarbu tai, kad dalis žmonių gyveno ne protėvių regione, todėl buvo galima palyginti paveldimumo ir aplinkos poveikį.

    Ne tik DNR: matavo dešimtis rodiklių

    Komanda vertino ne vien genetinę informaciją, bet ir platesnį biologinių žymenų spektrą: baltymus, riebalų apykaitos rodiklius, žarnyno mikrobiotą, imuninės sistemos signalus ir metabolitus. Tokie duomenys leidžia tiksliau spręsti, kaip organizmas prisitaiko prie skirtingos mitybos, taršos, streso ir sveikatos priežiūros sąlygų.

    Rezultatai parodė, kad protėvių kilmės „ištrinti“ neįmanoma: bendras genetinis fonas, dalis mikrobiotos ir metabolizmo bruožų išlieka panašūs net gyvenant tūkstančius kilometrų nuo kilmės regiono. Kartu išryškėjo ir reikšmingi aplinkos nulemti pokyčiai, kurie skirtingoms grupėms pasireiškė nevienodai.

    Biologinis amžius kito priklausomai nuo regiono

    Vienas ryškiausių tyrimo aspektų susijęs su biologiniu amžiumi, kuris apibūdina, kaip „senai“ atrodo organizmo ląstelės ir audiniai pagal molekulinius požymius, o ne pagal gimimo datą. Tyrimas parodė, kad kai kurioms grupėms gyvenimas už protėvių regiono ribų siejosi su greitesniu biologiniu senėjimu.

    Pavyzdžiui, Rytų Azijos kilmės dalyviai, gyvenantys ne Rytų Azijoje, vidutiniškai rodė spartesnio biologinio senėjimo signalus nei gyvenantys regione. Tuo metu europietiškos kilmės dalyviams pastebėta priešinga tendencija: gyvenant Europoje biologinio senėjimo rodikliai buvo labiau pažengę nei gyvenant Šiaurės Amerikoje.

    „Mus nustebino, kaip nuosekliai kilmė siejosi su imunitetu, medžiagų apykaita ir mikrobiota net tada, kai žmonės persikėlė labai toli“, – sakė Mančesterio universiteto genetikas Richardas Unwinas.

    „Tačiau taip pat akivaizdu, kad gyvenamoji vieta gali reikšmingai paveikti pagrindinius molekulinius kelius ir net tai, kaip sensta ląstelės. Tai rodo, kad personalizuota medicina turi atspindėti pasaulio įvairovę, o ne vieną populiaciją“, – pridūrė jis.

    Mikrobiota, riebalų apykaita ir telomerės

    Tyrėjai sieja dalį pokyčių su mityba, tarša, streso lygiu, sveikatos priežiūros prieinamumu ir žarnyno mikrobiotos persitvarkymu po persikėlimo. Ypatingas dėmesys skirtas mikrobiotos ir riebalų apykaitos ryšiui, nes kai kurios bakterijos buvo susietos su sfingolipidų pokyčiais.

    Literatūroje sfingolipidai dažnai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, atsparumu insulinui, ateroskleroze ir neurodegeneraciniais procesais. Šiame tyrime jų pokyčiai taip pat buvo siejami su genais, dalyvaujančiais telomerių palaikyme, o telomerės laikomos vienu iš senėjimo biologijos rodiklių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai nereiškia, jog viena kilmės grupė sensta geriau už kitą. Pagrindinė žinutė kita: sveikatos rekomendacijos, prevencija ir net mitybos patarimai vis dažniau turėtų būti pritaikomi individualiai, atsižvelgiant ir į kilmę, ir į tai, kokioje aplinkoje žmogus gyvena.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell“.

  • Žygis Samaningi kilometrai Ukmergės rajone: 22 kilometrų kelias partizanų atminimui

    Gegužės 16 dieną Balninkų–Šimaičių apylinkėse vyko žygis Samaningi kilometrai, skirtas Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Organizatorių teigimu, į 22 kilometrų maršrutą susirinko gausus būrys žygeivių, istorijai neabejingų žmonių ir laisvės kovų atminimą puoselėjančių bendruomenių narių.

    Žygio dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik išbandyti fizinę ištvermę, bet ir gyvai prisiliesti prie vietovių, kuriose buvo kovojama už Lietuvos laisvę.

    Kelias per istorines vietas

    Žygio metu dalyviai stojo reikšmingose maršruto vietose ir klausėsi pasakojimų apie krašto istoriją bei partizaninį pasipriešinimą. Toks formatas, kai ėjimas derinamas su edukacija, pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresnis, nes leidžia istoriją patirti ne tik per datas, bet ir per konkrečias vietas.

    Didžiosios Kovos apygarda buvo viena partizaninio judėjimo struktūrų, veikusių okupacijos metais, o B rinktinės kovų atmintis Ukmergės krašte išlikusi per liudijimus, vietovardžius ir bendruomenių iniciatyvas. Renginio organizatoriai akcentuoja, kad žygiai padeda šią atmintį perduoti jaunesnėms kartoms.

    Dienos pabaiga su bendryste

    Žygio diena užbaigta bendryste ir vaišėmis, dalyviams skambėjo partizaninės bei patriotinės dainos. Pasak renginio sumanytojų, būtent bendras ėjimas ir pokalbiai kelyje sukuria ryšį, dėl kurio žmonės į panašius žygius grįžta kasmet.

    Organizatoriai tikisi, kad Samaningi kilometrai ir toliau telks žygeivius bei vietos bendruomenes, o partizanų atminimo takai išliks gyva, lankoma istorijos dalis. Žygis Ukmergės rajone tapo dar vienu priminimu, kad atmintis stiprėja tada, kai ją palaikome veiksmais.

  • Mokslininkai atskleidė triuką: dar nėštumo metu galima „užprogramuoti“ vaiką mėgti daržoves

    Mokslininkai atskleidė triuką: dar nėštumo metu galima „užprogramuoti“ vaiką mėgti daržoves

    Naujame tyrime mokslininkai nustatė, kad vaikų požiūrį į daržoves galima pradėti formuoti dar dar negimus. Nėštumo metu per mamos mitybą vaisius susiduria su skirtingais skoniais ir kvapais, o tai, panašu, palieka ilgalaikį pėdsaką.

    Tyrėjai stebėjo, kaip trejų metų vaikai reaguoja į tam tikrų daržovių kvapus. Paaiškėjo, kad tie, kurie nėštumo pabaigoje per mamos mitybą buvo „supažindinti“ su konkrečia daržove, vėliau į jos kvapą dažniau reagavo palankiau.

    Tyrimą atliko Durhamo universiteto ir Astono universiteto komanda Jungtinėje Karalystėje. Dar nėštumo metu, maždaug 32 ir 36 nėštumo savaitę, buvo fiksuojamos vaisiaus veido išraiškos po to, kai mama suvartodavo kapsulę su kopūsto lapinio arba morkos milteliais.

    Vėliau, vaikams sulaukus trejų metų, jiems buvo pateikti abiejų daržovių kvapai, o reakcijos įvertintos pagal mimiką. Apskritai vaikai rečiau rodė neigiamą reakciją į tą daržovę, su kuria buvo susidūrę dar gimdoje, nors kartesnio skonio daržovės dažniau sukeldavo nepasitenkinimą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai buvo nedidelės apimties tyrimas, todėl išvadoms reikia atsargumo. Be to, vaikai daržovių nevalgė, buvo vertinama tik reakcija į kvapą, o laikotarpiu nuo gimimo iki trejų metų nebuvo nuosekliai fiksuojama, kaip dažnai jie su šiomis daržovėmis susidurdavo kasdienėje aplinkoje.

    Vis dėlto rezultatai papildo vis daugiau įrodymų, kad trečiąjį nėštumo trimestrą vaisius jau gali užuosti ir „ragauti“ per vaisiaus vandenis perduodamus aromatus. Tai siejama su tuo, kad mamos mitybos medžiagos ir kvapų junginiai per placentą gali pasiekti vaisiaus aplinką.

    „Matome, kad vaikai ir po kelerių metų palankiau reaguoja į daržoves, su kuriomis susidūrė dar būdami gimdoje“, – sakė Durhamo universiteto psichologė Nadja Reissland.

    „Šie duomenys rodo, kad vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu patiriami skoniai ir kvapai gali sukurti ilgalaikę atmintį, kuri vėliau formuoja maisto pasirinkimus“, – pridūrė ji.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad vaikų mitybos įpročius lemia ne vien prenatalinė patirtis. Reikšmės turi genetika, šeimos aplinka, kultūra, tėvų mitybos pavyzdys, taip pat tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis vaikas susiduria su konkrečiais produktais.

    „Svarbu suprasti, kad skonio preferencijas veikia sudėtinga genetinių, aplinkos ir kultūrinių veiksnių sąveika“, – rašė tyrėjai publikuotame darbe.

    Praktine prasme tai nereiškia greito recepto, kaip išspręsti vaikų išrankumą, tačiau tyrimas iškelia aiškią kryptį: ankstyvas, įvairus ir subalansuotas skonių spektras gali padėti mažinti natūralią vaikų baimę kartesnėms daržovėms. Ekspertai paprastai pabrėžia ir kitą principą: net jei vaikas iš pradžių atsisako, pakartotinis, ramus siūlymas laikui bėgant dažnai didina priėmimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Developmental Psychobiology“. Mokslininkai nurodo, kad ateities darbams reikėtų didesnių dalyvių imčių ir detalesnio stebėjimo, įvertinant, kaip vaiko mitybą nuo gimimo veikia šeimos įpročiai ir kiti kasdieniai veiksniai.

  • Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Senatas sustabdė įstatymą

    Prancūzijos Senatas 2026 metų sausio 29 dieną atmetė įstatymo projektą, kuriuo siekta reglamentuoti pagalbą mirti. Sprendimas reiškia, kad iniciatyva grįžta į Nacionalinę Asamblėją, kur procesas gali tęstis antruoju svarstymu.

    Senate projektas nebuvo patvirtintas, kai už jį balsavo 122 senatoriai, o prieš buvo 181. Tai atspindi ryškią politinę ir visuomeninę takoskyrą dėl sprendimų gyvenimo pabaigoje.

    Ką siūlė projektas?

    Projektu buvo siūloma leisti suaugusiems žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis, gauti mirtinų vaistų, jei liga yra pažengusioje ar terminalinėje stadijoje. Numatyta, kad pagalba iš medikų būtų galima tik tais atvejais, kai žmogaus fizinė būklė neleidžia vaisto suvartoti pačiam.

    Teisę kreiptis būtų turėję asmenys nuo 18 metų, Prancūzijos piliečiai arba šalyje nuolat gyvenantys žmonės. Taip pat buvo numatyta, kad kelių sveikatos priežiūros specialistų komanda turėtų patvirtinti diagnozę, kančių nepakeliamumą ir tai, jog sprendimas priimtas laisva valia.

    Projektas nenumatė galimybės pasinaudoti procedūra žmonėms, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, bei sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga. Taip pat buvo įtvirtinama sąžinės išlyga medikams, atsisakantiems dalyvauti procedūroje.

    Kas vyks toliau?

    Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yaël Braun-Pivet teigė apgailestaujanti dėl Senato sprendimo ir paskelbė, kad antrasis svarstymas Asamblėjoje planuojamas 2026 metų vasario 16 dienos savaitę. Ji pabrėžė, kad diskusija tęsis, nes tema, anot jos, yra svarbi didelei visuomenės daliai.

    „Kadangi pagalba mirti atliepia giliai įsišaknijusį Prancūzijos žmonių lūkestį, apgailestauju, kad Senatas šiandien atmetė šį įstatymo projektą“, – sakė Yaël Braun-Pivet.

    Jeigu Nacionalinė Asamblėja projektą patvirtintų dar kartą, jis vėl keliautų į Senatą antrajam svarstymui, kur galėtų būti keičiamas arba vėl atmetamas. Vis dėlto pagal Prancūzijos parlamentinę tvarką galutinį žodį tokiais atvejais dažniausiai turi Nacionalinė Asamblėja, todėl procesas dar nėra baigtas.

    To paties posėdžio metu Senatas beveik vienbalsiai pritarė atskiram paliatyviosios pagalbos įstatymui, kuriuo siekiama plėsti ir struktūruoti paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Tai tapo vienu svarbiausių argumentų kritikams, teigiantiems, kad pirmiausia reikia stiprinti pagalbą gyvenimo pabaigoje, o ne kurti naują pagalbos mirti reguliavimą.

    Europos kontekstas ir tendencijos

    Pagalbos mirti ir eutanazijos reguliavimas Europoje išlieka nevienodas. Kai kurios šalys, tokios kaip Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Ispanija, yra įteisinusios eutanaziją, kai ją gali atlikti sveikatos priežiūros specialistas, laikantis aiškių sąlygų.

    Kitos valstybės, tarp jų Austrija, Vokietija ir Italija, leidžia gydytojams padėti nusižudyti tam tikrais atvejais, tačiau modeliai skiriasi pagal reikalavimus, procedūras ir kontrolę. Prancūzijoje diskusija pastaraisiais metais suintensyvėjo ir tapo vienu jautriausių politinės darbotvarkės klausimų.

  • Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Pasaulinės tendencijos keičiasi

    Naujas pasaulinis tyrimas rodo, kad nutukimo paplitimas daugelyje turtingų šalių pastaraisiais dešimtmečiais stabilizavosi, o kai kur net pradėjo nežymiai mažėti. Tuo pat metu daugelyje žemų ir vidutinių pajamų valstybių nutukimas toliau auga, neretai vis spartėjančiu tempu.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kalbėti apie vieną visiems vienodą „pasaulinę nutukimo epidemiją“ tampa per daug supaprastinta. Skirtingų šalių, amžiaus grupių ir lyčių trajektorijos išsiskiria, todėl ir sprendimai turi būti labiau pritaikyti vietos realybei.

    Tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Nature“, analizuoti duomenys apie 232 mln. žmonių iš 200 šalių ir teritorijų 1980–2024 metų laikotarpiu. Darbas atliktas NCD Risk Factor Collaboration tinklo, vienijančio beveik 2 000 mokslininkų, remiantis daugiau nei 4 000 populiacinių tyrimų, kuriuose buvo matuojamas ūgis ir svoris.

    Kaip apibrėžiamas nutukimas?

    Tyrime naudota plačiausiai pasaulyje taikoma Pasaulio sveikatos organizacijos kūno masės indekso metodika. Suaugusiesiems nutukimu laikomas kūno masės indeksas nuo 30, o antsvoriu – nuo 25 iki 29,9.

    Vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 19 metų taikomas kitoks vertinimas: nutukimas fiksuojamas tada, kai kūno masės indeksas yra daugiau nei dviem standartiniais nuokrypiais aukštesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos augimo standartą pagal amžių ir lytį.

    Kur rodikliai stabilizuojasi, o kur blogėja?

    Pasak tyrėjų, daugelyje didelių pajamų Vakarų valstybių vaikų nutukimo augimas pradėjo lėtėti dar 1990-aisiais, o iki 2000-ųjų vidurio daug kur pasiekė platų „plokščiakalnį“. Kai kuriose šalyse pastebimos ir atsargios mažėjimo užuomazgos.

    Tarp ankstyviausių stabilizacijos pavyzdžių minėta Danija, kur lėtėjimas fiksuotas apie 1990 metus. Vėlesniais dešimtmečiais tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ar Portugalija pastebėti požymiai, kad vaikų nutukimo rodikliai gali pamažu trauktis.

    Suaugusiųjų grupėje panaši kryptis, anot autorių, dažniausiai atsirado maždaug dešimtmečiu vėliau nei vaikų rodikliuose. Vakarų Europoje suaugusiųjų nutukimo paplitimas 2024 metais dažniausiai išlieka mažesnis nei 25 proc., o Prancūzijoje siekia apie 11 proc.

    Tuo metu kai kuriose anglakalbėse didelių pajamų šalyse skaičiai gerokai aukštesni: Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir JAV suaugusiųjų nutukimo paplitimas svyruoja maždaug nuo 25 iki 43 proc. Tai rodo, kad vien „turtinga šalis“ dar nereiškia vienodos rizikos ir vienodų priežasčių.

    Kodėl kai kur augimas spartėja?

    Didžiausią nerimą kelia žemų ir vidutinių pajamų šalys, kur nutukimas auga sparčiai daugelyje regionų: į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje bei Ramiojo vandenyno salų valstybėse. Tyrimas fiksuoja, kad kai kuriose šalyse augimo tempas net didėja, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms.

    2024 metais sparčiausias nutukimo augimas buvo registruotas dešimtyse šalių, kur rodikliai kasmet didėjo daugiau nei 0,5 procentinio punkto. Tarp labiausiai išsiskiriančių pavyzdžių nurodytos Tongos ir Samoa mergaičių grupėje, taip pat Peru berniukų grupėje.

    Ramiojo vandenyno salų valstybėse matomi vieni ekstremaliausių rodiklių: pavyzdžiui, Tongoje ir Kuko Salose nutukimas jau viršija 65 proc. suaugusiųjų. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad net šalyse, kur nutukimas anksčiau buvo retas, pavyzdžiui, Etiopijoje, Ruandoje ar Bangladeše, rodikliai kyla.

    „Nutukimo trajektorijos smarkiai skiriasi tarp šalių, amžiaus grupių ir lyčių, todėl vienas universalus pasakojimas gali užmaskuoti tikruosius pokyčius“, – teigiama tyrimo autorių išvadų logikoje.

    Ką galima daryti: nuo mitybos politikos iki vaistų

    Autoriai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo, kodėl skirtingose šalyse tendencijos tokios nevienodos, nėra. Rodiklius veikia ultraperdirbto maisto prieinamumas ir kaina, fizinio aktyvumo pokyčiai, pajamų lygis, urbanizacija ir tai, kaip sveikatos sistema geba užkirsti kelią rizikoms ar jas valdyti.

    Reikšminga ir viešoji politika: tyrėjai mini, kad cukraus mokesčiai yra viena iš nedaugelio priemonių, kuri populiacijos mastu yra parodžiusi pamatuojamą, nors dažnai ir kuklų, poveikį. Vis dėlto akcentuojama, kad sprendimai turi būti pritaikyti vietos kontekstui, ypač atsižvelgiant į mažesnes pajamas ir išsilavinimo skirtumus.

    Tyrime taip pat aptariamas svorio mažinimo vaistų vaidmuo ateityje, tačiau įspėjama dėl nelygybės rizikos. Dėl didelių kainų skirtumų tarp viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų šios priemonės gali būti sunkiai prieinamos, o tai kai kur gali dar labiau pagilinti socialinius skirtumus.

    Bendras įspėjimas aiškus: be stipresnių ir taiklesnių priemonių dalis žemų ir vidutinių pajamų šalių rizikuoja „įtvirtinti“ aukštą nutukimo lygį ilgam laikui. Tai reikštų didėjančią lėtinių ligų naštą ir ilgalaikį spaudimą sveikatos apsaugai.

  • Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Branduolinės pratybos Baltarusijoje

    Rusija ir Baltarusija pirmadienį pranešė surengusios bendras branduolines pratybas, į kurias įtrauktos aviacijos ir raketų pajėgos. Jos vyksta augant įtampai su NATO ir sustojus dialogui su JAV dėl strateginės ginkluotės kontrolės.

    Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad mokymuose planuojama treniruoti branduolinių užtaisų pristatymo bei jų panaudojimo parengties klausimus, veikiant kartu su Rusijos puse. Minskas taip pat tikino, jog pratybos esą nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui.

    Kodėl tai kelia nerimą Ukrainai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę nurodė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, teigdamas, kad Maskva gali ruoštis naujam puolimui iš šios teritorijos. Ukraina primena, kad 2022 metais Rusija Baltarusiją naudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai pradėti.

    „Rusija svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO valstybių“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kremlius šiuos pareiškimus atmetė ir pavadino bandymu kurstyti įtampą. Tuo pat metu Maskva pastaraisiais metais dažnai vartoja branduolinę retoriką, Vakarams didinant karinę paramą Ukrainai.

    Ginkluotės kontrolės spragos ir Minsko priklausomybė

    Rusija pastaruoju metu akcentuoja naujus pajėgumus: skelbta, kad į Baltarusiją jau anksčiau buvo perkelta nauja hipergarsinė, branduoliniam užtaisui pritaikoma raketa „Oreshnik“. Tokie žingsniai didina neapibrėžtumą regione, ypač NATO rytiniame flange.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad 2026 metais vasarį baigėsi Naujosios START sutarties galiojimas, kuri dešimtmečius ribojo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių arsenalų apimtį bei numatė patikros mechanizmus. Dėl to abi didžiausios branduolinės valstybės formaliai lieka be esminių dvišalių apribojimų.

    Baltarusija, kurią daugiau nei 30 metų valdo Aliaksandras Lukašenka, ekonomiškai ir kariniu požiūriu išlieka stipriai priklausoma nuo Maskvos. Dėl šios priežasties bet kokios bendros pratybos ar ginklų dislokavimas Baltarusijoje tarptautinėje erdvėje dažnai vertinami kaip Rusijos spaudimo ir atgrasymo politikos tąsa.

  • Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Libano prezidentas: darysime viską, kad sustabdytume karą su Izraeliu, bet smūgiai tęsiasi

    Palios nepaiso abi pusės

    Libano prezidentas Josephas Aounas pareiškė esantis pasirengęs „padaryti neįmanoma“, kad būtų sustabdytas karas su Izraeliu, tačiau Izraelio smūgiai šalies pietuose ir toliau tęsiasi. Tuo pat metu „Hezbollah“ pranešė sudavusi smūgį kariniam taikiniui Izraelio šiaurėje.

    Pagal anksčiau paskelbtą paliaubų susitarimą kovos turėjo rimti balandžio 17 dieną, tačiau praktikoje smurtas nesiliovė. Abi pusės viena kitą kaltina pažeidžiant paliaubų sąlygas, o tai didina riziką, kad susitarimas taps tik laikina pauze, o ne realiu deeskalacijos planu.

    Ko siekia Beirutas derybose

    Prezidento biuro išplatintame pareiškime pabrėžta, kad Libanas derybose kelia kelis esminius tikslus: Izraelio pajėgų pasitraukimą, tvarų ugnies nutraukimą, Libano kariuomenės dislokavimą pasienyje, pasitraukusių gyventojų sugrįžimą ir ekonominės paramos paketą.

    „Mano pareiga, atsižvelgiant į mano pareigas ir atsakomybę, yra padaryti neįmanoma ir pasirinkti mažiausiai kainuojantį sprendimą, kad būtų sustabdytas karas prieš Libaną ir jo žmones“, – sakė Josephas Aounas.

    Praėjusią savaitę paliaubos buvo pratęstos 45 dienoms po dar vieno derybų etapo Vašingtone, kuriame dalyvavo Libano ir Izraelio atstovai. „Hezbollah“ šiose derybose nedalyvauja ir viešai kritikuoja tokį formatą, todėl susitarimo įgyvendinimas išlieka trapiu kompromisu.

    Smūgiai pietuose ir įspėjimai civiliams

    Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie naują Izraelio smūgių seriją šalies pietuose. Izraelio kariuomenė taip pat tęsė evakuacijos įspėjimų praktiką pasienio kaimuose, o dalyje teritorijos veikia Izraelio nustatyta maždaug 10 kilometrų gylio zona į šiaurę nuo sienos.

    Izraelis teigia neturintis teritorinių ambicijų pietų Libane, tačiau pranešama apie griaunamus pastatus ir tęsiamas karines operacijas. Tokie veiksmai apsunkina civilių sugrįžimą ir didina įtampą vietovėse, kurios jau patyrė didelę žalą.

    „Hezbollah“ savo ruožtu paskelbė panaudojusi droną prieš Izraelio priešlėktuvinės gynybos „Iron Dome“ poziciją šiaurės Izraelyje ir tvirtino, kad tai yra atsakas į paliaubų pažeidimus. Nepriklausomai patikrinti visų incidentų detalių paprastai sudėtinga, o informacija dažnai skelbiama konflikto šalių pareiškimais.

    Aukų skaičiai ir humanitarinė našta

    Libano sveikatos ministerija pranešė, kad nuo karo pradžios kovo 2 dieną per Izraelio smūgius žuvo 3 020 žmonių. Tarp žuvusiųjų, ministerijos duomenimis, yra 211 nepilnamečių ir 116 sveikatos priežiūros darbuotojų.

    Šie skaičiai pabrėžia, kad net ir paskelbus paliaubas humanitarinė situacija išlieka itin įtempta, o sveikatos apsaugos sistema patiria papildomą spaudimą. Tarptautinė bendruomenė ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, tačiau reali padėtis vietoje rodo, kad konfliktas dar nėra stabilizuotas.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.

  • Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen prašydama laikinai sušvelninti ES biudžeto drausmės taisykles, kad su energijos krize susijusios išlaidos nebūtų įskaičiuojamos į deficitą. Roma argumentuoja, kad dėl karo Irane išaugusios energijos kainos ir tiekimo rizikos kelia išskirtinį ekonominį šoką.

    Prašymas susijęs su Stabilumo ir augimo paktu, kuris numato, kad valstybių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Italijos pozicija tokia, kad neeilinės investicijos ir priemonės energijos saugumui užtikrinti turėtų būti traktuojamos panašiai kaip gynybos išlaidos, kurioms tam tikrais atvejais taikomos išimtys.

    Energijos krizė ir biudžetų spaudimas

    Laiške Komisijai Italijos vadovė pabrėžė, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos Hormūzo sąsiauryje prisideda prie jau anksčiau Europą paveikusių sukrėtimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą. Dėl to, pasak Romos, energijos kainų šuoliai skirtingose šalyse gali turėti nevienodai didelį poveikį šeimų ir verslo sąnaudoms.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame regione paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o Europai tai reiškia didesnį spaudimą pramonei, transportui ir namų ūkių išlaidoms.

    Ką konkrečiai siūlo Italija

    Italija siūlo laikinai išplėsti nacionalinės apsaugos sąlygos taikymą, kad jis apimtų ne tik gynybos, bet ir ekstremalias energijos priemones. Tokia logika remiasi argumentu, kad energijos saugumas tapo strateginiu prioritetu, o išlaidos jam užtikrinti turėtų būti vertinamos kaip investicijos į visos Europos atsparumą.

    G. Meloni taip pat leido suprasti, kad be lankstesnio požiūrio į energijos išlaidas Romai būtų politiškai sunkiau pagrįsti dalyvavimą bendrose ES finansavimo iniciatyvose, skirtose gynybai. Tai atspindi platesnę įtampą tarp poreikio sparčiai investuoti į saugumą ir energiją bei pareigos laikytis fiskalinės drausmės.

    Italijos prašymas pateiktas jautriu momentu: pagal naujausius patvirtintus duomenis šalies biudžeto deficitas viršijo ES taisyklėse numatytą ribą. Tai didina tikimybę, kad Italijos vyriausybei gali tekti riboti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų, ypač artėjant politiškai sudėtingam laikotarpiui.

    Briuselio atsakas: pirmiausia panaudokite turimas lėšas

    Europos Komisija kol kas laikosi atsargesnės pozicijos ir signalizuoja, kad nenori plėsti išimčių, kurios galėtų silpninti bendrą fiskalinės drausmės sistemą. Komisijos atstovai pabrėžia, kad valstybės narės jau turi įvairių priemonių krizės poveikiui mažinti, įskaitant lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir finansavimą energijos investicijoms.

    Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad reikšminga dalis jau numatytų ES lėšų energijos projektams vis dar nėra panaudota. Briuselio argumentas toks, kad prieš prašant naujų išimčių ar taisyklių pakeitimų, šalys turėtų maksimaliai išnaudoti esamus finansavimo instrumentus ir leidžiamas lankstumo ribas.

    Kol kas nėra aišku, ar Italijos siūlymas sulauks platesnio palaikymo tarp kitų valstybių narių, kurios taip pat susiduria su brangstančia energija. Vis dėlto diskusija rodo, kad energijos saugumo klausimas vis dažniau keliamas greta gynybos ir tampa tema, galinčia keisti ES ekonominės politikos prioritetus.