CP v2

Blog

  • Aliuminio rinka vos išvengė kainų šuolio: Kinijos eksportas sušvelnino krizę po sutrikimų Artimuosiuose Rytuose

    Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais balansavo ant rimto sukrėtimo ribos, tačiau papildomas metalo srautas iš Kinijos padėjo išlaikyti tiekimą ir pristabdė kainų šuolį. Šis lengvasis metalas yra kritiškai svarbus automobilių, energetikos, statybų ir buitinės technikos sektoriams, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda visai ekonomikai.

    Aliuminio gamyba yra itin imli energijai, todėl daug pajėgumų sutelkta ten, kur užtikrinama santykinai pigi ir stabili elektros bei dujų pasiūla. Dėl šios priežasties geopolitika ir energetikos grandinių pažeidžiamumas šiandien tampa vienu svarbiausių kainą lemiančių veiksnių.

    Kinija užpildė tiekimo spragą

    Rinka įsitempė, kai dalis tiekimo iš Persijos įlankos regiono susidūrė su eksporto ir logistikos rizikomis, o tai pakurstė lūkesčius, kad kainos gali kilti dar sparčiau. Tokiomis aplinkybėmis Kinijos gamintojų sprendimas didinti eksportą tapo esminiu stabilizatoriumi, leidusiu subalansuoti paklausą ir pasiūlą.

    Kinija, kaip didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje, per eksportą gali greitai paveikti globalų balansą, ypač kai kitų regionų gamintojai veikia arti maksimalaus pajėgumo. Rinkoje akcentuojama ir tai, kad Kinijos vidaus gamyba ilgą laiką buvo ribojama administracinėmis priemonėmis, todėl bet koks eksporto pokytis vertinamas kaip aiškus politinis ir ekonominis signalas.

    Aliuminio kainos orientyras tarptautinėje rinkoje dažnai siejamas su prekyba Londono metalų biržoje, o kainų lygį paprastai sustiprina ne tik realus trūkumas, bet ir rizikos premija. Kai investuotojai ir pramonės pirkėjai mato, kad atsargų ir perteklinės gamybos rezervų mažai, net nedideli trikdžiai gali sukelti staigius kainų šuolius.

    Silpnoji grandis – energija ir dujos

    Nors situacija trumpuoju laikotarpiu stabilizavosi, rinkos dalyviai toliau įžvelgia rizikas. Viena jų – energijos ir dujų tiekimas, nes aliuminio grandinėje svarbūs ne tik elektros kaštai, bet ir gamtinių dujų prieinamumas rafinavimo bei gamybos procesuose.

    Rinkos nerimą didina ir tai, kad dalis gamintojų, susidūrusių su energijos ar žaliavų tiekimo sutrikimais, gali būti priversti mažinti apimtis. Kai kurios bendrovės tokiais atvejais taiko force majeure principą, laikinai stabdydamos ar ribodamos pristatymus, o tai tiesiogiai mažina metalo pasiūlą ir didina kainų nepastovumą.

    Kodėl rinka išlieka trapi

    Net ir atsiradus papildomam srautui iš Kinijos, aliuminio rinką riboja menki pertekliniai pajėgumai daugelyje regionų. Tai reiškia, kad net vienas didesnis gamybos sustojimas, logistikos trikdis ar energijos kainų šokas gali greitai pakeisti balansą ir grąžinti spaudimą kainoms.

    Pramonei tai signalas stiprinti tiekimo grandinių atsparumą: diversifikuoti tiekėjus, užsitikrinti ilgalaikius kontraktus ir daugiau dėmesio skirti energijos rizikos valdymui. Kol geopolitinė įtampa ir energijos neapibrėžtumas išlieka, aliuminio rinka, analitikų vertinimu, gali ir toliau svyruoti tarp stabilizacijos ir naujų sukrėtimų.

    „Papildomas aliuminio srautas iš Kinijos padėjo išvengti staigaus kainų šuolio, tačiau rinkoje vis dar per mažai rezervų, kad ji jaustųsi saugi“, – sako rinkos analitikai.

  • Lenkija ir dar trys šalys ragina ES naudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai: kodėl 90 mlrd. eurų per mažai

    Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai paragino Europos Sąjungą grįžti prie klausimo, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą tęstinei paramai Ukrainai. Jų teigimu, vien ES sutarta 90 mlrd. eurų paskola neužtikrina pakankamo finansinio stabilumo nei trumpuoju, nei ilguoju laikotarpiu.

    Kreipimesi į ES vyriausiąją diplomatę Kają Kallas bei Airijos užsienio reikalų ministrę Helen McEntee, kurios šalis pirmininkauja ES Tarybai, pabrėžta, kad požymių apie Rusijos pasirengimą nutraukti agresiją nematyti. Ministrai akcentavo, jog dėl karo pasekmių vis daugiau spaudimo patiria ir pačios ES valstybės narės.

    „Atėjo laikas sugrįžti prie klausimo, kaip toliau panaudoti Rusijos įšaldytus išteklius Ukrainos naudai“, – rašoma ministrų laiške.

    Įšaldyto turto mastas

    Diskusijos centre – Rusijos centrinio banko aktyvai, kurie po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo įšaldyti Vakarų jurisdikcijose. ES teritorijoje įšaldyto turto vertė siekia apie 210 mlrd. eurų, o didžiausia dalis, maždaug 185 mlrd. eurų, laikoma Belgijoje veikiančioje atsiskaitymų institucijoje „Euroclear“.

    90 mlrd. eurų paskola, kurią ES lyderiai suderino 2025 metų gruodį, buvo pristatyta kaip alternatyvus planas, kai politiniai ir teisiniai ginčai dėl pačių aktyvų panaudojimo liko neišspręsti. Vis dėlto keturių valstybių ministrai tvirtina, kad ilgalaikiam Ukrainos finansinių poreikių dengimui reikia tvaresnio sprendimo.

    Argumentas: mažesnė našta mokesčių mokėtojams

    Ministrai pabrėžia, kad įšaldyto turto panaudojimas padėtų užtikrinti, jog Rusija realiai prisidėtų prie Ukrainai padarytos žalos atlyginimo. Kartu tai, jų vertinimu, sumažintų tiesioginę naštą ES šalių biudžetams ir mokesčių mokėtojams, kurie pastaruosius metus finansuoja reikšmingą dalį paramos paketų.

    „Panaudodama įšaldytus aktyvus, ES gali užtikrinti, kad Rusija nedelsdama sumokėtų už Ukrainai padarytą žalą, ir kartu sumažinti mūsų mokesčių mokėtojų naštą“, – teigiama laiške.

    Kartu dokumente akcentuojama ir politinė šio žingsnio dimensija: aktyvų panaudojimas būtų papildomas spaudimo instrumentas Maskvai, rodantis, kad karinė agresija turi ilgalaikių ir apčiuopiamų finansinių pasekmių.

    Ką siūloma daryti toliau?

    Keturių šalių ministrai ragina Europos Komisiją ieškoti naujų mechanizmų, kurie leistų išplėsti įšaldyto turto naudojimą taip, kad rizika ir atsakomybė būtų pasidalinta tarp visų ES valstybių. Tai reikštų, kad nė viena šalis nebūtų palikta neproporcingai padengti galimų teisinių ar finansinių pasekmių.

    Ministrai taip pat siekia, kad šis klausimas būtų aptartas artimiausiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris numatytas rugsėjo 1–2 dienomis. Tikimasi, kad politinė diskusija gali tapti atspirties tašku konkretesniems Europos Komisijos pasiūlymams ir tolesniam sprendimų derinimui tarp valstybių narių.

  • Lenkija startuoja su 1 mlrd. eurų biogazo planu: 93 mln. eurų kvietimas ir aiškios sąlygos verslui

    Lenkija pradeda didelės apimties paramos programą, skirtą šalies biogazo sektoriui sustiprinti ir plėtrai paspartinti. Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pranešė, kad verslas galės pretenduoti į dotacijas ir paskolas, jei investicijos didins biogazo gamybos pajėgumus ir prisidės prie energetinio saugumo.

    Pirmasis kvietimas teikti paraiškas numatytas nuo 2026 metų rugpjūčio 31 dienos iki 2026 metų lapkričio 30 dienos. Šio etapo biudžetas siekia apie 93 mln. eurų, lėšos numatytos iš Modernizavimo fondo.

    Kam bus skiriamos lėšos

    Parama orientuota į projektus, kurie numato statyti naujas biomasės fermentacijos įrenginių linijas arba plėsti ir modernizuoti jau veikiančius pajėgumus. Į programos apimtį įtraukiama ir žaliava iš komunalinių atliekų srauto, jei ji tinkama biogazo gamybai.

    Pagamintas biogazas turėtų būti naudojamas didelio efektyvumo kogeneracijai, kai vienu metu gaminama elektra ir šiluma. Nustatytas ir minimalus reikalavimas: po investicijos bendras įrengtos elektrinės ir šiluminės galios dydis turi siekti bent 1 MW.

    Dotacijos ir paskolos: kokios sąlygos

    Finansavimas numatytas dviem formomis: dotacija gali siekti iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o paskola gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Toks derinys leidžia projektus pritaikyti skirtingam rizikos lygiui: vieniems aktualiau mažinti pradinę investicijų naštą, kitiems svarbiau užsitikrinti visą finansavimo apimtį.

    Programos logika atitinka bendrą Europos energetikos kryptį, kur prioritetu tampa vietinės kilmės energijos ištekliai, atliekų panaudojimas ir stabiliai valdoma generacija, kuri gali papildyti nepastovią saulės ar vėjo gamybą. Biogazo įrenginiai taip pat dažnai siejami su šilumos ūkiu, todėl reali nauda atsiranda ne tik elektros, bet ir šilumos sektoriuje.

    Tikslai iki 2030 metų

    Fondas skaičiuoja, kad programa turėtų leisti perdirbti bent 320 000 tonų atliekų per metus ir kasmet pagaminti apie 40 000 000 kubinių metrų biogazo. Įgyvendinimas suplanuotas 2025–2030 metais, o visas programos biudžetas siekia apie 1 mlrd. eurų.

    Šie tikslai svarbūs ir klimato politikos kontekste: biogazas gali mažinti metano emisijas, kai organinės atliekos nepaliekamos skaidytis sąvartynuose, o panaudojamos energijai. Kartu tai kuria vietinę žaliavų grandinę, kurioje dalyvauja atliekų tvarkytojai, žemės ūkis ir energetikos įmonės.

    „Biogazo plėtra yra investicija į Lenkijos energetinį saugumą, didesnę nepriklausomybę nuo importuojamo kuro ir efektyvesnį vietinių biomasės bei bioatliekų išteklių panaudojimą“, – sakė fondo viceprezidentas Pawelas Augustynas.

    Pasak jo, parama turėtų padėti įgyvendinti šiuolaikines kogeneracines jėgaines, kurios užtikrina stabilesnę energijos ir šilumos gamybą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir prisideda prie žiedinės ekonomikos.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.

  • Nuolatinės JAV pajėgos Lenkijoje: Krašto apsauga derasi dėl kelių vietų, ne vienos bazės

    Lenkija su Jungtinėmis Valstijomis derasi dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo keliuose taškuose, o ne vienoje didelėje bazėje. Tai po susitikimo NATO būstinėje paskelbė Lenkijos krašto apsaugos viceministras Pawelas Zalewskis, aptaręs klausimą su JAV gynybos viceministru Elbridge’u Colby.

    Anot viceministro, pokalbyje akcentuota platesnė NATO darbotvarkė, susijusi su didesne Europos šalių atsakomybe už žemyno gynybą. Varšuva teigia remianti kryptį, kai europinės sąjungininkės stiprina savo pajėgumus, o JAV indėlis Europoje išlieka, bet labiau orientuotas į kritines kompetencijas.

    Keli taškai vietoje vienos bazės

    Pasak P. Zalewskio, Lenkijos tikslas – kad JAV įsitraukimas būtų matuojamas ne vien karių skaičiumi, o tuo, kokius pajėgumus amerikiečiai atveža. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra „kokybė“ – gebėjimai, kurių Lenkija pati neturi arba jų apimtis dar nepakankama.

    Viceministras nurodė, kad kalbama apie kelias potencialias nuolatinio dislokavimo vietas ir kelis skirtingus formatus, o ne vieną simbolinę bazę. Tarp pavyzdinių krypčių jis minėjo žvalgybą, vadovavimą ir valdymą bei kitus moderniai gynybai svarbius komponentus, tačiau konkrečių lokacijų ar pajėgumų paketų kol kas neįvardijo.

    Artimiausiu metu į Lenkiją turėtų atvykti vienas iš E. Colby komandos narių. Tuomet Varšuva ketina pristatyti amerikiečiams savo siūlomas dislokavimo vietas ir argumentus, kodėl pasirinkti būtent tokį kelių taškų modelį.

    Laikas ir kontekstas NATO planuose

    Paklaustas apie projekto įgyvendinimo terminus, P. Zalewskis teigė norintis, kad sprendimai būtų derinami su platesniu JAV karinės laikysenos Europoje vertinimu. Vis dėlto jis pažymėjo nenorintis tapti „termino įkaitu“, nes tokio masto gynybos planai priklauso nuo politinių sprendimų, karinių poreikių ir sąjungininkų suderinamumo.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange nuosekliai didinamas atgrasymo ir gynybos potencialas, o Lenkija tampa vienu svarbiausių logistinių ir operacinių mazgų regione. Kelių dislokavimo vietų modelis praktiškai leidžia išskaidyti infrastruktūrą, mažinti pažeidžiamumą ir greičiau pritaikyti pajėgas skirtingoms užduotims.

    Dėl branduolinio aspekto – aiški pozicija

    Lenkijos viceministras taip pat pakomentavo branduolinio atgrasymo temą. Jis pabrėžė, kad Lenkija nori išlikti NATO branduolinio atgrasymo dalimi, tačiau tai nereiškia branduolinių galvučių dislokavimo šalies teritorijoje.

    „Ne. Noriu tai pasakyti labai aiškiai ir atvirai. Lenkija nenori turėti branduolinių galvučių savo teritorijoje“, – sakė P. Zalewskis.

    Ši žinutė rodo Varšuvos siekį suderinti didesnį JAV buvimą ir regiono gynybos stiprinimą su politiniu atsargumu jautriausiais atgrasymo klausimais. Tuo pat metu Lenkija signalizuoja, kad derybose prioritetas teikiamas konkretiems pajėgumams ir ilgalaikei sąjungininkų infrastruktūrai, o ne vien simboliniams sprendimams.

  • Kataras Teherane kalbėjosi su Iranu: siekiama mažinti įtampą ir atverti Hormūzo sąsiaurį

    Kataras Teherane kalbėjosi su Iranu: siekiama mažinti įtampą ir atverti Hormūzo sąsiaurį

    Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani ketvirtadienį Teherane susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi. Vizitas laikomas Kataro bandymu suaktyvinti tarpininkavimą, kai regione išlieka aukšta įtampa, o platesnis politinis susitarimas stringa.

    Pasak Kataro valstybinės naujienų agentūros, derybose daugiausia dėmesio skirta deeskalacijai ir sąlygoms atnaujinti dialogą tarp Irano ir Jungtinių Valstijų. Šalys taip pat aptarė laivybos saugumo klausimus, kurie tiesiogiai veikia energijos ir prekių srautus per Hormūzo sąsiaurį.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio laivybos „butelio kakliukų“: juo į pasaulio rinkas keliauja didelė dalis Persijos įlankos energijos išteklių. Net ir trumpalaikiai trikdžiai šiame maršrute paprastai iš karto pakelia rizikos premiją krovinių draudime ir didina energijos kainų svyravimus.

    Tekste minima, kad nuo konflikto pradžios naftos srautai per sąsiaurį sumenko iki maždaug 5 mln. barelių per dieną, kai anksčiau siekdavo apie 20 mln. barelių. Tokie pokyčiai išbalansuoja tiekimo grandines ir didina spaudimą rasti politinį sprendimą dėl navigacijos saugumo.

    Derybose, remiantis skelbta informacija, svarstytas etapinis planas: laikinas laivybos koridorius ir bendras minų valymo projektas. Tokios priemonės dažniausiai vertinamos kaip tarpinis kompromisas, kai politinis susitarimas dar nepasiektas, bet ekonominis spaudimas reikalauja greitų techninių sprendimų.

    Kataro interesai ir tarpininkavimo vaidmuo

    Katarui Hormūzo sąsiauris itin svarbus dėl suskystintų gamtinių dujų eksporto, kuris yra pagrindinė šalies ekonomikos ašis. Šalis taip pat dalijasi didžiuliu dujų telkiniu su Iranu, todėl net ir geopolitinių įtampų metu Doha dažnai siekia išlaikyti veikiančius komunikacijos kanalus.

    Publikacijoje teigiama, kad per pastaruosius šešis mėnesius Kataro SGD eksportas smarkiai sumažėjo: išgabenta 18 krovinių, kai tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau buvo 509. Tokia statistika rodo ne tik logistinius trikdžius, bet ir platesnį poveikį pasaulinei SGD rinkai, kur Kataras tradiciškai užima labai reikšmingą vietą.

    Diplomatija stringa, spaudimas didėja

    Vizitas vyko tuo metu, kai Vašingtonas, kaip skelbiama, didina ekonominį spaudimą Teheranui, o derybos dėl platesnio susitarimo nejuda į priekį. Dėl to regiono valstybės aktyvina diplomatiją, siekdamos užkirsti kelią naujai eskalacijos bangai.

    Tekste minima, kad prie diplomatinio „maršruto“ prisideda ir kitos šalys, įskaitant Pakistaną bei Omaną, kuris atskirai kalbasi su Iranu dėl laikino laivybos susitarimo. Tuo pat metu išlieka incidentų rizika: pranešta apie dar vieną tanklaivį, kurį sąsiauryje kliudė nenustatytas sviedinys, nors įgula esą nenukentėjo.

    „Turime gerbti kaimyninių valstybių suverenitetą ir užtikrinti laivybos laisvę, o nesutarimus spręsti dialogu“, – sakė šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani.

    „Vertiname Kataro tarpininkavimo pastangas ir paramą dialogui“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Nors konkretaus proveržio viešai nepaskelbta, signalas iš Teherano susitikimo aiškus: Kataras siekia mažinti įtampą ir grąžinti laivybą į kuo stabilesnį režimą. Kol politinė aklavietė išlieka, Hormūzo sąsiauris tikėtina ir toliau bus pagrindinis derybų bei saugumo darbotvarkės taškas.

  • Tunelio gręžimas Lodzėje artėja prie atnaujinimo: PKP PLK derasi su trimis rangovais

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pradėjo rangovo atranką, kuris turėtų užbaigti Lodzės skersinį geležinkelio tunelį. Rugpjūčio viduryje trys atrinkti kandidatai gavo kvietimus į derybas, tačiau įmonė kol kas neatskleidžia, kas jie tokie.

    PKP PLK teigia, kad į pokalbius pakviesti subjektai, kurie, užsakovo vertinimu, turi daugiausia patirties ir kompetencijų saugiai pabaigti sudėtingą gręžimo etapą. Atranka vyksta ribotu būdu, taikant derybas be viešo skelbimo.

    Tunelio darbai įstrigo 2024 metų rudenį, kai pastatuose virš planuojamos trasos fiksuota rimtų pažeidimų. Nuo tada tunelį gręžianti TBM mašina „Katarzyna“ liko po žeme, o projektas tapo vienu probleminiausių šalies geležinkelių infrastruktūros objektų.

    PKP PLK tikisi, kad gręžimas būtų atnaujintas 2027 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau pabrėžia, kad terminas priklausys nuo naujo rangovo atlikto TBM mašinos techninės būklės įvertinimo. Lygiagrečiai turėtų būti tikrinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei skaičiuojamas poveikis aplinkiniams pastatams.

    „Kartu bus vertinamos grunto ir požeminio vandens sąlygos bei poveikis aplinkiniam užstatymui tolesnėje gręžimo trasoje. Šie veiksmai atliekami siekiant padidinti darbų saugą“, – sakė PKP PLK atstovas spaudai Rafałas Wilgusiakas.

    Vienas didžiausių iššūkių išlieka tai, kaip į gręžimo atnaujinimą reaguos virš tunelio stovintys istoriniai namai. PKP PLK pripažįsta, kad dėl grunto būklės ir ankstesnių pažeidimų rizika esamam užstatymui išlieka padidėjusi, todėl viešojoje erdvėje aptariamas ir dalies pastatų nugriovimo scenarijus.

    2026 metų viduryje Lodzės vaivada priėmė sprendimą perimti keturis pastatus, esančius virš įstrigusios TBM mašinos. Šiuo metu vyksta jų vertinimas, o vėliau turėtų būti priimti sprendimai dėl kompensacijų ir jų išmokėjimo.

    PKP PLK pabrėžia, kad galimų griovimų apimtis priklausys nuo technologinių sprendimų, kuriuos pasiūlys naujasis rangovas. Kitaip tariant, galutiniai veiksmai bus aiškūs tik tada, kai bus pasirinktas vykdytojas ir atlikti papildomi techniniai skaičiavimai.

    Skersinis tunelis Lodzėje yra esminė platesnio projekto dalis, kuri turėtų sujungti pagrindines miesto geležinkelio stotis ir leisti traukiniams važiuoti per patį centrą. Projektas numato ne tik dviejų kelių tunelį, bet ir naujas stoteles bei papildomus vieno kelio tunelius, dalis kurių jau baigti.

    Pradiniai planai buvo gerokai ambicingesni: sutartis, pasirašyta 2017 metų gruodį, numatė projekto pabaigą 2021 metų gruodį. Dėl vėlavimų ir rangovo pasikeitimo PKP PLK vengia įvardyti galutinę darbų pabaigos datą ir tikslų biudžetą, nes jis priklausys nuo realiai atliktų darbų inventorizacijos, TBM būklės, pirkimų rezultatų ir naujų grafikų.

  • Mirė aktorius Tim Curry: „The Rocky Horror Picture Show“ ir „It“ žvaigždei buvo 80 metų

    Mirė aktorius Tim Curry: „The Rocky Horror Picture Show“ ir „It“ žvaigždei buvo 80 metų

    Mirė britų aktorius Tim Curry, išgarsėjęs kultiniame miuzikle „The Rocky Horror Picture Show“ ir televizijos mini seriale „It“. Jam buvo 80 metų. Apie mirties priežastį iškart nepaskelbta, tačiau pastaraisiais metais aktorius turėjo rimtų sveikatos problemų.

    2012 metais Tim Curry patyrė sunkų insultą, po kurio kurį laiką nebegalėjo vaikščioti ir rečiau pasirodydavo viešumoje. Vis dėlto jis išliko aktyvus kūryboje, ypač balsu įgarsinamuose projektuose, o gerbėjų dėmesys jo karjerai per tuos metus nė kiek nesumažėjo.

    Vaidmuo, tapęs kino istorija

    Didžiausią šlovę Curry pelnė su daktaro Franko N. Furterio vaidmeniu 1975 metų filme „The Rocky Horror Picture Show“. Šis muzikinės komedijos ir parodijos mišinys tapo reiškiniu: filmas dešimtmečius buvo rodomas kino teatruose specialiuose seansuose ir iki šiol laikomas vienu ilgiausiai rodomų kino kūrinių.

    Jo kuriamas personažas tapo neatsiejamas nuo filmo identiteto, o paties aktoriaus sceninis magnetizmas dažnai minimas kaip viena priežasčių, kodėl „The Rocky Horror Picture Show“ išlaikė kultinį statusą per kelias kartas. Curry laikytas vienu charizmatiškiausių savo kartos atlikėjų, gebėjusiu vienodai įtaigiai būti ir komišku, ir dramatišku.

    Nuo teatro iki „It“ klouno

    Tim Curry gimė 1946 metų balandžio 19 dieną Češyre, Anglijoje. Profesinę karjerą pradėjo teatre, o po studijų Birmingamo universitete dirbo Londono Vest Ende, kur vaidino įvairiuose pastatymuose, įskaitant roko miuziklą „Hair“.

    Kine ir televizijoje jis paliko ryškių vaidmenų galeriją: nuo Billo Sikso „Oliver Twist“ ekranizacijoje iki blogio įsikūnijimo Darkness filme „Legend“ bei Wadswortho komedijoje „Clue“. Plačiajai auditorijai įsiminė ir jo pasirodymas filme „Muppet Treasure Island“, kuriame jis suvaidino Long John Silverį.

    Ypatingą vietą Curry karjeroje užima 1990 metų mini serialas „It“ pagal Stepheno Kingo romaną, kuriame jis įkūnijo klouną Pennywise. Šis vaidmuo tapo viena ryškiausių siaubo žanro televizijos interpretacijų, o pats aktorius vėliau ne kartą minėtas kaip žmogus, „išgąsdinęs ištisą kartą“ žiūrovų.

    Privatus gyvenimas ir vėlyvoji kūryba

    Teatro scenoje Curry taip pat buvo įvertintas: jis gavo ne vieną „Tony“ nominaciją, įskaitant nominaciją už Mozarto vaidmenį spektaklyje „Amadeus“. Vėlesniais metais jis vis dažniau rinkosi balsinius darbus ir įgarsinimą, taip prisitaikydamas prie pasikeitusių sveikatos galimybių.

    Aktorius viešumoje buvo santūrus ir apie asmeninį gyvenimą kalbėjo retai. Vis dėlto 2025 metais jis išleido memuarus „Vagabond“, kuriuose rašė, kad jį paskatino gerbėjų istorijos ir susitikimai, parodę, kiek daug jo vaidmenys reiškė skirtingiems žmonėms.

    „Mintis, kad mano patirtys gali kam nors atsiliepti, padeda man nepasiduoti“, – rašė Tim Curry.

    Tim Curry paliko išskirtinį pėdsaką teatre, kine ir televizijoje, o jo vaidmenys „The Rocky Horror Picture Show“ ir „It“ išlieka vienais atpažįstamiausių popkultūros simbolių.

  • Mirė japonų avangardo menininkė Yayoi Kusama: taškelių ikona kūrė iki paskutinių dienų

    Mirė japonų avangardo menininkė Yayoi Kusama: taškelių ikona kūrė iki paskutinių dienų

    Japonijos avangardo menininkė Yayoi Kusama, pasaulyje išgarsėjusi taškelių motyvais, skulptūromis ir įvietintomis instaliacijomis, mirė sulaukusi 97 metų. Apie menininkės mirtį pranešė jos studija, nurodžiusi, kad ji mirė rugpjūčio 14 dieną ligoninėje Tokijuje.

    Mirties priežastis neatskleidžiama. Studijos teigimu, Kusama iki pat paskutinių dienų tęsė kūrybą ir nenuleido teptuko, o jos darbai išliko orientuoti į pasikartojimo, begalybės ir vidinių išgyvenimų temas.

    „Ji tapė iki pat paskutinių dienų, nė akimirkai nepadėjusi teptuko, ir toliau ieškojo amžinos meilės bei amžinos sielos“, – sakoma Yayoi Kusama studijos pranešime.

    Kusama kūrybinis braižas atpažįstamas akimirksniu: ryškios spalvos, psichodelinė estetika, pasikartojantys ornamentai ir, žinoma, taškeliai, tapę jos vizitine kortele. Menininkės darbai buvo eksponuojami svarbiausiuose muziejuose ir galerijose, o jos instaliacijos ilgainiui virto ne tik meno, bet ir popkultūros reiškiniu.

    Taškeliai, gimę iš patirčių

    Pati Kusama ne kartą yra aiškinusi, kad taškelių motyvas susijęs su nuo vaikystės patirtomis haliucinacijomis ir intensyviais regėjimais. Ši asmeninė patirtis tapo ištisa vizualine kalba, kuria menininkė pasakojo apie savastį, baimę, vienatvę ir norą ištirpti beribėje erdvėje.

    Jos biografijoje svarbi ir psichikos sveikatos tema: dalį gyvenimo Kusama praleido gydymo įstaigose, tačiau tai nesustabdė tarptautinės karjeros. Menininkė 1957 metais persikėlė į Niujorką, kur ieškojo vietos sparčiai besikeičiančioje meno scenoje.

    Tuo metu Niujorke dominavo abstraktus ekspresionizmas ir vadinamoji veiksmo tapyba, todėl Kusama estetika ilgai liko už pagrindinio srauto ribų. Viešai skelbta, kad pirmuosius dešimtmečius užsienyje jai teko patirti skurdą ir menką pripažinimą, tačiau kryptingas darbas galiausiai atvėrė duris į didžiąsias institucijas.

    Nuo performansų iki pasaulinių parodų

    Vėlyvaisiais 1960-aisiais Kusama susilaukė daugiau dėmesio dėl performansų ir viešų meninių akcijų, neretai turėjusių aiškų politinį, ypač antimilitaristinį, toną. Šiuo laikotarpiu ji bendravo su to meto meno pasaulio figūromis, o jos vardas pamažu įsitvirtino avangardo kontekste.

    Vėlesniais metais Kusama plėtojo ir kitus formatus: kūrė objektus, skulptūras, filmus, leido tekstus, o jos instaliacijos su veidrodžiais ir pasikartojančiais elementais išpopuliarino „begalybės kambarių“ patirtį. Šie darbai tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio meno traukos taškų, suformavusių naują parodų lankymo kultūrą.

    Didelę įtaką jos žinomumui turėjo ir bendradarbiavimas su mados namais, ypač „Louis Vuitton“, kai taškelių motyvas persikėlė ant komercinių produktų. Tokia partnerystė parodė, kaip šiuolaikinis menas vis dažniau veikia tarp muziejinės vertės ir masinės rinkos, išlaikydamas autoriaus atpažįstamumą.

    Įvertinimai ir meno rinkos rekordai

    Kusama kūryba buvo įvertinta ne tik parodomis, bet ir meno rinkoje. Skelbta, kad 2008 metais vienas jos darbas „Christie’s“ aukcione parduotas už maždaug 4 900 000 eurų, o tai dar labiau sustiprino jos, kaip pasaulinio masto autorės, statusą.

    2016 metais menininkei įteiktas Japonijos Kultūros ordinas, vienas svarbiausių šalies apdovanojimų už nuopelnus menui. Tokie įvertinimai tapo ženklu, kad Kusama jau seniai peržengė nišinės avangardo kūrėjos ribas ir įsitvirtino kaip viena atpažįstamiausių XX–XXI amžių menininkių.

    „Noriu sukurti tūkstantį paveikslų, gal du tūkstančius, tiek, kiek tik galiu nupiešti. Tęsiu tapymą iki pat mirties“, – yra sakiusi Yayoi Kusama.

    Menininkės mirtis užbaigia epochą, tačiau jos palikimas, regis, tik stiprės: nuo muziejinių kolekcijų iki naujų interpretacijų ir parodų, kurios toliau pasakos apie Kusamos pasirinktą kalbą. Taškeliai, kadaise gimę iš asmeninių regėjimų, tapo globaliu simboliu, atpažįstamu ir meno istorijoje, ir plačiojoje kultūroje.

  • MOL taikosi perimti Serbijos NIS kontrolę: sandoris su „Gazprom Neft“ stringa dėl JAV sankcijų

    Vengrijos naftos ir degalų grupė MOL artėja prie galimybės perimti kontrolinį Serbijos koncerno NIS (Naftna Industrija Srbije) akcijų paketą. Neoficialiai skelbiama, kad MOL su „Gazprom Neft“ derasi dėl 56,15 proc. akcijų įsigijimo, o procesą Belgradas tikisi užbaigti rugsėjo mėnesį.

    Šis sandoris turi aiškų geopolitinį foną, nes NIS laikomas su Rusijos „Gazprom“ grupe susijusiu turtu. Dėl to galutinį žodį turės JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC), kurio sprendimas lems, ar nuosavybės struktūros pakeitimas bus laikomas pakankamu sankcijų rizikai sumažinti.

    Kas stabdo sandorį?

    NIS nuo 2025 metais pritaikytų JAV ribojimų atsidūrė padidintos rizikos zonoje, todėl verslo sprendimai tapo priklausomi nuo licencijų ir išimčių. Serbija siekia, kad nuosavybės pokyčiai leistų koncernui stabiliai veikti ir išvengti scenarijaus, kai sutriktų žaliavos tiekimas ar atsiskaitymai.

    „Pirmą kartą po daugelio mėnesių jaučiu optimizmą. Tikiuosi, kad derybas dėl NIS pavyks užbaigti rugsėjo mėnesį, tačiau situacijos neįmanoma išspręsti neatsižvelgiant į JAV poziciją“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    NIS valdo svarbiausią šalies naftos perdirbimo infrastruktūrą – Pančevo naftos perdirbimo gamyklą, kurios pajėgumas siekia apie 4,8 mln. tonų per metus. Todėl bet koks veiklos sutrikimas tiesiogiai smogtų degalų rinkai, kainų stabilumui ir tiekimo saugumui Serbijoje.

    Galimas naujas investuotojas iš Persijos įlankos

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad po sandorio Serbijos valdžia galėtų padidinti savo dalį iki maždaug 35 proc., o mažumos investuotoju taptų Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė „ADNOC“, įsigydama apie 5 proc. akcijų. Toks derinys būtų suprantamas kaip bandymas sumažinti rusiškos kilmės kapitalo įtaką ir sustiprinti Vakarams priimtinesnį valdymo modelį.

    Analitikai pastebi, kad į Persijos įlankos regioną vis dažniau žiūrima kaip į alternatyvų žaliavos ir kapitalo šaltinį, ypač kai europinės rinkos siekia mažinti su Rusija susijusias tiekimo grandines. Jei „ADNOC“ įsitraukimas materializuotųsi, jis galėtų reikšti ir lankstesnes žaliavos tiekimo kryptis, įskaitant naftos importą iš Jungtinių Arabų Emyratų.

    Artimiausi mėnesiai taps lemiami: be politinio susitarimo ir aiškaus OFAC vertinimo sandorio uždarymas gali nusikelti, o NIS statusas liktų neapibrėžtas. Tuo pat metu Serbijai tai yra strateginis klausimas, nes nuo vienos įmonės stabilumo priklauso didelė dalis nacionalinio energetinio saugumo.