CP v2

Blog

  • Skaudus FC Visagino „Intero“ smūgis Mažeikiuose: trečia išvyka be taškų ir nerimas dėl formos

    Skaudus FC Visagino „Intero“ smūgis Mažeikiuose: trečia išvyka be taškų ir nerimas dėl formos

    Rugpjūčio 23 dieną FC Visagino „Interas“ išvykoje patyrė nesėkmę ir 1:3 nusileido Mažeikių „Atmosferai“ B. Tai buvo trečioji išvyka iš eilės, per kurią komandai nepavyko iškovoti nė vieno taško.

    Rungtynių pradžia visaginiečiams susiklostė itin nepalankiai: per pirmąją dalį praleisti du įvarčiai privertė vytis varžovus. Atsilikimas tokiose rungtynėse dažnai tampa lemiamu faktoriumi, ypač kai tenka laužyti varžovų gynybą svečių aikštėje.

    Po pertraukos FC Visagino „Interas“ suaktyvėjo ir sumažino atsilikimą, kai pasižymėjo Vadim Karlash. Vis dėlto išlyginti rezultato nepavyko, o vėliau šeimininkai dar kartą nubaudė už spragas gynyboje.

    Mažeikių ekipos persvarą įtvirtino „Atmosferos“ legionierius iš Japonijos, pelnęs trečiąjį įvartį. Toks akcentas vis dažniau matomas ir žemesnėse lygose, kai klubai ieško pastiprinimo užsienyje, o atvykę žaidėjai tampa realiu skirtumo kūrėju aikštėje.

    Kitas FC Visagino „Intero“ mačas numatytas rugpjūčio 29 dieną 17.00 valandą, kai namuose bus priimta Kretingos „Minija“. Po trijų išvykų be taškų šis susitikimas tampa svarbus ne tik turnyrinei situacijai, bet ir pasitikėjimui bei komandinei dinamikai atkurti.

    Klubas taip pat nurodo, kad jo veikla iš dalies finansuojama Visagino savivaldybės administracijos.

  • Visagine keičiasi jautri paslauga: kas 2026–2029 m. gabens ir laikinai saugos žmogaus palaikus

    Visagine keičiasi jautri paslauga: kas 2026–2029 m. gabens ir laikinai saugos žmogaus palaikus

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė, kas artimiausiais metais teiks žmogaus palaikų gabenimo ir laikino saugojimo paslaugas savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad paslauga apims palaikų pervežimą patologinės anatomijos tyrimams arba teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams.

    Pagal savivaldybės sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 5-461, nuo 2026 metų rugpjūčio 30 dienos iki 2029 metų rugpjūčio 29 dienos paslaugas teiks J. Rudokienės individuali veikla. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra oficialiai paskirtas paslaugų teikėjas nurodytam laikotarpiui.

    Tokios paslaugos praktikoje reikalingos tais atvejais, kai mirties priežastį būtina patikslinti medicininiais ar teisiniais pagrindais. Palaikų pervežimas į tyrimus ir laikinas saugojimas yra jautri grandis tarp gydymo įstaigų, teismo medicinos tarnybų ir artimųjų, todėl savivaldybės iš anksto įvardija atsakingą teikėją.

    Savivaldybė taip pat primena, kad galioja nustatyta žmogaus palaikų gabenimo, saugojimo ir nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarka. Ši tvarka apibrėžia, kaip organizuojami procesai, kokia seka atliekami veiksmai ir kokie reikalavimai taikomi, siekiant užtikrinti teisėtumą ir pagarbą mirusiajam.

    Gyventojams aktuali informacija apie teikėją ir tvarką leidžia greičiau orientuotis kritinėse situacijose, kai sprendimus tenka priimti nedelsiant. Savivaldybė ragina vadovautis oficialia tvarka ir, prireikus, kreiptis į atsakingą paslaugų teikėją pagal savivaldybės pateiktus kontaktus.

  • Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Zarasuose užvirė aistros: 90 000 eurų sandoris, priedangos ir slapto balsavimo fiasko

    Rugpjūčio 28 dieną įvyko 43-iasis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo visi 21 tarybos narys. Darbotvarkėje buvo 12 klausimų: nuo švietimo įstaigų tvarkų iki savivaldybės turto, socialinio būsto lengvatų, investicijų į bendroves ir sporto infrastruktūros projektų.

    Daugiausia įtampos sukėlė diskusijos dėl civilinės saugos po audros, UAB „Zarasų būstas“ planuojamos plėtros ir Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo procedūros. Posėdyje taip pat aptarti pokyčiai mokyklų tinkle ir savivaldybės pasirengimas krizėms.

    Po audros – klausimai dėl parengties

    Posėdžio pradžioje tarybos narys Vytautas Eidėjus atkreipė dėmesį į tai, kaip savivaldybė reaguoja į ekstremaliąsias situacijas. Jis padėkojo bendruomenėms, ūkininkams ir gyventojams, kurie po audros talkino tvarkant viešąsias erdves, dalijosi technika ir generatoriais.

    Kartu tarybos narys kėlė klausimus dėl rezervinių elektros šaltinių kolektyvinės apsaugos statiniuose ir priedangose, jų prieinamumo bei faktinės parengties. Jis siūlė fiziškai patikrinti kiekvieną priedangą, nustatyti trūkumus, atsakomybes ir terminus, taip pat pateikti informaciją apie generatorių bandymus.

    Savivaldybės administracijos patarėja, atliekanti parengties pareigūno funkcijas, Aušra Dilienė informavo, kad audros padariniams šalinti ir būtiniausiems poreikiams užtikrinti buvo pasitelkti 39 generatoriai. Pasak jos, dešimt generatorių pagal bendradarbiavimo sutartį suteikė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, o 29 priklausė savivaldybei.

    Generatoriai buvo nukreipiami vandenvietėms, socialinės globos ir ugdymo įstaigoms, seniūnijoms, mažoms parduotuvėms ir gyventojams, prioritetą teikiant vienišiems, senyvo amžiaus, negalią turintiems ar sunkiai sergantiems žmonėms. Taip pat seniūnijų centruose buvo įrengti punktai, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus ir prisipilti vandens.

    „Generatoriai nebuvo laisvi nė penkių minučių“, – sakė A. Dilienė.

    Ji taip pat teigė, kad pagalbai buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, pasitelkti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Savivaldybės pateiktais duomenimis, rajone pažymėtos 46 priedangos ir 21 kolektyvinės apsaugos statinys, o dalyje objektų diegiami sprendimai, padedantys užtikrinti patekimą į priedangas.

    90 000 eurų akcijoms ir VPT patikra

    Vienas karščiausių klausimų buvo leidimas UAB „Zarasų būstas“ įsigyti visas UAB „Zarasų komunalininkas“ akcijas. Taryba pritarė, kad už 90 000 eurų būtų įsigytos 40 528 akcijos, o UAB „Zarasų būstas“ taptų vienintele akcininke, sandoriui naudojant apyvartines lėšas.

    Opozicijos atstovai prašė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau tam nebuvo pritarta. Diskusijose skambėjo abejonės dėl kainos pagrįstumo, bendrovės turto ir įsipareigojimų, pirkimo naudos bei galimos įtakos darbuotojams, taip pat kritikuota, kad posėdyje nedalyvavo UAB „Zarasų būstas“ vadovas.

    Tarybos narė Daiva Kelečienė akcentavo, kad prieš priimant sprendimą reikėtų aiškesnių skaičiavimų apie planuojamą sutaupymą, papildomas pajamas ir investicijos atsipirkimą. Posėdyje pabrėžta, kad sprendimas susijęs su akcijų įsigijimu, o ne su bendrovių sujungimu ar likvidavimu, tačiau galutinės darbuotojų klausimų detalės nebuvo pristatytos.

    Diskusija palietė ir komunalinių atliekų surinkimo paslaugų sutartį bei pirkimus per Centrinės perkančiosios organizacijos katalogą. Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys teigė, kad buvo pirkta konteinerių ištuštinimo paslauga, o ne nauji konteineriai, tuo metu D. Kelečienė laikėsi pozicijos, jog sutartyje numatyti ir atnaujinimai bei investicijos.

    Posėdyje pranešta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra pradėjusi vertinti pirkimo procedūras ir sutarties vykdymą. Už akcijų įsigijimą balsavo 14 tarybos narių, penki susilaikė, du balsavo prieš.

    Sprendimai dėl mokyklų, turto ir sporto

    Taryba patvirtino atnaujintus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašus ir pakoregavo mokinių priėmimo tvarką bei aptarnavimo teritorijų sąrašą. Pakeitimai siejami su 2026–2030 metų mokyklų tinklo pertvarkos plano įgyvendinimu: nuo rugsėjo 1 dienos numatyta likviduoti Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinę mokyklą, o Zarasų Pauliaus Širvio progimnaziją prijungti prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos.

    Priimti ir su savivaldybės turtu susiję sprendimai, reikalingi registracijai Nekilnojamojo turto registre bei turto perskirstymui po įstaigų pertvarkų. Taip pat 22 socialinio būsto nuomininkams, turintiems teisę į lengvatą, nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos nuomos mokestis sumažintas 50 procentų.

    Be to, taryba pritarė 99 998,88 euro investicijai į UAB „Zarasų būstas“, didinant įstatinį kapitalą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad lėšos planuojamos trims vidutinės talpos, apie 20 sėdimųjų vietų autobusams, atitinkantiems ne žemesnį nei Euro 6 standartą, įsigyti, siekiant gerinti keleivių vežimo paslaugų kokybę.

    Sporto infrastruktūros dalyje vienbalsiai pritarta dviejų projektų teikimui: Zarasų sporto centro aikštynų atnaujinimui ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos sporto bazės atnaujinimui. Savivaldybė įsipareigotų prisidėti ne mažiau kaip 25 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o po įgyvendinimo bent trejus metus organizuoti nemokamas fizinio aktyvumo veiklas.

    Zarasų sporto centro projekto preliminari vertė siekia apie 300 000 eurų, iš jų 75 000 eurų sudarytų savivaldybės biudžetas, o 225 000 eurų būtų planuojama iš Europos Sąjungos lėšų. Paraiškas finansavimui pateikti reikia iki rugsėjo 15 dienos.

    Posėdžio pabaigoje daug laiko skirta Kontrolės komiteto pirmininko skyrimui. Nors buvo pradėta slapto balsavimo procedūra, ji sustabdyta dėl nepatvirtintų balsų skaičiavimo komisijos veiklos nuostatų, kurių, kaip numato tarybos veiklos reglamentas, prireikė procedūrai užbaigti.

    Tarybos narių nuomonė išsiskyrė, ar užtenka vien reglamente aprašytos tvarkos, tačiau galiausiai, posėdyje dalyvauti likus 15 narių, bendru sutarimu klausimas atidėtas kitam posėdžiui. Kitas tarybos posėdis numatytas rugsėjo 4 dieną.

  • Paskutinę vasaros dieną Visagine – „ORBITA Fest“: skelbia laiką, atlikėjus ir durų atidarymą

    Paskutinę vasaros dieną Visagine – „ORBITA Fest“: skelbia laiką, atlikėjus ir durų atidarymą

    Rugpjūčio 31 dieną Visagine suplanuotas pirmasis muzikos festivalis „ORBITA Fest“, kviečiantis paskutinę vasaros dieną praleisti pušynų apsuptyje. Organizatoriai žada įvairių žanrų programą ir visos dienos renginio formatą, orientuotą į gyvą skambesį bei festivalinę patirtį gamtoje.

    Festivalio pavadinimas siejamas su orbitos idėja – nuolatiniu sugrįžimu ir traukos jėga, sujungiančia žmones, vietas bei svarbius vasaros prisiminimus. Tokia koncepcija pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkama regioniniuose renginiuose, kai koncertas tampa ne tik pasirodymų seka, bet ir vientisu pasakojimu.

    Skelbiama, kad scenoje pasirodys Katarsis, Jauti, Garbanotas, Superkoloritas, Frizz, Varža ir loafers. Programa sudaryta taip, kad skirtingi kolektyvai kurtų dinamišką nuotaikų kaitą, o klausytojai galėtų atrasti ir gerai žinomus vardus, ir naujesnius skambesius.

    Renginio dieną durys bus atidarytos 14:00, o festivalio pradžia numatyta 15:00. Organizatoriai pabrėžia, kad įėjimas bus su bilietais, todėl planuojantiems vykti verta iš anksto pasirūpinti dalyvavimu ir kelionės laiku.

    Taip pat nurodoma, kad renginį kofinansuoja Visagino savivaldybės administracija pagal 2026 metais vykdomą kultūros ir meno projektų finansavimo konkursą. Tokia parama dažnai padeda regionuose pritraukti atlikėjus, gerinti techninę renginių kokybę ir užtikrinti, kad programos taptų prieinamos platesnei auditorijai.

  • Svarbi žinia Visagino 9 kl. tėvams: iki spalio 5 dienos galite gauti paramą mokiniui

    Svarbi žinia Visagino 9 kl. tėvams: iki spalio 5 dienos galite gauti paramą mokiniui

    Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centras informuoja 9 klasės mokinių tėvus, kad pasibaigus profesinio mokymo programai, vykdytai eksperimento tvarka, galima kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams. Parama skiriama įvertinus šeimos pajamas ir kitas nustatytas aplinkybes.

    Dėl paramos mokinio reikmenims prašymus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos iki spalio 5 dienos. Dėl nemokamo maitinimo prašymai priimami visus mokslo metus, taip pat vertinant šeimos finansinę situaciją.

    Kada skiriama socialinė parama?

    Parama skiriama, kai vienam šeimos nariui tenkančios pajamos neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 349 eurų 50 centų. Tokiu atveju papildomų sąlygų paprastai nereikia.

    Jei pajamos neviršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 466 eurų, parama gali būti skiriama, kai šeimoje yra bent viena papildoma aplinkybė. Tarp jų numatyta situacija, kai vienas iš tėvų augina vaiką vienas, šeimoje yra asmuo su negalia, auginami trys ar daugiau vaikų, vaikas yra netekęs maitintojo, šeimą ištiko nelaimė ar rimtos ligos atvejis.

    Taip pat numatyta galimybė paramą skirti, kai pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 582 eurų 50 centų. Tokiais atvejais gali būti reikalingas mokyklos pateiktas prašymas, o sprendimą lemia socialinės rizikos ar kitos nurodytos aplinkybės.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Prašymus galima pateikti atvykus į Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių Parko g. 14-108. Taip pat prašymus galima teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS.

    Jei kyla klausimų dėl dokumentų, pajamų vertinimo ar terminų, gyventojai kviečiami kreiptis telefonu 8 617 58040 arba 8 386 33 801. Savivaldybė primena, kad pateikus prašymą svarbu įsitikinti, jog visi duomenys apie šeimos sudėtį ir pajamas yra tikslūs, nes nuo jų priklauso sprendimas dėl paramos.

  • DI platforma „Principle“ siūlo ne prognozuoti ateitį, o simuliuoti šimtus scenarijų ir sprendimus

    DI platforma „Principle“ siūlo ne prognozuoti ateitį, o simuliuoti šimtus scenarijų ir sprendimus

    Vietoj bandymų nuspėti, kas nutiks rinkoje po pusmečio ar metų, vis daugiau įmonių ieško būdų pasirengti kelioms skirtingoms ateitims vienu metu. Tokį požiūrį siūlo DI grįsta strateginių simuliacijų platforma „Principle“, kuri modeliuoja organizacijas, konkurentus, reguliuotojus ir kitus rinkos veikėjus.

    Platformos idėja paprasta: ne pateikti vieną prognozę, o „prasukti“ šimtus tikėtinų scenarijų ir patikrinti, kaip skirtingi sprendimai atlaikytų sukrėtimus. Tai gali būti konkurento žingsniai, naujos rinkos atvėrimas, įsigijimas, reguliaciniai pokyčiai ar geopolitinės rizikos.

    Nuo prognozių prie simuliacijų

    „Principle“ įkūrėjas Artur Kiulian pabrėžia, kad komanda sąmoningai vengia „krištolinio rutulio“ pažadų. Jo teigimu, tikslas yra suteikti įrankį veiksmams, o ne gražiai skambančią ateities viziją, kuri realybėje dažnai subliūkšta.

    „Mes nekuriame prognozavimo mašinos. Mes kuriame veiksmų mašiną“, – sakė Artur Kiulian.

    Toks požiūris augo iš patirties, kai organizacijos buvo užkluptos nepasirengusios: COVID-19 pandemija, o vėliau ir Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Kiulian teigia, kad net mažai tikėtini įvykiai tampa katastrofiški tada, kai nėra iš anksto apgalvotų veiksmų plano.

    Kaip veikia skaitmeniniai „dvyniai“

    Metodiškai „Principle“ remiasi dideliu kalbos modeliu kaip suspaustu pasaulio modeliu, kuris „įžeminamas“ realiomis rinkos sąlygomis. Sistema sudėlioja dabartinę situaciją ir leidžia skaitmeniniams skirtingų rinkos veikėjų „dvyniams“ žingsnis po žingsnio reaguoti vieniems į kitus.

    Taip imituojama dinamika, kurią įmonės kasdien mato realybėje: vieno dalyvio sprendimas sukelia grandininę reakciją, o strategija gali „lūžti“ ne dėl vieno veiksnio, bet dėl kelių sutampančių pokyčių. Platforma išryškina, kuriose vietose planas trapus, o kurios kryptys atrodo atsparesnės.

    Kodėl tradicinis planavimas stringa

    Didelės organizacijos seniai taiko scenarijų planavimą, tačiau ši praktika dažnai būna lėta ir brangi, o ataskaitos pasensta dar joms nepasiekus vadovų stalo. Be to, informacijos srautas šiandien toks tankus, kad vien žmogaus analitinių gebėjimų nepakanka aprėpti tūkstančius signalų.

    Kiulian kritikuoja rinkoje paplitusį norą pirkti „tikslų rytojaus atsakymą“, ypač kai DI produktai žada prognozuoti žmonių elgesį ar rinkos eigą. Jo logika kitokia: vertė atsiranda tada, kai organizacija supranta galimas kryptis ir turi įrankius pasirinkti veiksmus, o ne tada, kai gauna vieną skaičių ar vieną „teisingą“ prognozę.

    „Vietoj to, kad sakytume, kas nutiks, duokime įrankius suprasti, kur judate ir kur norite būti. Tai daug galingiau“, – sakė Artur Kiulian.

    „Principle“ praktikoje orientuojasi į sprendimus, kuriuos verslai priima nuolat, o ne kartą per metus. Platforma padeda testuoti, kaip pasikeistų rezultatai keičiant veiksmų seką, tempą ar kapitalo paskirstymą, ir kaip į tai galėtų sureaguoti konkurentai bei kiti veikėjai.

    Vienas pavyzdžių – programinės įrangos bendrovė MacPaw, kuri vertino augimo planą kelioms produktų kryptims per 24 mėnesius. Per kelias savaites platforma sugeneravo daugiau nei 500 strateginių krypčių, paleido 480 scenarijų ir modeliuodama 90 rinkos veikėjų parodė, kad panašiai atrodantys planai ilgainiui gali duoti skirtingą rezultatą.

    Pasak „Principle“, įmonės vis dažniau atsitraukia nuo ketvirtinių ar metinių planų kaip pagrindinio valdymo ritmo. Vietoj to strategija koreguojama kas mėnesį, remiantis naujais signalais, o sprendimų priėmimas tampa labiau decentralizuotas, nes kasdienius pasirinkimus daro ne tik strategijos vadovai.

    Platformos kūrėjai taip pat akcentuoja, kad simuliacijose svarbu ne apsimesti, jog šališkumo nėra, o jį modeliuoti. Tai reiškia bandymą atkurti, kaip skirtingi reguliuotojai, valstybės ar organizacijos realybėje priima sprendimus, o ne taikyti „neutralų“ elgesį.

    Šią vasarą „Principle“ viešai demonstravo DI rinkos simuliaciją, apimančią laikotarpį iki 2028 metų vidurio. Bendrovė teigia, kad pasikartojantis modelis daugelyje scenarijų buvo infrastruktūros ribojimai: augimą gali stabdyti ne vien modelių kokybė ar lustai, o elektros tiekimas, leidimai ir tinklų pajėgumai.

    Simuliacijos taip pat iškėlė vadinamųjų juodųjų gulbių rizikas, kurios dažnai lieka už pagrindinės rinkos darbotvarkės ribų, pavyzdžiui, automatizuotų agentų grandininį gedimą, kai klaida per sistemas plinta greičiau, nei žmonės spėja įsikišti, arba DI sustiprintą rinkos išpardavimą finansų rinkose.

    „Principle“ istorija prasidėjo nuo krizių valdymo ir darbo su viešuoju sektoriumi, tačiau komanda galiausiai pasuko į verslo strategiją, nes būtent ten lengviau sukurti tvarų modelį. Bendrovė skelbia pritraukusi 2,5 milijono JAV dolerių ikiseed investiciją, tai yra apie 2,3 milijono eurų.

    Ar strateginės simuliacijos taps kasdieniu įrankiu ne tik korporacijoms, bet ir mažesnėms įmonėms, lems kaina, duomenų kokybė ir tai, ar vadovai gebės simuliacijas paversti realiais sprendimais. Tačiau rinkos kryptis aiški: ne vien spėti, o nuolat treniruotis veikti skirtingomis sąlygomis.

  • Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Europoje per pastarąją savaitę fiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Kartu rinkoje skaičiuota ir daugiau nei penki išėjimai bei susiję įsigijimų ar susijungimų pranešimai.

    Tarp labiausiai aptariamų naujienų išsiskyrė pranešimai, kad „Nvidia“ svarsto galimą „Hugging Face“ įsigijimą. Viešumoje minima suma siekia apie 12 mlrd. eurų, tačiau kol kas tai vertinama kaip nepatvirtinta informacija, kurią rinka seka dėl jos galimo poveikio DI ekosistemai.

    Jei toks sandoris įvyktų, jis sustiprintų „Nvidia“ pozicijas ne tik kaip lustų tiekėjos, bet ir kaip visos DI programinės įrangos grandinės dalyvės. „Hugging Face“ bendruomenė ir jos platforma yra tapusios svarbiu kanalu atviriems modeliams, duomenų rinkiniams ir DI diegimui, ypač kūrėjų bei tyrėjų aplinkoje.

    Investicijų fronte dėmesio sulaukė ir „Einride“ įkūrėjų inicijuotas rizikos kapitalo fondas, kuris, kaip skelbiama, siekia pritraukti apie 450 mln. eurų Europos „deep tech“ projektams. Tokie planai atspindi tęsiamą kapitalo persiorientavimą į gilesnes technologijas, kur svarbus ne vien augimas, bet ir mokslinis bei inžinerinis pranašumas.

    Pastebima, kad vis daugiau investuotojų akcentuoja DI pritaikymą ne tik programinėje įrangoje, bet ir fizinėje infrastruktūroje, pramonėje bei sveikatos technologijose. Kartu auga susidomėjimas sprendimais, kurie DI diegia kaip produktyvumo įrankį, pavyzdžiui, automatizuojant rizikos kapitalo patikras ar sutrumpinant analizės laiką.

    Sveikatos inovacijų srityje minima ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos problema, kurią kai kurie startuoliai bando spręsti greitesniais kvėpavimo testais. Rinkoje tai siejama su platesne tendencija: medicinoje ieškoma sprendimų, kurie pagreitintų atranką, sumažintų diagnostikos klaidas ir leistų efektyviau paskirstyti sveikatos sistemos resursus.

    Bendras savaitės paveikslas rodo, kad Europa išlaiko aktyvumą nepaisant griežtesnių kapitalo sąlygų. Didžiausio dėmesio sulaukia sandoriai, kuriuose susikerta DI infrastruktūra, atvirojo kodo ekosistemos, gynybos ir pramonės technologijos bei vis labiau įrodymais grindžiamos sveikatos inovacijos.

  • Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajonas ruošia naują traukos centrą: Mozūriškių dvare kelsis „Verbų namai“

    Vilniaus rajono savivaldybė planuoja Mozūriškių dvaro sodyboje įkurti „Verbų namus“ – naują kultūros įstaigą, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Ši tradicija laikoma reikšminga nematerialaus kultūros paveldo dalimi, o savivaldybė siekia ją pristatyti šiuolaikiškai ir plačiau.

    Numatoma, kad „Verbų namai“ perimtų iki šiol vykdytas Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios funkcijas. Savivaldybė akcentuoja, kad dabartinės patalpos nebeatitinka išaugusių poreikių, kai veikla apima ne tik ekspozicijas, bet ir edukacijas, parodas bei sukauptų vertybių saugojimą.

    Kas keistųsi lankytojams?

    Naujajame centre planuojamos nuolatinės ir laikinos parodos, edukaciniai užsiėmimai, konferencijos, seminarai ir bendruomenės renginiai. Taip pat numatyta vienoje vietoje kaupti ir prižiūrėti verbų kolekciją, o sukauptą medžiagą pristatyti lankytojams aiškiai ir patraukliai.

    Planuojama pasitelkti ir šiuolaikinius sprendimus: vaizdo siužetus, interaktyvias priemones, verbų rišėjų pasakojimus, pristatančius ne tik pačias verbas, bet ir jų gamybos kelią. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų muziejų ir kultūros centrų praktiką, kai autentiškos tradicijos derinamos su edukacinėmis patirtimis.

    „Čekoniškių seklyčia daugelį metų buvo svarbi vieta, kurioje buvo saugoma ir pristatoma verbų rišimo tradicija. Tačiau šiandien mums reikia daugiau erdvės ir daugiau galimybių – tiek edukacijoms, tiek parodoms, tiek pačių verbų kolekcijos saugojimui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Kodėl pasirinktas Mozūriškių dvaras?

    „Verbų namus“ planuojama įkurti atnaujintoje Mozūriškių dvaro sodyboje, kuri yra kultūros paveldo objektas ir turi parko teritoriją. Savivaldybė pabrėžia, kad vieta pasirinkta dėl istorinės ir kultūrinės aplinkos bei ryšio su apylinkėse gyvenančia verbų rišėjų bendruomene.

    Institucijos teigimu, dvaro erdvės sudarytų sąlygas vienoje vietoje derinti muziejinę, edukacinę ir kultūrinę veiklą, o pats objektas galėtų tapti regiono traukos tašku. Tokie projektai dažnai siejami ir su kultūrinio turizmo plėtra, kai lankytojus traukia ne tik ekspozicija, bet ir vietos istorija, architektūra bei gyvosios tradicijos.

    „Verbų rišimo tradicija – tai Vilniaus krašto tapatybės dalis, kurią turime ne tik išsaugoti, bet ir perduoti ateities kartoms gyvą, suprantamą ir patrauklią“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

    Sprendimo projektą dėl įstaigos steigimo planuojama svarstyti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitete. Galutinį sprendimą ketinama priimti artimiausiame tarybos posėdyje.

  • Vilniaus rajonas vėl didina paramą bažnyčioms: dar 100 tūkst. eurų ir antrasis kvietimas

    Vilniaus rajonas vėl didina paramą bažnyčioms: dar 100 tūkst. eurų ir antrasis kvietimas

    Vilniaus rajono savivaldybė 2026 metais dar kartą didina finansavimą tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms. Savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną pritarė papildomai skirti 100 tūkst. eurų projektams, susijusiems su sakralinių objektų ir infrastruktūros tvarkymu.

    Po šio sprendimo bendra 2026 metais numatyta suma tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms pasiekė 520 tūkst. eurų. Savivaldybė skelbia antrąjį kvietimą teikti paraiškas, kad būtų galima paremti daugiau iniciatyvų ir užbaigti jau pradėtus darbus.

    Paraiškos iki rugsėjo 10 dienos

    Kvietime dalyvauti gali Vilniaus rajone veikiančios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos. Paraiškos priimamos iki 2026 metų rugsėjo 10 dienos elektroniniu paštu, o už gautas lėšas atsiskaityti reikės iki 2026 metų gruodžio 1 dienos.

    Finansavimas numatytas šventovių, pastatų ir infrastruktūros remontui, rekonstrukcijai, vidaus patalpų bei aplinkos sutvarkymui. Taip pat gali būti remiami darbai, padedantys išsaugoti istorinę, architektūrinę, meninę ar kraštovaizdžio vertę turinčius objektus.

    Prioritetas tęstiniams projektams

    Šio etapo lėšos pirmiausia orientuotos į tęstines 2026 metų iniciatyvas. Prioritetas bus teikiamas projektams, kurie jau gavo finansavimą, tačiau jo nepakako darbams užbaigti, todėl reikalingas papildomas prisidėjimas.

    Paraiškas vertins mero potvarkiu sudaryta komisija, o galutinį sprendimą priims savivaldybės taryba. Jei trūks duomenų, pareiškėjų bus prašoma pateikti patikslinimus per 5 darbo dienas, priešingu atveju prašymas gali būti nebetęsiamas nagrinėti.

    Kodėl suma taip išaugo?

    Šiemet savivaldybė paramą didina jau antrą kartą: birželį buvo paskirta 420 tūkst. eurų, o dabar pridėta dar 100 tūkst. eurų. Anksčiau finansavimo mastas buvo gerokai mažesnis: 2024 metais skirta 135,7 tūkst. eurų, 2025 metais – 320 tūkst. eurų.

    Birželį paskirstytos lėšos buvo numatytos 14-ai bendruomenių ir bendrijų, o finansuojamos veiklos apėmė sakralinio paveldo išsaugojimą, stogų ir vidaus patalpų remontą, aplinkos tvarkymą, taip pat būtino inventoriaus bei apsaugos priemonių įsigijimą. Tarp minimų darbų – stogo rekonstrukcijos ir remonto projektai keliuose rajono maldos namuose.

    Savivaldybė pabrėžia, kad papildomas kvietimas reikalingas tam, jog daugiau pareiškėjų turėtų galimybę užbaigti darbus tame pačiame biudžetiniame cikle. Tokia praktika dažnai taikoma, kai darbų apimtys paaiškėja tik įsibėgėjus sezonui arba išaugus rangos ir medžiagų kainoms.

    Paraiškas teikiančios bendruomenės turi pagrįsti prašomą sumą ir pateikti finansavimo poreikį patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, sąmatas, sutartis ar sąskaitas. Savivaldybė taip pat nurodo, kad konsultacijos teikiamos atsakingo skyriaus specialistų nustatyta tvarka.

  • Vilnius išbandė 6 būdus prieš taršą: vienas sprendimas dulkes mažino iki 72 proc.

    Vilnius išbandė 6 būdus prieš taršą: vienas sprendimas dulkes mažino iki 72 proc.

    Bandymas realioje gatvėje

    Ar daugiau želdinių ir mažiau automobilių automatiškai reiškia švaresnį ir tylesnį miestą, Vilnius tikrino ne teorijoje, o Vėtrungių gatvėje. Čia trejus metus vykdytas projekto LIFE „GreenMe5“ bandymas leido palyginti skirtingas priemones ir jų poveikį oro kokybei bei triukšmui.

    Tyrime vertintos šešios situacijos: eismo sumažėjimas mokinių atostogų metu, dalinis eismo ribojimas viena kryptimi, eismo draudimas daliai transporto, gatvių valymas ir plovimas, želdinių barjerai bei kritulių įtaka. Matavimai buvo orientuoti į kietąsias daleles ir azoto dioksidą, kurie miestuose dažniausiai siejami su transportu ir pakeltomis dulkėmis.

    Didžiausią efektą davė gatvių plovimas

    Ryškiausi rezultatai, mažinant kietąsias daleles ir azoto dioksidą, fiksuoti po gatvių valymo ir plovimo, ypač iškart pasibaigus žiemos sezonui. Tai laikotarpis, kai ant dangų susikaupia smėlio, druskų ir smulkios taršos, o sausomis dienomis ji lengvai pakyla į orą.

    Po valymo ir plovimo smulkiųjų dalelių kiekis ore sumažėjo apie 42–45 proc., stambesnių dalelių apie 52 proc., o azoto dioksido koncentracija mažėjo iki 72 proc. Šie skaičiai rodo, kad kelių priežiūra gali turėti greitą, apčiuopiamą poveikį ten, kur tarša kyla nuo dangų ir intensyvaus eismo.

    „Gatvių valymas yra efektyvi priemonė, kurios poveikį vis dar nepakankamai įvertiname. Reguliarus gatvių ir šaligatvių valymas gali sumažinti nuo dangos į orą pakylančius teršalus“, – sakė projekto LIFE „GreenMe5“ atstovas ir Vilniaus miesto savivaldybės specialistas Emilis Tamošiūnas.

    Eismo ribojimas padeda, bet ne visada

    Pastebimas poveikis užfiksuotas ir laikinai apribojus automobilių eismą viena kryptimi: pagrindinių vertintų teršalų koncentracijos mažėjo maždaug 50–60 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad net ir trumpi eismo srautų pokyčiai gali matytis konkrečioje atkarpoje.

    Tačiau visiškas eismo ribojimas konkrečioje vietoje nedavė vienareikšmiškai geriausio rezultato. Dalies teršalų koncentracija mažėjo, bet kietųjų dalelių kiekis kai kuriais atvejais augo, o specialistai tai siejo su oro sąlygomis, vėju, fonine miesto tarša ir galimu srautų persiskirstymu į gretimas gatves.

    „Trumpalaikis eismo draudimas mažai gelbsti, nes automobiliai niekur nedingsta. Didesnio efekto galima tikėtis, kai gyventojai rečiau renkasi taršų automobilį ir dažniau renkasi alternatyvias keliones“, – sakė „ID Vilnius“ aplinkosaugos ekspertas Linas Vaitkevičius.

    Želdiniai geriausiai slopino triukšmą

    Triukšmui ir taršai mažinti Vėtrungių gatvėje įrengta tanki želdinių juosta: pasodinti 74 medžiai ir 7 977 krūmai. Vertintas tiek esamų ir naujų želdinių bendras poveikis, tiek barjeras tarp gatvės ir gyvenamojo namo.

    Kai želdiniai paaugo ir sužaliavo, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 29–52 proc., o triukšmas mažėjo apie 5,2 proc. Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad želdiniai gali keisti oro cirkuliaciją, todėl skirtingų teršalų dinamika nebūtinai bus vienoda.

    Triukšmo mažinimo prasme želdinių barjeras buvo efektyviausias išbandytas sprendimas: lyginant laikotarpį prieš vegetaciją ir po jos, triukšmo lygis mažėjo iki 6,7 proc. Tai ypač svarbu gatvėse, kur gyvenamieji namai yra arti važiuojamosios dalies.

    Lietus ir atostogos: poveikis nevienodas

    Gamtinės sąlygos taip pat turėjo aiškų efektą: po lietaus kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 24–36 proc. Krituliai sudrėkina dangą ir nusodina ore esančias daleles, todėl rezultatai sustiprino idėją, kad sausuoju metu gatvių drėkinimas gali padėti mažinti dulkėjimą.

    Tuo metu mokinių atostogų laikotarpiu sumažėjęs tėvų automobilių srautas prie mokyklos reikšmingo teigiamo pokyčio neparodė. Tai rodo, kad vienos grupės kelionių sumažėjimas yra per mažas, palyginti su bendru eismo intensyvumu gatvėje.

    Ką tai reiškia miestui

    Pagrindinė išvada aiški: vieno universalaus sprendimo, kuris vienu metu maksimaliai sumažintų ir oro taršą, ir triukšmą, nėra. Skirtingos priemonės veikia skirtingus taršos šaltinius, todėl geriausias rezultatas pasiekiamas derinant kelias priemones.

    Vilnius dalį krypčių jau taiko praktikoje: po žiemos sezono gatvės valomos vakuuminiu būdu, o vasarą, esant nepalankioms sąlygoms teršalams išsisklaidyti, dangos drėkinamos. Taip pat planuojama plėsti želdinimą intensyvaus eismo gatvėse, o oro taršos stebėseną stiprina jutiklių tinklas, kad sprendimai būtų paremti realiais duomenimis.