CP v2

Blog

  • „SBI Holdings“ į „Ajaib“ investuoja 230 mln. eurų: perima 20 proc. ir stiprina skaitmeninių aktyvų plėtrą Azijoje

    „SBI Holdings“ į „Ajaib“ investuoja 230 mln. eurų: perima 20 proc. ir stiprina skaitmeninių aktyvų plėtrą Azijoje

    Japonijos finansinių paslaugų grupė „SBI Holdings“ investavo apie 230 mln. eurų į Indonezijos daugiafunkcę investavimo platformą „Ajaib Group“ ir įsigijo maždaug 20 proc. akcijų paketą. Sandoris žymi „SBI Holdings“ siekį sparčiau plėsti skaitmeninių aktyvų veiklą Azijoje, ypač Pietryčių regione.

    „Ajaib“ viešai patvirtino strateginę investiciją, pabrėždama, kad tai viena didžiausių technologijų finansavimo rundų Indonezijoje per pastaruosius metus. Bendrovė taip pat nurodė, kad nuo veiklos pradžios 2019 metais bendra pritraukto kapitalo suma peržengė 425 mln. eurų ribą.

    „SBI Holdings“ savo pranešime tikslios sumos neįvardijo, tačiau patvirtino, kad įsigijo apie 20 proc. mažumos akcijų dalį. Dėl šio paketo Džakartoje įsikūrusi „Ajaib“ taps su „SBI Holdings“ siejama įmone, kurios rezultatai bus apskaitomi nuosavybės metodu.

    „Ajaib“ vartotojams siūlo prieigą prie vietos ir tarptautinių akcijų, obligacijų, investicinių fondų, biržoje prekiaujamų fondų, kriptoturto, stabilios vertės kriptoaktyvų, žaliavų ir valiutų rinkos instrumentų. Platforma taip pat vysto mokėjimų bei taupymo paslaugas ir teikia nebiržinius stabilios vertės kriptoaktyvų atsiskaitymo sprendimus verslui bei instituciniams klientams.

    „SBI Holdings“ teigimu, partnerystė turėtų prisidėti prie skaitmeninių aktyvų įsisavinimo regione, kur auga tiek mažmeninių investuotojų, tiek įmonių poreikis greitesniems ir pigesniems atsiskaitymams. Tokios krypties aktualumą didina ir platesnė finansų rinkų tendencija, kai vis dažniau kalbama apie turto žetonizaciją ir skaitmeninių aktyvų infrastruktūrą kaip naują kapitalo rinkų sluoksnį.

    „Šioje žetonizacijos eroje pasaulinės skaitmeninių aktyvų infrastruktūros svarba yra kaip niekada didelė“, – sakė „SBI Holdings“ valdybos pirmininkas ir prezidentas Yoshitaka Kitao.

    Grupė jau valdo kriptoturto biržas Japonijoje ir Singapūre, taip pat vykdo rinkos formavimo veiklą tarptautiniu mastu, todėl investicija į „Ajaib“ dera su strategija stiprinti pozicijas Pietryčių Azijoje. „SBI Holdings“ pabrėžia kurianti regioninį skaitmeninių aktyvų ekosistemos tinklą, o „Ajaib“ modelis, jungiantis tradicinius investicinius produktus ir skaitmeninį turtą, laikomas tam tinkamu pagrindu.

  • Egipto dykumoje rado ryklių dantis: tai atskleidė, kas čia vyko prieš dešimtis milijonų metų

    Egipto dykumoje rado ryklių dantis: tai atskleidė, kas čia vyko prieš dešimtis milijonų metų

    Netikėtas radinys dykumoje

    Pietvakarių Egipte, Abu Tarturo plynaukštėje, mokslininkai aptiko suakmenėjusių ryklių dantų, kurie šiandienės dykumos vaizdą verčia iš naujo permąstyti. Radiniai rodo, kad šios itin sausos teritorijos kadaise buvo susijusios su jūriniu, gyvybės kupinu ekosistemos pasauliu.

    Paleontologai fosforitų sluoksniuose identifikavo 14 dantų, priskirtų penkioms išnykusioms ryklių rūšims. Kartu su ankstesniais to paties regiono duomenimis tai leidžia teigti, kad viename stratigrafiniame horizonte užfiksuotos mažiausiai septynios ryklių rūšys.

    Ką pasako dantų įvairovė

    Skirtingos dantų formos padėjo atskirti ryklių grupes: vieni dantys buvo ilgi ir ploni, tarsi adatos, kiti platesni, su dantytais kraštais, dar kiti ryškiai užlenkti. Tokia morfologinė įvairovė paprastai reiškia, kad plėšrūnai medžiojo skirtingą grobį ir dalijosi buveinėmis.

    Tyrėjai mini rūšis, priskiriamas tokioms gentims kaip Cretalamna, Scapanorhynchus, Serratolamna ir Squalicorax. Kai kurie iš šių radinių Abu Tarturo vietovei yra nauji, o dalis jų anksčiau nebuvo fiksuoti Egipte, todėl jie svarbūs tikslinant vėlyvosios kreidos laikotarpio faunos paplitimą Šiaurės Afrikoje.

    Kaip čia galėjo būti jūra

    Radiniai siejami su Duwi formacija, garsėjančia fosfatų klodais ir gausiomis jūrinės kilmės fosilijomis. Vėlyvosios kreidos laikotarpiu, maždaug prieš 145–66 milijonus metų, Žemės klimatas buvo šiltesnis, o jūros lygis aukštesnis, todėl dideli šiandieninės Šiaurės Afrikos plotai buvo apsemti.

    Mokslininkai pabrėžia, kad dantys nebūtinai atspindi vieną katastrofišką įvykį. Fosforitinė nuogula laikoma „sutankintu“ geologiniu įrašu, kai santykinai plonas sluoksnis gali kaupti skirtingų laikotarpių liekanas, todėl ryklių dantys galėjo patekti į nuosėdas įvairiu metu.

    Kodėl to meto vandenys buvo tokie produktyvūs

    Didelis plėšrūnų rūšių skaičius paprastai rodo turtingą mitybinę bazę ir produktyvią jūrinę aplinką. Tyrėjai kaip galimą paaiškinimą mini upwellingą, kai į paviršių iškeliami vėsesni, maistingų medžiagų prisotinti gilesnių sluoksnių vandenys.

    Tokie procesai praturtina vandenį fosforu ir kitais elementais, skatina planktono augimą ir palaiko visą mitybos grandinę. Būtent dėl to vietovė, kuri šiandien siejama su smėliu ir kritulių stygiumi, geologinėje praeityje galėjo būti šilto, gyvybingo jūros šelfo dalis.

    „Šie radiniai parodo, kad dabar itin sausa Egipto teritorija kadaise buvo susijusi su turtinga jūrine ekosistema“, – teigiama tyrėjų išvadose.

  • Mokslininkai perrašė gyvybės žemėlapį: atrado naujus biorūšių židinius, kai kurie nyksta

    Mokslininkai perrašė gyvybės žemėlapį: atrado naujus biorūšių židinius, kai kurie nyksta

    Hotspotai atsiranda ten, kur nesitikėta

    Nauja tarptautinė analizė rodo, kad per pastarąjį šimtmetį pasaulio biologinės įvairovės žemėlapis reikšmingai pasikeitė. Mokslininkai nustatė, jog naujų rūšių atradimai ne tik papildo sąrašus, bet ir perstumia regionus, laikomus svarbiausiais biologinės įvairovės židiniais.

    Tokie ypač rūšimis turtingi plotai vadinami biologinės įvairovės hotspotais, o dalis jų išryškėja vietovėse, kurios anksčiau nebuvo laikomos išskirtinėmis. Tyrėjai pabrėžia, kad tai turi tiesioginių pasekmių gamtosaugos prioritetams ir finansavimui.

    Dar daug rūšių lieka nežinomos

    Mokslas vis dar nėra aprašęs didelės dalies Žemės gyvybės formų. Vertinimai rodo, kad formalioje taksonomijoje gali būti neįtvirtinta apie 80 proc. augalų ir gyvūnų rūšių, o tai reiškia, jog reali įvairovė yra gerokai didesnė nei matome duomenų bazėse.

    Kasmet aprašoma daugiau nei 2 000 naujų induočių augalų rūšių, tačiau mokslininkai įtaria, kad dar iki 100 000 augalų rūšių gali būti neatrastos arba neaprašytos. Net žinduolių grupėje, kuri laikoma viena geriausiai ištirtų, atradimų tempas išlieka pastebimas.

    Per šimtmetį aprašyta beveik 40 proc. šiandien žinomų rūšių

    Publikacijoje, paskelbtoje žurnale „Ecology Letters“, analizuota, kaip 1920–2020 metų laikotarpiu kito sausumos stuburinių rūšių atradimų geografija. Į analizę įtraukta daugiau kaip 9 700 paukščių, 5 200 žinduolių, 8 600 roplių ir 7 200 varliagyvių rūšių.

    Tyrėjai padarė išvadą, kad per šimtmetį mokslas atrado ir pavadino beveik 40 proc. visų dabar žinomų sausumos stuburinių rūšių. Daugiausia naujų rūšių aptikta tropikuose, ypač drėgnuose miškuose, kur biologinė įvairovė tradiciškai yra didžiausia.

    „Tai nėra vien statistika: kai atsiranda naujų duomenų, keičiasi ir tai, ką laikome svarbiausiais pasaulio biologinės įvairovės centrais“, – teigiama tyrime.

    Analizė parodė ir ryškius regioninius skirtumus. Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose fiksuotas itin spartus naujų žinduolių rūšių aprašymas, o Australija išsiskyrė roplių įvairove: žinomų roplių rūšių skaičius čia išaugo nuo 376 1920 metais iki 933 2020 metais.

    Pasak mokslininkų, nauji atradimai suformavo ir naujus hotspotus, įskaitant Indoneziją, centrinę Andų dalį Pietų Amerikoje bei Madagaskarą. Labiausiai persitvarkė varliagyvių įvairovės žemėlapis: maždaug trečdalis anksčiau išskirtų židinių užleido vietą regionams, kuriuose dabar žinoma dar didesnė įvairovė.

    Panaši tendencija matoma ir roplių atveju. Apie 20 proc. anksčiau nurodytų roplių hotspotų buvo pranokti naujų regionų, kuriuose pastaraisiais dešimtmečiais aprašyta daug daugiau rūšių, įskaitant šiaurinės Australijos savanas ir krūmynus.

    Kodėl tai svarbu gamtosaugai

    Tyrėjai akcentuoja, kad kintanti hotspotų geografija turi didelę reikšmę saugomų teritorijų planavimui. Ypač svarbu tai, kad dalis naujai išryškėjusių židinių yra vėsesnėse ar sunkiau pasiekiamose vietovėse, pavyzdžiui, Andų kalnų ir debesų miškuose, kurie istoriškai buvo prasčiau ištirti.

    Šiems regionams didėja rizika dėl klimato kaitos: kylanti temperatūra ir sausėjantys biotopai gali sparčiai mažinti rūšių išlikimo galimybes. Papildomą grėsmę kelia miškų naikinimas ir natūralių teritorijų pavertimas žemės ūkiui ar infrastruktūrai.

    Mokslininkai įspėja, kad dalis rūšių gali išnykti dar iki tol, kol bus aprašytos. Dėl to, jų teigimu, gamtosauga turi remtis ne tik gerai žinomų teritorijų apsauga, bet ir kryptingais tyrimais, padedančiais identifikuoti iki šiol neįvertintus biologinės įvairovės židinius.

  • 1400 metų paslaptis: kaip frankų karalienės plautis išliko beveik nepakitęs?

    1400 metų paslaptis: kaip frankų karalienės plautis išliko beveik nepakitęs?

    Neįprastas radinys karališkame kape

    VI amžiuje gyvenusi frankų karalienė Arnegunda buvo palaidota išskirtinai turtingai: sarkofage rasta šilko drabužių fragmentų, aukso ir granatų papuošalų, diržo bei avalynės detalių. Vienas žiedas su įrašu leido patikimai nustatyti, kad kapas priklausė būtent jai.

    Tačiau didžiausią klausimą tyrėjams kėlė ne brangenybės, o organinė liekana, kuri tokiomis sąlygomis paprastai neišsilaiko. Karalienės kūnas daugiausia buvo suiręs, bet vienas plautis kažkokiu būdu išliko net apie 1 400 metų.

    Kodėl plautis nesuyro?

    Ilgą laiką buvo manoma, kad tai galėjo lemti atsitiktinai susiklosčiusios kapo sąlygos, pavyzdžiui, drėgmė, temperatūra ar mikroorganizmų aktyvumas. Visgi vėlesni tyrimai parodė, kad vien tik „sėkmės“ paaiškinimo nepakanka.

    2016 metais bioantropologė Raffaella Bianucci išlikusį audinį analizavo elektroninės mikroskopijos metodais. Rezultatai leido daryti išvadą, kad plaučio išsilaikymą greičiausiai sustiprino sąmoningas kūno konservavimas po mirties.

    Mumifikacija Europoje: ne Egipto išskirtinumas

    Tyrėjų vertinimu, Arnegundai galėjo būti taikyta mumifikavimo forma, primenanti kai kurias senovės Romoje ir Egipte žinotas praktikas. Šiuo atveju tai nebuvo klasikinis vidinių organų pašalinimas: manoma, kad balzamavimo medžiagos pateko į kūną per burną ir galėjo pasiekti kvėpavimo takus.

    Papildomą vaidmenį, tikėtina, suvaidino kapo aplinkoje buvusios medžiagos ir jų cheminės sąveikos. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad plautyje esančios medžiagos galėjo reaguoti su vario detale, buvusia puošniame karalienės dirže, taip sustiprindamos audinių konservaciją.

    Prie ilgaamžiškumo galėjo prisidėti ir paties organo ypatybės: plaučiai kai kuriais atvejais gali irti lėčiau nei kiti organai dėl savo struktūros bei tam tikrų ląstelinių procesų. Vis dėlto šiuo atveju lemiama, kaip manoma, buvo kelių veiksnių kombinacija.

    Ką šis atvejis pasako apie ankstyvuosius viduramžius

    Arnegundos palaikai tapo svarbiu įrodymu, kad sudėtingos kūnų išsaugojimo praktikos galėjo būti taikomos ir už senovės Egipto ribų, ankstyvųjų viduramžių Europoje. Tai taip pat padėjo geriau suprasti merovingų elito laidojimo tradicijas ir jų ryšius su ankstesnėmis kultūrinėmis praktikomis.

    Tyrimai pateikė žinių ir apie pačią karalienę: manoma, kad mirties metu ji galėjo būti maždaug 60–70 metų amžiaus, o tai VI amžiaus kontekste laikoma ilgu gyvenimu. Kapavietės prabanga ir išlikusios aprangos detalės leido tiksliau rekonstruoti aukštuomenės statusą ir to meto reprezentacijos ženklus.

    Istorikams ir bioantropologams šis plautis iš pavienės mįslės virto informacijos šaltiniu apie chemiją, laidojimo ritualus ir socialinę hierarchiją. Naujos analizės rodo, kad net ir labai senos organinės liekanos gali atskleisti daugiau, nei buvo įmanoma įsivaizduoti ankstesniais dešimtmečiais.

  • „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „SpaceX“ iškėlė iš Indijos vandenyno „Starship“: ką reiškia šis manevras prieš orbitą

    „Starship“ grįžta į bazę

    „SpaceX“ paviešino vaizdus, kaip iš Indijos vandenyno iškeliamas „Starship“ antrojo laipsnio korpusas ir pakraunamas ant laivo. Šis aparatas liepos pabaigoje po bandymo pirmą kartą minkštai nusileido vandenyje, o vėliau kurį laiką dreifavo.

    Operacija vyko netoli Kalėdų salos, kur „Starship“ buvo atvilktas nuo atviros jūros. Įmonei prireikė specialios platformos ir trosų sistemos, nes daugiau kaip 50 metrų ilgio konstrukciją saugiai užkelti ant denio yra sudėtingas inžinerinis darbas.

    Kodėl „SpaceX“ jį pargabena

    Į Teksaso Starbase pargabenamas „Starship“ yra svarbus bandymų programai, nes leidžia detaliai įvertinti, kaip korpusą veikė pakartotinio įėjimo į atmosferą šiluma, apkrovos ir nusileidimas vandenyje. Tokia analizė paprastai naudojama šiluminės apsaugos, konstrukcinių mazgų ir sandarumo sprendimams tobulinti.

    „SpaceX“ kol kas neatskleidė, ką tiksliai darys su šiuo konkrečiu laivu, tačiau tokie grąžinimai dažniausiai reiškia du tikslus: surinkti duomenis ir patikrinti, ką realiomis sąlygomis pavyko išsaugoti arba atkurti. Pats transportavimas jūra gali užtrukti kelis mėnesius.

    Artimiausi planai: orbita ir bandymas sugauti

    Lygiagrečiai „SpaceX“ ruošiasi kitam „Starship“ skrydžiui, kuris turėtų būti išskirtinis dėl planuojamo orbitinio profilio. Iki šiol bandomuosiuose skrydžiuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pakilimui, valdymui, grįžimui ir nusileidimo procedūroms, o orbitinis etapas reikštų naują sudėtingumo lygį.

    Įmonė taip pat siekia priartėti prie pilno pakartotinio panaudojimo modelio, kai tiek „Super Heavy“ stiprintuvas, tiek „Starship“ antrasis laipsnis būtų sugrąžinami ir greitai paruošiami naujam startui. Vienas ambicingiausių tikslų yra bandymas „Starship“ sugrąžinti taip, kad jį galėtų perimti bokšto mechaninės „rankos“, panašiai kaip anksčiau bandyta su „Super Heavy“.

    Be to, „SpaceX“ yra pranešusi apie naujas plėtros kryptis ir papildomos infrastruktūros planus, kurie ilgainiui turėtų padidinti startų skaičių. Tokie projektai paprastai siejami su komercinių krovinių iškėlimu, „Starlink“ tinklo plėtra ir pasirengimu ilgesnėms misijoms, kuriose „Starship“ numatomas kaip pagrindinė transporto priemonė.

  • Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija – tarp didžiausių vandenilio gamintojų: kam jis iš tiesų naudojamas šiandien?

    Lenkija pagal pramoninę vandenilio gamybą jau dabar yra tarp didžiausių pasaulyje, tačiau šis faktas daugeliui vis dar skamba netikėtai. Kasdienėje vaizduotėje vandenilis dažniau siejamas su ateities transportu, nors realybėje didžioji jo dalis naudojama tradicinėje pramonėje.

    Didžiausias vandenilio vartotojas šiandien yra chemijos sektorius, ypač amoniako gamyba, nuo kurios tiesiogiai priklauso azotinių trąšų pramonė. Vandenilis taip pat plačiai naudojamas naftos perdirbime, kur jis reikalingas degalų valymui ir kokybės gerinimui, mažinant sieros junginių kiekį.

    „Tai nėra technologija, kuri Lenkijoje tik pradeda rastis, vandenilis pramonėje naudojamas seniai“, – sakė prof. dr. hab. inž. Jakubas Kupeckis.

    Vandenilis svarbus ir energetikoje bei mokslo infrastruktūroje, kur jis pasitelkiamas, pavyzdžiui, generatorių aušinimui elektrinėse ar specializuotos tyrimų įrangos darbui užtikrinti. Dėl aukštų reikalavimų patikimumui tokios sritys ilgą laiką rėmėsi būtent vandenilio technologijomis, kurios jau turi sukauptą eksploatacinę patirtį.

    Lenkijoje taip pat intensyviai vystomos naujos vandenilio gamybos kryptys, susijusios su elektrolize, kai vanduo skaidomas panaudojant elektros energiją. Viena perspektyviausių krypčių yra kietojo oksido aukštatemperatūrė elektrolizė, galinti padidinti proceso efektyvumą, ypač kai yra prieiga prie aukštos temperatūros šilumos.

    Greta elektrolizerių plėtojamos ir elektrocheminės sistemos, kurios gali veikti dviem režimais: gaminti vandenilį arba, atvirkščiai, paversti jį elektra ir šiluma kaip kuro elementai. Tokie sprendimai laikomi svarbiais ne tik transportui, bet ir decentralizuotai energetikai, kur svarbi stabili vietinė elektros ir šilumos gamyba.

    Kitas plėtros vektorius siejamas su branduolinės energetikos ir vandenilio grandine, kai aukštos temperatūros reaktoriai galėtų tiekti šilumą ir energiją vandenilio ar sintetinių degalų gamybai. Ne mažiau svarbi ir atsinaujinančių išteklių kryptis, kai vandenilis gaminamas panaudojant perteklinę vėjo ar saulės energiją, kuri kitu atveju būtų prarandama.

    Vandenilio potencialas dažnai siejamas su transportu, nes kuro elementai gali būti pritaikomi automobiliuose, traukiniuose ar laivyboje, ypač ten, kur sudėtinga tiesioginė elektrifikacija. Tačiau viena reikšmingiausių jo nišų ateityje gali tapti ilgalaikis energijos kaupimas, leidžiantis subalansuoti sistemą ne valandoms, o dienoms, savaitėms ar net sezonams.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad daliai dabar vystomų technologijų iki masinio pritaikymo dar reikia laiko, ypač dėl kainos, infrastruktūros ir reguliavimo. Pasak prof. J. Kupeckio, kai kurių sprendimų platesnio diegimo galima tikėtis per 10–20 metų.

  • „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ DI režimas kelionėms: kainų sekimas, taškų skaičiavimas ir viešbučių rezervacija

    „Google“ paieškoje plečia DI režimo galimybes kelionių planavimui: vartotojai gali stebėti skrydžių kainas pokalbio lange, greičiau palyginti viešbučius ir kai kuriais atvejais užsakymą atlikti neišeidami iš sistemos. Bendrovė teigia, kad tikslas – sumažinti laiką, kurį žmonės praleidžia šokinėdami tarp skirtingų paieškos rezultatų ir rezervavimo puslapių.

    Viena svarbiausių naujovių – skrydžių kainų sekimas DI režime, perkeliant funkciją iš „Google Flights“. Įvedus maršrutą ir datas, asistentui galima nurodyti sekti tarifus, o pranešimai apie pokyčius siunčiami į el. paštą.

    Vis dėlto ši kainų pranešimų paslauga diegiama ne visur: „Google“ nurodo, kad ji prieinama daugiau kaip 180 šalių, tačiau Europos ekonominėje erdvėje kol kas nepalaikoma. Tai reiškia, kad daliai Europos vartotojų funkcionalumas gali būti ribotas arba startuoti vėliau.

    DI režime taip pat atsiranda galimybė patikrinti skrydžių ir viešbučių kainas lojalumo taškais ar myliomis. Vartotojui reikia pateikti kelionės kryptį, datas ir lojalumo programos pavadinimą, o sistema parodo, kiek taškų reikėtų konkrečiam variantui.

    Pradžioje ši funkcija palaiko duomenis iš „Alaska Airlines“ ir „Hawaiian Airlines“, taip pat „American Airlines“, o viešbučių pusėje – „Choice Hotels International“, „Hilton“ ir „Wyndham Hotels & Resorts“. „Google“ skelbia, kad artimiausiu metu sąrašą papildys „Accor“, „Hyatt“, „LATAM Airlines“, „Flying Blue“ ir „Lufthansa Group“.

    Dar viena naujovė – galimybė greitai užsakyti viešbutį neišeinant iš DI režimo, kai pasiūlymą aptarnauja partneriai. Po užklausos vartotojui pateikiami variantai su svečių atsiliepimais ir pagrindiniais palyginimo parametrais, o užsakymo pabaiga atliekama kelių paspaudimų seka.

    „Kelionės planavimas turi daug judančių dalių ir begalę pasirinkimų. DI režimas padeda gauti realaus laiko informaciją, palyginti skrydžius ir viešbučius, rasti rekomendacijas ir sudėlioti planą, o dabar pridedame naujus būdus sekti kainas, tikrinti tarifus taškais ar myliomis ir rezervuoti viešbutį tiesiai DI režime“, – teigiama „Google“ pranešime.

    Viešbučių greitas užsakymas startuoja JAV, anglų kalba, ir veikia su partneriais, tarp kurių minimi „Expedia“, „Marriott International“ ir „Priceline“. „Google“ pabrėžia, kad pardavėju ir klientų aptarnavimo atsakomybe šiame modelyje išlieka apgyvendinimo teikėjas arba rezervavimo platforma.

    Tokie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau virsta veiksmų atlikimo įrankiu: nuo informacijos suradimo pereinama prie palyginimo, planavimo ir pirkimo vienoje vietoje. Vartotojams tai gali reikšti patogumą, tačiau kartu didėja priklausomybė nuo platformos, kuri sprendžia, ką rodyti pirmiausia ir kokius partnerių pasiūlymus pateikti.

  • Neįtikėtina: „iPhone“ išgyveno kritimą iš stratosferos ir pateko į Guinnesso rekordus

    Neįtikėtina: „iPhone“ išgyveno kritimą iš stratosferos ir pateko į Guinnesso rekordus

    Į Guinnesso rekordų knygą įrašytas neįprastas bandymas, kuriame iš stratosferos numestas išmanusis telefonas po smūgio liko veikiantis. Eksperimentą surengė apsauginių dėklų gamintojas „RHINOSHIELD“ kartu su Jungtinės Karalystės aviacijos ir kosmoso bendrove „Sent Into Space“.

    Telefonas balionu buvo pakeltas į maždaug 30,6 kilometro aukštį, tai yra apie 100 400 pėdų virš Žemės. Tokia riba jau priskiriama stratosferai, kur sąlygos gerokai atšiauresnės nei įprastame skrydyje: žemesnė temperatūra, mažesnis slėgis ir didesni aplinkos svyravimai.

    Įrenginys buvo įdėtas į specialiai šiam bandymui paruoštą apsauginį dėklą, o po numetimo vėliau surastas netoli Kirunos Švedijoje. Skelbiama, kad telefonas buvo atgautas birželio 24 dieną, o paieška, net susiaurinus zoną iki maždaug dviejų kilometrų, truko kelias valandas.

    „Mums buvo svarbu pademonstruoti ne tik kritimo aukštį, bet ir tai, kaip apsauga elgiasi esant ekstremaliam slėgiui ir temperatūrai“, – sakė projekto atstovai.

    „RHINOSHIELD“ teigimu, bandymas buvo susietas su kuriama „AirX“ produktų linija ir idėjomis, pasiskolintomis iš amortizacijos sprendimų automobiliuose bei avalynėje. Tokiuose projektuose pagrindinis tikslas yra sumažinti smūgio energijos perdavimą įrenginiui, todėl realiame naudojime panašūs sprendimai gali reikšti mažiau sudužusių ekranų ir mažesnes remonto išlaidas.

    Rekordo bandymas vyko netoli Esrange kosmoso centro, kur dažnai rengiami aukštuminiai balionų skrydžiai ir testai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad net jei įrenginys išgyvena kritimą, tokiose aukštumose papildomą riziką kelia staigūs temperatūros pokyčiai, slėgio skirtumai ir galimas korpuso sandarumo pažeidimas, todėl tokie eksperimentai yra ir inžinerinis, ir logistinis iššūkis.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.

  • Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Pirmieji „Archer“ 8×8 jau kariuomenėje

    Švedijos ginkluotės pirkimų agentūra FMV perdavė Švedijos ginkluotosioms pajėgoms pirmąsias keturias ratines savaeiges haubicas „Archer“ 8×8. Tai pradžia didesnio 48 sistemų įvedimo į tarnybą etapo, kuris numatytas pagal 2023 metais sudarytą sutartį.

    Pasak FMV, naujieji „Archer“ sustiprins artilerijos pajėgumus pietų Švedijoje ir Gotlando saloje, o tai svarbu ir NATO Baltijos jūros regiono saugumui. Agentūra nurodo, kad pristatymai turėtų tęstis iki 2030 metų.

    Kuo skiriasi 8×8 versija

    „Archer“ yra Švedijoje sukurta 155 milimetrų kalibro savaeigė artilerijos sistema, kurią gamina „BAE Systems“ padalinys Švedijoje. 155 milimetrų kalibras yra NATO standartas, todėl sistema pritaikyta Vakarų amunicijos ekosistemai ir bendroms logistikos grandinėms.

    Švedija anksčiau naudojo „Archer“ 6×6 platformą, kuri į tarnybą įėjo 2016 metais. Naujoji 8×8 versija, kaip skelbiama, turi geresnes pravažumo savybes ir gali pasiekti iki 90 kilometrų per valandą greitį, todėl lengviau manevruoja skirtingomis sąlygomis.

    Greitis mūšio lauke ir ugnies galia

    FMV teigia, kad „Archer“ gali užimti arba palikti ugnies poziciją maždaug per 20 sekundžių. Taip pat nurodoma, kad sistema gali paleisti šešis šūvius ir per mažiau nei dvi minutes pasitraukti maždaug 500 metrų, mažindama riziką patekti į atsakomąją ugnį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, „Archer“ šaudymo sparta gali siekti iki devynių šūvių per minutę. Automatinėse dėtuvėse sistema gabena 21 šovinį ir gali vykdyti kelių sviedinių vienalaikio smūgio režimą, kai keli sviediniai pasiekia taikinį tuo pačiu metu.

    Priklausomai nuo naudojamos amunicijos, maksimalus „Archer“ nuotolis gali viršyti 50 kilometrų. Tokie parametrai šiuolaikinėje artilerijoje vertinami kaip svarbūs, nes didesnis nuotolis ir greitas pozicijos keitimas leidžia veikti toliau nuo fronto ir mažinti aptikimo tikimybę.

    Ukrainos patirtis: modernumas turi kainą

    „Archer“ sistemos naudojamos ir Ukrainoje, o Švedijos 2023 metais užsakytos platformos, kaip skelbiama, turi padėti kompensuoti dalį anksčiau perduotų vienetų. Tačiau viešojoje erdvėje yra buvę kritikos dėl tam tikrų konstrukcinių ir eksploatacinių ypatybių.

    Ukrainos pusė yra atkreipusi dėmesį, kad pažeidžiamas gali būti atviriau išdėstytas hidraulikos mazgas, kurį lengviau apgadinti. Taip pat pabrėžiama, jog dėl aukšto automatizavimo „Archer“ ne visada gali naudoti kiekvieno tipo 155 milimetrų amuniciją, o efektyviam darbui reikia gerai parengtų artileristų, todėl mokymai gali užtrukti ilgiau.

    Nors sistema vertinama kaip labai technologinė ir turinti aiškių pranašumų, intensyvaus karo sąlygomis pažangi automatika gali reikšti ir papildomus apribojimus bei jautrumą tam tikriems gedimams. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl informacijos apie „Archer“ naudojimą fronte viešumoje pasirodo palyginti retai.