CP v2

Blog

  • Klaipėdoje – finansavimo galimybės regionui: ministras ir ILTE su CPVA atsako verslui

    Gegužės 19 dieną Klaipėdos kultūros fabrike finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatys verslui ir viešajam sektoriui skirtas finansavimo priemones, kurios taikomos investicijoms ir regionų plėtrai. Renginio tikslas – praktiškai paaiškinti, kokie instrumentai šiuo metu veikia ir kaip jais pasinaudoti Klaipėdos regione.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikime bus aptariama, kaip finansavimo sprendimai gali padėti įmonėms greičiau įgyvendinti plėtros planus, o savivaldybėms – parengti ir įgyvendinti brandžius projektus.

    Kas bus pristatoma?

    Renginyje akcentuojami du pagrindiniai keliai: ILTE finansavimo galimybės verslui ir CPVA vaidmuo administruojant investicinius projektus bei padedant pareiškėjams susigaudyti reikalavimuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, taip pat projektų parengimo ir įgyvendinimo konsultacijas.

    Tokio formato susitikimai aktualūs įmonėms, kurios planuoja didesnes investicijas į modernizavimą, našumo didinimą, skaitmeninimą ar tvaresnius sprendimus. Regionuose ypač svarbu iš anksto įsivertinti tinkamumą finansavimui ir pasiruošti dokumentus, nes konkurencija dėl priemonių ir terminai neretai būna griežti.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtrą per projektų prizmę. Vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį ir tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai gali virsti apčiuopiamais pokyčiais savivaldybėse ir įmonėse.

    Po oficialios dalies dalyviai galės konsultuotis su ILTE ir CPVA ekspertais. CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti individualų laiką ir tiksliau aptarti konkrečius poreikius.

    „Siekiame, kad finansavimo priemonės regione būtų ne tik žinomos, bet ir realiai pritaikomos konkretiems projektams“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

  • Kretingos rajone vyks 12 km žygis Kardo rinktinės partizanams atminti: startas Darbėnuose

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga ir šiemet rengia nacionalinį projektą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Vienas iš šio projekto žygių gegužės 16 dieną vyks Kretingos rajone ir bus skirtas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti.

    Organizatoriai kviečia prisijungti prie 12 kilometrų maršruto, kuris prasidės Darbėnuose ir ves per Ežkepių, Nausėdų bei Kiaupiškių apylinkes. Žygio pradžia numatoma 9 valandą, o pabaiga planuojama apie 16 valandą.

    Kur ir kada renkasi dalyviai

    Dalyvių registracija vyks prie Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios nuo 8.45 iki 9.45. Norintys taip pat galės dalyvauti šv. Mišiose, kurios vyks nuo 9.00 iki 9.45.

    Vėliau, nuo 10.00 iki 10.30, prie partizanų paminklo numatytas laisvės kovotojų pagerbimas ir trumpas iškilmingas minėjimas. Po jo žygeiviai leisės į maršrutą pėsčiomis.

    Maršrutas su istorinėmis stotelėmis

    Pirmoji žygio atkarpa driekiasi nuo Darbėnų iki Ežkepių kaimo ir siekia apie 5,3 kilometro. Ežkepiuose planuojama stotelė senosiose kapinėse, kur bus lankomas Lietuvos partizano Mikalojaus Klaniaus Algio kapas ir pagerbiamas jo atminimas.

    Antroji atkarpa veda iš Ežkepių į Nausėdų kaimą, jos ilgis apie 4,56 kilometro. Nausėdose dalyviai sustos Kardo rinktinės partizanų kautynių ir žūties vietoje, kur išgirs trumpą istorinį pasakojimą ir pagerbs žuvusiuosius.

    Paskutinė maršruto dalis drieksis iki Kiaupiškių kaimo ir sudarys apie 2,14 kilometro. Čia planuojamas sustojimas autentiškoje partizanų globėjų Burbų sodyboje, kur dalyvių lauks sutiktuvių vaišės, partizanų dainos ir galimybė apžiūrėti Partizanų muziejų.

    Kas laukia finiše

    Apie 15 valandą Kiaupiškiuose numatytas susitikimas su partizanų istorijos rekonstruktoriumi Aurimu Rapaliu. Taip pat dalyviai išgirs sodybos šeimininko pasakojimą apie vietos istoriją ir ryšį su rezistencijos laikotarpiu.

    Žygio pabaiga planuojama apie 16 valandą, po kurios dalyviai išvyks autobusais. Organizatoriai primena, kad tokie atminimo žygiai skirti ne tik fiziniam iššūkiui, bet ir gyvam istorijos pažinimui bei bendruomeniškumui stiprinti.

  • Joniškyje Jaunimo darbuotojo diena: kokių iniciatyvų ir veiklų jaunimui planuojama toliau

    Joniškyje Jaunimo darbuotojo diena: kokių iniciatyvų ir veiklų jaunimui planuojama toliau

    Joniškio rajono savivaldybėje vicemerės Indrė Stalnionienė ir Gita Vilčiauskienė, mero patarėja Akvilė Mickevičiūtė bei jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė pasveikino Joniškio Atviro jaunimo centro jaunimo darbuotojas profesinės šventės proga.

    Susitikimas skirtas Jaunimo darbuotojo dienai, kuri Lietuvoje minima gegužės 14 dieną. Ta proga aptartos kasdienės jaunimo darbuotojų veiklos ir tai, kaip savivaldybė gali prisidėti prie saugių, patrauklių erdvių jauniems žmonėms kūrimo.

    Susitikimo metu kalbėta apie jaunimo įsitraukimą į centro veiklas, dažniausiai kylančius iššūkius ir tai, kokių priemonių reikia, kad veiklos pasiektų platesnį jaunų žmonių ratą. Taip pat pristatytos planuojamos veiklos ir jaunimo iniciatyvos artimiausiam laikotarpiui.

    Jaunimo darbuotojo diena į atmintinų dienų sąrašą įtraukta 2024 metais, kai tai įteisino Seimas. Šios dienos tikslas yra atkreipti dėmesį į su jaunais žmonėmis dirbančių specialistų darbo reikšmę ir stiprinti pagarbą jų profesijai.

    Šventės kontekste akcentuota, kad jaunimo darbuotojai dažnai tampa pirmuoju kontaktu jauniems žmonėms, ieškantiems pagalbos, motyvacijos ar prasmingos veiklos po pamokų. Tokiose erdvėse svarbu ne tik užimtumas, bet ir pasitikėjimu grįstas ryšys, padedantis ugdyti socialinius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Taip pat pabrėžta, kad jaunimo iniciatyvoms reikalingas nuoseklus palaikymas ir aiškios galimybės įsitraukti į sprendimų priėmimą bendruomenėje. Savivaldybės teigimu, planuojant ateities veiklas siekiama, kad jos atlieptų realius jaunų žmonių poreikius ir būtų lengvai pasiekiamos.

    Joniškio rajono savivaldybė

  • Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Joniškio ir Šiaulių regiono delegacija Zadare: kaip Kroatija greitina ES projektus ir partnerystes

    Gegužės 11–15 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas kartu su Šiaulių regiono savivaldybių atstovų delegacija oficialaus vizito metu lankėsi Zadaro savivaldybėje Kroatijoje. Pagrindinis kelionės tikslas buvo praktiškai susipažinti su Kroatijos savivaldos veikimu ir tuo, kaip vietos valdžia planuoja bei įgyvendina ES fondų finansuojamus projektus.

    Susitikimuose su Zadaro miesto meru Šime Erlić ir savivaldybės komanda aptartos miesto plėtros kryptys, aplinkosaugos sprendimai, skaitmeninės iniciatyvos ir socialinės integracijos politika. Delegacija domėjosi, kokie valdymo modeliai padeda išvengti vėlavimų ir kaip organizuojamas projektų parengimas, viešieji pirkimai bei rizikų kontrolė.

    Vizito metu taip pat įvyko pokalbiai su Zadaro apskrities vadovybe, kur akcentuota ES investicijų reikšmė infrastruktūros atnaujinimui ir viešųjų paslaugų stiprinimui. Aptariant apskrities ekonominį potencialą, daug dėmesio skirta transporto, turizmo ir kultūros projektams, kurie daro tiesioginę įtaką regiono konkurencingumui ir gyventojų mobilumui.

    Praktinė vizito dalis apėmė ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes: savivaldybių atstovai svarstė, kaip partnerystės gali padėti greičiau keistis gerosiomis praktikomis, pritraukti ekspertų ir tikslingiau planuoti investicijas. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendrai rengti tarptautines iniciatyvas, ypač kai kalbama apie darnų judumą, skaitmenizaciją ir socialinių paslaugų prieinamumą.

    Delegacija dalyvavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms skirtos parodos atidaryme Zadaro nacionaliniame muziejuje. Kultūrinė programa vizituose paprastai laikoma svarbia „minkštosios diplomatijos“ dalimi, kuri padeda stiprinti institucinius ryšius ir pristatyti Lietuvos kultūrą tarptautinėje erdvėje.

    Vizito metu savivaldybių atstovai apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Kroatijoje ir susitiko su ambasadoriumi Eduardu Borisovu bei lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikime aptartas savivaldybių vaidmuo įgyvendinant diasporos politiką, taip pat galimybės ieškoti miestų partnerių ir kurti praktinį bendradarbiavimą su Kroatijos savivaldybėmis.

    Kaip pabrėžė delegacijos nariai, susitikimuose daugiausia dėmesio skirta projektų įgyvendinimo iššūkiams ir sprendimams, kurie leidžia geriau planuoti terminus, finansinius srautus ir rezultatus. Tokia patirtis aktuali ir Lietuvos savivaldybėms, ruošiantis naujų investicijų ciklams bei siekiant, kad ES lėšos kuo greičiau virstų apčiuopiama nauda gyventojams.

    Joniškio rajono savivaldybė informavo, kad vizitas buvo orientuotas į patirties apsikeitimą ir konkrečių bendradarbiavimo krypčių paiešką. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai prisidės prie efektyvesnio projektų valdymo ir stipresnių tarptautinių ryšių Šiaulių regione.

  • Kelio darbų zonos – ne kliūtis: „Kelių priežiūra“ primena, kas lemia saugumą

    Kelio darbų zonos – ne kliūtis: „Kelių priežiūra“ primena, kas lemia saugumą

    Prasidėjus intensyvesniam kelių remonto ir priežiūros sezonui, valstybinės reikšmės keliuose vis dažniau matyti laikini eismo ribojimai, susiaurintos juostos ir dirbanti technika. AB „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad tokios atkarpos vairuotojams turėtų būti vertinamos ne kaip nepatogumas, o kaip reali darbo vieta.

    Kelių darbai vyksta atviroje eismo aplinkoje, kur sąlygos nuolat kinta dėl oro, matomumo ir transporto srauto. Dėl to net nedidelis greičio viršijimas ar per vėlai pastebėtas ženklas gali sukurti kritinę situaciją ir darbuotojams, ir patiems eismo dalyviams.

    „Kelio darbų zona yra darbo vieta, tik ji įrengta šalia intensyvaus eismo. Mūsų žmonės dirba vos už kelių metrų nuo pravažiuojančių automobilių, todėl kiekvienas vairuotojo sprendimas čia tampa ypač svarbus“, – sakė AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Bendrovė primena, kad saugumo lygį tokiose zonose lemia ne vien taisyklės, bet ir vairavimo kultūra: dėmesys ženklams, numatomas elgesys bei tinkamas greitis. Kelių darbų vietose itin pavojingi staigūs manevrai, į telefoną nukreiptas žvilgsnis ar bandymas paskutinę sekundę „praslysti“ prieš susiaurėjimą.

    Eismo saugumą didina priemonės

    AB „Kelių priežiūra“ nurodo diegianti įvairias eismo saugumo priemones, kurios padeda vairuotojams anksčiau pamatyti pasikeitusias sąlygas. Tarp jų naudojami mobilūs smūgio slopintuvai, laikini nukreipiamieji elementai, šviesą atspindintys ženklinimo sprendimai ir triukšmą sukeliančios juostos.

    Tokios priemonės ypač svarbios tada, kai dėl nuovargio ar monotoniško važiavimo vairuotojo dėmesys sumenksta. Vis dėlto bendrovė akcentuoja, kad net ir geriausiai suprojektuotas laikinas eismo organizavimas neapsaugos, jei vairuotojas ignoruoja ribojimus arba delsia reaguoti.

    Ką vairuotojai turėtų prisiminti

    Kelininkai ragina kelio darbų zonose laikytis nustatyto greičio, iš anksto planuoti persirikiavimą ir nuolat stebėti laikinus ženklus, nes jie gali keistis pagal darbų etapą. Taip pat svarbu laikytis didesnio atstumo, kad staigiai stabdant būtų laiko sureaguoti.

    Praktika rodo, kad riziką mažina paprasti sprendimai: neaplenkti ten, kur to nerekomenduoja ženklinimas, ir vengti „paskutinės sekundės“ manevrų ties susiaurėjimais. Kelio darbų zona yra trumpa kelionės dalis, tačiau būtent joje klaidos kaina gali būti didžiausia.

    Kur pranešti apie pavojus

    AB „Kelių priežiūra“ primena, kad apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose galima pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Bendrovė taip pat nurodo, kad gyventojai gali pateikti informaciją užpildydami pranešimo formą interneto svetainėje arba pažymėdami kliūtis programėlėje „Waze“.

    Kelininkai pabrėžia, kad tokie pranešimai padeda greičiau identifikuoti rizikingas vietas ir operatyviau reaguoti. Tačiau kasdienį saugumą kelio darbų zonose, anot jų, pirmiausia lemia vairuotojų budrumas ir pagarba žmonėms, dirbantiems šalia eismo.

  • Gegužės 18–24 dienomis Pakruojo rajone: kūrybinės dirbtuvės, Muziejų naktis ir parodos

    Gegužės 18–24 dienomis Pakruojo rajone: kūrybinės dirbtuvės, Muziejų naktis ir parodos

    Savaitės renginiai

    Pakruojo rajone gegužės 18–24 dienomis suplanuota įvairių kultūrinių veiklų: nuo kūrybinių dirbtuvių vaikams ir terapinių skaitymų iki poezijos renginių bei Muziejų nakties programos. Organizatoriai kviečia rinktis renginius skirtingose rajono vietose, o dalis jų skirta ir šeimoms, ir senjorams.

    Gegužės 18 dieną 15.00 valandą Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos Pašvitinio padalinyje vyks kūrybinės dirbtuvės vaikams Menas ant akmenėlio: kuriame spalvotus veidukus. Tai edukacinė veikla, orientuota į kūrybiškumą ir praktinį meninį užsiėmimą.

    Gegužės 19 dieną 10.00 valandą Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo parapijos senjorų namuose numatyti terapiniai skaitymai Pavasaris mūsų prisiminimuose. Tokios iniciatyvos dažnai siejamos su bendrystės stiprinimu ir emocinės savijautos palaikymu per literatūrą bei pokalbį.

    Poezija, dokumentavimas ir Šeimos diena

    Gegužės 21 dieną 13.00 valandą kiemelyje prie Rozalimo bibliotekos vyks Tarptautinio poezijos festivalio Poezijos pavasaris 2026 skaitymai. Tą pačią dieną 15.00 valandą Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje planuojama poezijos ir muzikos popietė.

    Gegužės 22 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos Paguliankos kaime, Plento kaime, Linkuvos seniūnijoje vyks Linkuvos žydų kapinių dokumentavimas. Vakare, 17.00 valandą, Linkuvos kultūros centre rengiamas Linkuvos gimnazijos paskutinio skambučio minėjimas.

    Tą pačią dieną 17.00 valandą Pakruojo kultūros centro Lygumų skyriuje vyks koncertas Pavasariniai muzikos žiedai. 19.00 valandą Stačiūnų daugiafunkciame centre numatytas Šeimos dienai skirtas renginys ir Naisių vasaros teatro akustinės muzikos programos koncertas.

    Muziejų naktis ir veikiančios parodos

    Gegužės 23 dieną 16.00 valandą Pakruojo ugniagesių draugijos stoginėje ir Pakruojo sinagogoje vyks Muziejų naktis. Šis renginys Lietuvoje kasmet pritraukia lankytojus galimybe pažinti kultūros erdves iš arčiau ir netradiciniu laiku.

    Gegužės 24 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos Paguliankos kaime, Plento kaime, Linkuvos seniūnijoje tęsis Linkuvos žydų kapinių dokumentavimas. Organizatoriai ragina atkreipti dėmesį į laiką ir vietą, nes dalis veiklų vyksta skirtinguose rajono padaliniuose.

    Visą mėnesį ir ilgiau rajone veikia ir parodos: Gačionių padalinyje rodoma vaikų piešinių paroda Žiedai mamai, o Linkuvos kultūros centre eksponuojami Simonos Trinkaitės tapybos darbai Svajinga ir spalvinga. Pakruojo bibliotekoje (3 aukšte) iki gegužės 30 dienos galima aplankyti Irenos Kairienės tapybos darbų parodą.

    Pašvitinio padalinyje iki gegužės 31 dienos veikia dokumentų paroda Pašvitinio šnektos pėdsakai, skirta kraštiečio kalbininko Juozo Bilevičiaus 105 metų gimimo metinėms. Žeimelio muziejuje Žiemgala ir jo erdvėse taip pat suplanuotos kelios parodos, tarp jų 100 metų radijui, o Pakruojo krašto muziejuje Žiemgala nuo gegužės 16 dienos pristatoma prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda Tapybos formos.

    Parengta pagal kultūros įstaigų pateiktą informaciją.

  • Lenkijos ligoninės netenka gydytojų iš už ES: atimamos laikinos teisės dirbti, pasekmės pacientams

    Lenkijoje dalis ligoninių susiduria su nauju iššūkiu: regioninės gydytojų rūmų institucijos pradėjo naikinti laikinas teises verstis gydytojo praktika medikams iš ne Europos Sąjungos šalių. Pokyčiai labiausiai gali smogti mažesnių miestų gydymo įstaigoms, kurios pastaraisiais metais trūkumus dažnai dengė specialistais iš užsienio.

    Ši tvarka siejama su pandemijos ir karo Ukrainoje laikotarpiu įvestu supaprastintu mechanizmu, leidusiu greičiau įdarbinti dalį medikų. Tačiau kartu buvo numatytos papildomos sąlygos, tarp jų ir pareiga per nustatytą terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius lenkų kalbos mokėjimą ne žemesniu nei B1 lygiu.

    Remiantis viešai skelbtais duomenimis, iki gegužės 12 dienos regioninės gydytojų rūmų institucijos jau buvo panaikinusios 207 tokias laikinas teises. Didesnis skaičius atvejų fiksuotas Mazovijos regione, mažesni, bet reikšmingi skaičiai minimi ir kituose vaivadijose, o bendrai ši situacija potencialiai gali paliesti ir iki maždaug 1 000 užsienio gydytojų.

    Praktinis poveikis gali būti greitas: jei dalis medikų netenka teisės dirbti, ligoninės priverstos perplanuoti budėjimus, mažinti paslaugų apimtis arba laikinai riboti kai kurių skyrių veiklą. Tokie pokyčiai dažniausiai pirmiausia atsispindi pacientams per ilgesnes eiles, sudėtingesnį patekimą pas specialistus ir didesnį krūvį likusiems gydytojams.

    Didžiausia rizika mažiems miestams

    Mažesnių miestų ir periferinių regionų ligoninės Lenkijoje jau ne vienerius metus kalba apie nuolatinį gydytojų trūkumą. Tokiose vietovėse konkuruoti dėl darbuotojų su didžiaisiais miestais sudėtinga, todėl užsienio medikai tapo viena iš realių priemonių užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą.

    Vienos iš ligoninių vadovė viešai aiškino, kad jų įstaigoje gydytojų stoka yra nuolatinė, o pritraukti specialistą dirbti provincijoje esą itin sunku.

    „Mums nuolat trūksta gydytojų. Esame gilioje provincijoje, o prisivilioti gydytoją dirbti kartais atrodo beveik neįmanoma“, – sakė Ustšykų Dolnų ligoninės laikinoji direktorė Malgožata Kormoš.

    Šis ginčas atsiduria tarp dviejų tikslų: iš vienos pusės, pacientų saugumo ir aiškių profesinių standartų, įskaitant gebėjimą sklandžiai bendrauti valstybine kalba. Iš kitos pusės, sveikatos apsaugos sistemos pajėgumo, kai realus personalo stygius verčia ieškoti greitų sprendimų, kad būtų užtikrintos budėjimo grandys ir bazinės paslaugos.

    Ką reiškia B1 lygio reikalavimas?

    B1 lygis Europos kalbų metmenyse paprastai reiškia gebėjimą susikalbėti kasdienėse situacijose, suprasti pagrindines temas ir aiškiai perteikti informaciją. Medicinoje tai ypač svarbu dėl anamnezės rinkimo, informuoto sutikimo, vaistų vartojimo instrukcijų ir rizikų paaiškinimo.

    Vis dėlto ligoninių vadovai atkreipia dėmesį, kad staigus didesnio skaičiaus gydytojų praradimas gali sukelti grandininį efektą: jei neįmanoma sukomplektuoti budėjimų, kenčia priėmimo skyriai, planinės konsultacijos ir stacionaro darbas. Tai galiausiai gali paliesti milijonus pacientų, ypač regionuose, kur alternatyvų pasirinkimas ribotas.

    Ko galima tikėtis toliau?

    Tolimesnė eiga priklausys nuo to, kiek medikų spės pateikti kalbos mokėjimą patvirtinančius dokumentus, o kiek pasirinks ieškoti darbo kitose šalyse arba kitose srityse. Taip pat svarbu, ar bus koreguojami pereinamieji laikotarpiai ir ar atsiras papildomų mechanizmų, padedančių greičiau pasiekti reikalaujamą kalbos lygį.

    Kol kas ligoninės, ypač mažesnėse savivaldybėse, ruošiasi scenarijui, kad dalies specialistų gali nebelikti, o tai reikštų dar didesnį krūvį likusiam personalui. Pacientams tai gali virsti labiau apčiuopiamais dalykais: ilgesniu laukimu, dažnesniais vizitų perkėlimais ir mažesniu paslaugų prieinamumu.

  • Palūkanų normos Lenkijoje gali vėl kilti: liepos prognozė taps lūžio tašku kredito rinkai

    Lenkijoje stiprėjant infliacijos spaudimui ir augant geopolitinei įtampai, finansų rinkos vis dažniau vertina scenarijų, kad palūkanų normos šiemet dar gali būti didinamos. Nors iki liepos posėdžių ciklo reikšmingų pokyčių nesitikima, signalai iš RPP retorikos rodo aiškų poslinkį griežtesnės politikos link.

    Pastaruoju metu dalis RPP narių viešai pabrėžia, kad rizika kainų stabilumui didėja, o infliacijos lūkesčiai gali tapti sunkiau suvaldomi. Tai ypač aktualu, jei energijos išteklių kainos ir tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, nes tokie veiksniai paprastai tiesiogiai persiduoda degalų, transporto ir maisto kainoms.

    „Iki metų pabaigos labiau tikėtina palūkanų normų didinimo kryptis, jei kainų šokas padidintų infliacijos lūkesčių atitrūkimo riziką“, – sakė RPP narys Przemysławas Litwiniukas.

    Jo teigimu, esminiu atskaitos tašku taps liepa, kai Lenkijos centrinis bankas NBP paskelbs naują infliacijos projekciją. Būtent ši prognozė, kaip tikimasi, gali atverti platesnę diskusiją RPP viduje, ar reikia griežtinti pinigų politiką, jei matysis, kad infliacija įsitvirtina aukščiau tikslo.

    Kas pasikeistų skolininkams?

    Jei palūkanų normos būtų keliamos, labiausiai tai pajustų kintamų palūkanų paskolų turėtojai ir nauji besiskolinantys gyventojai. Tokiais atvejais brangsta mėnesio įmokos, o bankai dažniau taiko griežtesnį mokumo vertinimą, todėl daliai žmonių tampa sunkiau pasiekti norimą paskolos sumą.

    Rinkoje palūkanų kėlimo lūkestis paprastai didina ir finansavimo kainą įmonėms, ypač toms, kurios remiasi trumpalaikiu skolinimusi. Dėl to gali lėtėti investicijos ir atsargesni tampa sprendimai dėl plėtros, nors poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išliktų aukštesnės palūkanos.

    Kada gali būti priimtas sprendimas?

    Pagal skelbiamą posėdžių ritmą, po liepos RPP dar turėtų svarstyti palūkanų klausimą kelis kartus iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad jei liepos projekcija rodys atkakliai aukštesnę infliaciją, rudenį ir metų pabaigoje didėja tikimybė sulaukti konkretesnių sprendimų.

    NBP vadovas Adamas Glapińskis anksčiau yra sakęs, kad palūkanų didinimo svarstymas būtų labiau tikėtinas, jei infliacija tvariai pakiltų virš 3,5 proc. ribos ir prognozės rodytų, kad tai ne laikinas šuolis. Dalis ekonomistų Lenkijoje jau dabar numato, kad artimiausiais mėnesiais toks lygis yra realus, tačiau lemiamas bus klausimas, ar tendencija užsifiksuoja ilgesniam laikui.

    RPP paskutinį kartą palūkanų normą didino 2022 metais, o nuo tada rinkos dėmesys daugiausia buvo sutelktas į infliacijos slopimo tempą ir ekonomikos atsparumą. Dabar, atsinaujinus kainų rizikoms, palūkanų kryptis vėl tampa vienu svarbiausių kintamųjų kredito rinkai.

  • Artimieji Rytai kelia naftos kainas: analitikai prognozuoja, kad „Brent“ brangs ilgiau

    Užsitęsęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi tiekimo rizika gali ilgiau išlaikyti pakeltas „Brent“ naftos kainas. Tokį vertinimą pateikia banko PKO BP analitikai, pabrėždami, kad rinkoje išlieka struktūrinis pasiūlos trūkumas.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos išsiskyrė dideliais svyravimais, kuriuos skatino baimės dėl konflikto išplitimo ir galimų trikdžių pagrindiniuose energetikos maršrutuose. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius paveikti eksportą iš Persijos įlankos regiono.

    Tiekimo grandinės rizika išlieka

    Vienas svarbiausių kainas palaikančių veiksnių – rizika laivybai ir krovinių judėjimui siauruose maršrutuose, kurie yra kritiškai svarbūs pasaulinei naftos prekybai. Net ir laikini apribojimai ar išaugusios draudimo bei logistikos sąnaudos gali greitai persiduoti į galutinę kainą.

    Analitikų vertinimu, tokioje aplinkoje net ir formaliai didinamas gavybos planas ne visuomet tampa lemiamu veiksniu kainoms. Jei fizinis tiekimas sutrinka, rinkoje svarbiausias tampa realus naftos srautų prieinamumas, o ne deklaruojami gavybos tikslai.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad pasaulinė rinka gali išlikti deficitinė, todėl kainų spaudimas į viršų gali užsitęsti ir ateinančiais ketvirčiais. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad tiekimo normalizacija dažnai vėluoja net ir sumažėjus tiesioginei įtampai.

    Brangsta ne tik nafta

    PKO BP taip pat atkreipia dėmesį į pramoninių metalų kainų šuolius, ypač vario, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos ciklą ir investicijų lūkesčius. Vario paklausą pastaruoju metu stiprina du veiksniai: ribojama pasiūla ir augantis poreikis elektros infrastruktūrai.

    Rinkoje daug kalbama apie didėjančias elektros tinklų investicijas bei duomenų centrų plėtrą, kurią spartina dirbtinis intelektas. Tokie projektai didina laidininkų ir transformatorių paklausą, o tai palaiko vario kainas net tada, kai platesnė ekonomika rodo mišrius signalus.

    Tuo pat metu aukštai laikosi ir aukso kaina, kurią dažnai palaiko geopolitinė įtampa, centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsidrausti nuo rizikų. Vis dėlto aukso perspektyvas gali riboti griežtesnės pinigų politikos lūkesčiai, jei infliacija pagrindinėse ekonomikose išliks užsispyrusi.

    Ką stebės rinka artimiausiais mėnesiais?

    Artimiausiu laikotarpiu naftos kainų kryptį lems keli praktiniai indikatoriai: realūs eksporto srautai, laivybos sąlygų stabilumas ir atsargų dinamika pagrindiniuose regionuose. Ne mažiau svarbūs bus ir sprendimai, susiję su strateginių atsargų naudojimu bei vartojimo prognozėmis.

    Jei įtampa regione išliks, o pasiūlos atsigavimas vyks lėtai, gali įsitvirtinti scenarijus, kai nafta išlieka brangesnė ilgiau. Toks fonas paprastai persiduoda ir degalų kainoms, logistikos kaštams bei platesniems infliacijos lūkesčiams.

  • Strabag: vien pinigų neužtenka – be greitesnių leidimų ir žaliavų investicijos vėluos

    Po kelių ketvirčių nuosmukio Lenkijos statybos rinka laukia didelės transporto infrastruktūros projektų bangos: planuojami geležinkelių, kelių ir uostų darbai turi išjudinti užsitęsusią stagnaciją. Tačiau rangovai įspėja, kad vien finansavimas ir pasirašytos sutartys negarantuoja nei terminų, nei biudžetų laikymosi.

    „Strabag“ valdybos narys Lenkijoje Wojciechas Trojanowskis sako, jog lemiamas veiksnys bus administracinių procedūrų pagreitinimas. Pasak jo, dideliems projektams dažniausiai trukdo ne statybos pajėgumų stoka, o sprendimų grandinė: poveikio aplinkai vertinimai, vandentvarkos derinimai, statybos leidimai, priežiūra ir galutiniai priėmimai.

    Kur stringa projektai?

    Didžiausiu „Achilo kulnu“ įvardijami sprendimai, susiję su leidimais kelių projektams, kurie praktikoje dažnai tampa vėlavimų šaltiniu. Kai projektai įstringa procedūrose, rangovams sudėtinga planuoti technikos ir žmonių apkrovas, o užsitęsę terminai kelia riziką ir viešiesiems užsakovams, ir tiekimo grandinėms.

    Rinkoje taip pat laukiama teisės aktų pakeitimų, kurie supaprastintų infrastruktūros projektų administravimą. Verslo vertinimu, be aiškesnio planavimo ir pakankamų žmogiškųjų resursų institucijose, net ir gerai parengti investiciniai planai gali prasilenkti su realybe.

    Krušyvos tampa siauruoju kakleliu

    Dar viena jautri vieta – statybinės žaliavos, ypač užpildai ir skaldos medžiagos. Infrastruktūros projektams sutampant laike, žaliavų tiekimas gali tapti „siauruoju kakleliu“, nes jų telkiniai dažnai nutolę nuo didžiųjų statybų aikštelių, o logistika brangsta ir riboja tempą.

    Infrastruktūros ministerijos lygmeniu Lenkijoje jau skelbiama apie ketinimus geriau koordinuoti šią sritį, svarstant ir atskiro atsakingo pareigūno vaidmenį. Pasak W. Trojanowskio, problema – ne vien žaliavų geografinė koncentracija, bet ir ilgas kelias iki naujų gavybos vietų atidarymo.

    „Naujo žaliavų gavybos šaltinio, naujos kasyklos atidarymas Lenkijoje gali užtrukti apie dešimt metų“, – sakė Wojciechas Trojanowskis.

    Tokia trukmė reiškia, kad šiandien priimami sprendimai dėl išteklių ir leidimų iš esmės nulems, ar po kelių metų planuojami keliai, geležinkeliai ir uostų plėtra turės pakankamai medžiagų ir ar projektai nebus stabdomi dėl tiekimo.

    „Strabag“ planuoja augimą

    Bendrovė taip pat pateikė savo veiklos rezultatus Lenkijoje: 2025 metais „Strabag“ pajamos siekė beveik 1,9 mlrd. eurų, o darbuotojų skaičius – apie 7 000. Įmonė skelbia, kad toliau didina komandas ir nori augti kartu su rinka.

    Iki 2030 metų „Strabag“ ambicija – pasiekti maždaug 2,3 mlrd. eurų pajamas, skaičiuojant šiandienos kainomis. Įmonė akcentuoja investicijas į žmones, mažesnės taršos technologijas ir siekį ilgainiui priartėti prie klimato neutralumo, kartu plečiant veiklą energetikos ir vietinių rinkų segmentuose.