CP v2

Blog

  • Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Artėjant 2026–2027 mokslo metų pradžiai Zarasų rajono savivaldybė paruošė 81 mokyklinių priemonių kraitelį vaikams, kurie rugsėjį pirmą kartą sės į pirmos klasės suolą. Savivaldybė tikina, kad tai praktinė pagalba šeimoms ir būdas užtikrinti, kad startas mokykloje būtų sklandesnis.

    Šiemet 81 pirmokas pasiskirstys per tris ugdymo įstaigas: Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje jų bus 61, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje – 18, o Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriuje – 2. Visiems numatytas vienodas priemonių rinkinys, pritaikytas kasdieniams pirmos klasės poreikiams.

    Kas sudėta į pirmoko kraitelį

    Kraitelyje – priemonės rašymui ir skaičiavimui: HB pieštukas, spalvoti pieštukai ir flomasteriai, trintukas, dvigubas drožtukas su konteineriu, liniuotė, plunksnakotis bei mėlyno rašalo kapsulės. Taip pat įdėti sąsiuviniai linijomis ir langeliais bei A5 formato sąsiuvinių aplankalų rinkinys.

    Kūrybinėms veikloms numatyti akvarelė, teptukai ir A4 formato piešimo albumas, o darbeliams – dvipusis spalvotas popierius, spalvotas kartonas, pieštukiniai ir PVA klijai bei vaikiškos žirklės. Prie rinkinio pridedamas ir šviesą atspindintis pakabukas, svarbus vaiko matomumui kelyje tamsiuoju paros metu.

    Kodėl tokia pagalba svarbi

    Pirmoko kraitelis gali sumažinti dalį išlaidų, kurios šeimoms tenka vasaros pabaigoje, kai vienu metu reikia įsigyti daug skirtingų priemonių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vienodas rinkinys padeda išvengti situacijų, kai klasėje dalis vaikų mokslo metų pradžioje neturi būtiniausių priemonių.

    Priemonės sudėtos į kartoninį lagaminėlį, papuoštą savivaldybę reprezentuojančiu dizainu, tad kraitelis tampa ir simboline dovana pirmokui. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – palengvinti pirmąsias savaites mokykloje ir paskatinti vaikus drąsiai įsitraukti į mokymąsi bei kūrybą.

  • Visagino savivaldybės žinutė suvirpino: rugsėjo 3 dieną pastatas nušvis raudonai

    Visagino savivaldybės žinutė suvirpino: rugsėjo 3 dieną pastatas nušvis raudonai

    Visagino savivaldybė prisijungia prie socialinės iniciatyvos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vaikų sveikatą ir paremti šeimas, susiduriančias su onkologinėmis ligomis. Mieste pabrėžiama solidarumo ir bendruomeniškumo svarba, kai pagalbos labiausiai reikia čia ir dabar.

    Rugsėjo 3 dieną vakare Visagino savivaldybės pastatas bus apšviestas raudona šviesa. Savivaldybė skelbia, kad pasirinkta spalva simbolizuos rūpestį, viltį ir palaikymą vaikams bei jų artimiesiems, išgyvenantiems vieną sudėtingiausių gyvenimo etapų.

    Rugsėjis daugelyje šalių minimas kaip Auksinio kaspino mėnuo, skirtas vaikų onkologinių ligų temai. Auksinis kaspinas tarptautiniu mastu laikomas vaikų vėžio sąmoningumo simboliu, o tokios iniciatyvos dažnai siekia paskatinti ankstesnį atpažinimą ir visuomenės įsitraukimą.

    Vaikų onkologinių ligų kontekste itin svarbus ne tik gydymas, bet ir psichologinė bei socialinė parama visai šeimai. Specialistai pabrėžia, kad bendruomenės palaikymas, supratingumas ir informacijos sklaida mažina izoliacijos jausmą ir padeda šeimoms lengviau atlaikyti kasdienius iššūkius.

    Visagino gyventojai kviečiami prisidėti paprastu, bet matomu būdu: dalintis raudonai nušvitusio miesto vaizdais, skleisti žinutę apie iniciatyvą ir išreikšti palaikymą. Savivaldybė ragina nepamiršti, kad net simbolinis gestas gali tapti svarbiu vilties ženklu tiems, kurie kovoja dėl sveikatos.

  • Zarasų rajone – tūkstančiai be elektros: „ESO“ įspėja, kada gali grįžti tiekimas

    Zarasų rajone – tūkstančiai be elektros: „ESO“ įspėja, kada gali grįžti tiekimas

    Energijos skirstymo operatorius „ESO“ skelbia naujausią informaciją apie elektros tiekimo sutrikimus Zarasų rajone. Bendrovės duomenimis, daliai gyventojų elektra dar nėra atkurta, o gedimų šalinimas tęsiamas keliose vietovėse.

    „ESO“ nurodo, kad Zarasų rajono savivaldybėje fiksuojami 193 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros yra 3 430 klientų. Gedimus šalina devynios brigados, dirbančios pagal prioritetą, pirmiausia atstatant tiekimą didžiausiam vartotojų skaičiui.

    Darbai vykdomi Dusetų seniūnijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste, Zarasų seniūnijoje, taip pat Gudelių ir Sasnaukos kaimuose. „ESO“ informuoja, kad pagal tuo metu turimus duomenis gedimų šalinimo darbai Zarasų rajone gali tęstis iki rugpjūčio 28 dienos.

    Situacija Utenos regione

    „ESO“ pateiktais duomenimis, Utenos regione fiksuota 1 613 elektros tiekimo sutrikimų, o be elektros yra 20 765 klientai. Gedimus regione šalina 58 brigados, kurios, esant sudėtingoms sąlygoms, gali būti papildomai stiprinamos iš kitų teritorijų.

    Elektros tiekimo atstatymo trukmę dažniausiai lemia gedimų pobūdis ir prieinamumas, pavyzdžiui, nutrūkę oro linijų laidai, nuvirtę medžiai ar pažeistos atramos. „ESO“ primena, kad po audrų ar stipraus vėjo dalis gedimų gali būti kompleksiniai, todėl vienoje vietoje sutvarkius gedimą tiekimas ne visada atsistato iš karto.

    Kiek gedimų fiksuojama Lietuvoje?

    Visoje Lietuvoje „ESO“ tuo metu fiksavo 8 394 elektros tiekimo sutrikimus, o be elektros buvo 70 935 klientai. Gedimus šalino apie 400 brigadų.

    Gyventojams rekomenduojama laikytis saugumo: nepersikelti per nutrūkusius laidus, jų neliesti ir apie pastebėtus pavojus nedelsiant pranešti atsakingoms tarnyboms. „ESO“ teigia, kad gavus naujos informacijos apie darbų eigą ir konkrečias vietoves, duomenys bus atnaujinami.

  • „Volve“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų: DI platformą statybų konkursams plečia visoje Europoje

    „Volve“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų: DI platformą statybų konkursams plečia visoje Europoje

    Norvegijos statybų technologijų bendrovė „Volve“ pritraukė 3 mln. JAV dolerių pradinės stadijos investiciją, kurią bendrovė skirs DI platformos statybų konkursams ir priešstatybinei analizei tobulinti bei plėtrai Europoje. Perskaičiavus apytiksliu šių dienų kursu, tai sudaro apie 2,6 mln. eurų.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Skyfall Ventures, prie jo prisidėjo J12, Norrsken Evolve, OBOS Ventures, „Antler“ ir „StartupLab“, taip pat keli privatūs investuotojai. Tarp jų minimas Daniel Kjørberg Siraj, anksčiau vadovavęs OBOS – vienai didžiausių Šiaurės šalių būsto plėtros organizacijų.

    Kam skirta „Volve“ platforma

    „Volve“ įkurta 2024 metais Osle, o ją įkūrė Herman Smith, Abyl Ikshanov ir Alf Jørgen Dovland. Bendrovė kuria platformą rangovams ir viešojo sektoriaus užsakovams, kuri padeda priimti komercinius sprendimus dar iki prasidedant statyboms.

    Praktikoje didžiausias iššūkis konkursų komandoms yra laikas ir dokumentų apimtis: sutartys, brėžiniai, reikalavimai, techninės specifikacijos ir priedai dažnai sudaro šimtus ar tūkstančius puslapių. „Volve“ teigia, kad jų DI analizuoja šiuos dokumentus, susieja reikalavimus su darbų apimtimi ir išskiria galimas rizikas, kad komandos gautų struktūruotą vaizdą, kuo remtis rengiant pasiūlymą.

    Kodėl konkursų etapas lemia pelningumą

    Bendrovė pabrėžia, kad didelė dalis projekto kainos ir rizikos „užrakinama“ dar iki sutarties pasirašymo, todėl konkursų ir priešstatybinis etapas turi tiesioginę įtaką maržoms. Tai apima sprendimus, ar verta dalyvauti konkurse, kaip įkainoti darbus, kaip įvertinti sutartines sąlygas, subrangovų pasiūlymus ir galimus įsipareigojimus.

    Statybų sektoriuje konkursų dalis vis dar laikoma viena prasčiausiai skaitmenizuotų grandžių, ypač lyginant su projektavimo ar statybos darbų vykdymo valdymo įrankiais. Europos mastu statybos sudaro milžinišką investicijų segmentą, o viešieji pirkimai yra viena reikšmingiausių rinkos dalių, todėl efektyvesnė dokumentų analizė ir rizikų valdymas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Statybos yra projektų verslas: turi laimėti projektus, kad išliktum, bet laimėti blogomis sąlygomis yra blogiau nei pralaimėti“, – sakė „Volve“ bendraįkūrėjas ir vadovas Herman Smith.

    Plėtra Europoje ir nauja žinių struktūra

    „Volve“ skelbia, kad jų sprendimu jau naudojasi pagrindiniai rangovai ir viešieji užsakovai Šiaurės šalyse, o bendrovė stiprina pozicijas Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europoje. Investicijos turėtų paspartinti produkto plėtrą ir komandos augimą rinkose, kur konkursų procesai pasižymi didele dokumentų gausa ir griežtu reguliavimu.

    Kartu bendrovė diegia naują grafu paremtą struktūrą, skirtą kaupti ir susieti žinias tarp projektų. Idėja paprasta: nors kiekvienas statybų projektas skiriasi, pasikartojantys komerciniai sprendimai ir rizikos modeliai leidžia ankstesnių konkursų įžvalgas panaudoti kituose pasiūlymuose, užuot kiekvieną kartą pradėjus nuo nulio.

    Pasak „Volve“, naujas kapitalas bus nukreiptas į gilesnį sprendimo pritaikymą pagrindiniams rangovams ir viešojo sektoriaus klientams, o taip pat į spartesnę plėtrą Europoje. Bendrovė siekia, kad jų platforma taptų savotišku „intelekto sluoksniu“, kuris padeda priimti sprendimus konkursų ir priešstatybiniame etape.

  • MIRAVA ruošiasi gamybai: kaip DI gali pakeisti pramoginių laivų švartavimą ir valdymą

    MIRAVA ruošiasi gamybai: kaip DI gali pakeisti pramoginių laivų švartavimą ir valdymą

    Po trejų metų kūrimo ir bandymų bendrovė „MIRAVA“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų angelų investicijų. Pinigai bus skirti tolesnei technologijų plėtrai, mažų partijų gamybai ir pirmiesiems klientų pristatymams prieš įžengiant į Europos rinką.

    Įmonė skelbia, kad savo technologijas ir pirmąjį serijinei gamybai artimą modelį planuoja pristatyti Kanų jachtų festivalyje 2026 metų rugsėjį. Vėliau numatomas debiutas parodoje boot Düsseldorf 2027 metų sausį.

    Kas keičiasi pramoginiuose laivuose

    Pramoginis plaukiojimas daugeliui vis dar siejasi su įprastais iššūkiais: navigacija, prisišvartavimas ir tikslaus laivo pozicionavimo palaikymas reikalauja dėmesio bei patirties. Net patyrusiems savininkams tai dažnai tampa momentais, kai poilsis vandenyje trumpam virsta įtampa.

    Tuo pat metu vartotojai priprato prie išmanių, susietų ir nuolat padedančių produktų automobiliuose, telefonuose ar dėvimuose įrenginiuose. „MIRAVA“ teigimu, pramoginių laivų segmentas bręsta panašiam pokyčiui, kai technologija ne apsunkina, o tyliai sumažina kasdienių veiksmų trintį.

    DI pagalba švartavime ir pozicijoje

    Įmonės vystomos funkcijos orientuotos į tas užduotis, kurios dažniausiai „suvalgo“ laiką vandenyje: autonominį prisišvartavimą, savarankišką išplaukimą ir atvykimą, pozicijos laikymą vietoje bei išmanų sekimą. Idėja nėra atimti vairavimą iš žmogaus, o suteikti galimybę pasirinkti, kada norisi valdyti pačiam, o kada patogiau pasitelkti pagalbą.

    „MIRAVA“ aiškina, kad pozicijos laikymo režimas galėtų padėti, kai žmonės maudosi ar ilsisi, o laivas turi stabiliai išlikti pasirinktoje vietoje nepersistumdydamas nuo vėjo ar srovės. Išmanaus sekimo scenarijus projektuojamas taip, kad laivas tam tikromis veiklomis galėtų išlikti „susietas“ su naudotojais ir jų buvimo vieta.

    „Technologija neturi paversti laivo sudėtingesniu. Ji turi padėti patirti vandenį paprasčiau ir intuityviau“, – sakė „MIRAVA“ atstovai.

    Naujas ryšys su laivu

    Greta valdymo funkcijų „MIRAVA“ svarsto ir tai, ar tradicinis šturvalas turi likti vienintelis pagrindinis sąveikos būdas. Įmonė kuria išmanų dėvimą įrenginį, kuris, kaip teigiama, galėtų atlikti naudotojo atpažinimo, buvimo šalia nustatymo ir išmanaus sekimo užduotis.

    Tokio požiūrio esmė yra mažiau mygtukų ir daugiau „ketinimo“ perdavimo: sistema turėtų suprasti, kur yra žmonės ir ką jie daro, kad dalis veiksmų vyktų sklandžiau. Tai ypač aktualu situacijose, kai laive poilsiauja šeima ar draugų grupė ir niekas nenori nuolat būti „pririštas“ prie valdymo vietos.

    Moduliškumas vietoj vienos paskirties

    „MIRAVA“ teigia, kad naujos kartos išmanus laivas nėra vien autonominė navigacija, nes svarbus ir pats korpuso bei erdvių pritaikomumas. Tradiciniai pramoginiai laivai dažnai projektuojami konkrečiai veiklai, pavyzdžiui, žvejybai, vandens sportui ar kruizui.

    Bendrovė renkasi moduliškesnį principą: galinė laivo dalis, pasak kūrėjų, galėtų būti konfigūruojama skirtingai, įskaitant didesnę platformą ar pagalbinės valties tipo funkciją. Taip tas pats laivas būtų lengviau pritaikomas šeimos išvykoms, poilsiui prie vandens, svečių priėmimui ar aktyvioms pramogoms.

    Nuo demonstracijos iki realaus naudojimo

    „MIRAVA“ tvirtina, kad jos kuriami sprendimai remiasi sukaupta patirtimi: daugiau kaip 500 000 jūrmylių eksploatacinių duomenų ir išmanios navigacijos sistemos, diegtos daugiau nei 1 500 laivų. Jūrinė aplinka DI sistemoms laikoma sudėtinga dėl greitai kintančių sąlygų, vėjo, srovių, bangavimo ir nuolat besikeičiančių kliūčių.

    Praktinis iššūkis čia yra ne tik sukurti funkcijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų patikimai, būtų nuspėjamos ir neperkrautų naudotojo. Jei tai pavyksta, pramoginė laivyba gali perimti kryptį, matomą kituose sektoriuose: nuo „daugiau valdymo“ link „mažiau trinties“.

    Įmonė tikisi, kad artimiausiais metais laivų vertė bus vertinama ne vien pagal galią, dydį ar prabangą, bet ir pagal tai, kaip sumaniai laivas padeda kasdienėse situacijose. „MIRAVA“ pristatomas tikslas paprastas: daugiau laiko vandenyje skirti poilsiui ir patirčiai, o ne manevravimo stresui.

  • „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų: ką žada mangano srauto baterijos elektros tinklams

    „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų: ką žada mangano srauto baterijos elektros tinklams

    Didžiosios Britanijos ilgalaikio energijos kaupimo bendrovė „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų A serijos investiciją, kad komercializuotų mangano srauto baterijų technologiją ir pasirengtų diegimui elektros tinklų mastu.

    Finansavimo raundui vadovavo British Business Bank, o prie jo prisidėjo „Centrica“, „Ceres Power Holdings“ ir „Temasek Trust“ iniciatyva Catalytic Capital for Climate and Health.

    Bendrovė įkurta 2017 metais kaip „Imperial College London“ atskirta įmonė ir anksčiau veikė RFC Power pavadinimu. „Certain Energy“ kuria ilgalaikio energijos kaupimo sprendimus, skirtus kaupti atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą ir ją atiduoti tada, kai vėjo ar saulės gamyba smunka.

    Toks kaupimas tampa vis svarbesnis augant atsinaujinančios energijos daliai: tinkluose dažnėja situacijos, kai gamyba viršija paklausą, o vėliau susidaro trūkumas. Ilgesnės trukmės kaupikliai padeda stabilizuoti sistemą, mažina priverstinį atsinaujinančios energijos ribojimą ir poreikį įjungti dujines pikinės galios elektrines.

    Mangano srauto baterijų esmė

    Srauto baterijos nuo įprastų skiriasi tuo, kad energija kaupiama ne kietame elektrode, o skystuose elektrolituose, laikomuose išorinėse talpyklose. Dėl tokios architektūros iškrovimo trukmę galima didinti paprastai didinant talpyklas, todėl kaupimo trukmė gali siekti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    „Certain Energy“ teigia, kad jų sprendimo dvipusio naudingumo koeficientas viršija 75 proc. Bendrovė technologiją pozicionuoja kaip galinčią konkuruoti su ličio jonų baterijomis teikiant tinklo paslaugas, bet kartu suteikti ilgesnės trukmės rezervą, kurio dažnai prireikia didėjant atsinaujinančios gamybos svyravimams.

    Ilgaamžiškumas ir kaina

    Pasak bendrovės, patentuotas elektrolitas suprojektuotas maždaug 20 metų eksploatacijai su ribotu talpos mažėjimu. Tai svarbus argumentas tinklų projektams, kuriuose vertinama ne vien pradinė kaina, bet ir viso gyvavimo ciklo sąnaudos.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad manganas yra plačiai paplitęs elementas, todėl teoriškai gali padėti mažinti priklausomybę nuo brangesnių ar labiau koncentruotų žaliavų. „Certain Energy“ tikina, kad parinktos medžiagos ir konstrukcija galėtų sumažinti ribines kaupimo sąnaudas iki maždaug dešimtadalio, lyginant su panašiais vanadžio srauto baterijų sprendimais, tačiau šiuos teiginius dar turės patvirtinti komerciniai projektai realiomis sąlygomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gautas lėšas „Certain Energy“ planuoja skirti prie tinklo prijungtos megavatvalandžių klasės sistemos kūrimui Indijoje, Jungtinės Karalystės tyrimų bazės plėtrai ir tiekimo grandinės formavimui, reikalingam komerciniams diegimams.

    Bendrovė taip pat tęs pasirengimą serijinei gamybai ir platesnei komercializacijai. Rinkoje tai vyksta tuo metu, kai operatoriai ir investuotojai vis dažniau ieško ne tik greito, bet ir ilgesnio energijos kaupimo, galinčio amortizuoti kelių valandų ar paros masto atsinaujinančios energijos svyravimus.

    „Mūsų tikslas yra pateikti ilgalaikio energijos kaupimo sprendimą, kuris padėtų tinklams patikimai integruoti daugiau vėjo ir saulės energijos“, – teigė „Certain Energy“ atstovai.

  • „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    Švedijos autonominių sunkvežimių startuolio „Einride“ bendraįkūrėjai Robertas Falckas ir Linnéa Kornehed Falck kartu su buvusiu „McKinsey“ partneriu Robertu Westerdahlu pristatė naują rizikos kapitalo įmonę „Navisalma“.

    Naujasis fondas deklaruoja ambiciją per artimiausius trejus metus į Europos deep tech startuolius investuoti apie 450 mln. eurų. Tarp prioritetų įvardijamos tokios sritys kaip robotika, pramoninės technologijos ir kitos pažangios inžinerinės kryptys.

    Pirmasis etapas dar tik formuojamas

    „Navisalma“ planuoja pradėti nuo maždaug 40 mln. eurų pradinio raundo, skirto veiklos kaštams ir ankstyvos stadijos investicijoms. Skelbiama, kad didžioji šios sumos dalis jau suburta iš pačių steigėjų ir kitų investuotojų.

    Tuo pat metu numatoma vėliau siekti pagrindinio, iki 450 mln. eurų dydžio investicinio kapitalo. Viešai neatskleidžiama, kas galėtų tapti didžiaisiais investuotojais, o pats tikslas šiuo metu labiau primena siekinį, o ne uždarytą fondą.

    Europa prieš Silicio slėnio kopijavimą

    Steigėjai akcentuoja, kad fondas nenori aklai kopijuoti JAV rinkos modelio ir vietoje to remsis Europos pramoniniu pagrindu. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai deep tech projektams vis dažniau ieškoma ne tik kapitalo, bet ir gamybinių partnerių, tiekimo grandinių bei patekimo į industriją.

    „Europa puikiai kuria technologijas, bet ne visada taip pat gerai paverčia jas verte“, – sakė „Navisalma“ vadovas Robertas Falckas.

    „Mums nereikia atkartoti Silicio slėnio. Turime sujungti pažangiausias technologijas su Europos stiprybėmis inžinerijoje, dizaine, pramonėje ir kokybėje, kad kurtume pasaulinius lyderius“, – teigė jis.

    DI ir energetika jau portfelyje

    „Navisalma“ taip pat pranešė jau investavusi į Švedijos startuolį „Abundry“, kuris DI taiko energetikos sistemų našumui gerinti. Tokios investicijos atspindi platesnę kryptį, kai DI sprendimai vis dažniau diegiami infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir pramonės optimizavimo srityse.

    Pasak įkūrėjų, fondas sieks dirbti greta esamų savininkų ir investuotojų, kad technologijos pasiektų pramoninį mastą. Tokia pozicija signalizuoja ne vien finansinį, bet ir operacinį požiūrį, kuris deep tech segmente dažnai laikomas būtinu dėl ilgesnių kūrimo ciklų ir sudėtingesnio komercializavimo.

    „Europa jau turi išskirtinę kapitalo ekosistemą. Mūsų galimybė yra jos nepakeisti, o pridėti papildomą gebėjimą“, – sakė „Navisalma“ steigėjas Robertas Westerdahls.

    „Mūsų platforma sujungia technologinę ambiciją su vykdymo disciplina ir vertės kūrimu, leidžiančiu kartu su esamais investuotojais padėti pažangiosioms technologijoms pasiekti industrinį mastą“, – pridūrė jis.

  • Vilniaus rajone nemokamos konsultacijos: teisininkai ir psichologai padėjo spręsti krizes

    Vilniaus rajone nemokamos konsultacijos: teisininkai ir psichologai padėjo spręsti krizes

    Vilniaus rajono gyventojams rugpjūčio 20 dieną Nemenčinės seniūnijoje buvo surengtos nemokamos individualios konsultacijos, skirtos susiduriantiems su santykių, emociniais ar teisiniais sunkumais. Paslaugos buvo teikiamos konfidencialiai, o gyventojai galėjo aptarti konkrečias situacijas ir gauti aiškias rekomendacijas, kur kreiptis toliau.

    Konsultacijas vedė Specializuotos kompleksinės pagalbos centro specialistų komanda: konsultantai, teisininkai ir psichologai. Susitikimų metu buvo įvertinamas pagalbos poreikis, suteikiama informacija apie galimas pagalbos priemones ir aptariami praktiniai žingsniai, padedantys sumažinti rizikas bei atkurti saugumo jausmą.

    Specializuotos kompleksinės pagalbos centras yra viešąsias funkcijas atliekanti sistema, Lietuvoje užtikrinanti nemokamą ir specializuotą pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Tokia pagalba apima emocinę paramą, teisinę informaciją ir koordinavimą, kad žmogus neliktų vienas sudėtingoje situacijoje.

    Šios išvažiuojamosios konsultacijos svarbios ir dėl prieinamumo: daliai žmonių kreiptis pagalbos sudėtinga dėl atstumo, baimės būti atpažintiems ar nepasitikėjimo institucijomis. Kai specialistai atvyksta arčiau gyvenamosios vietos, mažėja praktinių kliūčių, o pagalba tampa realesnė tiems, kurie delsė kreiptis.

    Planuojama, kad tokios nemokamos konsultacijos Vilniaus rajone vyks ir ateityje, kas kelis mėnesius pasirenkant vis kitą vietą. Savivaldybė tikisi, kad reguliarus pagalbos teikimas bendruomenėse stiprins gyventojų gerovę ir primins, jog kreiptis pagalbos susidūrus su sunkumais yra normalu ir atsakinga.

  • Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Vaikus vilioja internete: ekspertai įspėja apie verbavimą, kuris prasideda nuo nekaltų užduočių

    Lietuvos saugumo institucijos perspėja, kad priešiškos jėgos vis aktyviau ieško būdų daryti įtaką visuomenei, o vienu jautriausių taikinių tampa vaikai ir paaugliai. Dažniausiai dėmesys krypsta į socialiai pažeidžiamus jaunuolius, kuriuos lengviau įtraukti į rizikingą elgesį.

    Kontaktas paprastai užmezgamas socialiniuose tinkluose ar susirašinėjimo programėlėse, prisistatant bendraamžiu, „darbdaviu“ ar net tariamu draugu. Iš pradžių siūlomos smulkios, iš pažiūros nekaltos užduotys už atlygį, pavyzdžiui, nufotografuoti objektą ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad būtent šiame etape vaikas dažnai neįvertina pasekmių, nes veiksmas gali atrodyti kaip žaidimas ar greitas būdas gauti pinigų. Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius pažeidimus, o atsisakant vykdyti reikalavimus gali būti daromas psichologinis spaudimas.

    „Verbavimas beveik niekada neprasideda nuo atviro prašymo padaryti nusikaltimą – pirmiausia kuriamas pasitikėjimas ir įtraukiama į mažas, lengvai pateisinamas užduotis“, – pabrėžia saugumo specialistai.

    Tėvų vaidmuo šioje situacijoje yra lemiamas: svarbu domėtis, su kuo vaikas bendrauja, kokiose platformose praleidžia laiką ir ar neatsirado neįprastų paslapčių, staigių pirkinių ar nepaaiškinamų pajamų. Ekspertai pataria su vaikais kalbėtis paprastai ir be kaltinimų, aiškiai aptariant, kad už „paprastą paslaugą“ internete gali grėsti reali teisinė atsakomybė.

    Praktinės priemonės taip pat gali padėti sumažinti rizikas: saugesni privatumo nustatymai, ribojamas kontaktas su nepažįstamais, dviejų veiksnių autentifikavimas ir amžių atitinkantys tėvų kontrolės sprendimai. Jei kyla įtarimų, rekomenduojama rinkti įrodymus, pavyzdžiui, ekrano nuotraukas, ir nedelsti kreiptis į atsakingas institucijas.

    Siekiant, kad vaikai, tėvai ir su jaunimu dirbantys specialistai lengviau atpažintų rizikingas situacijas, policija, Valstybės saugumo departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras yra parengę rekomendacijas, kaip elgtis susidūrus su galimu verbavimu. Jose akcentuojama ankstyva reakcija, aiškios ribos ir saugus informacijos perdavimas pareigūnams.

  • „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad privatiems klientams kompensuos tiesioginius audros nuostolius tais atvejais, kai elektros tiekimo atstatymas konkrečiame objekte užtruks ilgiau nei 72 valandas. Supaprastinta tvarka vienam klientui numatoma maksimali išmoka sieks iki 220 eurų.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas po diskusijų su Energetikos ministerija, siekiant sumažinti gyventojų patirtus nepatogumus ir papildomas išlaidas. ESO pabrėžia, jog lėšos kompensacijoms bus skiriamos iš bendrovės pelno, todėl neturėtų paveikti elektros persiuntimo tarifų ar tinklo modernizavimo planų.

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Supaprastintas nuostolių atlyginimas taikomas tiems privatiems klientams, kurių elektros tiekimas po audros nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms. Terminas skaičiuojamas nuo sutrikimo pradžios konkrečiame objekte iki realaus elektros tiekimo atkūrimo.

    Prašymus ESO savitarnoje bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos elektroniniu būdu arba siunčiant paprastu paštu. Prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas, kartu pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

    „Norime, kad ši pagalba klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, todėl prašymų teikimo procesą maksimaliai supaprastinome“, – sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

    Kokie nuostoliai kompensuojami?

    ESO teigia, kad supaprastinta tvarka bus atlyginami tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl ilgo elektros tiekimo sutrikimo. Į kompensuojamas išlaidas gali patekti sugedęs maistas, laikinas apgyvendinimas kitur, generatoriaus nuoma ar įsigijimas bei kuras generatoriui.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, sugedusio maisto kompensacija gali siekti iki 60 eurų, apgyvendinimo išlaidos iki 60 eurų už parą, generatoriaus išlaidos iki 40 eurų už parą, o kuras generatoriui iki 90 eurų už parą. Bendra suma supaprastinta tvarka ribojama iki 220 eurų.

    ESO atkreipia dėmesį, kad vien SMS žinutė apie pašalintą sutrikimą ne visada reiškia, jog elektra jau yra konkrečiame objekte. Jei pranešimas gautas, bet tiekimo nėra, gyventojai raginami nedelsiant informuoti ESO, kad būtų galima identifikuoti papildomą gedimą.

    Dar viena kompensacija: ką spręs VERT?

    Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, teisės aktuose numatyta ir kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. ESO nurodo, kad šią kompensaciją individualiai apskaičiuos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

    Kompensacijos dydis siejamas su kliento elektros energijos suvartojimu ir atjungimo trukme: taikoma fiksuota dalis ir kintamoji dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą. ESO pateikia pavyzdį, kad vidutiniam vartotojui, suvartojančiam apie 150 kWh per mėnesį, fiksuota dalis gali siekti beveik 45 eurus, o papildomai būtų skaičiuojama po 1,05 euro už kiekvieną vėlavimo valandą.

    „Šios dvi kompensavimo formos nėra tiesiog sudedamos: galiojanti tvarka numato, kad VERT apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą“, – sakė R. Juodkienė.

    Bendrovė taip pat primena, kad jei tiesioginių nuostolių kompensacija jau išmokėta, o VERT apskaičiuota suma būtų didesnė, klientui būtų išmokamas tik skirtumas. Jei VERT apskaičiuota kompensacija būtų mažesnė nei jau atlyginti tiesioginiai nuostoliai, papildomai mokama nebūtų.

    ESO duomenimis, audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų. Bendrovė nurodo, kad brigados ir rangovai tęsia darbus maksimaliomis pajėgomis, šalindami gedimus ir atkurdami elektros tiekimą.