Blog

  • Žydinti alternatyva tujoms: gyvatvorė iš šluotelinių hortenzijų – kaip įsirengti teisingai

    Žydinti alternatyva tujoms: gyvatvorė iš šluotelinių hortenzijų – kaip įsirengti teisingai

    Vis daugiau sodų šeimininkų ieško alternatyvų tujoms, o viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų – žydinčios, laisvo tipo gyvatvorės. Šluotelinės hortenzijos gali sukurti tankų, dekoratyvų „žalią barjerą“, kuris vasarą ir rudenį virsta įspūdinga žiedų siena.

    Šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata) vertinama dėl to, kad žydi ant tų pačių metų ūglių. Tai reiškia, kad net po šaltesnės žiemos augalas paprastai nepraranda žydėjimo, o pavasarinis genėjimas dažnai tik sustiprina krūmo augimą ir žiedynų gausą.

    Kas iš tiesų ją išskiria?

    Šios hortenzijos formuoja didelius kūgiškus žiedynus, kurie išsilaiko ilgai, o dalis veislių per sezoną keičia spalvą nuo žalsvos ar kreminės iki rožinės ir rausvos. Dėl to gyvatvorė atrodo kintanti ir „gyva“ be papildomų sezoninių gėlių.

    Vis dėlto svarbu įvertinti sezoniškumą: žiemą krūmai numeta lapus, tad privatumo bus mažiau nei nuo visžalių spygliuočių. Dėl to praktikoje hortenzijas dažnai renkasi kaip dekoratyvų pirmą planą, o fonui palieka visžalius augalus.

    Kaip įsirengti hortenzijų gyvatvorę?

    Pirmas žingsnis – pasirinkti vieną aiškią kryptį: ar norite aukštesnės užuovėjos, ar žemesnės ribos sklypui. Mišrus skirtingo aukščio veislių sodinimas dažnai sukuria netvarkingą vaizdą ir padidina konkurenciją dėl šviesos.

    Gyvatvorei būtinas teisingas atstumas tarp sodinukų, kurį lemia konkrečios veislės plotis. Per tankiai susodinus krūmus, gyvatvorė greičiau užsidarys, bet suprastės oro cirkuliacija, dažniau prireiks genėti, o ligų rizika gali išaugti.

    Įrengiant gyvatvorę, patogu ištempti virvę ir pažymėti sodinimo vietas. Duobė paprastai kasama apie du kartus platesnė už šaknų gumulą, sodinama tokiame pat gylyje, o pasodinus žemė lengvai suspaudžiama ir gausiai palaistoma.

    Po pasodinimo verta mulčiuoti 5–7 centimetrų sluoksniu, paliekant tarpą prie stiebo. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, slopina piktžoles ir stabilizuoja dirvos temperatūrą, o tai ypač svarbu per vasaros karščius.

    Priežiūra: laistymas, tręšimas ir genėjimas

    Pirmus du sezonus po pasodinimo hortenzijoms dažniausiai reikia reguliaraus laistymo, ypač sausromis. Vėliau susiformavę krūmai tampa atsparesni, tačiau karštomis savaitėmis papildomas vanduo išlieka svarbus, kad žiedynai būtų stambūs ir nenukentėtų lapija.

    Tręšti rekomenduojama kelis kartus per sezoną, orientuojantis į krūmų būklę ir dirvos derlingumą. Dažnai pasiteisina kompostas ir žydintiems krūmams skirti mišiniai, tačiau persistengti nereikėtų, kad augalas neaugintų vien lapijos.

    Esminis darbas – ankstyvo pavasario genėjimas, dar neprasidėjus aktyviai vegetacijai. Ūgliai dažniausiai trumpinami maždaug trečdaliu, pašalinamos silpnos ar pažeistos šakos, o gyvatvorei formuoti naudinga išlaikyti platesnį pagrindą ir siauresnę viršūnę.

    Žiedynus rudenį galima palikti per žiemą dėl vaizdo ir papildomos struktūros, o pašalinti pavasarį. Toks sprendimas ypač tinka, jei norisi, kad gyvatvorė ir šaltuoju sezonu turėtų dekoratyvumo, nors lapų ji ir neturės.

  • Rugpjūčio pabaigoje apvyniokite obels ir slyvos kamieną: paprasta gudrybė prieš kirmėles

    Rugpjūčio pabaigoje apvyniokite obels ir slyvos kamieną: paprasta gudrybė prieš kirmėles

    Rugpjūčio pabaiga – metas, kai soduose suaktyvėja vaisėdžiai kenkėjai, ypač obuolinė vaisėdė ir slyvinė vaisėdė. Būtent tada verta pritaikyti paprastą, cheminių priemonių nereikalaujantį būdą – ant kamienų uždėti gofruoto kartono juostas, kurios veikia kaip spąstai.

    Šis metodas remiasi kenkėjų vystymosi ciklu: vikšrai, baigę maitintis vaisiuose, ieško saugių plyšių po žieve, kur galėtų susisukti kokoną ir pasiruošti žiemoti. Gofruotas kartonas, priglaustas rievėta puse prie žievės, imituoja natūralias slėptuves ir „surenka“ dalį kenkėjų į vieną vietą.

    Kaip veikia kartono juostos

    Uždėta juosta tampa patrauklia priedanga vikšrams, todėl jie dažniau slepiasi būtent joje, o ne po žieve ar žemės paviršiuje. Vėliau juostą galima nuimti ir sunaikinti, taip sumažinant peržiemojančių kenkėjų skaičių ir riziką kitų metų derliui.

    Svarbu turėti realius lūkesčius: vien kartonas nepašalins visų kenkėjų, tačiau gali reikšmingai sumažinti jų populiaciją, ypač jei sode nuolat surenkami nukritę, pažeisti vaisiai. Tokie vaisiai dažnai būna vieta, kur vikšrai baigia vystymąsi ir vėliau persikelia žiemoti.

    Kaip teisingai uždėti juostas

    Reikės švaraus gofruoto kartono be lipdukų, juostų ar ryškių dažų. Iškirpkite maždaug 20 centimetrų pločio juostą ir tokio ilgio, kad kamieną būtų galima apvynioti du kartus.

    Juostą tvirtinkite maždaug 50 centimetrų aukštyje nuo žemės, rievėta puse priglausdami prie žievės, kad gerai priglustų. Apvyniotą kartoną pririškite tvirta virve ar špagatu, kad nesmuktų ir neišsikraipytų nuo lietaus ar vėjo.

    Kada tikrinti ir kada nuimti

    Juostas verta patikrinti kas dvi savaites, o jei kenkėjų sode daug – ir dažniau. Radus gausiau vikšrų ar kokonų, juostą geriau pakeisti nauja, o seną sunaikinti; jos nereikėtų mesti į kompostą, kad kenkėjai nepasklistų atgal į sodą.

    Vėlyvą vasarą uždėtas juostas rekomenduojama nuimti lapkritį ar gruodį, kai kenkėjai jau būna pasirinkę žiemojimo vietas. Taip sumažinsite tikimybę, kad pavasarį iš jų išsivystys nauja banga ir vėl prasidės vaisių kirmijimas.

    Jei po kartonu pasitaiko naudingų vabzdžių, juos verta atsargiai paleisti. O geriausią efektą šis metodas duoda kartu su higiena sode ir tinkamu priežiūros režimu, kad kenkėjams būtų kuo mažiau sąlygų sėkmingai peržiemoti.

  • Paskutiniai vasaros triukai morkoms: mažiau vandens, daugiau kalio – šaknis užaugs stambi ir tiesi

    Paskutiniai vasaros triukai morkoms: mažiau vandens, daugiau kalio – šaknis užaugs stambi ir tiesi

    Laistymas vasaros pabaigoje

    Vasaros pabaigoje morkoms dažnai naudingiau ne gausus, o retesnis ir gilesnis laistymas. Kai dirva nuolat drėgna, augalas linkęs auginti lapiją, o šaknis gali likti trumpesnė ir silpniau formuota.

    Jei lietaus mažai, laistyti verta kas kelias ar keliasdešimt dienų, orientuojantis į dirvos sausumą ir karščio bangas. Patikimiausia laistyti anksti ryte arba vakare, kad vanduo mažiau išgaruotų, o dirva spėtų sugerti drėgmę.

    Perteklinė drėgmė, ypač po ilgesnės sausros, didina šaknų trūkinėjimo riziką. Gelstantys ar senstantys lapai vasaros pabaigoje ne visada reiškia vandens trūkumą, neretai tai signalas, kad artėja branda.

    Tręšimas: kodėl svarbus kalis

    Antroje vasaros pusėje morkoms paprastai nebereikia daug azoto, nes jis skatina lapų augimą šaknies sąskaita. Šiuo metu svarbesni kalis ir fosforas, kurie siejami su šaknų vystymusi, tvirtumu ir sausųjų medžiagų kaupimu.

    Jei renkatės mineralines trąšas, verta žiūrėti į mišinius, kuriuose daugiau kalio ir mažiau azoto. Tokia kryptis dažnai pasirenkama daržovėms, kai tikslas yra ne žaliuojanti lapija, o kokybiškas derlius ir geresnis laikymas sandėliuojant.

    Iš natūralių priemonių sodininkai neretai naudoja medžio pelenus, jei jie gauti iš švarios, nedažytos ir neimpregnuotos medienos. Pelenai suteikia kalio ir kalcio, taip pat gali didinti dirvos pH, todėl svarbu nepadauginti ir įvertinti, ar dirva nėra per daug šarminė.

    Kita dažna išeitis yra gerai perpuvęs kompostas, naudojamas saikingai, nepadengiant storu sluoksniu. Vasaros pabaigoje labiau tinka subrendusi organika, nes šviežios medžiagos gali skatinti nereikalingą augimą ir prastinti šaknų kokybę.

    Ar verta trumpinti lapiją?

    Kai kurie daržininkai vasaros pabaigoje šiek tiek patrumpina morkų lapiją, tikėdamiesi, kad augalas daugiau energijos skirs šakniai. Dažniausiai kalbama ne apie visišką nupjovimą, o apie atsargų sutrumpinimą, kai lapija per tanki ar prastai vėdinasi.

    Vis dėlto per stipriai nupjovus lapus galima sumažinti fotosintezę, o tai reiškia mažiau maisto medžiagų pačiai šakniai. Dėl to rezultatas gali būti priešingas: mažesnis derlius arba lėtesnis brendimas.

    Lengvas retinimas gali pagerinti oro judėjimą ir sumažinti ligų plitimo tikimybę, ypač jei pasėlis tankus ir ilgiau laikosi drėgmė. Svarbiausia nepersistengti ir labiau orientuotis į priežastį, pavyzdžiui, per tankų pasėlį ar užmirkstančią dirvą.

  • Vilkaviškio rajone dalijami LEADER pinigai: trys kvietimai verslui ir bendruomenėms

    Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė paskelbė naują kvietimų etapą teikti vietos projektus pagal 2023–2029 metų vietos plėtros strategiją. Paraiškos bus priimamos nuo 2026 metų spalio 5 dienos iki 2026 metų lapkričio 5 dienos 23.59 valandos.

    Šis kvietimas skirtas kaimo vietovių plėtrai ir LEADER priemonės galimybėms išnaudoti, kai sprendimai gimsta vietos lygmeniu, o finansavimas nukreipiamas į realius bendruomenių ir smulkiojo verslo poreikius. Praktikoje tai dažniausiai reiškia investicijas į paslaugas, darbo vietas, bendruomeninę infrastruktūrą ar veiklų įvairovę.

    Kokie kvietimai paskelbti?

    Paskelbtas kvietimas Nr. 16 pagal priemonę Žemės ūkio verslas. Juo siekiama skatinti ūkinę veiklą kaimo vietovėse, sudarant galimybes modernizuoti veiklas, kurti didesnę pridėtinę vertę ir stiprinti vietos tiekimo grandines.

    Taip pat paskelbtas kvietimas Nr. 17 pagal priemonę Bendruomeninio verslo kūrimas ir plėtra. Ši kryptis aktuali bendruomenėms, socialinėms iniciatyvoms ir partnerystėms, kurios planuoja teikti paslaugas vietos gyventojams ar kurti tvarius pajamų šaltinius.

    Trečiasis kvietimas Nr. 18 skirtas Bendruomeniškumo skatinimui. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios stiprina socialinius ryšius, savanorystę, vietos tapatybę, taip pat investicijas, reikalingas bendruomenės veikloms organizuoti.

    Kur ir kaip teikti paraiškas?

    Vietos projektų paraiškos teikiamos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos tik elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS. Paraiškas būtina pateikti naudojantis sistemos pranešimų funkcija ir prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Kitu būdu pateiktos paraiškos nebus priimamos, todėl pareiškėjams rekomenduojama iš anksto pasirūpinti prisijungimais ir dokumentų parengimu. Kvietimo dokumentacija skelbiama Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.

    Konsultacijos pareiškėjams

    Dėl kvietimų sąlygų ir projektų įgyvendinimo konsultacijas teikia Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės biuras J. Basanavičiaus a. 7, 33 kab., Vilkaviškyje. Konsultacijos teikiamos darbo dienomis: pirmadienį–ketvirtadienį nuo 8.00 iki 17.00 valandos, penktadienį nuo 8.00 iki 15.45 valandos.

    Pareiškėjams patariama dar prieš teikiant paraišką įsivertinti projekto idėjos tinkamumą konkrečiai priemonei, suplanuoti biudžetą ir terminus bei pasiruošti įrodymus, pagrindžiančius projekto naudą vietos bendruomenei. Tai padeda išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių paraiškos atmetamos arba užtrunka vertinimas.

  • Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje mokytojams nuskambėjo aiški žinia: nauji mokslo metai pareikalaus emocinės stiprybės

    Vilkaviškyje surengta konferencija „Būti mokytoju“ subūrė Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovus, pedagogus ir kitus bendruomenės narius, besiruošiančius naujiems mokslo metams. Renginys tapo ne tik pasveikinimu, bet ir praktinių įžvalgų erdve apie tai, ko mokytojams šiandien labiausiai reikia kasdienėje profesijoje.

    Konferencijos dalyvius pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka ir vicemerė Daiva Riklienė. Pedagogams linkėta įkvėpimo, tvirtumo ir pasitikėjimo, pabrėžiant, kad mokytojo darbas yra matomas ir reikalingas bendruomenei.

    „Mokytojo darbas – tai kur kas daugiau nei žinių perdavimas. Kasdien savo pavyzdžiu, žodžiais ir sprendimais mokytojai padeda jaunam žmogui augti, atrasti savo stiprybes ir pasirinkti gyvenimo kelią“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šių metų programoje ryškia akcentu tapo mokytojo emocinis atsparumas ir savirūpa, nes didėjant ugdymo uždaviniams, auga ir psichologinis krūvis. Emocinio intelekto kompetencijų lavinimo trenerė, konsultantė ir lektorė Nomeda Marazienė pranešime apie vidinę ekologiją kvietė ieškoti būdų, kaip tausoti save rūpinantis kitais.

    Mentorystės tema konferencijoje skambėjo kaip viena svarbiausių priemonių, padedančių mažinti profesinę vienatvę ir palaikyti mokytojų augimą. Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Vaiva Stanionienė kalbėjo apie mentorystės reikšmę bei poreikį skirtinguose pedagogo karjeros etapuose, ypač pradedantiesiems.

    Dalis pranešimų buvo skirta lyderystei ir pasitikėjimu grįstiems sprendimams, kurie daro įtaką ne tik mokyklos mikroklimatui, bet ir mokinių pasiekimams. Kultūros vadybininkė, kūrybos praktikė, teatro režisierė ir edukatorė Vida Narveišytė kvietė pažvelgti į autentišką lyderystę kaip į kasdienį pasirinkimą kurti aiškias ribas, susitarimus ir bendradarbiavimą.

    Renginio nuotaiką praturtino muzikiniai pasirodymai ir improvizacijos trupės „IMPRO 241“ programa. Organizatoriai pažymėjo, kad tokie intarpai svarbūs ne vien kaip pramoga, bet ir kaip bendruomenės telkimo bei emocinės įtampos mažinimo elementas.

    Konferenciją „Būti mokytoju“ organizavo Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Renginio partneriais tapo Vilkaviškio kultūros centras, Vilkaviškio menų mokykla ir Vilkaviškio sporto centras.

  • Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stiprios audros Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad smarkus vėjas ir liūtys reikšmingai paveikė žemės ūkį, o žalos mastas dar tikslinamas.

    Ekstremaliosios situacijos paskelbimą inicijavo Žemės ūkio ministerija, o būtinybę įvertino Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pažymi, kad audros padariniai peržengia atskirų savivaldybių ribas, todėl reikalingas koordinuotas reagavimas valstybės mastu.

    „Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų. Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Valstybės lygio ekstremali situacija leidžia greičiau ir vieningai rinkti informaciją apie nuostolius, suderinti veiksmus tarp institucijų ir savivaldybių bei spartinti sprendimų priėmimą. Tai taip pat suteikia daugiau aiškumo, kaip taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes, kai dėl stichijos objektyviai neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad toks statusas gali padėti mažinti administracinę naštą nukentėjusiems ūkiams ir sudaryti prielaidas taikyti lankstesnes priemones, kai dėl audros neįmanoma laikytis paramos programų reikalavimų. Praktikoje tai gali reikšti galimybę individualiai vertinti situacijas ir pagrįstais atvejais netaikyti sankcijų ar paramos mažinimo.

    Be to, ekstremali situacija sustiprina Lietuvos argumentus kreipiantis dėl papildomos Europos Sąjungos pagalbos žemės ūkiui, kai stichiniai reiškiniai padaro didelio masto žalą. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ekstremalūs orų reiškiniai, todėl valstybės siekia greitesnių mechanizmų nuostoliams įvertinti ir paramai mobilizuoti.

    Valstybės operacijų vadovu paskirtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Jis koordinuos institucijų veiksmus, kad žalos vertinimas ir pagalbos priemonių derinimas vyktų vieningu principu visoje paveiktoje teritorijoje.

  • Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    Salake šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: kam būtina atvykti ir kodėl tai svarbu?

    2026 metų rugsėjo 7 dieną 17.15 valandą Salake šaukiama išplėstinė Salako seniūnijos seniūnaičių sueiga. Susitikimas vyks Salako seniūnijos administracinio pastato salėje, Laisvoji a. 1, Salako miestelyje.

    Į sueigą kviečiami visi Salako seniūnijos seniūnaičiai, taip pat bendruomeninių organizacijų atstovai, kurie yra deleguoti ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokia sueigos sudėtis leidžia aptarti ne tik kasdienius seniūnijos klausimus, bet ir platesnius bendruomenės prioritetus.

    Seniūnaičių sueigos paprastai skirtos vietos problemoms įvardyti ir sprendimams derinti: nuo viešųjų erdvių tvarkymo, kelių priežiūros ar apšvietimo iki socialinių iniciatyvų, bendruomeninių renginių ir gyventojų įtraukimo. Išplėstinis formatas ypač aktualus tada, kai siekiama, kad sprendimuose dalyvautų kuo daugiau bendruomenės balsų.

    Gyventojams ir organizacijoms tai taip pat yra proga iškelti aktualiausius klausimus per savo seniūnaičius ar deleguotus atstovus, o seniūnijai – aiškiau įsivertinti, kokie darbai svarbiausi artimiausiam laikotarpiui. Tokiuose susitikimuose dažnai formuojamas bendras sutarimas, kas pirmiausia turi atsirasti darbų planuose ir biudžeto prioritetuose.

    Pranešimą pasirašė Zarasų seniūnijos seniūnė, laikinai atliekanti Salako seniūnijos seniūno funkcijas, Aurelija Vaitonienė. Ji pažymi, kad dalyvavimas kviečiamiesiems svarbus siekiant sklandaus atstovavimo ir savalaikio bendruomenės sprendimų priėmimo.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: štai kada ir ką svarbu žinoti tėvams

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: štai kada ir ką svarbu žinoti tėvams

    Socialinės atsakomybės iniciatyva „Apsaugok mane“ ir šiemet rugsėjį vėl suteiks nemokamą draudimo apsaugą visiems Lietuvos moksleiviams, kai jie dalyvauja eisme. Programą jau daug metų vykdo bendrovė „Lietuvos draudimas“, o Zarasų rajono savivaldybė kviečia šeimas papildomai skirti laiko saugaus elgesio kelyje įgūdžiams.

    Mokslo metų pradžioje eismas miestuose ir miesteliuose suintensyvėja, o vaikai dažniau juda savarankiškai: pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais. Būtent rugsėjis statistiškai laikomas laikotarpiu, kai po vasaros pasikeitęs režimas sukuria daugiau rizikų, todėl prevencija ir aiškios taisyklės tampa ypač svarbios.

    „Mokslo metų pradžioje eismas gatvėse ir keliuose tampa intensyvesnis, todėl ypač svarbu vaikams dar kartą priminti pagrindines saugaus elgesio taisykles“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės vicemeras Romas Dobrovolskis.

    Draudimo apsauga galios automatiškai, tėvams ar globėjams nereikės pildyti paraiškų ar sudaryti sutarčių. Nurodoma, kad draudimas apims laikotarpį nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos ir bus taikomas nelaimingiems atsitikimams eisme.

    Pagal iniciatyvos sąlygas, dovanojama draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo traumos pobūdžio ir patirtų sužalojimų. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad išmoka gali būti mokama nepriklausomai nuo to, kas pripažįstamas eismo įvykio kaltininku.

    „Rugsėjį visiems šalies moksleiviams visą parą galioja draudimo apsauga nuo nelaimių dalyvaujant eisme“, – sakė „Lietuvos draudimo“ atstovė Dinara Žiaubrė.

    Jeigu moksleivis patektų į eismo įvykį, tėvams ar globėjams rekomenduojama pirmiausia pranešti policijai, o vėliau registruoti žalą „Lietuvos draudime“ arba kreiptis telefonu 1828. Specialistai primena, kad kuo tiksliau užfiksuotos įvykio aplinkybės, tuo sklandesnis būna žalos administravimas.

    Kartu su draudimo apsauga tęsiamos ir švietėjiškos veiklos: antrus metus iš eilės „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriai ves saugaus eismo pamokas pradinukams. Skelbiama, kad pamokos vyks rugsėjo ir spalio mėnesiais užsiregistravusiose mokyklose, o jų turinys paremtas edukacine medžiaga apie saugų elgesį kelyje.

    Praėjusį rudenį buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo 14 000 moksleivių įvairiose šalies mokyklose. Iniciatyvos organizatoriai pabrėžia, kad tokios pamokos ypač aktualios augant mikrojudumo priemonių populiarumui, kai vaikai į mokyklas vyksta ne tik pėsčiomis, bet ir rieda paspirtukais ar važiuoja dviračiais.

    „Apsaugok mane“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ir išlieka viena ilgiausiai tęsiamų socialinės atsakomybės iniciatyvų, orientuotų į vaikų saugumą keliuose. Organizatoriai ragina šeimas mokslo metų pradžioje atnaujinti kasdienius maršrutus, sutarti dėl saugiausių perėjų ir priminti, kad matomumas bei dėmesingumas kelyje dažnai lemia daugiau nei skubėjimas.

  • Konferencijoje nuskambėjo nerami žinia: perdegantys mokytojai tyli, savivaldybės ieško išeičių

    Konferencijoje nuskambėjo nerami žinia: perdegantys mokytojai tyli, savivaldybės ieško išeičių

    Rugpjūčio 25 dieną savivaldybės vadovai ir švietimo bendruomenės atstovai dalyvavo tradicinėje prieš Mokslo ir žinių dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengtoje konferencijoje „Pagarba mokytojui – pasitikėjimas mokykla“.

    Renginyje daug dėmesio skirta pasitikėjimo mokykla stiprinimui, pagarbos mokytojui kultūrai ir saugios, mokymuisi palankios ugdymo aplinkos kūrimui. Šios temos aktualios visoms savivaldybėms, nes nuo jų priklauso tiek mokytojų motyvacija, tiek mokinių pasiekimai.

    Viena ryškiausių konferencijos žinučių susijusi su mokytojų emocine sveikata. Neuropsichologė dr. Ramunė Dirvanskienė atkreipė dėmesį į perdegimo rizikas ir pabrėžė, kad dalis pedagogų, net pajutę simptomus, nesikreipia pagalbos.

    „Perdegimas dažnai prasideda nepastebimai, o laiku nesuteikta pagalba lemia ilgalaikį nuovargį, motyvacijos praradimą ir sunkumus kasdieniame darbe“, – sakė dr. Ramunė Dirvanskienė.

    Konferencijoje taip pat aptarta, kaip mokyklose stiprinti komandinį darbą ir vadovavimą. Lyderystės ir organizacinės elgsenos ekspertė dr. Alisa Miniotaitė pabrėžė vadovo vaidmenį kuriant aiškias taisykles, pasitikėjimu grįstą bendradarbiavimą ir tvarią organizacijos kultūrą.

    Technologijų temoje akcentuota, kad dirbtinis intelektas gali sumažinti administracinę naštą ir padėti gerinti ugdymo kokybę, jei diegiamas atsakingai ir laikantis duomenų apsaugos. DI sprendimų ekspertas dr. Linas Eriksonas pateikė praktinių pavyzdžių, kaip tokie įrankiai gali palengvinti kasdienius mokyklos procesus.

    Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius pristatė naujausią apžvalginį leidinį „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose. Mokytojai. 2026“ ir aptarė savivaldybėms svarbius rodiklius: mokytojų kvalifikaciją, darbo krūvius, pareigybių pasiskirstymą ir etatų dydžius. Tokie duomenys savivaldybėms padeda tiksliau planuoti personalo poreikį ir priemones mokytojų pritraukimui bei išlaikymui.

  • Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Zarasai pasiruošė rugsėjui: 81 pirmokui – kraiteliai, kurie sutaupys tėvams ir laiko, ir pinigų

    Artėjant 2026–2027 mokslo metų pradžiai Zarasų rajono savivaldybė paruošė 81 mokyklinių priemonių kraitelį vaikams, kurie rugsėjį pirmą kartą sės į pirmos klasės suolą. Savivaldybė tikina, kad tai praktinė pagalba šeimoms ir būdas užtikrinti, kad startas mokykloje būtų sklandesnis.

    Šiemet 81 pirmokas pasiskirstys per tris ugdymo įstaigas: Zarasų „Santarvės“ pradinėje mokykloje jų bus 61, Zarasų r. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijoje – 18, o Zarasų „Lakštingalos“ mokyklos Magučių ugdymo skyriuje – 2. Visiems numatytas vienodas priemonių rinkinys, pritaikytas kasdieniams pirmos klasės poreikiams.

    Kas sudėta į pirmoko kraitelį

    Kraitelyje – priemonės rašymui ir skaičiavimui: HB pieštukas, spalvoti pieštukai ir flomasteriai, trintukas, dvigubas drožtukas su konteineriu, liniuotė, plunksnakotis bei mėlyno rašalo kapsulės. Taip pat įdėti sąsiuviniai linijomis ir langeliais bei A5 formato sąsiuvinių aplankalų rinkinys.

    Kūrybinėms veikloms numatyti akvarelė, teptukai ir A4 formato piešimo albumas, o darbeliams – dvipusis spalvotas popierius, spalvotas kartonas, pieštukiniai ir PVA klijai bei vaikiškos žirklės. Prie rinkinio pridedamas ir šviesą atspindintis pakabukas, svarbus vaiko matomumui kelyje tamsiuoju paros metu.

    Kodėl tokia pagalba svarbi

    Pirmoko kraitelis gali sumažinti dalį išlaidų, kurios šeimoms tenka vasaros pabaigoje, kai vienu metu reikia įsigyti daug skirtingų priemonių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad vienodas rinkinys padeda išvengti situacijų, kai klasėje dalis vaikų mokslo metų pradžioje neturi būtiniausių priemonių.

    Priemonės sudėtos į kartoninį lagaminėlį, papuoštą savivaldybę reprezentuojančiu dizainu, tad kraitelis tampa ir simboline dovana pirmokui. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas – palengvinti pirmąsias savaites mokykloje ir paskatinti vaikus drąsiai įsitraukti į mokymąsi bei kūrybą.