CP v2

Blog

  • Paskutinės dienos registracijai į Forumą Naujojo pramonės: kokias temas aptars Katovicuose

    Spalio 13–14 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, vyks Forumą Naujojo pramonės, subursiantis gamybos, energetikos, logistikos, technologijų ir viešojo sektoriaus atstovus. Organizatoriai primena, kad dalyvių registracija artėja prie pabaigos, todėl sprendimą dėl dalyvavimo verta priimti dabar.

    2026 metų renginio ašis – Lenkijos pramonė ir Europos atsparumas, o diskusijose daug dėmesio bus skiriama tam, kaip keičiasi žemyno gamybos žemėlapis. Pastaraisiais metais Europa vis aktyviau kalba apie reindustrializaciją, tiekimo grandinių sutrumpinimą ir strateginių sektorių stiprinimą, ypač po pandemijos ir geopolitinių sukrėtimų.

    Pagrindinės diskusijų kryptys

    Forume numatomos ekspertų sesijos apie ekonominį saugumą, vietinės vertės kūrimą ir pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Taip pat bus aptariama energetikos transformacija, kuri pramonei reiškia ir spaudimą mažinti emisijas, ir būtinybę investuoti į efektyvumą bei naujus energijos šaltinius.

    Ne mažiau svarbi renginio dalis – gamybos skaitmenizavimas ir dirbtinis intelektas, keičiantys planavimą, kokybės kontrolę ir tiekimo grandinių valdymą. Įmonėms tai dažnai tampa praktiniu klausimu, kaip greitai diegti sprendimus, kad būtų didinamas našumas ir mažinama priklausomybė nuo trūkstamų kompetencijų.

    Pramonė ir gynybos poreikiai

    Lygiagrečiai vyks konferencija „Pramonė gynybai“, kuri, pasak organizatorių, turi tapti erdve pokalbiui apie gamybos vaidmenį valstybės saugumui. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama, kad gynybiniai pajėgumai priklauso ne tik nuo kariuomenės, bet ir nuo pramonės gebėjimo greitai gaminti, remontuoti ir kurti technologijas.

    Renginio programoje numatyti ir papildomi pramonės tematikos formatai, įskaitant apdovanojimų renginį, kuriame dėmesys skiriamas sėkmingai skaitmeninę transformaciją įgyvendinantiems gamybos objektams bei naujoms technologijoms. Tokie įvertinimai dažnai tampa signalu rinkai, kurios praktikos pasiteisina realiose gamyklose, o ne tik prezentacijose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Forumas Naujojo pramonės skirtas ne vien tendencijoms apžvelgti, bet ir konkretiems sprendimams aptarti, kai verslui tenka derinti konkurencingumą, reguliacinius reikalavimus ir investicijų poreikį. Dėl ribotos vietų pasiūlos registraciją rekomenduojama užbaigti artimiausiu metu.

  • DHL vadovas apie Lenkiją: prekyba augs sparčiau nei ES, o Portas Lenkija dar kelia klausimų

    Pasaulinė prekių prekyba artimiausiais metais turėtų augti sparčiau nei praėjusį dešimtmetį, nepaisant muitų, karinių konfliktų ir geopolitinės įtampos. Tai rodo naujausios DHL analizės išvados, pristatytos Varšuvoje, kur bendrovė aptarė ir Lenkijos vaidmenį Europos tiekimo grandinėse.

    Pagal DHL „Globalization Tracker“ prognozes, prekių prekyba iki 2029 metų vidutiniškai didės po 3,4 proc. per metus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų pirmoje pusėje fiksuotas vienas didžiausių prekybos pagreičių per apie 15 metų, neskaičiuojant išskirtinio atšokimo po pandemijos.

    Vienu svarbiausių augimo variklių įvardijamas investicijų bumas, susijęs su dirbtinis intelektas plėtra. DHL vertinimu, technologijos ir prekės, reikalingos DI infrastruktūrai, 2025 metais sudarė apie 42 proc. pasaulinės prekybos augimo, o 2026 metų pirmą ketvirtį jų indėlis dar labiau išaugo.

    Lenkija kaip prekybos laimėtoja

    DHL vadovai akcentuoja, kad Lenkija išsiskiria kaip viena ryškiausių dabartinių pokyčių pasaulinėje prekyboje laimėtojų. Per pastarąjį dešimtmetį šalies prekių prekyba, DHL pateikiamais skaičiavimais, augo daugiau nei du kartus sparčiau nei pasaulio vidurkis ir gerokai sparčiau nei Europos Sąjungos.

    Prognozuojama, kad ši persvara turėtų išlikti ir ateinančiais metais: Lenkijos prekybos augimas, lyginant su pasauliniu tempu, turėtų būti didesnis, o ES kontekste skirtumas dar ryškesnis. DHL tai sieja su investicijų pritraukimu, gamybos modernėjimu, palankia geografine padėtimi ir išvystyta transporto infrastruktūra.

    „Aiškiai sutinku, kad Lenkija yra viena iš dabartinės tarptautinės prekybos aplinkos laimėtojų, o tai patvirtina ir istoriniai duomenys, ir prognozės“, – sakė Niujorko universiteto Stern mokyklos profesorius Stevenas A. Altmanas, prisidėjęs prie DHL ataskaitos rengimo.

    Eksportas, logistika ir gamybos kokybės šuolis

    DHL vertinimu, Lenkijos ekonomikos ryšys su tarptautine prekyba stiprėjo nuosekliai: eksporto dalis šalies ekonomikoje per kelis dešimtmečius reikšmingai išaugo. Tuo pat metu didelė eksporto dalis ir toliau lieka susieta su ES rinka, kas užtikrina stabilias tiekimo grandines ir prognozuojamą paklausą.

    Pasak DHL, kinta ir Lenkijos vaidmuo jų tinkle: šalis svarbi ne vien kaip didelė rinka ar tranzito taškas, bet ir kaip vis labiau pažangios gamybos vieta. Tai reiškia didesnį aukštos vertės ir laikui jautrių siuntų srautą, kuriam būtinas greitis ir patikimumas.

    „Lenkija labai sąmoningai naudoja savo intelektinį kapitalą ir žmonių įgūdžius vis pažangesnių technologijų produktų gamybai, o mums tai beveik idealus rinkos modelis“, – sakė DHL Express vadovas Johnas Pearsonas.

    Portas Lenkija: potencialas, bet be pažadų

    Didėjant Lenkijos svarbai regione, diskusijose neišvengiamai atsiranda ir planuojamas naujas oro uostas bei transporto mazgas Portas Lenkija. DHL atstovai patvirtino, kad su projekto komanda vyksta darbinės konsultacijos dėl krovininės aviacijos infrastruktūros ir galimų scenarijų.

    Vis dėlto bendrovė kol kas vengia konkrečių įsipareigojimų, nes tokio masto mazgas reikštų ne tik naujas investicijas, bet ir esamų procesų bei srautų perplanavimą keliuose objektuose. DHL pabrėžia, kad sprendimai priklausys nuo projekto brandos, sąlygų ir realios naudos klientams.

    „Nuolat analizuojame savo tinklą ir esame atviri naujoms galimybėms, jei jos padeda klientams ir paslaugų kokybei. Mūsų komanda Lenkijoje atidžiai stebės naujo oro uosto plėtrą ir vertins, kiek jis atitinka ateities poreikius“, – sakė J. Pearsonas.

    Šiame kontekste DHL taip pat skelbia apie planuojamas investicijas Centrinėje ir Rytų Europoje iki 2030 metų, kurios apimtų logistikos infrastruktūrą, transporto tinklus, ekspreso paslaugas ir sandėliavimo sprendimus. Lenkija įvardijama kaip viena pagrindinių šio regioninio plano krypčių, o dalis projektų siejama ir su oro krovinių plėtra.

  • Naftos ir dyzelino kainos gali atslūgti: IEA svarsto mažinti strategines atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra kitą savaitę šaukia 32 valstybių narių atstovų susitikimą, kuriame bus svarstoma bendrai sumažinti dalį strateginių naftos atsargų. Diskusijų centre atsidūrė ne tik žalia nafta, bet ir dyzelinas, kurio trūkumas kai kuriuose regionuose tapo atskira problema.

    IEA valstybių narių sukauptos atsargos siekia apie 1,1 mlrd. barelių, iš jų daugiau nei 200 mln. barelių sudaro dyzelinas. Tokios apimties rezervai paprastai naudojami kaip „oro pagalvė“ rinkai sušvelninti, kai sutrinka tiekimas arba kainos ima kilti pernelyg sparčiai.

    Šis svarstymas vyksta tęsiantis geopolitinei įtampai ir logistikos trikdžiams, kurie didina tiekimo riziką. Rinkoms jautriausiai atsiliepia ribojimai svarbiuose laivybos maršrutuose, taip pat sankcijos ir saugumo incidentai, kurie brangina transportavimą ir mažina faktinį naftos bei produktų prieinamumą.

    Strateginių atsargų atlaisvinimas dažnai veikia kaip trumpalaikis stabilizatorius: padidina pasiūlą ir gali numušti kainų pikas, ypač jei rinkoje trūksta būtent gatavų produktų, tokių kaip dyzelinas. Vis dėlto toks sprendimas paprastai nelaikomas ilgalaikiu vaistu, nes rezervai riboti, o jų papildymas vėliau gali vėl palaikyti kainas.

    Jei IEA šalys sutars dėl koordinuoto atsargų sumažinimo, tai gali turėti įtakos ir degalų kainų dinamikai Europoje, įskaitant Lietuvą. Praktinis efektas priklausys nuo atlaisvinamo kiekio, jo struktūros (nafta ar dyzelinas) ir nuo to, ar tuo pat metu nesustiprės tiekimo trikdžiai, kurie šiuo metu ir kelia didžiausią rinkos įtampą.

  • Ukrainos dronai smogė didžiausiai Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Omske: ką tai reiškia

    Ukrainos dronai smogė Omsko naftos perdirbimo gamyklai – didžiausiam tokio tipo objektui Rusijoje, skelbia nepriklausomas leidinys The Moscow Times. Regiono valdžia pranešė apie dronų ataką, o vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi žiniomis apie sprogimus ir dūmus virš pramoninės zonos.

    Pasak pranešimų, atakos metu laikinai buvo apribotas mobilusis internetas, o Omsko oro uostas kurį laiką neveikė. Tokios priemonės pastaruoju metu Rusijoje taikomos dažniau po dronų smūgių, siekiant apsunkinti nuotolinį valdymą, koordinaciją ir informacijos sklaidą.

    Kas žinoma apie Omsko gamyklą

    Omsko naftos perdirbimo gamykla priklauso „Gazprom Neft“ ir laikoma didžiausia Rusijoje pagal perdirbimo apimtis. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia iki 22 mln. tonų naftos per metus, todėl bet kokie sutrikimai gali turėti įtakos degalų tiekimui ir logistikai atokiuose regionuose.

    Ši gamykla yra strategiškai svarbi ne tik vietinei rinkai: perdirbimo produktai naudojami tiek civilinei ekonomikai, tiek transporto ir pramonės sektoriams, o dalis srautų gali būti nukreipiami ir į eksportą. Dėl to tokie objektai dažnai įvardijami kaip kritinės energetinės infrastruktūros dalis.

    Kodėl šie smūgiai svarbūs

    Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos dronų operacijos vis dažniau nukreipiamos į Rusijos naftos perdirbimo ir degalų infrastruktūrą, siekiant mažinti perdirbimo pajėgumus ir didinti spaudimą karo ekonomikai. Net jei žala būna ribota, laikinai sustabdytos linijos, gaisrų rizika ar priverstinis remontas gali sumažinti produkcijos išleidimą į rinką.

    Ekspertai pabrėžia, kad naftos perdirbimo gamyklos yra sudėtingi kompleksai, kuriuose pažeidus atskiras technologines grandis tenka stabdyti procesus dėl saugos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad net vienas incidentas gali sukelti grandininį efektą: nuo laikino perdirbimo apimčių sumažėjimo iki logistikos perskirstymo kitoms gamykloms.

    Omskas jau buvo atakų taikinys

    Pranešama, kad Omsko gamykla jau anksčiau buvo patekusi į Ukrainos dronų atakų taikiklį: minima, jog liepos 6 dieną buvo apgadinti pirminio naftos perdirbimo įrenginiai, o tai lėmė laikinas darbo stabdymas. Dar vienas incidentas fiksuotas rugpjūčio 2 dieną, kai taip pat buvo kalbama apie pakartotinius smūgius.

    Tuo pat metu Rusijos informacinėje erdvėje daugėja žinučių apie ribojamą ryšį ir papildomas saugumo priemones pramoniniuose regionuose. Tai rodo, kad dronų grėsmė tampa nebe pavienė, o sisteminė, todėl keičiasi ir vietos valdžios reagavimo modelis.

    Nepriklausomi šaltiniai ir liudininkų vaizdo įrašai šiuo metu išlieka pagrindiniu informacijos kanalu, nes oficialūs pranešimai dažnai pateikiami lakoniškai. Dėl karo sąlygų dalies detalių patvirtinimas užtrunka, tačiau pati tendencija – dažnėjantys smūgiai naftos infrastruktūrai – yra aiškiai matoma.

  • „Ryanair“ vadovas perspėja: aviacinis kuras brangsta, o bilietų kainos gali kilti 12–18 mėnesių

    Europos keleiviai artimiausiu metu gali dažniau matyti didesnes skrydžių kainas. „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary teigia, kad aviacinio kuro brangimas išlieka pagrindiniu veiksniu, kuris neišvengiamai persiduos į bilietų kainas.

    Pasak jo, net jei geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose sumažėtų ir dalis tiekimo grandinių atsistatytų, kuro kainų spaudimas gali tęstis dar 12–18 mėnesių. Aviacijos sektoriui tai reiškia ilgesnį laikotarpį su padidėjusiomis sąnaudomis ir mažesnėmis galimybėmis išlaikyti žemas kainas.

    „Oro bendrovės išgyvens tik tuo atveju, jei šias išaugusias kuro sąnaudas perkels į bilietų kainas, o keleiviai galiausiai turės už tai sumokėti“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Pastaraisiais mėnesiais rinkoje ypač juntamas reaktyvinių variklių kuro „Jet A-1“ kainų šuolis. Pramonės organizacijų skelbiami duomenys rodo, kad kainos, priklausomai nuo regiono ir tiekimo sąlygų, gali smarkiai skirtis, o palyginti su praėjusiais metais jos kai kuriais atvejais yra gerokai didesnės.

    Oro linijoms tai dvigubas iššūkis: brangstant kurui didėja kasdienės operacinės išlaidos, o tuo pat metu keleiviai išlieka jautrūs kainai. Ypač tai aktualu pigių skrydžių bendrovėms, kurių verslo modelis remiasi didele paklausa ir itin mažomis maržomis.

    Situaciją trumpuoju laikotarpiu kai kurioms bendrovėms švelnina iš anksto sudarytos kainų apsidraudimo sutartys. Vis dėlto, pasibaigus jų galiojimui, nauji pirkimai dažniau vyksta jau aukštesnėmis rinkos kainomis, todėl spaudimas bilietų kainoms gali stiprėti palaipsniui, o ne vienu staigiu šuoliu.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad kuro kaina yra vienas svarbiausių skrydžio savikainos komponentų, todėl ilgalaikis brangimas dažniausiai reiškia arba brangesnius bilietus, arba būtinybę mažinti sąnaudas kitose grandyse. Tai gali pasireikšti ir maršrutų peržiūra, ir skrydžių dažnio koregavimu, ypač mažiau pelningomis kryptimis.

    Keleiviams tai signalas planuojant keliones atidžiau sekti kainų dinamiką ir įvertinti, kad pigiausi pasiūlymai gali tapti retesni. Tuo pat metu oro bendrovės tikisi, kad dideliuose Europos oro uostuose kuro prieinamumas išliks stabilus, tačiau pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kiek ilgai aukštesnės kainos laikysis ir kaip greitai jos atsispindės galutinėje bilieto kainoje.

  • Ar Lenkija sieks papildomos SAFE paramos gynybai: sprendimas dar nepriimtas, terminas tas pats

    Lenkija dar nėra apsisprendusi, ar kreipsis dėl papildomų Europos Sąjungos programos SAFE lėšų gynybai, sako gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Pasak jos, klausimas bus sprendžiamas Vyriausybės lygmeniu, įvertinus tiek finansines, tiek praktines įgyvendinimo sąlygas.

    SAFE yra ES iniciatyva, skirta palankiomis sąlygomis finansuoti gynybos pajėgumų stiprinimą, o bendras numatytas finansavimo „krepšelis“ siekia 150 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų gali grįžti į bendrą poolą, jei kai kurios valstybės narės nuspręs pasiskolinti mažiau, nei buvo planuota.

    Kas gali keistis dėl naujos sumos?

    Viceministrė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vertinama, kiek lėšų galėtų likti nepanaudota kitose šalyse ir būti perskirstyta. Pirminiais vertinimais, į bendrą programos poolą galėtų sugrįžti apie 20 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai paaiškės tik sulaukus valstybių narių ataskaitų.

    Valstybės narės iki spalio pabaigos turi pateikti Europos Komisijai informaciją apie SAFE įgyvendinimo eigą ir planuojamas išlaidas. Tik po to, tikėtina, bus sprendžiama, kiek lėšų lieka ir kam jos galėtų atitekti, o sprendimai dėl galimo perskirstymo laukiami kitų metų pradžioje.

    Kodėl svarbus 2030 metų terminas?

    Vienas pagrindinių argumentų, kuris, pasak viceministrės, bus svarstomas priimant sprendimą, yra galutinis atsiskaitymo terminas. Jei SAFE reglamentas nebus keičiamas, išlieka tas pats galutinis įgyvendinimo horizontas iki 2030 metų, o tai gynybos pramonėje gali būti itin reikšminga dėl ilgesnių gamybos ir pristatymo terminų.

    Gynybos rinkoje įprasta, kad dalis užsakymų nuo sutarties pasirašymo iki pristatymo užtrunka kelerius metus, ypač kalbant apie sudėtingą techniką ir amuniciją. Todėl, jei didesnė dalis pirkimų būtų kontraktuojama vėliau, pavyzdžiui, 2027 metais, kai kuriems projektams gali būti sunku tilpti į 2030 metų atsiskaitymo ribas.

    Pirmoji išmoka gali viršyti 6 mlrd. eurų

    Tuo pat metu Lenkija rengiasi teikti pirmąjį mokėjimo prašymą pagal SAFE, kuris jau būtų susietas su konkrečiais projektais. Viceministrės teigimu, iki spalio pabaigos šalis turi pateikti Europos Komisijai privalomą ataskaitą ir kreiptis dėl pirmosios išmokos, nes anksčiau gauta suma buvo avansas.

    Preliminariais vertinimais, pirmoji projektams priskirta išmoka galėtų viršyti 6 mlrd. eurų. Galutinis dydis priklausys nuo pateiktų projektų apimties, pasirengimo lygio ir to, kaip greitai bus įvertinti dokumentai ES institucijose.

  • „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas pradeda strateginę partnerystę: kurs saugesnį, skaitmeninį elektros tinklą

    Lenkijos skirstomųjų tinklų operatorė „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas (valstybinis mokslinių tyrimų institutas) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą. Jo tikslas – spartinti skaitmeninės ir atsparesnės elektros infrastruktūros kūrimą, kai tinklui tenka vis daugiau užduočių dėl atsinaujinančios energetikos plėtros ir augančių duomenų srautų.

    Partneriai skelbia, kad daugiausia dėmesio skirs ryšio sprendimams, kurie leidžia valdyti tinklą realiuoju laiku ir mažina kibernetinių incidentų riziką. Tarp numatytų krypčių – privačios 5G ryšio sistemos, palydovinis ryšys, kibernetinis saugumas, laiko sinchronizacija ir nuotolinis elektroenergetikos įrenginių valdymas.

    Pastaraisiais metais elektros tinklai vis labiau priklauso nuo duomenų: informaciją generuoja išmanieji skaitikliai, tinklo automatika, išskaidyta gamyba ir vartotojai, tampantys aktyviais rinkos dalyviais. Kad toks modelis veiktų patikimai, duomenys turi būti perduodami stabiliai, apsaugotai ir atspariai trikdžiams, o operatoriai privalo greitai reaguoti į avarijas, apkrovas ir svyruojančią generaciją.

    Skaitmeninimas kelia naujų rizikų

    Susitarime pabrėžiama, kad tinklo modernizacija neapsiriboja laidais ir pastotėmis – vis svarbesnė tampa ryšių infrastruktūra ir saugus duomenų mainų sluoksnis. Didėjant išmaniųjų įrenginių skaičiui, plečiasi ir potencialus atakos paviršius, todėl prioritetu tampa kibernetinio saugumo priemonės, sistemų suderinamumas ir kritinės infrastruktūros atsparumas.

    Partneriai planuoja dirbti su sprendimais, skirtais saugiam duomenų perdavimui tarp energijos rinkos dalyvių ir tinklo valdymo sistemų. Taip pat numatyti bandymai, pilotiniai projektai ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros veiklos, kurios padėtų praktiškai įvertinti technologijų patikimumą skirtingomis tinklo darbo sąlygomis.

    „Energa-Operator“ ir Ryšių institutas nurodo, kad skaitmeninis tinklas turi būti pasirengęs integruoti vis daugiau atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupiklių ir naujų paslaugų. Tokiai integracijai būtina ne tik galia ir pralaidumas, bet ir tikslus laiko suderinimas bei saugus valdymas, nes nuo to priklauso automatikos veikimas ir sistemos stabilumas.

    5G, palydovinis ryšys ir išmanus valdymas

    Bendradarbiavimas apims privačių 5G tinklų pritaikymą energetikai, palydovinio ryšio naudojimo scenarijus kaip papildomą kanalą, taip pat pažangių tinklo valdymo platformų vystymą. Įvardijamos ir technologijos, kurios palaiko nuotolinį skaitiklių duomenų surinkimą bei išmanaus apskaitos sprendimus.

    Ryšių sprendimai energetikoje tampa kritiški dėl augančio poreikio keistis informacija realiuoju laiku: nuo apkrovų balansavimo iki gedimų lokalizavimo ir tinklo perkonfigūravimo. Partneriai akcentuoja, kad modernus ryšys ir kibernetinis saugumas yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių tinklui išlikti patikimam didėjant sudėtingumui.

    „Transformacija reikalauja modernios, patikimos ir saugios ryšių infrastruktūros. Sujungus Ryšių instituto kompetencijas telekomunikacijų, laiko sinchronizacijos ir kibernetinio saugumo srityse su „Energa-Operator“ patirtimi valdant skirstomąjį tinklą, atsiranda galimybė kurti sprendimus, atliepiančius šiandienos energetikos iššūkius“, – sakė Ryšių instituto vadovė Anna Streżyńska.

    „Energetikos ateitis remsis duomenimis ir gebėjimu juos saugiai panaudoti. Plėtojant išmanaus tinklo valdymą ir nuotolinę apskaitą, o taip pat augant atsinaujinančių šaltinių ir kaupiklių skaičiui, patikimas ryšys bei kibernetinis saugumas tampa esminiai. Bendradarbiavimas leis kurti technologijas, didinančias kritinės infrastruktūros atsparumą ir duomenų saugą“, – teigė „Energa-Operator“ vadovas Robert Świerzyński.

    Susitarimas vertinamas kaip platesnių pastangų dalis stiprinant energetinį ir skaitmeninį saugumą. Partneriai tikisi, kad bendrų projektų rezultatas bus lankstesnis, atsparesnis ir geriau valdomas elektros skirstymo tinklas, pritaikytas sparčiai besikeičiančiai energetikos sistemai.

  • Małaszewičių terminalo plėtra: Lenkijos geležinkelio vartams iš Kinijos į Europą grasina 120 mln. eurų muito skola

    Lenkijos Małaszewičių krovinių terminalas laikomas svarbiausiu geležinkelio mazgu sausumos maršrute iš Kinijos į Europą. Jis svarbus ne tik logistikai, bet ir geopolitikai, nes per šią kryptį juda dalis „Naujojo šilko kelio“ krovinių srautų.

    Terminalas šiuo metu plečiamas, tačiau jo veiklai kyla rizikų dėl muitinių ginčų ir finansinės naštos vežėjams. Jei dalis įmonių dėl priskirtų prievolių sustabdytų veiklą, tai galėtų sutrikdyti visą grandinę, kuri remiasi šiuo pasienio infrastruktūros tašku.

    Planuojama plėtra ir investicijos

    Lenkijos politikai ir geležinkelių sektoriaus atstovai nurodo, kad Małaszewičių terminalo ir gretimos infrastruktūros modernizavimas suplanuotas artimiausiems trejiems metams. Tikslas – padidinti perkrovimo pajėgumus, pagerinti vėžių ir perjungimų būklę bei padaryti mazgą atsparesnį srautų svyravimams.

    Plėtros darbai siejami ir su pasienio ruožo konkurencingumu, nes alternatyvūs sausumos koridoriai ieško galimybių perimti krovinius. Tuo pat metu didžioji dalis prekių iš Kinijos Europą vis dar pasiekia jūra, tačiau pastaraisiais metais verslas aktyviau vertina geležinkelį kaip greitesnę alternatyvą, kai jūriniai maršrutai patiria trikdžių.

    Kas yra muito skola ir kodėl ji kelia grėsmę

    Pagrindinis ginčų objektas – muitų ir mokesčių nepriemokos, susijusios su įtariamais neteisingais krovinių deklaravimais tranzito grandinėje. Tyrimuose minimi atvejai, kai prekės galėjo būti deklaruotos pagal netinkamus kodus, o tai tiesiogiai keičia taikomus muitus ir antidempingo priemones.

    Lenkijos finansų ministerijos atstovai viešai nurodė, kad vertinamas Lenkijai tenkančios muito skolos dydis siekia apie 120 000 000 eurų. Praktinis pavojus – prievolės ir sankcijos gali būti perkeltos vežėjams ar kitiems grandinės dalyviams, o tai kai kurioms įmonėms gali reikšti nemokumo riziką.

    „Muitinė neprivalo patikrinti kiekvienos siuntos iki smulkiausių detalių, kontrolės remiasi rizikos analize, tačiau kiekvienas logistikos grandinės dalyvis turi savo pareigas“, – sakė Finansų ministerijos atstovas Grzegorzas Kozłowskis.

    Vežėjų argumentai: plombos, tranzitas ir kontrolės ribos

    Vežėjų atstovai teigia, kad reali kontrolė jų rankose yra ribota, nes konteineriai dažnai būna užplombuoti ir keliauja per kelias jurisdikcijas. Verslas pabrėžia, kad geležinkelio sąstatuose gali būti dešimtys konteinerių, todėl fizinė kiekvieno patikra yra sunkiai įgyvendinama be reikšmingų srautų stabdymų.

    Diskusijose taip pat keliama rizika, kad tranzito metu galimi neteisėti įsikišimai į krovinius, o tai apsunkina atsakomybės nustatymą. Tuo pačiu muitinės institucijos laikosi pozicijos, kad pareigų pasidalijimas grandinėje nereiškia atsakomybės išnykimo ir kad teisės aktai numato prievoles skirtingiems dalyviams.

    Jei muitiniai ginčai ir galutinės prievolės būtų priskirtos kelioms pagrindinėms įmonėms, jos galėtų mažinti apimtis arba pasitraukti iš rinkos. Tokiu atveju Małaszewičių mazgas, net ir plečiamas, trumpuoju laikotarpiu susidurtų su pajėgumų panaudojimo ir paslaugų tęstinumo problema.

  • 2026 metų rudens muzikos premjeros: 15 laukiamiausių albumų nuo džiazo iki roko netikėtumų

    2026 metų rudens muzikos premjeros: 15 laukiamiausių albumų nuo džiazo iki roko netikėtumų

    Rudens albumų sezonas įsibėgėja

    2026 metais muzikiniai leidėjai į rudenį žengia su itin tankiu grafiku: daug ryškiausių premjerų sutelktos rugsėjo ir spalio viduryje. Tai metas, kai atlikėjai tradiciškai taikosi į metų pabaigos apžvalgas, apdovanojimų sezoną ir didžiausią koncertų paklausą.

    Šių metų tendencija aiški: vis daugiau skirtingų žanrų autorių renkasi asmeniškesnį pasakojimą, o skambesyje drąsiau maišomi akustiniai instrumentai, elektronika ir klubinė estetika. Tai matyti ir iš laukiamiausių įrašų sąrašo, kuriame greta stovi džiazas, alternatyvus popas ir gitarinis rokas.

    Rugsėjo startas: nuo džiazo iki kamerinio popo

    Rugsėjo 18 dieną išsiskiria kaip viena intensyviausių leidimų dienų: tą pačią savaitę naujų albumų laukia keli skirtingų scenų favoritai. Tarp jų minima britų penketo Ezra Collective nauja plokštelė Here Because Of Hope, žadanti ambicingą idėjinę kryptį ir platesnę muzikinę geografiją.

    Tą pačią dieną dėmesys krypsta ir į švedų popžvaigždę Tove Lo, kurios albumas Estrus pristatomas kaip emocijų ir kūniškumo įtampą tyrinėjantis darbas, kuriame mažiau pamokymų, daugiau nuotaikos. Rugsėjį taip pat grįžta danų kūrėja Agnes Obel su The Meaning Of Flowers, žadančiu atmosferišką, kamerinį skambesį ir gilesnes temas.

    Rugsėjo 25 dieną į kalendorių įrašomi M83 su nauju studijiniu albumu, iš kurio tikimasi ryškesnio posūkio po prieštaringai vertintų pastarųjų leidimų. Tuo pat metu pasirodo ir Soft Cell atsisveikinimo albumas Danceteria, užbaigtas dar prieš vieno iš grupės įkūrėjų Dave Ball mirtį.

    Spalis ir lapkritis: sugrįžimai, rizikos ir didžiausia intriga

    Spalio 16 dieną numatomas ypač gausus naujų leidimų derlius, o tarp labiausiai aptariamų vardų minimi Fontaines D.C. su Dopamine Chamber. Grupė per kelerius metus tapo viena nuosekliausiai augančių alternatyvios gitarinės muzikos jėgų, todėl iš naujo albumo tikimasi dar vieno ryškaus žingsnio pirmyn.

    Spalį pasirodo ir The Avalanches albumas, apibūdinamas kaip nostalgiškos komercinės garso kultūros refleksija, taip pat Eels, iš kurių laukiama tvirtesnio sugrįžimo po blankiau sutikto pastarojo laikotarpio. Šalia jų dėmesio sulaukia ir Rachel Chinouriri antrasis albumas, kuriame girdimas posūkis į ryškesnę elektronikos kryptį.

    Spalio 30 dieną klausytojų laukia Editors Surface, Echo and Sound, pristatomas kaip galimas sugrįžimas prie natūralesnio, rokiškesnio skambesio. Tą patį laikotarpį pasirodo ir Queens of the Stone Age albumas Perfecth, kurio kryptis, sprendžiant iš pirmųjų kūrinių, turėtų būti švelnesnė ir labiau orientuota į pasakojimą nei į įprastą sunkesnį grupės svorį.

    Lapkričio 6 dieną į sceną grįžta La Roux su nauju albumu, kuriame, kaip teigiama, bus kalbama apie santykių griūtį, priklausomybės paliekamą vienatvę ir draudžiamą meilę. Lapkričio 13 dieną pasirodo Los Bitchos darbas, išsiskiriantis tuo, kad instrumentinė grupė šįkart kviečia vokalo svečius ir plečia iki šiol atpažįstamą skambesį.

    Tarp labiausiai intriguojančių metų pabaigos naujienų minima ir Labi Siffre sugrįžimo perspektyva: pranešama apie albumą Unfinished Business, kuris būtų pirmasis per kelis dešimtmečius. Tiksli leidimo data dar nėra įvardijama, tačiau pati žinia jau laikoma viena ryškiausių vėlyvojo sezono staigmenų.

    Rudens grafikas rodo, kad 2026 metų pabaiga muzikos gerbėjams bus ne pasirinkimų, o laiko klausimas. Jei leidimai pateisins lūkesčius, būtent šis sezonas gali suformuoti ryškiausią metų albumų diskusiją.

  • „InPost“ traukiasi iš biržos: pasiekta 98,49 proc. riba, o bendrovei toliau vadovaus Rafałas Brzoska

    Siuntų ir paštomatų tinklą valdanti „InPost“ artėja prie pasitraukimo iš viešosios prekybos akcijomis Euronext biržoje Amsterdame. Papildomu laikotarpiu, kai investuotojai galėjo teikti akcijas supirkimui, pardavimui buvo pasiūlytos akcijos, sudarančios 8,68 proc. bendrovės kapitalo.

    Kartu su jau turimomis akcijomis tai supirkimą inicijuojantiems subjektams leido sukaupti 98,49 proc. visų „InPost“ akcijų. Toks lygis paprastai atveria kelią priverstiniam likusių akcijų išpirkimui, kad nuosavybė pasiektų 100 proc., o bendrovė būtų išbraukta iš biržos sąrašų.

    Supirkimo kaina nekinta

    Akcijų supirkimo kaina šiame etape nesikeitė ir siekia 15,60 euro už akciją. Po sandorių atsiskaitymo Euronext Amsterdame yra paskelbusi, kad paskutinė „InPost“ akcijų prekybos diena bus spalio 22 dieną, o kitą dieną numatomas oficialus akcijų išbraukimas iš prekybos.

    „InPost“ į biržą Amsterdame įžengė 2021 metų sausio pabaigoje, o bendrovės vertinimą daugelį ketvirčių smarkiai veikė intensyvios investicijos į paštomatų plėtrą. Pastaraisiais metais kompanija siekė augti ne tik organiškai, bet ir per įsigijimus, stiprindama pozicijas didžiausiose Europos rinkose.

    Augimas Europoje keičia balansą

    Bendrovė skelbia, kad per praėjusius metus pristatė apie 1,4 mlrd. siuntų Lenkijoje ir kituose Europos regionuose. 2026 metų pirmąjį pusmetį pristatymų apimtis siekė 739,9 mln., o paštomatų skaičius priartėjo prie 69 000.

    Plėtra buvo grindžiama ir įsigijimais: „InPost“ įsitvirtino Prancūzijoje bei kitose Vakarų Europos rinkose, o 2025 metų balandį pranešta apie įsigijimą Jungtinėje Karalystėje, sustiprinus pozicijas konkurencingoje kurjerių rinkoje. Toks mastelio didinimas ypač svarbus, kai e. prekybos pristatymų sektoriuje auga spaudimas dėl sąnaudų, greičio ir tinklo tankio.

    „Pagal akcininkų deklaraciją bendrovės centras liks Lenkijoje, o „InPost“ ir toliau vadovaus Rafałas Brzoska“, – sakoma su sandoriu susijusioje informacijoje.

    Pasikeitusi akcininkų struktūra numato, kad JAV fondas Advent ir tarptautinė kurjerių bendrovė FedEx turės po 37 proc. akcijų. Rafało Brzoskos A&R fondas valdys 16 proc., o Čekijos PPF grupei teks 10 proc.