CP v2

Blog

  • Zupy kasdienėje mityboje: kodėl verta jas valgyti dažniau ir kaip virti, kad būtų tikrai maistingos

    Zupa daugeliui siejasi su tradiciniais pietumis, tačiau šiandien ją verdame rečiau nei anksčiau. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad sriubos gali būti paprastas būdas į kasdienį racioną įtraukti daugiau daržovių, skysčių ir sotumo.

    Nuo sultinio sudėties priklauso ir maistinė vertė: daržovių sriubos dažnai būna lengvesnės, o verdamos su mėsa ar ankštiniais gali suteikti daugiau baltymų. Ilgesnis virimo laikas padeda mineralams pereiti į skystį, todėl svarbu vertinti ne tik priedus, bet ir patį sultinį.

    Kodėl sriubos dažnai pasotina?

    Sriuba paprastai turi daug vandens, daržovių ir skaidulų, todėl gali padėti greičiau pajusti sotumą. Tai ypač aktualu tiems, kurie siekia reguliuoti porcijų dydį ar bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.

    Norint, kad patiekalas būtų subalansuotas, verta pagalvoti apie tris dalis: daržoves, baltymų šaltinį ir sotumo suteikiančius angliavandenius. Pavyzdžiui, kruopos, bulvės ar makaronai papildo energinę vertę, o mėsa, pupelės ar lęšiai padidina baltymų kiekį.

    Kaip virti, kad sriuba būtų maistinga?

    Praktiškas principas yra dėti kuo daugiau skirtingų daržovių, ypač šakninių ir lapinių. Dažna bazė yra morkos, petražolės šaknis, salieras, poras, taip pat galima papildyti kopūstais ar ankštiniais.

    Jei renkatės mėsos sultinį, svarbu atsižvelgti į mėsos riebumą, ypač jei siekiate lengvesnio patiekalo. Liesesnė paukštiena ar jautiena dažnai leidžia išlaikyti gerą skonį, tačiau neapsunkina patiekalo riebalais.

    Sriubas neretai norisi balinti, tačiau kaloringumą lemia pasirinktas produktas. Vietoj riebios grietinėlės galima naudoti pieną arba natūralų jogurtą, o norint išvengti sušokimo, jį įmaišyti pabaigoje, nukėlus puodą nuo kaitros.

    Šaltos sriubos ir sezoniniai pasirinkimai

    Šaltuoju metų laiku šildančios sriubos gali būti paprastas būdas suvalgyti daugiau šilto maisto, o vasarą populiarėja šaltibarščiai ir kitos šaltos sriubos. Sezoniškumas leidžia pigiau ir skaniau išnaudoti daržoves, kurios tuo metu būna kokybiškiausios.

    Jei trūksta laiko, galima rinktis ir šaldytų daržovių mišinius, tačiau verta patikrinti sudėtį ir vengti perteklinės druskos ar priedų. Geriausią rezultatą dažniausiai duoda paprasti ingredientai ir aiški sriubos struktūra.

  • Pusryčiai be mitų: kada valgyti ryte ir ką rinktis, kad energijos užtektų iki pietų

    Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgymu, tačiau jų nauda labiausiai priklauso nuo to, ką ir kada suvalgome. Mitybos specialistai pabrėžia, kad reguliarus valgymo ritmas padeda palaikyti stabilesnį energijos lygį ir lengviau suvaldyti alkį dienos pabaigoje.

    Dažniausiai rekomenduojama valgyti 4–5 kartus per dieną, išlaikant maždaug 3–5 valandų tarpus tarp valgymų. Pusryčiams neretai siūloma skirti apie 25–30 proc. dienos energinės vertės, o pirmą valgį suvalgyti per maždaug 2 valandas nuo pabudimo.

    Ryte organizmui svarbu gauti ne tik kalorijų, bet ir maistinių medžiagų, kurios palaiko darbingumą. Tyrimais siejama, kad pusryčiaujantys žmonės dažniau pasiekia geresnį dėmesio išlaikymą ir lengviau laikosi dienos režimo, ypač mokymosi ir protinio darbo metu.

    Pusryčiai svarbūs ir tiems, kurie siekia kontroliuoti kūno svorį, nes praleidus rytinį valgį daliai žmonių vakare padidėja persivalgymo rizika. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad svarbiausias kriterijus yra bendras dienos racionas ir individualus žmogaus režimas.

    Ką verta įtraukti į pusryčius?

    Subalansuoti pusryčiai dažniausiai reiškia derinį iš sudėtinių angliavandenių, baltymų ir gerųjų riebalų. Toks komplektas padeda ilgiau išlikti sotiems ir išvengti staigių energijos svyravimų, kurie dažnai pasireiškia po labai saldžių užkandžių.

    Sudėtinių angliavandenių galima gauti iš pilno grūdo duonos, avižų ar sėlenų, o baltymų šaltiniai gali būti kiaušiniai, natūralus jogurtas ar ankštiniai. Prie pusryčių verta pridėti daržovių ar vaisių, kad netrūktų skaidulų ir mikroelementų.

    Gerųjų nesočiųjų riebalų šaltiniai yra riešutai, sėklos, žuvis ir augaliniai aliejai, tačiau jų kiekį svarbu derinti prie bendro dienos kalorijų poreikio. Praktinis patarimas paprastas: jei pusryčiai susideda vien iš bandelės ar saldainio tipo užkandžio, sotumas dažniausiai trunka trumpai, o maistinių medžiagų gaunama mažai.

    Kada pusryčiai tampa spąstais?

    Problema dažniausiai kyla tada, kai pusryčiai virsta greitu desertu: saldi bandele, batonėliu ar stipriai cukrumi pasaldintu gėrimu. Tokie pasirinkimai gali trumpam suteikti energijos, bet dažnai nepadeda palaikyti sotumo ir neaprūpina organizmo pakankamu baltymų bei skaidulų kiekiu.

    Jei rytais trūksta laiko, mitybos specialistai siūlo rinktis paprastus, greitai paruošiamus variantus, kurie išlieka maistingi. Pavyzdžiui, avižinė košė su vaisiais ir riešutais arba pilno grūdo sumuštinis su baltymų šaltiniu ir daržovėmis dažnai yra geresnis pasirinkimas nei atsitiktinis saldumynas pakeliui.

  • Susintos klementinos: kodėl jos vis dažniau siejamos su žarnyno barjeru ir kaip vartoti saikingai

    Kuo išsiskiria susintos klementinos?

    Susintos klementinos – retesnis pasirinkimas tarp džiovintų vaisių, tačiau jos patogios ir universalios: tinka į košę, jogurtą, arbatą ar desertus. Džiovinimas sutelkia skonį, todėl keli griežinėliai suteikia ryškų citrusų aromatą, ypač jei produkte palikta ir žievelė.

    Pastaruoju metu šie vaisiai dažniau aptariami ne tik kaip saldesnis užkandis, bet ir kaip galimas raciono papildymas žarnynui. Vis dėlto svarbu atskirti mitybinę naudą nuo pažadų „sutaisyti“ sveikatos problemas vienu produktu.

    Ką mokslas sako apie žarnyną?

    Klementinose, kaip ir kituose citrusiniuose vaisiuose, yra skaidulų, įskaitant pektinus. Pektinai priskiriami tirpioms skaiduloms, kurios žarnyne gali būti fermentuojamos mikrobiotos, o šio proceso metu susidaro trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, siejamos su žarnyno gleivinės ląstelių mityba ir barjero funkcija.

    Be skaidulų, citrusų žievelėje ir minkštime aptinkama flavonoidų, tarp jų hesperidino ir naringenino. Tyrimai rodo, kad citrusų flavonoidai gali būti susiję su uždegiminių procesų reguliavimu ir mikrobiotos pokyčiais, tačiau tai nereiškia, kad susintos klementinos gydo vadinamąjį pralaidų žarnyną.

    Jei produkte yra žievelės, biologiškai aktyvių junginių paprastai būna daugiau, tačiau kartu išauga ir intensyvaus skonio bei galimo dirginimo rizika jautresniam skrandžiui. Todėl reakcija gali būti individuali.

    Kiek suvalgyti ir kodėl svarbus saikas?

    Praktiškai dažniausiai rekomenduojama rinktis mažą porciją: kelis mažus griežinėlius per dieną arba maždaug 20–30 gramų, priklausomai nuo produkto. Toks kiekis leidžia papildyti racioną skaidulomis ir skoniais, bet neperžengti ribos, kai džiovintuose vaisiuose susitelkę cukrūs tampa pagrindine užkandžio dalimi.

    Džiovinant pašalinamas vanduo, todėl energinė vertė ir cukrų kiekis 100 gramų tampa gerokai didesni nei šviežiuose vaisiuose. Dėl to susintus vaisius paprasčiau suvalgyti „nejučia“, o tai ypač aktualu žmonėms, kurie riboja cukraus vartojimą.

    Renkantis produktą verta patikrinti sudėtį: jei pridėta cukraus ar sirupų, tai jau labiau saldumynas nei vaisių priedas. Paprastesnė sudėtis paprastai reiškia lengviau valdomą porciją.

    Kam jos tinka, o kam vertėtų atsargiau?

    Susintos klementinos dažniausiai gerai tinka kaip priedas prie pusryčių ar desertų, ypač jei norisi skaidulų ir ryškaus skonio be papildomų prieskonių. Jos dera su natūraliu jogurtu, varške, avižomis, taip pat gali pagardinti arbatą ar kepinius.

    Atsargumas svarbus sergant cukriniu diabetu ar esant atsparumui insulinui, laikantis mažiau cukrų turinčios mitybos, taip pat turint refliuksą ar jautrų skrandį. Kai kuriems žmonėms didesnis skaidulų kiekis ar rūgštesni produktai gali sustiprinti pilvo pūtimą, rėmenį ar diskomfortą, todėl geriausia pradėti nuo mažos porcijos.

    Jei vartojate vaistus ir žinote apie galimas sąveikas su citrusais arba turite alergiją citrusiniams vaisiams, prieš įtraukiant naują produktą į kasdienę mitybą verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Mitybiniai pasirinkimai gali padėti savijautai, tačiau jie nepakeičia diagnozės ir gydymo.

  • Išrūgos, kurias gėrė mūsų seneliai: kas jose iš tiesų yra ir kada jos gali padėti žarnynui

    Fermentuoti pieno produktai pastaraisiais metais vėl grįžta į mitybos rekomendacijas, o kartu su jais prisimenamos ir išrūgos. Tai skystis, kuris lieka gaminant varškę ar kitus sūrius, kai nuo pieno atsiskiria sutrauktos baltymų dalelės. Tradiciškai jos buvo geriamos ne tik karštomis dienomis, bet ir kaip lengvas, virškinimą palaikantis gėrimas.

    Išrūgose daugiausia yra vandens, tačiau jose išlieka dalis vertingų medžiagų. Jose galima rasti greitai pasisavinamų išrūgų baltymų, laktozės, B grupės vitaminų, taip pat mineralų, tokių kaip kalis, fosforas ir magnis. Dėl šios sudėties išrūgos naudojamos ne vien buityje, bet ir maisto pramonėje, pavyzdžiui, baltyminiuose produktuose ar kepiniuose.

    Kaip išrūgos susijusios su žarnynu?

    Jei išrūgos nėra intensyviai apdorotos, jose gali išlikti pieno rūgšties fermentacijos bakterijų. Tokie mikroorganizmai siejami su žarnyno mikrobiotos įvairove, o tai svarbu normaliai virškinimo sistemos veiklai. Vis dėlto poveikis kiekvienam žmogui skiriasi, todėl vieniems išrūgos tinka puikiai, kitiems gali sukelti diskomfortą.

    Praktikoje išrūgos dažnai pasirenkamos po sunkesnio, riebesnio valgio, kai norisi lengvesnio gėrimo. Sportuojantys jas vertina dėl baltymų, kurie padeda raumenų atsistatymui, tačiau kasdienėje mityboje svarbiausia yra bendras baltymų kiekis ir mitybos balansas. Jei žmogus netoleruoja laktozės, išrūgos gali būti prastesnis pasirinkimas nei specialiai sumažintos laktozės produktai.

    Karštis ir skysčių balansas

    Karštomis dienomis pagrindinis hidratacijos šaltinis išlieka vanduo, tačiau prakaituojant netenkama ir elektrolitų. Išrūgos gali prisidėti prie mineralų papildymo, ypač kalio, o tai aktualu ilgiau būnant karštyje ar aktyviai judant. Vis dėlto jos neturėtų tapti vieninteliu pasirinkimu, ypač jei mityboje trūksta paprasto vandens.

    Dalį žmonių išrūgos vilioja tuo, kad jos paprastai būna lengvesnės nei kefyras: skystesnės, su mažiau sausųjų medžiagų. Dėl to jos kai kam švelniau veikia virškinamąjį traktą, nors jautresniems asmenims net ir toks gėrimas gali paskatinti dažnesnį tuštinimąsi. Jei simptomai kartojasi, verta įvertinti laktozės toleravimą ir bendrą pieno produktų kiekį racione.

    Saldžios ir rūgščios išrūgos: kuo skiriasi?

    Išrūgų skonis ir sudėtis priklauso nuo to, koks sūris gaminamas. Gaminant fermentinius sūrius, tokius kaip gouda, edamas ar mocarela, dažniau gaunamos švelnesnio, vadinamo saldaus profilio išrūgos. O gaminant varškę, kai pienas rūgštinamas, išrūgos paprastai būna rūgštesnės ir pasižymi mažesniu pH.

    Rūgštesnės išrūgos neretai minimos kaip turinčios daugiau kai kurių mineralų ir kalcio, todėl gali būti naudingas priedas įvairaus amžiaus žmonių mityboje. Vis dėlto tai nėra vaistas, o papildomas maisto produktas, kurio vieta priklauso nuo individualių poreikių, sveikatos būklės ir toleravimo. Turint virškinimo sutrikimų ar lėtinių ligų, sprendimus dėl mitybos pokyčių verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Kokosų vanduo per karščius vilioja geresniu drėkinimu, bet daliai žmonių gali paveikti širdies ritmą

    Kokosų vanduo pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių gėrimų vasarą, nes dažnai pristatomas kaip natūrali priemonė greičiau atkurti skysčius po sporto ar per karščius. Jame natūraliai yra elektrolitų, ypač kalio, kuris svarbus raumenų veiklai ir nervų sistemai.

    Būtent dėl šios sudėties dalis žmonių kokosų vandenį renkasi vietoje izotoninių gėrimų. Vis dėlto didesnis kalio kiekis reiškia, kad šis gėrimas ne visiems yra vienodai neutralus, ypač jei jis vartojamas dažnai ar didesniais kiekiais.

    Kodėl svarbus kalis?

    Kalis padeda palaikyti normalų raumenų darbą, įskaitant širdies raumenį, ir prisideda prie skysčių bei elektrolitų pusiausvyros organizme. Per karščius arba po intensyvaus fizinio krūvio, kai prakaituojama, elektrolitų netekimas gali didėti, todėl jų papildymas kartais tampa aktualus.

    Tačiau per didelis kalio kiekis kraujyje gali sutrikdyti elektrinių impulsų perdavimą širdyje. Tokia būklė vadinama hiperkalemija, ir ji gali būti pavojinga, jei vystosi greitai arba yra ryški.

    Kam reikėtų daugiau atsargumo?

    Didžiausia rizika kyla žmonėms, kurių organizmas sunkiau pašalina kalio perteklių arba kurie vartoja vaistus, didinančius kalio kiekį. Tokiais atvejais net ir iš pažiūros nekaltas gėrimas gali prisidėti prie elektrolitų disbalanso.

    Daugiau atsargumo turėtų imtis žmonės, sergantys lėtine inkstų liga, turintys polinkį į padidėjusį kalio kiekį kraujyje, patiriantys širdies ritmo sutrikimus. Taip pat svarbu įvertinti situaciją tiems, kurie vartoja kalį sulaikančius diuretikus ar kai kuriuos kraujospūdį mažinančius vaistus, pavyzdžiui, AKF inhibitorius.

    Jei kalio per daug, gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, nemalonūs pojūčiai krūtinėje ar nereguliarus širdies plakimas. Tokie simptomai nėra specifiniai vien kokosų vandeniui, tačiau jų ignoruoti nereikėtų, ypač jei jie sutampa su mitybos ar vartojamų papildų pokyčiais.

    Kada kokosų vanduo gali būti geras pasirinkimas?

    Sveikam žmogui, neturinčiam lėtinių ligų ir nevartojančiam kalio balansą veikiančių vaistų, kokosų vanduo retkarčiais paprastai yra saugus. Jis gali būti naudingas kaip vienas iš skysčių šaltinių per karščius, po ilgesnio fizinio krūvio ar kai norisi švelnaus skonio alternatyvos paprastam vandeniui.

    Vis dėlto jis nėra stebuklingas vandens pakaitalas kasdieniam neribotam vartojimui. Jei turite lėtinių sveikatos problemų, reguliariai vartojate vaistus arba abejojate dėl tinkamo kiekio, saugiausia dėl tokio gėrimo vartojimo pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    „Natūralus produktas ne visada reiškia, kad jis vienodai saugus visiems“, – sako gydytojai, vertinantys elektrolitų pusiausvyros svarbą širdies ir inkstų ligomis sergantiems žmonėms.

  • Kinija Pietų Kinijos jūroje įrengė 16 MW plaukiojančią vėjo turbiną: ką tai keičia jūrinei energetikai

    Kinija Pietų Kinijos jūroje įrengė 16 MW plaukiojančią vėjo turbiną: ką tai keičia jūrinei energetikai

    Daugiau nei 70 kilometrų nuo pietinės Kinijos pakrantės, kur vėjai paprastai būna stipresni ir pastovesni nei prie kranto, pradėjo veikti plaukiojanti 16 megavatų galios vėjo turbina. Projektas įgyvendintas tokiose vandens gelmėse, kur įprastų, į dugną įtvirtinamų pamatų įrengti neįmanoma.

    Toks sprendimas laikomas reikšmingu lūžiu jūrinės vėjo energetikos sektoriuje, nes leidžia plėtrą nukreipti į gilesnes jūros zonas. Iki šiol didžioji dalis jūrinių parkų buvo statoma seklumose, kur galima montuoti fiksuotas plienines konstrukcijas.

    Kaip veikia plaukiojanti turbina

    Skelbiama, kad turbina sumontuota ant pusiau panardinamos platformos, kuri laikosi jūroje ne dėl į dugną įkaltų polių, o dėl inkaravimo sistemos. Tokios platformos stabilumą palaiko balastavimo sprendimai, kai vanduo tarp vidinių talpų paskirstomas taip, kad konstrukcija išliktų kuo lygesnė net esant bangavimui.

    Inžinerinis iššūkis čia yra ne tik pati platforma, bet ir elektros perdavimas į krantą, nes kabeliai turi nuolat lankstytis kartu su konstrukcijos judėjimu. Dėl to plaukiojančiai jūrinei energetikai reikalingi specialūs dinaminiai povandeniniai kabeliai, suprojektuoti ilgam darbui nuolatinėje įtampoje.

    Galia, mastas ir ką reiškia skaičiai

    16 megavatų turbina priskiriama prie didžiausios galios jūrinių įrenginių, o tokie projektai siejami su mažesne vieno megavato savikaina ilguoju laikotarpiu. Kuo didesnė vieno įrenginio galia, tuo mažiau turbinų reikia tam pačiam parko našumui pasiekti, o tai gali sumažinti dalį montavimo ir priežiūros darbų jūroje.

    Viešai minimi ir metinės gamybos skaičiavimai, siekiantys kelias dešimtis milijonų kilovatvalandžių per metus, tačiau reali generacija priklauso nuo vėjo sąlygų, techninės priežiūros grafiko ir tinklo apribojimų. Dėl skirtingo namų ūkių vartojimo įvairiose šalyse tokie palyginimai su „kiek namų aprūpintų elektra“ paprastai yra tik orientaciniai.

    Kodėl tai svarbu pasaulinei rinkai

    Plaukiojančios vėjo jėgainės atveria galimybę išnaudoti regionus, kur jūros dugnas staigiai gilėja ir tinkamų seklumų beveik nėra. Tai aktualu daugeliui pakrančių, kur vėjo potencialas didelis, tačiau tradicinė jūrinių parkų statyba ribojama geologijos ir gylio.

    Pastaraisiais metais Europoje jau veikia keli plaukiojančių parkų projektai, o sektorius laikomas pereinančiu iš bandymų stadijos į ankstyvą komercinę plėtrą. Kinijos 16 megavatų įrenginys šioje dinamikoje išsiskiria mastu ir ambicija, o jo eksploatacijos rezultatai gali nulemti, kaip greitai didelės galios plaukiojančios turbinos taps rinkos standartu.

    Vis dėlto vienas įrenginys dar nekeičia energetikos sistemos iš esmės: lemiamas veiksnys bus tai, ar tokio tipo platformos pasiteisins audringose jūrų zonose, kokios bus ilgalaikės priežiūros sąnaudos ir kaip sparčiai pavyks didinti gamybos apimtis. Jei technologija patvirtins lūkesčius, giliavandenės zonos gali tapti nauju jūrinės vėjo energetikos plėtros žemėlapiu.

  • Antarktidoje įrengti saulės moduliai netikėtai tapo skujų „stebėjimo bokštu“ medžioklei

    Antarktidoje įrengti saulės moduliai netikėtai tapo skujų „stebėjimo bokštu“ medžioklei

    Antarktida įprastai siejama su ledynu ir ekstremaliomis sąlygomis, tačiau net ir čia atsiranda vis daugiau žmogaus infrastruktūros. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Belgijos valdoma Princess Elisabeth Antarctica stotis, kuri energijai naudoja saulės modulius ir vėjo jėgaines, taip mažindama iškastinio kuro poreikį.

    Tyrėjų ir fotografų užfiksuota detalė nustebino: pietų poliarinės skujos ėmė reguliariai tūpti ant saulės modulių konstrukcijų. Paukščiai, garsėjantys drąsa ir polinkiu ieškoti lengviausio grobio, šią vietą pavertė patogia stebėjimo aikštele.

    Skujos Antarktidoje dažnai minta ne tik žuvimis ar bestuburiais, bet ir kitų paukščių kiaušiniais, jaunikliais, kartais ir dvėsena. Skrydžiai į žemyno gilumą yra rizikingi, nes maisto ištekliai ten itin menki, o išgyvenimą lemia pavienės uolėtos iškyšos virš ledo.

    Saulės moduliai, pastatyti tokiose vietose, vasarą gauna ilgą poliarinės dienos apšvietimą, o tamsus paviršius gali sugerti daugiau šilumos nei aplinkinė uola ar sniegas. Šis kontrastas, kartu su nuo vėjo kiek labiau apsaugotomis konstrukcijomis, sukuria patrauklią vietą poilsiui ir budėjimui.

    Mokslininkų vertinimu, skujos greitai perpranta aplinką ir išnaudoja bet kokį pranašumą, ypač kai reikia stebėti netoliese perinčius kitus paukščius. Ant modulių ar jų rėmų įsitaisiusios skujos gauna aukštesnį apžvalgos tašką, iš kurio lengviau pastebėti grobį ir sekti teritorijoje vykstantį judėjimą.

    „Skujos yra vieni įžūliausių ir oportunistiškiausių Antarktidos paukščių, todėl nenuostabu, kad jos pritaiko žmogaus statinius savo strategijoms“, – sako Antarktidos tyrimų stoties komunikacijoje cituojami stebėtojai.

    Tokie atvejai primena, kad net ir aplinkai palanki energetika atokiose teritorijose turi netikėtų sąveikų su laukine gamta. Nors saulės moduliai padeda mažinti taršą, jų įrengimas jautriose ekosistemose reikalauja nuolatinio poveikio vertinimo, stebėsenos ir sprendimų, kaip infrastruktūrą pritaikyti taip, kad ji kuo mažiau keistų gyvūnų elgseną.

    Antarktidoje tai ypač svarbu dėl griežtų Antarkties sutarties sistemos aplinkosauginių principų, kurie numato minimalų poveikį gamtai. Stotys vis dažniau investuoja į efektyvesnes energijos sistemas ir atliekų mažinimą, tačiau kartu mokosi, kad net ir geriausios intencijos technologijos gali tapti nauju „įrankiu“ vietos faunai.

  • Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Ar socialiniai tinklai taps saugesni? Nutekinti „Meta“ dokumentai atvėrė spragas

    Diskusija, ar socialiniai tinklai gali tapti saugesni, įgavo pagreitį po to, kai buvusi „Meta“ darbuotoja Frances Haugen paviešino vidinius dokumentus. Jie rodė, kad bendrovė žinojo apie dalį žalos vartotojams, bet viešai problemą menkino.

    Nutekinta informacija ypač akcentavo paauglių psichikos sveikatos rizikas ir tai, kaip platformų dizainas bei rekomendavimo sistemos gali skatinti žalingą turinį. Tokie atvejai sustiprino klausimą, kur baigiasi verslo interesai ir prasideda pareiga užtikrinti vartotojų teises.

    „Bendrovės vadovybė žino, kaip padaryti „Facebook“ ir „Instagram“ saugesnius, bet nesirenka pokyčių, nes pelną iškelia aukščiau žmonių“, – sakė Frances Haugen Europos Parlamento klausymo metu.

    Kas yra skaitmeninės teisės?

    Skaitmeninės teisės apima tas pačias fundamentines žmogaus teises, kurios galioja ir neprisijungus, tik jų įgyvendinimas persikelia į internetą. Čia svarbiausios tampa saviraiškos laisvė, teisė į privatumą, asmens duomenų apsauga ir apsauga nuo diskriminacijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad pažeidžiamumas platformose pasiskirsto netolygiai: dažniau nukenčia moterys, LGBTQ+ bendruomenės nariai, migrantai ir etninės ar religinės mažumos. Prie to prisideda ne tik atviras priekabiavimas, bet ir mažiau matomi mechanizmai, pavyzdžiui, kai algoritmai sistemingai sumažina tam tikrų grupių matomumą.

    Ką gali padaryti pačios platformos?

    Vienas pagrindinių įrankių – turinio moderavimas, tačiau jo efektyvumą riboja skaidrumo stoka. Dažnai neaišku, kiek sprendimų priimama žmonių, kiek automatizuotų sistemų, kaip jos apmokomos ir pagal kokius kriterijus turinys pašalinamas, apribojamas ar paliekamas pasiekiamas.

    Augant generuojamo turinio ir manipuliacijų mastui, platformos vis daugiau remiasi DI sprendimais: nuo šlamšto ir priekabiavimo filtrų iki netikro turinio aptikimo. Vis dėlto be aiškių taisyklių, auditų ir atskaitomybės automatizavimas gali ne tik sumažinti žalą, bet ir klaidingai cenzūruoti teisėtą turinį.

    Ką gali padaryti valdžia ir vartotojai?

    Europos Sąjungoje svarbiausias teisinis ramstis yra Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, numatantis vartotojų teises ir priežiūros institucijų kontrolę, kai tvarkomi asmens duomenys. Tačiau praktikoje pokyčiai dažnai ateina lėtai, nes didžiosios technologijų bendrovės sankcijas ir sprendimus ginčija teismuose, o procesai užtrunka.

    Reguliacinę aplinką papildo ir Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas, įsigaliojęs 2024 metais, kuris kelia naujus reikalavimus didesnės rizikos DI sistemoms. Kartu Briuselyje vykstančios diskusijos dėl taisyklių supaprastinimo kelia klausimą, ar siekiant spartesnių inovacijų nebus susilpninta duomenų apsauga.

    Vartotojai taip pat turi teisę kreiptis į platformas ir sužinoti, kokie jų duomenys renkami ir kaip jie profiliuojami, tačiau tai neretai reikalauja laiko ir žinių. Dėl to vis didesnę reikšmę įgauna nevyriausybinės organizacijos ir kolektyviniai skundai, kurie padeda kelti bylas ir spausti rinką didinti atsakomybę.

  • DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    DI ir palydovai taps vandenynų sargais? ES kuria skaitmeninį vandenyno dvynį

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulinės vandenynų dienos proga perspėjo, kad vandenynai patiria vis didesnį spaudimą, o žmogaus veikla juos stumia prie ribų. Šis pareiškimas sutapo su naujausiu Pasaulinio vandenyno vertinimu, kuriame akcentuojamas spartėjantis jūros lygio kilimas ir šylantis vandenynas.

    Pastarųjų metų stebėjimai rodo, kad vandenyno šilumos kiekis auga, o tai siejama su ekstremalesniais reiškiniais, didesne audrų energija ir ekosistemų kaita. Kartu mažėja Arkties jūros ledo plotas, todėl keičiasi srovių ir klimato pusiausvyra, o poveikis jaučiamas ir Europoje.

    Kas yra skaitmeninis vandenyno dvynys?

    Siekiant geriau suprasti procesus ir greičiau priimti sprendimus, Europos Sąjungoje vystoma iniciatyva European Digital Twin Ocean, dar žinoma kaip EDITO. Tai skaitmeninė, didelės raiškos vandenyno „kopija“, kuri sujungia įvairius duomenų šaltinius ir leidžia virtualiai stebėti bei modeliuoti vandenyno būklę.

    Platforma kuriama kaip atvira, internetu pasiekiama priemonė, orientuota į mokslininkus ir sprendimų priėmėjus. Joje galima analizuoti temperatūrą, sroves, bangavimą, druskingumą, biologinius rodiklius, taip pat vertinti taršą, įskaitant plastiko kaupimąsi.

    Kaip DI padeda prognozuoti pokyčius?

    Viena svarbiausių EDITO idėjų yra vadinamieji „kas būtų, jeigu“ scenarijai, kai galima tikrinti, kaip pasikeistų rodikliai esant kitoms pradinėms sąlygoms. Pavyzdžiui, modeliuoti, kaip kistų žuvų populiacijos, jei vandens temperatūra pakiltų keliais laipsniais, arba ar jūržolės juostos tam tikrose vietose sumažintų pakrančių eroziją.

    Tokios prognozės remiasi DI metodais, kurie padeda greičiau apdoroti didelius duomenų kiekius ir atkurti sudėtingus ryšius tarp atmosferos, vandens masių ir ekosistemų. Kartu diegiami ir pokalbių robotai, kad naudotojai galėtų paprasčiau gauti atsakymus apie vandenyną ir duomenų interpretaciją.

    Palydovai ir „Copernicus“ duomenys

    Skaitmeninis dvynys neįmanomas be Žemės stebėjimo palydovų. Pagrindinis duomenų ramstis Europoje yra Copernicus programa, kuri teikia informaciją apie vandenyno paviršiaus temperatūrą, jūros lygio pokyčius, spalvą, ledo būklę ir kitus parametrus, reikalingus operatyviai stebėsenai.

    Vis dėlto palydovai daugiausia mato vandenyno paviršių, todėl svarbūs ir vietoje renkami matavimai iš laivų, plūdurų bei kitų jutiklių. Tokia duomenų sintezė leidžia tikslinti modelius, mažinti paklaidas ir geriau prognozuoti pokyčius regioniniu mastu.

    Europos planuose numatyta, kad EDITO taps pilnai veikiančia, plačiai naudojama sistema iki 2030 metų. Tikimasi, jog ji bus naudinga ne tik mokslui ar aplinkosaugai, bet ir jūrų saugumui, kai tikslūs ir greiti duomenys gali padėti anksčiau pastebėti rizikas bei efektyviau valdyti incidentus.

  • Portugalija per 5 metus pritraukė 725 superturtinguosius: kas juos vilioja ir kuo rizikuoja?

    Portugalija per 5 metus pritraukė 725 superturtinguosius: kas juos vilioja ir kuo rizikuoja?

    Portugalija per pastaruosius penkerius metus reikšmingai padidino itin turtingų gyventojų skaičių: skaičiuojama, kad šalį pasirinko dar 725 asmenys, kurių grynoji vertė siekia bent 25 mln. eurų. Nekilnojamojo turto investicijos, tarptautinio kapitalo judėjimas ir gyvenimo kokybė tapo pagrindiniais traukos veiksniais.

    Tokių gyventojų grupė dažnai vadinama itin didelės grynosios vertės asmenimis, o jų skaičiaus šuolis Portugalijoje per penkerius metus priartėjo prie 50 proc. Vertinimai rodo, kad 2021 metais šalyje jų buvo 1 462, o 2026 metais šis skaičius gali siekti 2 187.

    Mokesčių režimai pasikeitė, bet trauka liko

    Portugalijos patrauklumą ilgą laiką stiprino skatinamosios priemonės, tarp jų ir vadinamoji auksinė viza bei ne nuolatinių rezidentų mokestinis režimas. Nors abi kryptys pastaraisiais metais buvo apribotos, rinka, anot turto valdytojų, neatsitraukė taip smarkiai, kaip buvo prognozuota.

    Ne nuolatinių rezidentų režimas, pradėtas 2009 metais, dešimtmečiui suteikdavo palankesnį apmokestinimą siekiant pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir užsienio pensininkus. Dabar jis taikomas tik daliai mokslinių ir aukštos kvalifikacijos veiklų, o nekilnojamojo turto įsigijimas nebeužtikrina auksinės vizos kelio.

    Nauji turtai gimė po pandemijos

    Vietos privataus bankininkystės atstovai pabrėžia, kad itin turtingi gyventojai Portugalijoje nėra vien užsieniečiai. Reikšmingą dalį sudaro vietos verslininkai, ypač pramonės ir paslaugų sektoriuose, kurių kapitalas išaugo po įmonių pardavimų ar dalies akcijų perleidimo.

    „Tokio lygio turto savininkams svarbiausia tampa turto apsauga, mokestinis planavimas ir paveldėjimo sprendimai“, – sakė Portugalijos finansų institucijos Banco Carregosa privataus bankininkystės vadovė Helena Seruca.

    Anot jos, po COVID-19 laikotarpio ypač išryškėjo naujų turtų kūrimas per įmonių sandorius, kai į Portugalijos bendroves aktyviau ėjo privataus kapitalo fondai. Tokie sandoriai daliai verslininkų suteikė dideles grynųjų pinigų sumas, kurios greitai pakeičia žmogaus statusą turtingiausiųjų sąrašuose.

    Prabangaus NT kainos ir užsieniečių banga

    Portugalijos prabangaus būsto rinka toliau traukia užsienio pirkėjus, ypač Lisabonoje, Porto regione, Kaskaiše, Komportoje ir Algarvėje. Rinkos dalyviai nurodo, kad aukštos klasės būstų pradinis segmentas siejamas su maždaug 6 500 eurų už kvadratinį metrą lygiu, o prabangos segmentas dažnai artėja prie 11 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Skirtinguose segmentuose pirkėjų struktūra skiriasi: aukštos klasės pradiniame lygyje dominuoja vietiniai, tačiau prabangos ir itin prabangos sandoriuose užsieniečių dalis vertinama kaip didesnė. Tarp dažniausiai minimų pirkėjų grupių išlieka Šiaurės Amerikos ir Brazilijos gyventojai, o pastaruoju metu aktyviau matomi ir Artimųjų Rytų investuotojai.

    Didelę įtaką daro ir gyvenimo būdo motyvai: Portugalija siejama su saugumu, klimatu, tarptautiniu pasiekiamumu ir galimybe turėti antrą būstą. Turto valdytojai atkreipia dėmesį, kad dalis pirkėjų atvyksta trumpoms viešnagėms, o vėliau sprendžia įsitvirtinti ilgesniam laikui.

    „Branded residences“ ir pasiūlos riba

    Augančiu segmentu laikomi vadinamieji „branded residences“ projektai, kai būstas siejamas su prabangiu viešbučio prekės ženklu ir siūlo viešbučio paslaugas. Šis modelis patrauklus pirkėjams, kurie dažnai keliauja ir nori, kad turtą būtų galima lengvai administruoti, o išvykus jis galėtų būti valdomas nuomos ar paslaugų operatoriaus.

    Kartu rinkoje vis dažniau akcentuojama pasiūlos problema: itin turtingi pirkėjai ieško specifinės architektūros, didelių sklypų ir išskirtinių vietų, tačiau Portugalijos geografija ir ribota aukščiausios klasės pasiūla gali riboti augimo tempą. Vis dėlto prognozės rodo, kad itin turtingų gyventojų skaičius šalyje gali toliau didėti ir iki 2031 metų pasiekti apie 2 452.

    Bendras Europos kontekstas šiai tendencijai palankus: turtingiausiųjų migraciją skatina geopolitinis neapibrėžtumas, noras diversifikuoti turtą ir gyvenimo planus keliuose regionuose. Portugalija išlieka viena aiškių krypčių tiems, kurie ieško stabilumo euro zonoje ir nori investuoti į aukščiausios klasės nekilnojamąjį turtą.