CP v2

Blog

  • JAV palūkanų mažinimas vis tolsta: infliacija liepą išliko aukšta, brango kuras ir elektra

    JAV rinkose vis garsiau svarstoma, kad Federalinio rezervo galimybės greitai mažinti bazines palūkanų normas menksta. Naujausi infliacijos duomenys rodo, kad kainų spaudimas išlieka didesnis, nei tikėtasi, o tam daugiausia įtakos turi energijos išteklių brangimas.

    Remiantis JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, liepos mėnesį vartotojų kainų augimas išsilaikė ties 3,7 proc. Rinkos lūkesčiai buvo šiek tiek žemesni, tačiau rezultatą pakėlė aukštesnės degalų ir elektros energijos kainos.

    Kas labiausiai palaiko infliaciją

    Energetikos kainos JAV infliacijoje dažnai veikia kaip greitas katalizatorius: brangesni degalai didina transporto kaštus, o elektra tiesiogiai atsiliepia namų ūkių išlaidoms. Net ir tada, kai kai kurių prekių kainos stabilizuojasi, energijos šuoliai gali pristabdyti bendrą infliacijos lėtėjimą.

    Tokie svyravimai rinkoms svarbūs ir dėl to, kad jie greitai persiduoda į verslo sąnaudas. Dėl to investuotojai atidžiai vertina, ar infliacija grįžta į tvaresnę mažėjimo trajektoriją, ar užsitęs aukštesnių kainų laikotarpis.

    Kaip tai veikia Federalinį rezervą

    Infliacijos rodikliai yra vienas pagrindinių kriterijų sprendžiant dėl palūkanų normų krypties, todėl išliekanti 3,7 proc. infliacija mažina argumentų skubiam palūkanų mažinimui. Kuo ilgiau kainų augimas laikosi virš rinkos prognozių, tuo didesnė tikimybė, kad palūkanų mažinimas bus nukeltas.

    Artimiausias Federalinio rezervo posėdis numatytas rugsėjo 15–16 dienomis, o sprendimų komunikacija tradiciškai sulaukia didelio finansų rinkų dėmesio. Investuotojai ieškos užuominų, ar centrinis bankas labiau nerimauja dėl užsitęsusios infliacijos, ar jau mato pakankamai aiškių ženklų švelninti pinigų politiką.

    Žvilgsnis į artimiausius mėnesius

    Analitikų vertinimu, artimiausiais mėnesiais infliacijos kryptį gali lemti ne tik degalų kainos, bet ir prekybos politika bei valiutos kursas. Jei importas brangtų dėl silpnesnio dolerio, tai galėtų papildomai kelti kainas vidaus rinkoje.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą: optimistiniai scenarijai apie greitą palūkanų mažinimą silpnėja, o sprendimai vis labiau priklausys nuo kiekvieno naujo infliacijos ir energijos kainų signalo.

  • Dolly Parton gerbėjai pyksta ant Donaldo Trumpo: pagarba vėliavomis ir kirčiai jos skaitymo programai

    Dolly Parton gerbėjai pyksta ant Donaldo Trumpo: pagarba vėliavomis ir kirčiai jos skaitymo programai

    Po kantri muzikos legendos Dolly Parton mirties užuojautos ir pagerbimo žodžiai plūdo iš viso pasaulio, o JAV visuomenėje dar kartą išryškėjo jos išskirtinis statusas. Dainininkė buvo vertinama ne tik už kūrybą, bet ir už filantropiją, todėl jos netektis palietė skirtingų pažiūrų žmones.

    Vis dėlto dalį gerbėjų supykdė Donaldo Trumpo reakcija. Jis viešai paskelbė nurodęs JAV vėliavas nuleisti iki pusės stiebo, taip pagerbiant atlikėją, ir pareiškė užuojautą jos artimiesiems bei gerbėjams.

    Kritika kilo ne dėl paties gesto, o dėl konteksto. Socialiniuose tinkluose priminta, kad Dolly Parton vardas glaudžiai siejamas su vaikų raštingumo iniciatyva Dolly Parton’s Imagination Library, o jos finansavimas kai kuriose vietose buvo sumažintas arba nutrauktas.

    Kas yra Imagination Library

    Imagination Library yra programa, kuri nuo 1995 metų siunčia vaikams po vieną nemokamą knygą kas mėnesį nuo gimimo iki penkerių metų, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Per kelis dešimtmečius ji išaugo į tarptautinę iniciatyvą, veikiančią ne tik JAV, bet ir Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje bei Airijoje.

    Programos idėja kilo iš asmeninės Dolly Parton šeimos patirties: jos tėvas nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, o pati dainininkė ne kartą pabrėžė, kad vaikų galimybė turėti knygų namuose jai buvo principinis klausimas. Būtent todėl gerbėjai ypač jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie lėšų mažinimą.

    Kodėl kilo pasipiktinimas Trumpo atžvilgiu

    Diskusijų centre atsidūrė sprendimai, susiję su valstijų ir institucijų parama raštingumo programoms. Kritikai teigia, kad viešas pagerbimas skamba dviprasmiškai, jei tuo pat metu arba anksčiau buvo priimami sprendimai, kurie mažina galimybes tęsti iniciatyvą esamu mastu.

    „Keista matyti tokias kalbas apie pagarbą, kai sprendimai švietimo srityje kertasi su tuo, ką ji realiai kūrė visą gyvenimą“, – rašė vienas vartotojas socialiniuose tinkluose.

    Žiniasklaidoje cituoti programos atstovai yra įspėję, kad finansavimo spragos pirmiausia atsiliepia naujų vaikų registracijai ir tęstinumui regionuose. Tokiose situacijose didžiausia rizika kyla ne pačiai idėjai, o praktiniam jos įgyvendinimui, kuris priklauso nuo vietinės partnerystės ir biudžetų.

    Filantropijos palikimas ir platesnis kontekstas

    Dolly Parton filantropija apėmė ne vien raštingumo skatinimą. Ji taip pat buvo siejama su paramos iniciatyvomis sveikatos tyrimams, o pandemijos metu viešai minėta jos asmeninė parama medicinos projektams, prisidėjusiems prie mokslinių tyrimų pažangos.

    Ši istorija rodo, kaip greitai gedulo žinutės gali persipinti su politinėmis diskusijomis, ypač kai kalbama apie visuomenės mėgstamus, bet didelę socialinę įtaką turėjusius žmones. Dolly Parton atvejis tapo dar vienu pavyzdžiu, kad jos vardas daugeliui reiškia ne tik muziką, bet ir konkrečius darbus, kurių tęstinumas dabar atidžiai stebimas.

  • Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Tyrimas: beveik pusė Stambulo gyventojų vengia kultūros renginių, pagrindinė kliūtis – kainos

    Beveik 45,8 proc. Stambulo gyventojų per pastaruosius metus neapsilankė nė viename kultūros ar meno renginyje. Tokią išvadą pateikė Stambulo planavimo agentūros (IPA) kasmėnesinis tyrimas Istanbul Barometer, kuriame ryškiausia įvardyta kliūtis – brangūs bilietai ir įėjimo kainos.

    Liepos mėnesio apklausa, atlikta apklausiant 758 žmones, nagrinėjo Stambulo kultūros ir pramogų įpročius. Joje vertinta, kiek gyventojai įsitraukia į miesto kultūrinį gyvenimą, kas trukdo dalyvauti, kaip keičiasi išlaidos ir kokią vietą užima skaitmeninės pramogos.

    Kas trukdo eiti į renginius

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonėms sudėtinga dalyvauti kultūros renginiuose, buvo aukštos bilietų ir įėjimo kainos. Šį veiksnį nurodė 45 proc. respondentų, tad kainodara tapo svarbiausiu barjeru plačiai auditorijai.

    Antra dažniausia kliūtis – laiko stoka dėl darbo ar mokslų, ją paminėjo 38,1 proc. apklaustųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad net ir norint dalyvauti, miesto ritmas bei įsipareigojimai dažnai palieka mažiau erdvės kultūrai.

    Populiariausi pasirinkimai – koncertai

    Tarp tų, kurie vis dėlto lankėsi renginiuose, populiariausi buvo koncertai, juos pasirinko 33,9 proc. respondentų. Toliau rikiavosi teatras ir „stand-up“ pasirodymai su 21,8 proc., o galerijos bei muziejai – su 21,2 proc.

    Knygų mugėse ar autorių renginiuose dalyvavo 16,2 proc. apklaustųjų, o gatvės festivaliuose ir renginiuose po atviru dangumi – 16,1 proc. Kino festivalus rinkosi 11,9 proc., o opera, baletas ir klasikinės muzikos koncertai liko nišiniai – 5,7 proc.

    Skaitmeninės pramogos užima laisvalaikį

    Tyrimas išryškino, kad ekonominės sąlygos veikia ne tik sprendimą eiti į renginius, bet ir bendrą pramogų krepšelį. Daugiausia žmonės mažino išlaidas socialinėse vietose, pavyzdžiui, restoranuose ir kavinėse, tai nurodė 41,4 proc. respondentų.

    Mažiau išleista ir kultūrai: koncertų bei teatro bilietams taupė 37,6 proc., kino bilietams – 37,2 proc. Muziejų lankymą ribojo 26 proc., o srautinių transliacijų platformų prenumeratas mažino 25,2 proc. apklaustųjų, tačiau 39,8 proc. teigė išlaidų nemažinę.

    Skaitmeninis turinys tampa alternatyva, kai trūksta laiko ar pinigų. Nors 56,9 proc. respondentų vis dar teikė pirmenybę gyviems renginiams, 28,5 proc. rinkosi socialinius tinklus ir skaitmeninį turinį vietoj fizinių kultūrinių patirčių.

    Tie, kurie labiau linko į skaitmeninę pramogą, dažniausiai minėjo patogumą, kai laikas ribotas, taip atsakė 34,3 proc. Kiti akcentavo didesnį prieinamumą ir mažesnę kainą, tai paminėjo 29,6 proc., o daliai įtaką darė ir aplinkos įpročiai.

    Apklausa taip pat paskaičiavo, kad Stambulo gyventojai skaitmeninėms pramogoms vidutiniškai skiria 3 valandas 8 minutes per dieną. Tuo pat metu jų vidutinis kasdienis laisvalaikis, neskaičiuojant darbo, miego, valgymo ir vaikų priežiūros, siekė 3 valandas 44 minutes, tad didelė laisvo laiko dalis atitenka ekranams.

  • Lisabonos oro uoste – taksi patikrinimai po skundų: policija rado 67 pažeidimus iš 100 automobilių

    Lisabonos oro uoste – taksi patikrinimai po skundų: policija rado 67 pažeidimus iš 100 automobilių

    Lisabonos Humberto Delgado oro uoste po keleivių skundų dėl galimų apgaulių surengtas reidas taksi aikštelėje. Portugalijos Viešojo saugumo policija (PSP) pranešė patikrinusi apie 100 taksi ir nustačiusi 67 pažeidimus, daugiausia susijusius su taksometro naudojimu.

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose daugėja pasakojimų apie keliones, kai vairuotojai neįjungia taksometro, siūlo „sutartą“ kainą arba važiuoja aplinkiniais keliais. Dalis keliautojų teigia, kad už tas pačias atkarpas jiems pateikiamos skirtingos, sunkiai pagrindžiamos sumos, o atsiskaityti prašoma grynaisiais.

    Kokie pažeidimai užfiksuoti?

    Pasak Lisabonos metropolinio policijos vadovybės, iš visų nustatytų pažeidimų 32 buvo susiję su netinkamu taksometro įrengimu ar jo padėtimi. Taip pat fiksuoti atvejai, kai vairuotojai neturėjo dalies privalomų dokumentų arba nebuvo pateikę galiojančių pažymėjimų, reikalingų vežimo veiklai.

    Tarp kitų pažeidimų nurodyti ir su technine bei saugos būkle susiję trūkumai: pasibaigusio galiojimo gesintuvai, neaktualūs duomenys apie taksometro patikrą, prasta kai kurių automobilių būklė. Policija taip pat užfiksavo atvejus dėl saugos diržų naudojimo taisyklių nesilaikymo, draudimo nebuvimo, vieną kartą – dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

    Kodėl tema vėl iškilo?

    Skundai dėl taksi paslaugų oro uostuose Europoje dažniausiai susiję su tais pačiais scenarijais: neįjungtas taksometras, „fiksuotos“ kainos siūlymai, kelionės maršruto ilginimas, neaiškūs papildomi mokesčiai. Tokiose vietose kaip oro uostas keleiviai dažnai skuba, yra pavargę po skrydžio ir prasčiau orientuojasi vietinėse taisyklėse, todėl rizika susidurti su nesąžiningomis praktikomis išauga.

    Viešojoje erdvėje šią temą papildomai išryškino keliautojų ir Portugalijoje gyvenančių užsieniečių pasakojimai, kuriuose teigiama, kad grįžtant arba išvykstant iš oro uosto situacijos kartais tampa įtemptos dėl ginčų, ar taksometras buvo įjungtas ir kokia suma iš tiesų turėjo būti skaičiuojama.

    Sektoriaus reakcija ir ką tai reiškia keleiviams

    Patikrinimus kritiškai įvertino Nacionalinė lengvųjų kelių transporto asociacija ANTRAL. Organizacija pareiškė, kad operacija oro uosto atvykimo zonoje esą sukėlė trikdžių, o tikrinimo būdas, kai automobiliai tikrinami jau įlipus keleiviams, gali neigiamai veikti šalies įvaizdį.

    PSP akcentuoja, kad kontrolė yra skirta užtikrinti taisyklių laikymąsi ir keleivių saugumą. Keleiviams tokie reidai paprastai reiškia didesnę tikimybę, kad paslaugos bus teikiamos pagal reikalavimus, tačiau ekspertai pataria visada prašyti įjungti taksometrą, išsiaiškinti, ar taikomi papildomi oro uosto mokesčiai, ir, kilus įtarimams, fiksuoti automobilio numerius bei kvito duomenis.

  • Bodrumas ir Egėjo pakrantė: pilis, povandeninės archeologijos lobiai ir ramybės kurortai

    Bodrumas ir Egėjo pakrantė: pilis, povandeninės archeologijos lobiai ir ramybės kurortai

    Bodrumas: daugiau nei paplūdimiai

    Bodrumas Turkijos Egėjo pakrantėje seniai traukia keliautojus, tačiau miestas išsiskiria ne vien prabangaus poilsio reputacija. Čia vienoje vietoje susipina kryžiuočių palikimas, senovės jūrinė istorija ir iki šiol gyvos vietos tradicijos.

    Kelionėje po regioną „Euronews“ laidos Grand Voyager vedėja Lilly Douse aplanko Bodrumą ir aplinkines vietoves. Maršrutas atveria ir gerai žinomus simbolius, ir mažiau girdėtas stoteles, kurios keičia įprastą kurorto įvaizdį.

    Pilis ir 3 000 metų senumo radiniai

    Vienas ryškiausių miesto akcentų yra Bodrumo pilis – kryžiuočių tvirtovė, kurią prieš daugiau nei 600 metų statė Šv. Jono riteriai. Skirtingi pilies bokštai primena apie riterių kilmę iš įvairių Europos regionų, todėl architektūroje atsispindi nevienalytė istorija.

    Šiandien tvirtovėje veikia Bodrumo povandeninės archeologijos muziejus, kuriame saugomi iš laivų sudužimo vietų iškelti artefaktai. Dalis eksponatų siekia daugiau nei 3 000 metų, o kolekcija padeda suprasti, kokią reikšmę Egėjo jūra turėjo prekybai ir kultūrų mainams.

    Nuo alyvuogių aliejaus iki e. dviračių

    Šiauriau miesto, tarp kalvų ir jūros, keliautojai vis dažniau renkasi sveikatingumo poilsį. Laidoje aplankomas „Six Senses Kaplankaya“ kurortas, kuriame siūlomos baseinų erdvės, turkiški hamamai, procedūrų kambariai ir individualios gerovės vertinimo programos.

    Egėjo regione alyvuogių aliejus yra ne mada, o tūkstantmečius trunkanti kasdienybės dalis. Netoli Şenköy lankomasi pas vietos gamintojus, ragaujami skirtingi aliejai ir susipažįstama su tradiciniais patiekalais, įskaitant sarma su įdarytais vynuogių lapais, bulguru ir žolelėmis.

    Norint pamatyti kitą krašto pusę, kelionė pasuka į žemyno gilumą prie Bafos ežero. Tyrinėjant apylinkes elektriniu dviračiu atsiveria įspūdingos uolų formacijos, senovės graikų griuvėsiai ir apžvalgos taškai, primenantys, kad regionas turi ne vien pakrantės, bet ir gilią istorijos sluoksnių geografiją.

    Tokie sustojimai leidžia Bodrumą matyti plačiau: kaip vietą, kur prabangus poilsis egzistuoja greta archeologijos, vietos maisto tradicijų ir ramesnių gamtinių maršrutų. Būtent ši įvairovė vis dažniau tampa pagrindiniu argumentu keliaujantiems ne tik pasideginti, bet ir patirti regioną.

  • UEFA linksta nutraukti FIFA turnyrų boikoto planus: ką reiškia atsitraukimas nuo Infantino plano

    UEFA linksta nutraukti FIFA turnyrų boikoto planus: ką reiškia atsitraukimas nuo Infantino plano

    Europos futbolą valdanti UEFA, remiantis su situacija susipažinusiais šaltiniais, ketina atsisakyti planuoto FIFA turnyrų boikoto. Sprendimas siejamas su gautomis garantijomis, kad FIFA prezidento Gianni Infantino palaikyta privataus investavimo schema nebus atgaivinta.

    Pasak tarptautinės naujienų agentūros AP cituojamo asmens, klausimas turėtų būti aptartas UEFA narių susitikime ketvirtadienį. UEFA viešo komentaro iki šiol nepateikė, tačiau ankstesniuose pareiškimuose pabrėžė, kad jai svarbios aiškios ir ilgalaikės garantijos.

    Kas buvo boikoto priežastis

    Liepos pabaigoje UEFA paskelbė, kad jos 55 narės nesidalins FIFA varžybose tol, kol bus gyvas vadinamasis FIFA Forward Enterprise pasiūlymas. Pagal jį išorės investuotojai galėjo įsigyti dalis naujai kuriamos dukterinės įmonės, kuri būtų valdžiusi FIFA komercines ir renginių veiklas, įskaitant Pasaulio čempionatą.

    Kritikai tokį modelį laikė bandymu perkelti pagrindinių turnyrų finansinę kontrolę į struktūrą, kurioje atsirastų privataus kapitalo interesai. UEFA savo ruožtu akcentavo, kad futbolo valdymas turi remtis solidarumu, sportiniu principu ir federacijų atsakomybe, o ne investuotojų grąža.

    Rugpjūčio pradžioje FIFA pranešė atsisakanti griežtai kritikuoto pasiūlymo, tačiau UEFA tuomet teigė, kad vien to nepakanka. Organizacija nurodė dvi sąlygas: kad būtų galutinai atsiimti planai dėl pagrindinių varžybų komercializavimo per naują struktūrą ir kad būtų suteiktos patikimos garantijos, jog panašūs bandymai nepasikartos.

    Kokios gali būti pasekmės varžyboms

    Jei UEFA dabar oficialiai atšauktų boikoto grėsmę, tai išspręstų dalyvavimo klausimą artėjančiame pasaulio jaunimo futbolo turnyre, kuriame numatytos ir Europos rinktinės. Tarp jų minimos Lenkijos, Anglijos, Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos komandos.

    Toks posūkis FIFA turnyrams reikštų mažesnę riziką dėl dalyvių sudėties ir transliacijų vertės, o UEFA pusėje tai būtų signalas, kad derybose pavyko pasiekti bent dalį reikalautų užtikrinimų. Vis dėlto realus lūžis priklausys nuo to, ar garantijos bus įtvirtintos aiškiai ir ilgesniam laikui, o ne tik vienkartinėmis deklaracijomis.

    Didėjanti įtampa FIFA viduje

    Ši istorija vyksta platesnio konflikto fone: dalis nacionalinių federacijų viešai atsitraukia nuo paramos Gianni Infantino perrinkimui 2027 metais. Pastarosiomis dienomis apie tokį sprendimą pranešė Italijos ir Rumunijos futbolo vadovai, akcentuodami vienybės, pasitikėjimo ir dialogo stoką.

    „Toliau dirbsime kartu su UEFA ir kitomis Europos federacijomis, kad futbolas išliktų paremtas nuopelnais, solidarumu, tvarumu ir sirgalių vaidmeniu“, – sakė Italijos futbolo federacijos prezidentas Giovanni Malagò.

    „FIFA šiandien reikia lyderio, kuris kurtų sutarimą ir vienybę, įkvėptų pasitikėjimą ir gebėtų suvienyti, o ne didinti skirtis“, – sakė Rumunijos futbolo federacijos vadovas Răzvan Burleanu.

    Infantino pozicijas vis dar remia dalis įtakingų futbolo šalių ir regioninių asociacijų, todėl artimiausi mėnesiai gali tapti lemiami, ar pavyks sumažinti įtampą tarp FIFA ir Europos bloką telkiančios UEFA. Jei boikoto planas bus atšauktas, tai gali būti laikoma taktiniu kompromisu, tačiau ne būtinai galutiniu konflikto sprendimu.

  • Ekvadore rasta nauja varlės rūšis: ji dešimtmečius slėpėsi po klaidingu vardu

    Ekvadore rasta nauja varlės rūšis: ji dešimtmečius slėpėsi po klaidingu vardu

    Mokslininkai aprašė naują varlės rūšį Pristimantis milpe, kuri, kaip paaiškėjo, dešimtmečius buvo painiojama su kita artima rūšimi. Tyrimas parodė, kad klaida įsitvirtino literatūroje taip giliai, jog tik dabar ji buvo galutinai ištaisyta.

    Naujos rūšies istorija prasidėjo nuo seno muziejinio etalono, vadinamo holotipu, peržiūros. Būtent jis yra oficialus atskaitos taškas, pagal kurį biologai tikslina, ar lauke stebimos populiacijos iš tiesų atitinka rūšies aprašą.

    Lūžis įvyko iš naujo ištyrus 1902 metais surinktus egzempliorius, saugomus Londono Gamtos istorijos muziejuje. Palyginus holotipą su šiuolaikinėmis populiacijomis paaiškėjo, kad daug varlių, kurioms ilgai taikytas senasis pavadinimas, iš tikrųjų priklauso kitai, iki šiol neaprašytai rūšiai.

    Kas padėjo atskleisti klaidą?

    Tyrėjų komanda derino kelis metodus: muziejinių pavyzdžių morfologijos analizę, lauko ekspedicijas ir DNR tyrimus. Tokia kombinacija leidžia atskirti rūšis net tada, kai išoriškai jos atrodo labai panašios ir skiriasi tik subtiliais požymiais.

    Pasak tyrėjų, esminė problema buvo ta, kad vėlesniuose darbuose ilgai niekas nebegrįžo prie pirminio etalono. Dėl to ankstesnė identifikavimo klaida buvo kartojama iš publikacijos į publikaciją ir tapo tarsi savaime suprantamu faktu.

    „Tai, kad tokia dažna rūšis dešimtmečius liko nepastebėta po neteisingu vardu, primena, kaip svarbu tiksliai susieti mokslinius pavadinimus su realiomis gamtoje gyvenančiomis populiacijomis“, – sakė biologė Jhael Ortega.

    Kur gyvena Pristimantis milpe?

    Naujoji rūšis paplitusi Ekvadoro atogrąžų miškuose ir pietų Kolumbijoje, ypač Ramiojo vandenyno baseino regione. Mokslininkai pabrėžia, kad ji aptinkama ne tik natūraliose buveinėse, bet ir žmogaus pakeistose teritorijose, pavyzdžiui, bananų plantacijose bei želdynuose.

    Rūšis išsiskiria naktiniu aktyvumu ir garsiu, spragsėjimą primenančiu kvietimu. Būtent balsas varliagyvių tyrimuose dažnai tampa vienu patikimiausių signalų, padedančių atskirti panašias rūšis net tada, kai išvaizda klaidina.

    Kuo ji skiriasi nuo artimų rūšių?

    Patinai ir patelės gana aiškiai skiriasi: patelės turi ryškesnį raštą kirkšnių ir šlaunų srityje, kur matomos oranžinės ar šviesiai melsvos spalvos su juodomis dėmėmis. Patinų spalvinis fonas paprastai vientisesnis, mažiau kontrastingas.

    Tai nedidelės varlės: patinų vidutinis ilgis siekia apie 25,8 milimetro, o patelių – apie 33,9 milimetro. Tyrėjai taip pat nurodo, kad rūšies paplitimo arealas siekia maždaug 67 000 kvadratinių kilometrų, todėl tai viena plačiausiai paplitusių savo genties rūšių šiame regione.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale ZooKeys, o autoriai atkreipia dėmesį, kad panašių taksonominių painiavų Pristimantis gentyje gali būti ir daugiau. Šiai genčiai priskiriami šimtai rūšių, todėl senų kolekcijų peržiūra ir šiuolaikiniai genetiniai metodai vis dažniau atveria kelią netikėtiems atradimams.

  • Mokslininkai įvardijo saugiausią šalį pasaulyje katastrofos atveju: bet yra svarbi išlyga

    Mokslininkai įvardijo saugiausią šalį pasaulyje katastrofos atveju: bet yra svarbi išlyga

    Branduolinio konflikto grėsmė, klimato kaita, pandemijos, kibernetinės atakos ir spartus DI vystymasis vis dažniau minimi kaip rizikos, galinčios sukelti plataus masto krizę. Mokslininkai sako, kad visiško prieglobsčio Žemėje nėra, tačiau kai kurios valstybės būtų atsparesnės už kitas.

    Moksliniame darbe, publikuotame žurnale „Global Challenges“, tyrėjai apžvelgė šimtus studijų ir ataskaitų apie vadinamąsias globalias katastrofines rizikas. Jie vertino, kurios šalys turėtų daugiau prielaidų išlaikyti esmines funkcijas ir apsaugoti gyventojus net itin sutrikus pasaulio sistemoms.

    Kodėl išskiriama Australija

    Tyrėjų vertinimu, dažniausiai kaip labiausiai atspari visam pagrindinių grėsmių spektrui minima Australija. Priežasčių derinys apima geografinę izoliaciją, didelę maisto gamybą, išteklius ir pramoninius pajėgumus, taip pat politinį stabilumą.

    Tačiau mokslininkai pabrėžia svarbią išlygą: net ir Australija nėra apsaugota nuo visų scenarijų. Šalis išlieka priklausoma nuo tarptautinės prekybos, ypač kalbant apie dalį degalų tiekimo grandinių, vaistus, medicinos priemones ir trąšas, be kurių mažėtų žemės ūkio našumas.

    „Nėra tokios vietos Žemėje, kuri būtų atspari visoms globalioms katastrofinėms rizikoms, tačiau Australija literatūroje minima dažniausiai“, – teigiama tyrime.

    Trys grėsmių kategorijos

    Autoriai globalias katastrofines rizikas sugrupavo į tris plačias kategorijas. Pirma – staigaus saulės šviesos sumažėjimo scenarijai, kai dėl didžiulių vulkaninių išsiveržimų, branduolinės žiemos ar didelio asteroido smūgio atmosferoje sumažėtų saulės spinduliuotė.

    Antra kategorija apima globalius infrastruktūros praradimus, kai sutriktų elektra, transportas, ryšiai, finansinės sistemos ir maisto tiekimas. Tokius sutrikimus galėtų sukelti stiprios geomagnetinės audros, plataus masto kibernetinės atakos, pandemijos ar aukštuminiai elektromagnetiniai impulsai.

    Trečia – globali katastrofinė biologinė rizika, apimanti ypač pavojingus biologinius įvykius, tiek natūralius, tiek sukeltus žmogaus. Tokie scenarijai galėtų lemti masines aukas ir ilgalaikį visuomenės funkcionavimo sutrikimą žemynų ar net pasaulio mastu.

    Kokios šalys dar minimos

    Po Australijos mokslinėje literatūroje kaip palyginti atsparios taip pat minimos Naujoji Zelandija, Japonija, Šveicarija ir Argentina. Vis dėlto kiekviena iš jų turi specifinių pažeidžiamumų: nuo pakrančių rizikų ir cunamių iki regioninių vulkaninių grėsmių ar priklausomybės nuo importo.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad atsparumą didina ne vien geografija. Didesnę tikimybę išlaikyti stabilumą turi demokratiškesnės, turtingesnės, mažesnės nelygybės valstybės, turinčios platesnę pramonės bazę, decentralizuotas sistemas ir galinčios apsirūpinti pagrindiniais ištekliais bent vidutiniu laikotarpiu.

    Galutinė išvada paprasta: svarbiausia yra pasirengimas ir rizikų mažinimas, o ne pasikliovimas vienu saugiu kampu pasaulyje. Mokslininkai pabrėžia, kad prevencija, kai ji įmanoma, visuomet veiksmingesnė nei bandymas prisitaikyti jau įvykus katastrofai.

  • 1,5 km gylyje ieškojo laivo, bet rado šiurpų konteinerį ir šimtus buities prietaisų

    1,5 km gylyje ieškojo laivo, bet rado šiurpų konteinerį ir šimtus buities prietaisų

    Daugiau nei 1,5 kilometro gylyje Meksikos įlankoje NOAA mokslininkų komanda, tyrusi neaiškų sonaro taikinį, tikėjosi aptikti seną laivo nuolaužą. Tačiau vietoje archeologinio radinio jų nuotoliniu būdu valdoma povandeninė platforma (ROV) atvėrė vaizdą, primenantį apleistą sandėlį jūros dugne.

    2017 metais ekspedicija vyko tyrimų laivu Okeanos Explorer, kuris specializuojasi giliavandenių teritorijų kartografavime ir stebėjimuose. Sonaras buvo užfiksavęs struktūrą, panašią į nuolaužą, todėl komanda nukreipė ROV į objektą, esantį maždaug 1,5 kilometro gylyje.

    Artėjant prie taikinio paaiškėjo, kad dugne išsimėtę stačiakampiai, surūdijusios detalės ir baltos „dėžės“ nėra laivo dalys. Tai buvo buitinės technikos prietaisai, tarp jų šaldytuvai, šaldikliai ir skalbyklės, o netoliese gulėjo suglamžytas raudonas gabenimo konteineris.

    Ant vieno iš prietaisų aptiktas užrašas ir instrukcijų lentelė leido suprasti, kad tai greičiausiai buvo krovinys, skirtas perdirbimui arba transportuojamas be pakuočių. NOAA nardymo suvestinėse fiksuota, kad šalia buvo matyti ir kitų atpažinimo žymenų, leidžiančių identifikuoti konteinerį ir dalį krovinio kilmės.

    „Tai šiek tiek siurrealu: esame 1,5 kilometro gylyje, o judame tarp šaldiklių, šaldytuvų ir skalbyklių“, – sakė ekspedicijos dalyvis, įrašytame gyvos transliacijos garse.

    Pasak komandos, labiausiai tikėtina versija yra ta, kad konteineris nuo laivo nukrito audringomis oro sąlygomis, kai kroviniai kartais prarandami dėl bangavimo ir didelių apkrovų. Pasaulinės laivybos tarybos duomenimis, kasmet jūroje prarandama nuo kelių šimtų iki daugiau nei 1 000 konteinerių, nors bendras per metus pervežamų konteinerių skaičius siekia šimtus milijonų.

    Pastaraisiais metais laivybos sektorius vis dažniau atkreipia dėmesį į rizikų didėjimą, nes ekstremalūs orai ir stiprėjantys audrų epizodai gali didinti krovinių praradimo tikimybę. Šiltesnis vandenynas, mokslininkų vertinimu, gali prisidėti prie didesnės bangų energijos ir sudėtingesnių navigacijos sąlygų tam tikruose regionuose.

    Radys taip pat priminė, kad giliavandenės ekosistemos nėra izoliuotos nuo žmogaus veiklos. Metalinės konstrukcijos ir konteinerio dalys tampa substratu, prie kurio prisitvirtina koralai ir hidrozojai, o kai kurios žuvys tokiose vietose randa užuovėją.

    NOAA giliavandenės misijos, vykdomos su ROV, leidžia realiu laiku stebėti jūros dugną, rinkti vaizdo ir aplinkos duomenis bei dokumentuoti netikėtus radinius. Tokios ekspedicijos padeda ne tik kartografuoti menkai ištirtas teritorijas, bet ir tiksliau įvertinti, kaip toli į vandenynų gelmes nusidriekia taršos ir prarastų krovinių pėdsakas.

  • Działka ROD kainos šokiruoja: už „sklypą“ prašo kaip už butą – kas kelia sumas

    Šeimos sodų sklypai Lenkijoje, vadinami ROD, pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių miesto poilsio alternatyvų. Liublino gyventoja Gražyna pasakoja, kad sodas jai yra ne tik pomidorai ar gėlynai, bet ir kasdienis būdas pailsėti nuo įtampos.

    Tačiau persikrausčiusi į kitą miesto dalį ji susidūrė su netikėta realybe: noras rasti naują sklypą arčiau namų atsitrenkė į kainas, kurios, jos teigimu, primena būsto rinką. Skelbimuose ji pamatė sumas, kurios už nedidelį sodą, pasak jos, dar visai neseniai atrodė neįsivaizduojamos.

    Sumos, kurios priverčia persigalvoti

    Pirmasis variantas, kurį Gražyna apžiūrėjo, kainavo apie 9 000 eurų, nors sode reikėjo nemažai darbo ir investicijų. Kitas sklypas buvo įkainotas daugiau nei 11 000 eurų, o labiausiai patikęs, su didesne pavėsine, vandeniu ir elektra, siekė maždaug 13 500 eurų.

    Šios kainos, jos žodžiais, privertė grįžti prie minties paprasčiausiai važinėti į senąjį sodą, nors kelionė per miestą užtrunka. Ji sako supratusi, kad vienkartinė suma dažnai tampa didžiausia kliūtimi net tiems, kurie turi savo sklypą ir galėtų jį perleisti.

    „Galvojau, kad ne taip išgirdau. Atrodė, lyg mokėčiau už prabangą, nors ten dar reikėjo nemažai įdėti darbo“, – sakė Gražyna.

    Kodėl ROD „sklypas“ nėra žemės pirkimas

    Nors kasdienėje kalboje sakoma „parduodu sklypą“, ROD atveju dažniausiai perleidžiama ne nuosavybė į žemę, o teisė naudotis konkrečiu plotu. Tai reglamentuoja Lenkijos šeimos sodų įstatymas: žemė paprastai priklauso sodų asociacijai ar kitam valdytojui, o sodininko nuosavybė yra tai, ką jis įrengė savo lėšomis.

    Dėl to pirkėjas realiai moka už sklype esančią infrastruktūrą ir sukurtą vertę: pavėsinę, terasą, tvorą, šiltnamį, vaismedžius, krūmus, takelius, vandens atvedimą ar elektros instaliaciją. Šie elementai ir paaiškina, kodėl dviejų panašaus dydžio sklypų kainos gali skirtis kelis kartus.

    Pandemija ir nauji įpročiai pakėlė paklausą

    Didžiausias kainų šuolis, pasak pašnekovės ir vietos rinkos stebėtojų, įvyko per pandemiją, kai daugelis miestų gyventojų ėmė ieškoti erdvės lauke. ROD sodas tapo kompromisu tarp buto ir nuosavo namo su kiemu, o dirbant nuotoliu kai kam virto ir alternatyvia darbo vieta šiltuoju sezonu.

    Nors ribojimai baigėsi, susidomėjimas išliko, ypač didmiesčiuose ir jų prieigose. Prie paklausos prisideda ir augantis noras daugiau laiko leisti žaliose erdvėse, taip pat maisto auginimo namų ūkyje populiarėjimas, kuris, kylant pragyvenimo kaštams, vėl tapo praktiškas ne vien iš hobio pusės.

    Lemiamas faktorius – atstumas iki namų

    Kainas smarkiai formuoja vieta: sklypas, pasiekiamas per 10–15 minučių, daugeliui atrodo vertesnis už tokį patį, bet esantį už keliolikos kilometrų. Trumpas atstumas leidžia užsukti net valandai, palaistyti augalus ar tiesiog išgerti kavos, todėl tokie sodai dažnai laikomi prabangos preke.

    Gražyna sako, kad būtent tai jai tapo svarbiausia pamoka: didžiausias patogumas yra ne pavėsinės dydis, o galimybė greitai pabėgti į savo žalumos kampą. Dėl to ji kol kas pasilieka senąjį sklypą ir toliau stebi rinką, tikėdamasi rasti variantą, kurio kaina atrodytų pagrįsta.