CP v2

Blog

  • Aukštas kraujospūdis: gydytoja įvardijo 9 produktus, kuriuos verta riboti kasdienėje mityboje

    Druska – dažniausias „kaltininkas“

    Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar siekiantiems jo išvengti, mityba išlieka vienu svarbiausių kasdienės savijautos veiksnių. Gydytojai pabrėžia, kad didžiausią žalą dažniausiai daro ne vienas konkretus patiekalas, o nuolat pasikartojantys įpročiai.

    Dažniausiai minimas priešas yra druska, tiksliau – su ja gaunamas natris. Europos ir JAV širdies sveikatos rekomendacijos nuosekliai pabrėžia, kad sumažinus natrio kiekį mityboje, kraujospūdis daugeliui žmonių krenta, o širdies ir kraujagyslių rizika mažėja.

    Didelė problema ta, kad druska slepiasi ne tik sūdytoje košėje ar ant stalo esančioje druskinėje. Daug natrio žmonės gauna iš pramoniniu būdu pagamintų produktų, todėl vien tik „mažiau sūdyti“ neretai nepakanka.

    9 produktų grupės, kurias verta riboti

    Pirmiausia specialistai išskiria pačią druską ir natrio perteklių apskritai. Net ir nedidelis, bet nuolatinis natrio perviršis gali palaikyti aukštesnį kraujospūdį, ypač jei žmogus mažai juda, turi antsvorio ar serga lėtinėmis ligomis.

    Antroje vietoje dažnai atsiduria perdirbti ir supakuoti maisto produktai, kuriuose daug druskos, skonio stipriklių ir konservantų. Praktikoje tai reiškia, kad didžiausias „paslėptos“ druskos šaltinis gali būti ne sriuba namuose, o užkandžiai ir greiti pasirinkimai parduotuvėje.

    Gydytojai taip pat mini mėsos gaminius, tokius kaip dešros, vytinti gaminiai, šoninė ir įvairūs mėsos užkandžiai. Juose druska naudojama ne tik skoniui, bet ir ilgesniam galiojimo laikui, todėl natrio kiekis vienoje porcijoje gali būti labai didelis.

    Tarp rizikingų pasirinkimų įvardijama ir šaldyta pica bei panašūs paruošti patiekalai. Tokiuose produktuose natris „susideda“ iš kelių dalių: padažo, sūrio ir perdirbtos mėsos, todėl vienas gabalėlis gali sudaryti reikšmingą dienos normos dalį.

    Dar viena grupė – marinuotos ir sūdytos daržovės, ypač agurkai ar kiti ilgai sūryme laikomi produktai. Nors daržovės paprastai siejamos su sveikata, konservavimo būdas gali paversti jas itin sūriu užkandžiu.

    Konservuotos sriubos ir sultiniai taip pat dažnai turi daug natrio. Jei norisi sriubos, patikimesnis kelias yra gaminti namuose ir porcijomis užšaldyti, taip lengviau kontroliuoti druską.

    Šalia druskos dažnai minimas ir pridėtinis cukrus, ypač saldinti gėrimai ir desertai. Tiesiogiai cukrus kraujospūdžio nekelia taip, kaip natris, tačiau jis siejamas su svorio augimu, atsparumu insulinui ir didesne širdies ligų rizika, o tai ilgainiui blogina ir kraujospūdžio kontrolę.

    Gydytojai rekomenduoja riboti ir sočiuosius bei transriebalus. Šie riebalai siejami su nepalankiais cholesterolio pokyčiais ir kraujagyslių standėjimu, o tai gali apsunkinti kraujospūdžio valdymą, ypač vyresniame amžiuje.

    Galiausiai įvardijamas alkoholis. Tyrimai rodo, kad reguliarus vartojimas gali kelti kraujospūdį, trukdyti vaistų poveikiui, o papildomos kalorijos didina antsvorio tikimybę.

    Ką verta daryti praktiškai

    Jei kraujospūdis linkęs kilti, vienas efektyviausių žingsnių yra peržiūrėti kasdienius įpročius: kiek valgoma pusfabrikačių, mėsos gaminių, užkandžių ir kiek kartų per savaitę pasirenkamas greitas maistas. Toks auditas dažnai atskleidžia, kur iš tikrųjų „pasislepia“ didžioji druskos dalis.

    Naudingas įprotis yra skaityti etiketes ir lyginti produktus tarpusavyje, renkantis mažiau druskos ir mažiau pridėtinio cukraus turinčias alternatyvas. Jei kyla klausimų dėl individualios rizikos ar vaistų derinimo, sprendimus saugiausia priimti pasitarus su šeimos gydytoju ar dietologu.

    „Didžiausias pokytis įvyksta tuomet, kai žmogus sumažina ne tik papildomai beriamą druską, bet ir natrį iš perdirbtų produktų“, – sako gydytojai, pabrėždami, kad net nedideli kasdieniai pakeitimai gali duoti apčiuopiamą rezultatą.

    Specialistai primena, kad aukštas kraujospūdis dažnai ilgai nesukelia aiškių simptomų, todėl prevencija ir reguliarus matavimas yra ypač svarbūs. Mitybos korekcijos veikia geriausiai kartu su fiziniu aktyvumu, svorio kontrole ir nuosekliu gydymo plano laikymusi.

  • G1–G2 magnetinė audra nuo gegužės 15 dienos: prognozė trims dienoms ir kada ji silps

    Nuo gegužės 15 dienos Žemę pasieks kelių dienų magnetinė audra, kuri, prognozuojama, truks mažiausiai iki gegužės 17 dienos. Geomagnetinio aktyvumo lygis daugiausia turėtų išlikti G1, tačiau atskirais laikotarpiais jis gali sustiprėti iki G2.

    Tokias sąlygas lemia Saulės aktyvumas: į Žemės pusę atsisukusi vadinamoji koroninė skylė gali nukreipti greitesnį Saulės vėjo srautą į mūsų planetos magnetosferą. Dėl to stiprėja geomagnetiniai svyravimai, kurie fiksuojami pasauliniuose stebėjimų centruose.

    G skalė apibūdina geomagnetinių audrų stiprumą: G1 laikoma silpna, o G2 – vidutinio stiprumo magnetinė audra. Praktikoje tai gali reikšti didesnę tikimybę pastebėti auroras aukštesnėse platumose, taip pat nedidelius sutrikimus tam tikrose technologijose.

    Dažniausiai audrų metu jautresnės gali būti palydovinės navigacijos ir ryšio sistemos, o elektros tinklų operatoriai įprastai stebi apkrovas bei galimus įtampos svyravimus. Vis dėlto, esant G1–G2 lygiui, dideli sutrikimai paprastai nėra tikėtini, nors rizika trumpalaikiams nukrypimams išauga.

    Nors tiesioginis ryšys tarp magnetinių audrų ir sveikatos poveikio mokslinėje literatūroje vertinamas nevienareikšmiškai, dalis žmonių audrų dienomis praneša apie pablogėjusią savijautą. Dažniausiai minimi galvos skausmai, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, miego sutrikimai ir kraujospūdžio svyravimai.

    Jautresni gali būti žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių ligų ar patiriantys lėtinį nuovargį. Jei simptomai stiprėja ar kelia nerimą, vertėtų vadovautis gydytojų rekomendacijomis ir, prireikus, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

    Prognozė rodo, kad magnetinė audra turėtų tęstis kelias dienas, o vėliau palaipsniui silpti. Tokiems reiškiniams būdingas nepastovumas, todėl stiprumas gali kisti bangomis net ir per tą pačią parą.

    Norintiems pasiruošti dažniausiai patariama daugiau dėmesio skirti poilsiui, gerti pakankamai vandens, vengti persitempimo, o taip pat saikingai vartoti kofeiną ir alkoholį. Praktika rodo, kad reguliarus miegas ir ramesnis režimas jautresniems žmonėms padeda lengviau išgyventi aktyvesnes geomagnetines dienas.

  • Tyrimas: andinis hantavirusas spermoje aptiktas net po beveik 6 metų – ką tai gali reikšti

    Šveicarijos tyrėjai paskelbė duomenis, rodančius, kad andinis hantavirusas kai kuriais atvejais gali išlikti vyro spermoje neįprastai ilgai. Mokslininkai aprašė atvejį, kai viruso genetinė medžiaga spermoje aptikta praėjus 71 mėnesiui nuo užsikrėtimo.

    Tyrimą atliko Šveicarijos vyriausybinis institutas Spiez laboratorija, dirbantis su biologinių, cheminių ir branduolinių grėsmių analize. Publikacijoje akcentuojama, kad paciento kraujyje, šlapime ir kvėpavimo takuose tuo metu viruso pėdsakų nebuvo, tačiau spermos mėginiuose signalas išliko.

    Tyrėjai aiškina, kad sėklidės ir dalis vyriškos lytinės sistemos audinių gali veikti kaip vadinamoji imuninė privilegijuota zona. Tai reiškia, kad vietinis imuninės sistemos aktyvumas gali būti silpnesnis, nes organizmas vengia reakcijų, galinčių pakenkti spermatozoidams.

    Dėl šios priežasties kai kurie virusai gali užsilaikyti ilgiau nei kituose organizmo audiniuose, net kai klinikiniai simptomai jau seniai išnykę. Panašus reiškinys anksčiau buvo aprašytas ir kitų infekcijų kontekste, įskaitant Ebolos ir Zikos virusus, kai viruso pėdsakai spermoje aptikti praėjus mėnesiams ar metams.

    Publikacijoje pabrėžiama, kad andinis hantavirusas teoriškai gali turėti potencialą plisti lytiniu keliu, tačiau patvirtintų tokių perdavimo atvejų iki šiol nėra. Kitaip tariant, vien viruso genetinės medžiagos aptikimas spermoje dar neįrodo, kad spermoje ilgai išlieka gyvybingas ir užkrečiamas virusas.

    Vis dėlto autoriai ragina šią riziką vertinti rimtai ir siūlo diskutuoti apie atsargumo priemones vyrams, persirgusiems šia infekcija, ypač jei ateityje būtų patvirtinta, kad spermoje iš tiesų gali išlikti infekciškas virusas.

    Po tyrimo paskelbimo dalis visuomenės sveikatos rizikas vertinančių analitikų paragino svarstyti aiškesnes rekomendacijas vyrams po persirgtos infekcijos. Kaip galimas modelis minimos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos Ebolą persirgusiems vyrams, kai siūloma periodiškai tirti spermą ir laikytis saugesnio sekso priemonių, kol gaunami pakartotinai neigiami rezultatai.

    Toks požiūris būtų orientuotas į prevenciją, tačiau sprendimai priklausytų nuo papildomų tyrimų ir oficialių institucijų vertinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol kas tai yra pavienio atvejo duomenys, todėl reikalingi didesnės apimties tyrimai, kad būtų galima įvertinti reiškinio dažnį ir realią riziką.

    Hantavirusai plinta įvairiuose pasaulio regionuose, dažniausiai siejami su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimo rizika dažniausiai siejama su įkvepiamomis dalelėmis uždarose ar prastai vėdinamose patalpose. Andinis hantaviruso variantas išsiskiria tuo, kad literatūroje aptariama ir žmogaus perduodamo užkrato galimybė artimo kontakto metu, nors tokie atvejai laikomi reti.

    Pastaruoju metu daugiau dėmesio hantavirusams skiriama ir dėl atskirų protrūkių bei su kelionėmis susijusių atvejų, kai stebimi kontaktiniai asmenys. Specialistai pabrėžia, kad nauji duomenys apie galimą ilgesnį viruso užsilaikymą organizme gali keisti pacientų stebėsenos ir konsultavimo praktiką, tačiau tam būtinas institucijų įvertinimas.

  • Tyrimas: vakare 12 savaičių valgant pistacijas keičiasi žarnyno mikrobiomas – ką tai gali reikšti

    Naujas 2025 metais publikuotas tyrimas rodo, kad suaugusiesiems, turintiems prediabetą, kas vakarą apie 12 savaičių valgant pistacijas fiksuoti žarnyno mikrobiomo pokyčiai. Nors tai nereiškia, kad riešutai yra gydymas, rezultatai papildo įrodymus, jog mityba gali gana greitai paveikti žarnyno bakterijų sudėtį.

    Tyrime dalyviai vakare rinkosi maždaug pusę stiklinės pistacijų kaip užkandį. Po 12 savaičių mokslininkai nustatė mikrobiomo profilio pokyčius, įskaitant kai kurių su skaidulų skaidymu siejamų bakterijų gausėjimą ir mažesnį kitų, mažiau pageidaujamų, bakterijų paplitimą.

    Žarnyno mikrobiomas yra sudėtinga ekosistema, susijusi su virškinimu, imuninės sistemos veikla ir medžiagų apykaita. Tačiau vien bakterijų sudėties pokytis nebūtinai automatiškai reiškia apčiuopiamą klinikinę naudą, pavyzdžiui, mažesnę 2 tipo diabeto riziką ar geresnius kraujo tyrimus.

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad rezultatai yra perspektyvūs, bet jų nepakanka galutinėms išvadoms apie ilgalaikį poveikį. Tam reikia didesnių, ilgiau trunkančių tyrimų su aiškiais klinikiniais rodikliais, tokiais kaip glikemijos kontrolė ar uždegimo žymenys.

    Pistacijose natūraliai yra skaidulų ir bioaktyvių junginių, įskaitant polifenolius, kurie gali veikti kaip maistas daliai žarnyno bakterijų. Tokie komponentai dažnai siejami su trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamyba žarnyne, o šios medžiagos mokslinėje literatūroje dažnai aptariamos kaip potencialiai svarbios žarnyno barjerui ir uždegimo reguliacijai.

    Vis dėlto poveikis priklauso nuo bendros mitybos, miego, fizinio aktyvumo, vaistų vartojimo ir individualios mikrobiomo sudėties. Dėl to tas pats produktas skirtingiems žmonėms gali sukelti nevienodus pokyčius.

    Kiti moksliniai darbai pistacijas sieja su širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniais, ypač lipidų profiliu, o kai kuriais atvejais ir kraujospūdžio rodikliais. Tai dažniausiai aiškinama nesočiųjų riebalų, skaidulų, kalio, vitamino B6 ir antioksidantų deriniu, tačiau poveikio dydis paprastai yra nedidelis ir priklauso nuo raciono konteksto.

    Prediabeto kontekste svarbu tai, kad riešutai dažnai turi palyginti mažą poveikį gliukozės šuoliams, ypač kai jais pakeičiami saldūs ar rafinuotų angliavandenių užkandžiai. Be to, skaidulos ir sotumo jausmą didinanti sudėtis kai kuriems žmonėms gali palengvinti kalorijų kontrolę, nors tai nėra garantuotas svorio mažėjimo būdas.

    Jei norisi išbandyti pistacijas kaip vakarinių užkandžių alternatyvą, svarbiausia atkreipti dėmesį į porcijos dydį ir sudėtį. Sūdytos ar cukruotos versijos gali reikšmingai padidinti druskos ar pridėtinio cukraus kiekį, todėl dažniausiai palankesnis pasirinkimas yra nesūdytos pistacijos.

    Žmonėms, turintiems prediabetą, mitybos pokyčiai paprastai veikia geriausiai kartu su reguliariu judėjimu, pakankamu miegu ir kūno masės korekcija, jei ji reikalinga. Dėl individualių rekomendacijų, ypač vartojant vaistus ar turint gretutinių ligų, verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Tyrimas: greitas svorio metimo startas gali padėti išlaikyti rezultatą – iki 14 proc. per 4 mėnesius

    Nauji Norvegijos mokslininkų duomenys rodo, kad greitesnis svorio metimo startas gali būti ne tik efektyvesnis, bet ir padėti geriau išlaikyti pasiektą rezultatą. Tyrime, apie kurį pranešė britų žiniasklaida, stebėta, kaip skirtingi mitybos planai veikia svorio pokytį per kelis mėnesius ir per metus.

    Darbas pristatytas Europos nutukimo kongrese, o tyrimą vykdė su Norvegijos Vestfold Hospital Trust siejama komanda. Iš viso dalyvavo 284 suaugusieji, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes pagal pasirinktą svorio mažinimo strategiją.

    Viena grupė pradėjo nuo ryškesnio kalorijų ribojimo: pirmus du mėnesius jų paros racionas siekė apie 1 000 kilokalorijų, vėliau jis palaipsniui didintas iki maždaug 1 500 kilokalorijų. Kita grupė rinkosi nuosaikesnį kelią, mažindama įprastą racioną maždaug 1 000 kilokalorijų, o realus suvartojimas vidutiniškai siekė apie 1 400 kilokalorijų per parą.

    Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tokie skaičiai yra gerokai mažesni nei dažnai viešai nurodomi orientaciniai paros poreikiai. Vis dėlto pabrėžiama, jog šie mitybos pokyčiai buvo taikomi kaip struktūruoto plano dalis, o ne kaip savarankiškas bandymas be priežiūros.

    Po keturių mėnesių greitesnio starto grupė vidutiniškai buvo numetusi beveik 13 proc. pradinio kūno svorio, o nuosaikesnio mažinimo grupė – apie 8 proc. Skirtumas išliko ir vėliau, kai dalyvių būklė buvo vertinama po metų.

    Metų laikotarpiu greitesnio starto grupė iš viso buvo pasiekusi daugiau kaip 14 proc. kūno svorio sumažėjimą, kai nuosaikesnio kelio dalyviai vidutiniškai siekė apie 10,5 proc. Tai leido tyrėjams kelti prielaidą, kad spartesnė pradžia nebūtinai reiškia prastesnį ilgalaikį rezultatą.

    Viena iš tyrimo išvadų – plačiai paplitęs įsitikinimas, jog „lėčiau reiškia tvariau“, ne visada pasitvirtina, ypač kai procesas yra struktūruotas ir stebimas specialistų. Tyrimo autorė pabrėžė, kad greitesnis startas gali būti paprasčiau įgyvendinamas, jei žmogui suteikiama aiški sistema ir nuosekli priežiūra.

    Vis dėlto gydytojai paprastai akcentuoja, kad didelis kalorijų ribojimas nėra universalus sprendimas visiems. Tokie režimai gali būti netinkami žmonėms su tam tikromis ligomis, vartojantiems specifinius vaistus, nėščiosioms ar turintiems valgymo sutrikimų riziką, todėl sprendimai dėl ryškesnio deficito turėtų būti priimami individualiai.

    Ekspertai taip pat primena, kad ilgalaikį svorio pokytį lemia ne vien pirmųjų savaičių tempas, bet ir tai, ar žmogus sugeba išlaikyti naujus įpročius. Net ir greitesnė pradžia paprastai laikoma prasminga tik tada, kai ją lydi pakankamas baltymų kiekis, fizinis aktyvumas, miegas ir aiškus planas, kaip grįžti prie tvaresnio raciono.

  • Po botulino toksino injekcijos – botulizmas: ką rodo atvejis Ukrainoje ir kaip saugiai rinktis procedūras

    Ukrainos Poltavos srityje užfiksuotas, kaip teigiama, pirmasis iatrogeninio botulizmo atvejis po botulino toksino injekcijos privačiame kosmetologijos kabinete. Skirtingai nei įprastas botulizmas, dažniausiai siejamas su užterštu maistu, šiuo atveju komplikacija kilo po medicininės ar kosmetologinės intervencijos.

    Apie pacientės susirgimą pranešė regiono visuomenės sveikatos specialistai, pabrėžę, kad moteris gydoma ligoninėje, jos būklė vertinama kaip vidutinio sunkumo. Medikai laiku suleidę priešbotulininį preparatą stabilizavo situaciją ir pacientę toliau stebi.

    Iatrogeninis botulizmas yra reta, tačiau pavojinga būklė, kai botulino toksino poveikis organizme išplinta plačiau nei planuota. Tai gali nutikti dėl netinkamos dozės, preparato suleidimo technikos, paciento individualių ypatumų arba tuomet, kai naudojamas neaiškios kilmės ar neteisingai laikytas produktas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad botulino toksinas daugelyje šalių yra registruotas vaistinis preparatas, tačiau jo naudojimas reikalauja griežtų medicininių standartų. Procedūra turi būti atliekama laikantis indikacijų, kontraindikacijų, sterilių sąlygų ir aiškaus paciento informavimo.

    Medikai primena, kad botulizmui būdingi simptomai gali vystytis palaipsniui ir iš pradžių atrodyti kaip įprastas negalavimas. Vis dėlto ši būklė pavojinga dėl galimo progresuojančio raumenų silpnumo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimo.

    Po botulino toksino injekcijos pavojingi signalai gali būti regėjimo sutrikimai, dvejinimasis akyse, išreikštas burnos džiūvimas, pakitęs balsas, rijimo apsunkimas, galvos svaigimas, didėjantis silpnumas ir neįprastas nuovargis. Atsiradus tokiems požymiams rekomenduojama nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos.

    Gydytojai ragina botulino toksino injekcijas rinktis itin atsakingai, nes rinka nėra vienalytė: greta licencijuotų klinikų veikia ir privačiai paslaugas teikiantys kabinetai, kurių kontrolė gali būti sudėtingesnė. Svarbiausia taisyklė – procedūrą atlikti turi kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis teisėtai veikiančioje įstaigoje.

    Prieš procedūrą verta pasitikslinti specialisto kvalifikaciją, įstaigos veiklos teisėtumą, preparato kilmę ir sertifikavimą, taip pat aptarti galimas kontraindikacijas bei vaistų sąveikas. Taip pat svarbu žinoti, kur kreiptis, jei po injekcijos pasijustų blogiau, ir neužsiimti savigyda.

    Poltavos atvejis išryškina bendrą tendenciją: estetinės procedūros vis dažniau atliekamos už tradicinės sveikatos sistemos ribų, o pacientai ne visuomet įvertina, kad botulino toksinas yra stipraus biologinio poveikio medžiaga. Nors komplikacijos yra retos, jos gali būti sunkios, todėl prevencija prasideda nuo saugios paslaugos pasirinkimo.

    Regiono specialistai taip pat priminė, kad tai jau antras botulizmo atvejis Poltavos srityje 2026 metais, tačiau pirmasis būtent iatrogeninis. Ankstesnis susirgimas buvo siejamas su maistu, kas dar kartą parodo, kad botulizmas gali turėti skirtingas kilmės grandis, o budrumas svarbus visais atvejais.

    „Botulino toksinas yra registruotas preparatas, tačiau jo naudojimas reikalauja griežtų medicininių standartų ir profesionalaus požiūrio“, – teigė visuomenės sveikatos specialistai.

  • Ryžiai ar bulvės: dietologai paaiškino, kuris garnyras naudingesnis ir kada

    Ryžiai ir bulvės daugeliui yra kasdienis garnyras, tačiau diskusijos, kuris pasirinkimas sveikesnis, neslūgsta. Dietologai pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra: svarbiausia porcijos dydis, paruošimo būdas ir tai, su kuo šie produktai valgomi.

    Maistine prasme abu produktai pirmiausia yra angliavandenių šaltinis, suteikiantis energijos raumenims ir smegenims. Vien tik angliavandeniai savaime nėra svorio augimo priežastis, dažniau lemia bendras suvartojamų kalorijų kiekis, fizinis aktyvumas ir papildomi riebalai ar padažai.

    Bulvės dažnai nuvertinamos dėl krakmolo, tačiau jos gali būti maistingesnis pasirinkimas už dalį ryžių rūšių. Bulvėse yra kalio, vitamino C, taip pat vitamino B6, kuris svarbus nervų sistemai ir normaliems kraujo gamybos procesams.

    Svarbus privalumas yra skaidulos, ypač jei bulvės valgomos su lupena. Skaidulos padeda ilgiau išlaikyti sotumą ir palaiko žarnyno veiklą, todėl tas pats patiekalas dažnai pasisotina geriau nei su itin rafinuotais grūdais.

    Ryžiai paprastai yra lengvai virškinami, o pasirinkus mažiau apdorotas rūšis galima gauti daugiau skaidulų ir mikroelementų. Vis dėlto dažniausiai lyginami balti ryžiai, kurių maistinė vertė mažesnė, nes apdorojant pašalinama dalis sėlenų.

    Kalbant apie cukraus kiekį kraujyje, dažnai minimas glikeminis indeksas. Virtos bulvės, priklausomai nuo veislės ir paruošimo, gali greitai pakelti gliukozės lygį, o ryžiai kai kuriais atvejais turi švelnesnį poveikį, tačiau jis taip pat stipriai priklauso nuo rūšies ir virimo būdo.

    Praktikoje ryžiai ar bulvės beveik niekada nevalgomi vieni. Daržovės, baltymai iš mėsos, žuvies, ankštinių ir sveikieji riebalai gali sulėtinti angliavandenių pasisavinimą ir padėti ilgiau jaustis sotiems.

    Dietologai taip pat atkreipia dėmesį į atsparų krakmolą, kuris susidaro produktą išvirus ir atvėsinus. Atvėsintos bulvės ar ryžiai dalį krakmolo paverčia į skaiduloms panašiai veikiantį junginį, kuris gali būti palankesnis žarnyno mikrobiotai ir stabilesnei glikemijai.

    Didžiausios rizikos dažniausiai atsiranda ne dėl pačių bulvių ar ryžių, o dėl priedų: gruzdintos bulvės, didelis sviesto kiekis, grietinėlės padažai ar ryžiai, kepti aliejuje, sparčiai padidina patiekalo kaloringumą. Sveikiausias pasirinkimas paprastai yra saikinga porcija, virti ar orkaitėje kepti produktai ir subalansuotas lėkštės turinys.

    „Naudingiausias sprendimas yra saikingos porcijos ir subalansuotas patiekalas: tiek ryžiai, tiek bulvės gali tikti vakarienei, jei derinami su daržovėmis ir baltymų šaltiniu“, – teigia dietologų apžvalga.

  • Ukraina mažina medikų rezervacijas: Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kam jų reikia fronte

    Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija pradeda mažinti daliai medicinos darbuotojų suteiktas rezervacijas nuo karo tarnybos, kad jie galėtų būti šaukiami tarnauti Ginkluotosiose pajėgose ir kituose gynybos padaliniuose. Tai viešai patvirtino sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaška.

    Pasak ministro, rezervacijos buvo taikomos tam, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas medicinos pagalbos teikimas visoje šalyje, įskaitant sužeistus karius, gydomus ne tik karinėse, bet ir civilinėse ligoninėse. Jo teigimu, valdžios užduotis yra išlaikyti pusiausvyrą tarp fronto poreikių ir ligoninių pajėgumų užnugaryje.

    „Rezervacija buvo reikalinga tam, kad galėtume kontroliuoti medicinos pagalbos teikimą, ypač sužeistiems kariams civilinėse ir specializuotose ligoninėse“, – sakė Viktoras Liaška.

    Ministras taip pat nurodė, kad sprendimai dėl konkrečių specialybių ir regionų priimami koordinuojant veiksmus su Gynybos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir vietos valdžios atstovais. Jo teigimu, į kiekvieną užklausą dėl reikalingo personalo reaguoja tarpžinybinė komanda, įvertinanti, kiek žmonių galima perkelti į tarnybą nepakenkiant gydymo įstaigų darbui.

    „Pagal kiekvieną prašymą dirba tarpdisciplininė komanda, kurioje dalyvauja Gynybos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir regionų atstovai. Medikų rezervacijas mažiname tam, kad jie galėtų prisijungti prie gynybos pajėgų“, – teigė Viktoras Liaška.

    Šis žingsnis siejamas su plačiais Ukrainos mobilizacijos iššūkiais: augančiu medicinos personalo poreikiu kariuomenėje, dideliu sužeistųjų srautu ir būtinybe stiprinti evakuacijos, lauko medicinos bei reabilitacijos grandis. Praktikoje tai reiškia, kad kai kurių specialybių gydytojai, slaugytojai ir paramedikai gali būti nukreipiami į karinę sistemą, jei civiliniame sektoriuje jų trūkumas laikomas valdomu.

    Kartu ministras priminė, kad keičiasi ir požiūris į medicinos studijas karo sąlygomis. Ukrainoje įtvirtinami sprendimai, kuriais siekiama plėsti karinį rengimą medicinos studijų programose, kad ateityje daugiau absolventų galėtų būti parengti darbui gynybos sistemoje ir ekstremaliose situacijose.

  • 4 maisto produktų grupės, kurios labiausiai apkrauna inkstus: dietologai pataria, ko vengti

    Inkstų ligos dažnai progresuoja tyliai, o pirmieji aiškesni signalai pasirodo tik tada, kai sutrinka organo filtravimo funkcija. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad kasdieniai mitybos įpročiai gali reikšmingai didinti riziką, ypač jei žmogus turi aukštą kraujospūdį ar diabetą.

    Inkstai kasdien filtruoja kraują, padeda šalinti skysčių perteklių, palaiko elektrolitų pusiausvyrą ir dalyvauja kraujospūdžio reguliavime. Dėl to ilgalaikis didelis druskos, cukraus ir itin perdirbtų produktų vartojimas gali tapti nuolatiniu krūviu visai šlapimo sistemai.

    Didžiausia problema dažnai yra ne vienas konkretus produktas, o jų derinys: daug druskos, sočiųjų riebalų, įvairių priedų ir didelis kaloringumas. Toks maistas skatina kraujospūdžio didėjimą, didina uždegiminius procesus ir ilgainiui apsunkina inkstų darbą.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugiausia natrio žmonės gauna ne iš druskos namuose, o iš pramoniniu būdu pagamintų gaminių. Todėl net ir retai sūdant maistą galima viršyti rekomenduojamą druskos kiekį vien dėl to, kas pasirenkama parduotuvėje.

    Pirma grupė yra perdirbta mėsa: dešros, šoninė, dešrelės, kumpiai, saliamis ir panašūs gaminiai. Juose paprastai būna daug druskos, o reguliarus vartojimas siejamas su didesne aukšto kraujospūdžio ir inkstų pažeidimo rizika.

    Antra grupė yra paruošti supakuoti produktai ir pusgaminiai, tokie kaip konservuotos sriubos, paruošti padažai, greitai paruošiami patiekalai. Gamintojai dažnai naudoja daugiau natrio ir kitų priedų, kad pagerintų skonį ir pailgintų galiojimą, o tai gali trikdyti skysčių ir elektrolitų balansą.

    Trečia grupė yra saldinti gėrimai, ypač gazuoti limonadai, saldintos arbatos buteliuose ir įvairūs saldūs gėrimai, kurie didina pridėtinio cukraus kiekį racione. Reguliarus didelis cukraus suvartojimas siejamas su didesne metabolinių sutrikimų rizika, o jie savo ruožtu ilgainiui gali paveikti ir inkstų būklę.

    Ketvirta grupė yra sūrūs užkandžiai, tokie kaip traškučiai, sūdyti riešutai, džiūvėsėliai ir panašūs produktai. Jie greitai „surenka“ dienos druskos normą, skatina skysčių susilaikymą ir gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.

    Dietologai dažniausiai siūlo paprastą kryptį: rinktis mažiau perdirbtą maistą ir dažniau gaminti namuose, o perkant atkreipti dėmesį į druskos bei pridėtinio cukraus kiekį. Vietoje saldintų gėrimų rekomenduojama dažniau rinktis vandenį, nesaldintą arbatą ar kavą.

    Jei vargina nuolatinis troškulys, tinsta kojos ar veidas, didėja kraujospūdis, keičiasi šlapinimosi įpročiai ar atsiranda neįprastas nuovargis, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Ankstyvas ištyrimas ir mitybos korekcijos dažnai leidžia pristabdyti rizikos veiksnių poveikį inkstams.

  • Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija paragino Europos Sąjungą aktyviau įsitraukti į ginčą su Turkija dėl žvejybos Egejo jūroje, teigdama, kad turkų žvejai esą pažeidžia jūrų teisę ir žvejoja zonose, kurias Atėnai laiko priklausančiomis Graikijos jurisdikcijai.

    Atsakydama į incidentus jūroje, Graikijos laivybos ministras Vasilis Kikilias pabrėžė, kad Graikijos jūrinės ribos yra ir Europos ribos, todėl, pasak jo, ES turėtų imtis veiksmų ir aiškiau ginti tarptautinės jūrų teisės principus.

    Ko prašo Graikija

    Susitikime Atėnuose su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žuvininkystę ir vandenynus, Costu Kadiu, Graikijos pusė iškėlė, jos vertinimu, pasikartojančius neteisėtos žvejybos atvejus ir suvereniteto ginčus kurstančius veiksmus.

    Atėnai teigia, kad kai kuriais atvejais turkų žvejybos laivai veikė teritorijose, kurias Graikija laiko savo teritoriniais vandenimis arba zonomis, kuriose taikoma Graikijos kontrolė, o situaciją papildomai kaitino Turkijos pakrančių apsaugos laivų buvimas.

    Kodėl ginčas nuolat atsinaujina

    Nors Graikija ir Turkija yra NATO sąjungininkės, jų nesutarimai dėl jūrų ribų ir teisių į kontinentinį šelfą tęsiasi dešimtmečius, o įtampą reguliariai didina ir Kipro klausimas.

    Graikija yra nustačiusi ribojamas žvejybos zonas Egejo jūroje, tačiau Turkija dalį jų ginčija, tvirtindama, kad Atėnai neturi teisės vienašališkai nustatyti taisyklių teritorijose, kurias Ankara laiko ne Graikijos jurisdikcija.

    Papildomu trinties tašku tapo ir Turkijos jūrinio erdvinio planavimo dokumentai, numatantys žvejybos zonas Egejo jūroje, kuriuos Graikija vertina kaip bandymą įtvirtinti platesnes pretenzijas regione.

    Kokios gali būti pasekmės ES ir regionui

    Šis ginčas ES svarbus ne vien dėl žuvininkystės: Egejo jūra yra išorinis Bendrijos pasienis, todėl kiekvienas incidentas dėl laivybos, kontrolės ar teisės taikymo lengvai perauga į platesnį politinį konfliktą.

    Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis viešai signalizavo, kad vienašališki bandymai įgyvendinti jūrines pretenzijas už tarptautinės teisės rėmų, Atėnų vertinimu, neturi perspektyvos ir ilgainiui tik didina eskalacijos riziką.

    Tuo pat metu Ankara svarsto iniciatyvas, kurios galėtų formalizuoti Turkijos požiūrį į ekonominių zonų ribas Rytų Viduržemio regione, o tai didina tikimybę, kad diplomatinė įtampa taps ilgalaike ir reikalaujančia platesnio ES tarpininkavimo.

    Artimiausiu metu situacijos dinamiką gali veikti ir aukšto lygio saugumo darbotvarkė NATO formatu, nes dvišaliai incidentai jūroje dažnai persidengia su platesniais Aljanso interesais regione.