CP v2

Blog

  • Chwastai darže išduoda dirvos bėdas: ką signalizuoja sausra ir kaip išgelbėti derlių

    Kodėl karštyje laimi piktžolės?

    Ilgalaikiai karščiai ir lietaus stoka daržininkams reiškia ne tik dažnesnį laistymą, bet ir staigų piktžolių suaktyvėjimą. Jos sugeba prisitaikyti prie vandens trūkumo geriau nei daugelis daržovių, todėl tampa tiesiogine konkurente dėl drėgmės.

    Dalis populiarių daržovių, ypač auginamų iš daigų ar turinčių seklesnę šaknų sistemą, karštyje greičiau patiria stresą. Tuo metu piktžolės dažnai turi gilesnes šaknis, geba „pasiekti“ drėgnesnius dirvos sluoksnius ir sparčiau atsinaujina net po ravėjimo.

    Piktžolės kaip dirvos indikatorius

    Piktžolių gausa darže dažnai yra ne vien priežiūros klaida, o signalas apie dirvos būklę. Kai viršutinis sluoksnis smarkiai išdžiūsta, kai kurios rūšys ima dominuoti, nes joms pakanka minimalios drėgmės ir jos greitai užbaigia vegetaciją subrandindamos sėklas.

    Jeigu tam tikrose lysvėse piktžolės kartojasi kasmet, verta atkreipti dėmesį į dirvos struktūrą ir vandens režimą. Lengvesnė, greitai praleidžianti vandenį dirva greičiau perdžiūsta, o sunkesnė, suslėgta dirva gali kaupti drėgmę paviršiuje, tačiau prastai ją perduoti augalų šaknims.

    Tokie „ženklai“ praktiškai padeda nuspręsti, ar pirmiausia reikia mulčiuoti, ar gerinti dirvą organinėmis medžiagomis, ar mažinti suslėgimą. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai vis dažniau pasitaiko karščio bangos ir nevienodas kritulių pasiskirstymas.

    Kaip apsaugoti lysves per sausrą?

    Efektyviausias būdas sumažinti piktžolių pranašumą per sausrą yra dirvos uždengimas. Mulčias sulaiko drėgmę, mažina garavimą ir atima šviesą dygstančioms piktžolėms, todėl jos silpsta dar nepradėjusios konkuruoti su daržovėmis.

    Laistymas taip pat turi būti tikslus: geriau rečiau, bet gausiau ir nukreipiant vandenį į šaknų zoną, kad drėgmė pasiektų gilesnius sluoksnius. Dažnas paviršinis laistymas skatina paviršinių šaknų formavimąsi ir sudaro palankias sąlygas dygti naujoms piktžolėms.

    Ravėjant svarbiausia nepraleisti momento, kai piktžolės dar mažos. Jauni daigai pašalinami lengvai ir nespėja „išpumpuoti“ drėgmės, o įsisenėjusios piktžolės su gilesnėmis šaknimis atima vandenį greitai ir ilgai, ypač karščiausiomis dienomis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje padeda dirvos gyvybingumo stiprinimas: kompostas, perpuvęs mėšlas, žalioji trąša ir tinkamas mulčiavimas gerina struktūrą ir didina vandens sulaikymą. Tokia dirva lėčiau perdžiūsta, o daržovės tampa atsparesnės net ir nepastoviems orams.

  • Begonijos sužydės kaip pašėlusios: šis baltyminis triukas gali išgelbėti visą sezoną

    Begonijos – vienos populiariausių vasaros gėlių balkonuose ir gėlynuose, tačiau neretai jos užaugina daug lapijos, o žiedų būna mažai. Dažniausiai problema slypi ne „kaprizingoje“ veislėje, o netinkamame laistyme, šviesoje ir tręšime.

    Begonijoms reikia stabilios drėgmės, bet jos labai jautrios užmirkimui. Jei šaknys nuolat stovi vandenyje, prasideda puviniai, augalas patiria stresą ir pirmiausia „atsisako“ žydėjimo, net jei lapai dar atrodo vešlūs.

    Ne mažiau svarbi ir vieta: gilioje paunksmėje stiebai ištįsta, o žiedpumpurių formuojasi mažiau. Tuo pačiu kaitri pietinė saulė gali nudeginti lapus, todėl geriausiai tinka šviesi vieta su išsklaidyta šviesa arba rytinė ir vakarinė pusė.

    Dažniausios priežastys, kodėl nežydi

    Viena didžiausių klaidų – netinkamas laistymo režimas: perdžiūvęs substratas skatina pumpurų kritimą, o perlaistymas užkemša šaknų „kvėpavimą“. Vazonuose būtinas drenažas ir skylės dugne, nes dekoratyviniai loveliai be nutekėjimo greitai tampa šaknų spąstais.

    Tręšiant svarbu pusiausvyra: per daug azoto augina lapus, bet silpnina žydėjimą. Žiedams formuotis labiau reikalingi fosforas ir kalis, todėl vasarą verta rinktis trąšas žydintiems augalams, o ne universalias „žaliąją masę“ skatinančias priemones.

    Baltyminis triukas: kada tinka, o kada ne

    Norint švelniai pastiprinti lauke augančias begonijas, kartais pasirenkamas paprastas virtuvės sprendimas – natūralus jogurtas be cukraus, praskiestas vandeniu. Jame yra kalcio ir kitų maistinių medžiagų, o pieno rūgštis gali padėti dirvožemyje esančius junginius paversti lengviau pasisavinamais.

    Toks tirpalas labiau tinka augalams grunte, kur yra didesnė dirvožemio masė ir aktyvesnė mikroflora. Vazonuose, ypač balkonuose, jogurtas gali sukelti nemalonų kvapą, pelėsį, pritraukti kenkėjus ir išbalansuoti substrato reakciją, todėl saugiau rinktis įprastas trąšas.

    Jei vis dėlto begonijos auga grunte, praktikoje dažniausiai siūloma maišyti apie 2 arbatinius šaukštelius natūralaus jogurto su 1 litru vandens ir tokiu tirpalu laistyti ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Svarbu stebėti dirvą: jei ji sunki ir linkusi užmirkti, geriau šios priemonės atsisakyti.

    Kaip išlaikyti žydėjimą iki rudens

    Kasdienėje priežiūroje svarbiausia taisyklė – laistyti tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis šiek tiek pradžiūsta, ir vandenį pilti prie šaknų, o ne ant lapų. Lapų ir žiedų šlapinimas didina grybelinių ligų riziką, ypač kai naktys vėsesnės.

    Norint ilgalaikio efekto, begonijas verta tręšti reguliariai, mažomis normomis, pasirenkant trąšas su didesniu kalio ir fosforo kiekiu. Taip augalas energiją skiria pumpurams, o ne vien lapijai, ir žydėjimas išlieka gausus iki pirmųjų šalnų.

    Jeigu begonija vis tiek neformuoja žiedų, verta patikrinti šaknis: iš vazono ištrauktas gumulas parodys, ar jos neperaugusios ir neapsisukusios ratu. Tokiu atveju padeda didesnis vazonas, purus substratas ir saikingas, bet nuoseklus tręšimas.

  • Geotermija Europoje stringa: kokias reguliavimo taisykles šalys taiko, kad projektai judėtų greičiau

    Geotermija Europoje stringa: kokias reguliavimo taisykles šalys taiko, kad projektai judėtų greičiau

    Geotermijos proveržį stabdo taisyklės

    Europos Sąjungoje geoterminė energija kol kas sudaro tik apie 0,2 proc. elektros gamybos ir maždaug 0,7 proc. šilumos tiekimo. Europos Komisijos užsakymu parengtoje analizėje pažymima, kad technologinis potencialas gerokai didesnis, tačiau pažanga skirtingose valstybėse nevienoda.

    Vertinimai rodo, kad sparčiau diegiant geotermiją iki 2030 metų ji galėtų prisidėti prie reikšmingos šildymo ir vėsinimo paklausos dalies, taip pat prie dalies elektros gamybos. Vis dėlto realybėje daugelis projektų užstringa ne dėl išteklių stokos, o dėl administracinių ir rinkos kliūčių.

    Kur dažniausiai užstringa projektai

    Tyrime pabrėžiama, kad viena didžiausių problemų yra nevienodi reikalavimai skirtingose šalyse ir sudėtingos, ilgai trunkančios leidimų procedūros. Prie to prisideda ribota prieiga prie požeminių duomenų ir sunkumai užsitikrinant pirkėjus projekto pradžioje, ypač ten, kur silpnai išvystyti centralizuotos šilumos tinklai.

    Praktikoje tai reiškia didesnę investuotojų riziką: išlaidos žvalgybai patiriamos anksčiau nei atsiranda aiškumas dėl leidimų, prisijungimo galimybių ar šilumos realizavimo. Dėl to dalis projektų nepasiekia gręžimo etapo arba užsitęsia ilgiau, nei planuota.

    Kas veikia geriausiai: gerosios praktikos pavyzdžiai

    Vienas iš efektyvesnių sprendimų yra griežtesnė žvalgybos licencijų priežiūra, kad teritorijos nebūtų rezervuojamos spekuliatyviai. Pavyzdžiui, Vengrijoje leidimų trukmė ribojama iki ketverių metų, o institucijos aktyviai seka pažangą ir, jei darbai nevyksta, licencijos gali būti atšaukiamos.

    Danijoje žvalgybos leidimai valdomi etapais: vystymas skaidomas į kelias fazes su aiškiais reikalavimais, o nepasiekus nustatytų tikslų leidimas gali būti panaikinamas. Tokia tvarka didina konkurenciją ir užtikrina, kad prioritetą gautų pajėgūs projektų vystytojai.

    Kita kryptis – supaprastinti seklios geotermijos sprendimų diegimą, kai kalbama apie gruntinius šilumos siurblius ar mažesnes sistemas. Prancūzijoje daliai įrenginių taikoma supaprastinta skaitmeninė deklaravimo tvarka, o kai kurios valstybės seklius, uždaros sistemos projektus nukreipia derinti savivaldybių lygiu, išlaikant vietos specifikos patikrą.

    Giliųjų projektų atveju svarbus reguliavimo aiškumas ir institucijų atsakomybės suvienodinimas. Vengrija 2023 metais konsolidavo giliųjų geotermijos projektų priežiūrą pagal kasybos teisinį režimą, sumažindama dubliavimąsi, kai skirtingi gyliai patekdavo į skirtingus įstatymus ir institucijas.

    Leidimų trukmę trumpinti padeda ir integruoti poveikio aplinkai vertinimo sprendimai. Prancūzija leido kai kurias paraiškas teikti lygiagrečiai, mažino pasikartojančių dokumentų kiekį ir vietoj kelių atskirų konsultacijų taikė vieną viešą nagrinėjimą, taip mažindama procedūrų dubliavimą.

    Investuotojų riziką mažina skaidrūs, centralizuoti požeminių duomenų registrai. Danijoje duomenys apie požemį privalomai teikiami atsakingai geologinei institucijai, o po nustatyto termino jie tampa vieši, o Nyderlanduose atvirų duomenų platformos ir privalomas teikimas padeda išlaikyti nacionalinių modelių tikslumą.

    Kai kuriose šalyse taikomi ir fizinių ar virtualių duomenų kambarių modeliai, leidžiantys specialistams peržiūrėti žvalgybos informaciją prieš prisiimant didesnius finansinius įsipareigojimus. Tokie sprendimai perimti iš naftos ir dujų sektoriaus praktikos ir pritaikomi geotermijai, kur gręžinių rizika išlieka reikšminga.

    Ekonominę geotermijos logiką gali sustiprinti ir fiskalinės paskatos, ypač centralizuotos šilumos tinkluose. Prancūzijoje taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai iš tinklų, jei bent 50 proc. energijos sudaro atsinaujinantys šaltiniai arba šilumos atgavimas, taip didinant galutinių vartotojų motyvaciją rinktis mažiau taršius sprendimus.

    Paklausos stabilumą gerina modeliai, kai geoterminė šiluma tiekiama vienam dideliam pramonės vartotojui, nes taip užtikrinamas pastovesnis pajamų srautas. Panašiai veikia ir šiltnamių klasterių sprendimai, kai kelios įmonės dalijasi infrastruktūra ir rizika, o šilumos poreikis išlieka aukštas visą sezoną.

    Galiausiai, kai kuriuose regionuose vystomi dvigubos naudos projektai, kai kartu su geotermine energija iš sūrymų išgaunamas litis. Toks modelis kuria papildomą pajamų šaltinį, tačiau reikalauja aiškaus suderinto reguliavimo, kad energijos ir naudingųjų iškasenų leidimai nebūtų tvarkomi kaip du nesusiję projektai.

    Bendra išvada paprasta: geotermijos plėtra Europoje dažnai priklauso ne nuo technologijų brandos, o nuo to, ar valstybės sugeba sukurti proporcingą, greitą ir skaidrų reguliavimą. Ten, kur leidimai aiškūs, duomenys prieinami, o paklausa užtikrinama per tinklus ar pramonę, projektai juda greičiau ir tampa patrauklesni finansuotojams.

  • Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldova užsitikrino dujų šildymo sezonui: „Energocom“ jau nupirko didžiąją dalį poreikio

    Moldovos valstybės valdoma energijos tiekėja „Energocom“ pranešė, kad šildymo sezonui yra užsitikrinusi visą prognozuojamą gamtinių dujų kiekį. Bendrovės teigimu, šaltuoju laikotarpiu, nuo 2026 metų spalio iki 2027 metų kovo, planuojama pristatyti 3 832 693 MWh dujų.

    Įmonė taip pat nurodė, kad bendrai 2026–2027 metų dujų metams, kurie truks nuo 2026 metų spalio 1 dienos iki 2027 metų rugsėjo 30 dienos, šiuo metu jau yra įsigyta apie 76 proc. reikalingo kiekio. Tai reiškia, kad pirkimai tęsiami, tačiau didžiausia rizika dėl žiemos tiekimo, pasak bendrovės, jau suvaldyta.

    Dujos buvo perkamos per liepą pradėtą pirkimo procedūrą, kurioje surengti 24 aukcionų raundai, o 23 iš jų buvo sėkmingai užbaigti. Konkurse dalyvavo 11 bendrovių iš Rumunijos, Austrijos, Bulgarijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, Maltos, Vokietijos ir Graikijos.

    Lygiagrečiai „Energocom“ ruošiasi įvykdyti ir dujų saugojimo įpareigojimą, kurį turi pasiekti iki lapkričio 1 dienos. Įpareigojimas sudaro 15 proc. prognozuojamo dujų metų kiekio, arba maždaug 134,5 mln. kubinių metrų, o dalis šio kiekio jau yra užsitikrinta ir bus laikoma kaimyninėse šalyse.

    Bendrovė pabrėžia, kad dujos iš anksto kontraktuojamos naudojant išankstinius produktus, kad būtų galima užsitikrinti reikiamus kiekius būtent vartojimo mėnesiams. Toks modelis paprastai mažina staigių rinkos svyravimų riziką sezono metu, kai paklausa Europoje išauga.

    „Galutinė kaina nėra fiksuojama pasirašant sutartį – ji vėliau apskaičiuojama pagal formulę, susietą su TTF artimiausio mėnesio indeksu“, – teigė bendrovė.

    „Energocom“ nurodo, kad skaičiavimams naudojamas „Argus Media“ skelbiamas TTF Front Month rodiklis, taikomas kitam pristatymo mėnesiui. Praktikoje tai reiškia, kad tiekimo apimtis užsitikrinama iš anksto, o kaina išlieka priklausoma nuo pagrindinio Europos dujų kainodaros etalono.

    Pastaraisiais metais dujų tiekimo saugumas Moldovoje tapo strateginiu klausimu, todėl didesnis dėmesys skiriamas tiek diversifikavimui, tiek atsargų kaupimui. Ši praktika atitinka ir platesnę Europos tendenciją po energijos kainų šoko, kai valstybės ir įmonės ėmė agresyviau planuoti pirkimus į priekį bei kaupti atsargas dar iki prasidedant žiemai.

  • Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija kartu su Pasaulio banku artina beveik 1 mlrd. eurų vertės dujų infrastruktūros plėtros programą. Apie tai pranešta po kalnakasybos ir energetikos ministrės Dubravkos Đedović Handanović susitikimo su Pasaulio banko delegacija.

    Pirmasis etapas numato naujo gamtinių dujų vamzdyno statybas, kuris sujungtų Nišą ir Veliką Planą. Pietų Serbijos miestuose jau pradėtos viešos konsultacijos dėl pradinės projekto fazės, o derybos dėl finansavimo sąlygų turėtų įsibėgėti mėnesio viduryje.

    Daugiaetapė plėtra ir saugyklos

    Programa suplanuota kaip kelių etapų iniciatyva: be naujo vamzdyno, numatyta rengti techninę dokumentaciją tolesniems tinklo plėtros darbams. Taip pat planuojami esamų dujų saugyklų modernizavimo sprendimai ir naujų saugyklų infrastruktūros parengimas.

    Vienas iš įvardytų papildomų maršrutų yra vamzdyno kryptis nuo Mokrino iki Belgrado, kuri turėtų sustiprinti tiekimo patikimumą sostinės regione. Tokie projektai paprastai siejami su keliais tikslais vienu metu: didesniu tinklo pralaidumu, atsparumu sutrikimams ir galimybe lanksčiau išnaudoti tarptautinius tiekimo šaltinius.

    Reformos, jungtys ir žvilgsnis į vandenilį

    Serbijos valdžia pabrėžia, kad paraleliai vyksta dujų sektoriaus pertvarkos, susijusios su atskyrimu ir reguliavimo pokyčiais. Pasak ministrės, po naujojo Dujų įstatymo priėmimo įsteigta Dujų infrastruktūros bendrovė, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kai tuo metu Srbijagas toliau atsako už tiekimą gyventojams ir pramonei.

    „Atskyrimas ir reformos dujų sektoriuje yra beveik baigtos: priimtas naujasis Dujų įstatymas, įsteigta Dujų infrastruktūros įmonė nacionalinei infrastruktūrai valdyti, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo operatorius, tuo metu Srbijagas išlieka atsakinga už tiekimą gyventojams ir pramonei“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Jos teigimu, naujai tiesiami vamzdynai turėtų padėti geriau išnaudoti dabartines ir būsimas dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Rumunija. Kartu techniniai tyrimai turėtų įvertinti, ar vietinis dujų tinklas ateityje galėtų būti pritaikytas vandenilio transportavimui, nes Europoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros suderinamumui su mažiau taršiomis dujomis.

    Pasaulio banko atstovai, kaip skelbiama, išreiškė pasirengimą padėti užbaigti likusius projekto klausimus iki galutinių derybų dėl finansavimo. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo finansavimo struktūros, techninių sprendinių suderinimo ir viešųjų procedūrų, kurios tokio masto infrastruktūros projektuose lemia ir realų darbų grafiką.

  • „Rompetrol“ mažina elektros vartojimą: kaip Petromidia gamykla padeda Rumunijos tinklui

    „Rompetrol“ mažina elektros vartojimą: kaip Petromidia gamykla padeda Rumunijos tinklui

    „Rompetrol“ pranešė pradėjusi energijos optimizavimo programą Petromidia ir Vega naftos perdirbimo gamyklose, siekdama sumažinti apkrovą Rumunijos elektros perdavimo sistemai. Priemonės įvestos po to, kai dėl Černavodos atominės elektrinės sustabdymo šalyje išaugo įtampa tarp elektros gamybos ir paklausos.

    Bendrovė teigia, kad vartojimas mažinamas etapais ir taip, kad pagrindinės veiklos procesai nesustotų. Didžiausias dėmesys skiriamas vakariniams pikams, kai elektros poreikis tradiciškai kyla, todėl dalis pagalbinių sistemų darbo perplanuojama į ne tokias kritines valandas.

    Skaičiuojama, kad šiuo metu piko metu bendras elektros apkrovos sumažinimas siekia 5 megavatus. Petromidia aikštelėje atskirai koreguotas naftos kokso operacijų grafikas, jas iškeliant iš 19.00–23.00 valandų intervalo, o tai piko metu sumažina vartojimą dar 2,2 megavato.

    Petromidia platformą energija aprūpina „Rompetrol Energy“ valdoma 80 megavatų kogeneracinė elektrinė, o bendras komplekso poreikis paprastai siekia 60–70 megavatų. Bendrovė nurodo, kad optimizavus režimus ir diegiant automatizavimo atnaujinimus atsirado galimybė daugiau elektros nukreipti į tinklą: piko metu tiekimas esą didėja daugiau kaip 50 proc., nuo 10 megavatų iki daugiau kaip 13 megavatų.

    Taip pat numatytas mažo tankio polietileno įrenginio planinis stabdymas, kuris turėtų prasidėti rugpjūčio 22 dieną, kai bus pasiekti produkcijos atsargų tikslai. Šis žingsnis, pasak bendrovės, papildomai atlaisvins dar 8 megavatus galios.

    Be gamybos grafiko keitimų, „Rompetrol“ viešai paragino klientus vakarais vengti elektromobilių įkrovimo stotelių naudojimo tarp 19.00 ir 22.00 valandų. Tai atitinka platesnę Europos praktiką, kai įtemptomis tinklo darbo sąlygomis taikomos savanoriškos paklausos mažinimo priemonės, padedančios išvengti brangiausių rezervų įjungimo ar techninių ribojimų.

    Bendrovė pabrėžia, kad degalų gamyba ir tiekimas vidaus rinkai išlieka stabilūs. „Rompetrol Rafinare“ pagrindiniai akcininkai yra KMG International ir Rumunijos valstybė, atstovaujama Rumunijos Energetikos ministerijos, kuriai priklauso 44,7 proc. akcijų.

  • Ukrainos dujų sistemos operatorė vadovės ieškojo konkurse: generaline direktore paskirta Nataliya Boyko

    Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorės Gas TSO of Ukraine stebėtojų taryba rugpjūčio 18 dieną po konkurso paskyrė Nataliyą Boyko bendrovės generaline direktore. Iki šiol ji šias pareigas ėjo laikinai, o vadovės atranka, pasak bendrovės ir Energetikos ministerijos atstovų, vyko konkurenciniu būdu.

    N. Boyko laikinąja generaline direktore dirbo nuo 2026 metų vasario. Ji yra baigusi Lvivo Ivano Franko nacionalinio universiteto Teisės fakultetą, o viešajame sektoriuje ėjo su energetika ir europine integracija susijusias pareigas.

    Prieš prisijungdama prie operatorės vadovybės, ji dirbo Ukrainos energetikos viceministre europinės integracijos klausimais 2017–2019 metais. Taip pat ji ėjo Ukrainos „Naftogaz“ stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotojos pareigas, o 2020–2025 metais buvo Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalio patarėja.

    Paskyrimas ir valdymo pokyčiai

    Ukrainos energetikos viceministras europinės integracijos klausimais Anatolijus Kutsevolas pabrėžė, kad atranką leido surengti užbaigtas stebėtojų tarybos suformavimas. Pasak jo, tai yra svarbus žingsnis siekiant stabilios operatorės plėtros ir patikimo dujų perdavimo sistemos valdymo.

    „Dėl to, kad 2026 metų liepą užbaigėme skirti visą stebėtojų tarybos sudėtį, galėjome surengti skaidrų ir konkurencingą generalinio direktoriaus atrankos procesą, tai svarbu stabiliai Gas TSO of Ukraine plėtrai“, – sakė A. Kutsevolas.

    Kodėl tai svarbu energetikai?

    Dujų perdavimo sistemos operatorius yra viena kritinių energetikos grandžių: jis atsakingas už dujų transportavimo infrastruktūros eksploatavimą, techninį saugumą ir sistemos atsparumą. Karo sąlygomis tokios įmonės vadovybės stabilumas ir aiški atskaitomybė stebėtojų tarybai tampa ypač reikšmingi tiek vidaus rinkai, tiek tarptautiniams partneriams.

    Skaidrios vadovų atrankos ir korporatyvinio valdymo stiprinimas paprastai vertinamas kaip priemonė mažinti politinę įtaką strateginėse valstybės valdomose įmonėse. Tuo pačiu tai padeda lengviau užtikrinti ilgalaikius infrastruktūros modernizavimo planus ir saugumo priemones, kurių reikalauja kritinės energetikos infrastruktūros apsauga.

  • ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES žinutė prieš COP17

    Europos Sąjunga prieš 17-ąją Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferenciją (UNCCD COP17) paragino skubiai stiprinti tarptautinius veiksmus, atkuriant nualintas žemes ir apsaugant vandens išteklius. Konferencija vyksta rugpjūčio 17–28 dienomis Ulan Batore, Mongolijoje, ir suburia vyriausybes, mokslininkus, verslą bei pilietinę visuomenę.

    ES akcentuoja, kad sausra ir vandens stygius tampa ne vien atskirų regionų problema, o vis dažniau pereina į sisteminę riziką, veikiančią ekonomiką, sveikatą ir ekosistemas. Dėl to Briuselis ragina neapsiriboti vien reagavimu į krizes, o pereiti prie nuoseklaus pasirengimo ir rizikos mažinimo.

    Nuo krizės valdymo prie rizikos mažinimo

    Pastarųjų metų karščio bangos ir užsitęsusios sausros Europoje didina spaudimą žemės ūkiui, energijos gamybai, vidaus vandenų laivybai ir viešajam vandens tiekimui. ES pabrėžia, kad tokios grandininės pasekmės rodo poreikį iš anksto planuoti vandens naudojimą, didinti atsparumą ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemas.

    Briuselis siekia skatinti proaktyvų sausrų rizikos valdymą: investicijas į stebėseną, prevenciją, dirvožemio ir vandens apsaugą bei tvarų ūkininkavimą. Logika paprasta: kuo vėliau imamasi priemonių, tuo brangiau kainuoja padariniai tiek valstybėms, tiek gyventojams.

    Ryšys su klimatu, biologine įvairove ir vandeniu

    ES taip pat kelia tikslą geriau suderinti tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos, biologinės įvairovės ir vandens apsaugos srityse. Anot ES, sausros ir žemės degradacija nėra atskiras klausimas, nes susilpnėjusios ekosistemos prasčiau sulaiko vandenį, blogėja dirvožemio būklė, didėja gaisrų ir derliaus praradimo rizika.

    Tarp praktinių priemonių ES išskiria žemės atkūrimo iniciatyvas ir vandens išteklių atsparumo didinimą. Per programą „Global Gateway“ ES remia žemės atkūrimo projektus įvairiuose regionuose, įskaitant Afrikos Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvą Sahelio zonoje, o globalias sausrų sąlygas sekti padeda „Copernicus“ teikiami palydoviniai duomenys.

    „Ši vasara dar kartą primena, kad sausra ir vandens stygius nėra tolima grėsmė. Jie jau dabar kelia grėsmę gyvybėms, sveikatai, ekonomikai ir ekosistemoms ES ir už jos ribų“, – sakė už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką atsakinga Europos Komisijos narė Jessika Roswall.

    Komisarė pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti ne tik ekstremalių situacijų gesinimas, bet ir ilgalaikis atsparumo kūrimas dar prieš krizėms smogiant. ES teigimu, esminėmis priemonėmis laikomi žemės atkūrimas, ekosistemų apsauga ir tvarus vandens valdymas, o COP17 metu bus siekiama, kad ambicijos virstų konkrečiais sprendimais.

  • Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatija ruošia geologinio CO₂ saugojimo projektus: 4 mln. eurų studijoms ir „Bockovac“ vieta

    Kroatijos vyriausybė skyrė 4 mln. eurų studijoms, kurios turėtų atverti kelią nuolatiniam anglies dioksido (CO₂) saugojimui geologiniuose sluoksniuose. Šis žingsnis laikomas parengiamąja dalimi prieš priimant sprendimus dėl konkrečių investicijų ir galimų leidimų procedūrų.

    Apie parengtus dokumentus pranešė Kroatijos angliavandenilių agentūra, koordinuojanti dalį šalies požeminių išteklių ir su jais susijusių duomenų. Agentūra nurodė, kad darbai orientuoti į ilgalaikį, vadinamąjį nuolatinį CO₂ izoliavimą, kai dujos suleidžiamos į tinkamas požemines struktūras.

    Kur ieškoma saugyklų?

    Pagal pateiktą informaciją parengti du atlasai, apimantys potencialias sausumos ir jūros teritorijų geologines struktūras, kurios teoriškai galėtų būti tinkamos CO₂ saugojimui. Tokie atlasai paprastai apibendrina geologinius duomenis, vertina galimų talpų ribas ir identifikuoja teritorijas, kuriose reikėtų detalesnių tyrimų.

    Be to, užbaigta integruota galimybių studija dėl nuolatinio saugojimo „Bockovac“ vietoje. Tai viena iš konkretesnių krypčių, nes šioje teritorijoje taip pat identifikuotas gilus sūrus vandeningasis sluoksnis, vadinamasis giliai slūgsantis sūrus akviferas.

    Kodėl svarbus „Bockovac“ akviferas?

    Gilūs sūrūs akviferai laikomi vienu dažniausiai svarstomų variantų CO₂ saugojimui, nes teoriškai gali turėti dideles talpas ir nėra tiesiogiai susiję su geriamojo vandens ištekliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pradedant realų įgyvendinimą reikia atlikti detalius geologinius, hidrodinaminius ir sandarumo vertinimus.

    „Bockovac“ vieta yra Osijek-Baranja apskrityje, o parengta galimybių studija turėtų padėti atsakyti į esminius klausimus: ar geologinė struktūra pakankamai sandari, kokios būtų injekcijos apimtys, kokios stebėsenos priemonės reikalingos ir kokie rizikos scenarijai turi būti valdomi.

    Ką tai reiškia pramonei ir klimato politikai?

    Geologinis CO₂ saugojimas dažniausiai siejamas su pramonės sektoriais, kuriuose išmetimus mažinti sudėtinga vien elektrifikacija ar energijos vartojimo efektyvumu, pavyzdžiui, cemento, chemijos ar dalies energetikos grandinių veikla. Todėl tokie parengiamieji darbai dažnai vertinami kaip infrastruktūrinis pagrindas platesniems dekarbonizacijos sprendimams.

    Vis dėlto nuo studijų iki realios saugyklos kelias paprastai ilgas: reikia papildomų tyrimų, poveikio aplinkai vertinimo, reguliacinių sprendimų, finansavimo modelio ir visuomenės informavimo. Kroatijos žingsnis rodo, kad šalis sistemina duomenis ir pasirengimą, kad sprendimai dėl CO₂ saugojimo būtų paremti konkrečiais geologiniais įrodymais, o ne vien politiniais siekiais.

  • ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    ES ekonomikos emisijos 2026 metų pradžioje ūgtelėjo, BVP nesikeitė: ką rodo „Eurostat“?

    Emisijos kilo, ekonomika stovėjo

    Europos Sąjungos ekonomikoje 2026 metų pirmąjį ketvirtį sezoniniu požiūriu pakoreguotos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos padidėjo 0,3 proc. ir pasiekė 837 mln. tonų CO2 ekvivalento, skelbia „Eurostat“.

    Tuo pačiu laikotarpiu ES bendrasis vidaus produktas (BVP) iš esmės nekito. Toks derinys rodo, kad trumpuoju laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir tarša ne visada juda ta pačia kryptimi, ypač kai keičiasi energetikos gamyba ir vartojimas.

    Metinis vaizdas palankesnis

    Lyginant su 2025 metų pirmuoju ketvirčiu, emisijos buvo 1,2 proc. mažesnės, o BVP – 0,8 proc. didesnis. Tai atitinka pastaraisiais metais ES dažnai akcentuojamą tikslą mažinti emisijas išlaikant ekonomikos augimą.

    Vis dėlto ketvirčio pokytis rodo, kad pažanga nėra tolygi: dalį metų rezultatų gali lemti temperatūros svyravimai, energijos poreikis, elektrinių gamybos struktūra bei pramonės ciklai.

    Kur emisijos augo labiausiai?

    Pagal sektorius didžiausias emisijų šuolis fiksuotas elektros, dujų, garo ir oro kondicionavimo tiekime – čia jos padidėjo 4,8 proc. Tai gali būti susiję su didesne gamyba, pasikeitusia kuro struktūra arba laikinais sistemos balansavimo poreikiais.

    Tuo pat metu namų ūkių emisijos sumažėjo 1,3 proc., o apdirbamoji gamyba ir transportas – po 0,6 proc. Tokie skirtumai leidžia manyti, kad bendrą ES rodiklį reikšmingai formavo būtent energetikos sektorius.

    Šalys: daug kur augimas, bet ne visur

    Lyginant su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, emisijos didėjo 20 valstybių narių. Didžiausi augimai fiksuoti Estijoje (9,7 proc.), Suomijoje (6,4 proc.) ir Bulgarijoje (4,6 proc.).

    „Eurostat“ šiuos pokyčius siejo su didesne statybų bei komunalinių paslaugų apimtimi. Tuo metu 7 valstybėse emisijos mažėjo, o ryškiausi kritimai matyti Slovėnijoje (5,0 proc.), Liuksemburge (3,8 proc.) ir Rumunijoje (2,7 proc.).

    Reikšminga detalė – iš 7 šalių, kuriose emisijos sumažėjo, keturiose ekonomikos apimtis, vertinama pagal BVP, išliko tokia pati arba augo. Tai signalizuoja, kad dalyje ES jau veikia priemonės ir struktūriniai pokyčiai, leidžiantys mažinti taršą nepakenkiant ekonominei veiklai.

    Visgi bendras 2026 metų pradžios rezultatas primena, kad emisijų mažinimas priklauso ne tik nuo ilgalaikių investicijų, bet ir nuo trumpalaikių veiksnių, ypač energetikos balanso ir sezoninių vartojimo svyravimų.