CP v2

Blog

  • „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Google“ valdoma „Waymo“ ruošia pirmą ES robotaksi startą Miunchene: kas laukia gatvėse?

    „Waymo“ taikosi į pirmą ES rinką

    „Google“ patronuojančiai bendrovei „Alphabet“ priklausanti autonominio vairavimo įmonė „Waymo“ paskelbė planuojanti viešai paleisti be vairuotojo veikiančių robotaksi paslaugą Miunchene 2027 metais. Tai būtų pirmasis „Waymo“ startas Europos Sąjungoje, o bandymai mieste turėtų prasidėti dar artimiausiomis savaitėmis.

    Pirmuoju etapu „Waymo“ automobiliai Miuncheno gatvėse važiuos su vairuotojais, nes bus vykdoma žemėlapių sudarymo ir sistemų pritaikymo konkrečioms eismo sąlygoms fazė. Įmonė pabrėžia, kad tikslas yra sukalibruoti „Waymo Driver“ taip, kad jis patikimai veiktų tankiame didmiesčio sraute.

    Kodėl Miunchenas ir kuo tai svarbu

    „Waymo“ teigimu, Miunchenas pasirinktas dėl stiprios mobilumo ir technologijų ekosistemos bei palankių sąlygų inovacijoms. Bavarijos ekonomikos ministras Hubertas Aiwangeris šį žingsnį pavadino svarbiu lūžiu, o Transporto ministerijos atstovai akcentuoja, kad autonominis vairavimas taps ateities mobilumo pagrindu.

    Vokietija turi vieną aiškiausių teisinių pagrindų Europoje, nes nuo 2021 metais priimto reguliavimo šalis leidžia vairuotojo neturinčius automobilius kasdieniam eismui apibrėžtomis sąlygomis. Vis dėlto „Waymo“ dar turės gauti būtinus leidimus ir derinti veiksmus su Federaline motorinių transporto priemonių tarnyba bei vietos institucijomis.

    Techniniai iššūkiai: triukšmas ir žiema

    Autonominių automobilių bandymai Europoje jau kelia praktinių klausimų. Po „Waymo“ testų Londone dalis gyventojų skundėsi triukšmu, nes žemėlapių sudarymo metu automobiliai gali dažnai manevruoti ir kartoti važiavimus tomis pačiomis gatvėmis, kad surinktų pakankamai duomenų.

    Dar vienas klausimas, kurį kelia Vokietijos žiniasklaida, yra žiemos sąlygos. Sniegas, plikledis ir prastesnis kelio ženklinimo matomumas laikomi vienais sudėtingiausių scenarijų autonominėms sistemoms, todėl kai kuriose JAV vietovėse įmonė vis dar naudoja saugos vairuotojus.

    „Miunchenas yra viena stipriausių pasaulio vietų mobilumo ir technologijų srityje. Tapti šio miesto dalimi yra svarbus žingsnis plečiant mūsų pasaulinį dalyvavimą“, – sakė „Waymo“ bendra vadovė Tekedra Mawakana.

    Konkurencija auga: „Uber“ ir „Volkswagen“ planai

    Robotaksi tema Vokietijoje įgauna pagreitį ir dėl konkurentų veiksmų. Anksčiau skelbta, kad „Uber“ Miunchene planuoja autonominių robotaksi bandymus kartu su Izraelio bendrove „Autobrains“, o pasirinkimą siejo su tankia infrastruktūra, automobilių pramonės artumu ir teisine baze.

    Tuo metu Hamburge autonominiai automobiliai su saugos vairuotojais jau bandomi „Volkswagen“ projekte. Tokie bandymai rodo platesnę tendenciją: Europoje autonominis transportas pereina iš laboratorijų ir uždarų trasų į realias gatves, tačiau viešas paleidimas priklausys nuo saugumo įrodymų, leidimų ir visuomenės pasitikėjimo.

    „Waymo“ pabrėžia, kad robotaksi paslauga būtų skirta papildyti viešąjį transportą, dviračius ir ėjimą pėsčiomis, o ne juos pakeisti. Įmonė taip pat teigia sukaupusi didelę patirtį, nes jos paslauga jau atliko daugiau nei 20 milijonų kelionių, o autonominiai automobiliai nuvažiavo daugiau nei 350 milijonų kilometrų.

  • Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Europoje sparčiai kylant didmeninėms gamtinių dujų kainoms, vis daugiau ekspertų perspėja, kad šią žiemą gali brangti ir dujos, ir elektra. Rizika didėja, jei aukštos kainos išsilaikys pakankamai ilgai, kad persiduotų į vartotojų tarifus bei naujai sudaromas sutartis.

    Orientyrinė Europos biržos kaina, Nyderlandų TTF artimiausio mėnesio kontraktas, rugpjūčio 26 dieną svyravo apie 66 eurus už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei metų pradžioje, kai kaina buvo apie 29 eurus už megavatvalandę, o toks šuolis didina spaudimą energijos tiekėjams ir galutiniams vartotojams.

    Kainas aukštyn stumia geopolitinė įtampa ir rinkų baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų. Ypač jautriai reaguojama į riziką, kad Persijos įlankos regione esantys tranzito keliai gali būti ribojami ilgiau, o tai mažintų pasiūlą pasaulinėje SGD rinkoje.

    Papildomą nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos į šildymo sezoną įžengia su neįprastai žemu užpildymu. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 24 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 62,99 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 79 proc.

    Argus Media atstovė Natasha Fielding teigė, kad dujų atsargos šiuo metu yra neįprastai mažos, lyginant su įprastu metų laiku. Ji pabrėžė, kad panašiai žemą lygį per pastaruosius 15 metų Europa matė tik 2021 metais, prieš paskutinę didžiąją dujų krizę.

    Didžiosiose rinkose padėtis skiriasi: Vokietijos saugyklos buvo apie 51 proc. užpildymo, o Nyderlandų apie 44,3 proc. Toks fonas reiškia, kad žiemą Europa gali būti labiau priklausoma nuo SGD krovinių, o kartu ir nuo konkurencijos su Azijos pirkėjais.

    „Oxford Economics“ vertinimu, ES dujų suvartojimas vis dar yra maždaug 15–20 proc. mažesnis nei 2021 metais, todėl teoriškai galima išgyventi ir su mažesnėmis atsargomis. Tačiau tai didintų poreikį importuoti daugiau SGD žiemą, kai paklausa ir kainos paprastai šokteli, o konkurencija dėl krovinių paaštrėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vien tik didmeninės kainos šuolis dar nereiškia akimirksniu brangsiančių sąskaitų. Poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išsilaikys brangimas, kaip tiekėjai yra apsidraudę ir kada baigiasi jų fiksuotos pirkimo sutartys.

    Kaip kainos persiduoda vartotojams?

    Didmeninė TTF kaina paprastai kyla greičiau nei faktinė importo kaina, nes pastarąją „sugeria“ anksčiau sudarytos sutartys ir apsidraudimo sandoriai. Vis dėlto, kai tiekėjams tenka pirkti daugiau dujų naujomis sąlygomis, savikaina pamažu artėja prie biržos lygio.

    Tada brangimas atsispindi vartotojų tarifuose, kai peržiūrimi planai ar atnaujinamos sutartys. N. Fielding teigimu, pirmiausia pokyčius pajustų namų ūkiai, turintys kintamų tarifų planus, o dujų brangimo poveikis elektros sąskaitoms paprastai būna silpnesnis ir priklauso nuo šalies elektros gamybos struktūros.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad vidutiniškai prireikia apie šešių mėnesių, kol didmeninių kainų pokyčiai pilnai atsispindi vartotojų kainose, tačiau skirtumai tarp šalių labai dideli. Ten, kur dominuoja 12 ar 24 mėnesių fiksuotos kainos sutartys, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, pilnas efektas gali užtrukti beveik metus.

    Tuo metu labiau liberalizuotose rinkose kainų persidavimas būna greitesnis. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, vartotojų kainos gali sureaguoti per kelis mėnesius, o Nyderlanduose pokyčiai neretai juntami beveik iš karto.

    Kas lemia didžiausią riziką žiemą?

    Didžiausias nežinomasis išlieka žiemos orai: kuo šaltesnis sezonas, tuo didesnė šildymo paklausa ir spaudimas tiek atsargoms, tiek kainoms. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad dujos vis dar yra pagrindinė patalpų šildymo atrama ES, todėl energijos kainos artimiausią žiemą išliks itin jautrios temperatūrai.

    Konsultacinės bendrovės vertinimu, jei didmeninės kainos išliktų aukštos, euro zonos vartotojų energijos kainos ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų būti iki 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tokios prognozės labiausiai aktualios šalims, kur dujos sudaro didelę šildymo ir elektros gamybos dalį, o kainų persidavimas vartotojams vyksta greitai.

    Fone išlieka ir politiniai sprendimai dėl importo: Europos Sąjunga jau yra numačiusi pereinamuosius laikotarpius, siekdama riboti dujų importą iš Rusijos, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar neatsiras spaudimo koreguoti planus, jei pasiūla taptų per maža. Tokie signalai, net ir be realių pokyčių, gali kelti rizikos premiją kainose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis kainų šuolis virs ilgalaike tendencija. Vartotojams svarbiausias veiksnys bus ne vienas staigus šuolis, o tai, ar brangimas išsilaikys iki rudens ir žiemos, kai tiekėjai perskaičiuoja tarifus ir atnaujina sutartis.

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje: kodėl Vašingtonas siuntė žinią dėl Ukrainos ir NATO?

    CŽV direktoriaus Johno Ratcliffeo netikėtas vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą, kokią žinutę Vašingtonas nusprendė perduoti ne per įprastus diplomatinius kanalus, o per žvalgybos vadovą. Kremlius patvirtino, kad jis kelias valandas bendravo su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau su Vladimiru Putinu nesusitiko.

    Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad susitikimų su Putinu nebuvo planuota, o Rusijos prezidentas esą buvo informuotas apie pokalbių rezultatus. Nei JAV, nei Rusija viešai neatskleidė derybų turinio, todėl kelionės tikslas liko neaiškus.

    Vizito laikas sutapo su įtemptu Rusijos karo prieš Ukrainą etapu ir augančiu nerimu dėl galimos Rusijos eskalacijos prieš Europos valstybes. Tokiose situacijose žvalgybos kanalai dažnai pasirenkami tam, kad jautriausia informacija pasiektų adresatus greitai ir su mažesne viešumo rizika.

    Įspėjimas dėl eskalacijos?

    Viena iš versijų, aptariamų tarptautinėje erdvėje, yra tai, kad Ratcliffeas galėjo atvežti įspėjimą dėl galimos platesnės Rusijos eskalacijos. Vakarų sostinėse pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie rizikas, susijusias su provokacijomis NATO valstybėse, sabotažo incidentais ir įvairiomis hibridinėmis operacijomis.

    Istorinis precedentas jau buvo: 2021 metais tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas vyko į Maskvą, kai Rusija telkė pajėgas prie Ukrainos sienų. Tuomet žinutė buvo perspėjimas dėl invazijos pasekmių, tačiau net ir po to Rusija 2022 metais pradėjo plataus masto karą.

    Pasak pranešimų, kelionės metu buvo imtasi papildomų atsargumo priemonių, o Ukraina esą buvo prašoma laikinai nesmūgiuoti Maskvai ar Sankt Peterburgui. Toks prašymas svarbus kontekste, nes Ukraina yra išplėtusi tolimojo nuotolio smūgius prieš karinei logistikai ir infrastruktūrai reikšmingus taikinius Rusijos teritorijoje.

    Ukraina, NATO ar Iranas?

    Nors dėmesio centre išlieka Ukraina, vizitas gali būti susijęs ir su platesniu geopolitiniu paveikslu, įskaitant įtampas dėl Irano. Pastaraisiais metais Iranas ir Rusija stiprino karinį bei technologinį bendradarbiavimą, o Vakarai tai vertina kaip riziką tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek Europoje.

    Kremlius kontaktus tarp žvalgybos tarnybų pavadino teigiamais, tačiau pabrėžė, kad dar per anksti spręsti, ar tai gali paveikti bendresnius Vašingtono ir Maskvos santykius. Tai leidžia manyti, kad pokalbiai galėjo apimti ne vieną temą, o jų tikslas buvo bent minimaliai suvaldyti eskalacijos rizikas.

    Neįprastas vizito slaptumas ir aukštas delegacijos lygis rodo, kad diskutuota apie ypač jautrius klausimus, kuriuose svarbus greitas tiesioginis ryšys. Tuo pat metu tai nereiškia artėjančio santykių atšilimo, veikiau bandymą nustatyti raudonąsias linijas situacijoje, kai klaida gali brangiai kainuoti abiem pusėms.

  • Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Belgijoje bulvių augintojai perspėja, kad šių metų derlius gali būti neįprastai menkas, o gumbai – gerokai smulkesni nei įprasta. Dėl to nerimaujama, ar pakaks tinkamos žaliavos šalies vizitine kortelei laikomoms fri bulvytėms, o vėliau tai gali atsiliepti ir kainoms.

    Ūkininkai aiškina, kad sezonas susiklostė ekstremaliai: pavasario pabaigoje pasitaikę gausūs lietūs ir audros silpnino dirvožemį, o vasarą įsivyravę karščiai bei sausra stabdė bulvių augimą. Tokiomis sąlygomis gumbai nespėja normaliai išsivystyti ir pasiekia tik dalį įprasto dydžio.

    Amė vietovėje netoli Lježo dirbantis ūkininkas Mathieu Comijn iš perdžiūvusios žemės traukia „Bintje“ veislės bulves, kurios tesiekia stalo teniso kamuoliuko dydį. Pasak jo, tokios bulvės ne tik mažina derliaus tonas, bet ir netinka kokybiškoms, ilgoms fri bulvytėms gaminti.

    „Matote, dirva yra itin sausa. Paprastai bulvės turėtų būti bent keturis kartus didesnės. Šiuo metu iš jų fri bulvyčių nepagaminsime“, – sakė Mathieu Comijn.

    Šeimos ūkis augina apie 500 hektarų bulvių ir yra sudaręs tiekimo sutartis su perdirbėjais, todėl įsipareigojimų nevykdymas gali tapti papildomu finansiniu spaudimu. Ūkininkai tikisi dalį trūkumo padengti pernykščio derliaus atsargomis, nes praėję metai, pasak jų, buvo dosnesni.

    Belgijos bulvių perdirbimo sektorius laikomas vienu didžiausių pasaulyje: kasmet čia perdirbama daugiau kaip 6 000 000 tonų bulvių, o didžioji dalis šaldytų fri bulvyčių iškeliauja į eksportą. Skelbiama, kad apie 90 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 120 rinkų, tad žaliavos svyravimai greitai tampa tarptautinės tiekimo grandinės klausimu.

    Briuselyje veikiančioje gerai žinomoje fri prekybos vietoje Maison Antoine pabrėžiama, kad geriausiai tinka didelės, pailgos bulvės, užtikrinančios vienodą kepimą ir tekstūrą. Tačiau, anot verslo atstovų, vis dažniau tenka prisitaikyti prie sezoniškumo, kai tinkamos kokybės bulves rasti sudėtingiau.

    Belgijos fri prekeivių asociacija, vienijanti apie 4 500 prekybos vietų, taip pat įspėja, kad mažesnė pasiūla gali didinti kainų spaudimą. Nors galutinis poveikis vartotojams priklausys nuo atsargų, importo galimybių ir perdirbėjų sutarčių, rinkoje jau dabar akcentuojama rizika, kad prastesnis derlius gali branginti tiek žaliavą, tiek galutinį produktą.

    Tokie svyravimai tampa vis dažnesni Europoje, kur žemės ūkis vis labiau susiduria su klimato kaitos iššūkiais: vienais metais pasikartojančios liūtys ir užmirkimai, kitais – užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Dėl to ūkiams tenka investuoti į laistymo infrastruktūrą, dirvožemio drėgmės išsaugojimą ir atsparesnes veisles, o vartotojams – priprasti prie dažnesnių maisto kainų svyravimų.

  • Dunojus senka rekordiškai: išlindo mamuto kaulai, 60 mln. metų fosilijos ir karo laivai

    Dunojus senka rekordiškai: išlindo mamuto kaulai, 60 mln. metų fosilijos ir karo laivai

    Europą apėmusi karščio banga ir užsitęsusi sausra nuleido Dunojaus vandens lygį iki rekordinių žemumų, o kai kuriose atkarpose atidengė tai, kas dešimtmečiais buvo paslėpta po vandeniu. Vietos bendruomenės ir specialistai skuba fiksuoti radinius, tačiau kartu primena apie išaugusias saugumo rizikas.

    Šiaurės Bulgarijoje, prie Rusės, išdžiūvusiuose krantuose po neseniai aptiktų mamuto žandikaulio ir ilties fragmentų prasidėjo intensyvios paieškos. Naujausiose žvalgymuose rasta suakmenėjusių austrių, kurios, specialistų vertinimu, gali būti maždaug 60–65 milijonų metų senumo ir liudyti senovines jūras dabartinės upės baseine.

    Radinių banga į paieškas pritraukė daug savanorių, tačiau jiems primenama elgtis atsargiai. Dunojaus dugne ir pakrantėse gali pasitaikyti metalinių objektų, susijusių su karo veiksmais, todėl įtartinų radinių nerekomenduojama liesti ir apie juos raginama pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Tuo pat metu aukščiau upe, netoli Gigeno kaimo, archeologai pasinaudojo sumažėjusiu vandens lygiu ir galėjo detaliau ištirti seno tilto pamatų liekanas. Manoma, kad šis statinys buvo pastatytas imperatoriaus Konstantino I valdymo laikais 328 metais ir yra svarbus romėnų infrastruktūros pėdsakas regione.

    Karo pėdsakai upės dugne

    Rugpjūtį, vandeniui traukiantis, Austrijoje atidengtos dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos karo laivų nuolaužos. Vietos žiniasklaida skelbia, kad laivai 1945 metais buvo apgadinti mūšiuose, o vėliau nuskandinti jų pačių įgulų.

    Dar daugiau anksčiau apsemtų nacių laivų rasta prie Serbijos Prahovo, kur Dunojaus tėkmė išryškino istorinių kovų pėdsakus. Vengrijoje, Budapešto ruože, aptiktas karo laikų motociklas ir dviejų vokiečių karių palaikai, apie kuriuos pranešė Vokietijos karo kapų komisija.

    Kas vyksta su Europos upėmis?

    Europos klimato stebėjimo programa Copernicus skelbė, kad didžiausios žemyno upės liepą buvo nukritusios iki lygių, kurie kai kuriose vietose anksčiau nebuvo užfiksuoti. Dunojaus atvejis laikomas platesnio reiškinio dalimi, kai karščio bangos ir kritulių stoka smarkiai sumažina vandens atsargas.

    Ekspertai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina sausrų tikimybę ir intensyvumą, o pasekmės jaučiamos ne tik gamtai ar archeologijai. Nusekę upių keliai apsunkina krovinių gabenimą vidaus vandenų transportu, o kai kurioms elektrinėms kyla iššūkių dėl aušinimui naudojamo vandens trūkumo ir per šilto vandens grąžinimo į upes ribojimų.

    Specialistai primena, kad tokie radiniai, nors ir itin įdomūs mokslui, neretai yra laikini: pasikeitus orams ir pakilus vandens lygiui jie vėl gali būti užnešti sąnašomis. Dėl to raginama radinius dokumentuoti atsakingai ir laikytis saugumo taisyklių, ypač teritorijose, kuriose galimi sprogmenys ar kita karo palikimo tarša.

  • Ūkininkai įspėja dėl ŽŪM krypties: smulkiesiems nauji ribojimai, daliai sektorių – nulis

    Žemės ūkio ministerijoje svarstomi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pokyčiai smulkiuose ir šeimos ūkiuose kelia nerimą. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad siūlymai gali didinti administracinę naštą ir labiau remti atskiras šakas, o daliai veiklų palikti mažiau galimybių.

    Diskusijos paaštrėjo po Stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame aptarti aktyvaus ūkininko kriterijai, planuojama parama kartų kaitai ir skubios kompensacijos dėl išaugusių sąnaudų. Ūkininkų organizacijos akcentuoja, kad viešojoje erdvėje smulkūs ūkiai vis dažniau sutapatinami su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nors tai nėra tas pats.

    Aktyvaus ūkininko riba mažėtų

    ŽŪM siūlė keisti aktyvaus ūkininko atpažinimo logiką, mažinant tiesioginių išmokų ribą, iki kurios pareiškėjas automatiškai laikomas aktyviu. Vietoje 2 000 eurų būtų taikoma 1 000 eurų riba, o tai reikštų, kad didesnei daliai pareiškėjų atsirastų papildomi įsipareigojimai.

    Ministerijos posėdyje minėta, kad tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių, tai yra 18 064 ūkiai. Smulkių ūkių atstovai perspėja, kad papildomos procedūros gali tapti kritinės šeimos ūkiams, kurie realiai gamina produkciją, bet veikia mažais mastais.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats. Jei prižiūrimi plotai ir gaminama produkcija, parama turi būti skiriama pagal aiškius, teisingus kriterijus“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Jos teigimu, rizika kyla tada, kai tikslas identifikuoti piktnaudžiavimą virsta plačiu reikalavimų išplėtimu visiems mažesniems ūkiams. Tokiu atveju dalis ūkių gali pasitraukti ne dėl veiklos stokos, o dėl biurokratinės ir finansinės naštos.

    Ūkių perėmimas ir sektoriniai prioritetai

    Diskusijų kelia ir planuojama priemonė Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo, kuri turėtų prisidėti prie kartų kaitos kaime. Ūkininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad projekte ryškiai išskiriama pieninė gyvulininkystė, numatant papildomus atrankos balus būtent šiai šakai.

    Kritikai pabrėžia, kad vienas tikslų turėtų būti ir platesnė vietinės produkcijos pasiūla, ypač daržovių, vaisių ir uogų sektoriuose, kur importo dalis išlieka didelė. Jų nuomone, kartų kaitą geriausiai skatintų parama naujai ateinantiems, kvalifikaciją turintiems žmonėms, o ne tik jau veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Jeigu parama pasiekia tik tuos, kurie ir taip ūkininkauja, naujų ūkių neatsiranda. Priemonė turi realiai atverti kelią naujiems žmonėms kaime“, – teigė E. Markevičiūtė.

    Paramos schema ir deklaravimo idėja

    Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal aptartą modelį didžioji dalis lėšų būtų skiriama už deklaruotą plotą, o atskira dalis – už pienines karves, taikant ribas iki 300 hektarų ir iki 300 pieninių karvių.

    Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar toks paskirstymas nekuria dvigubo pranašumo vienai veiklai, kai tuo pat metu pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų gamybai, į kompensuojamas kultūras gali būti neįtraukiamos. Tai ypač aktualu mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kurių sąnaudos taip pat išaugo, o supirkimo kainos pastaraisiais metais patyrė reikšmingų svyravimų.

    Kitas aptartas klausimas – idėja plėsti privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovai ragina prieš įvedant naują prievolę įvertinti jos administracinį efektą, kad pareiga netaptų papildoma našta smulkiausiems ūkiams ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

    Žemdirbių organizacijos tikisi, kad galutiniai sprendimai bus derinami su socialiniais partneriais ir apims skirtingus sektorius, nes geopolitiniai, klimato ir rinkos svyravimai paliečia visus ūkius. Jų vertinimu, ilgalaikis planavimas turėtų skatinti mišrius ūkius ir regionų gyvybingumą, o ne vienos krypties specializaciją.

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • 35 mln. eurų ant kortos: Vyriausybė sprendžia, ar Šiaulių oro uostas liks tarptautinis

    Susisiekimo ministerijoje tęsiamos derybos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities, į kurias įtraukti ir verslo bei Lietuvos kariuomenės atstovai. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Vilniuje siekia aiškaus valstybės sprendimo, ar oro uoste ir toliau bus užtikrinama civilinė veikla.

    Diskusijų ašis – tarptautinio statuso išsaugojimas ir ilgalaikės veiklos garantijos, be kurių verslas nenori prisiimti naujų įsipareigojimų. Šiaulių oro uostas tarptautinio oro uosto statusą gavo 1994 metais Vyriausybės sprendimu, todėl dabar laukiama tokio paties lygmens politinio patvirtinimo dėl krypties ateityje.

    Įmonių grupė „GetJet Group“ yra inicijavusi paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Toks statusas paprastai siejamas su strategine reikšme valstybei ir ne mažesnėmis nei 20 mln. eurų investicijomis, o bendrovė viešai skelbė planuojanti apie 35 mln. eurų investicijas į antrojo angaro statybas.

    Pasak savivaldybės, statybos leidimas papildomam pastatui jau gautas, o investicijos paruoštos, tačiau būtinas aiškumas dėl oro uosto teisinio režimo. Verslui svarbu žinoti, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso ir kad civilinė veikla nebus sustabdyta dėl karinių poreikių.

    „Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – sakė Artūras Visockas.

    „GetJet Group“ priklausančios bendrovės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Ten dirba apie 200 specialistų, o plėtrai numatoma dar mažiausiai 100 darbuotojų, kartu keliant kvalifikuotos darbo jėgos poreikį regione.

    Savivaldybė akcentuoja ir platesnę ekonominę grandinę: oro uosto teritorijoje įsikūrusių įmonių veikla generuoja užsakymus logistikos, remonto, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams. Taip pat skelbiama, kad „GetJet Group“ yra įsigijusi du viešbučius darbuotojų apgyvendinimui, o dalis paslaugų perkama iš vietos verslų.

    Šiaulių oro uosto ateities klausimas tiesiogiai susijęs ir su infrastruktūra keleiviams. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė siekia naudoti savo reikmėms, todėl realiu scenarijumi laikoma naujo civilinio keleivių terminalo statyba.

    Savivaldybė pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla gali būti derinamos, taikant dvigubos paskirties modelį. Tokia praktika paplitusi dalyje Europos oro uostų, kur greta karinių funkcijų veikia civilinės paslaugos, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės, infrastruktūros atskyrimas ir ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

    Tikimasi, kad rugpjūčio 26 dieną numatytas Susisiekimo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas priartins sprendimą. Nuo jo priklausys ne tik planuojamos investicijos ir naujos darbo vietos, bet ir tai, ar Šiauliai išlaikys tarptautinio oro uosto funkcijas kartu su karine paskirtimi.

  • Atlyginimai Lietuvoje šoktelėjo: vidutinis bruto jau 2 628 eurai, viešajame sektoriuje – dar sparčiau

    Vidutinis atlyginimas antrąjį ketvirtį augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) siekė 2 628,2 euro. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, jis padidėjo 2,9 proc.

    Viešajame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas sudarė 2 819,1 euro ir augo 4,6 proc., o privačiame sektoriuje pasiekė 2 547,9 euro ir didėjo 2,2 proc. Skirtumą daugiausia lėmė nevienodi darbo užmokesčio peržiūrų grafikai ir darbo rinkos poreikiai skirtinguose sektoriuose.

    Kiek „į rankas“ ir ką rodo realus augimas

    Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius) antrąjį ketvirtį siekė 1 594,9 euro. Per ketvirtį jis padidėjo 2,4 proc., o viešajame sektoriuje neto augimas buvo ryškesnis nei privačiame.

    Realiojo darbo užmokesčio indeksas, įvertinantis kainų pokyčius, 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sudarė 100,3 proc. Tai reiškia, kad bendras darbo užmokesčio augimas tik nežymiai aplenkė vartotojų kainų pokyčius, todėl perkamoji galia didėjo minimaliai.

    Per metus augimas dviženklis

    Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 10,1 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas siekė 11,3 proc., o privačiame – 9,6 proc.

    Vidutinis neto darbo užmokestis per metus išaugo 9,1 proc.: viešajame sektoriuje – 10,4 proc., privačiame – 8,7 proc. Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus sudarė 103,4 proc., tad perkamoji galia, vertinant bendrą vidurkį, didėjo nuosaikiai.

    Kur atlyginimai augo sparčiausiai

    Bruto darbo užmokestis 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, didėjo visose ekonominėse veiklose. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos, kur augimas siekė 7,8 proc.

    Taip pat ryškesnis atlyginimų šuolis fiksuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje, kur augimas sudarė 6,9 proc., bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklose, kur padidėjimas siekė 5,4 proc. Statistikos duomenimis, pokyčius lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kiti veiksniai.

    Darbuotojų skaičius taip pat augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 7,4 tūkst., arba 0,5 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu. Didžioji dalis augimo teko privačiam sektoriui, kuriame darbuotojų skaičius didėjo 6,6 tūkst., o viešajame sektoriuje – 0,8 tūkst.

    Palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 11,4 tūkst., arba 0,8 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas sudarė 1,2 proc., privačiame – 0,7 proc., o tai signalizuoja apie išliekantį darbuotojų poreikį ir santykinai tvirtą darbo rinką.

  • „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja audros nuostolius: 4 600 žalų, suma jau 3,6 mln. eurų

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą siaubusios audros žalų mastas pasirodė didesnis nei manyta iš pradžių. „Lietuvos draudimas“ skelbia, kad iki rugpjūčio 26 dienos ryto buvo gauta daugiau kaip 4 600 pranešimų, o preliminari nuostolių suma pasiekė 3,6 mln. eurų.

    Anksčiau, vertinant pirmuosius duomenis, buvo prognozuota, kad bendra žala gali siekti iki 3 mln. eurų, tačiau ši riba peržengta. Bendrovė pažymi, kad pranešimų srautas nemažėja: vien per pastarąją parą registruota daugiau kaip 1 200 naujų kreipinių.

    „Lietuvos draudimo“ vertinimu, vidutinė vienos registruotos žalos suma šiuo metu siekia apie 800 eurų. Didesnių nei 10 000 eurų nuostolių užfiksuota apie 15, tačiau galutiniai skaičiai gali keistis, nes dalis gyventojų dar tik pradeda tvarkytis ir tikslina patirtus praradimus.

    „Dėl ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų dalis gyventojų apie patirtą žalą kurį laiką negalėjo pranešti. Todėl šiuo atveju netaikome trijų darbo dienų termino – klientai tai galės padaryti ir vėliau“, – sakė „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

    Bendrovės duomenimis, iki rugpjūčio 26 dienos ryto jau buvo suadministruota 43 proc. registruotų žalų. Klientams išmokėta daugiau nei 800 000 eurų, o vertinimo procesas spartinamas pasitelkiant nuotolinį žalų administravimą ir savitarnos kanalus.

    Ši audra išsiskyrė ne tik žalų skaičiumi, bet ir geografija: pranešimų gauta iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjusiomis įvardijamos vidurio ir rytų Lietuvos teritorijos, tarp jų Kauno miestas ir rajonas, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos, Rokiškio rajonai, taip pat Vilniaus miestas ir rajonas.

    Dažniausiai fiksuojami stipraus vėjo padariniai: apgadintos tvoros ir vartai, stogai, lietvamzdžiai, fasado detalės, šiltnamiai, taip pat saulės elektrinės. Registruojama ir liūčių žala pastatų viduje, kai vanduo patenka per stogo dangą ar užlieja patalpas.

    „Daugiausia pranešimų sulaukiame dėl stipraus vėjo padarinių. Fiksuojame ir liūties padarytą žalą pastatų viduje, o kompleksinių nuostolių kol kas palyginti nedaug, todėl vidutinė žalos suma mažesnė nei po rugpjūčio pradžioje siautusios audros“, – sakė M. Norkus.

    Atskirai išskiriamos transporto priemonių žalos: po šios audros jų registruota daugiau nei po ankstesnio stichinio įvykio rugpjūčio pradžioje. „Lietuvos draudimas“ teigia sulaukęs daugiau kaip 170 pranešimų apie apgadintus automobilius, dažniausiai dėl ant jų užvirtusių medžių ar nulūžusių šakų, taip pat dėl vėjo nešiojamų daiktų ir nuo stogų nuplėštų dangų.

    Draudikai primena, kad siekiant greitesnio žalos įvertinimo svarbu kuo išsamiau užfiksuoti situaciją nuotraukomis, dar prieš pradedant tvarkymo darbus. Taip pat rekomenduojama neskubėti išmesti sugadinto turto, kol jis nėra aiškiai nufotografuotas ir aprašytas, o registruojant įvykį pateikti kuo daugiau detalių.

    Pasak bendrovės, dalis klientų žalą registruoja savitarnoje ar mobiliojoje programėlėje, iš karto pridėdami vaizdinę medžiagą, o tai leidžia vertinimą pradėti nedelsiant. Dėl to didelė dalis bylų administruojama nuotoliniu būdu, o į vietą vykstama tada, kai reikalinga apžiūra ar sudėtingesnis žalos vertinimas.