CP v2

Blog

  • „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja audros nuostolius: 4 600 žalų, suma jau 3,6 mln. eurų

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą siaubusios audros žalų mastas pasirodė didesnis nei manyta iš pradžių. „Lietuvos draudimas“ skelbia, kad iki rugpjūčio 26 dienos ryto buvo gauta daugiau kaip 4 600 pranešimų, o preliminari nuostolių suma pasiekė 3,6 mln. eurų.

    Anksčiau, vertinant pirmuosius duomenis, buvo prognozuota, kad bendra žala gali siekti iki 3 mln. eurų, tačiau ši riba peržengta. Bendrovė pažymi, kad pranešimų srautas nemažėja: vien per pastarąją parą registruota daugiau kaip 1 200 naujų kreipinių.

    „Lietuvos draudimo“ vertinimu, vidutinė vienos registruotos žalos suma šiuo metu siekia apie 800 eurų. Didesnių nei 10 000 eurų nuostolių užfiksuota apie 15, tačiau galutiniai skaičiai gali keistis, nes dalis gyventojų dar tik pradeda tvarkytis ir tikslina patirtus praradimus.

    „Dėl ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų dalis gyventojų apie patirtą žalą kurį laiką negalėjo pranešti. Todėl šiuo atveju netaikome trijų darbo dienų termino – klientai tai galės padaryti ir vėliau“, – sakė „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

    Bendrovės duomenimis, iki rugpjūčio 26 dienos ryto jau buvo suadministruota 43 proc. registruotų žalų. Klientams išmokėta daugiau nei 800 000 eurų, o vertinimo procesas spartinamas pasitelkiant nuotolinį žalų administravimą ir savitarnos kanalus.

    Ši audra išsiskyrė ne tik žalų skaičiumi, bet ir geografija: pranešimų gauta iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjusiomis įvardijamos vidurio ir rytų Lietuvos teritorijos, tarp jų Kauno miestas ir rajonas, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos, Rokiškio rajonai, taip pat Vilniaus miestas ir rajonas.

    Dažniausiai fiksuojami stipraus vėjo padariniai: apgadintos tvoros ir vartai, stogai, lietvamzdžiai, fasado detalės, šiltnamiai, taip pat saulės elektrinės. Registruojama ir liūčių žala pastatų viduje, kai vanduo patenka per stogo dangą ar užlieja patalpas.

    „Daugiausia pranešimų sulaukiame dėl stipraus vėjo padarinių. Fiksuojame ir liūties padarytą žalą pastatų viduje, o kompleksinių nuostolių kol kas palyginti nedaug, todėl vidutinė žalos suma mažesnė nei po rugpjūčio pradžioje siautusios audros“, – sakė M. Norkus.

    Atskirai išskiriamos transporto priemonių žalos: po šios audros jų registruota daugiau nei po ankstesnio stichinio įvykio rugpjūčio pradžioje. „Lietuvos draudimas“ teigia sulaukęs daugiau kaip 170 pranešimų apie apgadintus automobilius, dažniausiai dėl ant jų užvirtusių medžių ar nulūžusių šakų, taip pat dėl vėjo nešiojamų daiktų ir nuo stogų nuplėštų dangų.

    Draudikai primena, kad siekiant greitesnio žalos įvertinimo svarbu kuo išsamiau užfiksuoti situaciją nuotraukomis, dar prieš pradedant tvarkymo darbus. Taip pat rekomenduojama neskubėti išmesti sugadinto turto, kol jis nėra aiškiai nufotografuotas ir aprašytas, o registruojant įvykį pateikti kuo daugiau detalių.

    Pasak bendrovės, dalis klientų žalą registruoja savitarnoje ar mobiliojoje programėlėje, iš karto pridėdami vaizdinę medžiagą, o tai leidžia vertinimą pradėti nedelsiant. Dėl to didelė dalis bylų administruojama nuotoliniu būdu, o į vietą vykstama tada, kai reikalinga apžiūra ar sudėtingesnis žalos vertinimas.

  • Prašymas NŽT: 5 klaidos, dėl kurių užstrigs jūsų žemės reikalai – kaip jų išvengti

    Kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės ar privačios žemės klausimų dažniausiai užtenka vieno prašymo, tačiau praktikoje procesas neretai užsitęsia dėl formalių klaidų. Svarbiausia iš anksto pasirinkti teisingą pateikimo kanalą, pateikti visus priedus ir pasilikti registracijos duomenis.

    NŽT daugumą paslaugų yra perkėlusi į elektroninę erdvę, todėl gyventojams patogiausia dokumentus teikti nuotoliniu būdu. Valstybinės žemės valdymo klausimams dažniausiai naudojama Žemės informacinė sistema, o su privačia žeme susijusias paslaugas galima užsakyti NŽT elektroninių paslaugų sistemoje.

    Jei prašymas teikiamas per Elektroninius valdžios vartus ar e. pristatymo sistemą, svarbu patikrinti, ar pasirinktas gavėjas ir tema atitinka konkretų klausimą. Dokumentus galima pateikti ir elektroniniu paštu, tačiau tokiu atveju jie privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašyti ranka ir pateikti nuskenuoti.

    Kaip pateikti prašymą be klaidų?

    Dažniausia priežastis, dėl kurios prašymas grąžinamas tikslinti, yra neišsamūs arba netikslūs kontaktiniai duomenys. Jei nurodytas neteisingas telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, atsakymas gali jūsų nepasiekti, o terminai dėl to realiai pailgėja.

    Kita dažna problema yra neaiškiai suformuluotas prašymas arba neįdėti būtini dokumentai, pavyzdžiui, įgaliojimas, nuosavybės teisę ar atstovavimą pagrindžiantys priedai. Prieš siųsdami dokumentus įsitikinkite, kad aiškiai nurodėte, ko prašote, dėl kokio sklypo ar objekto kreipiatės ir kokiu būdu pageidaujate gauti atsakymą.

    Teikiant dokumentus elektroniniu paštu verta atkreipti dėmesį į pasirašymo reikalavimus, nes paprastas laiškas be tinkamo parašo gali būti laikomas netinkamai pateiktu. Jei renkatės popierinį pateikimą paštu ar atvykus, pasilikite pateikimo įrodymą, nes jis svarbus ginčo ar termino skaičiavimo atveju.

    Kaip sužinoti, ar prašymas gautas?

    Kai NŽT gauna ir užregistruoja prašymą, pareiškėjui paprastai išsiunčiama informacija apie registraciją. Joje nurodoma dokumento registracijos data ir numeris, todėl šiuos duomenis verta išsisaugoti, nes jie leidžia greitai identifikuoti kreipimąsi.

    Registracijos numeris ypač naudingas, jei vėliau reikia patikslinti informaciją, pridėti papildomus dokumentus arba aiškintis, kodėl atsakymas vėluoja. Tokiais atvejais nurodžius registracijos numerį, institucijai paprasčiau rasti jūsų prašymą ir pateikti tikslesnę informaciją.

    Kur stebėti prašymo nagrinėjimą?

    Prašymo eigą savarankiškai patogiausia sekti tada, kai jis pateiktas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą. Ten galima matyti, kuriame etape yra nagrinėjimas, ar prašymui reikalingas patikslinimas, ir ar priimtas sprendimas.

    Jeigu prašymas pateiktas, tačiau per nustatytą terminą atsakymo negavote, rekomenduojama kreiptis į NŽT konsultacijų kanalais ir turėti registracijos numerį. Taip pat verta pasitikrinti, ar institucija neprašė patikslinti informacijos, nes tokiais atvejais nagrinėjimo terminas gali būti skaičiuojamas iš naujo.

    Gyventojams, kurie nesinaudoja internetu, išlieka galimybė dokumentus pateikti paštu arba klientų aptarnavimo padaliniuose. Atvykstant į padalinį pravartu registruotis vizitui iš anksto, o prireikus vietoje galima pasinaudoti savitarnos vietomis ir prašymą pateikti elektroniniu būdu.

  • Lenkų DI startuolis „Pathway“ skelbia rekordinę „intelekto už eurą“ kainą ir pritraukia lėšų

    Lenkijoje įkurtas startuolis „Pathway“ pranešė pritraukęs papildomą ankstyvosios stadijos finansavimą, o įmonės vertė, kaip skelbiama, pasiekė apie 430 000 000 eurų. Apie sandorį pranešė „Forbes“, pabrėždamas, kad bendrovė kuria savo metodą, kaip efektyviau treniruoti ir taikyti dirbtinį intelektą.

    Įmonė dėmesio sulaukė po viešo bandymo, kuriame vertintas vadinamasis „intelekto už eurą“ santykis, tai yra, kiek gebėjimų modelis suteikia už konkrečią skaičiavimo kainą. „Forbes“ nurodo, kad „Pathway“ rezultatas buvo artimas vienam pažangiam didelio kalbos modelio variantui, tačiau pasiektas maždaug 11 kartų mažesnėmis sąnaudomis.

    „Atveriame naują, efektyvesnį dirbtinio intelekto plėtros kelią“, – sakė „Forbes“ cituojama „Pathway“ bendraįkūrėja ir vadovė Zuzanna Stamirowska.

    Toks akcentas į kaštus atspindi platesnę rinkos kryptį: po spartaus modelių didinimo etapo vis daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, energijos sąnaudoms ir praktiniam pritaikymui. Įmonės ir investuotojai vis dažniau vertina ne vien maksimalų tikslumą, bet ir tai, ar DI sprendimai gali būti diegiami už prognozuojamą kainą, ypač kai auga skaičiavimo resursų paklausa.

    Šiame kontekste matoma ir didžiųjų technologijų bendrovių dinamika: „Meta Platforms“ viešai ragina mažinti barjerus atviriems modeliams Jungtinėse Valstijose, argumentuodama konkurencija su Kinijos kūrėjais. Bendrovė taip pat pristatė naują atvirojo kodo modelį, orientuotą į agentines užduotis ir galimybę veikti vartotojų įrenginiuose su viena vaizdo plokšte, kas atliepia tendenciją perkelti dalį skaičiavimo arčiau galutinio naudotojo.

    „Pathway“ atvejis rodo, kad Europa siekia užimti nišą ne tik kurdama didelius modelius, bet ir ieškodama, kaip sumažinti jų eksploatavimo kainą. Jei deklaruojamas efektyvumo šuolis pasitvirtins platesniuose testuose ir realiuose produktuose, tai gali padėti startuoliui konkuruoti ne dydžiu, o ekonomiškumu, kuris vis dažniau tampa lemiamu kriterijumi diegiant DI versle.

  • DI turinys ir deepfake’ai pagal AI aktą: kada privaloma žymėti, o kada užtenka sveiko proto?

    Nuo 2024 metų rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje pradėtos taikyti pirmosios AI akto skaidrumo pareigos, susijusios su turiniu, sukurtu ar pakeistu naudojant DI. Praktikoje daugiausia klausimų kelia ne pats reikalavimas, o riba, kada žymėjimas tampa privalomas.

    Teisininkas Grzegorz Antonowicz iš „Baker Tilly Legal Poland“ pabrėžia, kad lemiamas kriterijus dažnai nėra tai, ar naudotas DI, bet ar turinys gali būti palaikytas autentišku. Būtent ši „patikimumo“ riba atskiria, kas laikoma deepfake’u ir kada auditoriją būtina aiškiai informuoti.

    Kas laikoma deepfake’u?

    AI aktas deepfake’u laiko DI sugeneruotą ar DI pakeistą vaizdą, garsą ar vaizdo įrašą, kuris primena realybę ir gali klaidinti žiūrovą. Europos Komisijos gairės šią sąvoką aiškina plačiau: reikšminga ne tik tai, ar vaizduojamas žmogus ar objektas egzistuoja, bet ir ar jis galėtų įtikinamai egzistuoti.

    Todėl, pavyzdžiui, realistiškas įmonės vadovo avataras, tariantis sveikinimo kalbą, gali būti laikomas deepfake’u ir reikalauti žymėjimo. Tuo metu akivaizdžiai fantazinis vaizdas, pavyzdžiui, neįmanomas gyvūnas ar mitinė būtybė virš atpažįstamo miesto, dažniausiai nelaikomas klaidinančiu, nes racionalus žiūrovas jo nepriimtų kaip tikrovės.

    „Tai, kas akivaizdžiai negali egzistuoti, paprastai nebus deepfake’as, nes racionalus gavėjas to nelaikys autentišku turiniu“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Kada privaloma žymėti DI turinį?

    Pagal AI akto 50 straipsnį žymėjimo pareiga pirmiausia taikoma vaizdams, garso ir vaizdo turiniui, kai jis yra sugeneruotas ar pakeistas DI ir gali būti palaikytas tikru. Tai apima veidų keitimus, sintetinius balsus, realistinius avatarus ar vaizdus, kuriuose tikri žmonės pateikiami situacijose, kuriose jie nedalyvavo.

    Tekstams taikomas siauresnis režimas: žymėti reikia tuomet, kai DI sukurtas ar reikšmingai pakeistas tekstas skirtas informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus. Vis dėlto yra svarbi išimtis: jei turinį patikrina ir redaguoja žmogus, o redakcija ar konkretus asmuo prisiima redakcinę atsakomybę, žymėjimo prievolė gali būti netaikoma.

    Kur ir kaip turi būti pateiktas žymėjimas?

    Esminė taisyklė – žymėjimas turi būti pastebimas, aiškus ir nepraeinamas „pro šalį“. Informacija turi pasiekti auditoriją ne vėliau kaip pirmo kontakto su turiniu metu, taip pat turi atitikti prieinamumo reikalavimus, kad ją galėtų suprasti skirtingi vartotojai.

    Praktikoje vien tik platformos nustatymuose pažymėta informacija gali būti laikoma nepakankama, jei žiūrovas jos realiai nemato. Dėl to socialiniuose tinkluose neretai rekomenduojama žymėjimą pateikti pačiame įraše arba ant vaizdo, ypač kai turinys realistiškas ir gali būti palaikytas tikru.

    „Žymėjimas turi būti pastebimas, lengvai suprantamas ir pateiktas taip, kad jo nebūtų paprasta praleisti“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Ar reikia žymėti asmeninėse paskyrose?

    AI akto skaidrumo pareigos gali paliesti ir socialinių tinklų įrašus, jei jie kuriami ne tik asmeniniams, bet ir profesiniams ar komerciniams tikslams. Jei turinys kuriamas privačiai, nekomercinei veiklai, žymėjimo prievolė paprastai netaikoma, tačiau situacija keičiasi, kai paskyra susijusi su darbu, reklama ar auditorijos monetizavimu.

    Influenceriams ir turinio kūrėjams tai reiškia paprastą taisyklę: jei paskyra yra darbo dalis, o turinys realistiškas ir galėtų klaidinti, saugiausia jį aiškiai pažymėti. Tai aktualu ir tada, kai DI naudojamas padėkos įrašui, reklaminei vizualizacijai ar „reališkai“ atrodančiam žmogaus balsui.

    Baudos didelės, bet rizika – ne tik teisinė

    AI aktas numato reikšmingas baudas už skaidrumo pareigų pažeidimus: iki 15 000 000 eurų arba iki 3 proc. visos pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Tačiau net ir tais atvejais, kai nacionalinis priežiūros mechanizmas dar formuojamas, reputacinė rizika gali būti greitesnė ir skaudesnė nei formalus procesas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dviprasmiškose situacijose žymėjimas dažnai yra pigiausias būdas išvengti įtarimų manipuliacija. Ilgainiui auditorija prie tokių žymų pripranta, o skaidrumas tampa ne trukdžiu, bet pasitikėjimo elementu.

    „Žymėjimas nėra blogis. Dviprasmėse situacijose geriau pažymėti, nei rizikuoti kaltinimais dėl klaidinimo“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

  • Lenkijos cyberkariuomenei – papildomas finansavimas: pinigai skiriami specialistų atlyginimams

    Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis pranešė, kad šalies Kibernetinės erdvės gynybos pajėgoms bus skirta papildomų lėšų. Jos bus skiriamos iš Kibernetinio saugumo fondo ir pirmiausia numatytos kariuomenės kibernetinio saugumo specialistų atlyginimams.

    Ministro teigimu, tikslas paprastas: valstybė nori išlaikyti aukštos kvalifikacijos žmones tarnyboje ir sustiprinti pajėgumus atremiant vis sudėtingesnes atakas. Kiek tiksliai sudarys papildomas finansavimas, jis neatskleidė, nurodydamas, kad sumos yra neviešinamos.

    Rekordinės išlaidos kibernetiniam saugumui

    K. Gawkowskis pabrėžė, kad Lenkijos išlaidos kibernetiniam saugumui pasiekė rekordines aukštumas. Pasak jo, šiuo metu jos viršija 1 150 000 000 eurų, o papildomai vykdomos ir investicinės programos.

    Anot ministro, ankstesniais dvejais metais metinės išlaidos siekė apie 920 000 000 eurų. Toks augimas, jo vertinimu, atspindi tiek didėjantį grėsmių mastą, tiek poreikį konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl talentų.

    „Žmonės, dirbantys šiuose padaliniuose, turėtų gerai uždirbti“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Ne tik gynyba, bet ir technologinė suverenitetas

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų vadovas brigados generolas dr. inž. Mariuszas Chmielewskis akcentavo, kad padaliniai rūpinasi ne vien incidentų prevencija ir reagavimu. Jo teigimu, dalis jautriausių ir kritinių technologijų kuriamos pačioje kariuomenės struktūroje, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių sprendimų.

    Generolas išskyrė, kad kibernetinėje gynyboje dirba inžinieriai ir mokslo laipsnius turintys specialistai, kurie kuria bei analizuoja technologijas. Papildomos fondo lėšos, anot jo, yra priemonė išlaikyti šį kompetencijų branduolį ir nuosekliai auginti gebėjimus.

    „Tas technologijų dalis, kurios yra ypač jautrios ir kritiškai svarbios, kuriame savarankiškai“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

    DI modeliai – dar vienas stiprinimo elementas

    Pasak M. Chmielewskio, skaitmeninimo ministerija taip pat padės kibernetinėms pajėgoms iš sąjungininkų gauti pažangius dirbtinio intelekto modelius. Jie, generolo vertinimu, gali prisidėti prie grėsmių analizės, aptikimo ir greitesnio reagavimo procedūrų.

    Jis pažymėjo, kad kariuomenė jau dabar naudoja ir Lenkijoje kuriamus DI sprendimus, pritaikytus konkretiems gynybos poreikiams. Tuo pat metu siekiama įsigyti ir pačius pažangiausius užsienio modelius, kurie, kaip teigiama, galėtų būti gauti dar šiemet.

    „Suprantame, kaip aparatinė įranga ir programinė įranga gali stiprinti mūsų atsparumą“, – sakė Mariuszas Chmielewskis.

  • „Apple“ kuria DI modelį Kinijai su „Alibaba“: Pekino leidimas gali pakeisti iPhone pardavimus

    „Apple“ ruošiasi Kinijos rinkai pristatyti dirbtinio intelekto funkcijas, pritaikytas vietos reikalavimams ir kuriamas bendradarbiaujant su „Alibaba“. Toks žingsnis žymi nukrypimą nuo ankstesnės praktikos, kai bendrovė dažniau rėmėsi partnerių technologijomis, o ne vystė atskirus sprendimus konkrečiai rinkai.

    Kinija „Apple“ yra viena svarbiausių pardavimų ir ekosistemos rinkų, tačiau pastaruoju metu konkurencija čia aštrėja. Vietos gamintojai, tokie kaip „Huawei“ ir kiti Kinijos prekių ženklai, aktyviai integruoja DI asistentus ir generatyvines funkcijas į telefonus, taip formuodami vartotojų lūkesčius.

    Kas keičiasi „Apple“ strategijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, Kinijai skirta „Apple Intelligence“ versija turėtų remtis „Alibaba“ sukurta Qwen modelių šeima, o dalis paieškos ir informacijos pateikimo komponentų gali būti siejami su „Baidu“ technologijomis. Pagrindinis tikslas – pasiūlyti DI funkcijas taip, kad jos atitiktų Kinijos reguliavimo ir duomenų tvarkymo reikalavimus.

    Šis sprendimas yra reikšmingas ir dėl to, kad Kinijoje generatyvinių DI paslaugų teikimas yra griežčiau prižiūrimas nei daugelyje Vakarų valstybių. Praktikoje tai reiškia ilgesnį suderinimo kelią, papildomas atitikties procedūras ir funkcijų adaptavimą vietos taisyklėms.

    Kodėl Kinijai reikia atskiro DI modelio?

    Kinijos rinka pasižymi savita skaitmenine ekosistema, kurioje dominuoja vietinės paslaugos, platformos ir turinio platinimo kanalai. Dėl to tie patys DI sprendimai, kurie veikia kitose šalyse, ne visada gali būti pritaikyti be pakeitimų, ypač kai kalbama apie turinio filtravimą, duomenų saugojimą ir paslaugų registravimo tvarką.

    „Apple“ taip pat siekia sumažinti riziką, kad iPhone Kinijoje atrodys mažiau patrauklus už vietos konkurentų įrenginius, kuriuose DI funkcijos jau tapo standartine komplektacija. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl asistento, bet ir dėl praktinių kasdienybės įrankių, pavyzdžiui, teksto apibendrinimo, pranešimų perrašymo ar vaizdų apdorojimo.

    Kada tai gali pasirodyti ir kokia įtaka pardavimams?

    Skelbiama, kad DI funkcijų paketas Kinijoje turėtų atsirasti artimiausiais mėnesiais, kartu su „iOS“ atnaujinimais, tačiau paleidimo grafikas priklausys nuo galutinio suderinimo su vietos reguliavimo institucijomis. Dėl šios priežasties startas gali vėluoti, palyginti su kitomis rinkomis, kur „Apple Intelligence“ diegimas vyksta paprasčiau.

    Rinkos analitikai paprastai vertina DI funkcijų prieinamumą kaip vieną iš veiksnių, galinčių pastiprinti įrenginių paklausą, ypač premium segmente. Jei „Apple“ pavyks sklandžiai pristatyti Kinijai pritaikytą sprendimą, bendrovė gali susigrąžinti dalį vartotojų, kurie pastaruoju metu rinkosi vietos gamintojus dėl integruotų DI galimybių.

    „Apple“ ir „Alibaba“ partnerystė taip pat rodo platesnę tendenciją: pasauliniai gamintojai vis dažniau kuria regionines DI versijas, kad greičiau prisitaikytų prie skirtingų taisyklių ir vartotojų įpročių. Kinijoje tai ypač aktualu, nes be vietos technologijų partnerių įeiti į DI paslaugų rinką gerokai sudėtingiau.

  • Kur dingsta DI nauda? Dauguma pirmųjų diegimų įmonėse neatsiperka, vadovai prašo KPI

    Dirbtinis intelektas žadėjo spartinti darbą ir mažinti sąnaudas, tačiau praktika dažnai nuvilia. Tyrėjų skaičiavimais, trys iš penkių pirmųjų DI diegimų versle baigiasi nesėkme, o net 95 proc. generatyvinio DI pilotų nesukuria aiškiai pamatuojamo poveikio pelno ir nuostolių eilutėms.

    Ši tendencija matoma ir gamybos sektoriuje: DI įvardijamas kaip vienas prioritetinių investicijų krypčių, tačiau realius bandomuosius projektus vykdo tik maždaug kas penkta įmonė. Kitaip tariant, rinka daug kalba apie technologiją, bet atsargiai ją leidžia į kritinius procesus.

    Kodėl pilotai dažnai neatsiperka?

    Dažnas scenarijus panašus: įmonės įsigyja licencijas, sukuria pilotus, apmoko komandas ir pradeda eksperimentuoti su DI agentais. Darbuotojai mato patogesnį darbą ar greitesnes užduotis, tačiau vadovybei pirmiausia matosi didėjančios išlaidos, o veiklos rezultatai lieka beveik nepakitę.

    „Įmonės perka licencijas, kuria pilotus, apmoko komandas ir eksperimentuoja su agentais. Vartotojai mato produktyvumą, valdybos mato augančias sąnaudas, o veiklos rezultatas dažnai lieka be pokyčių“, – sakė vienos DI sprendimus kuriančios bendrovės bendraįkūrėjas Jarosławas Sokolnickis.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis pilotų kuriami kaip technologinis bandymas, o ne kaip aiškiai apibrėžtas verslo pokytis. Kai iš anksto neįvardijamas konkretus naudojimo atvejis, atsakingi procesų savininkai ir sėkmės kriterijai, pilotas lengvai virsta demonstracija be tęsinio.

    Duomenys, sistemos ir žmonės

    Viena didžiausių kliūčių išlieka duomenys: jie būna išskaidyti per skirtingas sistemas, nevienodos kokybės arba sunkiai pasiekiami. Prie to prisideda integracijų sudėtingumas, kai DI sprendimas turi veikti ne atskirai, o kartu su ERP, CRM, gamybos valdymo ir kitomis verslo sistemomis.

    Tarptautiniai pramonės tyrimai rodo, kad diegimus stabdo ir organizaciniai bei biudžetiniai apribojimai, reguliavimo reikalavimai, vidinės procedūros bei ilgalaikės strategijos trūkumas. Praktikoje tai reiškia, kad net ir geras modelis neduoda vertės, jei įmonė nepasiruošia procesų, duomenų ir atsakomybių lygmeniu.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra kompetencijų stygius. Įmonėms trūksta specialistų, kurie gebėtų sujungti duomenų architektūrą, kibernetinį saugumą, pokyčių valdymą ir realų verslo procesų pertvarkymą, todėl DI iniciatyvos stringa tarp IT ir padalinių interesų.

    Baigiasi pažadų era, prasideda KPI

    Vadovų lūkesčiai keičiasi: vien investuoti į DI ar pristatyti pilotą nebepakanka. Vis dažniau prašoma aiškių rodiklių, kurie parodytų, ar sprendimas didina produktyvumą, mažina sąnaudas, trumpina ciklo laiką ar gerina kokybę.

    Globalios konsultantų apklausos taip pat rodo, kad daug organizacijų pasiekia tik dalį planuotų DI transformacijos rezultatų. Dėl to artimiausiu metu DI projektai, tikėtina, bus vertinami griežčiau: prioritetą gaus tie naudojimo atvejai, kurių grąža pamatuojama, o įdiegimas realistiškai įgyvendinamas su turimais duomenimis ir infrastruktūra.

  • Ateities karus lems dronai ir DI: kodėl technologijos įstringa „mirties slėnyje“ prieš patekdamos į kariuomenę

    Karas Ukrainoje ryškiai parodė, kad mūšio lauke vis dažniau lemia ne pavienė ginkluotė, o technologijų visuma: dronai, autonominės sistemos, palydovinė žvalgyba, atsparus ryšys ir greita duomenų analizė. Tačiau vien naujų platformų pirkimas savaime negarantuoja pranašumo, jei kariuomenė nesugeba jų greitai išbandyti, integruoti ir pritaikyti realioms operacijoms.

    Ekspertai šį etapą dažnai vadina „mirties slėniu“: kai sprendimas jau turi prototipą ar demonstruoja potencialą, bet iki serijinio diegimo ir realios kovinės vertės neprieinama. Būtent čia svarbiausia tampa ne technologijos naujumas, o institucijų gebėjimas sutrumpinti kelią nuo poreikio iki veikiančios sistemos.

    Kas šiandien duoda pranašumą

    Karo technologijų kryptis keičiasi: pranašumas vis dažniau kuriamas jungiant sensorius, ryšio tinklus, duomenų apdorojimą ir sprendimų paramą. Dronai bei autonominės platformos tampa masinio panaudojimo priemone, o palydoviniai duomenys ir skaitmeninis mūšio lauko vaizdas leidžia greičiau aptikti taikinius ir trumpinti laiką nuo informacijos gavimo iki veiksmų.

    „Kariuomenė kariauja ne vien karinėmis technologijomis. Vis dažniau ji pasitelkia civilines technologijas, jas adaptuoja ir mokosi pritaikyti tam, kas vyksta mūšio lauke“, – sakė generolas majoras Mariusz Chmielewski.

    Praktikoje tai reiškia, kad svarbūs tampa ne tik ginklai, bet ir jų „skaitmeninis sluoksnis“: programinė įranga, duomenų mainai, atsparumas trikdymui, kibernetinis saugumas ir gebėjimas greitai atnaujinti sprendimus. Moderni sistema turi veikti ir tada, kai ryšys nutrūksta, GNSS signalas trikdomas, o priešininkas aktyviai siekia „aptemdyti“ informacinę aplinką.

    Kodėl neužtenka nupirkti

    Didžiausias iššūkis šiandien dažnai yra ne pats įsigijimas, o pavertimas pilna kovine geba. Tam reikalingi mokymai, doktrina, integracija su turimomis sistemomis, logistika, infrastruktūra ir nuolatiniai bandymai, nes sparčiai kintančios technologijos greitai sensta.

    „Galima nupirkti geriausią sistemą ir taip ir neįgyti gebos, jei organizacijos struktūra, kompetencijos ir kultūra nesikeičia“, – sakė daktarė Karolina Grenda.

    Todėl kariuomenėms vis svarbesnė tampa iteracijų sparta: kaip greitai surenkamas grįžtamasis ryšys iš naudotojų, kaip greitai gamintojas ar integratorius gali pakeisti programinę įrangą, ir kaip greitai nauja versija vėl patenka į bandymus. Šis ciklas, trunkantis mėnesius, o ne metus, gali nusverti net ir didesnius priešininko resursus.

    „Mirties slėnis“: kur technologijos stringa

    Įprasta kliūtis tarp laboratorijos ir kariuomenės yra tarpinė brandos fazė, kai sprendimas jau veikia ribotomis sąlygomis, bet dar nėra pasirengęs masinei gamybai ir naudojimui. Tokiu metu sprendimus stabdo atsakomybės išskaidymas, ilgi pirkimų ir sertifikavimo procesai, sunkiai suderinami reikalavimai ir ribotos galimybės testuoti „kaip kare“.

    „Svarbiausia geba šiandien yra integravimo, eksperimentavimo ir technologijų mastelio didinimo greitis. Valstybė, kuri per kelis mėnesius nuo problemos atpažinimo pereina prie bandymo su naudotoju ir diegia kitą sprendimo versiją, gali įgyti pranašumą prieš veikiančią daugiametėmis ciklais“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas Wojciechas Górecki.

    Prie „mirties slėnio“ prisideda ir tai, kad šiuolaikinės technologijos turi būti diegiamos kaip ekosistema. Pavienis dronas ar atskiras sensorius nėra lemiamas, jei nėra patikimo ryšio, duomenų fuzijos, valdymo grandinės, atsparumo trikdymui ir aiškaus taktinių vienetų parengimo.

    Galiausiai, net pažangiausios sistemos nekompensuos žmogiškojo faktoriaus spragų. Todėl investicijos į kompetencijas, mokymą ir specialistų pritraukimą tampa tokios pat svarbios kaip ir investicijos į platformas, nes ateities karuose laimi ne vien turintys daugiau technikos, o tie, kurie greičiausiai mokosi ir prisitaiko.

  • DI keičia darbo rinką: pradedančiųjų užduotys nyksta, o IT sektoriuje kartelė kyla dar greičiau

    Dirbtinis intelektas vis dažniau perima užduotis, kurios daugelį metų buvo natūralus startas pradedantiesiems darbuotojams: informacijos suvedimą, ataskaitų rengimą, dokumentacijos pildymą ar bazines analizes. Dėl to įmonės persvarsto, ką reiškia „junior“ pozicija, o jaunimui į darbo rinką tenka žengti kitokiomis sąlygomis.

    Pokyčiai ypač ryškūs IT sektoriuje, kur DI įrankiai tapo kasdienybe programuotojams, analitikams ir testuotojams. Ten, kur anksčiau pradedantieji mokėdavosi atlikdami pasikartojančias užduotis, dabar vis dažniau tikimasi gebėjimo valdyti DI sugeneruotą rezultatą ir prisiimti atsakomybę už jo kokybę.

    Pradedančiųjų startas – vis sudėtingesnis

    Darbo skelbimų platformų duomenys rodo, kad pradedantiesiems skirtų pasiūlymų dalis kai kuriose srityse mažėja, o konkurencija auga. Praktikoje tai reiškia, kad net į įvadines pozicijas vis dažniau prašoma jau turėtų projektų, portfelio ar bent minimalaus komercinio patyrimo.

    Šią situaciją paaštrina tai, kad DI įrankiai įmonėms leidžia greičiau atlikti rutininį darbą mažesnėmis sąnaudomis, todėl dalis pradedančiųjų funkcijų paprasčiausiai tampa nebereikalingos. Vietoj to atsiranda poreikis žmonėms, kurie geba tiksliai suformuluoti užduotis DI, patikrinti faktus, aptikti klaidas ir suprasti verslo kontekstą.

    „Paprastos, pasikartojančios biuro užduotys pamažu bus išstumiamos automatizacijos“, – sakė Grupy EUVIC prezidentas Wojciech Wolny.

    Naujas įėjimo į rinką modelis

    Ekspertai vis dažniau kalba, kad tradicinis kelias „pirma atlik rutininį darbą, tada kilk“ veiks ne visur. Įmonėms tenka kurti naują ugdymo ir įvedimo į pareigas modelį, kuriame daugiau vietos skiriama realių problemų sprendimui, projektiniam darbui ir DI rezultatų tikrinimui.

    W. Wolny akcentuoja, kad jaunimas turi ir naujų galimybių: tai, kas anksčiau būdavo brangūs bandomieji projektai ar proof of concept, dabar gali būti padaroma greičiau, pasitelkiant DI įrankius. Tačiau šios galimybės atsiveria tik tiems, kurie geba kritiškai vertinti rezultatą ir supranta, kokią vertę jis kuria organizacijai.

    „Šiandien jauni žmonės gali kurti pilotinius projektus ir prototipus dar mokykloje ar namuose, o anksčiau tai dažnai būdavo užsakoma iš išorės“, – sakė Wojciech Wolny.

    Kas toliau: nuo skaitmeninių užduočių iki robotikos

    Trumpuoju laikotarpiu DI sparčiausiai keičia skaitmeninį, pasikartojantį darbą: dokumentų ruošimą, duomenų apdorojimą, bazinį programavimo „juodą“ darbą, klientų užklausų klasifikavimą. Tuo pačiu išlieka daug sričių, kur reikalingas žmogaus sprendimas, atsakomybė, santykis su klientu ar darbas su nenuspėjamomis situacijomis.

    Ilgesnėje perspektyvoje vis dažniau minimas ir robotikos lūžis: kai DI bus glaudžiai integruotas su automatizacija, dalis fizinių užduočių taip pat taps lengviau deleguojamos technologijoms. Vis dėlto realų tempą čia lems ne tik techninės galimybės, bet ir saugumo reikalavimai, teisinis reguliavimas bei investicijų grąža.

    „Mes ne visada įvertiname, kaip greitai humanoidiniai robotai gali pažengti per 10–20 metų“, – sakė Wojciech Wolny.

    Švietimas ir karjera: teks persimokyti dažniau

    Kartu su technologijų kaita stiprėja ir tendencija, kad vienos profesijos visam gyvenimui modelis silpnėja. Tarptautinės darbo rinkos prognozės nuosekliai pabrėžia, jog DI ir skaitmenizacija didins paklausą tiek techninėms kompetencijoms, tiek kritiniam mąstymui, gebėjimui mokytis ir greitai keisti specializaciją.

    Šiame kontekste vis daugiau klausimų tenka švietimo sistemai: kaip vertinti darbus, kai DI įrankiai pasiekiami kiekvienam, ko mokyti, kad absolventai būtų pasirengę ne tik naudotis technologijomis, bet ir suprasti jų ribas. Techninės aukštosios mokyklos, anot pašnekovo, čia turi ypatingą vaidmenį, nes būtent jos gali formuoti praktinius įgūdžius ir atsakomybės kultūrą.

    „Reikia iš naujo atsakyti, koks yra tradicinių studijų modelio tikslas ir kaip ugdyti kritinį mąstymą, kai žinios ir įrankiai pasiekiami akimirksniu“, – sakė Wojciech Wolny.

  • Londonas riboja „Meta“ akinius su kamera: pubai, teatrai ir net teismai ima juos atiminėti

    Londone ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose daugėja vietų, kurios prašo lankytojų nusiimti „Meta“ išmaniuosius akinius su kamera arba iš viso neįsileidžia su jais į vidų. Sprendimus lemia privatumo argumentai: verslai ir institucijos sako negalintys užtikrinti, kad aplinkiniai nebus filmuojami be aiškaus sutikimo.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Wetherspoons“ tinklas, valdantis daugiau nei 800 barų nuo Anglijos iki Airijos. Tinklo įkūrėjas Timas Martinas viešai aiškino, kad jų taisyklės draudžia filmuoti klientus ir darbuotojus be tiesioginio leidimo, o akiniai su kamera tokią ribą pernelyg lengvai peržengia.

    „Mūsų lokaluose, kaip ir daugumoje barų, galioja paprasta taisyklė: negalima filmuoti klientų ar darbuotojų be jų sutikimo. „Meta“ akiniai atrodo laužantys šią taisyklę ir sveiką protą, nes leidžia slapta stebėti, todėl instinktyviai sakome: išjunkite kameras“, – sakė Timas Martinas.

    Panašios nuostatos laikosi ir dalis aukštesnės klasės Londono restoranų. Restoranų verslo atstovas Jeremy Kingas įvedė visišką „Meta“ akinių draudimą keliuose savo valdomuose restoranuose, argumentuodamas, kad svečių privatumas neturi būti pažeidžiamas jokiais papildomais įrašymo įrenginiais.

    „Niekada sąmoningai neleisiu jokio svečių privatumo pažeidimo, išskyrus tai, ką fiksuoja akys, su kuriomis gimėme“, – sakė Jeremy Kingas.

    Apribojimai plečiasi už barų ribų

    Privatumo dilema jau peržengė restoranų ir barų ribas. Kai kurios organizacijos, valdančios renginių erdves, prašo žiūrovų nusiimti akinius spektaklių metu, o dalis renginių organizatorių apskritai taiko nulinę toleranciją bet kokiam galimam slapto filmavimo scenarijui.

    Ši tendencija siejama su paprastu klausimu: kaip aplinkiniai gali suprasti, ar jie filmuojami. Nors gamintojas nurodo, kad akiniuose yra šviesos indikatorius, turintis signalizuoti apie įrašymą, vietų savininkai ir organizatoriai pabrėžia, jog realiame šurmulyje mažai kas į jį atkreipia dėmesį.

    Kodėl „indikatoriaus lemputės“ nepakanka

    Technologiškai „Meta“ sprendimas dažnai aiškinamas taip: įrašymo metu mirksi LED indikatorius, o bandant jį uždengti sistema esą gali reaguoti. Vis dėlto kritikai teigia, kad vien techninis ženklas neišsprendžia socialinio aspekto, nes atsitiktinis pašalinis žmogus gali nė nepastebėti, kad yra filmuojamas.

    Verslams tai tampa reputacijos ir konfliktų valdymo klausimu. Prietaisai, kurių idėja buvo sumažinti priklausomybę nuo telefono rankoje, dalyje viešų erdvių virsta ginčų šaltiniu: darbuotojams tenka aiškinti taisykles, o lankytojams kyla nepasitenkinimas, kai prašoma nusiimti akinius.

    Kur link juda rinka?

    Privatumo ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad dėvimos technologijos su kamera grąžina seną problemą į naują formą: filmavimo veiksmas tampa mažiau pastebimas ir lengviau nuolatinis. Dėl to tikėtina, kad taisyklių daugės ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir kitose Europos šalyse, ypač vietose, kuriose jautriai vertinamas asmens duomenų apsaugos ir sutikimo klausimas.

    Artimiausiu metu daug ką lems tai, ar gamintojai ras patikimesnių būdų aiškiai informuoti aplinkinius apie filmavimą ir suteikti jiems realią galimybę nesutikti. Kol kas dalis verslų renkasi paprasčiausią sprendimą: akinius su kamera viešose erdvėse riboti arba drausti.