CP v2

Blog

  • Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Karštis smogė Belgijos bulvėms: garsiosioms fri gali pritrūkti žaliavos, kainos kyla?

    Belgijoje bulvių augintojai perspėja, kad šių metų derlius gali būti neįprastai menkas, o gumbai – gerokai smulkesni nei įprasta. Dėl to nerimaujama, ar pakaks tinkamos žaliavos šalies vizitine kortelei laikomoms fri bulvytėms, o vėliau tai gali atsiliepti ir kainoms.

    Ūkininkai aiškina, kad sezonas susiklostė ekstremaliai: pavasario pabaigoje pasitaikę gausūs lietūs ir audros silpnino dirvožemį, o vasarą įsivyravę karščiai bei sausra stabdė bulvių augimą. Tokiomis sąlygomis gumbai nespėja normaliai išsivystyti ir pasiekia tik dalį įprasto dydžio.

    Amė vietovėje netoli Lježo dirbantis ūkininkas Mathieu Comijn iš perdžiūvusios žemės traukia „Bintje“ veislės bulves, kurios tesiekia stalo teniso kamuoliuko dydį. Pasak jo, tokios bulvės ne tik mažina derliaus tonas, bet ir netinka kokybiškoms, ilgoms fri bulvytėms gaminti.

    „Matote, dirva yra itin sausa. Paprastai bulvės turėtų būti bent keturis kartus didesnės. Šiuo metu iš jų fri bulvyčių nepagaminsime“, – sakė Mathieu Comijn.

    Šeimos ūkis augina apie 500 hektarų bulvių ir yra sudaręs tiekimo sutartis su perdirbėjais, todėl įsipareigojimų nevykdymas gali tapti papildomu finansiniu spaudimu. Ūkininkai tikisi dalį trūkumo padengti pernykščio derliaus atsargomis, nes praėję metai, pasak jų, buvo dosnesni.

    Belgijos bulvių perdirbimo sektorius laikomas vienu didžiausių pasaulyje: kasmet čia perdirbama daugiau kaip 6 000 000 tonų bulvių, o didžioji dalis šaldytų fri bulvyčių iškeliauja į eksportą. Skelbiama, kad apie 90 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 120 rinkų, tad žaliavos svyravimai greitai tampa tarptautinės tiekimo grandinės klausimu.

    Briuselyje veikiančioje gerai žinomoje fri prekybos vietoje Maison Antoine pabrėžiama, kad geriausiai tinka didelės, pailgos bulvės, užtikrinančios vienodą kepimą ir tekstūrą. Tačiau, anot verslo atstovų, vis dažniau tenka prisitaikyti prie sezoniškumo, kai tinkamos kokybės bulves rasti sudėtingiau.

    Belgijos fri prekeivių asociacija, vienijanti apie 4 500 prekybos vietų, taip pat įspėja, kad mažesnė pasiūla gali didinti kainų spaudimą. Nors galutinis poveikis vartotojams priklausys nuo atsargų, importo galimybių ir perdirbėjų sutarčių, rinkoje jau dabar akcentuojama rizika, kad prastesnis derlius gali branginti tiek žaliavą, tiek galutinį produktą.

    Tokie svyravimai tampa vis dažnesni Europoje, kur žemės ūkis vis labiau susiduria su klimato kaitos iššūkiais: vienais metais pasikartojančios liūtys ir užmirkimai, kitais – užsitęsusios sausros ir karščio bangos. Dėl to ūkiams tenka investuoti į laistymo infrastruktūrą, dirvožemio drėgmės išsaugojimą ir atsparesnes veisles, o vartotojams – priprasti prie dažnesnių maisto kainų svyravimų.

  • Dunojus senka rekordiškai: išlindo mamuto kaulai, 60 mln. metų fosilijos ir karo laivai

    Dunojus senka rekordiškai: išlindo mamuto kaulai, 60 mln. metų fosilijos ir karo laivai

    Europą apėmusi karščio banga ir užsitęsusi sausra nuleido Dunojaus vandens lygį iki rekordinių žemumų, o kai kuriose atkarpose atidengė tai, kas dešimtmečiais buvo paslėpta po vandeniu. Vietos bendruomenės ir specialistai skuba fiksuoti radinius, tačiau kartu primena apie išaugusias saugumo rizikas.

    Šiaurės Bulgarijoje, prie Rusės, išdžiūvusiuose krantuose po neseniai aptiktų mamuto žandikaulio ir ilties fragmentų prasidėjo intensyvios paieškos. Naujausiose žvalgymuose rasta suakmenėjusių austrių, kurios, specialistų vertinimu, gali būti maždaug 60–65 milijonų metų senumo ir liudyti senovines jūras dabartinės upės baseine.

    Radinių banga į paieškas pritraukė daug savanorių, tačiau jiems primenama elgtis atsargiai. Dunojaus dugne ir pakrantėse gali pasitaikyti metalinių objektų, susijusių su karo veiksmais, todėl įtartinų radinių nerekomenduojama liesti ir apie juos raginama pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Tuo pat metu aukščiau upe, netoli Gigeno kaimo, archeologai pasinaudojo sumažėjusiu vandens lygiu ir galėjo detaliau ištirti seno tilto pamatų liekanas. Manoma, kad šis statinys buvo pastatytas imperatoriaus Konstantino I valdymo laikais 328 metais ir yra svarbus romėnų infrastruktūros pėdsakas regione.

    Karo pėdsakai upės dugne

    Rugpjūtį, vandeniui traukiantis, Austrijoje atidengtos dviejų Antrojo pasaulinio karo laikų Vokietijos karo laivų nuolaužos. Vietos žiniasklaida skelbia, kad laivai 1945 metais buvo apgadinti mūšiuose, o vėliau nuskandinti jų pačių įgulų.

    Dar daugiau anksčiau apsemtų nacių laivų rasta prie Serbijos Prahovo, kur Dunojaus tėkmė išryškino istorinių kovų pėdsakus. Vengrijoje, Budapešto ruože, aptiktas karo laikų motociklas ir dviejų vokiečių karių palaikai, apie kuriuos pranešė Vokietijos karo kapų komisija.

    Kas vyksta su Europos upėmis?

    Europos klimato stebėjimo programa Copernicus skelbė, kad didžiausios žemyno upės liepą buvo nukritusios iki lygių, kurie kai kuriose vietose anksčiau nebuvo užfiksuoti. Dunojaus atvejis laikomas platesnio reiškinio dalimi, kai karščio bangos ir kritulių stoka smarkiai sumažina vandens atsargas.

    Ekspertai pabrėžia, kad žmogaus sukelta klimato kaita didina sausrų tikimybę ir intensyvumą, o pasekmės jaučiamos ne tik gamtai ar archeologijai. Nusekę upių keliai apsunkina krovinių gabenimą vidaus vandenų transportu, o kai kurioms elektrinėms kyla iššūkių dėl aušinimui naudojamo vandens trūkumo ir per šilto vandens grąžinimo į upes ribojimų.

    Specialistai primena, kad tokie radiniai, nors ir itin įdomūs mokslui, neretai yra laikini: pasikeitus orams ir pakilus vandens lygiui jie vėl gali būti užnešti sąnašomis. Dėl to raginama radinius dokumentuoti atsakingai ir laikytis saugumo taisyklių, ypač teritorijose, kuriose galimi sprogmenys ar kita karo palikimo tarša.

  • Ūkininkai įspėja dėl ŽŪM krypties: smulkiesiems nauji ribojimai, daliai sektorių – nulis

    Žemės ūkio ministerijoje svarstomi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pokyčiai smulkiuose ir šeimos ūkiuose kelia nerimą. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad siūlymai gali didinti administracinę naštą ir labiau remti atskiras šakas, o daliai veiklų palikti mažiau galimybių.

    Diskusijos paaštrėjo po Stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame aptarti aktyvaus ūkininko kriterijai, planuojama parama kartų kaitai ir skubios kompensacijos dėl išaugusių sąnaudų. Ūkininkų organizacijos akcentuoja, kad viešojoje erdvėje smulkūs ūkiai vis dažniau sutapatinami su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nors tai nėra tas pats.

    Aktyvaus ūkininko riba mažėtų

    ŽŪM siūlė keisti aktyvaus ūkininko atpažinimo logiką, mažinant tiesioginių išmokų ribą, iki kurios pareiškėjas automatiškai laikomas aktyviu. Vietoje 2 000 eurų būtų taikoma 1 000 eurų riba, o tai reikštų, kad didesnei daliai pareiškėjų atsirastų papildomi įsipareigojimai.

    Ministerijos posėdyje minėta, kad tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių, tai yra 18 064 ūkiai. Smulkių ūkių atstovai perspėja, kad papildomos procedūros gali tapti kritinės šeimos ūkiams, kurie realiai gamina produkciją, bet veikia mažais mastais.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats. Jei prižiūrimi plotai ir gaminama produkcija, parama turi būti skiriama pagal aiškius, teisingus kriterijus“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Jos teigimu, rizika kyla tada, kai tikslas identifikuoti piktnaudžiavimą virsta plačiu reikalavimų išplėtimu visiems mažesniems ūkiams. Tokiu atveju dalis ūkių gali pasitraukti ne dėl veiklos stokos, o dėl biurokratinės ir finansinės naštos.

    Ūkių perėmimas ir sektoriniai prioritetai

    Diskusijų kelia ir planuojama priemonė Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo, kuri turėtų prisidėti prie kartų kaitos kaime. Ūkininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad projekte ryškiai išskiriama pieninė gyvulininkystė, numatant papildomus atrankos balus būtent šiai šakai.

    Kritikai pabrėžia, kad vienas tikslų turėtų būti ir platesnė vietinės produkcijos pasiūla, ypač daržovių, vaisių ir uogų sektoriuose, kur importo dalis išlieka didelė. Jų nuomone, kartų kaitą geriausiai skatintų parama naujai ateinantiems, kvalifikaciją turintiems žmonėms, o ne tik jau veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Jeigu parama pasiekia tik tuos, kurie ir taip ūkininkauja, naujų ūkių neatsiranda. Priemonė turi realiai atverti kelią naujiems žmonėms kaime“, – teigė E. Markevičiūtė.

    Paramos schema ir deklaravimo idėja

    Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal aptartą modelį didžioji dalis lėšų būtų skiriama už deklaruotą plotą, o atskira dalis – už pienines karves, taikant ribas iki 300 hektarų ir iki 300 pieninių karvių.

    Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar toks paskirstymas nekuria dvigubo pranašumo vienai veiklai, kai tuo pat metu pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų gamybai, į kompensuojamas kultūras gali būti neįtraukiamos. Tai ypač aktualu mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kurių sąnaudos taip pat išaugo, o supirkimo kainos pastaraisiais metais patyrė reikšmingų svyravimų.

    Kitas aptartas klausimas – idėja plėsti privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovai ragina prieš įvedant naują prievolę įvertinti jos administracinį efektą, kad pareiga netaptų papildoma našta smulkiausiems ūkiams ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

    Žemdirbių organizacijos tikisi, kad galutiniai sprendimai bus derinami su socialiniais partneriais ir apims skirtingus sektorius, nes geopolitiniai, klimato ir rinkos svyravimai paliečia visus ūkius. Jų vertinimu, ilgalaikis planavimas turėtų skatinti mišrius ūkius ir regionų gyvybingumą, o ne vienos krypties specializaciją.

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • 35 mln. eurų ant kortos: Vyriausybė sprendžia, ar Šiaulių oro uostas liks tarptautinis

    Susisiekimo ministerijoje tęsiamos derybos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities, į kurias įtraukti ir verslo bei Lietuvos kariuomenės atstovai. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Vilniuje siekia aiškaus valstybės sprendimo, ar oro uoste ir toliau bus užtikrinama civilinė veikla.

    Diskusijų ašis – tarptautinio statuso išsaugojimas ir ilgalaikės veiklos garantijos, be kurių verslas nenori prisiimti naujų įsipareigojimų. Šiaulių oro uostas tarptautinio oro uosto statusą gavo 1994 metais Vyriausybės sprendimu, todėl dabar laukiama tokio paties lygmens politinio patvirtinimo dėl krypties ateityje.

    Įmonių grupė „GetJet Group“ yra inicijavusi paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Toks statusas paprastai siejamas su strategine reikšme valstybei ir ne mažesnėmis nei 20 mln. eurų investicijomis, o bendrovė viešai skelbė planuojanti apie 35 mln. eurų investicijas į antrojo angaro statybas.

    Pasak savivaldybės, statybos leidimas papildomam pastatui jau gautas, o investicijos paruoštos, tačiau būtinas aiškumas dėl oro uosto teisinio režimo. Verslui svarbu žinoti, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso ir kad civilinė veikla nebus sustabdyta dėl karinių poreikių.

    „Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – sakė Artūras Visockas.

    „GetJet Group“ priklausančios bendrovės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Ten dirba apie 200 specialistų, o plėtrai numatoma dar mažiausiai 100 darbuotojų, kartu keliant kvalifikuotos darbo jėgos poreikį regione.

    Savivaldybė akcentuoja ir platesnę ekonominę grandinę: oro uosto teritorijoje įsikūrusių įmonių veikla generuoja užsakymus logistikos, remonto, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams. Taip pat skelbiama, kad „GetJet Group“ yra įsigijusi du viešbučius darbuotojų apgyvendinimui, o dalis paslaugų perkama iš vietos verslų.

    Šiaulių oro uosto ateities klausimas tiesiogiai susijęs ir su infrastruktūra keleiviams. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė siekia naudoti savo reikmėms, todėl realiu scenarijumi laikoma naujo civilinio keleivių terminalo statyba.

    Savivaldybė pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla gali būti derinamos, taikant dvigubos paskirties modelį. Tokia praktika paplitusi dalyje Europos oro uostų, kur greta karinių funkcijų veikia civilinės paslaugos, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės, infrastruktūros atskyrimas ir ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

    Tikimasi, kad rugpjūčio 26 dieną numatytas Susisiekimo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas priartins sprendimą. Nuo jo priklausys ne tik planuojamos investicijos ir naujos darbo vietos, bet ir tai, ar Šiauliai išlaikys tarptautinio oro uosto funkcijas kartu su karine paskirtimi.

  • Atlyginimai Lietuvoje šoktelėjo: vidutinis bruto jau 2 628 eurai, viešajame sektoriuje – dar sparčiau

    Vidutinis atlyginimas antrąjį ketvirtį augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) siekė 2 628,2 euro. Palyginti su 2026 metų pirmuoju ketvirčiu, jis padidėjo 2,9 proc.

    Viešajame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas sudarė 2 819,1 euro ir augo 4,6 proc., o privačiame sektoriuje pasiekė 2 547,9 euro ir didėjo 2,2 proc. Skirtumą daugiausia lėmė nevienodi darbo užmokesčio peržiūrų grafikai ir darbo rinkos poreikiai skirtinguose sektoriuose.

    Kiek „į rankas“ ir ką rodo realus augimas

    Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (atskaičius darbuotojo mokesčius) antrąjį ketvirtį siekė 1 594,9 euro. Per ketvirtį jis padidėjo 2,4 proc., o viešajame sektoriuje neto augimas buvo ryškesnis nei privačiame.

    Realiojo darbo užmokesčio indeksas, įvertinantis kainų pokyčius, 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sudarė 100,3 proc. Tai reiškia, kad bendras darbo užmokesčio augimas tik nežymiai aplenkė vartotojų kainų pokyčius, todėl perkamoji galia didėjo minimaliai.

    Per metus augimas dviženklis

    Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 10,1 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas siekė 11,3 proc., o privačiame – 9,6 proc.

    Vidutinis neto darbo užmokestis per metus išaugo 9,1 proc.: viešajame sektoriuje – 10,4 proc., privačiame – 8,7 proc. Realiojo darbo užmokesčio indeksas per metus sudarė 103,4 proc., tad perkamoji galia, vertinant bendrą vidurkį, didėjo nuosaikiai.

    Kur atlyginimai augo sparčiausiai

    Bruto darbo užmokestis 2026 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, didėjo visose ekonominėse veiklose. Labiausiai išsiskyrė žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veiklos, kur augimas siekė 7,8 proc.

    Taip pat ryškesnis atlyginimų šuolis fiksuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo srityje, kur augimas sudarė 6,9 proc., bei kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklose, kur padidėjimas siekė 5,4 proc. Statistikos duomenimis, pokyčius lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas ir kiti veiksniai.

    Darbuotojų skaičius taip pat augo

    2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 7,4 tūkst., arba 0,5 proc., palyginti su pirmuoju ketvirčiu. Didžioji dalis augimo teko privačiam sektoriui, kuriame darbuotojų skaičius didėjo 6,6 tūkst., o viešajame sektoriuje – 0,8 tūkst.

    Palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu, darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo 11,4 tūkst., arba 0,8 proc. Viešajame sektoriuje metinis augimas sudarė 1,2 proc., privačiame – 0,7 proc., o tai signalizuoja apie išliekantį darbuotojų poreikį ir santykinai tvirtą darbo rinką.

  • „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja audros nuostolius: 4 600 žalų, suma jau 3,6 mln. eurų

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą siaubusios audros žalų mastas pasirodė didesnis nei manyta iš pradžių. „Lietuvos draudimas“ skelbia, kad iki rugpjūčio 26 dienos ryto buvo gauta daugiau kaip 4 600 pranešimų, o preliminari nuostolių suma pasiekė 3,6 mln. eurų.

    Anksčiau, vertinant pirmuosius duomenis, buvo prognozuota, kad bendra žala gali siekti iki 3 mln. eurų, tačiau ši riba peržengta. Bendrovė pažymi, kad pranešimų srautas nemažėja: vien per pastarąją parą registruota daugiau kaip 1 200 naujų kreipinių.

    „Lietuvos draudimo“ vertinimu, vidutinė vienos registruotos žalos suma šiuo metu siekia apie 800 eurų. Didesnių nei 10 000 eurų nuostolių užfiksuota apie 15, tačiau galutiniai skaičiai gali keistis, nes dalis gyventojų dar tik pradeda tvarkytis ir tikslina patirtus praradimus.

    „Dėl ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų dalis gyventojų apie patirtą žalą kurį laiką negalėjo pranešti. Todėl šiuo atveju netaikome trijų darbo dienų termino – klientai tai galės padaryti ir vėliau“, – sakė „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

    Bendrovės duomenimis, iki rugpjūčio 26 dienos ryto jau buvo suadministruota 43 proc. registruotų žalų. Klientams išmokėta daugiau nei 800 000 eurų, o vertinimo procesas spartinamas pasitelkiant nuotolinį žalų administravimą ir savitarnos kanalus.

    Ši audra išsiskyrė ne tik žalų skaičiumi, bet ir geografija: pranešimų gauta iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjusiomis įvardijamos vidurio ir rytų Lietuvos teritorijos, tarp jų Kauno miestas ir rajonas, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio, Utenos, Rokiškio rajonai, taip pat Vilniaus miestas ir rajonas.

    Dažniausiai fiksuojami stipraus vėjo padariniai: apgadintos tvoros ir vartai, stogai, lietvamzdžiai, fasado detalės, šiltnamiai, taip pat saulės elektrinės. Registruojama ir liūčių žala pastatų viduje, kai vanduo patenka per stogo dangą ar užlieja patalpas.

    „Daugiausia pranešimų sulaukiame dėl stipraus vėjo padarinių. Fiksuojame ir liūties padarytą žalą pastatų viduje, o kompleksinių nuostolių kol kas palyginti nedaug, todėl vidutinė žalos suma mažesnė nei po rugpjūčio pradžioje siautusios audros“, – sakė M. Norkus.

    Atskirai išskiriamos transporto priemonių žalos: po šios audros jų registruota daugiau nei po ankstesnio stichinio įvykio rugpjūčio pradžioje. „Lietuvos draudimas“ teigia sulaukęs daugiau kaip 170 pranešimų apie apgadintus automobilius, dažniausiai dėl ant jų užvirtusių medžių ar nulūžusių šakų, taip pat dėl vėjo nešiojamų daiktų ir nuo stogų nuplėštų dangų.

    Draudikai primena, kad siekiant greitesnio žalos įvertinimo svarbu kuo išsamiau užfiksuoti situaciją nuotraukomis, dar prieš pradedant tvarkymo darbus. Taip pat rekomenduojama neskubėti išmesti sugadinto turto, kol jis nėra aiškiai nufotografuotas ir aprašytas, o registruojant įvykį pateikti kuo daugiau detalių.

    Pasak bendrovės, dalis klientų žalą registruoja savitarnoje ar mobiliojoje programėlėje, iš karto pridėdami vaizdinę medžiagą, o tai leidžia vertinimą pradėti nedelsiant. Dėl to didelė dalis bylų administruojama nuotoliniu būdu, o į vietą vykstama tada, kai reikalinga apžiūra ar sudėtingesnis žalos vertinimas.

  • Prašymas NŽT: 5 klaidos, dėl kurių užstrigs jūsų žemės reikalai – kaip jų išvengti

    Kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės ar privačios žemės klausimų dažniausiai užtenka vieno prašymo, tačiau praktikoje procesas neretai užsitęsia dėl formalių klaidų. Svarbiausia iš anksto pasirinkti teisingą pateikimo kanalą, pateikti visus priedus ir pasilikti registracijos duomenis.

    NŽT daugumą paslaugų yra perkėlusi į elektroninę erdvę, todėl gyventojams patogiausia dokumentus teikti nuotoliniu būdu. Valstybinės žemės valdymo klausimams dažniausiai naudojama Žemės informacinė sistema, o su privačia žeme susijusias paslaugas galima užsakyti NŽT elektroninių paslaugų sistemoje.

    Jei prašymas teikiamas per Elektroninius valdžios vartus ar e. pristatymo sistemą, svarbu patikrinti, ar pasirinktas gavėjas ir tema atitinka konkretų klausimą. Dokumentus galima pateikti ir elektroniniu paštu, tačiau tokiu atveju jie privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pasirašyti ranka ir pateikti nuskenuoti.

    Kaip pateikti prašymą be klaidų?

    Dažniausia priežastis, dėl kurios prašymas grąžinamas tikslinti, yra neišsamūs arba netikslūs kontaktiniai duomenys. Jei nurodytas neteisingas telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, atsakymas gali jūsų nepasiekti, o terminai dėl to realiai pailgėja.

    Kita dažna problema yra neaiškiai suformuluotas prašymas arba neįdėti būtini dokumentai, pavyzdžiui, įgaliojimas, nuosavybės teisę ar atstovavimą pagrindžiantys priedai. Prieš siųsdami dokumentus įsitikinkite, kad aiškiai nurodėte, ko prašote, dėl kokio sklypo ar objekto kreipiatės ir kokiu būdu pageidaujate gauti atsakymą.

    Teikiant dokumentus elektroniniu paštu verta atkreipti dėmesį į pasirašymo reikalavimus, nes paprastas laiškas be tinkamo parašo gali būti laikomas netinkamai pateiktu. Jei renkatės popierinį pateikimą paštu ar atvykus, pasilikite pateikimo įrodymą, nes jis svarbus ginčo ar termino skaičiavimo atveju.

    Kaip sužinoti, ar prašymas gautas?

    Kai NŽT gauna ir užregistruoja prašymą, pareiškėjui paprastai išsiunčiama informacija apie registraciją. Joje nurodoma dokumento registracijos data ir numeris, todėl šiuos duomenis verta išsisaugoti, nes jie leidžia greitai identifikuoti kreipimąsi.

    Registracijos numeris ypač naudingas, jei vėliau reikia patikslinti informaciją, pridėti papildomus dokumentus arba aiškintis, kodėl atsakymas vėluoja. Tokiais atvejais nurodžius registracijos numerį, institucijai paprasčiau rasti jūsų prašymą ir pateikti tikslesnę informaciją.

    Kur stebėti prašymo nagrinėjimą?

    Prašymo eigą savarankiškai patogiausia sekti tada, kai jis pateiktas elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą. Ten galima matyti, kuriame etape yra nagrinėjimas, ar prašymui reikalingas patikslinimas, ir ar priimtas sprendimas.

    Jeigu prašymas pateiktas, tačiau per nustatytą terminą atsakymo negavote, rekomenduojama kreiptis į NŽT konsultacijų kanalais ir turėti registracijos numerį. Taip pat verta pasitikrinti, ar institucija neprašė patikslinti informacijos, nes tokiais atvejais nagrinėjimo terminas gali būti skaičiuojamas iš naujo.

    Gyventojams, kurie nesinaudoja internetu, išlieka galimybė dokumentus pateikti paštu arba klientų aptarnavimo padaliniuose. Atvykstant į padalinį pravartu registruotis vizitui iš anksto, o prireikus vietoje galima pasinaudoti savitarnos vietomis ir prašymą pateikti elektroniniu būdu.

  • Lenkų DI startuolis „Pathway“ skelbia rekordinę „intelekto už eurą“ kainą ir pritraukia lėšų

    Lenkijoje įkurtas startuolis „Pathway“ pranešė pritraukęs papildomą ankstyvosios stadijos finansavimą, o įmonės vertė, kaip skelbiama, pasiekė apie 430 000 000 eurų. Apie sandorį pranešė „Forbes“, pabrėždamas, kad bendrovė kuria savo metodą, kaip efektyviau treniruoti ir taikyti dirbtinį intelektą.

    Įmonė dėmesio sulaukė po viešo bandymo, kuriame vertintas vadinamasis „intelekto už eurą“ santykis, tai yra, kiek gebėjimų modelis suteikia už konkrečią skaičiavimo kainą. „Forbes“ nurodo, kad „Pathway“ rezultatas buvo artimas vienam pažangiam didelio kalbos modelio variantui, tačiau pasiektas maždaug 11 kartų mažesnėmis sąnaudomis.

    „Atveriame naują, efektyvesnį dirbtinio intelekto plėtros kelią“, – sakė „Forbes“ cituojama „Pathway“ bendraįkūrėja ir vadovė Zuzanna Stamirowska.

    Toks akcentas į kaštus atspindi platesnę rinkos kryptį: po spartaus modelių didinimo etapo vis daugiau dėmesio skiriama efektyvumui, energijos sąnaudoms ir praktiniam pritaikymui. Įmonės ir investuotojai vis dažniau vertina ne vien maksimalų tikslumą, bet ir tai, ar DI sprendimai gali būti diegiami už prognozuojamą kainą, ypač kai auga skaičiavimo resursų paklausa.

    Šiame kontekste matoma ir didžiųjų technologijų bendrovių dinamika: „Meta Platforms“ viešai ragina mažinti barjerus atviriems modeliams Jungtinėse Valstijose, argumentuodama konkurencija su Kinijos kūrėjais. Bendrovė taip pat pristatė naują atvirojo kodo modelį, orientuotą į agentines užduotis ir galimybę veikti vartotojų įrenginiuose su viena vaizdo plokšte, kas atliepia tendenciją perkelti dalį skaičiavimo arčiau galutinio naudotojo.

    „Pathway“ atvejis rodo, kad Europa siekia užimti nišą ne tik kurdama didelius modelius, bet ir ieškodama, kaip sumažinti jų eksploatavimo kainą. Jei deklaruojamas efektyvumo šuolis pasitvirtins platesniuose testuose ir realiuose produktuose, tai gali padėti startuoliui konkuruoti ne dydžiu, o ekonomiškumu, kuris vis dažniau tampa lemiamu kriterijumi diegiant DI versle.

  • DI turinys ir deepfake’ai pagal AI aktą: kada privaloma žymėti, o kada užtenka sveiko proto?

    Nuo 2024 metų rugpjūčio 2 dienos Europos Sąjungoje pradėtos taikyti pirmosios AI akto skaidrumo pareigos, susijusios su turiniu, sukurtu ar pakeistu naudojant DI. Praktikoje daugiausia klausimų kelia ne pats reikalavimas, o riba, kada žymėjimas tampa privalomas.

    Teisininkas Grzegorz Antonowicz iš „Baker Tilly Legal Poland“ pabrėžia, kad lemiamas kriterijus dažnai nėra tai, ar naudotas DI, bet ar turinys gali būti palaikytas autentišku. Būtent ši „patikimumo“ riba atskiria, kas laikoma deepfake’u ir kada auditoriją būtina aiškiai informuoti.

    Kas laikoma deepfake’u?

    AI aktas deepfake’u laiko DI sugeneruotą ar DI pakeistą vaizdą, garsą ar vaizdo įrašą, kuris primena realybę ir gali klaidinti žiūrovą. Europos Komisijos gairės šią sąvoką aiškina plačiau: reikšminga ne tik tai, ar vaizduojamas žmogus ar objektas egzistuoja, bet ir ar jis galėtų įtikinamai egzistuoti.

    Todėl, pavyzdžiui, realistiškas įmonės vadovo avataras, tariantis sveikinimo kalbą, gali būti laikomas deepfake’u ir reikalauti žymėjimo. Tuo metu akivaizdžiai fantazinis vaizdas, pavyzdžiui, neįmanomas gyvūnas ar mitinė būtybė virš atpažįstamo miesto, dažniausiai nelaikomas klaidinančiu, nes racionalus žiūrovas jo nepriimtų kaip tikrovės.

    „Tai, kas akivaizdžiai negali egzistuoti, paprastai nebus deepfake’as, nes racionalus gavėjas to nelaikys autentišku turiniu“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Kada privaloma žymėti DI turinį?

    Pagal AI akto 50 straipsnį žymėjimo pareiga pirmiausia taikoma vaizdams, garso ir vaizdo turiniui, kai jis yra sugeneruotas ar pakeistas DI ir gali būti palaikytas tikru. Tai apima veidų keitimus, sintetinius balsus, realistinius avatarus ar vaizdus, kuriuose tikri žmonės pateikiami situacijose, kuriose jie nedalyvavo.

    Tekstams taikomas siauresnis režimas: žymėti reikia tuomet, kai DI sukurtas ar reikšmingai pakeistas tekstas skirtas informuoti visuomenę apie viešojo intereso klausimus. Vis dėlto yra svarbi išimtis: jei turinį patikrina ir redaguoja žmogus, o redakcija ar konkretus asmuo prisiima redakcinę atsakomybę, žymėjimo prievolė gali būti netaikoma.

    Kur ir kaip turi būti pateiktas žymėjimas?

    Esminė taisyklė – žymėjimas turi būti pastebimas, aiškus ir nepraeinamas „pro šalį“. Informacija turi pasiekti auditoriją ne vėliau kaip pirmo kontakto su turiniu metu, taip pat turi atitikti prieinamumo reikalavimus, kad ją galėtų suprasti skirtingi vartotojai.

    Praktikoje vien tik platformos nustatymuose pažymėta informacija gali būti laikoma nepakankama, jei žiūrovas jos realiai nemato. Dėl to socialiniuose tinkluose neretai rekomenduojama žymėjimą pateikti pačiame įraše arba ant vaizdo, ypač kai turinys realistiškas ir gali būti palaikytas tikru.

    „Žymėjimas turi būti pastebimas, lengvai suprantamas ir pateiktas taip, kad jo nebūtų paprasta praleisti“, – sakė Grzegorz Antonowicz.

    Ar reikia žymėti asmeninėse paskyrose?

    AI akto skaidrumo pareigos gali paliesti ir socialinių tinklų įrašus, jei jie kuriami ne tik asmeniniams, bet ir profesiniams ar komerciniams tikslams. Jei turinys kuriamas privačiai, nekomercinei veiklai, žymėjimo prievolė paprastai netaikoma, tačiau situacija keičiasi, kai paskyra susijusi su darbu, reklama ar auditorijos monetizavimu.

    Influenceriams ir turinio kūrėjams tai reiškia paprastą taisyklę: jei paskyra yra darbo dalis, o turinys realistiškas ir galėtų klaidinti, saugiausia jį aiškiai pažymėti. Tai aktualu ir tada, kai DI naudojamas padėkos įrašui, reklaminei vizualizacijai ar „reališkai“ atrodančiam žmogaus balsui.

    Baudos didelės, bet rizika – ne tik teisinė

    AI aktas numato reikšmingas baudas už skaidrumo pareigų pažeidimus: iki 15 000 000 eurų arba iki 3 proc. visos pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Tačiau net ir tais atvejais, kai nacionalinis priežiūros mechanizmas dar formuojamas, reputacinė rizika gali būti greitesnė ir skaudesnė nei formalus procesas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dviprasmiškose situacijose žymėjimas dažnai yra pigiausias būdas išvengti įtarimų manipuliacija. Ilgainiui auditorija prie tokių žymų pripranta, o skaidrumas tampa ne trukdžiu, bet pasitikėjimo elementu.

    „Žymėjimas nėra blogis. Dviprasmėse situacijose geriau pažymėti, nei rizikuoti kaltinimais dėl klaidinimo“, – sakė Grzegorz Antonowicz.