CP v2

Blog

  • Blockchain Association remia GENIUS Act taisykles: stabiliosioms monetoms siūloma aiškesnė klientų patikra

    Blockchain Association remia GENIUS Act taisykles: stabiliosioms monetoms siūloma aiškesnė klientų patikra

    JAV kriptovaliutų sektoriaus lobistinė organizacija Blockchain Association pateikė pastabas, kuriomis iš esmės palaiko iždo institucijų siūlomas taisykles stabiliosioms monetoms pagal GENIUS Act. Siūlomos nuostatos apibrėžia, kokių klientų tapatybės nustatymo procedūrų turėtų laikytis mokėjimo stabiliosios monetos emitentai.

    Dokumentas pateiktas reaguojant į kelias institucijas apimantį bendrą projektą, kurį rengė Finansinių nusikaltimų vykdymo tinklas (FinCEN), Valiutos kontrolieriaus tarnyba (OCC), Federalinė rezervų sistema, Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) ir Nacionalinė kredito unijų administracija (NCUA). Pastabų teikimo terminas baigėsi rugpjūčio 21 dieną.

    Kas numatyta GENIUS Act

    GENIUS Act suformuoja pagrindinį mokėjimo stabiliųjų monetų reguliavimo karkasą: kas gali jas leisti, kokiu turtu jos turi būti padengtos ir kaip žetonų turėtojai gali juos išsipirkti. Viena svarbiausių dalių yra reikalavimas leidžiamiems mokėjimo stabiliųjų monetų emitentams turėti veiksmingą klientų identifikavimo programą.

    Blockchain Association teigia, kad klientų patikros pareiga turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai emitentas tiesiogiai bendrauja su klientu pirminėje rinkoje. Tai reikštų, kad kasdieniai pervedimai tarp vartotojų antrinėje rinkoje nepatektų į emitento klientų identifikavimo programos taikymo ribas.

    „Blockchain Association taip pat tvirtai pritaria siūlymui klientų identifikavimo pareigas riboti pirminės rinkos santykiais, kai emitentas tiesiogiai sąveikauja su klientu, o ne bandyti taikyti tapatybės nustatymo reikalavimus visai tolesnei antrinės rinkos veiklai“, – sakoma organizacijos pozicijoje.

    Ko prašoma iš reguliuotojų

    Asociacija taip pat ragina aiškiau apibrėžti sąvokas, kurios praktikoje lems, kada ir kam atsiranda prievolės. Tarp jų minimi terminai sąskaita, klientas ir skaitmeninio turto paslaugų teikėjas, nes skirtingas aiškinimas gali išplėsti arba susiaurinti reikalavimų taikymą.

    Konkrečiai siūloma, kad vienkartiniai išpirkimai ar veiksmai, nesusiję su stabiliosiomis monetomis, nebūtų automatiškai priskiriami prie santykių, kuriems taikomos pilnos klientų patikros procedūros. Organizacijos vertinimu, per platus apibrėžimas galėtų sukurti neapibrėžtumo ir bereikalingų atitikties kaštų.

    Kita svarbi tema yra reikalavimų dubliavimas. Blockchain Association prašo, kad taisyklės būtų suderintos taip, jog emitentai nebūtų verčiami vykdyti kelių iš esmės tą patį tikslą turinčių procedūrų skirtinguose režimuose, o taip pat turėtų pakankamai lankstumo pasirinkti, kaip tikrinti klientų informaciją.

    Organizacija taip pat siūlo suderinti planuojamų klientų identifikavimo taisyklių įsigaliojimo datą su kitais pagal GENIUS Act diegiamais pinigų plovimo prevencijos reikalavimais. Tokiu būdu, jos teigimu, būtų lengviau įgyvendinti pokyčius ir sumažėtų rizika, kad įmonės turės kelis kartus per trumpą laiką perkurti atitikties procesus.

    Kodėl tai svarbu rinkai

    Rinkai šios diskusijos reikšmingos dėl pusiausvyros tarp finansinių nusikaltimų prevencijos ir mokėjimo technologijų patogumo. Jei emitentams būtų nustatyta pareiga identifikuoti vartotojus ir antrinėje rinkoje, tai praktiškai būtų sunkiai įgyvendinama, nes daug operacijų vyksta tarp piniginių ir paslaugų teikėjų, su kuriais emitentas neturi tiesioginio ryšio.

    Blockchain Association argumentuoja, kad pirminės rinkos ribojimas leistų išlaikyti reguliavimo tikslus, bet kartu išvengtų perteklinių pareigų, kurios galėtų stabdyti inovacijas ir didinti sąnaudas. Galutinė taisyklių formuluotė parodys, kiek reguliuotojai bus linkę atskirti emitentų atsakomybę nuo kitų ekosistemos dalyvių, pavyzdžiui, biržų ar skaitmeninio turto paslaugų teikėjų.

  • Bitwise pristatė automatizuotus portfelius su tokenizuotomis JAV akcijomis: Mag 7, DI ir robotika vienoje vietoje

    Bitwise pristatė automatizuotus portfelius su tokenizuotomis JAV akcijomis: Mag 7, DI ir robotika vienoje vietoje

    Kriptovaliutų turto valdytoja Bitwise pristatė naują produktą Automated Token Portfolios, kuris leidžia tinkamiems ne JAV vartotojams tam tikrose jurisdikcijose automatiškai atkartoti ir periodiškai perbalansuoti iš anksto sukonstruotus portfelius iš tokenizuotų JAV akcijų. Sprendimas sukurtas taip, kad investuotojai galėtų išlaikyti savitvarką, o žetonai būtų laikomi jų pačių piniginėse, o ne perduodami fondui ar tarpininkui.

    Bitwise teigimu, šie portfeliai yra taisyklėmis paremti modeliai, kuriuos parengia Bitwise Investment Manager, o jų vykdymas automatizuojamas per „Glider“. Tokenizuotų akcijų infrastruktūra remiasi „Coinbase“ sprendimu, todėl produktas orientuotas į vartotojus, kurie nori akcijų temų ekspoziciją pasiekti skaitmeninio turto formatu.

    Starto metu portfeliai skirti kelioms temoms, tarp jų vadinamajam Magnificent 7 krepšeliui, taip pat DI, robotikos ir kitoms technologijų kryptims. Taikomas 0,15 proc. metodikos prieigos mokestis, tačiau papildomai gali būti skaičiuojami prekybos ir platformos mokesčiai, priklausomai nuo to, kaip ir kur vartotojas vykdo sandorius.

    Bitwise investicijų vadovas Mattas Houganas akcentavo, kad modelinių portfelių idėja tradiciškai buvo siejama su turto perdavimu fondui, o naujas formatas siekia tą logiką pakeisti. „Daugiau nei šimtmetį profesionalų modelis reiškė, kad turėdavai perduoti savo turtą fondui. ATP reiškia, kad galite laikyti turtą savo piniginėje, o modelis ateina pas jus“, – sakė M. Houganas.

    Pasak bendrovės, vienas svarbiausių produkto argumentų yra tai, kad tokenizuotos akcijos visą laiką išlieka nepatikėtinioje piniginėje, todėl vartotojas potencialiai išsaugo daugiau kontrolės. Tokia struktūra taip pat gali atverti papildomas galimybes naudoti turtą decentralizuotuose finansuose, pavyzdžiui, skolinimui ar skolinimuisi, tačiau tai priklauso nuo konkrečių protokolų sąlygų, reguliavimo apribojimų ir rizikų.

    „Glider“ bendraįkūrėjas ir vadovas Brianas Huangas pabrėžė, kad tikslas yra suteikti platesnę prieigą prie investavimo galimybių per blokų grandinės infrastruktūrą. „Pagaliau turime globalią prieigą prie tų pačių institucinių valdytojų, kuriuos gerbiame tradiciniuose finansuose, bet dabar skaitmeninio turto formatu“, – sakė B. Huangas.

    Šis pristatymas tęsia Bitwise kryptį plėsti onchain produktų pasiūlą. Pastaraisiais metais rinka vis aktyviau eksperimentuoja su realaus pasaulio turto tokenizacija, tačiau investuotojams svarbu įvertinti kelis esminius aspektus: ar tokenizuotos akcijos suteikia ekonomines teises, kaip sprendžiami korporatyviniai veiksmai, kokia yra likvidumo ir atsiskaitymo schema, bei kokie taikomi jurisdikciniai apribojimai.

    Bitwise nurodo, kad produktas skirtas ne JAV vartotojams, o prieinamumas priklauso nuo jurisdikcijų sąrašo ir atitikties reikalavimų. Tai reiškia, kad net ir norintiems pasinaudoti automatizuotu perbalansavimu, pirmiausia teks pasitikrinti, ar jų šalis ir naudojama platforma patenka į leidžiamą geografiją.

  • Kur dingo kolorado vabalai bulvių laukuose: mokslininkai paaiškino netikėtą priežastį

    Šį sezoną daugelyje Ukrainos regionų daržininkai pastebi neįprastą vaizdą: ant bulvių lapų kolorado vabalų gerokai mažiau nei įprastai. Įprastai vasarą daug žalos darantis kenkėjas šiemet kai kur tarsi pranyko, tačiau specialistai ragina neskubėti daryti išvadų.

    Ukrainos nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Bulvininkystės instituto mokslininkė Tetiana Oliinyk teigia, kad pagrindinė priežastis yra ne vienas veiksnys, o kelių nepalankių sąlygų sutapimas. Pasak jos, smūgis populiacijai prasidėjo dar žiemą ir tęsėsi visą sezoną.

    Orai sudavė dvigubą smūgį

    Kolorado vabalų suaugėliai žiemoja dirvožemyje, todėl stiprūs šalčiai ir giliai įšalusi žemė gali sumažinti peržiemojusių individų skaičių. Po to sekusi užsitęsusi vėsi pavasario pradžia lėtina kenkėjų aktyvumą, poravimąsi ir kiaušinių dėjimą, o tai tiesiogiai atsiliepia naujos kartos gausai.

    Dar vienas svarbus veiksnys buvo vasaros karščiai. Esant maždaug 35–37 laipsnių karščiui, kiaušinėliai gali perdžiūti, o lervoms didėja dehidratacijos rizika, todėl dalis jų neišgyvena arba vystosi prasčiau.

    Mažiau bulvių plotų, mažiau maisto

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į pokyčius žemės ūkyje: kai kur sumažėjo bulvių auginimo plotai. Mažesni pasėliai reiškia mažiau maisto ir mažiau vietų, kur kenkėjai gali sėkmingai daugintis bei sparčiai plisti.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra ženklas, jog kolorado vabalas išnyko. Populiacija gali greitai atsigauti, jei kitą sezoną bus daugiau vidutinės šilumos ir drėgmės, o tokios sąlygos dažnai sudaro palankų foną kenkėjų gausėjimui.

    Kodėl nereikėtų atsipalaiduoti

    Agronomai primena, kad kolorado vabalas pasižymi dideliu prisitaikymu ir gali sparčiai atkurti skaičių, kai sąlygos pagerėja. Be to, kenkėjų gausą lemia ne tik temperatūra, bet ir kritulių režimas, dirvožemio drėgmė bei tai, kiek anksti pasirodo bulvių daigai.

    Net jei vabalų matyti mažai, patariama reguliariai apžiūrėti bulvių lapus ir stebėti, ar nėra kiaušinėlių sankaupų ir lervų. Ankstyvas aptikimas paprastai leidžia išvengti masinio išplitimo, kai žala pasėliui padidėja per labai trumpą laiką.

  • Mįslingas radinys Peru: prie piramidės aptiktas skeletas kelia klausimą dėl ritualinės aukos

    Mįslingas radinys Peru: prie piramidės aptiktas skeletas kelia klausimą dėl ritualinės aukos

    Peru sostinėje Limoje, Huaca Pucllana archeologiniame komplekse, tyrėjai aptiko žmogaus griaučius šalia piramidės papėdės. Skeletas rastas kanale, susietame su ceremoniniu vandens telkiniu, o tokia vieta ir palaidojimo aplinkybės mokslininkams kelia įtarimų dėl ritualinės aukos.

    Pasak archeologų, kūnas buvo paguldytas ant kairiojo šono, o galva nukreipta į piramidę ir Ramųjį vandenyną. Toks orientavimas laikomas neatsitiktiniu ir gali rodyti religinę prasmę, susijusią su vietos apeigomis bei šventos erdvės simbolika.

    Radiniu besirūpinantys specialistai sieja palaikus su kanalo uždarymo ceremonija, kuri, kaip manoma, galėjo būti lydima aukojimo. Vis dėlto kol kas negalima patikimai pasakyti, kokia buvo šio žmogaus mirties priežastis, nes vien radimo vieta neleidžia daryti vienareikšmės išvados.

    „Šis atradimas gali padėti tiksliau suprasti Limos kultūros ritualus ir tai, kaip buvo organizuojamos ceremonijos“, – sakė archeologė Gladys Paz.

    Artimiausiu metu numatyti detalesni antropologiniai ir teismo medicinos tyrimai: bus tikslinamas amžius, lytis, ieškoma galimų traumų, ligų ar kitų žymių, galinčių patvirtinti arba paneigti smurtinės mirties hipotezę. Tokiose situacijose ypač svarbūs kaulų pažeidimų pobūdis ir jų „gyjimo“ pėdsakai, padedantys atskirti traumą iki mirties nuo pažeidimų po palaidojimo.

    Kas yra Huaca Pucllana

    Huaca Pucllana buvo vienas reikšmingiausių ceremoninių ir administracinių centrų, siejamų su vadinamąja Limos kultūra. Ši visuomenė klestėjo dabartinės Peru pakrantėje maždaug nuo I iki VII amžiaus, tai yra gerokai anksčiau nei susiformavo inkų valstybė.

    Monumentalus kompleksas didžiąja dalimi pastatytas iš saulėje džiovintų molio plytų, o jo struktūros rodo, kad čia vyko ne tik religinės, bet ir socialinės, valdžios bei išteklių kontrolės praktikos. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vanduo tokioje dykumų pakrantės aplinkoje turėjo ypatingą reikšmę, todėl su vandens telkiniais susieti ritualai galėjo būti ir religiniai, ir politiškai svarbūs.

    Kodėl radinys svarbus

    Tai nėra pirmas signalas, kad Huaca Pucllana teritorijoje galėjo vykti aukojimo praktikos: ankstesni kasinėjimai čia jau buvo pateikę su ritualais siejamų palaidojimų ar žmonių liekanų. Šį kartą išskirtinis elementas yra palaikų padėtis kanale ir ryšys su vandens infrastruktūra, kas gali atskleisti iki šiol menkiau suprastus apeigų aspektus.

    Šiandien Huaca Pucllana stovi modernios metropolijos apsuptyje, Miraflores rajone, greta intensyvaus miesto gyvenimo. Archeologai pabrėžia, kad atsakyti į pagrindinį klausimą, ar tai tikrai ritualinės aukos atvejis, bus galima tik užbaigus laboratorinius tyrimus ir sujungus juos su platesniu radinio kontekstu.

  • Borneo miškų milžinai slepia atsparumo sausroms paslaptį: mokslininkai pagaliau rado, kur ieškoti

    Borneo miškų milžinai slepia atsparumo sausroms paslaptį: mokslininkai pagaliau rado, kur ieškoti

    Ilgą laiką mokslininkai laikėsi logiškos prielaidos: kuo medis aukštesnis, tuo jam sunkiau išgyventi sausrą. Vanduo turi būti pakeltas iš dirvožemio į lapus per plonų indų tinklą, o drėgmės trūkumas gali sukelti vadinamąją hidraulinę avariją, kai nutrūksta vandens srautas ir medis ima džiūti.

    Ankstyvieji stebėjimai dažnai šią prielaidą patvirtindavo. Per sausras didesni medžiai kai kuriose ekosistemose augo lėčiau arba dažniau žūdavo, nes jų lajos yra aukščiau, kur stipresnė saulės spinduliuotė, aukštesnė temperatūra ir sausesnis oras.

    Ryškus pavyzdys buvo 2015–2016 metais pasireiškęs stiprus El Ninjo, smarkiai paveikęs Amazoniją. Tyrimuose, apėmusiuose šimtus tūkstančių medžių, fiksuota didesnė medžių mirtingumo banga, o miškas laikinai susilpnino gebėjimą sugerti anglies dioksidą, nes labiausiai nukentėjo būtent stambiausi individai.

    Tačiau vėlesni duomenys parodė, kad ši taisyklė nėra universali. Tropiniuose Afrikos miškuose per panašius klimato svyravimus didžiausi medžiai kai kuriose vietovėse pasirodė esantys atsparesni, o ryškiausias augimo sulėtėjimas fiksuotas mažesnių medžių grupėse.

    Toks kontrastas rodo, kad svarbiausia yra ne vien medžio dydis, o jo rūšis, fiziologija ir aplinkos sąlygos. Tyrimai kituose tropikuose, pavyzdžiui, Puerto Rike, rodo, kad net tos pačios rūšies medžiai gali skirtingai pakelti sausrą priklausomai nuo to, ar jie auga drėgnesnėje, ar sausesnėje buveinėje.

    Ypatingo dėmesio sulaukė Pietryčių Azijos miškuose paplitę dvusparninių šeimos medžiai, tarp jų ir itin aukšti Borneo saloje. Nors jų aukštis įspūdingas, dalis jų išsiskiria anatominiais ir fiziologiniais prisitaikymais, leidžiančiais palaikyti vandens transportą net tada, kai drėgmės trūksta, o karštis ir sausas oras lajų zonoje didžiausi.

    Ši tema svarbi ne tik botanikams. Stambiausi medžiai paprastai sukaupia neproporcingai daug biomasės, todėl ir anglies, tad jų išlikimas tiesiogiai veikia miškų gebėjimą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos augimą atmosferoje.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad didžiausi medžiai yra reti, o ilgalaikiuose stebėjimuose jų imtys dažnai per mažos, kad būtų lengva daryti apibendrinimus visiems regionams. Todėl išlieka atviras klausimas, ar Borneo atsparūs miškų milžinai yra išskirtinis atvejis, ar panašūs mechanizmai plačiai paplitę, tik dar nepakankamai ištirti.

    Aiškėja viena: vien medžio aukštis dar nepasako, kaip jis reaguos į sausrą. Atsparumą greičiausiai lemia rūšies savybės, gebėjimas išvengti vandens transporto sutrikimų, toleruoti karštį ir prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų, kurios ypač ryškios viršutinėje miško lajų dalyje.

  • 11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    11 000 metų paslaptis Turkijoje: Karahantepėje rastas žmogus, jojantis ant lamparto

    Turkijos pietryčiuose, Karahantepės archeologinėje vietovėje, tyrėjai aptiko maždaug 11 000 metų senumo akmeninę kompoziciją, vaizduojančią žmogų, sėdintį ant lamparto nugaros. Šis siužetas laikomas išskirtiniu, nes ankstyvojo neolito mene plėšrūnai dažniau vaizduojami kaip medžioklės grobis, o ne gyvi ir galingi gyvūnai.

    Apie 70 centimetrų aukščio skulptūra rasta mažoje, maždaug 3 metrų skersmens konstrukcijoje su grindimis iš plokščių akmenų. Ji gulėjo ant akmeninės suolo pavidalo platformos, einančios palei sieną, o tai leidžia manyti, kad erdvė galėjo būti skirta susibūrimams ar ritualinėms praktikoms.

    Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmet Nuri Ersoy, pristatydamas radinį, pabrėžė, kad tai neįprasto stiliaus ir iki šiol Karahantepėje nematyta skulptūrinė kompozicija. Archeologai kol kas vengia galutinių išvadų, nes šio laikotarpio bendruomenės nepaliko rašytinių šaltinių, kurie padėtų tiesiogiai paaiškinti simboliką.

    Ypač intriguoja tai, kad ankstesniuose Karahantepės radiniuose buvo fiksuotas atvirkštinis motyvas, kai žmogus savo nugara neša lampartą, o gyvūnas atrodo gyvas. Naujoji scena, kur žmogus tarsi „valdo“ plėšrūną, gali rodyti kintančias reikšmes arba skirtingus pasakojimus toje pačioje simbolinėje tradicijoje.

    Lampartas Karahantepėje yra vienas dažniausiai pasikartojančių vaizdinių: jis randamas tiek reljefuose ant akmens elementų, tiek atskirose trimatėse skulptūrose. Archeologas Necmi Karul yra atkreipęs dėmesį, kad nuolatinis žmonių ir plėšrūnų sugretinimas gali liudyti ne vien praktinį santykį su gyvūnais, bet ir gilesnes idėjas apie galią, pavojų, globą ar bendruomenės tapatybę.

    Kodėl Karahantepė taip svarbi?

    Karahantepė priklauso Taş Tepeler, vadinamųjų Akmeninių kalvų, kompleksui Šanliurfos regione ir yra maždaug už 30 kilometrų nuo garsiojo Göbekli Tepe. Abi vietovės siejamos su ankstyvuoju neolitu, kai žmonės Artimuosiuose Rytuose sparčiai perėjo nuo klajokliško medžiotojų ir rinkėjų gyvenimo prie sėslesnių bendruomenių.

    Šio laikotarpio paminklinių statinių, akmeninių suolų, žmonių ir gyvūnų atvaizdų gausa rodo, kad sudėtingos socialinės ir ritualinės praktikos atsirado anksčiau, nei ilgą laiką buvo manyta. Karahantepėje sistemingi kasinėjimai vyksta nuo 2019 metų, o atradimų dinamika leidžia tikėtis, kad panašių, iki šiol neregėtų kompozicijų dar bus aptikta.

    Ką gali reikšti jojantis žmogus?

    Mokslininkai pabrėžia, kad bet kokios interpretacijos apie konkrečius dievus, mitus ar apeigas šiandien tėra hipotezės. Vis dėlto plėšrūno, vaizduojamo ne kaip sumedžioto, o kaip gyvo ir galingo, pasirinkimas gali atspindėti simbolinį santykį su laukine gamta, kur baimė ir pagarba egzistavo greta.

    Naujas radinys papildo ankstesnį Karahantepės rinkinį, kuriame jau yra ir įspūdingų monumentalių figūrų. Ši skulptūra, vaizduojanti žmogų ant lamparto, gali tapti svarbia detale bandant suprasti, kaip ankstyvojo neolito bendruomenės apibrėžė žmogaus vietą gamtoje ir kaip kūrė vaizdinius, išlikusius iki mūsų dienų.

  • GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    GPS chaosas prie Baltijos pasiekė rekordą: Pomeranijoje signalą dusina Rusijos sistemos

    Kas vyksta Pomeranijoje

    Lenkijos Pomeranijos regione, įskaitant Trimiestį, 2026 metais fiksuojamas rekordinis palydovinės navigacijos sutrikimų mastas. Gdansko Ryšių instituto (valstybinio tyrimų instituto) stebėsenos stoties duomenimis, vasaros piko metu ilgalaikiai trikdžiai apimdavo visas GNSS juostas iki 70 proc. mėnesio dienų.

    Nors anomalijos regione registruojamos reguliariai nuo 2024 metų sausio, nuo 2026 metų pradžios jų intensyvumas ir dažnis ryškiai šoktelėjo. Gegužę ir birželį visiškų, ilgai trunkančių sutrikimų dienos sudarė apie 70 proc., o visiškai ramių dienų buvo tik 10 proc. gegužę ir 13 proc. birželį.

    Pirmosiomis 19 2026 metų rugpjūčio dienų visiškų sutrikimų dalis siekė 63 proc., tad civilinė navigacija dažnai neveikė vidutiniškai dvi dienas iš trijų. Daliniai, vieną juostą apimantys sutrikimai vasarą taip pat buvo dažni ir kito plačiame diapazone.

    Kaip tai veikia kasdienybę

    Trikdžiai pirmiausia matomi išmaniuosiuose telefonuose: netiksliai rodoma vieta, dingsta signalas, maršrutas prarandamas arba šokinėja. Tai ypač pavojinga vairuotojams, dviratininkams ir turistams, kurie pasikliauja navigacija nepažįstamose vietovėse.

    Problemos paliečia ir miesto bei dalijimosi transporto sistemas, kurios remiasi vietos nustatymu. Dviračių, paspirtukų ar automobilių parkų geolokacija gali būti klaidinama, todėl sunkėja priemonių paieška, atsiranda ginčų dėl nuomos zonų ar maršrutų.

    Didelę riziką patiria dronų naudotojai, nes GNSS signalas yra svarbus stabilizacijai ir grįžimo funkcijoms. Netikslumai ar signalo praradimas gali reikšti ryšio sutrikimus ir kontrolės praradimą, ypač virš vandens ar urbanizuotose teritorijose.

    Kas laikoma šaltiniu ir kokia rizika transportui

    Ryšių institutas teigia, kad reiškinys turi išorinę kilmę ir siejamas su elektroninės kovos sistemų aktyvumu Baltijos jūros baseine. Ekspertai pabrėžia, kad tokie trikdžiai gali tęstis tol, kol regione vyksta operacijos, kurioms reikalinga slopinanti spinduliuotė.

    „Sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio ir tęsis tiek, kiek regione bus vykdomos gynybinės ir operacinės užduotys, reikalaujančios slopinančių signalų“, – sakė Ryšių instituto ekspertai.

    Nepriklausomi matavimai taip pat rodo didelį mastą: bendrovė „Blue Dot Solutions“ skelbė, kad 2026 metų liepą Pomeranijos stotys fiksavo trikdžius beveik 90 valandų, daugiausia L1 juostoje, kuri ypač svarbi civiliniams imtuvams. Panašūs dėsningumai buvo stebėti ir ankstesniais mėnesiais.

    GNSS trukdžiai veikia ir jūrų bei oro transportą, nes klaidinama padėtis gali iškreipti laivų ar orlaivių navigacinius sprendimus. Tekste minimi pavyzdžiai rodo, kad laivai realiai būdami prie Helio gali būti atvaizduojami visai kitoje vietoje, kas didina incidentų riziką.

    2026 metų rugpjūčio 21 dieną NATO Jungtinių pajėgų vadavietė Brunssum patvirtino, kad Lenkijos priešmininis laivas ORP Albatros operacijos Baltijos jūroje metu patyrė GPS slopinimą. Regiono akademinės institucijos ir Ryšių institutas kaip tikėtiną šaltinių kryptį dažniausiai nurodo Karaliaučiaus sritį.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl geografinio artumo bei bendrų Baltijos jūros saugumo iššūkių: GNSS sutrikimai gali pasireikšti platesnėje erdvėje, o jų poveikis juntamas nuo kasdienės navigacijos iki logistikos ir kritinės infrastruktūros procesų. Specialistai pabrėžia, kad tai yra hibridinio poveikio priemonė, glaudžiai susijusi su geopolitine situacija regione.

    Ryšių institutas ragina nepasikliauti vien telefono žemėlapiais ir turėti alternatyvų. Praktinis patarimas keliaujant ar plaukiant yra iš anksto atsisiųsti žemėlapius naudojimui neprisijungus, o svarbesnėse situacijose remtis ir tradiciniais orientavimosi būdais.

    Ilgesnėje perspektyvoje Lenkija plečia stebėsenos priemones: vystomas RTGMS.pl sprendimas, paremtas ASG-EUPOS tinklu, taip pat planuojama jutiklių infrastruktūra, kurią sieja su Lenkijos kosmoso agentūros iniciatyvomis. Tokia stebėsena padeda greičiau atpažinti trikdžių židinius ir jų pobūdį, tačiau pati savaime problemos neišsprendžia.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydį į orbitą: Muskas atskleidė, kas bus daroma pirmą kartą

    „SpaceX“ intensyvina „Starship“ bandymų programą ir artimiausiais mėnesiais siekia atlikti pirmą pilną orbitinį skrydį. Iki šiol dauguma bandymų buvo suborbitiniai arba baigdavosi anksčiau nei planuota, tačiau kiekvienas etapas priartina sistemą prie komercinės eksploatacijos ir reguliarių misijų.

    Bendrovė jau atliko naujo „Starship“ komplekto statinius variklių bandymus, kurie yra vienas svarbiausių žingsnių prieš startą. Elonas Muskas pastarosiomis savaitėmis viešai patvirtino, kad tikslas yra pereiti prie pilno orbitinio profilio, o kartu išbandyti sprendimus, reikalingus pakartotiniam raketos naudojimui.

    Kitas svarbus tikslas yra komercinio krovinio iškėlimas į kosmosą. Anksčiau „Starship“ bandymuose buvo paleisti „Starlink“ V3 tipo palydovų prototipai, tačiau jie vėliau sudegė atmosferoje, todėl „SpaceX“ siekia pademonstruoti patikimesnį scenarijų ir tikslesnį misijos valdymą.

    Kas keisis artimiausioje misijoje

    Artėjančiame skrydyje planuojama naudoti antrojo laipsnio aparatą „Ship 41“, sujungtą su „Super Heavy“ V3 tipo stiprintuvu. Ši konfigūracija turi užtikrinti didesnę trauką pakilimo metu ir didinti „Starship“ galimybes gabenti sunkesnius krovinius į žemąją orbitą.

    „SpaceX“ taip pat nori peržengti dar vieną ribą: pirmą kartą mėginti perimti patį „Starship“ aparatą specialiomis bokšto mechaninėmis „rankomis“. Iki šiol panašus manevras pavyko tik su „Super Heavy“ stiprintuvu, o antrojo laipsnio perėmimas būtų itin reikšmingas visos sistemos daugkartiniam naudojimui.

    Kodėl perėmimas bokšte svarbus

    Jei „Starship“ pavyktų sugrąžinti ir perimti bokšte, tai sumažintų poreikį leistis į vandenyną, trumpintų tarpą tarp skrydžių ir mažintų remonto apimtį. Tokia schema yra esminė „SpaceX“ strategijoje, nes bendrovė siekia, kad naujoji raketų sistema galėtų skristi dažnai ir už mažesnę kainą.

    Per ankstesnius bandymus „SpaceX“ jau demonstravo, kad antrasis laipsnis gali atlikti kontroliuojamą nusileidimą ir nusileisti vandenyne. Vis dėlto reali pažanga, bendrovės požiūriu, prasidėtų tuomet, kai abu etapai būtų grąžinami greitai ir prognozuojamai, beveik kaip aviacijoje.

    Reguliuotojai ir saugos reikalavimai taip pat turi įtakos grafikui, todėl tiksli starto data gali kisti. Nepaisant to, „SpaceX“ aiškiai signalizuoja, kad artimiausias bandymas bus skirtas ne tik skrydžiui į orbitą, bet ir didžiausiam iki šiol žingsniui link pilnai daugkartinės „Starship“ sistemos.

  • Ukraina pristatė didžiausią „Magura“ droną: rusams Juodojoje jūroje – nauja bėda

    Ukraina pristatė didžiausią „Magura“ droną: rusams Juodojoje jūroje – nauja bėda

    Ukraina pristatė naują bepilotį antvandeninį laivą MV11, kuris įvardijamas kaip didžiausia iki šiol „Magura“ šeimos platforma. Skirtingai nei ankstesni modeliai, dažniausiai siejami su smūginėmis misijomis, MV11 kuriamas kaip transporto ir paramos priemonė kitiems bepilotėms sistemoms jūroje.

    Tokio tipo sprendimai keičia jūrinio karo logiką: vietoj vienkartinių atakų vis dažniau kuriamos platformos, galinčios ilgiau išsilaikyti atviroje jūroje ir atlikti kelias funkcijas. MV11, skelbiama, turėtų veikti toli nuo kranto ir tapti mobilia baze žvalgybai, stebėjimui bei logistikai.

    Pasak „UFORCE“, MV11 gali gabenti iki 2 200 kilogramų krovinį ir jūroje išbūti iki 7 dienų. Numatyta, kad jis galės nuleisti, aprūpinti ir paremti kitus dronus, taip pat padėti desanto operacijoms bei užtikrinti degalų ir įrangos pristatymą bepilotėms priemonėms.

    Šis pristatymas papildo platesnį Ukrainos pastarųjų metų kryptingą siekį mažinti Rusijos manevro laisvę Juodojoje jūroje. Ukraina ne kartą pabrėžė, kad antvandeniniai dronai prisidėjo prie Rusijos laivų praradimų ir privertė dalį Juodosios jūros laivyno atsitraukti iš įprastų veikimo rajonų arčiau Krymo.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad „Magura“ platformos per laiką buvo adaptuojamos vis įvairesnėms užduotims. Buvo skelbta apie „Magura V7“ galimybes naudoti oro taikiniams pritaikytas raketas, o taip pat apie sprendimus, kai jūrinės platformos naudojamos kaip kitų dronų nešėjai ar priemonė smūgiams prieš pakrantės infrastruktūrą.

    Rusija tuo pat metu ieško atsakymų į sparčiai besikeičiančią grėsmę. Viešojoje erdvėje minėtos įvairios priemonės nuo maskavimo ir imitacinių taikinių iki barjerų uostuose bei mokymų, kaip atremti kamikadzių tipo antvandeninių dronų atakas, tačiau technologinė dinamika dažnai lieka Ukrainos pusėje.

    „Magura“ šeima yra pagrindinis mūsų jūrinis produktas nuo tada, kai šios sistemos pradėjo kovinį panaudojimą 2024 metais, – sakė „UFORCE“ vadovas Olegas Rogynskyy.

    „UFORCE“ kol kas neatskleidė MV11 gamybos pradžios termino, kainos ar to, kiek vienetų jau pagaminta ir užsakyta. Taip pat nepateikti tikslūs MV11 matmenys, tačiau kaip atskaitos taškas minimas mažesnis „MAGURA V7“, kuris, skelbiama, yra maždaug 7,6 metro ilgio ir gali gabenti daugiau nei 770 kilogramų krovinį didesniu nei 560 kilometrų atstumu.

  • Mokslininkai kepa sausainius iš plastiko: sistema µBites PET atliekas paverčia maistu

    Mokslininkai kepa sausainius iš plastiko: sistema µBites PET atliekas paverčia maistu

    Mokslininkų komanda, vadovaujama mikrobiologo dr. Lahiru Jayakody, pristatė sistemą µBites, kuri, pasitelkdama specialiai sukurtas mieles, plastiką ir kitas atliekas paverčia maisto ingredientais. Tyrimo rezultatai pristatyti American Chemical Society susitikime Čikagoje.

    Pagrindinė žaliava šiame procese yra politereftalatas (PET) – plastikas, plačiai naudojamas, pavyzdžiui, vienkartiniams vandens buteliams. Tačiau technologija gali apdoroti ir kitas anglies turinčias atliekas, įskaitant žemės ūkio likučius, tokius kaip kukurūzų stiebai ir lapai.

    Kaip plastikas tampa ingredientais

    Procesas prasideda nuo vadinamojo oksidacinio hidroterminio tirpinimo: naudojant vandenį ir deguonį, aukštoje temperatūroje ir slėgyje PET suskaidomas į mažesnes, anglies turtingas molekules. Tokiu būdu gaunamas „maistas“ mikroorganizmams, kurie vėliau atlieka pagrindinį darbą.

    Paruošta žaliava patenka į auginamas, skirtingoms užduotims pritaikytas mieles. Tyrėjai modifikavo įvairias mielių atmainas taip, kad jos iš atliekų kilusių junginių galėtų sintetinti maistui reikalingas medžiagas.

    Komandos teigimu, taip galima gauti baltymus, riebalus, vitaminus, aromatines ir skonį formuojančias medžiagas, taip pat dažiklius. Viena mielių atmaina sukurta vanilinui gaminti, kita – beta karotenui, pigmentui, kurį žmogaus organizmas gali paversti vitaminu A.

    3D spausdintuvas ir paskutinis žingsnis

    Pagaminti ingredientai vėliau maišomi su krakmolu ir formuojami į neapkeptą tešlą, kuri keliauja į 3D maisto spausdintuvą. Spausdintuvas masę deda sluoksnis po sluoksnio, suformuodamas sausainio formą, o pabaigoje produktas kaitinamas mikrobangų krosnelėje.

    Mokslininkai teigia jau atlikę laboratorines analizes ir pateikę mėginius vertinti akredituotoms išorinėms laboratorijoms. Tikrinta, ar nėra toksinių cheminių medžiagų, sunkiųjų metalų, alergenų ir maistinių patogenų, taip pat vykdomi imituojami virškinimo proceso bandymai.

    Sensoriškai produktai, anot komandos, pasižymi malonia tekstūra ir gerai vertinamu aromatu. Vis dėlto patys tyrėjai kol kas negali pasakyti, koks yra jų skonis, nes dar laukiama leidimo pradėti bandymus su žmonėmis.

    Kodėl tai svarbu ir kas toliau

    Sistema µBites kuriama ne tik dėl netikėto „sausainių iš plastiko“ efekto, o pirmiausia dėl galimybės užtikrinti maisto gamybą ekstremaliomis sąlygomis, kai naujų resursų prieiga ribota. Tokia kryptis siejasi su platesne tendencija kurti uždarus, atliekas maksimaliai panaudojančius sprendimus, mažinančius tiekimo grandinių pažeidžiamumą.

    Komandos teigimu, dabartinė versija gali paversti daugiau nei 50 proc. atliekose esančios anglies į maisto produktus, o visas ciklas trunka 1–2 dienas ir apima 33 etapus. Kitas tikslas – didinti našumą ir pakartotinai panaudoti neperdirbtą anglį, artėjant prie beveik visiško žaliavos panaudojimo.

    Nors sprendimas gimė galvojant apie kosmoso misijas, jo taikymas Žemėje taip pat realus: nešiojami, savarankiški įrenginiai galėtų gaminti maisto ingredientus vietovėse, kur trūksta išteklių. µBites koncepcija nėra apribota vien sausainiais – tie patys komponentai teoriškai tiktų ir kitiems produktams, įskaitant pieno ar mėsos pakaitalus bei pašarus.