CP v2

Blog

  • Po kriaukle laikote šiuos daiktus? Specialistai įspėja: rizikuojate sveikata ir namais

    Po kriaukle laikote šiuos daiktus? Specialistai įspėja: rizikuojate sveikata ir namais

    Spintelė po virtuvės kriaukle daugeliui yra patogiausia vieta valymo priemonėms ir šiukšlių maišams, tačiau būtent čia dažnai susikerta didžiausios buitinės rizikos. Uždara erdvė, prastesnė ventiliacija ir galimi vamzdžių pratekėjimai sudaro sąlygas nelaimėms, kurių būtų galima išvengti.

    Didžiausias pavojus kyla tada, kai laikomos stiprios cheminės priemonės, galinčios reaguoti tarpusavyje. Chloro turintis baliklis neturėtų būti laikomas greta rūgštinių priemonių ar amoniako, nes atsitiktinai susimaišius gali išsiskirti dirginančios ir toksiškos dujos, ypač mažoje, menkai vėdinamoje spintelėje.

    Cheminės priemonės ir degūs skysčiai

    Valiklius saugiausia laikyti atskirai, originaliose pakuotėse ir taip, kaip nurodyta etiketėje. Ypač svarbu niekada neperpilti chemijos į gėrimų butelius, nes tai didina apsinuodijimo riziką, ypač jei namuose yra vaikų.

    Po kriaukle netinka vieta tirpikliams, skiedikliams, dažų likučiams ar degiems aerozoliams. Tokios medžiagos gali garuoti, o uždaroje spintelėje garai kaupiasi ir padidina užsidegimo tikimybę, todėl jas geriau laikyti vėsesnėje, gerai vėdinamoje ūkinėje patalpoje, toliau nuo šilumos šaltinių.

    Vaistai, maistas ir augintinių pašaras

    Vaistų, vitaminų ir papildų spintelėje po kriaukle laikyti nerekomenduojama dėl drėgmės ir temperatūros svyravimų. Net ir sandari pakuotė ne visada apsaugo nuo ilgalaikio drėgmės poveikio, o menkas pratekėjimas gali nepastebimai sugadinti preparatus.

    Vaistus patariama laikyti sausoje vietoje, originaliose dėžutėse, atokiau nuo buitinės chemijos. Ta pati taisyklė galioja ir maistui bei augintinių pašarui: net jei produktas tiesiogiai nesusiliečia su valikliu, išsiliejusi priemonė gali užteršti pakuotę, o drėgmė skatina gedimą ir pritraukia kenkėjus.

    Elektronika ir baterijos

    Po kriaukle rizikinga laikyti elektrinius prietaisus, įkroviklius, ilgintuvus ar baterijas. Net nedidelis vandens kiekis gali sukelti kontaktų koroziją, o įjungus sudrėkusį prietaisą atsiranda trumpojo jungimo ir elektros smūgio pavojus.

    Jeigu prietaisas buvo apipiltas ar laikytas drėgnoje vietoje, jo nereikėtų skubiai jungti į elektros tinklą. Saugiausia jį atjungti, kruopščiai išdžiovinti ir, jei kyla abejonių, patikrinti kvalifikuotam specialistui.

    Praktiškas sprendimas spintelėje po kriaukle palikti tik švelnesnius, kasdienius valiklius sandariose pakuotėse, gumines pirštines, šiukšlių maišus ir tuščią kibirą. Valymo priemones verta pastatyti į plastikinį padėklą, kuris sulaikytų nedidelį pratekėjimą ir padėtų greičiau pastebėti problemą.

    Taip pat svarbu neužstatyti prieigos prie sifono ir užsukimo ventilių, kad avarijos atveju būtų galima greitai reaguoti. Kas kelias savaites verta apžiūrėti, ar nėra lašų, dėmių, pelėsio požymių ar drėgmės kvapo, o šlapias šluostes ir kempines prieš uždarant spintelę geriau išdžiovinti.

  • Kas turėtų kasdien valgyti abrikosus: šioms grupėms gali pagerėti svarbūs sveikatos rodikliai

    Kas turėtų kasdien valgyti abrikosus: šioms grupėms gali pagerėti svarbūs sveikatos rodikliai

    Abrikosai – saldūs kaulavaisiai su oranžine odele ir minkštimu, artimi persikams bei slyvoms. Sezono metu jie dažniau valgomi švieži, tačiau tinka ir košėms, kokteiliams bei kepiniams, o taip pat dera su paukštiena ar kiauliena.

    Mitybos požiūriu abrikosai vertinami dėl skaidulų, kalio, vitamino C ir provitamino A karotenoidų. Šios medžiagos siejamos su geresne virškinimo funkcija, normalia kraujospūdžio kontrole ir imuninės sistemos veikla.

    Vaisiuose gausu antioksidantų, kurie padeda mažinti oksidacinį stresą, siejamą su lėtinių ligų rizika. Abrikosuose esantys karotenoidai taip pat svarbūs regėjimui, nes organizme gali būti paverčiami į vitaminą A.

    Kasdienė porcija gali būti ypač naudinga žmonėms, kurių mityboje trūksta daržovių ir vaisių, taip pat tiems, kurie siekia padidinti skaidulų kiekį racione. Didesnis skaidulų kiekis dažnai siejamas su geresniais cholesterolio rodikliais ir pastovesniu sotumu.

    Abrikosai gali būti palankus pasirinkimas ir žmonėms, kurie prižiūri kūno svorį, nes švieži vaisiai yra santykinai nekaloringi ir padeda „sukaupti“ dienos porciją vaisių. Vis dėlto džiovintuose abrikosuose cukrų ir kalorijų koncentracija didesnė, todėl jų kiekį verta riboti.

    Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems gliukozės kontrolės iššūkių, svarbu stebėti porcijos dydį ir vaisius derinti su baltymais ar riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar riešutais. Toks derinys dažnai padeda išvengti staigesnių gliukozės svyravimų.

    Jei vartojami kalį sulaikantys vaistai arba yra inkstų funkcijos sutrikimų, dėl didesnio kalio kiekio racione verta pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu nepainioti vaisiaus su kauliuku: abrikosų branduoliai nėra skirti reguliariam vartojimui dėl galimo toksiškumo.

    „Vaisiai, tokie kaip abrikosai, geriausiai veikia tada, kai tampa dalimi bendro mitybos modelio: daugiau skaidulų, mažiau pridėtinio cukraus ir pakankamai daržovių“, – sako mitybos specialistas.

    Praktiškai kasdienė porcija gali būti 1–2 švieži abrikosai arba nedidelė jų dalis kaip užkandis, ypač sezono metu. Renkantis parduotuvėje, verta ieškoti nepernokusių, bet kvapnių vaisių, o namuose laikyti vėsiai ir suvartoti per kelias dienas.

  • Triukas cukinijų blynams: įdėkite 2 šaukštus krakmolo – kraštai traškės, blyneliai nesubyrės

    Cukinijų blynai dažnai išyra keptuvėje dėl dviejų priežasčių: daržovė turi daug vandens, o tešloje pritrūksta rišamosios medžiagos. Paprastas sprendimas – į masę įmaišyti 2 šaukštus bulvių krakmolo: jis sugeria drėgmės perteklių ir sutvirtina struktūrą, todėl kraštai gražiai apskrunda.

    Pradėkite nuo cukinijos paruošimo. Sutarkuokite, lengvai pasūdykite ir palikite apie 15 minučių, kad išsiskirtų sultys. Tuomet cukiniją būtina labai gerai nuspausti – patogiausia tai daryti per švarią virtuvinę šluostę arba marlę, nes būtent drėgmės perteklius dažniausiai ir „išardo“ blynus.

    Į nuspaustą masę galite įmaišyti smulkintų daržovių ir žolelių pagal tai, ką turite namuose: morkos, svogūno, česnako, petražolių ar krapų. Įmuškite kiaušinį, pagardinkite prieskoniais ir įberkite bulvių krakmolo. Išmaišę palaukite apie 5 minutes – per šį laiką krakmolas sugers likusią drėgmę, o tešla taps tvirtesnė.

    Kepant svarbi ne tik sudėtis, bet ir technika. Dėkite nedideles porcijas, nes didelius blynus sunkiau apversti jų nepažeidžiant. Kepkite gerai įkaitintoje keptuvėje vidutine kaitra ir neskubėkite vartyti – pirmiausia blyneliai turi „pagauti“ auksinę plutelę iš apačios, tik tada jie lengvai atsiklijuoja.

    Patiekti galima klasikiniu būdu su česnakiniu padažu, grietine ar graikišku jogurtu ir krapais. Jei norisi sotesnio varianto, tinka kiaušinis, lengva pomidorų salota arba žuvis, pavyzdžiui, lašiša. Toks derinys išlaiko blynų traškumą ir neužgožia švelnaus cukinijos skonio.

  • Purų ir minkštą obuolių pyragą iškepsite be ilgo laukimo: svarbiausia ši viena gudrybė

    Purūs mieliniai kepiniai su obuoliais vertinami dėl paprastos idėjos: vaisiai kepdami suminkštėja, tačiau išlaiko dalį aromato ir malonią rūgštelę. Geriausiai tinka tvirtesni, gaivesnio skonio obuoliai, pavyzdžiui, antaniniai ar pilkieji renetai, nes jie mažiau sukrenta ir nesuploja tešlos.

    Toks obuolių pyragas dažnai vadinamas savaitgalio klasika, nes nereikalauja sudėtingų etapų ar atskiro raugo. Svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia konditerijos praktika, yra pieno temperatūra: jis turi būti šiltas, bet ne karštas, kad mielės neprarastų aktyvumo.

    Didžiausią purumą paprastai lemia ne prieskonių kiekis, o tešlos struktūra. Ilgesnis minkymas padeda susiformuoti glitimo tinklui, kuris vėliau „sulaiko“ kildamas susidarančias oro kišenes, todėl kepinys būna lengvesnis ir elastingesnis.

    Dar viena svarbi detalė yra riebalų įmaišymo laikas. Tirpintą sviestą verta dėti tik pabaigoje, kai tešla jau sutvirtėjusi, nes per anksti įdėtas riebalas gali apsunkinti glitimo formavimąsi ir pyragas iškepęs būna tankesnis.

    Obuolius verta pagardinti cinamonu, kuris paryškina skonį ir suteikia ryškų aromatą. Jei vaisiai itin sultingi, tešlos apačią nuo permirkimo gali išgelbėti nedidelis kiekis bulvių krakmolo, nes jis sugeria perteklinį skystį.

    Prieš kepant pravartu leisti tešlai dar kartą pakilti jau formoje, nes ši trumpoji pertrauka dažnai lemia galutinį purumą. Iškepus pyragą geriausia laikyti pridengtą, o kitą dieną gabalėlį trumpai pašildyti, kad vėl atsiskleistų sviesto ir obuolių aromatas.

  • Cukinijų blynai visada prisigeria riebalų? Paprastas triukas, po kurio keptuvė bus švari

    Cukinijų blynai ypač populiarūs vasarą, kai daržovės būna jaunos, sultingos ir švelnaus skonio. Tačiau daugelį nuvilia rezultatas: masė greitai suvandėja, blynai ilgai kepa, sunkiai apskrunda ir galiausiai prisigeria riebalų. Pagrindinė problema beveik visada ta pati – per didelis cukinijos vandens kiekis.

    Norint išvengti riebių ir minkštų blynų, pirmas žingsnis prasideda dar prieš maišant tešlą. Sutarkuotą cukiniją lengvai pasūdykite ir palikite pastovėti apie 10–15 minučių, kad išsiskirtų sultys. Po to masę būtina kuo stipriau nuspausti – rankomis, švaria drobele ar marle.

    Kuo mažiau skysčio liks cukinijoje, tuo tvirtesnė bus blynų masė ir tuo lengviau ji keps. Tada nereikės berti daug miltų, kurie dažnai paverčia blynus sunkiais ir guminiais. Gerai nuspausta cukinija keptuvėje greičiau apskrunda, o blynai įgauna traškius kraštus ir minkštą vidų.

    Ne mažiau svarbi ir kepimo temperatūra. Blynų masės negalima dėti į dar neįkaitintus riebalus: kai aliejus per šaltas, blynai ne kepa, o sugeria riebalus. Aliejus turi būti aiškiai įkaitęs, o blynus geriausia kepti mažomis porcijomis, lengvai paplojus, kad būtų plonesni ir greičiau iškeptų.

    Dar viena dažna klaida – pergrūsta keptuvė. Kai vienu metu įdedama per daug šaltos masės, riebalų temperatūra staigiai krenta, todėl plutelė nesusiformuoja, o blynai tampa riebūs. Geriau kepti keliais etapais ir leisti keptuvei išlaikyti pastovią kaitrą.

    Jaunos cukinijos paprastai lupti nereikia, nes jų odelė plona ir beveik nejuntama. Pakanka daržovę gerai nuplauti ir nupjauti galus. Tuo metu didesnėse, senesnėse cukinijose odelė gali būti kietesnė, o sėklos – stambios, todėl verta išskobti sėklų dalį ir, jei reikia, pašalinti kietesnę odą.

    Patiekiant tinka ne tik grietinė: cukinijų blynai gerai dera ir su lengvesniais padažais, pavyzdžiui, jogurto bei česnako ar žolelių pagrindu. Vis dėlto didžiausią skirtumą padaro ne priedai, o du dalykai – gerai nuspausta cukinija ir tinkamai įkaitinti riebalai. Tuomet blynai nebeplaukios riebaluose ir bus gerokai traškesni.

  • Į slyvų uogienę įpila lašelį tik pabaigoje: aromatas sugrįžta kaip restorane, bet yra niuansas

    Slyvų uogienė ir tiršti slyvų pagardai vertinami dėl gilaus, karamelizuoto skonio, todėl dažnai tampa ne tik pusryčių priedu, bet ir desertų ingredientu. Prinokusios slyvos natūraliai turi daug pektinų, tad ilgiau verdant ar kaitinant galima išgauti tirštą tekstūrą net ir su mažesniu cukraus kiekiu.

    Klasikiniai prieskoniai slyvoms yra cinamonas, vanilė ir gvazdikėliai, tačiau dalis šeimininkų renkasi dar vieną triuką – pačioje pabaigoje įlašinti šiek tiek tamsaus romo. Idėja paprasta: alkoholis neturi užgožti vaisių, o tik paryškinti slyvų saldumą ir suteikti švelnią, prieskonišką natą.

    „Romas turi būti akcentas, o ne pagrindinis skonis – kitaip uogienė ims kvepėti ne slyvomis, o alkoholiu“, – sako konditeriai, akcentuojantys saiko svarbą.

    Esminė detalė – kada jį įpilti. Įpylus romo pačioje virimo pabaigoje, išlieka daugiau aromato, nes kvapiosios medžiagos nespėja taip greitai išgaruoti. Įpylus anksčiau, kvapas susilpnėja, o skonis tampa plokštesnis.

    Vis dėlto yra niuansas, kurį verta žinoti šeimoms su vaikais ar alkoholio vengiančiais žmonėmis: net trumpas pavirimas negarantuoja, kad alkoholis visiškai išgaruos. Jei norite tik kvapo, o ne alkoholio pėdsako, romą galima praleisti arba pakeisti keliais lašais vanilės ekstrakto.

    Geriausi rezultatą dažniausiai duoda mėsingos, labai prinokusios slyvos, kurios lengvai skyla ir turi ryškų aromatą. Cukraus kiekį verta reguliuoti pagal vaisių saldumą ir kaitinimo trukmę: kuo ilgiau uogienė kaitinama, tuo labiau koncentruojasi skonis, o saldumo pojūtis stiprėja.

    Tokia uogienė tinka ne tik prie duonos ar bandelių. Ji dera su blynais, varškės desertais, sūrio lenta, gali būti naudojama kaip įdaras rageliams ar sluoksniuojama į meduolinį pyragą, kai norisi sodresnės, suaugusiems skirtos natos.

  • Šis tarkuotų burokėlių receptas į stiklainius gelbsti žiemą: paprasta, laikosi iki metų

    Tarkuoti burokėliai stiklainiuose – vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų pasiruošti daržovių atsargų žiemai. Paruošimas nereikalauja sudėtingų įgūdžių: burokėliai išverdami arba iškepami, sutarkuojami ir užpilami lengvu acto marinatu.

    Tokios atsargos ypač praverčia, kai norisi greitai paruošti garnyrą, įmaišyti į salotas ar panaudoti sriuboms. Skonį lengva suvaldyti pagal šeimos įpročius, o pati idėja patogi ir taupanti laiką darbo dienomis.

    Dažniausiai burokėliai verdami, nes taip paprasčiau suplanuoti laiką, tačiau kepimas orkaitėje taip pat pasiteisina. Kepant burokėliai išlaiko ryškesnį skonį ir mažiau prisisunkia vandens, todėl masė būna tvirtesnė ir mažiau skysta.

    Paruošti burokėliai sutarkuojami stambesne tarka ir sudedami į švarius, sausus stiklainius. Tuomet užpilami paprastu acto marinatu, kuris padeda išlaikyti skonį ir saugumą laikant, o stiklainiai sandariai uždaromi.

    Tokios proporcijos paprastai orientuotos į maždaug 8 stiklainius po 500 mililitrų, tačiau kiekis priklauso nuo burokėlių dydžio ir tarkavimo stambumo. Patogu iškart pasiruošti didesnę porciją, nes procesas užima panašiai laiko ir ruošiant mažiau.

    Neatidaryti stiklainiai dažniausiai laikomi vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje iki 12 mėnesių, jei laikomasi švaros ir sandarumo. Atidarius stiklainį burokėlius geriausia laikyti šaldytuve ir suvartoti per 3–4 dienas.

    Kasdieniams įpročiams svarbi smulkmena – imti tik švariu šaukštu ar šakute ir iš karto vėl sandariai užsukti. Taip mažinama užteršimo rizika ir išlaikoma skonio kokybė iki paskutinio šaukšto.

  • Kriptovaliutų biržų apyvartos per 5 dienas padvigubėjo: rinka atsigavo, bet rekordai dar toli

    Kriptovaliutų biržų apyvartos per 5 dienas padvigubėjo: rinka atsigavo, bet rekordai dar toli

    Kriptovaliutų biržose fiksuojamas aktyvumo šuolis: per penkias dienas prekybos apyvartos padvigubėjo ir atsispyrė nuo žemiausio šių metų lygio. Pagal rinkos duomenis, dienos apyvarta dabar siekia apie 34 mlrd. eurų.

    Nors toks šuolis atrodo įspūdingai, jis vis dar gerokai mažesnis už pastarųjų 12 mėnesių viršūnę. Rekordiniais laikotarpiais dienos apyvartos buvo pasiekusios maždaug 97 mlrd. eurų, tad dabartinis atsigavimas labiau primena sugrįžimą į vidutinį ritmą, o ne euforiją.

    Kas kelia apyvartas aukštyn?

    Rinkos suaktyvėjimas sutapo su stipriu didžiųjų kriptovaliutų kainų judėjimu. Per pastarąją savaitę bitkoino ir eterio kainos šoktelėjo dviženkliu tempu, o tai įprastai didina tiek spekuliacinę prekybą, tiek apsidraudimo sandorių apimtis.

    Lygiagrečiai augo ir platesnė alternatyviųjų kriptovaliutų rinka. Segmentas, kuris dažnai reaguoja su vėlavimu, kilo nuosaikiau, tačiau tai taip pat prisidėjo prie didesnės prekybos mažesnės kapitalizacijos žetonais.

    ETF keičia žaidimo taisykles

    Mėnesio pjūvyje vaizdas kiek ramesnis: rugpjūtį iki šiol biržose suprekiauta apie 449 mlrd. eurų, kai liepą apyvarta siekė maždaug 614 mlrd. eurų. Tai rodo, kad trumpalaikis šuolis dar nereiškia ilgalaikės tendencijos pasikeitimo.

    Vienas svarbiausių struktūrinių pokyčių šiame cikle yra tai, kad dalis paklausos pasiskirsto per biržoje prekiaujamus fondus. Kai investuotojai renkasi ETF, dalis srauto aplenkia tradicines centralizuotas kriptovaliutų biržas, todėl šių platformų apyvartos auga nebe taip tiesiogiai, kaip ankstesniais metais.

    Centralizuotos ir decentralizuotos biržos varžosi dėl srautų

    Centralizuotos biržos vis dar išlaiko pranašumą daugelyje alternatyviųjų kriptovaliutų, nes gali greičiau įtraukti naujus žetonus, pasiūlyti daugiau prekybos porų ir gilesnį likvidumą. Tai ypač svarbu mažesnės kapitalizacijos projektams, kurių prekyba per ETF struktūras praktiškai nevyksta.

    Vis dėlto konkurencija aštrėja ir iš decentralizuotų sprendimų pusės. Greitėjančios decentralizuotos prekybos platformos pamažu atsiima dalį apyvartų, o jei rinkos augimas tęsis, kova dėl likvidumo gali tik stiprėti.

    Artimiausiu metu biržų apyvartos greičiausiai išliks jautrios kainų svyravimams. Jei volatilumas išsilaikys, prekybos aktyvumas gali išlikti padidėjęs, tačiau norint grįžti prie rekordinių lygių, rinkai reikėtų ne tik kainų kilimo, bet ir platesnio naujo kapitalo įplaukų.

  • JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    JAV didina spaudimą Iranui: sankcijos kriptovaliutoms, aviacijai, laivybai ir auksui, įvardyta ekonominė D diena

    Jungtinės Valstijos plečia spaudimą Iranui ir skelbia naują sankcijų paketą, nukreiptą į pajamas generuojančius sektorius, įskaitant kriptovaliutas, technologijas, aviaciją, auksą ir laivybą. JAV Iždo departamentas šiuos veiksmus pristato kaip platesnės kampanijos dalį, kurios tikslas – apriboti Irano galimybes finansuoti ekonominę veiklą ir apeiti tarptautinius apribojimus.

    Per spaudos konferenciją JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė, kad administracija sieks aktyviau taikyti antrines sankcijas, didinančias riziką ne tik Irano subjektams, bet ir trečiųjų šalių įmonėms bei tarpininkams. Tokios priemonės paprastai reiškia, kad už sandorius su sankcionuotais tinklais galima netekti prieigos prie JAV finansų sistemos ar patirti kitus ribojimus.

    Ką apima naujos sankcijos?

    Pasak JAV pareigūnų, sankcijų akiratyje atsiduria sektoriai, kurie, jų vertinimu, padeda Iranui gauti valiutos įplaukų ir palaikyti tiekimo grandines. Ypatingas dėmesys skiriamas kriptoturtui, nes jis gali būti naudojamas atsiskaitymams ir lėšų judėjimui per tarpininkų tinklus, kai tradiciniai kanalai yra apriboti.

    Į sankcijų sąrašus įtraukiami ir konkretūs kriptoturto adresai, kuriuos JAV sieja su sankcijų apėjimu. JAV praktikoje tai reiškia, kad finansų tarpininkams ir atitikties komandoms atsiranda pareiga vertinti riziką bei blokuoti operacijas, susijusias su pažymėtais adresais ar jų infrastruktūra.

    „Šios priemonės išplečia antrinių sankcijų riziką visiems, kurie toliau vykdo verslą su šiuo režimu, ir paspartina mūsų veiksmus“, – sakė Scottas Bessentas.

    Kodėl akcentuojamos kriptovaliutos?

    JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad kriptovaliutų ekosistema gali būti naudojama sankcijų apėjimui, ypač kai pasitelkiamos tarptautinės biržos, nepakankami klientų patikros procesai ar sudėtingos lėšų judėjimo schemos. Dėl to sankcijų politika kriptoturto srityje vis labiau remiasi ne tik subjektų įtraukimu į sąrašus, bet ir atskirų skaitmeninių adresų identifikavimu.

    Pranešime taip pat primenama, kad JAV jau buvo ėmusis veiksmų prieš Irano kriptovaliutų infrastruktūrą, o dalis su Iranu siejamo kriptoturto, JAV teigimu, buvo konfiskuota. Konfiskuotų lėšų vertė, remiantis pareiškimais, siekia apie 930 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai paprastai kinta priklausomai nuo kriptoturto kainų ir teisinio proceso stadijos.

    Šį kartą JAV akcentuoja, kad tolesni veiksmai bus derinami ne tik šalies viduje, bet ir su tarptautiniais partneriais. Teigiama, jog institucijos planuoja konsultacijas su pasauliniais rinkos dalyviais, o valstybėms esą bus aiškiai nurodyti terminai, per kuriuos tikimasi nutraukti identifikuotas veiklas.

  • Kriptovaliutų fondo byla JAV: San Francisko įkūrėjas pripažintas kaltu apgavęs investuotojus

    Kriptovaliutų fondo byla JAV: San Francisko įkūrėjas pripažintas kaltu apgavęs investuotojus

    JAV federalinė prisiekusiųjų komisija pripažino kaltu 48 metų San Francisko gyventoją Japhethą Dillmaną, siejamą su apgaulingu kriptovaliutų prekybos fondu. JAV teisingumo departamentas paskelbė, kad jis nuteistas dėl elektroninio sukčiavimo ir sąmokslo įvykdyti elektroninį sukčiavimą.

    Bylos duomenimis, kaltinimai susiję su fondu Block Bits Capital, kurį Dillmanas padėjo įkurti. Prokurorų teigimu, daugiau nei 20 investuotojų patyrė beveik 1 000 000 eurų žalą, kai jiems buvo pateikta klaidinanti informacija apie fondo veiklą.

    Kaip buvo viliojami investuotojai?

    Tyrėjai nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 metų birželio iki 2018 metų rugpjūčio investuotojams buvo žadama esą stabiliai veikianti ir pelninga kriptovaliutų prekybos strategija. Esminė istorijos dalis buvo tariamas automatizuotas prekybos įrankis, vadintas „Autotrader“.

    Teisme pateiktais įrodymais teigta, kad Dillmanas žinojo, jog deklaruojamas algoritminis sprendimas realiai neveikė taip, kaip buvo pristatomas investuotojams. Nepaisant to, buvo tęsiamas lėšų pritraukimas, akcentuojant tariamą technologinį pranašumą ir uždarbių perspektyvas.

    Kur, anot prokurorų, dingo pinigai?

    Pasak kaltinimo, dalis investuotojų lėšų buvo panaudota išmokoms patiems schemos organizatoriams, o kita dalis nukreipta į itin rizikingas investicijas kituose kriptovaliutų projektuose. Šie statymai, kaip skelbta, atnešė reikšmingų nuostolių.

    Prokuratūra teigė, kad rizikos lygis ir realūs rezultatai nuo investuotojų buvo slepiami, o komunikacijoje buvo kuriamas įspūdis, jog fondas generuoja didelį pelną. Tokia praktika atitinka klasikinį finansinio sukčiavimo modelį, kai skaidrumo trūkumą dengia pažadai apie technologijas ir aukštą grąžą.

    Kokios bausmės jam gresia?

    JAV teisingumo departamentas nurodė, kad už kiekvieną pripažintą kaltės epizodą maksimali bausmė gali siekti iki 20 metų laisvės atėmimo. Taip pat gali būti skirta piniginė bauda iki maždaug 230 000 eurų už kiekvieną nusikaltimo epizodą.

    Teismo sprendimu Dillmanas šiuo metu yra laisvėje už užstatą, o nuosprendžio skyrimas numatytas 2026 metų gruodžio 8 dieną. Galutinė bausmė paprastai priklauso nuo teismo įvertintų aplinkybių, žalos masto ir kitų byloje nustatytų faktų.

    Ši byla dar kartą primena, kad kriptovaliutų rinkoje technologiniai pažadai ir kalbos apie automatizuotą prekybą neretai naudojami kaip priemonė pritraukti kapitalą. Reguliuotojai ir teisėsauga pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja būtinybę tikrinti faktus, reikalauti aiškios atskaitomybės ir vertinti rizikas prieš investuojant.