CP v2

Blog

  • Kur 2026 metais verta pirkti prabangų atostogų namą: Ibiza pirmauja, nuoma gali padengti išlaidas

    Prabangaus atostogų būsto rinka vėl įsibėgėja, o kai kurios kryptys investuotojams tampa patrauklios ne tik dėl gyvenimo kokybės, bet ir dėl galimo turto prieaugio. Nauja analizė, kurią pateikė nekilnojamojo turto rinkos vertinimais besiremianti Maui Elite Property, išskyrė vietas, kuriose prabangūs namai per ilgesnį laiką gali reikšmingai brangti.

    Pirmoje vietoje įvardyta Ibiza, kur kainų kilimą, pasak analitikų, labiausiai skatina ribota žemės pasiūla naujai statybai ir nuolat augantis salos populiarumas. Papildomą impulsą suteikia viešbučių sektoriaus plėtra ir nauji aukštesnės klasės projektai, kurie kelia viso regiono prestižą.

    Ibiza: ribota pasiūla ir didelė paklausa

    Analizėje pateikiamas scenarijus, kad šiandien apie 2 800 000 eurų vertės prabangus turtas per 50 metų teoriškai galėtų pasiekti iki maždaug 225 000 000 eurų vertę. Tokios projekcijos nėra garantija, tačiau jos parodo, kaip stipriai kainas ilgainiui gali veikti pasiūlos trūkumas ir nuoseklus paklausos augimas.

    „Geriausias metas pirkti nekilnojamąjį turtą tokiose vietose kaip Ibiza ar Maui buvo prieš 20 metų. Antras geriausias metas yra dabar“, – sakė nekilnojamojo turto rinkos ekspertas.

    Nuoma kaip būdas padengti išlaidas

    Vertinime akcentuojama ne tik kapitalo prieaugio galimybė, bet ir trumpalaikės nuomos potencialas. Ibizoje vidutinė prabangios vilos nakvynės kaina nurodoma apie 400 eurų už naktį, o užimtumas gali siekti apie 70 proc.

    „Būstas, kuris pats padengia išlaidas iš nuomos ir kartu ilgainiui nuosekliai brangsta, šeimai gali būti viena geriausių finansinių krypčių“, – pridūrė ekspertas.

    Kur dar dairosi pirkėjai

    Antrą vietą reitinge užėmė Maui, kuriame prabangus būstas, pagal analitikų modelį, per 50 metų galėtų pasiekti iki maždaug 105 000 000 eurų vertę. Į trejetuką įtrauktas Majamis, išliekantis vienu paklausiausių premium segmentų taškų dėl klimato, infrastruktūros ir tarptautinių pirkėjų srauto.

    Tarp labiausiai išskirtų Europos krypčių minimi Cascais, Maljorka, Lisabona ir Marbelja, kurios tradiciškai siejamos su stabilesne paklausa ir aukšta gyvenimo kokybe. Vertindami kryptis, analitikai daugiausia dėmesio skyrė prabangių namų kainų lygiui, jų augimo tempui per pastarąjį dešimtmetį, saugumui ir klimatui.

    Specialistai primena, kad perkant atostogų būstą svarbu atskirai įsivertinti vietos nuomos reguliavimą, sezoniškumą, išlaikymo kaštus ir finansavimo sąlygas. Net ir patraukliausiose rinkose reali grąža dažniausiai priklauso nuo konkrečios lokacijos, objekto kokybės ir pasirinktos nuomos strategijos.

  • Europoje vis dažniau išjungiami saulės moduliai: tinklai nespėja, o elektros kainos krenta žemiau nulio

    Saulės energijos perteklius tampa problema

    Europoje per pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo saulės elektrinių skaičius, o vasaros mėnesiais fotovoltika daugelyje rinkų tapo vienu svarbiausių elektros šaltinių. Tačiau elektros tinklų plėtra ir modernizavimas nespėja paskui gamybos augimą, todėl vis dažniau susiduriama su pertekline generacija.

    Šis disbalansas ypač išryškėja saulėtomis dienomis, kai gamyba piko valandomis viršija paklausą. Tada sistemos operatoriai, siekdami išlaikyti tinklo stabilumą, riboja gamybą, o dalis pagamintos žalios energijos taip ir nepatenka į rinką.

    Kodėl gamintojai priversti stabdyti elektrines?

    Esminė priežastis yra ribotas tinklų pralaidumas ir vietiniai „butelio kakliukai“, kai elektros perteklius susidaro konkrečiuose regionuose, bet negali būti patikimai perduotas ten, kur energijos reikia. Prie to prisideda ir lėtesnės investicijos į transformatorių pastotes, linijas bei tinklo skaitmenizavimą.

    Didelę įtaką daro ir rinkos kainodara: kai saulės generacija staigiai padidina pasiūlą, didmeninė elektros kaina kai kuriose biržose laikinai nukrenta žemiau nulio. Tai reiškia, kad gamintojams gali tekti primokėti už elektros patekimą į sistemą, todėl dalis jų renkasi laikinai išjungti įrenginius.

    „Naujų pajėgumų augimas lėtėja, investicijų grąža spaudžiama žemyn, o rekordiniu mastu energija švaistoma, nes perdavimo tinklai nepajėgia suvaldyti gamybos šuolio“, – sakė situaciją apibendrinęs energetikos rinkos stebėtojas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir energetikos politikai?

    Paradoksalu, tačiau situacija kelia klausimų ir vartotojams: vienu metu jie tikisi pigesnės elektros, tačiau kartu sistemoje atsiranda papildomų kaštų. Jie susiję su tinklų balansavimu, kompensacijomis už priverstinį gamybos ribojimą ir būtinybe sparčiau investuoti į infrastruktūrą.

    Sprendimų kryptys aiškios, bet reikalauja laiko: greitesnė perdavimo ir skirstymo tinklų plėtra, energijos kaupimo pajėgumai, lankstesnis vartojimas ir pramonės elektrifikacija. Europos Komisija yra skelbusi, kad iki 2040 metų elektros tinklams Europoje reikės maždaug 1,2 trilijono eurų investicijų, nes be jų didėjanti atsinaujinančios energijos dalis bus vis sunkiau integruojama.

    Kol šios priemonės nebus įgyvendintos pakankamu mastu, saulės elektrinių „išjungimai“ ir neigiamos kainos išliks vis dažnesnis reiškinys. Tai signalas, kad energetikos transformacijoje vien naujų generacijos pajėgumų nebeužtenka, reikia lygiagrečiai stiprinti tinklus ir kaupimą.

  • Lenkija – tarp didžiausių aliuminio importuotojų: 10 proc. 2025 metais atkeliavo iš Rusijos

    Lenkija yra grynoji aliuminio importuotoja, o vietinė pirminio metalo gamyba patenkina tik apie 13 proc. šalies poreikio. Dėl to aliuminis tampa viena jautriausių žaliavų energetikos ir pramonės grandinėse, kuriose paklausa pastaraisiais metais sparčiai auga.

    Augimą skatina energetikos transformacija ir investicijos į tinklų plėtrą bei modernizavimą: didesni elektros srautai, nauji prijungimai ir atsinaujinančių išteklių integracija reikalauja daugiau laidžių metalų. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad vario poreikis elektros tinklams 2024–2030 metais gali didėti nuo 18 proc. iki 57 proc., priklausomai nuo scenarijaus.

    Varis eksportui, aliuminis importui

    Lenkijos ekonomikos struktūroje matomas ryškus kontrastas: vario sektorius orientuotas į eksportą, o aliuminio – į importą. Lenkija 2025 metais buvo aštunta didžiausia vario eksportuotoja pasaulyje ir didžiausia Europos Sąjungoje, o eksporto vertė siekė apie 2,6 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu aliuminio atveju šalis išlieka priklausoma nuo importo, o 2025 metais pateko į dešimt didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Didelę dalį tiekimo sudaro Europos Sąjungos šalys, tačiau dalis importo siejama ir su geopolitinę riziką keliančiomis kryptimis.

    Kodėl aliuminis vis svarbesnis?

    Aliuminio paklausą didina ir kainų bei technologiniai veiksniai: varis yra sunkesnis ir dažnai brangesnis, todėl dalyje elektros tinklų sprendimų jis keičiamas aliuminiu. Aliuminis lengvesnis, o tai gali mažinti kai kurių projektų sąnaudas, ypač tiesiant ilgesnes oro linijas.

    Ši tendencija reiškia, kad žaliavos kilmė ir tiekimo stabilumas tampa strategiškai svarbūs. Skaičiuojama, kad 2025 metais apie 10 proc. į Lenkiją importuoto aliuminio sudarė tiekimas iš Rusijos, o papildomą riziką kelia ir tiekimo koncentracija pasaulinėje rinkoje.

    Rekiklingas – reali alternatyva?

    Kaip atsvarą importo priklausomybei vis dažniau akcentuojamas aliuminio perdirbimas, kuris dera su žiedinės ekonomikos tikslais ir gali mažinti tiekimo šokų riziką. Perdirbtas aliuminis pramonėje vertinamas dėl to, kad leidžia sumažinti pirminės žaliavos poreikį ir greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų.

    Lenkijoje 2024 metais surenkamų perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų srautas pajamomis buvo apie 10 kartų didesnis nei vietinė pirminio aliuminio gamyba. Tai rodo, kad investicijos į surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimo pajėgumus gali tapti vienu greičiausių būdų didinti žaliavos savarankiškumą, ypač infrastruktūros ir energetikos projektuose.

  • DI įgūdžiai kaip naujasis Office: „Microsoft“ pradeda europinę sertifikaciją ir kursus Lietuvai

    Dirbtinis intelektas iš „įdomios naujovės“ sparčiai tampa kasdieniu darbo įrankiu, o kartu – ir kompetencija, kurios darbdaviai pradeda tikėtis iš skirtingų sričių specialistų. Vis dėlto tarp DI sąvokos žinomumo ir realių praktinių įgūdžių vis dar išlieka didelė spraga, ypač vertinant gyventojų skaitmeninį raštingumą.

    „Microsoft“ plečia Europoje taikomą DI kompetencijų sertifikavimą, paremtą Europos Komisijos ir EBPO (OECD) apibrėžtomis gairėmis. Tokia kryptis atspindi rinkos poreikį turėti aiškiai palyginamus įgūdžių įrodymus, kurie būtų suprantami skirtingose šalyse ir praverstų ieškant darbo ar siekiant karjeros pokyčio.

    Kas keičiasi darbo rinkoje?

    Skaitmeninės kompetencijos jau seniai tapo baziniu reikalavimu, tačiau DI įrankiai šią ribą kelia dar aukščiau: vertinama ne tik ar žmogus moka naudotis programomis, bet ir ar geba suformuluoti užduotis, patikrinti rezultatą bei atsakingai panaudoti duomenis. Dėl to sertifikatai tampa būdu greitai parodyti, kad DI naudojimas nėra atsitiktinis, o paremtas praktika ir metodika.

    Europos Komisijos skaitmeninių įgūdžių stebėsena rodo, kad mažiau nei pusė ES gyventojų turi bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, o DI sritis dar naujesnė ir dažnai sudėtingesnė. Tai reiškia, kad įmonėms vis dažniau tenka ne tik diegti DI sprendimus, bet ir investuoti į darbuotojų mokymus, kad technologija duotų apčiuopiamą naudą.

    Nuo mokytojų iki nevyriausybinių organizacijų

    Kartu su sertifikavimo kryptimi „Microsoft“ Europoje stiprina mokymų programas skirtingoms auditorijoms, įskaitant švietimo bendruomenę ir nevyriausybines organizacijas. Tokie kursai paprastai orientuojasi į kasdienius scenarijus: komunikaciją, turinio rengimą, projektų valdymą, darbo našumo didinimą ir duomenų analizę.

    Švietimo sektoriuje DI įrankiai vis dažniau siejami ne vien su pamokų medžiagos parengimu, bet ir su mokinių kritinio mąstymo ugdymu bei atsakingo naudojimo taisyklėmis. NVO atveju svarbus praktinis pritaikymas – nuo informavimo kampanijų iki paramos rinkimo ir vidinių procesų automatizavimo, kai resursai riboti.

    Kodėl sertifikatai tampa svarbūs?

    Darbo rinkoje įsivyravus DI priemonėms, vien deklaracijos, kad darbuotojas „naudoja DI“, dažnai nebeužtenka. Sertifikavimas leidžia suvienodinti lūkesčius: ką žmogus moka, kokiose užduotyse gali dirbti savarankiškai, ar supranta duomenų saugą, autorių teises ir rezultatų tikrinimą.

    Ši tendencija primena laikus, kai gebėjimas dirbti su biuro programomis buvo laikomas beveik savaime suprantamu. Dabar vis dažniau akcentuojama, kad panašiu „naujuoju standartu“ tampa DI raštingumas: gebėjimas kurti užklausas, vertinti atsakymų patikimumą, koreguoti turinį ir taikyti įrankius konkrečiam darbo tikslui.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai darbuotojai išmoksta jį naudoti kritiškai. Praktikoje tai reiškia ne tik greitesnį tekstų ar santraukų parengimą, bet ir didesnį dėmesį patikrai, šaltinių vertinimui, klaidų paieškai bei sprendimų pagrindimui.

  • Vara rekordus: vario kainas kelia siarkos stygiaus grėsmė ir auganti energetikos bei duomenų centrų paklausa

    Vario kaina tarptautinėse rinkose priartėjo prie istorinių aukštumų, o investuotojų dėmesį vis labiau traukia ne tik paties metalo gavyba, bet ir jo gamybai būtinos žaliavos. Pastarosiomis savaitėmis rinką ypač jautriai veikia siarkos ir sieros rūgšties tiekimo sutrikimų rizika.

    Siarka yra vienas svarbiausių vario išgavimo ir perdirbimo grandinės elementų, nes sieros rūgštis plačiai naudojama rūdos išplovimo procesuose. Dėl to net ir netiesioginiai tiekimo sutrikimai gali sumažinti vario pasiūlą ir pakelti kainą, ypač kai paklausa išlieka didelė.

    Siarka tapo kritiniu veiksniu

    Persijos įlankos regionas pasaulinėje rinkoje laikomas vienu svarbiausių siarkos tiekėjų, nes reikšminga dalis siarkos gaunama kaip naftos ir dujų perdirbimo produktas. Kai logistika ir eksportas šiame regione tampa neapibrėžti, tai greitai persiduoda į sieros rūgšties kainas ir prieinamumą kituose žemynuose.

    Rinkoje jau fiksuojami signalai, kad sieros rūgšties gali stigti kai kuriose varį išgaunančiose valstybėse, o tai didina riziką sutrikdyti gamybos apimtis. Tokiose situacijose ypač jautrūs tampa didieji tiekėjai, nes net laikini trikdžiai gali turėti apčiuopiamą įtaką pasaulinei pasiūlai.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Vario kainas kelia ir struktūriniai veiksniai, susiję su energetikos transformacija. Elektros tinklų plėtra, atsinaujinančių išteklių projektai, elektrifikacija pramonėje ir transporte didina vario poreikį, nes šis metalas išlieka vienu efektyviausių elektros laidininkų.

    Prie spaudimo prisideda ir duomenų centrų plėtra, kuri didina poreikį elektros infrastruktūrai, kabeliams, transformatoriams ir aušinimo sistemoms. Augant skaitmenizacijai ir DI sprendimų naudojimui, energijos vartojimas bei investicijos į tinklus tampa papildomu ilgalaikiu vario paklausos varikliu.

    Kodėl tai svarbu Europai?

    Rinkos dalyviai vis dažniau pabrėžia, kad konkurenciniu pranašumu tampa ne tik rūdos atsargos, bet ir užtikrinta visa tiekimo grandinė, įskaitant reagentus, energijos šaltinius ir logistiką. Europos gamintojams tai aktualu dėl griežtėjančių tvarumo reikalavimų ir noro mažinti priklausomybę nuo rizikingų tiekimo maršrutų.

    Todėl vario rinka vis labiau reaguoja į geopolitinius veiksnius ir su metalais tiesiogiai nesusijusias žaliavas, tokias kaip siarka. Kol pasiūlos augimas atsilieka nuo paklausos, o tiekimo grandinės išlieka pažeidžiamos, kainų svyravimai gali išlikti dideli.

  • Masinių atleidimų banga stiprėja: technologijų sektoriuje jau mažėja darbo vietų, spaudimas auga ir Europoje

    Pasaulinėje darbo rinkoje ryškėja nauja masinių atleidimų banga, kuri labiausiai matoma technologijų sektoriuje. Įmonės peržiūri išlaidas, atsargiau planuoja plėtrą ir vis dažniau atsisako dalies pareigybių, ypač susijusių su rutininiais procesais.

    Darbo vietų mažėjimą fiksuojantys agreguoti duomenys rodo, kad vien šiemet daugiau nei 120 technologijų bendrovių paskelbė apie daugiau nei 100 000 atleidimų. Tarp garsiausių pavyzdžių minima „Amazon“, per kelis mėnesius atsisakiusi maždaug 30 000 darbuotojų.

    Ne tik technologijų įmonės patiria spaudimą mažinti komandas. Vis dažniau restruktūrizacijos ir etatų peržiūros pasiekia logistiką, sandėliavimą bei tas sritis, kurios per COVID-19 laikotarpį sparčiai didino darbuotojų skaičių, o vėliau susidūrė su paklausos normalizavimu.

    Kas stumia atleidimus?

    Vienas svarbiausių veiksnių, kurį įvardija ekspertai, yra spartus DI diegimas. Jis ne visada reiškia, kad darbuotojas „pakeičiamas“, tačiau dažnai lemia, kad mažėja poreikis pareigybėms, kurių pagrindą sudaro pasikartojančios užduotys ir procesų administravimas.

    Kartu auga paklausa kitokio profilio specialistams: duomenų analitikams, DI produktų vadovams, saugumo ir infrastruktūros ekspertams, taip pat tiems, kurie geba prižiūrėti automatizuotus procesus. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų didžiausia rizika kyla ne dėl profesijos išnykimo, o dėl reikalaujamų įgūdžių pasikeitimo.

    Ką tai reiškia Europai?

    Nors Europos darbo rinka dažnai reaguoja lėčiau nei JAV, signalai apie atsargesnį samdymą stiprėja ir čia. Įmonės dažniau renkasi neužpildyti atsilaisvinusių pozicijų, samdymą nukreipia tik į kritines roles, o planuojamas plėtros komandas mažina dar iki oficialių atleidimų.

    Darbdavių komunikacijoje vis dažniau kartojasi restruktūrizacijos, efektyvumo ir kaštų mažinimo terminai, o darbo skelbimų apimtys kai kuriose srityse traukiasi. Tai nereiškia staigaus visuotinio nedarbo šuolio, tačiau rodo aiškią kryptį: darbo vietų skaičius labiau priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie automatizacijos ir DI sprendimų.

    „DI keičia ne tik įrankius, bet ir pareigybių logiką: mažėja pasikartojančio darbo, o auga poreikis prižiūrėti, kurti ir valdyti automatizaciją“, – sako darbo rinkos ekspertai.

    Artimiausiu metu tendencija greičiausiai išliks nevienoda: dalyje sektorių vyks atleidimai ir samdymo „įšaldymai“, o kitur bus ieškoma specifinių kompetencijų. Darbuotojams tai signalas investuoti į kvalifikacijos kėlimą, ypač ten, kur DI gali perimti dalį kasdienio darbo.

  • Valstybinis institutas IDEAS kuria Lenkijos dirbtinį intelektą, bet įspėja: be stabilaus finansavimo bus sunku

    Lenkijoje veikiantis valstybinis tyrimų institutas IDEAS per pirmuosius veiklos metus sparčiai išplėtė dirbtinio intelekto pajėgumus ir pradėjo projektus viešajam sektoriui bei gynybai. Tačiau instituto vadovai atvirai pripažįsta, kad didžiausia kliūtis išlieka nestabilus finansavimo modelis, neleidžiantis planuoti mokslinių tyrimų keleriems metams į priekį.

    Institutas buvo sukurtas siekiant stiprinti šalies kompetencijas dirbtinio intelekto srityje ir sujungti mokslą, valstybės institucijas bei verslą. Po reorganizacijos ir ankstesnių diskusijų dėl jo ateities IDEAS teigia perėjęs prie konkrečių darbų, tačiau pabrėžia, kad vienerių metų biudžeto logika riboja ambicingiausius planus.

    Didžiausias iššūkis – ilgametis biudžetas

    IDEAS vadovybė akcentuoja, kad pasaulinėje rinkoje konkuruoti dėl aukščiausio lygio tyrėjų neįmanoma, kai finansavimas garantuojamas tik trumpam laikotarpiui. Institutas nurodo, kad tam tikslui būtina galimybė užtikrintai planuoti tyrimus bent penkeriems metams ir prisiimti didesnės rizikos mokslinius projektus.

    „Norėdami pritraukti pripažintą mokslininką iš užsienio, turėtume galėti pasakyti: penkerius metus turėsite garantuotą finansavimą tyrimams. Šiandien, deja, to padaryti negalime“, – sakė IDEAS direktorius prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas skelbia turintis apie 40 mln. zlotų metinį biudžetą, kuris sudaromas daugiausia iš tikslinių metinių dotacijų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 9 mln. eurų per metus, o toks modelis, instituto teigimu, nekuria ilgalaikio stabilumo ir mažina konkurencingumą tarptautinėje talentų rinkoje.

    123 darbuotojai ir projektai valstybei

    IDEAS teigia per metus subūręs vieną didžiausių dirbtinio intelekto komandų šalyje: 123 darbuotojus, iš jų 92 mokslininkus, ir 16 tyrimų grupių. Jos dirba su kibernetiniu saugumu, kompiuterine rega, kriptografija, medicininių vaizdų analize ir kalbos modeliais, o dalis komandų jau turi publikacijų prestižinėse tarptautinėse konferencijose.

    Institutas akcentuoja, kad jo misija nėra vien akademiniai tyrimai: prioritetas – sprendimai, kurie realiai pagreitintų procesus administracijoje ir sustiprintų valstybės atsparumą saugumo srityje. Vienu iš pavyzdžių nurodomas „ExtrAct“ – dokumentų analizės sprendimas, padedantis automatiškai ištraukti svarbiausią informaciją iš administracinių dokumentų.

    „Analizuojant vieną dokumentą, galime sutrumpinti tarnautojo darbą nuo valandos iki kelių minučių“, – sakė IDEAS mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas prof. Tomaszas Trzcińskis.

    Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

    IDEAS vadovybė pabrėžia, kad finansavimo klausimas persipina su platesne problema – aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto specialistų trūkumu. Instituto vertinimu, rinkoje ypač stinga žmonių, kurie sugeba suderinti mokslinių tyrimų kompetencijas su praktiniu diegimu, o tai lemia, kad dalis vietinių centrų tampa labiau vykdytojais, o ne vietomis, kur kuriama strateginė intelektinė nuosavybė.

    „Lenkijoje vis dar parengiame per mažai aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto tyrėjų. Dėl to didelių įmonių tyrimų ir plėtros centrai dažnai tampa paslaugų teikėjais, o ne vieta, kur gimsta pagrindinės technologijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią konkurenciją dėl talentų, kai tarptautinės bendrovės vis aktyviau dairosi regiono specialistų. Tokiose sąlygose valstybinėms mokslo institucijoms, net ir vykdančioms strategiškai svarbius projektus, tampa sudėtinga pasiūlyti konkurencingas ilgalaikes sąlygas.

    IDEAS siekia plėsti partnerystes su verslu ir energetikos įmonėmis, o kartu kalba apie poreikį vystyti nuosavą skaičiavimo infrastruktūrą. Instituto vertinimu, jautrių duomenų projektams, ypač susijusiems su saugumu, būtina užtikrinti, kad sprendimai veiktų lokaliai ir kuo mažiau priklausytų nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Institutas taip pat įvardija strateginį tikslą – prisidėti prie aukščiausio lygio Europos dirbtinio intelekto tyrimų ekosistemos ir siekti ELLIS instituto modelio. Tačiau, pasak vadovybės, tokiai krypčiai būtinas patikimas, daugiametis finansavimas ir aiškios taisyklės, leidžiančios konkuruoti su sparčiai augančia tarptautine DI rinka.

  • „Foxconn“ pelnas augo 19 proc.: po sutarties su ElectroMobility Poland – planai hubui ir galimai gamyklai

    Taiivano elektronikos gamybos milžinė „Foxconn“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 49,92 mlrd. Taivano dolerių, o tai sudaro maždaug 1,4 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 19 proc., o rezultatas viršijo rinkos lūkesčius.

    Tokie skaičiai rodo, kad pasaulinė paklausa kontraktinei elektronikos gamybai ir duomenų centrų įrangai išlieka aukšta, nepaisant svyravimų vartotojų elektronikos rinkoje. „Foxconn“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria segmentams, kuriuos augina debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.

    Partnerystė su ElectroMobility Poland

    Finansinių rezultatų fone bendrovė pranešė ir apie reikšmingą žingsnį Vidurio Europoje: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos įmone ElectroMobility Poland. Susitarimu siekiama kurti elektromobilumo kompetencijų centrą, kuris būtų susietas su planuojama nauja gamykla Jaworzne.

    Partnerystės logika paprasta: „Foxconn“ gali atnešti gamybos, tiekimo grandinių ir platformų kūrimo patirtį, o vietinis partneris – rinkos bei reguliacinį kontekstą ir prieigą prie regioninių investicinių projektų. Tokie modeliai šiandien ypač svarbūs Europai, siekiančiai mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų ir greičiau plėsti elektromobilių ekosistemą.

    „Po partnerystės su „Foxconn“ kuriame antrąjį viso projekto ramstį – stabilesnius finansinius pagrindus, leidžiančius plėtoti strateginį naujo mobilumo centrą Lenkijoje“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprianas Gronkiewiczius.

    Lenkijos žiniasklaida taip pat nurodo, kad ši sutartis buvo vienas svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl lengvatinio finansavimo, skirto projekto įgyvendinimui. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją: valstybės ir ES instrumentai dažniau remia projektus, kurie turi aiškius technologinius partnerius ir realų pramoninį planą.

    Galimi planai dėl gamyklos

    Dar viena aptariama kryptis – galimos „Foxconn“ investicijos Žemutinėje Silezijoje, netoli Vroclavo. Svarstoma, kad regione galėtų atsirasti technologijų ir pramonės parkas, kuriame būtų gaminami serveriai, skirti DI infrastruktūrai, taip pat elektromobilumo ir išmaniųjų miestų sprendimų komponentai.

    Šis scenarijus dera su dabartine rinkos realybe: serverių ir spartinimo įrangos paklausa auga dėl DI modelių treniravimo ir diegimo, o Europos įmonės vis aktyviau ieško gamybos pajėgumų arčiau galutinių rinkų. Tuo pat metu elektromobilių pramonė spaudžiama mažinti kaštus ir užtikrinti tiekimo patikimumą, todėl investicijos į regioninius tiekimo mazgus tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Foxconn“ yra žinoma kaip viena svarbiausių pasaulio elektronikos gamybos partnerių, tiekianti komponentus ir surinkimo paslaugas didiesiems prekių ženklams, taip pat plečianti pajėgumus Šiaurės Amerikoje. Bendrovės strategija vis dažniau siejama su aukštos pridėtinės vertės infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir automobilių technologijas.

  • Bielik.AI kūrėjai atskleidžia užkulisius: kaip bendruomenė augina lenkų dirbtinį intelektą

    Lenkijoje kuriamas dirbtinis intelektas Bielik.AI vis dažniau minimas kaip pavyzdys, kaip atviroji bendruomenė gali paspartinti nacionalinių kalbos modelių plėtrą. Projekto bendraautoris Sebastianas Kondrackis teigia, kad Bielik.AI šiandien yra ne vien technologija, o ekosistema, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka žmonės ir jų grįžtamasis ryšys.

    Pasak jo, patį modelį treniruoja nedidelė, specializuota komanda, turinti prieigą prie didelių skaičiavimo pajėgumų. Tačiau aplink ją susiformavo platesnis ratas kūrėjų ir testuotojų, kurie kuria pagalbines priemones, demonstracines aplinkas ir padeda vertinti rezultatus realiuose naudojimo scenarijuose.

    „Projekto šerdis yra komanda, kuri tiesiogiai treniruoja Bieliką, tačiau didžiausia stiprybė yra bendruomenė, kuri nuolat pateikia merytorišką grįžtamąjį ryšį“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Plėtra už lenkų kalbos ribų

    Vienas ryškiausių pokyčių – modelio daugialypiškumas. Kondrackio teigimu, iš pradžių Bielik.AI buvo orientuotas į lenkų kalbą, tačiau duomenų valymo ir klasifikavimo metodai pasiteisino taip gerai, kad komanda ėmėsi plėsti kalbų aprėptį.

    Šiandien Bielik.AI jau aptarnauja daugiau nei 30 natūralių kalbų, o 2026 metais siekiama auginti vartotojų ir kūrėjų bazę ne tik Lenkijoje, bet ir Europoje. Tai atitinka bendrą rinkos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama mažesniems, konkrečioms užduotims pritaikomiems modeliams, kuriuos lengviau diegti organizacijų infrastruktūroje.

    Verslas nori DI, bet dažnai pritrūksta pasirengimo

    Kondrackis akcentuoja, kad įmonės DI diegimu susidomi vis dažniau, tačiau realių rezultatų neretai nepasiekia dėl neteisingai pasirinkto taikymo atvejo. Jo vertinimu, dalis projektų startuoja labiau dėl įvaizdžio ar mados, o ne dėl aiškiai pamatuotos verslo naudos.

    Kita dažna problema – organizacijų polinkis vertinti DI per populiarių pokalbių sistemų prizmę ir noras turėti analogišką sprendimą viduje. Tai greitai atsiremia į duomenų jautrumo, reguliavimo ir saugumo klausimus, ypač kai tvarkomi klientų, sveikatos, teisiniai ar valstybės sektoriaus duomenys.

    „Daugelis organizacijų nori turėti panašų sprendimą kaip populiariausios pokalbių sistemos, tačiau tuomet iškyla kaina, reguliavimas ir duomenų saugumas“, – sakė Sebastianas Kondrackis.

    Skaitmeninė suverenitetas ir skaičiavimo galios trūkumas

    Interviu metu pabrėžta, kad vietiniai kalbos modeliai gali prisidėti prie technologinio savarankiškumo, ypač kritiniuose sektoriuose. Tokiais atvejais svarbu, kad DI sprendimai galėtų veikti organizacijų ar valstybės valdomoje infrastruktūroje, o ne vien viešojoje debesijoje.

    Kondrackio teigimu, Lenkija jau turi kelis centrus, kuriančius kompaktiškus kalbos modelius, kurie gali tapti technologinio suvereniteto pagrindu. Tačiau pagrindinis ribotuvas išlieka skaičiavimo resursai: Europoje jaučiamas serverių komponentų paklausos spaudimas, o su DI bumu susijęs aparatūros brangimas daro įtaką tiek tyrimams, tiek komerciniams diegimams.

    Ši tendencija sutampa su platesne Europos kryptimi stiprinti puslaidininkių, duomenų centrų ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad vietinių modelių ambicijos vis dažniau priklauso ne vien nuo talentų ir duomenų kokybės, bet ir nuo prieigos prie konkurencingų skaičiavimo pajėgumų.

  • Teatro forumas PriARTėk Kaišiadoryse: trys dienos spektaklių ir seminaras apie komedijos galią

    Teatro forumas PriARTėk Kaišiadoryse: trys dienos spektaklių ir seminaras apie komedijos galią

    Gegužės 15–17 dienomis Kaišiadorių kultūros centro erdvėse vyksiantis teatro forumas PriARTėk žada sujungti spektaklių programą ir edukaciją kuriantiems teatrą. Organizatoriai kviečia tiek žiūrovus, tiek mėgėjų ir profesionalių trupių bendruomenę susitikti diskusijoms, juokui ir patirtims scenoje.

    Šių metų forume numatyta įvairių žanrų ir režisūrinių sprendimų programa, leidžianti vienoje vietoje pamatyti skirtingą Lietuvos teatrų braižą. Scenoje turėtų pasirodyti tiek profesionalūs kolektyvai, tarp jų Juozo Miltinio dramos teatras, tiek ryškios mėgėjų trupės, todėl renginys orientuotas į plačią auditoriją.

    Forumo ašimi įvardijamas ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo, teksto ir emocijos, o tai ypač aktualu teatro festivalių kontekste, kai publika dažnai ieško ne tik pramogos, bet ir pokalbio su kūrėjais. Pastaraisiais metais Lietuvos scenos menų lauke ryškėja tendencija šalia spektaklių siūlyti aptarimus ir praktines dirbtuves, stiprinančias bendruomenės įsitraukimą.

    Seminaras apie komediją

    Šiemet specialus dėmesys skiriamas komedijos žanrui: numatytas seminaras Komedija kaip kultūrinės edukacijos ir bendruomenės vienijimo forma. Jo metu dalyviai analizuos, kaip humoras gali veikti ne vien kaip pramoga, bet ir kaip priemonė kalbėti apie socialines temas bei įtraukti skirtingas auditorijas.

    Organizatorių teigimu, seminaras bus orientuotas ir į praktinę naudą kuriantiems: nuo idėjų, kaip sustiprinti teksto ir situacijos komizmą, iki to, kaip pritaikyti komediją edukacinėse veiklose. Norintys dalyvauti kviečiami registruotis iš anksto, o išsami programos informacija skelbiama Kaišiadorių kultūros centro kanaluose.

    Kas organizuoja ir kas finansuoja?

    Forumą organizuoja Kaišiadorių kultūros centras, o renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Skelbiama, kad visi renginiai yra nemokami, todėl tai galimybė be bilietų įsigyti patirties ir pamatyti skirtingų trupių darbus vienoje programoje.

    PriARTėk formatas išlaiko aiškią kryptį: priartinti teatrą prie žiūrovo ir kartu suteikti erdvę kūrėjams mokytis bei reflektuoti. Trijų dienų programa Kaišiadoryse tampa proga ne tik pamatyti spektaklius, bet ir geriau suprasti, kaip gimsta sceninė emocija ir kodėl komedija neretai pasako daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.