CP v2

Blog

  • „Vilnius Spring Festival“ finalas Nacionalinėje dailės galerijoje: „Ringmasters“ paliko ryškiausią pavasario akcentą

    „Vilnius Spring Festival“ finalas Nacionalinėje dailės galerijoje: „Ringmasters“ paliko ryškiausią pavasario akcentą

    Nacionalinėje dailės galerijoje ketvirtadienio vakarą nuskambėjo baigiamasis „Vilnius Spring Festival“ koncertas, vainikavęs visą gegužę vykusią programą. Festivalį uždarė pasaulinio lygio švedų vokalinis kvartetas „Ringmasters“, į Vilnių atvežęs jubiliejinio turo programą 20 metų gerų vibracijų.

    Keturių balsų harmonija, išgrynintas skambesys ir sceninė energija tapo emociniu finalo tašku, kurį klausytojai sutiko itin šiltai. Koncerto atmosfera labiau priminė gyvą susitikimą nei formalią salės ceremoniją, o ryšys tarp atlikėjų ir publikos jautėsi nuo pirmų kūrinių.

    Scenoje pasirodė kvarteto nariai Jakobas Stenbergas, Rasmusas Kirgströmas, Victoras Nilssonas ir Didier Linderis. Programa buvo sudėliota kaip muzikinė kelionė per barbershop tradiciją, populiariosios muzikos klasikus ir šiuolaikines aranžuotes, skambėjo ir „The Beatles“ bei Elvio Presley repertuaro interpretacijos.

    Šis žanras, gimęs kaip bendruomeninio dainavimo kultūra, šiandien vis dažniau pristatomas didžiosiose scenose, o „Ringmasters“ laikomi viena ryškiausių šiuolaikinių barbershop mokyklos grupių. Kvarteto stiprybė slypi ne tik techniniame tikslume, bet ir gebėjime sudėtingą vokalinę struktūrą paversti lengvai klausytojui suprantama emocija.

    Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „Vilnius Spring Festival“ siekia būti ne vien koncertų ciklas, o vientisa patirtis, jungianti skirtingas muzikines kalbas ir auditorijas. Šiemet festivalis buvo orientuotas į Šiaurės šalių muzikos tradicijas ir jų šiuolaikines interpretacijas, programoje derinant tarptautinius vardus ir Lietuvoje kuriamas iniciatyvas.

    „Labai džiaugiamės tuo, kaip šiemet užaugo festivalis – tiek programos prasme, tiek publikos dėmesiu. Norėjosi, kad šių metų „Vilnius Spring Festival“ būtų atviras skirtingoms muzikinėms patirtims, o kartu išlaikytų labai aukštą meninę kokybę“, – sakė festivalio vadovas, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro direktorius Nerijus Masevičius.

    Pasak organizatorių, planuojama ir toliau stiprinti tarptautinę programos kryptį, išlaikant aiškią meninę atranką bei Vilniuje kuriant erdvę muzikai, kuri sujungia skirtingas kartas. Po finalinio koncerto likusi nuotaika leido suprasti, kodėl festivalis vis dažniau įvardijamas kaip viena ryškiausių sezono pavasarinių muzikinių patirčių.

  • „CD Projekt RED“ tyliai pakėlė „Cyberpunk 2077“ kartelę: be „Windows 11“ – jokių naujinių

    „CD Projekt RED“ tyliai pakėlė „Cyberpunk 2077“ kartelę: be „Windows 11“ – jokių naujinių

    „CD Projekt RED“ atnaujino oficialią „Cyberpunk 2077“ techninės pagalbos informaciją ir pakeitė minimalius reikalavimus: nuo šiol bazine sąlyga naujiems atnaujinimams tampa „Windows 11“. Tai reiškia, kad dalis žaidėjų, likusių su „Windows 10“, gali nebegauti naujausių pataisų ir patobulinimų.

    Sprendimas siejamas su „Microsoft“ planuojamu „Windows 10“ palaikymo pabaigos grafiku. Nors saugumo atnaujinimai kai kuriems naudotojams gali būti siūlomi ir ilgiau per papildomas programas, kūrėjai akcentuoja paprastą principą: senesnės sistemos versijos nebebus prioritetas testavimui, todėl stabilumas ir suderinamumas ateityje negarantuojami.

    „Windows 11 yra minimaliai reikalinga operacinės sistemos versija žaidimui po to, kai „Microsoft“ baigs „Windows 10“ palaikymą“, – teigiama kūrėjų pranešime.

    Praktikoje tai gali tapti problema ir tiems, kurių kompiuteriai pagal galią dar nėra pasenę. „Windows 11“ diegimui ir patikimam veikimui dažnai būtini TPM 2.0 saugumo modulis ir įjungtas „Secure Boot“, o jų neturintys ar tinkamai nesukonfigūruoti kompiuteriai gali nepraeiti reikalavimų patikros.

    Dalis naudotojų atsiduria aklavietėje: aparatinė įranga dar pajėgi, tačiau operacinės sistemos atnaujinimas oficialiai neįmanomas arba reikalauja papildomų veiksmų. Tokiu atveju lieka pasirinkimas pasilikti prie dabartinės žaidimo versijos, prisiimant riziką dėl būsimų klaidų, arba naudotis senesnėmis leidimo atmainomis, jei platforma tai leidžia.

    Verslo logika kūrėjams suprantama: kuo mažiau skirtingų sistemų reikia nuosekliai testuoti, tuo greičiau galima diegti pataisas ir turinio atnaujinimus. Be to, „Windows 11“ dalis tarp žaidėjų pastaraisiais metais augo, o „Windows 10“ segmentas natūraliai mažėja artėjant palaikymo pabaigai.

    Tai nėra pirmas kartas, kai „Cyberpunk 2077“ reikalavimai kelti į viršų. Po žaidimo starto buvo atsisakyta kai kurių senesnių sistemų palaikymo, o vėlesniuose atnaujinimuose griežtinti reikalavimai našumui, įskaitant didesnę operatyviosios atminties kartelę ir didesnį dėmesį SSD kaupikliams, kurie šiuolaikiniams atviro pasaulio žaidimams tampa praktiškai standartu.

    Finansiniu požiūriu projektas išliko vienas brangiausių rinkoje: vien „Cyberpunk 2077“ kūrimo biudžetas buvo vertinamas maždaug 160 000 000 eurų, o rinkodarai papildomai skirta apie 130 000 000 eurų. Vėlesniems darbams po išleidimo, įskaitant plėtrą ir didelius atnaujinimus, dar galėjo būti numatyta apie 115 000 000 eurų, todėl kiekvienas sprendimas, mažinantis palaikymo kaštus, studijai turi akivaizdžią reikšmę.

  • Kalifornija užsimojo „žudomoms“ žaidimų licencijoms: kas pasikeis visiems žaidėjams?

    Kalifornija užsimojo „žudomoms“ žaidimų licencijoms: kas pasikeis visiems žaidėjams?

    Kalifornijos Asamblėja 43 balsais prieš 16 pritarė įstatymo projektui, kuris turėtų pažaboti praktiką, kai nusipirkti vaizdo žaidimai vėliau tampa nebepasiekiami dėl išjungtų serverių ar kūrėjų sprendimų. Iniciatyva dažnai siejama su kampanija Stop Killing Games, o pats projektas dabar keliauja į Kalifornijos Senatą.

    Siūlomos taisyklės orientuotos į mokamus žaidimus ir numato, kad leidėjai negalėtų paprastai „išjungti“ produkto, palikdami pirkėją be realios galimybės juo naudotis. Pagrindinė kryptis – užtikrinti, kad pasibaigus oficialiai infrastruktūrai liktų veikiantis sprendimas, leidžiantis žaisti be prisijungimo prie leidėjo serverių.

    Kas būtų privaloma leidėjams

    Vienas esminių punktų – išankstinis informavimas. Leidėjai turėtų perspėti vartotojus bent prieš 60 dienų, jei planuojama išjungti serverius ar atlikti pakeitimus, po kurių žaidimas taptų nebežaidžiamas.

    Dar svarbesnė nuostata – draudimas nuotoliniu būdu pašalinti žaidimą iš vartotojo bibliotekos taip, kad jis nebeturėtų jokio veikiančio varianto. Praktikoje tai reikštų pareigą parengti offline režimą ar kitą alternatyvą, kad įsigytas žaidimas liktų funkcionalus.

    Numatoma, kad taisyklės galiotų žaidimams, išleistiems po 2027 metų sausio 1 dienos. Taip pat akcentuojama išimtis nemokamiems žaidimams, kurie veikia free-to-play modeliu, todėl reguliavimas daugiausia taikytų projektams, už kuriuos vartotojai sumokėjo.

    Kodėl tai gali paliesti ir Europą

    Nors teisiškai projektas būtų taikomas tik Kalifornijoje, šis regionas dėl savo ekonominio svorio dažnai tampa de facto standartu technologijų ir skaitmeninių paslaugų rinkoje. Leidėjams gali neapsimokėti kurti atskirų taisyklių, skirtingų versijų ar infrastruktūros vien tik vienai jurisdikcijai.

    Dėl to praktiniai sprendimai, pavyzdžiui, offline režimai ar „paskutinės versijos“ pateikimas, neretai tampa prieinami plačiau nei vienoje valstijoje. Vartotojams tai reikštų didesnę tikimybę, kad net ir už Kalifornijos ribų įsigytas žaidimas neliks bevertis, kai leidėjas nuspręs uždaryti serverius.

    Kas paskatino šias diskusijas

    Pastaraisiais metais žaidimų rinkoje ryškėja įtampa tarp skaitmeninių licencijų ir vartotojų lūkesčio, kad už sumokėtą produktą jie galės naudotis ilgą laiką. Diskusijas dar labiau įkaitino atvejai, kai išjungus serverius dalis žaidimų tapo praktiškai nebežaidžiami, net jei buvo įsigyti legaliai.

    Apie būtinybę užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą vis dažniau kalbama ir Europoje. Skaitmeninės rinkos augimas, prenumeratos modelių populiarėjimas ir vis dažnesnės serveriais paremtos žaidimų architektūros kelia klausimą, ar pirkėjas iš tiesų įsigyja produktą, ar tik laikiną prieigą.

    „Paaiškinkite, kodėl jums tai svarbu“, – sakė Kalifornijos Asamblėjos narys Chrisas Wardas, ragindamas žaidėjus aktyviai kreiptis į valstijos senatorius prieš svarstymus komitetuose.

    Jei Kalifornijos Senatas pritartų, tai galėtų tapti precedentu, kuris priverstų leidėjus atsargiau žiūrėti į skaitmeninių žaidimų „uždarymą“. Vartotojams tai būtų signalas, kad skaitmeninė nuosavybė ir prieigos tęstinumas gali tapti ne tik rinkodaros pažadais, bet ir teisiškai apibrėžtais įsipareigojimais.

  • „CD Projekt RED“ sukėlė audrą: „Wiedźmin 4“ gali likti be didelių papildymų po premjeros

    „CD Projekt RED“ sukėlė audrą: „Wiedźmin 4“ gali likti be didelių papildymų po premjeros

    „CD Projekt RED“ planuoja naują „Wiedźmin“ trilogiją išleisti per maždaug šešerius metus nuo pirmojo žaidimo debiuto. Toks tempas, apie kurį studija kalbėjo investuotojų susitikime, kelia abejonių, ar „Wiedźmin 4“ po pasirodymo sulauks didelių istorinių papildymų.

    Pastaraisiais metais studijos reputaciją stiprino ambicingi „Wiedźmin 3“ plėtiniai, kurie tapo savotišku kokybės etalonu visai RPG rinkai. Tačiau naujojoje sagoje, kurioje dėmesys turėtų krypti į Ciri, prioritetu gali tapti greitesnis pagrindinių žaidimų leidimas, o ne ilgas darbas ties atskirais plėtiniais.

    „Kaip minėta, planai yra gana ambicingi – siekiame per šešerius metus išleisti tris „Wiedźmin“ serijos žaidimus“, – sakė bendrovės vadovas Michałas Nowakowskis.

    „Kalbant atvirai, tokiu grafiku būtų sunku dar papildomai sukurti didelį išplėtimą būsimai trilogijai“, – pridūrė jis.

    Jei studija laikysis šios krypties, „Wiedźmin 4“ rinką pasiektų kaip labiau užbaigta, savarankiška istorija, o ne projektas, kurio pasakojimas vėliau reikšmingai plečiamas. Tai būtų aiškus pokytis gerbėjams, pripratusiems prie plataus masto turinio po pagrindinės kampanijos, tačiau kartu leistų greičiau sulaukti kitų sagos dalių.

    Tuo pat metu „CD Projekt RED“ dirba ir su kitais dideliais projektais, įskaitant pirmojo „Wiedźmin“ perdirbinį, kurį kuria išorinė komanda „Fool’s Theory“. Tokie paraleliniai darbai paprastai reikalauja nuolatinės kūrybinės priežiūros, kad skirtingi projektai neprasilenktų pasakojimo detalėmis ir visatos logika.

    Spaudimą terminams studija tikisi mažinti pasirinkdama plačiai pramonėje naudojamą technologinį pagrindą. „CD Projekt RED“ atsisako nuosavo „REDengine“ ir pereina prie „Unreal Engine 5“, o tai turėtų palengvinti specialistų paiešką ir paspartinti gamybą, nes rinkoje daugiau kūrėjų jau turi patirties su šiuo varikliu.

    Kol naujoji saga dar pakeliui, studija taip pat užsimena apie grįžimą prie ankstesnio hito. Skelbiama, kad „Wiedźmin 3“ turėtų sulaukti dar vieno naujo turinio papildymo, o jo pasirodymas siejamas su 2027 metais, taip palaikant susidomėjimą prekės ženklu prieš naujos trilogijos startą.

    „Wiedźmin 3“ plėtinių sėkmė anksčiau buvo įvertinta ir tarptautiniuose apdovanojimuose, o tai tik sustiprina lūkesčius dėl to, ką studija pateiks toliau. Dėl to bet kokia žinia apie galimai mažesnį turinį po „Wiedźmin 4“ premjeros tampa jautri tema bendruomenei ir gali nulemti, kaip bus vertinamas naujos strategijos pasirinkimas.

  • Bondas grįžo su trenksmu: „007 First Light“ per parą pritraukė 1,5 mln. žaidėjų

    Bondas grįžo su trenksmu: „007 First Light“ per parą pritraukė 1,5 mln. žaidėjų

    Po daugiau nei dešimtmečio pertraukos į žaidimų pasaulį sugrįžo pilnavertis Jameso Bondo nuotykis – „007 First Light“. Danijos studija „IO Interactive“ pranešė, kad per pirmąsias 24 valandas žaidimą įsigijo arba jį pradėjo žaisti daugiau nei 1 500 000 žmonių įvairiose platformose.

    Šis rezultatas apima kompiuterius ir dabartinės kartos konsoles, o dalis auditorijos aiškiai susitelkė „Steam“ platformoje. Vienu metu „Steam“ sistemoje žaidė daugiau nei 68 000 žmonių – tai išskirtinai aukštas rodiklis vieno žaidėjo kampanijai, kurioje nėra tradicinių internetinių režimų.

    „Dėkojame, kad buvote kartu per „007 First Light“ startą, už jūsų entuziazmą ir įspūdžius“, – sakė „IO Interactive“ atstovai socialiniuose tinkluose.

    „007 First Light“ pasakoja apie jauną agentą, kuris dar tik pradeda karjerą ir dažniau rizikuoja veikdamas impulsyviai, o ne šaltai apskaičiuodamas kiekvieną žingsnį. Pagrindiniam veikėjui veidą ir balsą suteikė aktorius Patrickas Gibsonas, o istorijos pasirinkimas leidžia kūrėjams laisviau formuoti Bondo pasaulį be griežtų ankstesnių interpretacijų rėmų.

    „IO Interactive“, geriausiai žinoma dėl „Hitman“ serijos, pasitelkė sukauptą patirtį, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra vien Hitman formulės perkėlimas į smokingą. Slapstymasis ir dedukcija išlieka svarbūs, bet veiksmas dažniau pereina į greitesnį tempą, o sprendimai neretai priimami spaudžiant laikui.

    Pasak pirmųjų apžvalgų, žaidimas labiausiai išsiskiria dinamiškomis artimos kovos scenomis, kurios kuria kinematografišką įspūdį. Bondo istorija taip pat neapsieina be didelio biudžeto pojūtį kuriančių gaudynių ir pabėgimų epizodų, įskaitant persegiojimus prie prabangaus „Aston Martin“ vairo.

    Kūrėjai jau užsiminė apie planus po išleidimo plėsti turinį: numatomos papildomos misijos, nauji įrankiai ir kiti žaidimo režimų elementai. Visgi artimiausiu metu prioritetu įvardijamas techninis stabilumas ir po starto aptiktų klaidų taisymas.

    Paskutinis plačiai minėtas didelis žaidimas apie agentą 007 buvo „007 Legends“, pasirodęs 2012 metais ir sulaukęs prastų įvertinimų. Todėl „007 First Light“ sėkmingas startas vertinamas kaip ženklas, kad Bondo vardas žaidimuose vėl gali tapti stipriu traukos centru.

  • Žaidėjams pažadėjo nemokamą The Outer Worlds atnaujinimą, bet konsolėse jis neveikia

    Žaidėjams pažadėjo nemokamą The Outer Worlds atnaujinimą, bet konsolėse jis neveikia

    Kompiuterinio žaidimo „The Outer Worlds“ kūrėjai iš studijos „Obsidian Entertainment“ susidūrė su žaidėjų pykčiu po pažado daliai pirkėjų suteikti nemokamą atnaujinimą į „Spacer’s Choice Edition“ versiją. Nors pasiūlymas skambėjo aiškiai, praktikoje jis ne visur suveikė.

    Problema išryškėjo tuomet, kai iš prekybos ir skaitmeninių parduotuvių buvo pradėta traukti originali „The Outer Worlds“ versija. Kaip kompensaciją „Obsidian Entertainment“ balandžio pabaigoje paskelbė, kad visi, kurie žaidimą savo bibliotekoje turėjo iki gegužės 27 dienos, atnaujintą „Spacer’s Choice Edition“ gaus nemokamai.

    Šis sprendimas buvo ypač patrauklus, nes anksčiau, pasirodžius atnaujintai versijai, daliai žaidėjų tekdavo primokėti apie 9 eurus. Be to, „Spacer’s Choice Edition“, po prasto starto 2023 metais, vėliau buvo taisoma atnaujinimais ir dabar apima visus anksčiau išleistus papildymus.

    Kur atnaujinimas neveikė?

    Didžiausias nusivylimas kilo „PlayStation“ ir „Xbox“ konsolių vartotojams: nemokamas atnaujinimas jiems paprasčiausiai nebuvo pritaikytas taip, kaip žadėta. Studija aiškino, kad kliūtis galėjo lemti platformų teisių bei prieigos valdymo sistema ir techniniai apribojimai.

    Žaidėjų reakcija socialiniuose tinkluose ir forumuose buvo aštri: dalis kaltino kūrėjus bandymu išvengti pažadų, kiti reikalavo aiškios kompensacijos. Tarp siūlymų skambėjo ir idėja laikinai nemokamai suteikti žaidimo papildymus, kad būtų atkurta dalis pasitikėjimo.

    Kodėl „Steam“ veikia, o konsolėse – ne?

    Įdomu tai, kad „Steam“ platformoje nemokamas atnaujinimas veikia sklandžiai, tad problema, panašu, susijusi ne su pačiu turiniu, o su skirtingomis skaitmeninių parduotuvių taisyklėmis. Konsolėse dažnai taikomi griežtesni licencijų, regionų, leidimų ir „leidimo į kitą leidimą“ mechanizmai.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad žaidimo leidybos istorija pasikeitė: „Obsidian Entertainment“ šiuo metu priklauso „Microsoft“, tačiau originalų „The Outer Worlds“ kadaise leido „Private Division“, anksčiau veikęs „Take-Two“ padalinys. Tokie struktūriniai pokyčiai kartais apsunkina ankstesnių leidimų sujungimą su naujais pasiūlymais skirtingose platformose.

    Ką gauna nukentėję žaidėjai?

    Dalį žaidėjų jau pasiekė individualūs sprendimai: klientų aptarnavimas kai kuriais atvejais išduoda kodus, leidžiančius atrakinti pilną atnaujintos versijos paketą ir papildymus. Vis dėlto studija kol kas nėra aiškiai įvardijusi vieno universalaus būdo, kaip bus išspręstas klausimas visiems, kurie atitiko sąlygas, bet atnaujinimo taip ir negavo.

    Toks atvejis primena, kad skaitmeniniai pažadai žaidimų industrijoje vis dažniau atsiremia į platformų politiką, automatinio teisių priskyrimo ribas ir skirtingus parduotuvių techninius standartus. Žaidėjai tikisi paprasto veikimo, tačiau realybėje net vienas netikslus pažado įgyvendinimo mechanizmas gali greitai virsti reputacine krize.

  • „Microsoft“ atideda „Fable“: bijo „Grand Theft Auto 6“ ir perpildo 2026-ųjų rudens kalendorių

    „Microsoft“ atideda „Fable“: bijo „Grand Theft Auto 6“ ir perpildo 2026-ųjų rudens kalendorių

    „Microsoft“ oficialiai pakeitė vieno svarbiausių „Xbox“ vaidmenų žaidimų planus: naujasis „Fable“ pasirodys ne 2026 metų pabaigoje, kaip tikėtasi, o 2027 metų vasarį. Sprendimas reiškia kelių mėnesių vėlavimą, tačiau kompanija jį vadina pragmatišku žingsniu.

    Pagrindinė priežastis – ypač ankšta 2026 metų rudens sezono konkurencija, kai tradiciškai vyksta didžiausi žaidimų leidimai prieš šventes. „Microsoft“ nenori, kad skirtingi jos pačios projektai tuo pačiu metu varžytųsi dėl tų pačių pirkėjų dėmesio ir biudžeto.

    Rinkoje tuo laikotarpiu laukiama ir itin didelio išorinio žaidėjo – „Rockstar Games“ kuriamo „Grand Theft Auto 6“. Tokios apimties leidimas paprastai „užgožia“ kitus naujus žaidimus, nes auditorija ir išlaidos pramogoms dažnai persiskirsto į vieną ryškiausią hitą.

    „Užtikrinsime jums išsamesnį, naują žvilgsnį į žaidimą“, – sakė „Xbox“ atstovai, komentuodami, kad laukiančiųjų bendruomenė artimiausiu metu sulauks daugiau informacijos.

    Naujų kadrų ir detalių tikimasi per „Xbox Games Showcase“, suplanuotą birželio 7 dieną. Tai turėtų tapti pirmąja rimtesne proga įvertinti, kokia kryptimi juda projektas, nes iki šiol viešumoje dominavo tik trumpi anonsai.

    Kuriamas „Fable“ yra pilnas serijos perkrovimas, patikėtas studijai „Playground Games“, labiausiai žinomai dėl „Forza Horizon“. Perėjimas nuo lenktynių prie atviro pasaulio fantastinio RPG industrijoje laikomas rizikingu, nes reikia ne tik kitokios dizaino filosofijos, bet ir kitokio turinio kūrimo tempo.

    Serija gerbėjams svarbi ir dėl istorijos: pirmasis „Fable“ pasirodė 2004 metais ir išsiskyrė tuo metu neįprasta moralės sistema, leidusia pasirinkimais formuoti herojaus reputaciją bei pasaulio reakcijas. Naujoje dalyje žadama išlaikyti savitą britišką humorą ir pasirinkimų laisvę, tačiau pritaikyti visa tai šiuolaikiniams lūkesčiams.

    Leidimo datos perkėlimas į 2027 metų vasarį atitinka dažnėjančią industrijos praktiką: dideli projektai vis dažniau vengiami leisti pačiame metų pabaigos pike, kad būtų daugiau erdvės marketingui ir mažesnė rizika „paskęsti“ tarp kitų gigantų. Žaidėjams tai reiškia ilgesnį laukimą, bet leidėjui – didesnę tikimybę, kad startas bus sklandesnis.

  • StarCraft 2 po 16 metų viską apvertė: „Blizzard“ kirto ekonomikai ir perrašė balansą

    StarCraft 2 po 16 metų viską apvertė: „Blizzard“ kirto ekonomikai ir perrašė balansą

    Praėjus 16 metų nuo serijos starto, realaus laiko strategija „StarCraft II“ sulaukė itin stambios balanso pataisos viešuosiuose testavimo serveriuose. „Blizzard“ praneša siekianti pailginti ankstyvąjį ir vidurinį žaidimo etapą, kad daugiau kovos vyktų žaidžiant su 1–3 bazėmis.

    „Stengėmės, kad šis testas sutelktų dėmesį į ankstyvojo ir vidurinio etapo pailginimą. Taip žaidėjai ilgiau gali varžytis turėdami nuo vienos iki trijų bazių“, – teigiama kūrėjų komentare.

    Didžiausia naujovė – drastiškai mažinamas pradinių darbininkų skaičius: vietoj 12 jų siūloma pradėti su 8. Toks modelis žaidime buvo įsitvirtinęs nuo „Legacy of the Void“ laikų, todėl korekcija iš esmės keičia pirmųjų minučių ekonomiką ir sprendimų seką.

    Kūrėjai taip pat peržiūrėjo mineralų ekonomikos parametrus startinėse bazėse, dėl ko kiekvienas ankstyvas pirkinys tampa rizikingesnis. Žaidime, kurį daugiau nei dešimtmetį tobulino ir profesionalai, ir reitinginių kovų bendruomenė, net nedidelė ekonomikos korekcija paprastai sukelia grandininį efektą visose strategijose.

    „Taip pat įvedėme pakeitimų, dėl kurių žaisti be patobulintų vartų tampa patrauklesnis kelias, ir padidinome bendrą strateginę įvairovę“, – aiškina „Blizzard“ atstovai.

    Daugiausia konkrečių balanso pakeitimų šiame teste skirta protosams. Vienas svarbiausių sprendimų – vartų persiuntimo technologiją perkelti iš pradinio pastato į kibernetikos branduolį, taip atidedant momentą, kai žaidėjai gali naudoti itin agresyvias ankstyvas atakas.

    Kartu su tuo suvienodintas vienetų persiuntimo laikas: dabar jis visais atvejais siekia 3 sekundes. Tai turėtų supaprastinti rizikos skaičiavimą tiek puolant, tiek ginantis, nes iki šiol skirtingos reikšmės versdavo žaidėjus kliautis sunkiau prognozuojamais intervalais.

    Šios pataisos reikšmė – ne vien kasdienėms reitinginėms kovoms. „StarCraft II“ ilgą laiką buvo vienas ryškiausių šiuolaikinio e. sporto simbolių, o dideli balanso pakeitimai paprastai persikelia ir į turnyrų metą: keičiasi atidarymai, laiko langai puolimams bei įprastos gynybos schemos.

    Kol kas tai – testavimo serverių etapas, todėl dalis sprendimų gali būti koreguojami pagal bendruomenės grįžtamąjį ryšį. Vis dėlto pati kryptis aiški: „Blizzard“ nori sulėtinti pirmąsias minutes, sumažinti automatiškai įsivažiuojančios ekonomikos įtaką ir priversti žaidėjus iš naujo pergalvoti seniai nusistovėjusius šablonus.

  • Nematomas „Steam“ hitas užkariavo žaidėjus: nemokamas RPG veikia tiesiai užduočių juostoje

    Nematomas „Steam“ hitas užkariavo žaidėjus: nemokamas RPG veikia tiesiai užduočių juostoje

    „Steam“ platformoje netikėtai į viršūnes iššovė nemokamas idle tipo RPG „TBH: Task Bar Hero“. Per pirmąsias dienas po pasirodymo jis sutraukė daugiau nei 100 000 vienu metu žaidžiančių žmonių, o tai itin retas rezultatas nedideliam, minimalistiniam projektui.

    Žaidimo idėja išskirtinė: jis veikia fone ir yra „paslėptas“ tiesiai operacinės sistemos užduočių juostoje. Tai reiškia, kad didžioji progreso dalis vyksta beveik nepastebimai, todėl žaidėjai gali įsijungti jį darbo metu ar naršydami internete, neskirdami nuolatinio dėmesio.

    „Tyrinėkite skirtingus regionus, stiprinkite herojus ir įrangą, kurkite strategijas ir nugalėkite monstrų ordas“, – taip kūrėjai apibūdina pagrindinį žaidimo ciklą.

    „TBH: Task Bar Hero“ remiasi automatinės eigos mechanika, kai herojai patys kaupia patirtį, renka grobį ir tobulina gebėjimus. Vizualiai jis primena paprastą pixel art stilių, tačiau kūrėjai bando kompensuoti minimalizmą turiniu ir progresijos sistema.

    Šiuo metu žaidime numatyti trys aktai ir keturi sudėtingumo lygiai. Taip pat žadama daugiau nei 500 unikalių daiktų, per 50 priešininkų tipų ir daugybė pasiekimų, kurie skatina grįžti ir ilgiau eksperimentuoti su veikėjų vystymu.

    Pastaruoju metu „Steam“ vis dažniau išpopuliarėja lengvai įsijungiami, trumpomis sesijomis žaidžiami projektai, ypač jei jie platinami nemokamai. Tokie žaidimai dažnai plinta per transliacijas ir socialinius tinklus, o sėkmę lemia paprasta pradžia, aiški progresija ir galimybė žaisti paraleliai su kitomis veiklomis.

    Kol kas neaišku, ar šis populiarumas išsilaikys ilgesnį laiką, tačiau faktas, kad nedidelė komanda sugebėjo atkreipti šimtų tūkstančių žaidėjų dėmesį, rodo stipriai pataikytą formatą. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo atnaujinimų tempo, balanso ir to, ar kūrėjai išlaikys įsitraukimą, kai praeis pirmoji susidomėjimo banga.

  • Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajonas iki 2030 metų planuoja 47 įkrovimo prieigas: kur atsiras naujos stotelės

    Vilniaus rajono savivaldybė ruošiasi sparčiau plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą: iki 2030 metų numatoma įrengti 47 naujas viešai prieinamas įkrovimo prieigas. Tikimasi, kad tai pagerins įkrovimo pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse ir sumažins kasdienio susisiekimo poveikį aplinkai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad augant elektromobilių skaičiui didėja ir praktinis poreikis įkrovimo taškus turėti arčiau įprastų maršrutų. Todėl planuojama, kad prieigos atsiras prie viešųjų įstaigų ir traukos taškų, kur gyventojai lankosi reguliariai.

    „Siekiame, kad elektromobilių įkrovimo prieigos būtų kuo arčiau gyventojų kasdienių maršrutų – prie seniūnijų, mokyklų, gydymo įstaigų, prekybos centrų ar lankomų viešųjų erdvių. Tai leis patogiau naudotis elektromobiliais ir prisidės prie švaresnės aplinkos“, – sakė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

    Šiuo metu Savivaldybės tarybai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo būtų tvirtinamas viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų planas iki 2030 metų. Dokumente prioritetas teikiamas vietoms, kur įkrovimas būtų lengvai pasiekiamas ir atlieptų didžiausius mobilumo poreikius.

    Didžiausia planuojamų įkrovimo prieigų koncentracija numatyta Nemėžio seniūnijoje, kur planuojamos 5 prieigos. Nemenčinės miesto, Pagirių ir Rudaminos seniūnijose planuojama po 4 prieigas, o kitose seniūnijose tinklas būtų plečiamas taip, kad prieigos būtų išdėstytos tolygiau ir pasiektų daugiau gyvenviečių.

    Projektą planuojama įgyvendinti pasitelkiant Europos Sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas. Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į įkrovimo tinklą yra viena iš priemonių, padedančių sudaryti patogesnes sąlygas vairuotojams ir skatinti transporto sektoriaus taršos mažinimą.