CP v2

Blog

  • Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Nafta šauna virš 95 eurų: Donaldas Trumpas svarsto eskaluoti karą su Iranu, krenta biržos

    Naftos kainas kelia karo rizika

    Pasaulinė naftos rinka ketvirtadienį reagavo į pranešimus, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto atnaujinti plataus masto kovines operacijas prieš Iraną. Dėl to „Brent“ etaloninė nafta šoktelėjo maždaug 5 proc. ir prekybos metu peržengė 95 eurų už barelį ribą.

    Remiantis rinkos duomenimis, „Brent“ pasiekė apie 95,6 euro už barelį, o JAV „WTI“ pabrango iki maždaug 84,3 euro. Toks judėjimas atspindi investuotojų baimę, kad konfliktas gali sutrikdyti tiekimą iš vieno jautriausių pasaulio regionų.

    Kas vyksta ir kodėl tai svarbu?

    JAV žiniasklaida skelbė, kad Pentagonas esą pavedė JAV Centrinei vadavietei užbaigti pasirengimą galimam didesniam smūgių etapui prieš Iraną. Pranešimuose akcentuojama, kad konkreti smūgių data neįvardyta, tačiau taikiniais galėtų tapti energetikos infrastruktūra ir branduoliniai objektai.

    Tokios žinios rinkoje įskaičiuoja vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, nes bet koks eskalavimas Persijos įlankos regione gali paveikti eksporto srautus. Didžiausias jautrumas tradiciškai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį vyksta reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    „Rinka bijo ne tik realių tiekimo sutrikimų, bet ir vien tik rizikos, kad jie gali prasidėti bet kurią akimirką“, – sako rinkos analitikai, vertindami staigius kainų šuolius geopolitinių krizių metu.

    Biržoms smogia infliacijos sugrįžimo baimė

    Kylant naftos kainoms, Europos akcijų biržos atsidarė neigiamai: investuotojai vertina, kad brangesnė energija gali vėl įkaitinti infliaciją. Toks scenarijus didina tikimybę, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, o tai paprastai slegia įmonių pelnus ir akcijų vertinimus.

    Kartu augo ir vyriausybių obligacijų pajamingumai, nes rinkos reaguoja į pinigų politikos riziką. Didesni pajamingumai reiškia brangesnį skolinimąsi, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir vartojimą.

    Papildomos įtampos: atsargos ir stichijos

    Naftos kainas aukštyn stumia ne vien geopolitika, bet ir pasiūlos veiksniai. Straipsnyje minima, kad JAV gamintojai laikinai sustabdė daugiau kaip 500 000 barelių per dieną gavybos Meksikos įlankoje dėl artėjančio uragano, o tokie sutrikimai trumpuoju laikotarpiu gali greitai sumažinti pasiūlą.

    Įtampa didėja ir dėl atsargų klausimo: tarptautinės institucijos pastaraisiais metais dažniau akcentuoja, kad atsargų politika tampa svarbiu stabilizavimo instrumentu, ypač kai rinką veikia karo rizika, gavybos ribojimai ir logistikos grandinių problemos.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad jos narės prireikus gali greitinti anksčiau pažadėtus naftos atsargų išleidimus į rinką, pirmenybę teikiant dyzelinui. Tai signalas, kad vyriausybės išlieka pasirengusios gesinti kainų šuolius, tačiau geopolitikos poveikis dažnai būna greitesnis už administracinius sprendimus.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Brangesnė nafta paprastai padidina degalų, logistikos ir gamybos kaštus, o tai gali atsispindėti prekių bei paslaugų kainose. Europoje tai ypač aktualu, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliacijos rodiklius ir centrinio banko sprendimų kryptį.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks nukreiptas į JAV ir Irano konflikto eigą bei bet kokius signalus dėl galimų smūgių masto. Ne mažiau svarbūs bus ir duomenys apie atsargas bei gavybos atsigavimą po stichinių sutrikimų.

  • „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung“ pelnas šovė 783 proc.: DI lustų bumas kelia ir TSMC, skaičiai pribloškia

    „Samsung Electronics“ paskelbė preliminarius 2026 metų trečiojo ketvirčio rezultatus, kurie atkreipė viso puslaidininkių sektoriaus dėmesį. Bendrovė nurodė, kad veiklos pelnas per metus išaugo 782,5 proc. ir pasiekė apie 71,5 mlrd. eurų.

    Tokia dinamika siejama su DI infrastruktūros bumu, kai duomenų centrai sparčiai didina investicijas į skaičiavimo galią. Ši paklausa ypač stipriai veikia atminties lustų segmentą, kuriame „Samsung“ yra viena didžiausių pasaulio žaidėjų.

    Kas tempia pelną į viršų

    Bendrovės duomenimis, ketvirčio pajamos sudarė apie 129,9 mlrd. eurų, o veiklos marža artėjo prie 55 proc. „Samsung“ šįkart nepateikė suskaidymo pagal padalinius, išsamesnius skaičius žada paskelbti spalio 29 dieną.

    Rinka pagrindinę priežastį mato didėjančioje didelės spartos atminties HBM paklausoje. HBM lustai naudojami kartu su DI spartintuvais, nes leidžia itin sparčiai tiekti duomenis skaičiavimo procesoriams, o tai tiesiogiai didina DI modelių mokymo ir veikimo našumą.

    Be HBM, kainas aukštyn stumia ir įtempta DRAM bei NAND pasiūla, kuri laiką po ankstesnio nuosmukio normalizuojama atsargiai. Dėl to atminties rinkoje susidaro situacija, kai paklausa auga greičiau nei gamybos pajėgumai.

    Investuotojai klausia: kiek tai tęsis?

    Nors rezultatai įspūdingi, „Samsung“ akcijos po prekybos Seule sesijos pigo, investuotojams fiksuojant pelnus. Rinkoje vis dažniau keliami klausimai, ar atminties kainų ir DI duomenų centrų investicijų ciklas išliks toks pat intensyvus ir 2027 metais.

    Analitikų vertinimu, svarbiausias rizikos veiksnys yra galimas didžiųjų debesijos tiekėjų investicijų tempo sulėtėjimas, jei DI paslaugų monetizacija neatitiktų išlaidų augimo. Kita rizika yra pasiūlos šuolis, jeigu keli gamintojai vienu metu reikšmingai padidintų HBM ir kitų atminties produktų gamybą.

    TSMC taip pat fiksuoja rekordus

    Tuo metu „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“ pranešė apie rekordinį ketvirtį pagal pajamas, kurias pakėlė pažangiausių lustų gamybos paklausa. Bendrovė skelbė, kad 2026 metų rugsėjo pajamos per metus ūgtelėjo 54,6 proc. ir siekė apie 14 mlrd. eurų.

    Iš mėnesinių rodiklių apskaičiuota, kad trečiojo ketvirčio pajamos pasiekė apie 41,8 mlrd. eurų, tai yra maždaug 51 proc. daugiau nei prieš metus. „TSMC“ yra pagrindinis pažangiausių gamybos technologijų tiekėjas daugeliui klientų, tarp jų ir „Nvidia“ bei „Apple“.

    Artimiausios savaitės rinkai bus svarbios dėl prognozių ir paklausos vertinimų: „TSMC“ pilnus ketvirčio rezultatus ir gaires turi pateikti spalio 15 dieną. „Samsung“ išsamią ataskaitą skelbs spalio 29 dieną, o papildomų signalų apie DI lustų ciklo tvarumą investuotojai lauks ir iš „Nvidia“ rezultatų.

  • „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    „Ryanair“ vadovas ramina dėl reaktyvinio kuro: trūkumo Europoje nebus, bet kainos kandžiosis

    Žemų kainų oro linijų „Ryanair“ generalinis direktorius Michaelas O’Leary teigia, kad Europoje reaktyvinio kuro trūkumo šią žiemą ir iki 2027 metų vasaros jis nesitiki, nors tiekimo grandines toliau veikia karinis konfliktas su Iranu ir įtampa Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, didžiausia problema keliautojams ir vežėjams išliks ne prieinamumas, o užsitęsusios aukštos kainos.

    Šie komentarai nuskambėjo Briuselyje vykusioje konferencijoje, kurią organizavo Airlines for Europe (A4E). Michaelas O’Leary pabrėžė, kad kuro tiekimas, jo vertinimu, turėtų išlikti stabilus, jei neįvyks naujų nenumatytų sukrėtimų, galinčių staigiai paveikti perdirbimo pajėgumus ar logistiką.

    Kodėl tiekimas gali išsilaikyti?

    Rinkos dalyviai pastaraisiais mėnesiais akcentavo, kad žiemą tradiciškai krenta sezoninė aviacinio kuro paklausa, todėl Europai lengviau subalansuoti atsargas. Papildomai prie to prisideda importo srautai iš Azijos, kurie, analitikų vertinimu, gali sumažinti riziką, kad atskirose rinkose pritrūks kuro.

    Europos Komisija anksčiau yra nurodžiusi, kad didesnė Europos Sąjungos naftos perdirbimo gamyklų gamyba ir alternatyvūs importo kanalai padeda patenkinti paklausą. Vis dėlto institucijos yra perspėjusios, kad bet koks reikšmingesnis eskalavimas Artimuosiuose Rytuose galėtų vėl sugriežtinti pasiūlą ir didinti kainų spaudimą.

    Kainos kyla greičiau nei nafta

    Nors dėl tiekimo situacija, anot „Ryanair“ vadovo, atrodo valdoma, kuro sąnaudos aviakompanijoms išlieka viena didžiausių eilučių biudžete. Aviacinio kuro kainos, rinkos vertinimu, kilo sparčiau nei žaliavinės naftos, nes karinių veiksmų fone daugiausia rizikų tenka ne gavybai, o perdirbimui ir produktų logistikai.

    Tarptautinės oro transporto asociacijos stebėsenos duomenys rodo, kad Europoje fiksuotos vienos aukščiausių vidutinių aviacinio kuro kainų pasaulyje. Rinkoje taip pat išsiplėtė vadinamasis priedas virš žaliavinės naftos kainos, o tai reiškia, kad galutinio produkto brangimas nebūtinai juda koja kojon su nafta.

    „Kuro Europoje užteks, tačiau kainos išliks aukštos dar 12–18 mėnesių“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Jo teigimu, spaudimą kainoms gali palaikyti keli veiksniai iš karto: ribotas perdirbimo pajėgumų lankstumas, atakų rizika prieš perdirbimo infrastruktūrą, taip pat tanklaivių prieinamumo ir logistikos ribojimai. Papildomą reikšmę turi ir tai, kad aviacinis kuras glaudžiai susijęs su dyzelino rinka, kurioje įtampa gali persiduoti ir aviacijai.

    Kaip tai veikia skrydžius ir keleivius?

    Aukštos kuro kainos oro linijoms reiškia didesnę riziką maršrutų pelningumui, ypač žiemos sezonu, kai paklausa mažesnė. „Ryanair“ jau yra signalizavusi, kad, siekdama sumažinti poveikį dėl brangesnio kuro, koreguoja žiemos skrydžių planus ir kiek sumažina visų metų keleivių tikslą.

    Keleiviams tai dažniausiai atsispindi keliais būdais: brangesniais bilietais populiariausiais laikais, griežtesne kainodara už papildomas paslaugas ir atsargesniu maršrutų planavimu mažesniuose oro uostuose. Rinkoje įprasta, kad vežėjai dalį rizikos dengia kuro apsidraudimu, tačiau ilgesnė brangimo banga dažniausiai vis tiek persiduoda kainoms.

    Tuo pat metu energetikos rinkose situaciją bandoma stabilizuoti ir politiniais sprendimais, įskaitant strateginių atsargų naudojimo spartinimą. Vis dėlto tokios priemonės paprastai greičiau padeda sušvelninti staigius šuolius, nei greitai grąžina kainas į ankstesnį lygį.

  • Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas įspėja: Persijos įlankos ekonomikos trauksis, nors nafta brangsta

    Pasaulio bankas prognozuoja, kad šeši Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių ūkiai šiemet vidutiniškai susitrauks 4,3 proc., nors naftos kainos yra pakilusios. Institucija teigia, kad Irano karo poveikis vis dar smarkiai smogia prekybai ir verslo aktyvumui regione.

    Anot Pasaulio banko, didesnės naftos kainos neatsvėrė sumažėjusių eksporto apimčių, todėl mažėja gavyba ir biudžeto pajamos. Tai reiškia, kad valstybės, kurių finansai glaudžiai susieti su energetikos sektoriumi, susiduria su dvigubu spaudimu: mažesniais kiekiais ir brangesne logistika.

    Nafta ir dujos: kainos kyla, kiekiai stringa

    Situaciją komplikuoja tiekimo grandinių sutrikimai ir rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Hormūzo sąsiaurį. Net jei dalis krovinių juda alternatyviais keliais, rinka išlieka jautri bet kokiems eskalacijos signalams, o draudimo ir frachto kaštai didina galutinę energijos kainą pirkėjams.

    Agentūrų skelbti preliminarūs laivybos duomenys rodė, kad rugsėjį dalį dienų regiono žalios naftos eksportas buvo pasiekęs arba viršijęs ikikarinį lygį. Vis dėlto Pasaulio bankas pabrėžia, kad metinė perspektyva išlieka nepalanki, nes svyravimai ir priverstiniai maršrutų pokyčiai mažina stabilumą.

    Dujų rinkoje išlieka neapibrėžtumas, ypač dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Italijos energetikos bendrovė „Edison“ pranešė, kad „QatarEnergy“ pratęsė force majeure pranešimą iki gruodžio pradžios, todėl negalės pristatyti dalies suplanuotų krovinių.

    Skaičiuota, kad nuo balandžio iki gruodžio pradžios paveikta 35 krovinių grandinė, tai atitinka apie 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų, turėjusių pasiekti Italijos Adrijos SGD terminalą. „Edison“ nurodė įsigijusi pakaitinius kiekius ir tikino galinti vykdyti įsipareigojimus klientams.

    Aviacija: mažiau keleivių, daugiau tuščių vietų

    Smūgį patiria ir antrasis Persijos įlankos regiono verslo ramstis, aviacija. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbė, kad rugpjūtį Viduriniųjų Rytų aviakompanijų keleivių srautai buvo 14,6 proc. mažesni nei prieš metus, o pasiūlyta sėdimų vietų talpa traukėsi 9,3 proc.

    Tokie skirtumai reiškia, kad lėktuvuose didėjo tuščių vietų dalis, nes paklausa krito greičiau nei pajėgumai. Kartu dalį keleivių perėmė regiono vežėjai, kai skrydžius atšaukė kai kurios Europos ar kitų šalių bendrovės, ieškodamos saugesnių maršrutų.

    Aviacijos konsultantas Omaras Hashmi atkreipė dėmesį, kad didieji vežėjai, tokie kaip „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“, aptarnauja tiek persėdimo srautus per savo centrus, tiek keliautojus, vykstančius į Persijos įlankos šalis. Maršrutų prailgėjimas dėl uždaromų oro erdvių didina degalų sąnaudas ir keičia skrydžių grafikus.

    „Kai oro erdvė uždaroma ir maršrutai pailgėja, skrydžių laikai pasikeičia, o tai tampa papildomu galvos skausmu“, – sakė Omaras Hashmi.

    Kas toliau: investicijos ir augimo perspektyva

    Kataras susitikime Dohoje pabrėžė, kad konfliktas kainuoja ne tik regionui, o visam pasauliui, nes energijos ir logistikos sukrėtimai persiduoda globalioms kainoms. Diplomatinės pastangos tęsiamos, tačiau verslas ir rinkos pirmiausia vertina realią riziką tiekimui ir transportui.

    Pasaulio bankas taip pat įspėjo, kad net ir pasibaigus ūmiam sutrikimų laikotarpiui augimą gali slopinti apgadinta infrastruktūra bei atidėtos investicijos. Tokie veiksniai paprastai veikia ilgiau nei kainų šuoliai, todėl regiono ekonomikos rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai bus atkurti srautai ir pasitikėjimas.

  • ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    ES auditoriai perspėja: ES skola iki 2027 metų gali pasiekti 1 000 000 000 000 eurų

    Auditoriai kelia aliarmą

    Europos Audito Rūmai naujausioje metinėje ataskaitoje perspėjo, kad Europos Sąjungos skola artimiausiais metais gali sparčiai augti ir iki 2027 metų pasiekti 1 000 000 000 000 eurų. Pagrindinė priežastis – pandemijos laikotarpiu pradėtas ekonomikos gaivinimo paketas ir su juo susijęs skolinimasis.

    Auditoriai taip pat fiksuoja augantį ES biudžeto išlaidų klaidų lygį ir ragina derybose dėl 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos nebekartoti sprendimų, kurie, jų vertinimu, išaugino rizikas. Europos Komisija tvirtina, kad kontrolės mechanizmai veikia, o dalis rizikų suvaldoma korekcijomis.

    Klaidų lygis viršija ribą

    Auditorių skaičiavimu, 3,8 proc. praėjusių metų ES biudžeto išlaidų, neįskaitant gaivinimo fondo, neatitiko ES ar nacionalinių finansavimo taisyklių. Rodiklis didėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir viršijo 2 proc. ribą, kurią auditoriai laiko reikšminga.

    Šis rodiklis savaime nereiškia sukčiavimo, tačiau rodo didesnę riziką, kad lėšos panaudotos netinkamai arba pažeidžiant procedūras. Auditoriai nurodė, kad atskirai kompetentingoms institucijoms perdavė ir įtariamo sukčiavimo atvejų, kuriuos toliau tiria atsakingos tarnybos.

    Didžiausios rizikos sritys

    Didžiausias klaidų lygis, auditorių vertinimu, fiksuotas sanglaudos politikoje, susijusioje su užimtumu, ekonomikos augimu ir regionų plėtra, taip pat žemės ūkio ir aplinkos srityse. Būtent čia dažniausiai pasitaiko sudėtingų taisyklių taikymo klaidų, viešųjų pirkimų pažeidimų ar netinkamų išlaidų deklaravimo.

    Europos Komisija pateikė mažesnius įverčius kai kurioms programoms ir teigė, kad skirtingi vertinimo metodai neleidžia tiesiogiai lyginti skaičių. Vis dėlto auditoriai pažymėjo, kad Komisijos skaičiavimai, jų manymu, gali būti per optimistiniai.

    Skola ir brangstantis aptarnavimas

    Auditoriai skaičiuoja, kad neapmokėta ES skola praėjusiais metais šoktelėjo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė 738 900 000 000 eurų, o dėl tęsiamo skolinimosi ji gali priartėti prie 1 000 000 000 000 eurų. Didžiausia dalis siejama su „NextGenerationEU“ programa, kurios įsipareigojimai turi būti grąžinti 2028–2058 metų laikotarpiu.

    Papildomą spaudimą biudžetui kelia palūkanų sąnaudos, kurios, auditoriams vertinant, išlieka didesnės nei planuota programos pradžioje. Dėl to didėja rizika, kad ateities biudžetuose teks rinktis tarp didesnių įnašų iš valstybių narių, naujų nuosavų ES pajamų šaltinių arba išlaidų karpymo.

    Pamokos iš gaivinimo fondo

    Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį į mechanizmą, kai lėšos mokamos pasiekus sutartus rodiklius ir tikslus, o ne kompensuojant realias išlaidas. Auditoriai nurodo atvejus, kai dalis išmokų buvo atlikta nepaisant to, kad kai kurios sąlygos, susijusios su rodikliais, viešaisiais pirkimais ar valstybės pagalbos reikalavimais, buvo įvykdytos nepakankamai tiksliai.

    „Ambicingiems biudžetams reikia ne mažiau ambicingų apsaugos priemonių“, – sakė Europos Audito Rūmų pirmininkas Tony Murphy.

    Komisija savo pozicijoje teigia, kad rizika šiame modelyje esą mažesnė, nes išmokos priklauso nuo pasiekimų patikros, o nustačius neatitikimų galima sulaikyti dalį lėšų ar reikalauti korekcijų. Tačiau auditoriai pabrėžia, kad kai kuriais atvejais įsipareigojimai buvo koreguojami jau po to, kai mokėjimai buvo inicijuoti, ir tam ne visada pakako įrodymų.

    Politinis spaudimas ir derybų fonas

    Įtampa dėl būsimo ES biudžeto didėja ir politiniu lygmeniu, nes dalis valstybių narių siekia mažesnio bendro biudžeto, argumentuodamos poreikiu konsoliduoti nacionalinius finansus. Kitos šalys ragina išlaikyti arba didinti finansavimą žemės ūkiui ir regionų politikai, akcentuodamos konkurencingumą ir socialinę sanglaudą.

    Auditoriai įspėja, kad be papildomų pajamų šaltinių arba aiškesnės ilgalaikės skolos grąžinimo strategijos ES gali susidurti su situacija, kai ambicijos nesutampa su realiomis finansavimo galimybėmis. Tai reikštų arba didesnius nacionalinius įnašus, arba griežtesnius prioritetų pasirinkimus kitame finansiniame laikotarpyje.

  • Mokslininkai sukūrė pirmąjį branduolinį laikrodį: jo tikslumas gali pakeisti GPS ir fiziką

    Mokslininkai sukūrė pirmąjį branduolinį laikrodį: jo tikslumas gali pakeisti GPS ir fiziką

    Austrijos ir Kinijos mokslininkai pranešė sukūrę pirmuosius branduolinius laikrodžius, galinčius laiko tėkmę matuoti pagal procesus ne elektronuose, o atomų branduoliuose. Tyrimų rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.

    Iki šiol tiksliausi prietaisai buvo atominiai laikrodžiai, kuriuose sekundės stabilumas siejamas su elektronų perėjimais tarp energijos lygių. Naujoji kryptis remiasi branduolio energijos būsenų kaita, kuri teoriškai turėtų būti atsparesnė išoriniams trikdžiams.

    Kaip veikia branduolinis laikrodis?

    Abiejų komandų sprendimų pagrindas yra retas izotopas toris-229, kurio branduolį galima sužadinti ultravioletine šviesa. Tai išskirtinis atvejis, nes daugumos branduolinių perėjimų energija per didelė, kad būtų patogiai valdoma lazeriais.

    Eksperimentuose buvo sukurta ultravioletinė lazerio spinduliuotė 148,4 nanometro bangos ilgio ir nukreipta į kalcio fluorido kristalus su torio-229 priemaiša. Mokslininkams pavyko „užrakinti“ lazerio dažnį į branduolinį perėjimą ir taip gauti stabilų atskaitos tašką laikui.

    Bandymų laikotarpiu laikrodžių stabilumas pasiekė maždaug vieną dalį iš kvadrilijono, tai yra apie 10⁻¹⁵. Praktikoje tai reiškia, kad per labai trumpus intervalus laikrodžio eiga išlieka itin pastovi, o būtent stabilumas yra svarbiausias tikslumo matas.

    Kodėl tai gali pakeisti technologijas?

    Tikslus laikas yra nematomas daugelio sistemų pamatas: nuo palydovinės navigacijos iki telekomunikacijų tinklų sinchronizavimo ir finansinių operacijų laiko žymų. Kuo geriau suderinti laikrodžiai, tuo tiksliau galima nustatyti padėtį ir patikimiau valdyti ryšio infrastruktūrą.

    Naujos kartos branduoliniai laikrodžiai teoriškai galėtų pagerinti GPS ir kitų navigacijos sistemų skiriamąją gebą, ypač ten, kur klaidas lemia ne tik palydovų signalų sklidimas, bet ir laiko matavimo netikslumai. Vis dėlto iki realaus pritaikymo dar teks spręsti miniatiūrizavimo, patikimumo ir masinės gamybos klausimus.

    Nauda fundamentinei fizikai

    Dar viena sritis, kurioje tikimasi proveržio, yra fundamentinė fizika. Itin stabilūs laikrodžiai leidžia ieškoti labai menkų efektų, pavyzdžiui, ar laikui bėgant nekinta fundamentinės konstantos, taip pat tiksliau matuoti gravitacijos poveikį laikui skirtinguose aukščiuose.

    Tokie eksperimentai svarbūs tikrinant teorinius modelius, kuriais bandoma paaiškinti dar neatsakytus klausimus, įskaitant tamsiosios materijos prigimtį. Dėl to branduolinių laikrodžių kūrimas vertinamas ne tik kaip inžinerinis pasiekimas, bet ir kaip naujas įrankis fizikos riboms stumti.

    Nors patys autoriai pabrėžia, kad konkrečių komercinių scenarijų dar neįvardija, pasiektas rezultatas laikomas įrodymu, kad branduolinis etalonas gali veikti realiame įrenginyje. Tai atveria kelią lenktynėms dėl dar stabilesnių laiko standartų ir naujų matavimo metodų.

  • Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžano energetikos milžinė „SOCAR“ meta iššūkį naftai: rengia 1,5 GW šuolį į žaliąją energetiką

    Azerbaidžanas, ilgą laiką siejamas su naftos ir dujų eksportu, vis aktyviau perbraižo savo energetikos strategiją. Šalies energetikos sektoriaus lyderė „SOCAR“ viešai deklaruoja, kad nori ne tik išlaikyti pozicijas tradiciniuose ištekliuose, bet ir sparčiai plėsti atsinaujinančių išteklių portfelį.

    Įmonės „SOCAR Green“ generalinis direktorius Elmyras Musajevas pristatė planus, pagal kuriuos vystoma daugiau kaip 1,5 gigavato atsinaujinančios generacijos. Portfelyje minimi saulės ir vėjo parkai, baterijų energijos kaupimo sprendimai ir naujos jungtys, galinčios atverti kelią prekybai elektra su regiono bei Europos rinkomis.

    Nuo vietinių parkų iki jungčių

    Vienu iš praktinių pavyzdžių įvardijamos investicijos į elektrą gaminančią infrastruktūrą, kuri tiesiogiai prijungiama prie nacionalinio tinklo. Azerbaidžano atsinaujinančios energetikos agentūros atstovas Faganas Abdurahmanovas aiškino, kad Gobustano saulės elektrinė saulės spinduliuotę verčia elektra ir ją perduoda į bendrą sistemą.

    Azerbaidžano kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją: po energetinių sukrėtimų didėja dėmesys tiekimo diversifikacijai, naujiems elektros srautams ir infrastruktūrai. Tokie projektai dažnai siejami su strateginiu tikslu sujungti skirtingus regionus ir mažinti priklausomybę nuo vieno energijos šaltinio.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Europai aktualus tampa ne tik naftos ar dujų klausimas, bet ir nauji elektros bei žaliosios energijos maršrutai. Viena iš dažniausiai aptariamų krypčių regione – technologinės ir fizinės jungtys, įskaitant povandeninius kabelius, kurie potencialiai galėtų didinti importo galimybes ir stabilizuoti kainas.

    Vis dėlto atsinaujinančios energetikos plėtra remiasi ne vien ambicijomis. Svarbiausiais iššūkiais tampa elektros tinklų pralaidumas, energijos kaupimo pajėgumai, leidimų procedūros, projektų finansavimas ir ilgalaikės sutartys, kurios užtikrina investicijų grąžą.

    Žaliosios energetikos lenktynės regione

    Azerbaidžano sprendimas intensyvinti atsinaujinančios energetikos projektus vertinamas ir kaip konkurencinis žingsnis regione. Kaukazo ir Kaspijos baseino šalys siekia pritraukti kapitalą bei technologijas, o tai reiškia didesnę konkurenciją dėl partnerystės su tarptautiniais investuotojais.

    „Mūsų tikslas – per atsinaujinančią energetiką stiprinti tiekimo saugumą ir kurti naujus ryšius su tarptautinėmis rinkomis“, – sakė Elmyras Musajevas.

    Artimiausiais metais pagrindinis klausimas bus, kaip greitai planuojami projektai virs realiai veikiančia generacija ir kaupimo pajėgumais. Nuo to priklausys, ar Azerbaidžanui pavyks iš naftos eksporto valstybės tapti reikšmingu žaliosios energetikos žaidėju regione.

  • Portugalijos 2027 metų biudžetas parlamente: PS žada neprieštarauti, numatomas perteklius

    Portugalijos 2027 metų biudžetas parlamente: PS žada neprieštarauti, numatomas perteklius

    Portugalijos Vyriausybė spalio 8 dieną pateikė parlamentui 2027 metų valstybės biudžeto projektą, patvirtintą Ministrų Taryboje likus dviem dienoms iki termino. Dokumentą parlamento pirmininkui José Pedro-Aguiar Branco įteikė finansų ministras Joaquim Miranda Sarmento.

    Tai trečiasis ministro pirmininko Luís Montenegro vadovaujamos Vyriausybės biudžetas, o jo priėmimas, kaip teigiama, vėl turėtų būti užtikrintas Socialistų partijos (PS) sprendimu nebalsuoti prieš. PS lyderis José Luís Carneiro anksčiau paskelbė, kad partija ketina susilaikyti per balsavimą dėl projekto pateikimo.

    PS kelia keturias sąlygas

    Socialistai susilaikymą sieja su keturiomis kryptimis: konstitucijos peržiūra, kurioje pagrindinį vaidmenį turėtų turėti PS ir PSD, dabar ir ateityje mokamų pensijų apsauga, investicijų projektų finansavimas pasibaigus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano laikotarpiui, taip pat parama audrų paveiktų savivaldybių ir regionų atsigavimui.

    Pagal parlamento darbotvarkę, balsavimas dėl biudžeto projekto bendrąja tvarka numatytas spalio 28 dieną. Detalios diskusijos ir balsavimai dėl atskirų straipsnių turėtų vykti nuo spalio 29 dienos iki lapkričio 24 dienos, o galutinis balsavimas planuojamas lapkričio 24 dieną.

    Opozicija spaudžia dėl mokesčių ir pensijų

    Komunistų partija ir Kairysis blokas jau pranešė ketinantys balsuoti prieš. Partija Chega taip pat grasino nepritarti, jei Vyriausybė nesutiks mažinti pensinio amžiaus, be to, kelia reikalavimus dėl mažesnio PVM degalams ir nulinio PVM daliai būtiniausių maisto produktų.

    Vyriausybė šiuos reikalavimus yra atmetusi, todėl derybos, tikėtina, koncentruosis į kitus kompromisus. Likusios politinės jėgos tuo metu dar nebuvo aiškiai įvardijusios, kaip balsuos.

    Augimas 2 proc. ir simbolinis perteklius

    Vyriausybė 2027 metams prognozuoja 2 proc. ekonomikos augimą ir biudžeto perteklių, kuris turėtų siekti 0,1–0,2 proc. bendrojo vidaus produkto. Finansų ministras pabrėžė, kad tiksli „erdvė deryboms“ priklausys nuo sprendimų dėl priemonių paketo ir jų įtakos viešiesiems finansams.

    Skaičiuojama, kad jau patvirtintos priemonės, kurios ir 2027 metais toliau veiks viešuosius finansus, kitąmet turės apie 4,8 mlrd. eurų poveikį. Į šį vertinimą dar neįtrauktos naujos iniciatyvos, kurios gali atsirasti galutinėje biudžeto projekto versijoje.

    „Tikiuosi vaisingų diskusijų, kurios pagerins žmonių gyvenimą labai sudėtingu metu“, – sakė Portugalijos prezidentas António José Seguro.

    Mokesčių mažinimas ir išlaidų spaudimas

    Biudžete numatomas tolesnis gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, koreguojant tarifų laiptelius, mokesčio atskaitymus ir minimalios pragyvenimo ribos taikymą. Vyriausybė taip pat planuoja mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus nuo pirmo iki šešto laiptelio po 0,3–0,5 procentinio punkto.

    Šių pakeitimų poveikis vertinamas apie 400 mln. eurų, o dalis pokyčių jau turėtų atsispindėti 2026 metais taikomuose išskaičiavimuose iš darbo užmokesčio. Tuo pat metu Vyriausybė pripažįsta, kad didžiausią spaudimą biudžetui kelia pensijos, viešojo sektoriaus atlyginimai ir skolos aptarnavimo išlaidos.

    Socialinėje srityje numatomas 50 eurų priedas prie solidarumo papildomos išmokos vyresnio amžiaus žmonėms, o orientacinė suma 2027 metais turėtų siekti 720 eurų. Taip pat planuojamas minimalios algos didinimas nuo 920 iki 970 eurų, laikantis ankstesniame trišaliame susitarime numatytos didinimo trajektorijos.

    Viešajame sektoriuje galioja daugiametis susitarimas, pagal kurį 2027 metais numatomas 2,30 proc. atlyginimų augimas ir ne mažesnis nei 60,52 euro didėjimas. Jei susitarimas bus vykdomas, minimalus bazinis atlyginimas valstybės tarnyboje galėtų kilti iki 995,51 euro.

    Biudžeto svarstymas parlamente, tikėtina, taps testu, kaip Portugalijai pavyks suderinti mokesčių mažinimo pažadus su augančiomis socialinėmis išlaidomis, investicijų tęstinumu po ES paramos ciklų ir siekiu išlaikyti perteklių. Galutinės projekto korekcijos priklausys nuo derybų su partijomis ir ekonominės situacijos vertinimų artimiausiais mėnesiais.

  • Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietija netikėtai kelia BVP prognozę: eksportas ir DI bumas atlaikė Irano karo smūgį

    Vokietijos vyriausybė pakėlė šių metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,3 proc., kai pavasarį buvo numatyta 0,5 proc. Pasak ekonomikos ministerijos, didžiausia Europos ekonomika pasirodė atsparesnė, nei manyta, nepaisant energetikos šoko ir geopolitinės įtampos.

    Atnaujintos prognozės sumažina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui, kurį oponentai kritikuoja dėl pernelyg lėto ekonomikos gaivinimo. Pastaruosius kelerius metus Vokietija balansavo ties stagnacijos riba, o verslas skundėsi brangia energija, silpnesne išorės paklausa ir didėjančia konkurencija.

    „Vokietijos ekonomika pasirodė tvirtesnė, nei buvo prognozuota pavasarį“, – sakė ekonomikos ministrė Katherina Reiche.

    Kas pakeitė prognozę?

    Pagrindiniu teigiamo poslinkio veiksniu įvardijamas užsienio prekybos atsigavimas. Vyriausybė tikisi, kad eksportas šiemet augs 3,7 proc. ir taip atsvers 2025 metais fiksuotą 0,9 proc. kritimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad po Irano karo pradžios dalis užsienio pirkėjų skubėjo kaupti atsargas, todėl išaugo paklausa vokiškoms prekėms, tarp jų plienui, trąšoms ir aliuminiui. Toks išankstinis užsakymų bumas trumpuoju laikotarpiu gali didinti gamybą, nors vėliau dažnai seka užsakymų normalizacija.

    DI bumas ir pramonės užsakymai

    Vyriausybė prognozėse akcentuoja ir pasaulinę investicijų bangą į dirbtinį intelektą, ypač duomenų centrų plėtrą. Ši tendencija, pasak ministerijos, didina paklausą Vokietijoje gaminamai aukštos pridėtinės vertės įrangai, pavyzdžiui, lazeriams, puslaidininkių gamybos technikai bei aušinimo sistemoms.

    Duomenų centrų plėtra Europoje siejama ir su energetikos bei tinklų pajėgumų klausimais, nes DI sprendimai didina elektros poreikį. Dėl to pramonės atsigavimas Vokietijoje vis labiau priklauso nuo stabilios energijos tiekimo kainos, investicijų į tinklus ir greitesnių leidimų išdavimo.

    Infliacijos rizika ir vangus vartojimas

    Nors eksporto perspektyvos gerėja, vyriausybė perspėja, kad namų ūkių vartojimas išliks silpnas, nes brangesnė energija kelia vartotojų kainas. Skelbiama, kad rugsėjį infliacija Vokietijoje pasiekė 3,3 proc., o tai yra aukščiausias lygis per beveik trejus metus.

    Ministerija tikisi, kad infliacija šiemet vidutiniškai sieks 2,7 proc., o 2027 metais gali didėti iki 3,0 proc. Tuo metu realus namų ūkių išlaidų augimas, įvertinus infliaciją, prognozuojamas itin nuosaikus: atitinkamai 0,3 proc. ir 0,5 proc.

    Vokietijos valdžia, reaguodama į pabrangusius degalus, yra paskelbusi laikiną degalų akcizo sumažinimą. Tačiau ekonomistai paprastai pažymi, kad tokios priemonės labiau amortizuoja trumpalaikį šoką, o ilgalaikį augimą lemia investicijos, produktyvumas ir verslo aplinka.

    Žvilgsnis į 2027 ir 2028 metus

    Ekonomikos ministerija taip pat pakėlė 2027 metų augimo prognozę iki 1,1 proc., kai anksčiau buvo numatyta 0,9 proc. Teigiama, kad ateinančiais metais augimą turėtų palaikyti didesnės viešosios išlaidos gynybai ir infrastruktūrai.

    Kartu prognozuojama, kad 2028 metais augimas lėtės iki 0,6 proc. Tai rodo, kad net ir atsigaunant eksportui, Vokietijai išlieka struktūriniai iššūkiai: energijos kaina, demografinis spaudimas darbo rinkai, pramonės konkurencingumas ir globalios prekybos taisyklių nepastovumas.

    Oficiali 2026 metų augimo prognozė, pasak ministerijos, iš esmės sutampa su didžiųjų Vokietijos ekonominių institutų vertinimais. Rinkoms svarbiausia, ar eksporto pagyvėjimą papildys tvaresnis vidaus vartojimas ir investicijos, nes būtent tai lemtų stabilesnę ekonomikos plėtrą.

  • Priklausomybė moterims kerta skaudžiau: kodėl jos tyli ilgiau ir pagalbos ieško per vėlai

    Kodėl moterys rečiau kreipiasi?

    Nors priklausomybių gydymo įstaigose moterų vis dar mažiau nei vyrų, specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia mažesnį problemos mastą. Dažnai moterys ilgiau slepia vartojimą, o pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai žala sveikatai ir santykiams jau būna didelė.

    Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, pernai moterys sudarė 29 proc. gydytis atėjusių pacientų. Medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė sako, kad viena svarbiausių priežasčių yra gėda ir baimė būti nuteistai aplinkinių.

    „Baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip bloga mama gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Prie tylėjimo prisideda ir praktiniai barjerai: vaikų priežiūra, finansinė priklausomybė nuo partnerio, smurto situacijos šeimoje, ribotos galimybės suderinti darbą su gydymu. Dėl to pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma, net kai problemą jau mato artimieji.

    Vėliau pradeda, greičiau įklimpsta

    Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį teleskopo efektą: moterys žalingai vartoti neretai pradeda vėliau nei vyrai, tačiau priklausomybė joms gali išsivystyti per trumpesnį laiką. Šis dėsningumas aprašomas ne tik alkoholio, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais.

    Priklausomybės eigą gali spartinti biologiniai veiksniai, įskaitant hormonų įtaką smegenų atlygio sistemai. Dėl to daliai moterų pakanka trumpesnio vartojimo laikotarpio, kad išryškėtų nekontroliuojamas potraukis ir kasdienybę griaunantys padariniai.

    Ta pati alkoholio dozė moters organizmui dažnai sukelia didesnę koncentraciją kraujyje nei panašaus svorio vyrui. Tai siejama su fiziologiniais skirtumais, įskaitant mažesnį organizmo vandens kiekį, todėl žala kepenims, širdžiai ir nervų sistemai gali atsirasti greičiau.

    Emocijos, trauma ir atkryčio rizika

    Anot specialistų, moterų vartojimas dažniau susijęs su emociniu skausmu ir bandymu susireguliuoti savijautą. Tarp moterų, turinčių priklausomybę, dažniau nustatomi nerimo ir depresijos simptomai, valgymo sutrikimai, potrauminio streso požymiai.

    „Alkoholis neretai pasirenkamas kaip priemonė bent laikinai sumažinti nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą, o vartojimas dažniau persipina su santykiais ir partnerio įtaka“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Skiriasi ir atkryčio „trigeriai“: moteris, pasak tyrimų apžvalgų, dažniau paveikia konfliktai, įtampa ir neigiamos emocijos, o vyrus dažniau išprovokuoja socialinės situacijos, kuriose alkoholis įprastai vartojamas. Dėl to gydyme vis daugiau dėmesio skiriama emocijų reguliavimui ir trauminių patirčių atpažinimui.

    Kai pagalba pritaikyta moterims

    Respublikinis priklausomybės ligų centras yra organizavęs užsiėmimų ciklą, skirtą tik moterims, ir dalyvės nurodė, kad tokioje aplinkoje lengviau kalbėti apie jautrias patirtis. Pasak specialistų, saugi ir nevertinanti erdvė ypač svarbi toms, kurios patyrė smurtą ar ilgą laiką gyveno nuolatinėje gėdoje.

    Lyčiai jautrus gydymas, anot K. Šulskės, apima ne tik priklausomybės simptomų mažinimą, bet ir gretutinių psichikos sveikatos sunkumų gydymą. Taip pat svarbus paslaugų lankstumas, kad moterys realiai galėtų derinti gydymą su vaikų priežiūra ir darbu.

    „Priklausomybė yra išgydoma liga, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala moters fizinei ir emocinei sveikatai bei jos santykiams su šeima“, – sakė Kotryna Šulskė.

    Atskirą riziką kelia ir ilgas raminamųjų bei migdomųjų vartojimas. Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau skelbti duomenys rodo, kad benzodiazepinai Lietuvoje vartojami ilgai, nors jie paprastai rekomenduojami trumpalaikiam taikymui, o ilgesnis vartojimas didina priklausomybės ir nutraukimo simptomų tikimybę.

    Medikai pabrėžia, kad bandant nutraukti šiuos vaistus gali sustiprėti nerimas, grįžti nemiga, pasireikšti kiti abstinencijos požymiai. Vyresniame amžiuje ilgalaikis vartojimas siejamas ir su didesne griuvimų, kaulų lūžių bei atminties sutrikimų rizika.

    Pagalbos kreipimasis, pabrėžia specialistai, nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir psichologinė pagalba, tuo daugiau galimybių sustabdyti žalą ir grįžti į stabilesnį gyvenimą.

    Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė