CP v2

Blog

  • Lietuvių DI sprendimas Švedijoje keičia savivaldybių darbą: pranešimai surūšiuojami per sekundes

    Duobė kelyje, neveikiantis gatvės šviestuvas ar ant važiuojamosios dalies nuvirtęs medis gyventojui dažniausiai yra keli paspaudimai telefone. Savivaldybei tai tampa proceso pradžia: reikia suprasti problemos tipą, įvertinti skubumą, patikrinti, ar apie tai jau nebuvo pranešta, ir paskirti užduotį atsakingiems darbuotojams.

    Lietuvos dirbtinio intelekto bendrovė „AAI Labs“ kartu su maždaug 99 tūkst. gyventojų turinčia Sundsvalio savivaldybe Švedijoje sukūrė prototipą, kuris automatizuoja pirmąją šio darbo dalį. Sistema skirta tam, kad gyventojui pranešti būtų kuo paprasčiau, o savivaldybės darbuotojai iš karto gautų jau susistemintą ir prioritetais suskirstytą darbų eilę.

    Mažiau trinties gyventojui

    Komandos sumanymas paprastas: gyventojas neturi žinoti savivaldybės vidinės struktūros ir kategorijų, kad galėtų pranešti apie problemą. Pranešimas pateikiamas nufotografavus situaciją, pažymėjus vietą GPS duomenimis arba žemėlapyje ir pridėjus trumpą aprašymą, kurį galima ir diktuoti.

    Tokio tipo sprendimuose svarbi ir grįžtamojo ryšio grandinė. Prototipe gyventojas gauna pranešimo numerį, o pateikęs el. pašto adresą gali būti informuojamas apie tolesnę eigą, kad nekiltų jausmas, jog pranešimas dingo sistemoje.

    Kaip DI nustato prioritetą

    „AAI Labs“ sukurtame „FixFlow“ prototipe dirbtinis intelektas analizuoja nuotrauką ir tekstą, o tada priskiria kategoriją, įvertina skubumą ir ieško galimų dublikatų netoliese. Sprendimas kuriamas taip, kad darbuotojams nereikėtų rankiniu būdu peržiūrėti kiekvieno pranešimo nuo nulio.

    Viename bandomajame scenarijuje gyventojas praneša apie kelio važiuojamojoje dalyje nuvirtusį medį ir apraše nurodo, kad pravažiuoti neįmanoma. Sistema tokį pranešimą atpažįsta kaip galimą pavojų saugumui, suteikia jam aukščiausią prioritetą ir perkelia į eilės pradžią, kad reakcija būtų greitesnė.

    Vis dėlto žmogaus sprendimas išlieka būtinas. Darbuotojai gali pakeisti kategoriją ar prioritetą, o tais atvejais, kai DI nusprendžia, jog situacija nepatenka į savivaldybės atsakomybę, galutinį patvirtinimą turi duoti žmogus, nes panašiai atrodantys objektai gali būti tiek viešoje, tiek privačioje teritorijoje.

    Kur tokie sprendimai prigyja

    Tokia automatizacija aktuali ne tik savivaldybėms. Panašų pranešimų srautą kasdien tvarko būsto administravimo, komunalinių paslaugų, infrastruktūros priežiūros organizacijos, kur svarbu greitai atskirti avarinius atvejus nuo mažesnio skubumo darbų ir sumažinti pasikartojančių pranešimų naštą.

    Prototipe numatyta, kad organizacija galėtų prisitaikyti kategorijas, prioritetų taisykles ir rizikos zonas be programuotojų įsikišimo. Pavyzdžiui, galima apibrėžti teritoriją aplink ligoninę ar intensyvaus eismo vietas, kur pranešimai automatiškai vertinami griežčiau.

    Projektas taip pat sukonstruotas taip, kad savivaldybės duomenys nebūtų naudojami dirbtiniam intelektui mokyti ar testuoti. Toks principas viešajame sektoriuje svarbus dėl duomenų apsaugos, valdymo skaidrumo ir pasitikėjimo technologija.

    Rugpjūtį komanda prototipą testavo pagal iš anksto parengtus scenarijus, nenaudodama realių gyventojų duomenų. Prieš pradedant diegimą realiame naudojime dar reikėtų patikrinti, ar pranešimą iš tiesų galima pateikti greičiau nei per minutę, atlikti prieinamumo auditą, peržiūrėti švediškus tekstus ir integruoti sprendimą su savivaldybės vidinėmis sistemomis.

    Testavimas parodė ir tipinę tokių sprendimų riziką: automatizuotas susiejimas gali pernelyg agresyviai sujungti skirtingus objektus į vieną gedimą. Dėl to prototipe koreguota logika, o gyventojui numatytas papildomas patvirtinimas, kai sistema siūlo, kad pranešimai gali sutapti.

  • NVO tarybų proveržis savivaldybėse: per metus neveikiančių sumažėjo iki 12 – kas pasikeitė?

    Per metus Lietuvoje ryškėja teigiami pokyčiai savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikloje. Platformoje nvotarybos.lt paskelbti atnaujinti tyrimo duomenys rodo, kad neveikiančių NVO tarybų turinčių savivaldybių sumažėjo nuo 20 2025 metais iki 12 2026 metais.

    Vertinime taikomas šviesoforo principas: žalia spalva žymi aktyviai veikiančią NVO tarybą, geltona – iš dalies veikiančią, o raudona – neveikiančią arba tokią, apie kurią viešai nerasta aktualios informacijos. 2026 metais žaliai įvertintų savivaldybių skaičius išaugo iki 16, o geltonai – iki 32.

    Kas padeda taryboms veikti

    Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė Jolita Petraitienė teigia, kad pažanga dažniausiai atsiranda tada, kai savivaldybės sudaro realias sąlygas dialogui ir bendradarbiavimui. Pasak jos, iš anksčiau raudonai įvertintų 20 savivaldybių net 13 per metus padarė apčiuopiamą žingsnį į priekį.

    „Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą“, – sakė J. Petraitienė.

    Tyrimo išvados siejamos ir su praktinėmis priemonėmis, kurios padeda taryboms pereiti nuo formalaus egzistavimo prie reguliaraus darbo. 2026 metų vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, o savivaldybėms taip pat siūlomos individualios konsultacijos bei vizitai, padedantys įsivertinti situaciją ir susitarti dėl konkrečių veiksmų.

    Tauragės pavyzdys: dialogas kasdieniuose sprendimuose

    Kaip veikia nuoseklus bendradarbiavimas, iliustruoja Tauragės rajono patirtis. Savivaldybėje akcentuojama, kad operatyvus ryšys tarp NVO ir administracijos padeda spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius klausimus, susijusius su finansavimu, projektais ar infrastruktūra.

    „Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas“, – sakė Tauragės savivaldybės administracijos atstovė Rita Matemaitienė.

    Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė pabrėžia, kad NVO įsitraukimas didina sprendimų kokybę, kai organizacijų atstovai dalyvauja komisijose ir pasiūlymai pasiekia politinį lygmenį. Tai, pasak jos, padeda idėjas paversti darbais, o gyventojams – greičiau pajusti rezultatą.

    Didžiausias iššūkis – tęstinumas ir viešumas

    Naujausi duomenys kartu išryškino ir silpnąją grandį: NVO tarybų veiklos tęstinumo užtikrinimą. Penkiose savivaldybėse, kurios 2025 metais buvo vertintos žaliai, 2026 metais fiksuotas prastesnis įvertinimas, dažnai dėl pasibaigusios kadencijos ir užsitęsusio naujos sudėties suformavimo.

    „Svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai“, – sakė J. Petraitienė.

    NVO tarybų indeksas nuo šiol bus atnaujinamas kasmet, remiantis viešai prieinama informacija ir patvirtinta vertinimo metodika. Tai leidžia stebėti pokyčius laike ir aiškiau matyti, kur savivaldybėms reikia stiprinti ne tik pačią tarybą, bet ir skaidrią komunikaciją su bendruomenėmis.

  • Ministerija dalija 40,8 mln. eurų: kas gali gauti iki 1,5 mln. inovacijoms regionuose

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 40,8 mln. eurų kvietimą Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui, siekiančiam vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Pinigai skirti padėti įmonėms kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, spartinti jų parengimą rinkai ir stiprinti bendradarbiavimą su mokslo partneriais.

    Ministerija pabrėžia, kad kvietimu siekiama nukreipti didesnę investicijų dalį į regionus ir didinti inovatyvių darbo vietų skaičių už didmiesčių ribų. Kartu akcentuojamas tikslas pritraukti užsienio investicijas į MTEP veiklas, kad Lietuvos įmonės dažniau taptų ne tik gamintojomis, bet ir technologijų kūrėjomis.

    Kam numatytos lėšos?

    Didžiausia dalis, iki 32,1 mln. eurų, planuojama naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimui ir tyrėjų įtraukimui į įmonių MTEP veiklas. Finansavimas gali būti nukreiptas ir intelektinės nuosavybės apsaugai, ankstyvajai bandomajai gamybai bei sprendimų išbandymui, kad kelias iki rinkos būtų trumpesnis.

    Dar iki 8,7 mln. eurų numatyta priemonėms, susijusioms su tiesioginių užsienio investicijų pritraukimu į MTEP, taip pat bendradarbiavimo ir technologijų mainų tarp įmonių skatinimu. Tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose konkurencingumą lemia gebėjimas greitai perkelti tyrimų rezultatus į komercinius produktus.

    Kokios sumos ir kas gali teikti paraiškas?

    Vienam projektui planuojama skirti nuo 100 tūkst. iki 1,5 mln. eurų, o projektai bus atrenkami konkurso būdu. Finansavimą galės gauti mažos ir vidutinės įmonės, didelės įmonės, jei jos bendradarbiauja su MVĮ, taip pat užsienio investuotojai, kurie vykdo ar planuoja vykdyti MTEP veiklas regione.

    Projektų partneriais galės būti įmonės bei mokslo ir studijų institucijos. Praktikoje toks modelis dažnai laikomas vienu efektyviausių, nes leidžia įmonei pasiekti trūkstamas kompetencijas, o mokslui suteikia aiškesnį kelią į rezultatų pritaikymą versle.

    Prioritetas – sveikatos technologijos

    Ministerija nurodo, kad finansavimas bus teikiamas projektams, atitinkantiems sumaniosios specializacijos prioritetą sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje. Tai apima kryptis, kuriose inovacijos dažniausiai reikalauja ilgesnių tyrimų, prototipavimo, bandymų ir reguliacinio pasirengimo etapų.

    Paraiškas administruojančiai Inovacijų agentūrai galima teikti iki 2027 metais vasario 8 dienos. Kvietimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o vertinant projektus paprastai didžiausias dėmesys skiriamas MTEP turiniui, komerciniam potencialui ir partnerystės kokybei.

    „Dirbame, kad bent 30 proc. naujų investicijų pasiektų Lietuvos regionus. Šios investicijos sudaro sąlygas inovatyvioms idėjoms tapti realiais produktais – nuo jų sukūrimo ir išbandymo iki parengimo rinkai“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

  • „Via Lietuva“ meta 17 mln. eurų į A12: remontuos 13 km kelio, 4 viadukus ir Dubysos tiltą

    Prasideda A12 ruožo atnaujinimas

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda daugiau kaip 13 kilometrų magistralinio kelio A12 ruožo paprastąjį remontą Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Darbams numatyta apie 17 mln. eurų su PVM, o pabaiga planuojama iki 2027 metų lapkričio.

    Tvarkomas ruožas driekiasi nuo 67,256 iki 80,416 kilometro ir apima atkarpą nuo Šiaulių rajono Bubių seniūnijos iki Kelmės rajono savivaldybės Kukečių seniūnijos. Projekte numatoma atnaujinti ne tik dangą, bet ir su eismu susijusią infrastruktūrą.

    Bus remontuojami viadukai ir Dubysos tiltas

    Vienas svarbiausių darbų – penkių statinių remontas: keturių viadukų ir tilto per Dubysą. „Via Lietuva“ nurodo, kad tiltas pastatytas daugiau kaip prieš 50 metų, todėl atnaujinimas apims ne vien kosmetinius darbus.

    Planuojama atnaujinti važiuojamosios dalies dangą ir hidroizoliaciją, tvarkyti perdangas bei atramas, įrengti naujus atitvarus ir deformacinius pjūvius. Taip pat bus sutvarkytos vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos, kurios yra kritiškai svarbios ilgaamžiškumui ir saugumui.

    Skelbiama, kad remontuojant Dubysos tiltą bus įrengti nauji šalitilčių blokai, skiriamosios juostos gelžbetoninės plokštės ir atitvarai. Numatyta pašalinti perdangos ir atramų pažaidas bei atkurti trūkstamas konstrukcijų dalis.

    Dėmesys eismo saugai ir viešajam transportui

    Be dangos remonto, projekte numatyta sutvarkyti kelkraščius ir skiriamąją juostą, sankryžas, nuovažas, greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Taip pat bus atnaujintos eismo organizavimo priemonės, apsauginiai atitvarai ir įspėjamieji stulpeliai.

    Ruože planuojama atnaujinti šešias viešojo transporto stoteles, pritaikant jas patogesniam ir saugesniam naudojimui, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius žmones. Atnaujinimai turėtų pagerinti ir pėsčiųjų patekimą į stoteles, kas keliuose su intensyvesniu eismu neretai tampa viena didžiausių saugos spragų.

    Numatyta atnaujinti ir 76,50 kilometre esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokios aikštelės magistraliniuose keliuose svarbios tiek vairuotojų poilsiui, tiek saugesniam sustojimui, kai prireikia techninės pagalbos ar pertraukos kelionėje.

    Projektą įgyvendina AB „Eurovia Lietuva“, o sutarties vertė siekia apie 17 mln. eurų su PVM. „Via Lietuva“ taip pat skelbia, kad A12 atnaujinimas bus tęsiamas ir kitais metais, planuojant remontuoti 2,46 kilometro ruožą Tauragėje, kur kelias sutampa su Dariaus ir Girėno gatve.

    „Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių ir daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų bei tunelių. Pastaraisiais metais kelių remonto programose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik dangai, bet ir statinių būklei, nes būtent tiltai ir viadukai dažnai tampa didžiausia ilgalaike rizika eismo saugai ir biudžetui.

  • Skandalas Vilniaus rajone: teismas įpareigojo, bet įgaliojimas nepasirašytas – kreipėsi į VTEK

    Vilniaus rajono savivaldybėje bręsta konfliktas dėl tarybos sprendimo vykdymo ir atstovavimo teisme. Seimo narys Česlav Olševski kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydamas įvertinti savivaldybės pareigūnų veiksmus ir neveikimą.

    Kreipimesi teigiama, kad taryba, būdama savarankiška atsakovė administracinėje byloje, dėl susidariusios situacijos negali pilnai įgyvendinti procesinių teisių. Ginčas Regionų administraciniame teisme siejamas su vietinės reikšmės kelių ir gatvių prioritetais bei Rūtų gatvės asfaltavimu.

    Kas nutiko dėl atstovavimo teisme?

    Pasak tarybos narių pateiktos informacijos, taryba posėdyje priėmė sprendimą pavesti vicemerei D. Narbut atstovauti tarybai teisme. Nurodoma, kad meras 2026 metų rugpjūčio 21 dieną pasirašė tarybos sprendimą, o šis sprendimas nebuvo panaikintas ar pakeistas.

    Taryba taip pat bandė aktyviai dalyvauti procese: pateikė atsiliepimą ir prašė suteikti pasirinktai atstovei prieigą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. Tačiau, kaip nurodoma, teismas išaiškino, kad vien tarybos sprendimo nepakanka ir būtinas mero įgaliojimas.

    Kreipimesi rašoma, kad teismas nustatė 14 kalendorinių dienų terminą trūkumui pašalinti. Vis dėlto, teigiama, per šį laiką reikiamas įgaliojimas taip ir nebuvo išduotas.

    Kur įstrigo įgaliojimo pasirašymas?

    Pagal pateiktą informaciją, įgaliojimo projektas buvo parengtas ir pateiktas derinti bei pasirašyti, tačiau derinimas sustojo savivaldybės administracijos Teisės skyriuje. Tarybos narių teigimu, iki termino pabaigos projektas nebuvo nei suderintas, nei atmestas, nei grąžintas taisyti.

    Taip pat nurodoma, kad atsakingiems asmenims buvo priminta apie artėjančią termino pabaigą, o meras apie situaciją informuotas tiesiogiai. Nepaisant to, pasibaigus terminui įgaliojimas nebuvo išduotas, o tarybai nebuvo pateiktas paaiškinimas.

    Dėl to, kaip teigiama kreipimesi, liko neaiškus atsiliepimo priėmimo klausimas, o pasirinkta atstovė negavo prieigos prie elektroninės bylos. Taryba nurodo negalinti operatyviai susipažinti su bylos medžiaga ir reaguoti į kitų proceso dalyvių dokumentus.

    Kokius galimus pažeidimus prašoma įvertinti?

    Seimo narys prašo VTEK pagal kompetenciją įvertinti, ar įgaliojimo neišdavimas galėjo pažeisti mero pareigas ir teisėtumo principą. Kreipimesi taip pat keliami klausimai dėl teismo procesinių sprendimų vykdymo reikalavimų laikymosi.

    Be to, prašoma įvertinti situaciją Valstybės politikų elgesio kodekso kontekste, akcentuojant sąžiningumo, atsakomybės ir pagarbos valstybei principus. Kreipimosi autoriaus vertinimu, susidariusi padėtis kelia abejonių dėl gero administravimo ir institucijų bendradarbiavimo.

    „Jeigu šios aplinkybės pasitvirtintų, įgaliojimo neišdavimas galėtų sudaryti pagrindą vertinti galimą pareigų nevykdymą ir teisėtumo principo pažeidimą“, – sakė Česlav Olševski.

    Kreipimesi prašoma išsiaiškinti visas aplinkybes, surinkti reikalingus dokumentus ir paaiškinimus bei įvertinti mero veiksmus ar neveikimą. Taip pat prašoma apie priimtą sprendimą informuoti raštu.

  • Marijampolėje atsidaro „Albadenta“: žada priimti tą pačią dieną ir sutelkti 30 odontologų

    Kitą savaitę Marijampolėje veiklą pradės nauja odontologijos klinika „Albadenta“. Daugiau kaip dešimtmetį Alytuje veikianti klinika, plėsdama savo veiklą, Marijampolėje pristatys sukauptą profesinę patirtį ir savo veiklos filosofiją – kokybišką gydymą grįsti žmogišku, pagarbiu ir kiekvienam pacientui prieinamu bendravimu.

    Naujoji klinika įsikurs atskirame, specialiai odontologijos paslaugoms suprojektuotame pastate. Čia dirbs daugiau kaip 30 odontologijos specialistų komanda, vienoje vietoje teiksianti visas pagrindines odontologijos paslaugas – nuo profilaktinės priežiūros ir terapinio gydymo iki implantacijos, protezavimo, burnos chirurgijos, periodontologijos, endodontinio gydymo bei kompleksinių dantų atkūrimo sprendimų.

    „Albadenta“ vadovas Andrius Nevecka sako, kad sprendimas plėstis į Marijampolę buvo nuoseklus klinikos augimo etapas. „Marijampolė man visada atrodė gyvas, verslus ir augantis miestas. Per dešimt veiklos metų Alytuje išaugome iki vienos didžiausių klinikų Pietų Lietuvoje, o savo burnos sveikatą mums jau patikėjo daugiau kaip 20 tūkstančių pacientų. Nemažai jų atvyksta ir iš Marijampolės bei aplinkinių vietovių, todėl natūraliai kilo mintis mūsų paslaugas priartinti prie šio regiono žmonių“, – pasakoja A. Nevecka.

    Dešimtmetį kaupta patirtis ir daugiau kaip 20 tūkst. pacientų

    Alytuje veikianti „Albadenta“ per dešimtmetį nuosekliai augo tiek komandos, tiek teikiamų paslaugų apimtimi. Klinikos vadovo teigimu, vienas svarbiausių pasitikėjimo rodiklių yra tai, kad didžioji dalis naujų pacientų į kliniką ateina rekomenduoti šeimos narių, draugų ar pažįstamų. „Rekomendacija odontologijoje reiškia labai daug. Žmogus kitam rekomenduoja tik tada, kai pats jaučiasi gavęs ne tik profesionalų gydymą, bet ir dėmesį, aiškius atsakymus bei pagarbų bendravimą. Todėl mums svarbu kiekvieną darbą atlikti sąžiningai, kruopščiai ir atsakingai“, – sako jis.

    Pasak A. Neveckos, Marijampolės klinikoje bus laikomasi tų pačių gydymo ir pacientų priežiūros standartų, kurie jau pasiteisino Alytuje. Būsimos gydytojų komandos branduolį sudarys klinikoje „Albadenta“ jau dirbantys ir pacientų pasitikėjimą pelnę specialistai. Tai patyrę įvairių sričių odontologai, dalis jų dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, rengia mokymus ir dalijasi profesinėmis žiniomis su kitais sveikatos priežiūros specialistais. Klinika nuolat investuoja į gydytojų kvalifikacijos tobulinimą Lietuvoje ir užsienyje, iš dalies finansuoja mokymus, skatina dalyvauti konferencijose, kursuose bei tarptautiniuose kongresuose.

    Marijampolėje planuojama teikti visų pagrindinių sričių odontologijos paslaugas. Specialistų komanda bendradarbiaus tarpusavyje spręsdama ir sudėtingas, kelių skirtingų sričių gydytojų įsitraukimo reikalaujančias klinikines situacijas. „Norime, kad pacientui nereikėtų ieškoti skirtingų specialistų keliose gydymo įstaigose. Mūsų tikslas – vienoje vietoje įvertinti visą situaciją, sudaryti aiškų gydymo planą ir nuosekliai lydėti žmogų viso proceso metu“, – teigia A. Nevecka.

    Pagalba tą pačią dieną

    Pasak klinikos vadovo, vienas svarbiausių naujosios klinikos tikslų – kad profesionali odontologinė pagalba būtų lengvai prieinama pacientams. Planuojama, kad žmogus, kuriam ūmiai suskaudo dantį ar prireikė neatidėliotinos odontologinės pagalbos, bus priimtas tą pačią dieną.

    Klinikos darbo laikas bus pritaikytas dirbantiems pacientams – numatoma dirbti nuo 9 iki 19 valandos. Esant skubiai situacijai pacientai galės susisiekti su klinikos komanda ir po įprastų darbo valandų ar savaitgalį, gauti pirminę konsultaciją ir informaciją, kaip elgtis iki artimiausio galimo vizito. „Kai žmogui skauda, jam svarbu žinoti, kad neliks vienas su savo problema. Siekiame būti prieinami ne tik formaliai, bet ir žmogiška prasme – atsiliepti, išklausyti, patarti ir kuo greičiau suteikti reikalingą pagalbą“, – pabrėžia klinikos vadovas.

    Siekiant, kad gydymas būtų prieinamas platesniam pacientų ratui, klinika planuoja bendradarbiauti su Valstybine ligonių kasa. Taip pat bus sudaryta galimybė už odontologijos paslaugas atsiskaityti dalimis.

    Lanksčiai bus planuojamas ir iš užsienio trumpam grįžtančių lietuvių gydymas. Kadangi emigracijoje gyvenantys pacientai Lietuvoje dažnai turi ribotą laiką, klinikos komanda stengsis iš anksto suderinti tyrimus, konsultacijas ir procedūras taip, kad gydymo kelias būtų kuo aiškesnis ir patogesnis.

    Moderni diagnostika ir tikslus gydymo planavimas

    Naujojoje klinikoje bus įrengti modernūs odontologijos kabinetai ir naudojama šiuolaikinė diagnostikos bei gydymo įranga.

    Klinikoje veiks naujos kartos mažos apšvitos trimatis kompiuterinis tomografas, leidžiantis tiksliai įvertinti dantų, žandikaulių, kaulo ir aplinkinių anatominių struktūrų būklę. Skaitmeniniams dantų atspaudams bus naudojami intraoraliniai skeneriai, o sudėtingam dantų šaknų kanalų gydymui – optinis „Leica“ mikroskopas.

    Esant poreikiui, dantų atkūrimas ir implantacija bus planuojami skaitmeniniu būdu. Chirurginiai gidai leis iš anksto numatyti implanto padėtį ir procedūrą atlikti pagal individualią paciento anatomiją bei būsimą protezavimo rezultatą.

    „Technologijos mums svarbios ne dėl pačių technologijų. Jos padeda tiksliau diagnozuoti, išsamiau suplanuoti gydymą, sumažinti netikėtumų tikimybę ir pacientui aiškiau parodyti, kokia yra jo situacija bei kokius sprendimus galime pasiūlyti“, – aiškina A. Nevecka.

    Atskirai odontologijai suprojektuotas pastatas

    Klinika įsikurs visiškai naujame, išskirtinės architektūros pastate, suprojektuotame atsižvelgiant į odontologijos klinikos darbo specifiką. Jame bus įrengti modernūs kabinetai, erdvi registratūra ir patogios laukimo zonos.

    Pastatas bus pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo, regos ar kitų negalių. Kliniką bus patogu pasiekti tiek viešuoju, tiek nuosavu transportu. Nors ji įsikurs miesto pakraštyje, vieta bus gerai matoma, netoli Marijampolės ligoninės. Šalia numatyta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo stotelėmis.

    Ypatingas dėmesys skiriamas ne tik gydymo kabinetams, bet ir visai klinikos aplinkai. Maždaug 67 arų sklype kuriamas gausiai apželdintas parkas, apimantis vidinį klinikos kiemą ir erdves už pastato. Jame įrengti japoniškos architektūros elementai, augs bonsai ir kiti dekoratyviniai augalai. „Norėjome sukurti aplinką, kuri ramintų, lėtintų tempą ir padėtų žmogui bent šiek tiek atsipalaiduoti dar prieš įžengiant į gydytojo kabinetą. Mums svarbu, kad pacientas čia jaustųsi ne kaip įprastoje gydymo įstaigoje, o estetiškoje, ramiai nuteikiančioje erdvėje, kurioje kiekviena detalė – nuo interjero iki vaizdo už lango – prisideda prie bendros patirties“, – pasakoja A. Nevecka.

    Šiltuoju metų laiku pacientai galės laukti ar pailsėti vidiniame kieme, apsuptame žalumos. Klinikos vadovo teigimu, toks sprendimas ypač svarbus žmonėms, kuriems vizitas pas odontologą vis dar kelia įtampą.

    Gydytojo ir paciento santykis – partnerystė

    Nors moderni įranga, patyrę specialistai ir tinkamai suplanuotos erdvės turi svarbią reikšmę, A. Nevecka pabrėžia, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas žmogiškam ryšiui. „Paslaugų spektras skirtingose klinikose gali būti panašus, tačiau skiriasi tai, kaip žmogus jaučiasi viso gydymo metu. Mums svarbu ne tiesiog suteikti paslaugą, o išgirsti pacientą, paaiškinti jo situaciją, aptarti galimus sprendimus ir kartu pasirinkti tinkamiausią kelią“, – sako jis.

    Klinikoje siekiama, kad pacientas nebūtų pasyvus gydymo stebėtojas. Jam turi būti suprantamai paaiškinta diagnozė, galimi gydymo būdai, jų privalumai, ribotumai ir eiga. Toks įtraukimas, pasak klinikos vadovo, padeda mažinti nežinomybę, kurti pasitikėjimą ir siekti geresnių gydymo rezultatų.

    „Santykį tarp gydytojo ir paciento pirmiausia suprantame kaip partnerystę, paremtą atvirumu, pagarba ir pasitikėjimu. Dantų gydymas nėra vienkartinė paslauga. Tai visas kelias iki siekiamo rezultato, o dažnai – ir ilgalaikis ryšys, kai pacientas pas mus sugrįžta profilaktinei priežiūrai ir rekomenduoja kliniką savo artimiesiems“, – teigia A. Nevecka.

    Atsakomybė už gydymo rezultatą

    Klinikos vadovas pabrėžia, kad darbuotojams keliami aukšti profesinės kokybės ir atsakomybės standartai. „Kai žmogus patiki mums savo sveikatą, negalime ieškoti pasiteisinimų. Stengiamės viską atlikti maksimaliai gerai, o jeigu nutinka nenumatyta situacija ar rezultatas neatitinka to, ko siekėme, prisiimame atsakomybę ir ieškome būdo problemą kuo greičiau išspręsti“, – sako A. Nevecka.

    Pasak jo, pastebėti trūkumai ar gydymo metu kilusios nenumatytos situacijos klinikoje sprendžiamos operatyviai. Net ir tais atvejais, kai problema nėra tiesiogiai susijusi su klinikos darbu, komanda stengiasi padėti pacientui rasti sprendimą ir pasirūpinti, kad jis neliktų vienas su savo rūpesčiu. Tokį požiūrį klinika sieja su ilgalaike reputacija ir pacientų pasitikėjimu, kuris, pasak vadovo, užsitarnaujamas ne pažadais, o kasdieniais sprendimais.

    Siekis tapti patikimu ilgalaikiu partneriu

    Kalbėdamas apie naujosios klinikos viziją, A. Nevecka sako norintis, kad „Albadenta“ Marijampolėje būtų vertinama dėl specialistų kompetencijos, gebėjimo spręsti sudėtingas ir kompleksines situacijas bei nuoširdaus požiūrio į žmogų.

    „Norėtume tapti viena iš klinikų, apie kurias Marijampolės žmonės pirmiausia pagalvotų prireikus odontologinės pagalbos. Tačiau tokio pasitikėjimo negalima pareikalauti – jį reikia užsitarnauti. Todėl mūsų tikslas yra kiekvienam pacientui parodyti, kad jo problema mums iš tiesų rūpi, kad galime ją profesionaliai įvertinti ir pasiūlyti aiškų, pagrįstą sprendimą“, – teigia klinikos vadovas.

    Pasak jo, naujosios „Albadenta“ klinikos plėtra grindžiama ne tik didesniu paslaugų prieinamumu, bet ir siekiu keisti pačią odontologinio gydymo patirtį. Moderni diagnostika, įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, apgalvota aplinka ir pagarbus bendravimas turėtų padėti pacientams gydymą suvokti ne kaip neišvengiamą nemalonią procedūrą, o kaip aiškų, ramų ir profesionaliai valdomą procesą.

  • Savivaldybėms jau dabar siunčia signalą: nuo 2027-ųjų keičiasi žemės reformos pirkimai

    Nacionalinė žemės tarnyba ruošiasi pokyčiams, kurie nuo 2027 metų sausio 1 dienos palies savivaldybes: dalis valstybinės žemės administravimo funkcijų bus perduota vietos valdžiai. Dėl to savivaldybėms teks perimti ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo paslaugų pirkimus.

    Apie tai NŽT savivaldybių atstovams kalbėjo antrajame teminiame seminare, skirtame praktiniams pirkimų organizavimo klausimams. Akcentuota, kad ruoštis reikia iš anksto, kad pasikeitus funkcijų vykdytojui neatsirastų darbų pertrūkis ir reformos procesai nesustotų.

    „Žemės reformos projektų tęstinumui svarbu ruoštis jau dabar, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos būtų užtikrintas nepertraukiamas darbų vykdymas“, – sakė NŽT atstovė Rimantė Rasickienė.

    Iki 2026 metų pabaigos šių paslaugų pirkimus organizuoja NŽT, tačiau vėliau iniciatyva ir atsakomybė pereis savivaldybėms. Praktikoje tai reiškia, kad vietos administracijos turės pačios planuoti pirkimų apimtis, įsivertinti biudžetus ir parengti dokumentus, kad paslaugos būtų perkamos laiku.

    NŽT rekomenduoja savivaldybėms jau dabar susidaryti aiškų būsimų darbų žemėlapį: kokiose teritorijose ir kokių paslaugų reikės, kaip bus skaidomos pirkimo dalys, kokie bus sutarčių terminai ir preliminari pirkimo vertė. Toks pasirengimas leidžia sumažinti riziką, kad 2027 metais bus vėluojama skelbti konkursus arba pritrūks tiekėjų pajėgumų.

    Seminare aptarta, kad pirkimo dokumentuose ypač svarbu tiksliai aprašyti techninę specifikaciją, tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pasiūlymų vertinimo kriterijus. Taip pat būtina atlikti rinkos tyrimą ir realistiškai įvertinti, kiek kainuos suplanuotos apimtys, ypač tais atvejais, kai darbai užsakomi etapais pagal faktinį poreikį.

    NŽT patirtis rodo, kad žemėtvarkos paslaugų pirkimai dažnai būdavo skaidomi į kelias dalis, apimančias vienos ar kelių savivaldybių teritorijas. Tiekėjams paprastai keliami reikalavimai turėti teisę rengti ir įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompetentingus specialistus bei pakankamus pajėgumus dirbti visą sutarties laikotarpį.

    Didelė dalis rizikų kyla ne konkurso paskelbimo metu, o vėliau administruojant sutartį, todėl savivaldybėms priminta iš anksto nusimatyti užsakymų apimtis, terminus ir finansavimą. Užsakymas turi būti suplanuotas taip, kad paslauga būtų ne tik atlikta, bet ir iki sutarties pabaigos būtų spėta tinkamai priimti darbus bei atsiskaityti.

    Žemės reformos žemėtvarkos projektai apima daugiau nei vien sklypų suprojektavimą. Į šią paslaugų grandinę paprastai patenka laisvos valstybinės žemės duomenų atnaujinimas, dokumentacijos rengimas, viešas svarstymas, derinimo procedūros, o įgyvendinimo etape ir ribų bei kelių ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas.

    NŽT pabrėžia, kad savivaldybėms, perimančioms naujas funkcijas, svarbiausia matyti visą procesą nuo planavimo iki galutinio atsiskaitymo su rangovu. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos žemės reformos darbai vyktų be sutrikimų, o gyventojai ir institucijos nepatirtų papildomų vėlavimų tvarkant nuosavybės ir valstybinės žemės naudojimo klausimus.

  • Vienaragio mąstymas mokykloje: 3 įgūdžiai, kurie vaikui vėliau atneša didžiausią naudą

    Mokykloje dažnai daugiausia dėmesio skiriama akademinėms žinioms, tačiau darbo rinka vis aiškiau rodo, kad vien pažymių nepakanka. Vis dažniau ieškoma žmonių, gebančių pastebėti problemą, sujungti skirtingas žinias ir sukurti praktišką sprendimą. Būtent todėl kūrybiškumas ir problemų sprendimas laikomi universaliais įgūdžiais, kuriuos verta ugdyti dar mokantis.

    Asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė pabrėžia, kad retai vienas žmogus būna vienodai stiprus visose srityse. Vieni puikiai išmano technologijas ar matematiką, bet jiems sunku sugalvoti, kur šias žinias pritaikyti. Kiti, atvirkščiai, greitai pamato problemą ir turi idėją, bet stokojama techninių įgūdžių ją įgyvendinti.

    „Technologinės žinios, kūrybiškumas ir problemų sprendimas yra neatsiejami, o geriausi rezultatai atsiranda, kai skirtingos stiprybės susijungia komandoje“, – sakė Gintarė Verbickaitė.

    Problemų sprendimo galima išmokti

    Kaip ir užsienio kalbos ar matematika, problemų sprendimas stiprėja per praktiką ir nuoseklų bandymą. Pradėti galima nuo artimiausios aplinkos: mokyklos kasdienybės, klasės susitarimų, judėjimo iki mokyklos, laisvalaikio erdvių ar net valgyklos įpročių. Tokios temos vaikams suprantamos, todėl lengviau pereiti nuo idėjos prie realaus veiksmo.

    Sprendžiant konkrečią problemą dažniausiai prireikia kelių skirtingų gebėjimų iš karto. Duomenims ir priežastims suprasti padeda matematika bei gamtos mokslai, idėjoms generuoti reikalingas kūrybiškumas, o susitarti su bendruomene neįmanoma be komunikacijos. Taip teorija tampa įrankiu kurti, o ne tik atsakyti į užduoties klausimą.

    Ekspertai taip pat akcentuoja drąsą prisiimti atsakomybę: pastebėjau problemą ir tikiu, kad galiu prie jos sprendimo prisidėti. Toks požiūris svarbus ne tik būsimiems technologijų specialistams, nes daugelyje profesijų vertinama iniciatyva ir gebėjimas savarankiškai ieškoti efektyvesnių sprendimų.

    Kodėl svarbu eksperimentuoti?

    Idėją verta tikrinti kuo anksčiau, net jei ji dar toli nuo galutinio produkto. Dažnai pakanka maketo, vizualaus pavyzdžio ar mažo eksperimento, kuris padeda greitai pamatyti, kas veikia, o kas ne. Tokia praktika ugdo kritinį mąstymą ir įprotį remtis įrodymais, o ne vien nuojauta.

    Ne mažiau svarbu mokėti keisti kryptį: pirmoji idėja ne visada būna geriausia. Kai moksleivis įvertina rezultatą, įvardija, kas nesuveikė, ir patobulina sprendimą, nesėkmė tampa mokymosi dalimi. Tokį procesą stiprina mokytojų ir tėvų dėmesys ne vien galutiniam rezultatui, bet ir tam, ką vaikas išbandė bei ko išmoko.

    Programa, skatinanti kurti sprendimus

    Kūrybiškumo ir problemų sprendimo įgūdžiai dažniausiai stipriausiai auga praktinėse veiklose, kuriose reikia sukurti apčiuopiamą rezultatą. Viena iš tokių iniciatyvų Baltijos šalyse yra tarptautinė programa „Solve for Tomorrow“, skirta moksleiviams. Jos metu jaunimas ieško realių problemų ir žingsnis po žingsnio kuria sprendimus, remdamasis mokslo bei technologijų žiniomis.

    Programos vadovė Eglė Tamelytė pabrėžia, kad svarbus ne tik galutinis sprendimas, bet ir pats paieškos procesas: problemos įvardijimas, idėjos testavimas ir tobulinimas. Pasak jos, technologijos jaunuoliams dažnai yra kasdienis įrankis, tačiau didžiausia vertė atsiranda tada, kai jie pereina nuo vartojimo prie kūrimo ir mokosi atsakingai pritaikyti žinias realioms situacijoms.

    „Solve for Tomorrow“ yra „Samsung“ socialinės atsakomybės iniciatyva, Baltijos šalyse vykstanti jau šeštąjį sezoną. Programoje moksleiviai skatinami kurti sprendimus, kurie spręstų aplinkos, bendruomenės ar kasdienius iššūkius, ir taip auginti gebėjimus, praversiančius nepriklausomai nuo būsimos profesijos.

  • Pabėgėlių integracija Lietuvoje stringa: kas trukdo įsidarbinti ir kodėl regionai lieka nuošalyje

    Pabėgėlių integracija Lietuvoje pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių socialinės politikos iššūkių, ypač po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Ekspertai pabrėžia, kad sėkmę lemia ne tik atvykusių žmonių pastangos, bet ir institucijų bei visuomenės pasirengimas priimti, įtraukti ir užtikrinti paslaugų prieinamumą.

    Priėmimo ir integracijos agentūros Integracijos koordinavimo skyriaus vedėja Monika Žitkė sako, kad per kelerius metus pagalbos sistema tapo labiau patyrusi. Daugiau savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų išmoko greičiau spręsti praktinius klausimus, o informacijos bei priemonių, padedančių naujai atvykusiems orientuotis, atsirado daugiau.

    Kas labiausiai stabdo integraciją?

    Didžiausia kliūtis, kurią dažniausiai įvardija patys pabėgėliai, yra kalbos barjeras. Jis tiesiogiai veikia galimybes įsidarbinti, naudotis sveikatos apsauga, švietimo paslaugomis ir sklandžiai tvarkyti kasdienius reikalus, ypač mažesnėse savivaldybėse.

    Kita jautri sritis – būstas ir jo įperkamumas. Net ir turint darbą, ilgalaikės nuomos paieškos dažnai užsitęsia, o tai trukdo stabiliai planuoti gyvenimą, vaikų ugdymą ir integraciją į bendruomenę.

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovė ryšiams su Lietuvos Respublikos Vyriausybe Renata Kuleš atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių integraciją lėtina kvalifikacijos pripažinimo procedūros. Kai ankstesnė profesinė patirtis neatsispindi darbo rinkoje, didėja rizika įstrigti žemesnės kvalifikacijos darbuose, o motyvacija ilgainiui silpnėja.

    „Integracija nėra vienpusis procesas – jos sėkmei svarbios ne tik paties žmogaus pastangos, bet ir priimančios visuomenės atvirumas, įsitraukimas bei pasirengimas priimti“, – sakė Monika Žitkė.

    Darbas ir kalba – pagrindiniai prioritetai

    Integracijos praktika rodo, kad darbingo amžiaus žmonėms svarbiausi poreikiai dažniausiai išlieka darbas ir kalbos mokymasis. Stabilus įsidarbinimas paprastai tampa lūžio tašku, nes kartu atveria kelią finansiniam savarankiškumui, socialiniams ryšiams ir greitesniam kalbos progresui.

    Vyresnio amžiaus žmonėms prioritetai dažniau susiję su būstu ir sveikatos priežiūra. Nors paslaugų prieinamumas palaipsniui gerėja, praktikoje kliūtimi vis dar tampa eilės, geografinis atstumas iki paslaugų ir kainos, ypač kai reikia tęstinio gydymo ar specialisto konsultacijų.

    Kodėl regionai lieka nuošalyje?

    Nors dalis savivaldybių aktyviai įsitraukia, ekspertai pastebi netolygų institucijų bendradarbiavimą ir skirtingą pasirengimą. Dėl to integracijos kelias skiriasi priklausomai nuo vietos: vienur procesai juda greičiau, kitur žmogui tenka ilgiau laukti sprendimų arba pačiam ieškoti informacijos.

    Kita tendencija – dauguma atvykusių žmonių koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, kur paprasčiau rasti darbą, būstą ir paslaugas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tolygesnis paskirstymas ir didesnis regionų įsitraukimas galėtų padėti ir pabėgėliams, ir pačioms savivaldybėms, kurios susiduria su darbo jėgos trūkumu.

    Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis atkreipia dėmesį, kad migracijos tema viešojoje erdvėje neretai kelią aistras, nors darbo rinkos realybė išlieka griežta. Jo teigimu, Lietuvai kasmet trūksta tūkstančių darbuotojų, todėl ilgalaikėje perspektyvoje svarbu rasti balansą tarp saugumo, socialinės sanglaudos ir ekonominių poreikių.

    „Jeigu nuspręstume nebeįsileisti migrantų, reikėtų pensinį amžių kelti dešimčia metų, o tai yra netoleruotina“, – sakė Laurynas Šedvydis.

    Anot integracijos srityje dirbančių institucijų, tvariausi rezultatai pasiekiami tada, kai veikia keli elementai vienu metu: prieinami kalbos kursai, aiški socialinių paslaugų sistema, greitesnis kvalifikacijos pripažinimas, realios būsto alternatyvos ir nuosekli savivaldybių praktika. Tokiu atveju integracija tampa ne epizodine pagalba, o ilgalaikiu procesu, naudingiu tiek atvykusiems žmonėms, tiek priimančiai visuomenei.

  • Kasant Laisvės prospekte nutrūko „Telecentro“ optika: kliuvo LNK ir radijui, keliami klausimai savivaldybei

    Vilniuje, Laisvės prospekte vykdant žemės kasimo darbus buvo pažeistas Lietuvos radijo ir televizijos centro „Telecentro“ optinis kabelis. Dėl incidento laikinai sutriko dalies bendrovės teikiamų ryšio ir transliavimo paslaugų veikimas.

    „Telecentras“ nurodo, kad sutrikimai palietė kai kurių žiniasklaidos priemonių transliacijas, tarp jų Radiocentro, LNK, PWR ir M-1. Bendrovė teigia patyrusi ne tik techninių nesklandumų, bet ir reputacinę žalą.

    Įmonės turimomis žiniomis, incidentas galėjo įvykti todėl, kad kasimo darbai buvo vykdomi be reikiamų leidimų ir išankstinio suderinimo su ryšio operatoriais bei kitomis inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis. Tokiais atvejais rizika pažeisti po žeme esančius kabelius ar vamzdynus išauga kelis kartus.

    „Telecentras“ akcentuoja, kad žalos buvo galima išvengti, jei infrastruktūros projektų valdyme būtų užtikrinama griežtesnė rangovų kontrolė, tikslesnis inžinerinių tinklų identifikavimas ir darbų suderinimas su tinklų valdytojais. Bendrovė ragina savivaldybę skirti daugiau dėmesio rizikų valdymui planuojant ir vykdant kasinėjimus intensyvaus eismo bei tankiai užstatytose miesto vietose.

    Ryšių infrastruktūros specialistai pažymi, kad optiniai kabeliai yra kritiškai svarbūs ne tik televizijos ir radijo signalų perdavimui, bet ir duomenų srautams tarp ryšio mazgų. Vieno kabelio pažeidimas gali sukelti grandininius sutrikimus, ypač jei atkarpa yra apkrauta ar alternatyvūs maršrutai tuo metu riboti.

    „Telecentras“ atkreipia dėmesį, kad atvejų, kai Vilniuje kasimo darbai vykdomi be tinkamai įformintų leidimų ir suderinimų, pasitaiko ir anksčiau, todėl būtina griežtesnė procesų kontrolė. Įmonė tikisi, kad incidentas taps postūmiu peržiūrėti praktikas ir užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje.