Blog

  • Marijampolė ieško Geležinkelio g. reklaminių stendų savininkų: iki birželio 1 dienos – pašalinti

    Marijampolė ieško Geležinkelio g. reklaminių stendų savininkų: iki birželio 1 dienos – pašalinti

    Marijampolės savivaldybės administracija prašo atsiliepti reklaminių stendų, įrengtų Geležinkelio gatvėje valstybinėje žemėje, savininkus. Savivaldybė nurodo, kad stendai stovi šalia gatvės, tačiau jų duomenų Nekilnojamojo turto registre aptikti nepavyko.

    Pasak savivaldybės, turimais duomenimis stendai šioje vietoje galėjo būti įrengti maždaug 2005–2010 metais. Dėl to administracija ragina kuo skubiau susisiekti ir pateikti informaciją apie nuosavybę ar atsakingą asmenį.

    Terminas ir kas nutiks neatsiliepusiems

    Savininkų prašoma iki 2026 metų birželio 1 dienos susisiekti su Savivaldybės administracija ir pasirūpinti stendų pašalinimu. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra valstybinės žemės teritorija, todėl neteisėtai įrengti objektai gali būti šalinami priverstinai.

    Jeigu iki nurodytos datos stendų savininkai neatsilieps, reklaminiai stendai bus demontuoti. Savivaldybė iš anksto įspėja, kad vėliau savininkams gali tekti spręsti demontuoto turto atsiėmimo ir kitas su tuo susijusias procedūras.

    Kur kreiptis dėl informacijos

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė kviečia kreiptis į Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Nurodomas kontaktas: J. Basanavičiaus a. 1, Marijampolė, 322 kabinetas, telefonas +370 682 16486.

    Savivaldybės teigimu, tokie pranešimai padeda greičiau identifikuoti valstybinėje žemėje esančių objektų savininkus ir užtikrinti aiškią atsakomybę už jų priežiūrą. Tai ypač aktualu, kai registre nėra duomenų, o stendai gali kelti klausimų dėl teisėtumo, eismo saugumo ar aplinkos tvarkymo reikalavimų laikymosi.

  • Ketvirtokai Savivaldybėje: ką Marijampolės merui Povilas Isoda atsakė apie gamtą ir miesto laimę

    Ketvirtokai Savivaldybėje: ką Marijampolės merui Povilas Isoda atsakė apie gamtą ir miesto laimę

    Marijampolės „Ryto“ progimnazijos ketvirtokai, lydimi mokytojos Inetos Zubrickienės, apsilankė Savivaldybėje ir susitiko su Marijampolės savivaldybės meru Povilu Isoda. Vizitas tapo praktine pilietiškumo pamoka, leidusia vaikams iš arti pamatyti, kaip veikia savivalda ir kokie sprendimai lemia miesto kasdienybę.

    Pirmoji susitikimo dalis vyko Savivaldybės konferencijų salėje, kur meras trumpai pristatė savo darbo pobūdį ir atsakomybes. Didžiausią dėmesį mokiniai skyrė ne formaliems pristatymams, o klausimams, kurie atskleidė, kas jiems svarbiausia: gamta, miesto jaukumas ir žmonių savijauta.

    Klausimai, kurie nustebino merą

    Vienas pirmųjų klausimų buvo apie gamtą ir jos svarbą miesto gyvenime. Meras įvertino rūpestį gamta 9 balais iš 10 ir pabrėžė, kad žalios erdvės, parkai ir patogios vietos pasivaikščiojimams kuria aplinką, kurioje žmonės gali pailsėti, leisti laiką su šeima ir jaustis geriau.

    Tokie akcentai atliepia ir platesnę Lietuvos savivaldybių kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama viešosioms erdvėms, jų prieinamumui bei patogumui įvairaus amžiaus gyventojams. Miestų planavime dažniau kalbama ne tik apie infrastruktūrą, bet ir apie gyvenimo kokybę, kurią lemia kasdieniai, paprasti dalykai.

    Kodėl pasirinko būti meru?

    Paklaustas, kodėl nusprendė tapti savivaldos vadovu, Povilas Isoda kalbėjo apie ryšį su gimtuoju kraštu ir norą prisidėti prie savivaldybės augimo. Vaikai teiravosi ir provokuojančiai: kokio kito miesto meru jis norėtų būti, tačiau meras atsakė, kad savęs kito miesto vadovu neįsivaizduoja, nes Marijampolė jam yra ypatingai brangi.

    Kalbėdamas apie tai, kas darbe teikia daugiausia džiaugsmo, meras išskyrė paprastą, bet aiškų matą: laimingus žmones. Jo teigimu, didžiausias atlygis yra matyti besišypsančius miestiečius ir žinoti, kad priimti sprendimai realiai palengvina kasdienį gyvenimą.

    Kokias vietas mieste renkasi pats?

    Ketvirtokai domėjosi ir asmeniškesniais dalykais, pavyzdžiui, kur meras labiausiai mėgsta būti Marijampolėje. Jis išskyrė Vytauto Didžiojo parką bei pasivaikščiojimus palei Šešupę kaip vietas, kuriose galima atsikvėpti ir ramiai pabūti gamtoje.

    Vėliau susitikimas persikėlė į mero kabinetą, kur vaikai apžiūrėjo mero regalijas ir Savivaldybei skirtus apdovanojimus. Vizito pabaigoje netrūko smalsių klausimų, o pati viešnagė paliko gerų emocijų ir priminė, kad pilietinis smalsumas dažnai prasideda nuo labai paprasto noro suprasti, kaip veikia miestas.

  • Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kasdienė įstaigos apimtis

    Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre kasdien sprendžiami klausimai, su kuriais susiduria dauguma gyventojų: registracija vizitams, tyrimai, siuntimai, konsultacijos ir pagalba tada, kai jos reikia skubiai. Įstaiga veikia kaip pirmasis kontaktas su sveikatos sistema, todėl darbo tempas čia retai sulėtėja.

    Centre dirba 188 specialistai: šeimos gydytojai, slaugytojai, odontologai, psichikos sveikatos komanda, socialinės globos darbuotojai ir kiti darbuotojai. Prie šeimos gydytojų prisirašę daugiau nei 17 tūkstančių pacientų, tad vien organizacinių sprendimų kasdien prireikia labai daug.

    Įstaigos duomenimis, per dieną suteikiama daugiau kaip 500 sveikatos priežiūros paslaugų. Registratūra ir kitos grandys telefonu sulaukia nuo 400 iki 800 skambučių, o už kiekvieno jų slypi konkreti situacija, kurią reikia išspręsti greitai ir tiksliai.

    Kaip atrodo diena centre?

    Darbas prasideda dar prieš septintą ryto: ruošiami kabinetai, tikslinami vizitų grafikai, derinami slaugos išvykimai į namus ir specialistų darbo planai. Kai pacientai ima rinktis koridoriuose, vienu metu vyksta konsultacijos, procedūros, tyrimai ir registracija.

    Pasibaigus priėmimams gydytojų ir slaugytojų darbotvarkė nesibaigia: vertinami tyrimai, pildomi medicininiai dokumentai, rengiami siuntimai, tęsiamos konsultacijos telefonu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis sprendimų dėl paciento gydymo priimama jau po kabineto durų užvėrimo.

    Centre teikiama ir pagalba pacientams namuose, pasitelkiant tam pritaikytus automobilius bei reikalingą įrangą. Tokios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms, kai kelionė į gydymo įstaigą tampa rimtu iššūkiu.

    Ne tik gydymas, bet ir emocinė pagalba

    Įstaigos veikla apima ne vien šeimos mediciną: dirbama ir Psichikos sveikatos dienos stacionare, taip pat slaugos ir socialinės globos skyriuose bei Gudelių ambulatorijoje. Skirtinguose padaliniuose sprendžiami tiek medicininiai, tiek kasdienės priežiūros klausimai, kai žmogui reikia nuolatinės pagalbos.

    Centro vadovė Dženita Sabašinskienė pabrėžia komandos vaidmenį ir tai, kad paslaugų kokybę lemia ne tik procedūros, bet ir žmogiškas kontaktas. Pacientams dažnai svarbu ne vien gydymo planas, bet ir aiškus paaiškinimas, kantrybė bei jausmas, kad jie nėra palikti vieni su problema.

    Įstaiga nuolat ieško modernesnių sprendimų ir geresnių sąlygų pacientams bei darbuotojams, tačiau pagrindinis veiklos principas išlieka tas pats: pirminėje grandyje svarbiausia yra prieinamumas ir nuoseklus paciento kelias nuo pirmo skambučio iki tęstinės priežiūros.

    „Svarbiausia čia yra žmogus ir komanda, kuri dėl jo dirba“, – sakė Dženita Sabašinskienė.

  • Šiauliuose birželį skambės „Big Band Festival Šiauliai 2026“: nemokami koncertai ir ryškūs svečiai

    Festivalis grįžta į miesto centrą

    Šiauliuose birželį vyksiantis „Big Band Festival Šiauliai 2026“ žada kelias dienas trunkantį džiazo maratoną, kuriame susitiks tradicinis bigbendo skambesys ir šiuolaikinės kryptys. Organizatorių teigimu, programa sudėliota taip, kad patiktų tiek klasikinio džiazo gerbėjams, tiek klausytojams, ieškantiems netikėtų žanrų jungčių.

    Per pastaruosius metus festivalis įsitvirtino kaip vienas ryškiausių bigbendų renginių Lietuvoje ir Baltijos regione, o Šiauliams tapo svarbia vasaros kultūrinio kalendoriaus dalimi. Šių metų programoje numatyti kolektyvai ir solistai iš Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Latvijos, Ukrainos bei JAV.

    „Norime, kad festivalyje savo koncertą atrastų ne tik džiazo gerbėjas, todėl ieškome projektų, kurie sukurtų savitą atmosferą ir nustebintų publiką“, – sakė festivalio organizatorė Gretė Každailytė.

    Atidarymas su Šiaulių bigbendu

    Festivalio pradžia numatyta kamerinėje aplinkoje, kur scenoje pasirodys Šiaulių bigbendas, vadovaujamas Raičio Ašmanio. Atidarymo vakare bigbendas gros kartu su trimis solistais tenoriais: Edgaru Davidovičiumi, Juozu Janužu ir Laurynu Viliušu.

    Programoje skambės vokalinės klasikos ir bigbendų aranžuočių deriniai, kuriais siekiama suteikti renginiui iškilmingą pradžią. Organizatoriai tikisi, kad šis vakaras į koncertų salę sugrąžins klausytojus, pasiilgusius ryškių balsų ir didelės orkestrinės dinamikos.

    Koncertai po atviru dangumi

    Festivalio pagrindiniai vakarai persikels į Saulės Laikrodžio aikštę, kur koncertai vyks po atviru dangumi. Čia žiūrovų lauks skirtingų miestų kolektyvai ir tarptautiniai projektai, o programa bus dėliojama taip, kad kistų skambesys ir nuotaika nuo pirmųjų pasirodymų iki vakaro kulminacijos.

    Tarp numatomų pasirodymų minimi „Pan Big Band“ su vokaliste Kristina Jatautaite ir Marijampolės džiazo orkestras, scenoje pasirodysiantis kartu su ukrainiete Anastasiia Bukina. Šiaulių bigbendas taip pat pristatys programą su Niujorke kuriančia vokaliste Laura Taglialatela ir gitaristu Alessandro Florio, įnešiančią daugiau soulo ir Viduržemio jūros regiono spalvų.

    Vienu iš vakarų akcentų įvardijamas Kauno bigbendo ir amerikiečių vokalisto Karl Frierson pasirodymas. Organizatoriai pabrėžia, kad šis koncertas į Šiaulius atveš soulo ir ritmenbliuzo energiją, kurioje didelę reikšmę turės improvizacija ir stipri sceninė charizma.

    Šeštadienio programoje numatoma plati stilistinė amplitudė: nuo latvių „Mirage Orchestra“ iki Nyderlandų grupės „Life n Times“, jungiančios soulą ir funką su bigbendo pučiamųjų skambesiu. Taip pat planuojamas išskirtinis projektas, kuriame dalyvaus Jievaras Jasinskis, „Vilnius JJAZZ Ensemble“, prancūzų „La Caja Negra“ ir vokalistė Ilana Bensemhoun.

    Festivalio uždarymui pasirinktas Šiauliams simbolinis susitikimas: grupė BIX pasirodys kartu su jaunimo džiazo orkestru „Romuva“, mininčiu 15 metų jubiliejų. Organizatorių teigimu, specialiai šiam koncertui BIX kūriniai bus papildyti pučiamųjų aranžuotėmis, o finalas taps dalimi Šiaulių miesto gimtadienio renginių.

    Skelbiama, kad „Big Band Festival Šiauliai 2026“ koncertai bus nemokami. Festivalį organizuoja Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, o renginį finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

  • Šiaulių savivaldybė įvertinta už švietimo kokybės vadybą: ką keičia „Nuolatinis tobulinimas švietime“ mokyklose

    Šiaulių savivaldybė įvertinta už švietimo kokybės vadybą: ką keičia „Nuolatinis tobulinimas švietime“ mokyklose

    Šiaulių miesto savivaldybė pateko tarp savivaldybių, kurios Lietuvoje padarė didžiausią pažangą diegiant švietimo kokybės vadybą. Įvertinimas įteiktas 2026 metų balandžio 29 dieną Nacionalinėje švietimo agentūroje vykusioje nacionalinio ugdymo įstaigų tinklo „Nuolatinis tobulinimas švietime“ inauguracinėje konferencijoje.

    Apdovanojimas savivaldybei skirtas už nuoseklų kokybės vadybos principų diegimą, ugdymo kokybės stiprinimą ir aktyvų švietimo įstaigų bendradarbiavimo skatinimą. Renginyje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros atstovai, savivaldybių bei mokyklų bendruomenių nariai.

    Kur sistema jau taikoma?

    Šiaulių mieste „Nuolatinis tobulinimas švietime“ šiuo metu taikomas penkiose ugdymo įstaigose. Tai Gytarių progimnazija, Salduvės progimnazija, Ragainės progimnazija, Stasio Šalkauskio gimnazija ir Šiaulių universitetinė gimnazija.

    Praktikoje tai reiškia ne vien formalius kokybės dokumentus, bet kasdienius susitarimus, aiškius tikslus ir bendrą požiūrį į mokymosi pažangą. Savivaldybės ir mokyklų tikslas yra stiprinti kultūrą, kurioje sprendimai priimami remiantis duomenimis, o bendruomenė nuosekliai vertina, kas veikia, ir koreguoja veiksmus.

    Ką reiškia nuolatinis tobulinimas?

    Sistemos tikslas yra kurti mokyklos kultūrą, kurioje kiekvienas bendruomenės narys prisideda prie pažangos, o mokymasis vertinamas kaip nuolatinis procesas. Daug dėmesio skiriama mokinio atsakomybei už rezultatus, asmeninių tikslų kėlimui, refleksijai ir aktyviam dalyvavimui pamokose.

    Šis požiūris siejamas su šiuolaikinėmis švietimo vadybos tendencijomis, kai ugdymo kokybė stiprinama per aiškius kriterijus, nuoseklų grįžtamąjį ryšį ir bendruomenės susitarimus. Tokia praktika padeda mokyklai veikti kaip besimokanti organizacija, gebanti prisitaikyti prie kintančių mokinių poreikių ir ugdymo turinio reikalavimų.

    Ko tikimasi iš dalyvavimo nacionaliniame tinkle?

    Pasak savivaldybės atstovų, dalyvavimas nacionaliniame tinkle suteikia daugiau galimybių dalintis gerąja patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų. Tai svarbu ne tik atskiroms mokykloms, bet ir visai savivaldybės švietimo sistemai, kai sprendimai derinami tarpusavyje ir nukreipiami į apčiuopiamus pokyčius.

    Konferenciją organizavo VšĮ „Švietimo inovacijų partneriai“. Renginyje vyko ekspertų pranešimai, diskusijos ir praktinės veiklos, o mokyklų bendruomenės pristatė pavyzdžius, kaip kokybės vadybos sprendimai pritaikomi realiame ugdymo procese.

    Nuotraukų autorius – fotografas Elvis Žaldaris.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną internetu bus galima pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Pilietiškumo egzaminas grįžta: gegužės 14 dieną internetu bus galima pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM trečią kartą kviečia gyventojus dalyvauti Pilietiškumo egzamine. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik pasitikrinti žinias, bet ir geriau suprasti, kaip veikia valstybė bei kokios yra piliečių teisės ir pareigos.

    Pasitikrinti žinias bus galima gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Egzamino trukmė numatyta apie 40 minučių, o dalyviai galės patys pasirinkti, kada jiems patogiausia atlikti užduotis per nurodytą laiką.

    Tokio tipo iniciatyvos pastaraisiais metais įgauna papildomą svarbą dėl išaugusio dėmesio visuomenės atsparumui, informaciniam saugumui ir krizėms. Praktikoje pilietiškumo žinios siejasi ne tik su Konstitucijos pagrindais, bet ir su gebėjimu atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti šaltinius bei suprasti, kaip mobilizacijos ar civilinės saugos sprendimai veikia bendruomenes.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų vietų laimėtojams – elektroninės skaityklės, o trečiųjų vietų laimėtojams – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai ragina registruotis iš anksto, nes dalyvavimas planuojamas savarankiškai, be fizinio atvykimo.

    Pilietiškumo egzamino partneriai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

  • INOSTART kviečia Šiaulių aukštąsias mokyklas: paraiškos iki 2026 metų gegužės 28 dienos

    Šiauliuose veikiančios aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas INOSTART programų atrankos konkursui. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 13 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai.

    INOSTART programos skirtos technologijos mokslų ir biomedicinos mokslų studijų sričių iniciatyvoms, kai siekiama sukurti programinius produktus, parengti ir plėtoti inžinerinių sprendimų projektus ar atlikti mokslinius tyrimus. Programa numatyta įgyvendinti 2026–2027 mokslo metais.

    Viena INOSTART programa trunka 70 valandų. Darbus vykdo studentas arba studentų komanda kartu su mokslininku ar dėstytoju ir įmone, o tai leidžia nuo idėjos pereiti prie konkretaus, praktikoje pritaikomo rezultato.

    Vienai programai įgyvendinti skiriamas finansavimas gali siekti iki 7 000 eurų. Tokia apimtis dažniausiai orientuota į ankstyvos stadijos prototipų kūrimą, bandymus ir pradinius tyrimus, kai svarbiausia greitai patikrinti sprendimo gyvybingumą ir naudą užsakovui.

    Programos tikslas – stiprinti studentų, mokslininkų, dėstytojų ir verslo bendradarbiavimą, kuris būtinas inovacijoms kurti. Tikimasi, kad projektai prisidės prie studentų kompetencijų gilinimo, o įmonėms padės spręsti konkrečius uždavinius, susijusius su naujų produktų ar technologinių sprendimų vystymu.

    Kartu su paraiška turi būti pateiktas aukštosios mokyklos ir Šiaulių miesto teritorijoje veikiančios įmonės susitarimas dėl darbų atlikimo. Taip pat galima pridėti papildomos medžiagos, kuri pagrįstų idėjos aktualumą, pasirengimą įgyvendinimui ir planuojamus rezultatus.

    Dokumentai teikiami per e. pristatymo sistemą arba elektroniniu paštu iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai. Papildomą informaciją apie konkurso sąlygas ir reikalavimus nustato INOSTART programų finansavimo tvarkos aprašas bei konkurso nuostatai.

  • Valstybės būsto kredito subsidija 2026 metais: prašymai tik vieną dieną, lėšos ribotos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė kvietimą teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Prašymai bus priimami 2026 metų gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, arba iki kol pasibaigs kvietimui skirtos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Ministerija pabrėžia, kad pateiktas prašymas savaime dar negarantuoja pažymos išdavimo, nes sprendimą lems ir atitikimas kriterijams, ir faktinis lėšų likutis.

    Ką svarbu žinoti prieš pildant

    Prašymus galima pateikti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje SPIS, taip pat per savivaldybę ir kitais būdais, tačiau eiliškumą visais atvejais nulems registracijos SPIS data ir laikas. Tai reiškia, kad net pateikus dokumentus savivaldybei fiziškai ar el. paštu, svarbiausias bus momentas, kada prašymas užregistruojamas SPIS.

    Jei kvietimas būtų sustabdytas anksčiau, nes pasibaigtų lėšos, galimybė teikti prašymus SPIS būtų panaikinta. Prašymai, pateikti ne kvietime nurodytu terminu, nėra registruojami ir nenagrinėjami.

    Kas gali pretenduoti į paramą?

    Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir galimą subsidiją turi asmenys ir šeimos, kurių deklaruotos pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų. Vertinamos grynosios pajamos, o individualios veiklos atveju atsižvelgiama į pajamas atėmus leidžiamus atskaitymus.

    Numatytos ribos yra tokios: vienam asmeniui be šeimos pajamos iki 24 698 eurų ir turtas iki 30 057 eurų, dviejų ar trijų asmenų šeimai pajamos iki 34 484 eurų ir turtas iki 61 046 eurų. Keturių ar penkių asmenų šeimai pajamos iki 41 474 eurų ir turtas iki 81 317 eurų.

    Šeimoms, kuriose yra šeši ar daugiau asmenų, taikomas skaičiavimas pagal valstybės remiamų pajamų dydį: pajamos negali viršyti 30 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui, o turtas 83 valstybės remiamų pajamų vienam asmeniui. Šiuo metu vienas valstybės remiamų pajamų dydis yra 233 eurai.

    Taip pat taikomos būsto turėjimo sąlygos: dažniausiai parama skiriama pirmajam būstui arba tais atvejais, kai pastaruosius penkerius metus asmuo neturėjo būsto ir nebuvo pasinaudojęs valstybės parama. Išimtys gali būti taikomos, jei turimo būsto plotas vienam asmeniui yra mažesnis nei 14 kvadratinių metrų arba būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc.

    Svarbi praktinė sąlyga siekiant dalyvauti kvietime yra turto deklaravimas. Ministerija nurodo, kad pretenduojantys asmenys turi būti užpildę 2025 metų metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją.

    Kokios sumos ir kokio dydžio subsidijos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma gali siekti 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Nuosavybės teise turimo būsto rekonstrukcijai gali būti numatyta iki 35 000 eurų, neatsižvelgiant į šeiminę padėtį.

    Subsidijos dydis priklauso nuo socialinės situacijos. Jaunoms šeimoms be vaikų gali būti taikoma 15 proc. subsidija, auginančioms vieną vaiką 20 proc., auginančioms du vaikus 25 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų, taip pat asmenims su negalia ar tam tikroms kitoms grupėms gali būti taikoma 30 proc. subsidija.

    Asmenys be šeimos paprastai gali pretenduoti tik į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos, išskyrus atvejus, kai priklauso specialioms grupėms. Jei situacija vėliau pasikeistų ir atsirastų teisė į subsidiją, ji būtų skaičiuojama nuo kredito likučio tuo metu, kai kreipiamasi dėl kredito sutarties pakeitimo.

    Pažymos išduodamos laikantis eiliškumo pagal prašymo registracijos SPIS laiką, o ne pagal tai, kada žmogus pradėjo pildyti dokumentus ar kreipėsi į savivaldybę. Jei šio kvietimo lėšų nepakaktų, norintys gauti paramą turėtų laukti kito kvietimo ir prašymus teikti iš naujo.

    Gavus pažymą, per 15 kalendorinių dienų reikia kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir pažymą aktyvuoti. Tuomet kredito įstaiga per keturis mėnesius priima sprendimą dėl paskolos, o ministerija per nustatytą terminą perveda subsidiją kredito įstaigai.

  • Gegužės 14 dieną remontuojama Laisvės g. pervaža: eismas bus uždarytas nuo ryto iki vakaro

    Gegužės 14 dieną Laisvės gatvėje esanti geležinkelio pervaža bus laikinai uždaryta dėl planinių remonto darbų. Skelbiama, kad eismas per pervažą bus ribojamas nuo 8.30 valandos iki 17.00 valandos, todėl vairuotojams ir viešojo transporto keleiviams verta iš anksto suplanuoti maršrutą.

    Darbų metu numatyta atlikti guminės pervažos dangos demontavimo ir montavimo darbus. Pažymima, kad važiuojamoji dalis šį kartą nebus remontuojama, tačiau net ir toks atnaujinimas reiškia, kad pervažos kirtimas bus neįmanomas visą nurodytą laiką.

    Tokie pervažų priežiūros darbai paprastai atliekami siekiant išlaikyti saugų pervažos dangos sukibimą, sumažinti vibracijas bei triukšmą, taip pat užkirsti kelią greitesniam konstrukcijų dėvėjimuisi. Dėl intensyvaus transporto srauto pervažose danga ir tvirtinimo elementai dėvisi sparčiau, todėl periodinis atnaujinimas leidžia sumažinti rizikas tiek kelių, tiek geležinkelio eismo saugai.

    Eismo dalyviams rekomenduojama būti atidiems, vadovautis laikinais kelio ženklais ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius maršrutus, ypač piko valandomis. Taip pat verta įvertinti, kad uždarymas gali didinti spūstis gretimose gatvėse, todėl kelionei gali prireikti daugiau laiko.

  • Pilietiškumo egzaminas jau rytoj: kas gali dalyvauti, kiek truks ir kokias temas apims klausimai

    Pilietinio pasipriešinimo diena ir egzamino tikslas

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena, pabrėžianti visuomenės vaidmenį valstybės gynyboje ir atsparumo stiprinime. Ši diena primena, kad saugumas priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo piliečių žinių, susitelkimo bei pasirengimo veikti krizių metu.

    Šia proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik žinių patikrinimas, bet ir būdas geriau suprasti visuotinės gynybos logiką, pilietines pareigas bei informacinių grėsmių atpažinimą.

    Kaip vyks Pilietiškumo egzaminas?

    Pilietiškumo egzaminą trečius metus organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Dalyvauti kviečiami visi Lietuvos Respublikos piliečiai, nepriklausomai nuo amžiaus, taip pat ir gyvenantys užsienyje.

    Egzaminas vyks nuotoliniu būdu gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai galės patys pasirinkti patogiausią laiką spręsti užduotis per nustatytą langą.

    Užduotyse planuojama 30–40 uždari klausimai su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Klausimai apims Lietuvos istoriją, pilietiškumo principus, visuotinę gynybą, informacinį raštingumą ir hibridines grėsmes, todėl egzaminas orientuotas ne į vieną siaurą temą, o į praktinį supratimą, kaip veikia valstybė ir visuomenė krizės situacijose.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus. Pilietiškumo egzaminas kviečia kiekvieną pasitikrinti šias žinias ir kryptingai jas stiprinti“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    Kas vertinama ir kokie prizai laukia?

    Dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Organizatoriai nurodo, kad rezultatui esant vienodam, papildomai bus vertinamas užduočių sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Praėjusiais metais egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Šie skaičiai, organizatorių vertinimu, rodo, kad visuomenėje išlieka realus poreikis gilinti žinias apie valstybės gynybą, atsparumą ir kritinį mąstymą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių kiekvienoje grupėje laukia apdovanojimai: pirmųjų vietų laimėtojams numatyti išmanieji laikrodžiai, antrųjų – elektroninės skaityklės, trečiųjų – kuprinės su pradiniu išgyvenimo rinkiniu. Organizatoriai skelbia, kad komisija atsakymus įvertins per savaitę nuo egzamino dienos, o apdovanojimų ceremonija planuojama gegužės pabaigoje Vilniuje.

    Registracija į egzaminą jau vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt. Partneriais įvardijamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.