CP v2

Blog

  • Jokavų piliakalnis Kauno rajone įrašytas į registrą: nustatytos ribos, vertingosios savybės ir apsauga

    Sprendimas dėl apsaugos statuso

    Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos patvirtino sprendimą suteikti apsaugą Jokavų piliakalniui Kauno rajone. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu piliakalniui nustatytos vertingosios savybės, priskirtas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos.

    Šis sprendimas reiškia, kad objektas oficialiai įtraukiamas į valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sistemą, o jo tvarkymui ir naudojimui taikomi aiškiai apibrėžti reikalavimai. Kartu tai suteikia daugiau teisinio aiškumo tiek paveldosaugai, tiek žemės savininkams ir naudotojams.

    Ką praktiškai keičia įrašymas į registrą?

    Jokavų piliakalnio ir jo teritorijos apsaugai taikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai, kurie nustato apribojimus veiklai kultūros paveldo teritorijose. Tokie apribojimai paprastai apima žemės darbų, statybų, reljefo keitimo ar kitų intervencijų derinimą, kad nebūtų pažeistos vertingosios savybės.

    Sprendime nurodyta, kad į apibrėžtą teritoriją patenka konkretūs žemės sklypai ir jų dalys, taip pat valstybinės žemės plotai, kuriuose žemės sklypai gali būti nesuformuoti. Būtent teritorijos ribų nustatymas yra vienas svarbiausių praktinių elementų, nes jis leidžia tiksliai identifikuoti, kur ir kokios sąlygos galioja.

    Kur rasti oficialią informaciją ir ką daryti dėl kompensacijų?

    Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, todėl aktualią informaciją apie Jokavų piliakalnį galima pasitikrinti registre. Teritorijų ribos ir erdviniai duomenys taip pat skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale, kuris naudojamas žemėlapiniams duomenims peržiūrėti.

    Jeigu dėl taikomų apribojimų patiriami nuostoliai, galima teikti prašymą dėl kompensacijos Kultūros paveldo departamentui. Prašymai priimami departamento nurodytais kontaktais, o vertinant kiekvieną atvejį paprastai tikrinama, ar nuostoliai tiesiogiai susiję su paveldosauginių reikalavimų taikymu.

  • Alytaus jauniai Lenkijos taurės etape iškovojo sidabrą: kas lėmė pergalingą žygį iki finalo

    Lešno mieste Lenkijoje surengtame atvirame tarptautiniame kanupolo turnyre „Kvisos taurė“ kartu vyko ir Lenkijos taurės antrojo etapo varžybos. Jose sėkmingai pasirodė Alytaus sporto centro jaunių komanda Alytaus SC-AVJRK, U-14 amžiaus grupėje iškovojusi sidabro medalius.

    U-14 varžybose rungėsi 9 komandos, o alytiškiai grupės etapą pradėjo užtikrintai, iškovodami dvi pergales ir užimdami pirmąją vietą. Toks startas leido komandai įgyti palankesnę poziciją tolesnėms kovoms dėl aukščiausių vietų etape.

    Antrajame ture Alytaus SC-AVJRK tęsė pergalių seriją ir laimėjo dar dukart, įveikdami bendraamžius iš Kaniovo bei šeimininkų komandą iš Lešno. Šios pergalės atvėrė kelią į pusfinalį, kuriame alytiškiai susitiko su Trakų ekipa ir iškovojo bilietą į finalą.

    Finale Alytaus komanda susidūrė su itin pajėgiais varžovais iš Chošno ir patyrė pirmąjį pralaimėjimą turnyre. Vis dėlto pasiektas rezultatas reiškė, kad antrajame Lenkijos taurės etape alytiškiai tapo vicečempionais ir į Alytų parsivežė sidabro medalius.

    Komandoje žaidė kapitonas ir vienas lyderių Adrijus Baranauskas, Rokas Supranavičius, Armandas ir Eilandas Sakalauskai, Motiejus Vaičiulis, Gustas Radžius bei Benas Malinauskas. Trenerių darbą atliko Ričardas Nekriošius ir Kęstutis Dambrauskas, o A. Baranauskas šioje amžiaus grupėje buvo antras pagal pelnytus įvarčius.

    Jaunių U-18 ir moterų grupėje antrajame divizione varžėsi 11 komandų iš Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos, suskirstytų į tris grupes. Alytaus jauniai A grupėje pralaimėjo Pragos komandai ir Čekijos U-18 rinktinei, su pirma Chošno komanda sužaidė lygiosiomis ir grupėje liko ketvirti.

    Vėliau alytiškiai tęsė kovą dėl 10-osios vietos ir paskutinėse rungtynėse įveikė antrą Chošno komandą, galutinėje įskaitoje užimdami dešimtą vietą. Klubas pabrėžia, kad Alytaus U-18 sudėtis buvo labai jauna, ją sudarė 15–17 metų sportininkai, todėl turnyras tapo svarbia patirtimi ateičiai.

    Vyrų varžybose dalyvavo alytiškis Karolis Latauskas, atstovavęs SET Kaniovo komandai, kuri galutinėje įskaitoje užėmė trečią vietą. K. Latauskas tapo rezultatyviausiu žaidėju, pelnęs 15 įvarčių, o dar du alytiškiai Nojus Serkovas ir Mindaugas Diksa žaidė KTW Kališo ekipoje, kuri turnyrą baigė aštuntoje vietoje.

    Komanda taip pat padėkojo palaikymo komandai ir informaciniams rėmėjams: „Alytaus gidas“, „Alytaus laikas“, „Alytaus naujienos“, Sportas.info, Alytusplius, radijui FM99 ir Dzūkijos TV. Šis startas Alytaus jaunimui tapo svarbiu žingsniu, stiprinant kanupolo tradiciją ir konkurencingumą tarptautinėse varžybose.

  • Alytaus sporto centro gimnastės skynė pergales Prienuose: jaunimo penketas tapo čempionėmis

    Gegužės 9–10 dienomis Prienų sporto centre surengtas Lietuvos aerobinės gimnastikos Nacionalinės A lygos čempionatas tapo vienu svarbiausių sezono startų šalies klubams ir sporto mokykloms. Varžybose susitiko stipriausi atletai, o Alytaus sporto centro gimnastės išsiskyrė užtikrintais pasirodymais ir aukštais įvertinimais.

    Ryškiausias Alytaus komandos pasiekimas – jaunimo penketo aukso medaliai. Eivina Keblikaitė, Rustė Šalomovaitė, Samanta Sidaraitė, Atėnė Gečaitė ir Goda Aleksandravičiūtė pelnė pirmąją vietą ir tapo Lietuvos Nacionalinės A lygos čempionėmis, įrodydamos, kad nuoseklus darbas duoda rezultatų lemiamu momentu.

    Auksas jaunimo penketui

    Aerobinės gimnastikos varžybose itin svarbi ne tik individuali technika, bet ir komandos sinchronas, artistiškumas bei programos stabilumas nuo pirmos iki paskutinės sekundės. Alytiškių jaunimo penketas būtent šiose srityse atrodė brandžiai, o pasirodymas buvo įvertintas kaip vientisas ir konkurencingas visos šalies mastu.

    Toks titulas dažnai tampa atspirties tašku tolesniems iššūkiams, nes Nacionalinė A lyga laikoma aukščiausio meistriškumo pakopa Lietuvoje. Sportininkėms tai ne tik medaliai, bet ir patirtis, kuri vėliau praverčia atrankose į tarptautinius startus bei ruošiantis kitam sezonui.

    Jaunių komanda – penktoje vietoje

    Ne mažiau svarbus buvo ir jaunių penketo pasirodymas. Lėja Nemuraitė, Kamilė Turauskaitė, Viltė Radzevičiūtė, Dija Kaminskaitė ir Liepa Latauskaitė užėmė penktąją vietą, patekdamos tarp geriausių šalies komandų ir pademonstruodamos potencialą augti dar sparčiau.

    Šioje amžiaus grupėje konkurencija dažnai būna ypač tanki, o galutinę rikiuotę lemia nedidelės detalės. Penkta vieta Alytaus ekipai reiškia tvirtą poziciją tarp lyderių ir aiškias kryptis, kur dar galima tobulinti programą, kad ateityje atsirastų reali kova dėl prizinės pakylos.

    Trenerės akcentas – bendruomenės palaikymas

    Sportininkių pasirengimą ir pasirodymus koordinuoja trenerė Loreta Sabeckienė, kurios auklėtinės pastaruoju metu nuosekliai stiprina Alytaus sporto centro pozicijas nacionaliniuose čempionatuose. Po varžybų trenerė pabrėžė, kad rezultatai yra ne vien treniruočių salės darbo atspindys, bet ir platesnio palaikymo vaisius.

    „Nuoširdžiai dėkojame sportininkių tėveliams ir visiems, kurie palaikė merginas viso sezono metu. Jų tikėjimas ir palaikymas – neatsiejama šių pergalių dalis“, – sakė trenerė Loreta Sabeckienė.

    Alytaus sporto centro gimnastėms šis čempionatas užtvirtino sėkmingą sezono atkarpą ir suteikė aiškią žinutę konkurentėms: Alytus turi komandą, kuri gali laimėti, ir jauną pamainą, pasirengusią kilti dar aukščiau.

  • Alytuje kviečia prie autentiškų staklių: kas yra audinio rietimas ir kaip paruošti metmenis?

    Alytaus kraštotyros muziejus kviečia į praktinį užsiėmimą, kuriame lankytojai galės ne tik pamatyti, bet ir patys išbandyti tradicinį audimą prie autentiškų audimo staklių. Muziejaus ekspozicijoje „Sodzius Dzūkijon“ nuo šiol sudaryta galimybė prisėsti prie staklių ir pajusti, kaip gimsta audinys – nuo paruošiamųjų darbų iki realaus darbo su gijom.

    Gegužės 16 dieną 11 valandą vyks antroji audimo pamoka „Keturnyčio paslaptys“. Šios dalies tema – audinio įrietimas į stakles ir pagrindiniai paruošiamieji procesai, be kurių audimas paprasčiausiai neprasideda.

    Užsiėmimo metu dalyviai praktiškai susipažins, kaip audinys riečiamas į stakles, kokia tvarka atliekami paruošiamieji darbai ir kodėl tikslumas čia lemia viso audinio kokybę. Taip pat bus paaiškinta, ką audėjai vadina metimu, rietimu ir vėrimu, ir kuo šie etapai skiriasi, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašūs.

    Mokymus ves Menų ir dizaino mokymosi centro mokytoja ir tautodailininkė Renata Žiūkienė. Organizatoriai pabrėžia, kad tai yra praktinis užsiėmimas, todėl dalyvių skaičius ribotas, o vietą rekomenduojama rezervuoti iš anksto.

    Dalyvavimo kaina – 5 eurai. Būtina išankstinė registracija, kurią organizatoriai vykdo internetu.

  • Kultūros forumas Alytuje: kas laukia dalyvių ir kodėl šiemet jis žada daugiau nei tik pranešimus

    2026 metais gegužės 21 dieną Alytaus kultūros centre vyksiantis Kultūros forumas sieks suburti kultūros lauko profesionalus, kūrėjus, menininkus ir visus, kuriems aktuali miesto kultūrinė raida. Organizatoriai renginį pristato kaip praktinę susitikimo ir idėjų mainų erdvę, kurioje svarbiausia ne formalios kalbos, o gyvas dialogas.

    Forumo programa orientuota į patirtis ir sprendimus: dalyviai bus kviečiami ne tik klausytis, bet ir diskutuoti, megzti ryšius bei ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Pastaraisiais metais tokie renginiai vis dažniau tampa vieta, kur gimsta tarpsektorinės iniciatyvos, o kultūra vis plačiau siejama su švietimu, bendruomenių įtrauktimi ir miesto tapatybės stiprinimu.

    Ko tikėtis programoje?

    Skelbiama, kad pranešimus skaitys kultūros lauko atstovai, tarp jų Agnė Pinigienė, Virginija Vitkienė, Rytis Zemkauskas ir kiti. Renginio turinys paprastai kuriamas taip, kad būtų aktualus skirtingoms auditorijoms: nuo kultūros organizacijų vadovų ir projektų rengėjų iki kūrėjų, dirbančių su auditorijų plėtra ar edukacija.

    Aktualumo šiemet prideda ir platesnės tendencijos: kultūros sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, partnerystėms, komunikacijai skaitmeninėje erdvėje, taip pat auditorijų įtraukimui ne vien renginių metu, bet ir per ilgalaikius procesus. Daugelyje Lietuvos miestų kultūros įstaigos vis dažniau ieško būdų, kaip tapti atviresnėmis bendruomenėms, o ne vien renginių „vitrina“.

    Organizatorių akcentas – bendrystė

    Forumo idėja siejama su noru sukurti saugią erdvę profesiniam pokalbiui ir refleksijai: kuo šiandien gyvena kultūros organizacijos, kokių kompetencijų trūksta, kaip keičiasi žiūrovo lūkesčiai. Tokie klausimai aktualūs ne tik didiesiems centrams, bet ir regionams, kur kultūros infrastruktūra dažnai atlieka platesnę socialinę funkciją.

    „Kultūros forumas – tai ne tik renginys. Tai galimybė susitikti, išgirsti vieniems kitus, pasidalyti patirtimi ir išsinešti naują požiūrį į savo veiklą“, – sako Alytaus kultūros centro direktorė Jurgita Kričenaitė.

    Anot jos, šiltuoju metų laiku dalis kultūrinių veiklų persikelia į miesto erdves, todėl atsiveria daugiau galimybių pokalbiams, diskusijoms ir kūrybinėms paieškoms. Praktikoje tai reiškia ir kitokį kultūros centro vaidmenį: jis tampa ne tik scena, bet ir platforma susitikimams bei idėjų inkubavimui.

    „Kartais bendruomenės tariasi, ko galėtų ieškoti drauge, kartais atranda seniai pamirštas tiesas ir iš naujo prikelia jų vertę šiandienai. Svarbiausia, kad norime klausytis, mokytis, siūlyti ir kurti kartu“, – teigia J. Kričenaitė.

    Kaip dalyvauti?

    Organizatoriai pabrėžia, kad forumas skirtas ne vien pasiklausyti pranešimų, bet ir aktyviai dalyvauti, todėl verta iš anksto įsivertinti, kokių temų ar kontaktų ieškoma. Tokiuose susitikimuose dažnai didžiausią vertę sukuria ne scena, o diskusijos pertraukų metu ir naujai užsimezgusios partnerystės.

    Dalyvavimo detalės ir registracija paprastai pateikiamos Alytaus kultūros centro komunikacijos kanaluose. Renginio organizatoriai kviečia sekti atnaujinimus, nes programos akcentai ir pranešėjų sąrašas, artėjant renginiui, gali būti pildomi.

  • KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    KOPA projektas įpusėjo: nemokamos kompleksinės paslaugos šeimai jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Vienas didžiausių Lietuvoje socialinių projektų „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, Europos socialinio fondo agentūros duomenimis, jau pasiekė daugiau nei 72 000 šalies gyventojų. Projektu siekiama, kad prevencinė psichosocialinė pagalba būtų lengviau pasiekiama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. KOPA įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio, daugiausia dėmesio skiriant pagalbai šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais, įtampa ar krizinėmis situacijomis.

    Kam skirtos paslaugos ir kaip jos veikia?

    KOPA paslaugos yra nemokamos ir skirtos visiems gyventojams, kuriems aktuali emocinė, socialinė ar praktinė pagalba. Viena esminių projekto idėjų yra suteikti galimybę gauti ne vieną pavienę konsultaciją, o tarpusavyje derančių paslaugų paketą pagal žmogaus ar šeimos situaciją.

    Pagalba apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis. Jos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Kodėl akcentuojama prevencija?

    Projekto organizatoriai pabrėžia prevencijos svarbą: laiku suteikta pagalba dažnai padeda išvengti gilesnių problemų ir ilgalaikių pasekmių šeimos santykiams, vaikų emocinei savijautai ar asmens gebėjimui funkcionuoti darbe ir bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia, kad į pagalbos sistemą siekiama įtraukti žmogų dar prieš situacijai tampant kritinei.

    Tokios krypties poreikį stiprina ir bendros tendencijos: augantis psichologinės pagalbos poreikis, didesnis visuomenės jautrumas emocinei sveikatai, taip pat regionuose išliekantys iššūkiai dėl paslaugų prieinamumo. KOPA modelis orientuotas į tai, kad specialistų pagalba būtų arčiau žmogaus ir mažiau priklausytų nuo finansinių galimybių.

    Kas dažniausiai kreipiasi dėl pagalbos?

    Didžiąją dalį projekto tikslinės grupės sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Projektas siejamas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kryptimi stiprinti pagalbą šeimai ir mažinti socialinę atskirtį, sudarant sąlygas gauti konsultacijas ir įgūdžių ugdymą tada, kai jų labiausiai reikia.

    Projekto apimtys rodo, kad paslaugos tampa vis plačiau naudojamos, tačiau jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo to, ar žmogus kreipiasi laiku ir ar savivaldybėse užtikrinamas stabilus paslaugų tinklas. KOPA tęstinumas iki 2029 metų vidurio turėtų leisti ne tik plėsti paslaugų prieinamumą, bet ir sistemingai stiprinti pagalbos kokybę skirtingose Lietuvos vietovėse.

  • Alytuje modernizuos 8 priedangas: 320 000 eurų investicija ir tikslas didinti atsparumą iki 2027 metų

    Alytaus miesto savivaldybė praneša pradedanti antrąjį priedangų infrastruktūros plėtros etapą: 2026 metų gegužės 11 dieną pasirašyta projekto sutartis dėl priedangų įrengimo ir modernizavimo miesto valdomuose objektuose. Projektą įgyvendina savivaldybės administracija kartu su Vidaus reikalų ministerija ir VšĮ Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o tinkamų išlaidų finansavimo intensyvumas siekia iki 100 proc. Bendra numatyta suma yra iki 320 000 eurų, o veiklas planuojama įgyvendinti iki 2027 metų gegužės 11 dienos.

    Kodėl priedangos tampa prioritetu?

    Priedangų modernizavimas siejamas su didesniu grėsmių vertinimu regione, taip pat su dažnėjančiomis ekstremaliosiomis situacijomis, kurios gali sutrikdyti įprastą miesto infrastruktūros veikimą. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik priedangų skaičius, bet ir jų realus funkcionalumas: atsparumas, įranga, galimybė užtikrinti bazinius poreikius bei saugų buvimą.

    Pagal savivaldybės pateikiamus duomenis, Alytaus mieste didelė dalis esamų priedangų priskiriamos žemesnio atsparumo lygiui. Taip pat nurodoma, kad patekimas į beveik visas priedangas nėra pritaikytas žmonėms su judėjimo negalia, o dalyje patalpų trūksta vėdinimo ir priešgaisrinių sprendimų arba reikalingi papildomi evakuaciniai išėjimai.

    Ką konkrečiai planuojama padaryti?

    Projekto tikslas – įrengti, modernizuoti arba patobulinti 8 priedangas savivaldybės valdomuose pastatuose, stiprinant jų atsparumą ir didinant prieinamumą. Skelbiama, kad penkios iš šių priedangų po atliktų darbų turėtų pasiekti aukštesnį atsparumo lygmenį.

    Numatoma, kad dalyje priedangų bus gerinama bazinė infrastruktūra ir įsigyjama reikalinga įranga. Tarp planuojamų pirkinių įvardijamos sulankstomos kėdės, talpyklos geriamajam vandeniui sukaupti, taip pat pagalbos priemonės nelaimės atveju, tokios kaip pirmosios pagalbos rinkiniai, neštuvai, žibintuvėliai ir kitos būtinos priemonės.

    Gyventojų aprėptis ir savivaldybės siekiai

    Savivaldybė nurodo, kad Alytaus mieste yra 50 477 gyventojai, o formaliai vieta priedangose šiuo metu užtikrinta 69,9 proc. gyventojų. Vis dėlto akcentuojama, kad vien vietų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: ar priedangos yra pakankamai atsparios ir pritaikytos realiam naudojimui, kai svarbu vėdinimas, gaisrinė sauga, prieinamumas ir atsarginiai sprendimai elektros tiekimui.

    Miesto keliamas reikalavimas – užtikrinti, kad priedangose laikinai apsisaugoti nuo oro pavojaus galėtų 60 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų. Tačiau savivaldybė taip pat deklaruoja platesnį tikslą: ieškant naujų įtrauktinų objektų ir gerinant esamų priedangų būklę, siekti, kad laikinai apsisaugoti priedangose galėtų 100 proc. Alytaus gyventojų.

  • Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajone modernizuojamos 5 priedangos: mokyklose ir gydymo įstaigose atsiras skydai, generatoriai

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradėjo įgyvendinti antrąjį projekto VRM-003-K-056 „Priedangų infrastruktūros modernizavimas“ etapą. Savivaldybė skelbia, kad darbais siekiama sustiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir sumažinti rizikas gyventojų saugumui.

    Šiame etape numatyta investuoti į penkias priedangas, esančias švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose Naujojoje Akmenėje ir Ventoje. Planuojama, kad atnaujinimai padės užtikrinti saugesnes sąlygas gyventojams, kai priedangos būtų reikalingos krizių ar nelaimių metu.

    Pagrindinis numatytas sprendimas visose penkiose vietose yra apsauginių skydų langams įrengimas. Tokios priemonės paprastai siejamos su poreikiu sumažinti stiklo šukių ir antrinių fragmentų keliamą pavojų, kai įvyksta sprogimo banga ar kiti staigūs poveikiai pastatui.

    Dar keturiose įstaigose planuojama įrengti mobilias nuovažas, kad įėjimai ir išėjimai būtų patogesni riboto judumo asmenims. Taip pat numatyta įsigyti elektros generatorius, kurie leistų palaikyti būtinas funkcijas sutrikus elektros tiekimui.

    Dviejose priedangose bus įrengiami autonominiai dūmų signalizatoriai ir vėdinimo sistemos. Pagal poreikį taip pat bus atliekami vidinių konstrukcijų išmontavimo darbai, įrengiamas pagrindas ir įsigyjami pagalbos priemonių komplektai, reikalingi nelaimės atveju.

    Savivaldybė pabrėžia, kad modernizacija skirta platesniam atsparumui didinti, įtraukiant ir asmenis su negalia, kuriems ekstremaliosios situacijos kelia didesnę riziką. Tikimasi, kad atnaujintos priedangos padės efektyviau organizuoti gyventojų saugumą ir sumažinti pažeidžiamumą įvairių nelaimių metu.

    Projektas įgyvendinamas pagal Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos pažangos priemonę Nr. 07-019-10-04-01, kuria siekiama stiprinti pasirengimą valdyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei šalinti jų padarinius. Nurodoma projekto trukmė yra nuo 2026 metų gegužės iki 2027 metų spalio.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų, tokio pat dydžio numatytas ir finansavimas. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, o vykdytojas yra Akmenės rajono savivaldybės administracija.

  • Marijampolės savivaldybė skelbia konkursą: Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialisto alga

    Marijampolės savivaldybė skelbia konkursą: Finansų ir strateginio planavimo skyriaus specialisto alga

    Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė konkursą į Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Atranka vykdoma per centralizuotą valstybės tarnybos sistemą, o kandidatai dokumentus teikia tik elektroniniu būdu.

    Skelbime nurodoma, kad pareiginės algos koeficientas siekia 1,3 baziniais dydžiais, todėl darbo užmokestis sudaro 2 337,40 eurų neatskaičius mokesčių. Galutinis atlygis priklauso nuo taikomų mokesčių ir individualios kandidato situacijos.

    Priėmimo į pareigas metu numatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Toks terminas valstybės tarnyboje taikomas siekiant įvertinti, ar kandidatas tinkamas konkrečioms funkcijoms, o pačios pareigos atitinka lūkesčius ir kompetencijas.

    Dokumentų teikimas vyksta per Viešojo valdymo agentūros administruojamą Atrankos į valstybės tarnybą modulį, o pagrindinis skelbimas pateikiamas viešojo sektoriaus darbo skelbimų platformoje. Dokumentai priimami 10 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo.

    Dėl konkurso administravimo ir procedūrinių klausimų nurodomas Marijampolės savivaldybės kontaktinis telefonas, o papildoma informacija teikiama ir elektroniniu paštu. Konkurso administravimo, dokumentų priėmimo ir konkurso vykdymo funkcijas atlieka konkursą inicijuojanti įstaiga.

  • Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje prasidėjo naujos aikštelės įrengimas: 53 vietos automobiliams ir planas elektromobiliams

    Kauno gatvėje, prie daugiabučio Kauno g. 48, pradėti naujos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Tvarkomoje teritorijoje jau nuimamas augalinis sluoksnis ir ruošiami pagrindai, nuo kurių priklausys dangos patvarumas ir ilgaamžiškumas.

    Projektu siekiama sumažinti stovėjimo vietų trūkumą kvartale ir aiškiau suvaldyti automobilių srautus prie gyvenamųjų namų. Savivaldybės skelbiama informacija rodo, kad darbai orientuoti į kasdienio patogumo didinimą, bet kartu numatomi ir sprendimai pėstiesiems.

    Numatyta įrengti 53 automobilių stovėjimo vietas. Aikštelėje bus formuojami nauji konstrukciniai sluoksniai, klojama asfaltbetonio danga, tvarkomi kelio bortai, o greta projektuojamas ir naujas šaligatvis, kad pėsčiųjų judėjimas būtų saugesnis.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus pritaikyta įvairiems gyventojų poreikiams. Projekte numatytos 2 specialios stovėjimo vietos žmonėms su negalia, įrengiant patogesnį privažiavimą, ženklinimą ir taktilinius paviršius.

    Taip pat paliekama galimybė ateityje įrengti 4 elektromobilių stovėjimo vietas su įkrovimo stotelėmis. Tokia praktika vis dažniau taikoma miestuose, kai aikštelės suplanuojamos taip, kad prireikus būtų galima paprasčiau įdiegti papildomą elektros infrastruktūrą.

    Projekte numatyta ir lietaus vandens surinkimo sistema, kuri padeda apsaugoti dangas nuo vandens kaupimosi bei greitesnio irimo. Tokie sprendimai aktualūs dėl dažnesnių intensyvių liūčių ir didesnių apkrovų daugiabučių kiemuose, kur parkavimas paprastai yra itin koncentruotas.