CP v2

Blog

  • Elektrėnuose jaunimas varžėsi dėl 2 000 eurų: laimėjo „Versmės“ gimnazistų memorialo idėja

    Elektrėnuose – Jaunimo veiksmo diena

    Gegužės 8 dieną Elektrėnų savivaldybės administracijoje surengta tradicine tapusi Jaunimo veiksmo diena subūrė aktyvius moksleivius iš skirtingų rajono mokyklų. Visą dieną jaunuoliai dirbo komandose, kūrė projektų idėjas ir jas tobulino kartu su konsultantais.

    Renginio ašis buvo praktinė užduotis – parengti realiai įgyvendinamą iniciatyvą ir ją pristatyti komisijai. Pagrindinis prizas siekė 2 000 eurų, kurie skiriami nugalėtojų idėjai įgyvendinti Elektrėnų savivaldybėje.

    Aštuonios komandos ir aiškios taisyklės

    Šiemet dalyvavo aštuonios komandos: Viecio žvyrynas, Ekuliorai, Be plano, bet su stiliumi!, Komanda X, Versmės žiburiai, Ąžuoliniai, Kietai ir Dar vienas bandymas. Dalyviai neapsiribojo vien aprašymais – rengė vizualus, pristatymus ir kūrybinius pasirodymus.

    Dieną pradėjo Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičius ir jaunimo reikalų koordinatorė Kristina Vaiciukaitė, o Jaunimo reikalų tarybos atstovai pristatė savo veiklas. Vėliau vyko projektų rengimo mokymai, kuriuos vedė Nerijus Miginis, o po jų komandos ėmėsi darbo su idėjų vystymu.

    Nugalėjo „Versmės“ gimnazijos komanda

    Vakare komandos pristatė projektus komisijai ir renginio dalyviams. Galutinį rezultatą nulėmė dviejų dalių vertinimas: 50 proc. sudarė pačių dalyvių balsai, o likusią dalį – Jaunimo reikalų tarybos narių sprendimas.

    Nugalėtoja tapo „Komanda X“ iš „Versmės“ gimnazijos, pristačiusi projektą Prano Noreikos gimimo šimtmečio memorialas. Projekto tikslas – įamžinti Prano Noreikos gimimo šimtmetį įrengiant memorialinę lentą ir taip sustiprinti vietos bendruomenės istorinę atmintį.

    Prizininkai taip pat apdovanoti „Akropolio“ dovanų čekiais: pirmos vietos laimėtojams skirti 150 eurų, antros vietos – 100 eurų, trečios vietos – 60 eurų vertės čekiai. Organizatoriai pabrėžė, kad net ir nelaimėjusios idėjos gali tapti impulsu bendruomenėms susitelkti ir jas įgyvendinti kitais būdais.

    Renginio organizatoriai dėkojo Elektrėnų savivaldybės administracijos darbuotojams, specialistams, rėmėjui UAB „Finėjas“ bei „Erasmus+“ partneriams už pagalbą ir bendradarbiavimą. Nurodoma, kad veikla iš dalies finansuota Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant projektą NextGen Leaders: Financial Skills & Civic Participation.

  • Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Trumpo ir Xi derybos Pekine: Europa stebi iš šalies ir baiminasi, kad bus palikta antrame plane

    Europa tarp dviejų supervalstybių

    JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas Pekine Europoje vertinamas ne tik kaip dvišalis Vašingtono ir Pekino santykių epizodas. Briuselyje daug svarbiau, ar Europos Sąjunga netaps šalutine derybų auka, kai dėl prekybos, technologijų, energetikos ir saugumo sprendžia kiti.

    Europos diplomatai ir pramonės atstovai baiminasi scenarijaus, kuriame abi supervalstybės pasiekia taktinį susitarimą, o Europos interesai lieka nuošalyje. Tokia padėtis ypač pavojinga tuo metu, kai ES bando mažinti priklausomybes strategiškai svarbiose tiekimo grandinėse.

    Retieji žemės elementai ir pramonės rizika

    Didžiausias trumpalaikis nerimas siejamas su retųjų žemės elementų tiekimu, kuris yra kritiškas elektrinių automobilių, puslaidininkių, atsinaujinančios energetikos įrangos ir gynybos sistemų gamybai. Kinija išlieka dominuojanti šioje grandinėje, todėl eksportą ribojantys sprendimai greitai virsta pramonės išbandymu Europai.

    ES pareigūnai nuogąstauja, kad galimas JAV ir Kinijos susitarimas galėtų prioritetą suteikti amerikiečių prieigai prie Kinijos žaliavų. Tokiu atveju Europa rizikuotų likti labiau pažeidžiama dėl tiekimo sutrikimų, kvotų ar licencijavimo, o tai reikštų tiesioginį spaudimą gamybos apimtims ir kainoms.

    „Kinija, panašu, selektyviai išduoda eksporto licencijas ir išlaiko svertus tiekimo grandinėse, laikomose strategiškai jautriomis, ypač gynybos ar pažangių technologijų srityse“, – sakė konsultacijų bendrovės Arthur Little atstovas Ilya Epikhin.

    Vokietijos pramonė kartu su partneriais Azijoje jau investuoja į alternatyvias tiekimo grandines, tačiau visiškas priklausomybės sumažinimas išlieka ilgo laikotarpio užduotis. Rinkos analitikai pabrėžia, kad naujų telkinių, perdirbimo ir rafinavimo pajėgumų sukūrimas užtrunka, o Kinijos konkurencinį pranašumą palaiko mastas ir valstybės parama.

    Elektromobilių kainos ir „valdomos prekybos“ grėsmė

    Europos sostinėse aptariamas ir kitas nepalankus scenarijus: jei Vašingtonas su Pekinu sutaria dėl vadinamosios valdomos prekybos, ES gali likti priversta absorbuoti pasekmes. Viena jų būtų didesnis kiniškų prekių srautas į Europos rinką, ypač elektromobilių, baterijų ir kitų pramonės gaminių segmente.

    Šis spaudimas jau jaučiamas dėl kainų skirtumų: kiniški elektromobiliai dažnai pagaminami reikšmingai pigiau nei europietiški analogai. Kaip iliustracija, Kinijos kompaktiškas SUV MG4 kai kuriose rinkose kainuoja apie 30 000 eurų, kai panašaus segmento europietiški modeliai, tokie kaip Volkswagen ID.3, startuoja maždaug nuo 40 000 eurų.

    Analitikai neatmeta, kad Trumpo ir Xi derybos gali dar labiau išryškinti dvišalį formatą, kuriame ES balsas menkai girdimas. Tai didina riziką, kad sprendimai bus orientuoti į trumpalaikius politinius ir ekonominius laimėjimus, o ne į platesnį transatlantinį ar daugiašalį suderinamumą.

    „Realistiškai Trumpo ir Xi pokalbiai tampa labai dvišaliai. Ir vienas dalykas aiškus: Trumpas kalbės tik už save“, – sakė Vokietijos Marshallo fondo Indo Ramiojo vandenyno programos atstovas Jonas Parello-Plessner.

    Prie įtampos prisideda ir tai, kad Donaldas Trumpas signalizuoja apie galimus naujus muitus Kinijos prekėms, ieškodamas būdų pakeisti anksčiau teismų panaikintas priemones. Tuo pat metu Kinija vis dažniau demonstruoja, kad yra pasirengusi atsakyti atsakomosiomis priemonėmis, pasitelkdama savo ekonominius svertus.

    ES institucijos viešai kartoja, kad yra pasirengusios ginti Europos gamintojus ir darbo vietas, jei konkurencija bus vertinama kaip nesąžininga. Tačiau pats Pekino viršūnių susitikimas daugeliui Briuselyje primena nepatogią realybę: reikšminga Europos ekonominės ir pramoninės ateities dalis priklauso nuo dviejų didžiausių pasaulio galių sprendimų.

  • Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Turkija švelnina prekybos ribojimus su Armėnija: žingsnis link sienos atvėrimo ir ryšių atkūrimo

    Kas pasikeitė prekyboje

    Turkija gegužės 13 dieną panaikino techninį ribojimą, kuris trukdė siuntoms, keliaujančioms per trečiąsias šalis, dokumentuose aiškiai nurodyti Armėniją arba Turkiją kaip galutinę prekių kilmę ar paskirties vietą. Ankaros teigimu, tai simbolinis, bet praktiškai svarbus žingsnis, galintis palengvinti kai kuriuos logistikos ir muitinės procesus.

    Iki šiol tokios siuntos dažnai būdavo „paslepiamos“ po tarpinės valstybės žyma, todėl verslui kildavo papildomų procedūrų ir administracinės rizikos. Naujasis sprendimas, nors ir neįveda pilnos tiesioginės prekybos, mažina biurokratines kliūtis ir suteikia aiškesnį teisinį apibrėžtumą.

    „Pasinaudodama istorine galimybe stiprinti ilgalaikę taiką ir gerovę Pietų Kaukaze, Turkija ir toliau prisidės prie ekonominių ryšių plėtros regione“, – sakė Turkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Öncü Keçeli.

    Armėnijos reakcija ir ko laukti toliau

    Armėnijos užsienio reikalų ministerija sprendimą įvertino palankiai, pabrėždama, kad tai gali būti nuoseklios normalizacijos dalis. Jerevanas viešai signalizuoja, jog logiškas kitas etapas būtų Armėnijos ir Turkijos sienos atvėrimas bei diplomatinių santykių užmezgimas.

    Šalys iki šiol neturi formalių diplomatinių ryšių, o jų siena uždaryta nuo 1990-ųjų. Turkija sieną uždarė 1993 metais, solidarizuodamasi su Azerbaidžanu dėl konflikto su Armėnija Kalnų Karabacho klausimu.

    „Tai svarbus žingsnis link visaverčių ir normalizuotų santykių, kurie galėtų būti tęsiami atveriant Armėnijos ir Turkijos sieną ir užmezgant diplomatinius ryšius“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Ani Badalyan.

    Kontekstas: kodėl santykiai įtempti

    Turkijos ir Armėnijos santykius ilgą laiką apsunkina istoriniai nesutarimai dėl 1915 metų įvykių Osmanų imperijoje, kuriuos daug istorikų ir valstybių laiko armėnų genocidu. Turkija šiam vertinimui nepritaria ir ginčija tiek kvalifikaciją, tiek aukų skaičių, teigdama, kad Pirmojo pasaulinio karo chaose žuvo įvairių tautybių žmonės.

    Įtampą sustiprino ir Turkijos strateginė partnerystė su Azerbaidžanu. 2020 metais Turkija atvirai rėmė Azerbaidžaną per šešių savaičių karą, po kurio Baku susigrąžino reikšmingą dalį teritorijų, o dauguma etninių armėnų iš regiono pasitraukė.

    Nors proveržis vyksta lėtai, nuo 2021 metų pabaigos Ankara ir Jerevanas sutiko siekti santykių gerinimo ir paskyrė specialiuosius atstovus. Tarp apčiuopiamų rezultatų dažniausiai minimi atnaujinti tiesioginiai skrydžiai ir kai kurių kelionių ribojimų sušvelninimas, taip pat tęsiamas techninis ir biurokratinis darbas, susijęs su sienos atvėrimo galimybe.

    Analitikų vertinimu, prekybos dokumentų taisyklių pakeitimas pats savaime neišsprendžia politinių priežasčių, dėl kurių siena išlieka uždaryta, tačiau sukuria mažesnės rizikos erdvę praktiniam bendradarbiavimui. Tai gali tapti testu, ar abi pusės pasirengusios pereiti nuo simbolinių gestų prie platesnio susitarimų paketo, apimančio transportą, muitinės režimą ir diplomatinių kanalų atkūrimą.

  • ES uždraudė mėsos importą iš Brazilijos: kodėl sprendimas priimtas ir kas keisis nuo rugsėjo

    ES uždraudė mėsos importą iš Brazilijos: kodėl sprendimas priimtas ir kas keisis nuo rugsėjo

    Kas nuspręsta Briuselyje

    Europos Sąjungoje priimtas sprendimas nuo 2026 metų rugsėjo 3 dienos uždrausti mėsos ir dalies gyvūninės kilmės produktų importą iš Brazilijos. Ribojimai siejami su ES reikalavimais dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvūnų auginime, ypač tais atvejais, kai jos taikomos augimui skatinti.

    Apie šį žingsnį paskelbta po ES valstybių narių ekspertų balsavimo, o sprendimas apims ne tik jautieną ir paukštieną. Į sąrašą įtraukti ir gyvi maistui auginami gyvūnai bei iš jų gaunami produktai, tokie kaip kiaušiniai, akvakultūros produkcija ir medus.

    Brazilijos reakcija ir derybos

    Brazilijos ambasadorius ES Pedro Miguelis da Costa e Silva teigė, kad sprendimas Brazilijai buvo netikėtas, ir patvirtino, jog pradėtas techninis dialogas su Europos Komisija. Pasak jo, Brazilijos pusė siekia išsiaiškinti motyvus ir atkurti šalies statusą tarp valstybių, galinčių eksportuoti į ES.

    „Vakar priimtas sprendimas mums buvo netikėtas“, – sakė Pedro Miguelis da Costa e Silva.

    Europos Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova nurodė, kad norint būti įtrauktai į leidžiamų eksportuotojų sąrašą, Brazilija turi užtikrinti ES reikalavimų laikymąsi dėl antimikrobinių medžiagų naudojimo per visą gyvūnų gyvenimą, iš kurių kilę eksportuojami produktai. Komisija pabrėžia, kad, įrodžius atitiktį, eksportas galėtų būti atnaujintas.

    Kontekstas: Mercosur susitarimas ir ūkininkų spaudimas

    Sprendimo laikas išsiskiria tuo, kad jis priimtas netrukus po to, kai laikinai įsigaliojo ES ir Mercosur susitarimas, turintis liberalizuoti prekybą žemės ūkio produktais tarp ES ir Brazilijos, Paragvajaus, Urugvajaus bei Argentinos. Dėl šio susitarimo Europoje jau kurį laiką verda politinės diskusijos, o dalis ūkininkų organizacijų perspėja apie konkurencinį spaudimą.

    ES ūkininkai ir kai kurios nacionalinės vyriausybės ne kartą kėlė klausimą, ar importuojamai produkcijai taikomi lygiaverčiai standartai, ypač dėl veterinarinės kontrolės, antibiotikų ir antimikrobinių medžiagų naudojimo bei atsekamumo grandinėje. Todėl importo ribojimai Brazilijai gali tapti ir precedentu, kaip griežčiau bus vertinama atitiktis taisyklėms plečiantis prekybai.

    Praktiškai sprendimas reiškia, kad tiekėjai, importuotojai ir perdirbėjai Europoje turės iš naujo persidėlioti dalį tiekimo grandinių, ypač ten, kur Brazilijos kilmės žaliava buvo reikšminga. Tuo pat metu Brazilijai tai yra signalas, kad vien prekybos susitarimai neužtikrina patekimo į rinką, jei kyla klausimų dėl atitikties ES maisto saugos ir gyvūnų auginimo taisyklėms.

  • Druskininkų savivaldybės atstovės Ålanduose: kokias viešojo valdymo ir turizmo inovacijas parsivežė

    Druskininkų savivaldybės atstovės Ålanduose: kokias viešojo valdymo ir turizmo inovacijas parsivežė

    Įgyvendinant Druskininkų savivaldybės 2023–2025 metų strateginį veiklos planą, savivaldybės atstovės balandžio 27–30 dienomis dalyvavo studijų vizite Ålandų salose Suomijoje. Į vizitą vyko Dokumentų ir informacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Gudavičienė ir Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Meškauskaitė.

    Studijų vizitas surengtas vykdant projektą, orientuotą į Šiaurės šalių viešojo administravimo ir paslaugų kokybės inovacijų gerosios patirties perėmimą. Pagrindinis tikslas buvo stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių institucijų ryšius, keistis praktiniais sprendimais ir ieškoti idėjų, kurios realiai gerintų viešąsias paslaugas kurorte.

    Ko mokytasi Mariehamn savivaldybėje

    Vizito metu delegacija lankėsi Mariehamn savivaldybėje, kur aptarti vietos savivaldos organizavimo principai, sprendimų priėmimo procesai ir administravimo efektyvumo priemonės. Ypatingas dėmesys skirtas gyventojų įtraukimui, nes Šiaurės šalyse tai laikoma viena esminių paslaugų kokybės ir pasitikėjimo institucijomis prielaidų.

    Susitikimuose diskutuota ir apie mažesnėms savivaldybėms būdingus iššūkius, kai būtina išlaikyti paslaugų prieinamumą, tačiau resursai riboti. Aptarti praktiniai modeliai, kaip planuojant paslaugas remiamasi duomenimis, aiškiais rodikliais ir nuosekliu funkcijų paskirstymu.

    Turizmo strategija ir srautų stebėsena

    Susitikime su regionine turizmo organizacija „Visit Åland“ pristatyta Ålandų salų turizmo strategija, informavimo ir rinkodaros modeliai bei tvaraus turizmo sprendimai. Kalbėta apie tai, kaip kryptingai valdoma infrastruktūros apkrova, stebimi turistų srautai ir derinami vietos bendruomenės bei lankytojų poreikiai.

    Druskininkų savivaldybės atstovės pristatė kurorto sveikatinimo, kultūros ir aktyvaus poilsio pasiūlą, akcentuodamos Druskininkų patirtį pritraukiant lankytojus visais metų laikais. Savivaldybė tikisi, kad užmegzti ryšiai ateityje padės plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir didins Suomijos turistų susidomėjimą kurortu.

    Biblioteka kaip bendruomenės centras

    Vizito programoje numatytas apsilankymas modernioje Mariehamn miesto bibliotekoje, kur pristatytas daugiafunkcės viešosios erdvės veiklos modelis. Tokios bibliotekos Šiaurės šalyse dažnai veikia ne tik kaip knygų skolinimo vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų, edukacijų, parodų bei kultūrinių renginių platforma.

    Pasak savivaldybės, ši patirtis vertinga planuojant, kaip viešosios erdvės gali prisidėti prie socialinės įtraukties, gyventojų aktyvumo ir paslaugų prieinamumo. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad investicijos į bendruomenines erdves padeda pasiekti platesnius tikslus nei vien infrastruktūros atnaujinimas.

    Druskininkų savivaldybė nurodo, kad vizito metu sukauptos įžvalgos bus naudojamos toliau tobulinant viešąjį valdymą, turizmo paslaugų organizavimą ir gyventojų įtraukimo priemones. Taip pat pabrėžiama, kad tarptautiniai kontaktai sudaro prielaidas naujoms bendroms iniciatyvoms ir projektams ateityje.

  • Druskininkuose moksleiviai iš arti pamatė savivaldybės darbą: ką sužinojo apie miesto valdymą?

    Druskininkuose moksleiviai iš arti pamatė savivaldybės darbą: ką sužinojo apie miesto valdymą?

    Druskininkų savivaldybėje apsilankę moksleiviai turėjo progą iš arčiau susipažinti su tuo, kaip priimami miestui svarbūs sprendimai ir kaip kasdien veikia vietos valdžia. Pažintinio vizito metu vaikai lankėsi savivaldybės erdvėse, bendravo su darbuotojais ir uždavė jiems rūpimų klausimų.

    Kaip skelbia Druskininkų savivaldybė, su Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos priešmokyklinukais bei Druskininkų „Ryto“ gimnazijos pirmokais susitiko vicemerė Diana Brown. Susitikimas tapo proga paprastai ir vaikams suprantamai papasakoti, ką reiškia dirbti savivaldoje ir kokias atsakomybes prisiima miesto vadovai.

    Mažieji „Atgimimo“ mokyklos ugdytiniai domėjosi, ką savivaldybė veikia kasdien, kaip planuojami darbai ir kodėl vieni projektai įgyvendinami greičiau, o kiti reikalauja daugiau laiko. Vaikai taip pat aplankė vicemerės kabinetą ir, anot savivaldybės, aktyviai įsitraukė į pokalbį.

    Tuo metu Druskininkų „Ryto“ gimnazijos pirmokai lankėsi skirtinguose savivaldybės skyriuose ir susipažino su specialistų darbu. Moksleiviai sužinojo, kokios funkcijos tenka įvairių sričių darbuotojams, kaip organizuojamas miesto valdymo procesas ir kokie sprendimai turi įtakos gyventojų kasdienybei.

    Tokie vizitai dažnai siejami ne tik su pilietiškumo ugdymu, bet ir su ankstyvu karjeros pažinimu, kai mokiniai pirmą kartą pamato, kuo skiriasi skirtingos profesijos viešajame sektoriuje. Savivaldybių administracijose dirba ne tik vadovai, bet ir švietimo, socialinių paslaugų, infrastruktūros, viešųjų pirkimų, finansų bei komunikacijos specialistai, todėl vaikams atsiveria platesnis miesto „užkulisių“ vaizdas.

    Vicemerė Diana Brown, cituojama savivaldybės pranešime, pasidžiaugė didėjančiu jaunų žmonių smalsumu ir domėjimusi miesto gyvenimu. Ji pabrėžė, kad savivaldybei svarbu kalbėtis su vaikais ir jaunimu, nes būtent jie ateityje taps aktyviais bendruomenės nariais, o dalis jų galbūt rinksis ir darbą viešajame sektoriuje.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pilietiškumo stiprinimą mokyklose, o praktiniai vizitai į institucijas laikomi viena efektyvesnių priemonių. Tiesioginis kontaktas su sprendimų priėmėjais ir specialistais padeda moksleiviams geriau suprasti, kuo savivalda skiriasi nuo valstybės institucijų, ir kodėl vietiniai sprendimai daro apčiuopiamą poveikį jų aplinkai.

  • Balandiškių dvaro fragmentams Biržų rajone gali nelikti apsaugos: KPD taryba spręs nuotoliniu posėdžiu

    Balandiškių dvaro fragmentams Biržų rajone gali nelikti apsaugos: KPD taryba spręs nuotoliniu posėdžiu

    2026 metų gegužės 13 dieną 13 valandą vyks nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis. Jame numatyta svarstyti, ar panaikinti teisinę apsaugą Pabiržės (Balandiškių) buvusio dvaro sodybos fragmentams Biržų rajono savivaldybėje.

    Kalbama apie registrinį objektą, įrašytą į Kultūros vertybių registrą. Vertinimo taryba spręs, ar likę saugomi elementai turi pakankamai vertingųjų savybių, kad išliktų kultūros paveldo objektų sąraše, ar jų apsaugą siūloma nutraukti.

    Kas šiuo metu dar saugoma?

    Primename, kad 2014 metais teisinė apsauga buvo panaikinta Balandiškių dvaro sodybos rūmams. Vis dėlto iki šiol kaip saugomi buvo išlikę du rūsiai ir dvaro parko fragmentai.

    Būtent dėl šių trijų dalių ir bus priimamas sprendimas. Jei apsauga būtų panaikinta, tai reikštų, kad objektams nebegaliotų specifiniai paveldosaugos reikalavimai, kurie taikomi tvarkybai, remontui ar galimiems teritorijos pokyčiams.

    Ką reiškia apsaugos panaikinimas?

    Teisinė apsauga suteikia aiškų statusą ir pareigas, kurios paprastai riboja savavališkus pakeitimus bei įpareigoja derinti darbus su paveldosaugos institucijomis. Panaikinus apsaugą, šie procesai paprastėja, tačiau kartu išauga rizika, kad autentiški elementai bus prarasti dėl nepriežiūros ar pertvarkymų.

    Tokie sprendimai paprastai grindžiami vertinimo tarybos nustatomomis vertingosiomis savybėmis, objekto išlikimu, autentiškumu ir kultūrine reikšme. Galutinė išvada, ar Balandiškių dvaro fragmentai šiuos kriterijus atitinka, turėtų paaiškėti po posėdžio.

    Nuotolinis posėdis numatytas 2026 metų gegužės 13 dieną, o darbotvarkėje esantis klausimas susijęs būtent su Balandiškių dvaro sodybos fragmentų teisinės apsaugos statusu. Sprendimas taps reikšmingas tiek vietos bendruomenei, tiek platesniam paveldosaugos kontekstui regione.

  • Biržų savivaldybėje šaukiamas narkotikų kontrolės komisijos posėdis: aptars 2025 metų rodiklius

    Biržų savivaldybėje šaukiamas narkotikų kontrolės komisijos posėdis: aptars 2025 metų rodiklius

    Biržų rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metų gegužės 13 dieną 15.30 valandą vyks Narkotikų kontrolės komisijos posėdis. Jis rengiamas Savivaldybės administracijos Magdeburgo salėje, Vytauto gatvėje 38, Biržuose.

    Posėdžio metu numatyta pristatyti 2025 metų veiklos ataskaitą ir aptarti 2025 metų stebėsenos rodiklius. Tokie rodikliai paprastai naudojami vertinant situacijos pokyčius, planuojant prevencijos priemones ir koordinuojant institucijų darbą savivaldybės lygiu.

    Komisijų ataskaitos ir stebėsenos duomenys savivaldybėse svarbūs tuo, kad leidžia priimti sprendimus remiantis faktine informacija, o ne vien pavieniais atvejais ar nuogirdomis. Praktikoje tai gali lemti, kurioms prevencijos kryptims skiriama daugiau dėmesio: darbui su jaunimu, ankstyvajai pagalbai, bendruomenės įtraukimui ar rizikos aplinkų mažinimui.

    Skelbiama, kad posėdis bus transliuojamas tiesiogiai per „YouTube“ kanalą. Savivaldybė nurodo, jog norint stebėti transliaciją, posėdžio metu reikia prisijungti prie savivaldybės „YouTube“ tiesioginės transliacijos.

    Gyventojams tai galimybė realiu laiku susipažinti su pristatoma informacija ir pamatyti, kokius prioritetus savivaldybė kelia narkotikų vartojimo prevencijos ir kontrolės srityje. Tiesioginės transliacijos taip pat didina sprendimų skaidrumą ir leidžia bendruomenei geriau suprasti, kaip formuojamos vietos politikos priemonės.

  • Birštonas nuomos vietas įkrovimo stotelėms Lelijų gatvėje: 4 parkavimo vietos ir 10 metų terminas

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba paskelbė viešą nuomos konkursą savivaldybės turtui, skirtam viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti Lelijų gatvėje. Nuomojamos keturios atskiros automobilių stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 69,26 kv. m.

    Konkurse išnuomojamos Birštono miesto Lelijų gatvės automobilių stovėjimo aikštelių dalys yra nuomojamos kaip vienas objektas ir dalimis nedalinamos. Nuomos paskirtis aiškiai apibrėžta – įrengti ir eksploatuoti viešąsias įkrovimo stoteles laikantis galiojančių projektavimo, įrengimo, statybos ir eksploatavimo reikalavimų.

    Numatyta, kad įkrovimo stotelių galia gali siekti iki 22 kW, o iš viso planuojamos 4 stotelės, atitinkančios 4 stovėjimo vietas. Toks sprendimas išlaiko balansą tarp infrastruktūros plėtros ir elektros tinklų apkrovos, kartu sudarydamas galimybes įkrovimui miesto erdvėje.

    Nuomos terminas – 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos. Pradinė nuomos kaina nustatyta 280 eurų per mėnesį, o kitos sąlygos skelbiamos konkurso organizatoriaus ir Birštono savivaldybės pateiktuose dokumentuose.

    Konkurso dalyvių registracija vyks Birštone, Jaunimo gatvėje, Birštono miesto tvarkymo tarnybos administraciniame pastate, nuo 2026 metų gegužės 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų gegužės 22 dienos 15.00 valandos darbo dienomis. Konkurso komisijos posėdis numatytas 2026 metų gegužės 25 dieną 10.30 valandos tuo pačiu adresu.

    Viešųjų įkrovimo taškų plėtra savivaldybėse pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių sąlygų elektromobilių naudojimui kasdienėse kelionėse ir turizmo kryptims. Birštono sprendimas nuomoti konkrečias parkavimo vietas su aiškia paskirtimi rodo, kad miestas siekia pritraukti operatorius, galinčius užtikrinti tiek įrengimą, tiek ilgalaikę priežiūrą ir paslaugos tęstinumą.

  • Biržų rajone startuoja melioracijos griovių remontas: sutvarkys 10,9 km, tiltą ir 9 pralaidas

    Biržų rajone startuoja melioracijos griovių remontas: sutvarkys 10,9 km, tiltą ir 9 pralaidas

    Biržų rajono savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti projektą „Biržų rajono Pabiržės ir Pačeriaukštės seniūnijų dalies melioracijos griovių ir juose esančių hidrotechnikos statinių remontas“. Savivaldybė skelbia, kad darbai apims tiek pačius griovius, tiek su jais susijusius statinius, svarbius vandens nuvedimui.

    Numatyta suremontuoti 10,9 kilometro melioracijos griovių, taip pat atnaujinti 1 tiltą, sutvarkyti 9 vandens pralaidas ir 96 drenažo žiotis. Darbai planuojami Pačeriaukštės, Pasvaliečių, Suosto, Juostaviečių ir kituose kaimuose, kur melioracijos tinklas tiesiogiai lemia laukų bei kelių būklę po liūčių ar atlydžių.

    Darbų apimtis ir gamtosauga

    Projekte numatyta taikyti gamtosaugines priemones, kad tvarkymo metu būtų kuo mažiau pažeidžiami pakrančių šlaitai ir vietos želdiniai. Savivaldybė nurodo, kad šalinant krūmus nuo griovių šlaitų bus taikomas atrankinis kirtimas, paliekant pavienius medžius.

    Taip pat planuojama atkurti griovių dugną iki buvusio projektinio nuolydžio, kad vanduo būtų nukreipiamas tolygiai ir nesikauptų sąnašos. Iškastos sąnašos bus skleidžiamos už griovių apsauginės juostos ribų, kad nebūtų užnešami šlaitai ir išlaikomos nustatytos apsaugos zonos.

    Kodėl tai svarbu ūkiams ir infrastruktūrai

    Melioracijos tinklų būklė tiesiogiai veikia dirbamų laukų užmirkimą, pavasarinių darbų terminus ir derliaus rizikas, o taip pat gali turėti įtakos vietos keliams, pralaidoms bei tiltams. Sutrikus vandens pralaidumui, didėja išplovų, šlaitų erozijos ir vietinių patvinimų tikimybė.

    Savivaldybė pažymi, kad projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis melioracijos funkcijai vykdyti. Tikimasi, kad atnaujinta infrastruktūra sumažins užmirkimo problemas ir pagerins vandens nuvedimą jautresnėse teritorijose.