Lenkijos kelių statybų rinkoje daugėja nerimo, o rangovai vis garsiau kalba apie projektų pelningumo krizę. Naujausias EFL barometras rodo prasčiausias nuotaikas statybų sektoriuje per daugiau nei trejus metus: įmonės labiau rūpinasi apyvartinėmis lėšomis ir išlikimu nei investicijomis.
Tyrime, vykdytame nuo kovo 15 dienos iki balandžio 15 dienos, dalyvavo 600 mikro, mažų ir vidutinių įmonių. Tai ir tie verslai, kurie tiekia darbus bei paslaugas generaliniams rangovams, įgyvendinantiems Generalinės kelių direkcijos GDDKiA užsakymus.
Kas labiausiai spaudžia rangovus?
Didžiausiu iššūkiu įvardijami staigūs statybinių medžiagų ir degalų kainų šuoliai, ypač kai jie atsiranda netikėtai ir nebuvo įskaičiuoti pateikiant pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose. Tokiose situacijose net ir laimėtas konkursas gali tapti nuostolingas, jei sutarties kaina nebeatitinka realių sąnaudų.
GDDKiA sutarčių indeksavimas, vadinamoji kainų indeksacija, formaliai egzistuoja, tačiau rinka ilgai ginčijosi dėl jos ribų. Nuo 2023 metais indeksavimo riba siekė 15 proc., tačiau rangovai teigė, kad tokia riba nekompensuoja patirtų šuolių, ypač po karo Ukrainoje pradžios sukeltų žaliavų ir energijos brangimų.
GDDKiA pranešė, kad pirmuosius sutarčių priedus su atnaujintomis indeksavimo sąlygomis planuoja pasirašyti vasarą. Tuo pat metu Lenkijos infrastruktūros ministerijos atstovai anksčiau buvo deklaravę siekį, kad riba ateityje augtų iki 21 proc., tačiau verslui svarbus ne tik dydis, bet ir pinigų išmokėjimo laikas.
Gilių nuostolių problema
Rangovų organizacijos perspėja, kad daliai įmonių nuostoliai jau tapo struktūriniai, o ne vienkartiniai. Kai projektai vykdomi ilgai, o sąnaudos kyla greičiau nei leidžia sutarties mechanizmai, atsiranda rizika stabdyti darbus, prašyti papildomų derybų ar net trauktis iš sutarčių.
„Gilių nuostolių, kuriuos patiria GDDKiA projektus vykdančios įmonės po precedento neturinčio statybos sąnaudų šuolio, problema yra labai rimta“, – sakė Lenkijos statybos darbdavius vienijančios organizacijos PZPB viceprezidentas dr. Damian Kaźmierczak.
„Jei reakcijos nebūtų, tai galėtų baigtis tolesniais pasitraukimais iš sutarčių, o kraštutiniais atvejais ir bankrotais“, – pridūrė jis.
Rizikos realumą parodė vienas iš pastarojo meto konfliktų dėl greitkelio atkarpos, kur rangovas pareiškė, kad sutarties vertė turėtų būti reikšmingai didinama dėl papildomų aplinkybių, įskaitant grunto sąlygų pasikeitimus ir projektinių sprendinių korekcijas. GDDKiA savo ruožtu ginčijo argumentus ir reikalavo grįžti į statybvietę per nustatytą terminą.
Ar indeksavimas nevėluoja?
Rinka teigiamai vertina sprendimus didinti indeksavimo apimtį, tačiau kritiškai žiūri į tai, kad realūs mokėjimai nukeliami į vasarą. Rangovai akcentuoja, jog jie dažnai priversti finansuoti darbų tęstinumą savo lėšomis, o tai riboja galimybes iš anksto fiksuoti kainas ir užsitikrinti tiekimą.
„Neramina, kad šios lėšos galėtų pasiekti įmones tik vasarą“, – sakė bendrovės PRD Nowogard viceprezidentė Katarzyna Łazarz-Brzezińska.
„Esant dinamiškiems, sunkiai prognozuojamiems rinkos pokyčiams, kelių sektoriaus sąnaudos kyla praktiškai kas savaitę“, – teigė ji.
Šalia ilgalaikių karo Ukrainoje pasekmių, rangovai mini ir platesnius veiksnius: geopolitines įtampas, tiekimo grandinių trikdžius, energijos žaliavų brangimą. Tai reiškia, kad net gautos indeksavimo lėšos gali būti greitai „suvalgytos“ naujų kainų bangų, jei jos atsiranda dar nepasibaigus projektui.
Skaičiuojama, kad vien indeksavimui nuo 2022 metų skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų. Tuo pat metu rinka tikina, kad realūs poreikiai vis dar siekia milijardus eurų, jei tikslas yra uždengti seniau pasirašytų sutarčių deficitus ir stabilizuoti sektorių.
GDDKiA atkreipia dėmesį ir į kitą riziką: kai kuriuose konkursuose pasiūlymai būna gerokai mažesni už institucijos sąmatas, o tai rodo ypač agresyvią kainų konkurenciją. Direkcija ragina rangovus atsakingai vertinti rizikas ir realistiškai skaičiuoti sąnaudas, nes net ir geresnis indeksavimas nepakeis privalomos finansinės drausmės.
Didžiausi rinkos žaidėjai taip pat signalizuoja apie galimą spaudimą maržoms ateinančiais metais. Jei įmonės konkursuose laimės siūlydamos per mažas kainas, o medžiagų kaštai vėl kils, sektoriuje gali pasikartoti nuostolingų projektų spiralė, kuri jau buvo išryškėjusi ankstesnėse krizėse.
