CP v2

Blog

  • „Orlen Unipetrol“ po remonto Čekijoje atnaujino Kralupų rafineriją: vėl gaminami degalai ir aviacinis kuras

    „Orlen Unipetrol“ baigė planinį Kralupų prie Vltavos naftos perdirbimo gamyklos sustabdymą Čekijoje ir atnaujino įprastą technologinį darbą. Po daugiau nei mėnesio trukusio prastovos laikotarpio įmonė vėl pradėjo perdirbti naftą ir gaminti pagrindinius produktus.

    Bendrovė skelbia, kad sustabdymas buvo skirtas kapitaliniam remontui ir modernizacijai, o darbai užbaigti anksčiau nei planuota. Tokie didelio masto rafinerijų aptarnavimo ciklai paprastai rengiami periodiškai, kad būtų užtikrintas įrenginių patikimumas, sauga ir atitikimas aplinkosaugos reikalavimams.

    Kas buvo atnaujinta rafinerijoje

    Per sustabdymą modernizuotos svarbios gamybos grandys, susijusios su dyzelino komponentų paruošimu ir katalizinio krekingo įrenginiais. Taip pat atnaujintos frakcionavimo kolonos įvairiuose gamybos blokuose, kurios yra kritiškai svarbios skirtingų naftos produktų atskyrimui.

    Įmonė nurodo, kad priežiūros darbai apėmė ir saugos sistemų patikrą, įskaitant fakelinę sistemą, skirtą kontroliuojamai sudeginti perteklines dujas, kai to prireikia. Tokie sprendimai yra būtini rafinerijų eksploatacijoje, siekiant mažinti incidentų riziką ir stabilizuoti procesus.

    Ką tai reiškia degalų tiekimui

    Atnaujinus gamybą, Kralupų gamykla vėl tiekia benziną, dyzeliną ir aviacinį kurą. Šie produktai yra jautrūs tiekimo sutrikimams, todėl planiniai sustabdymai dažnai derinami taip, kad būtų išlaikytas rinkos aprūpinimas ir sukauptos atsargos.

    „Visi pagrindiniai gamybos įrenginiai jau vėl veikia, o rafinerija atnaujino trijų pagrindinių produktų gamybą: benzino, dyzelino ir aviacinio kuro“, – sakė „Orlen Unipetrol“ valdybos narys Milanas Brejchalas.

    Čekijoje „Orlen Unipetrol“ yra pagrindinis naftos perdirbėjas, be to, valdo didžiausią degalinių tinklą šalyje. Bendrovė nurodo turinti 446 degalines, o jos veikla apima ir prekybą degalais regione.

    Įmonės duomenimis, bendras perdirbamos naftos kiekis siekia apie 8 mln. tonų per metus, o maždaug 33 proc. šio kiekio tenka Kralupų gamyklai. Žaliava tiekiama iš skirtingų šaltinių, o pastaraisiais metais regione ryškėja kryptis diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Nafta į Čekiją taip pat gali būti transportuojama IKL vamzdynu, kuris jungiasi su TAL sistema, vedančia iš Triesto uosto per Europą. Tokie maršrutai išlieka strategiškai svarbūs, kai rinkoje kinta logistikos grandinės ir didėja poreikis lanksčiai valdyti tiekimą.

  • „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    „Spotify“ duomenys: klausomiausios „Eurovizijos“ dainos istorijoje ir kas iš tiesų lemia nugalėtoją

    Artėjant 70-ajam „Eurovizijos“ dainų konkursui, dėmesys krypsta ne tik į pusfinalius ir favoritų prognozes, bet ir į tai, kas išlieka ilgam. Nauja „Spotify“ analizė parodė, kurios konkurso dainos per visą istoriją buvo klausomiausios ir kaip keičiasi klausytojų įpročiai.

    Pasak platformos, per pastaruosius 12 mėnesių klausytojai sukūrė daugiau nei 1 200 000 „Eurovizijos“ grojaraščių. Per tą patį laikotarpį konkurso dainos „Spotify“ buvo perklausytos daugiau nei 1 500 000 000 kartų, o tai rodo, kad „Eurovizija“ vis labiau veikia kaip nuolatinis popmuzikos srautas, o ne vienos savaitės renginys.

    Kas tapo klausomiausiais hitais?

    Didžiausio klausomumo viršūnėje atsidūrė 2019 metais Nyderlandams pergalę atnešusi Duncan Laurence daina Arcade. „Spotify“ skaičiais, ji perkopė 1 500 000 000 perklausų ribą ir tapo klausomiausiu „Eurovizijos“ kūriniu platformos istorijoje.

    Antrą vietą užėmė Armėnijos atstovės Rosa Linn daina Snap, kuri „Eurovizijoje“ 2022 metais liko tik 20-a, tačiau vėliau socialiniuose tinkluose tapo virusiniu reiškiniu. Platformoje ji peržengė 1 000 000 000 perklausų ribą ir parodė, kad galutinė vieta konkurse nebūtinai lemia dainos komercinį gyvenimą.

    Tarp dainų, kurios išlaikė ilgalaikį populiarumą, išskiriami ir kiti nugalėtojai: Måneskin Zitti e Buoni, Loreen Tattoo bei Alexander Rybak Fairytale. Šie kūriniai dažnai grįžta į grojaraščius prieš kiekvieną konkursą ir kartu veikia kaip atpažįstami žanro etalonai skirtingoms klausytojų kartoms.

    Atlikėjai, kuriuos „Eurovizija“ išaugino

    „Eurovizija“ seniai veikia kaip tramplinas atlikėjams, o „Spotify“ duomenys parodo, kas iš konkurso peržengė vienkartinio hito ribą. Klausomiausiu su konkursu siejamu atlikėju tapo ABBA, kurių perklausų skaičius platformoje viršija 12 500 000 000.

    Antroje vietoje rikiuojasi Måneskin su maždaug 9 000 000 000 perklausų, o toliau seka Céline Dion, kadaise atstovavusi Šveicarijai, su apie 7 000 000 000 perklausų. Šie skaičiai pabrėžia, kad „Eurovizijos“ istorija formuoja ne tik dainų, bet ir visos pasaulinės popkultūros trajektorijas.

    Ar yra nugalėtojo formulė?

    „Spotify“ bandė įvardyti bendrus bruožus, kurie kartojasi istoriniuose nugalėtojų įrašuose, nors pati platforma pabrėžia, kad „stebuklingos“ taisyklės nėra. Analizėje išskiriama pusiausvyra tarp emocinio skambesio ir šokio energijos, o dažnai sutinkamas tempas siekia apie 127 dūžius per minutę.

    Taip pat pastebėta, kad daugeliui sėkmingų dainų būdingas lengvai „dainuojamas“ skambesys, o viena dažniau pasitaikančių tonacijų įvardijama F-dur, siejama su šviesiu, klausytojui pažįstamu skambesiu. Toks derinys padeda kūriniams veikti ir televizijoje, ir vėliau srautinėse platformose.

    Platformos apibendrinimu, arčiausiai „idealaus“ istorinio pavyzdžio atsidūrė 1987 metais Airijai laimėjimą atnešusi Johnny Logan daina Hold Me Now. Nors jos tempas siekia 126 dūžius per minutę, o ne 127, ji atitinka didžiąją dalį parametrų, kurie dažnai sutampa su konkurso nugalėtojų profiliu.

    Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad šiuolaikinėje „Eurovizijoje“ svarbu ne tik finalo vakaras. Vis daugiau lemia tai, ar daina po konkurso atranda kelią į socialinių tinklų trendus, grojaraščius ir ilgalaikį klausymąsi.

  • Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį: kokios pagalbos sulaukia į darbo rinką grįžtantys

    Programa Elektrėnuose plečiasi

    2026 metais Užimtumo didinimo programa Elektrėnuose įgauna pagreitį, o savivaldybė fiksuoja augantį gyventojų susidomėjimą grįžimu į darbo rinką. Didesnį aktyvumą skatina intensyvesnė informacijos sklaida ir aiškiau pristatytos paslaugos tiems, kuriems reikalinga kompleksinė pagalba.

    Savivaldybė nurodo, kad šiemet prie programos prisijungė 70 naujų dalyvių, o šiuo metu joje dalyvauja 50 Elektrėnų savivaldybės gyventojų. Pagrindinis tikslas išlieka praktinis: padėti žmonėms spręsti kliūtis, kurios trukdo įsidarbinti ir išlaikyti darbą.

    Kokia pagalba teikiama dalyviams

    Dalyviams teikiamos psichologo, priklausomybių konsultanto ir karjeros konsultanto paslaugos, taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai. Programoje dėmesys skiriamas kasdieniams dalykams, kurie dažnai lemia sėkmę darbo rinkoje: asmens higienai, finansiniam raštingumui, konfliktų sprendimui ir mediacijai.

    Siekiant, kad paslaugos būtų realiai pasiekiamos, organizuojamas pavėžėjimas į mokymus, o dalyvavimas gyventojams nekainuoja. Mokymuose aptariama, kaip ieškoti darbo, pasirengti darbo pokalbiui, aiškiai pristatyti savo patirtį ir susitarti dėl lūkesčių pradėjus dirbti.

    Pirmieji rezultatai ir pokyčiai

    Pasak savivaldybės, rezultatai jau matomi: 2026 metais 5 programos dalyviai pradėjo dirbti ir įsidarbino nuolatiniams darbams. Dar 6 žmonėms nustatytas dalyvumo lygis, o keli dalyviai svarsto persikvalifikuoti, nes ankstesnės kompetencijos nebeatitinka dabartinių darbdavių poreikių.

    Programos vykdytojai pabrėžia, kad pokytis dažnai prasideda nuo stabilumo atkūrimo: dalis žmonių pradeda spręsti finansinius įsipareigojimus, planuoja skolų grąžinimą ir tvarko kasdienę rutiną. Tai laikoma svarbiu pagrindu, kad darbas netaptų papildomu stresu, o virstų ilgalaikiu stabilumu.

    „Kelias į pokytį prasideda ne tada, kai viskas tampa tobula, o tada, kai žmogus ryžtasi keisti įprastą elgesį ir žengia pirmą žingsnį“, – sakė socialinio darbo vadybininkė Rasa Matijoškienė.

    Elektrėnų savivaldybės teigimu, programos vertė matuojama ne vien rodikliais, bet ir kasdieniais dalyvių sprendimais: drąsa sugrįžti į darbo paieškas, mokėjimas spręsti konfliktus, gebėjimas planuoti finansus ir priimti pagalbą. Būtent nuoseklus palaikymas ir individualiai pritaikytos paslaugos, anot vykdytojų, dažniausiai lemia tvaresnį sugrįžimą į darbo rinką.

  • Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Chalkio teologinė mokykla baigia renovaciją, bet Turkija vis dar neduoda leidimo atsidaryti

    Renovacija artėja prie pabaigos

    Chalkio teologinės mokyklos, dešimtmečius neveikiančios netoli Stambulo, renovacija turėtų būti baigta rugsėjį, pranešė Graikijos Ekumeninis patriarchatas. Tačiau, nepaisant atnaujinimo darbų, leidimo atnaujinti veiklą iš Turkijos institucijų mokykla iki šiol nėra gavusi.

    Mokykla įsikūrusi Heybeliados saloje, istoriškai vadinamoje Chalkiu, Marmuro jūroje prie Stambulo. Ši vieta laikoma viena svarbiausių graikų ortodoksų bendruomenės švietimo ir religinės kultūros erdvių regione.

    Kodėl mokykla buvo uždaryta

    Chalkio teologinė mokykla veikė nuo 1844 metais įkurto dvasininkų rengimo centro laikų ir ilgą laiką buvo pagrindinė graikų ortodoksų dvasininkijos kalvė. Situacija pasikeitė 1971 metais, kai Turkijoje įsigalioję teisiniai ribojimai faktiškai užkirto kelią privačių aukštųjų religinių mokyklų veiklai.

    Nuo tada Ekumeninis patriarchatas ne kartą kreipėsi į Ankarą, siekdamas atkurti mokyklos darbą, tačiau klausimas liko politiškai jautrus ir neišspręstas. Dalis diskusijų viešojoje erdvėje siejama su Turkijos požiūriu į religinių mažumų teises ir švietimo institucijų statusą.

    Tarptautinis spaudimas ir diplomatija

    Šį klausimą stebi ir tarptautiniai partneriai, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas bei Europos Sąjungą, kurios ne kartą kritikavo Turkiją dėl religijos laisvės iššūkių, su kuriais susiduria nemusulmonų mažumos. Mokyklos atidarymo tema periodiškai iškyla ir dvišaliuose politiniuose kontaktuose.

    Pastaraisiais metais ji buvo aptarta ir Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus susitikimuose su JAV politikais, o viešojoje erdvėje pasirodę signalai apie galimą paramą deryboms trumpam atgaivino viltis. Vis dėlto sprendimas, priklausantis nuo Turkijos valdžios leidimo, kol kas nepriimtas.

    Istorinė reikšmė ir ko laukiama toliau

    Per savo istoriją Chalkio teologinė mokykla parengė daug įtakingų graikų ortodoksų dvasininkų, tarp jų ir patį patriarchą Baltramiejų. Dėl to jos veiklos atnaujinimas vertinamas ne tik kaip praktinis švietimo klausimas, bet ir kaip simbolinis religijos laisvės bei mažumų teisių indikatorius.

    Jei renovacija bus užbaigta pagal planą, didžiausias neapibrėžtumas liks teisinė ir politinė dalis: kada ir kokiomis sąlygomis Turkija leistų mokyklai vėl priimti studentus. Artėjant numatytai darbų pabaigai, spaudimas priimti sprendimą, tikėtina, tik didės.

  • Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Bendras streikas Belgijoje: į Briuselį išėjo iki 70 000, protestuoja prieš pensijų ir atlyginimų reformas

    Antradienį Belgijoje įvyko bendras streikas, kurį paskelbė trys didžiausios šalies profesinių sąjungų konfederacijos. Briuselio gatvėmis, skirtingais vertinimais, žygiavo apie 40 000–70 000 žmonių, reikalavusių stabdyti, jų teigimu, socialines garantijas silpninančias reformas.

    Pagrindiniai protestuotojų akcentai buvo pensijų reforma, perkamoji galia ir automatinė atlyginimų indeksacija. Profesinės sąjungos tvirtina, kad planuojami pokyčiai daliai darbuotojų blogintų sąlygas ir mažintų užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

    Kas kelia daugiausia įtampos?

    Belgijoje automatinė atlyginimų indeksacija tradiciškai siejama su infliacija ir laikoma viena iš priemonių, padedančių darbuotojams išlaikyti perkamąją galią kainoms kylant. Protesto organizatoriai teigė, kad bet kokie bandymai riboti šį mechanizmą ilgainiui smogtų namų ūkių pajamoms.

    Demonstracija vyko tuo metu, kai visuomenėje auga jautrumas energetikos kainoms ir pragyvenimo išlaidoms. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad reformos turi būti derinamos su realiomis kainų tendencijomis, o didžiausia našta neturėtų tekti dirbantiesiems.

    Sutrikęs transportas ir atšaukti skrydžiai

    Streikas palietė viešąjį transportą: daugelyje maršrutų visoje šalyje eismas vyko retesniu grafiku. Keliautojams ir kasdien į darbą vykstantiems žmonėms tai reiškė ilgesnį laukimą ir mažesnį reisų skaičių.

    Ryškiausias poveikis aviacijai fiksuotas Šarlerua oro uoste, kur tą dieną buvo atšaukti visi suplanuoti skrydžiai. Tokia praktika per didesnius streikus Belgijoje įprasta, nes sutrinka antžeminis aptarnavimas ir saugumo patikros grandys.

    Protestai tęsiasi jau pusantrų metų

    Nacionalinė demonstracija tapo dalimi platesnės profesinių sąjungų kampanijos, kuri, jų teigimu, vyksta jau apie pusantrų metų. Ji nukreipta prieš valdančiosios koalicijos kursą, kurį kritikai sieja su socialinių išmokų ir darbo santykių „griežtinimu“.

    Protestų kontekste dažnai minimas ir Belgijos ministro pirmininko Barto De Weverio vadovaujamas kabinetas, dėl kurio reformų krypties visuomenėje kyla aštrios diskusijos. Profesinės sąjungos ragina Vyriausybę grįžti prie derybų ir ieškoti kompromiso.

    Ši demonstracija buvo mažesnė nei kovo 12 dieną vykęs mitingas Briuselyje, kai, skaičiuota, susirinko apie 80 000–100 000 žmonių. Vis dėlto ir dabartinis dalyvių skaičius rodo, kad socialinė įtampa dėl reformų Belgijoje išlieka didelė.

  • Kanai prieš Bolloré įtaką: 600 kino profesionalų perspėja dėl kūrybos laisvės ir rinkos koncentracijos

    Kanai prieš Bolloré įtaką: 600 kino profesionalų perspėja dėl kūrybos laisvės ir rinkos koncentracijos

    Protestas Kanų festivalio atidarymo fone

    Kanų kino festivalio atidarymo dieną Prancūzijos kino industrijoje įsiplieskė viešas ginčas dėl žiniasklaidos ir kultūros galios koncentracijos. Apie 600 režisierių, aktorių, technikų ir prodiuserių laikraštyje Libération paskelbė nuomonės tekstą, kuriame kritikuoja konservatyviojo milijardieriaus Vincento Bolloré įtakos augimą.

    Iniciatyva pavadinta Zapper Bolloré vardu, o tarp pasirašiusiųjų minimos ryškios Prancūzijos kino figūros. Pasak autorių, pasirinktas laikas nėra atsitiktinis: Kanai yra tarptautinė scena, kurioje kino kūrėjai tikisi būti išgirsti ne tik Prancūzijoje.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Tekste dėmesys sutelkiamas į „Canal+“ grupės vaidmenį kino finansavime ir į tai, kad Vincentas Bolloré laikomas pagrindiniu šios grupės akcininku. Pasirašiusieji pabrėžia, kad „Canal+“ yra vienas svarbiausių prancūziško kino investuotojų, todėl daugeliui projektų tokia parama tampa praktiškai neišvengiama.

    Taip pat akcentuojamas „Canal+“ sprendimas įsigyti 34 proc. UGC kapitalo, o iki 2028 metų pabaigos siekti perimti 100 proc. akcijų. UGC įvardijama kaip trečias pagal dydį kino teatrų tinklas Prancūzijoje, todėl sandoris, pasak kritikų, reikšmingai sustiprintų vieno žaidėjo pozicijas rinkoje.

    „Rizikuojame ne tik filmų suvienodėjimu, bet ir kolektyvinės vaizduotės užvaldymu“, – teigiama pasirašiusiųjų tekste.

    Kūrėjai perspėja, kad, jų vertinimu, tokia struktūra leistų vienam centrui daryti įtaką visai grandinei: nuo filmų finansavimo iki platinimo didžiuosiuose ir mažesniuose ekranuose. Jie taip pat sako matantys ideologinį aspektą, kurį sieja su milijardieriaus valdomais kanalais ir leidybos verslais.

    Konfliktas persimetė ir į leidybą

    Įtampa kultūros sektoriuje, pasak straipsnio autorių, nėra nauja: nuo balandžio Grasset leidykla patiria sukrėtimus po ilgamečio vadovo Olivier Nora atleidimo ir jo pakeitimo Jean-Christophe Thiery. Situacija virto platesniu pasipriešinimu, kai dalis autorių ėmė trauktis ir kelti klausimus dėl redakcinės nepriklausomybės.

    Tekste minima, kad po daugiau nei 200 Prancūzijos autorių pasitraukimo solidarumą ėmė reikšti ir tarptautiniai rašytojai. Jie viešai pareiškė, jog neketina teikti būsimų rankraščių leidyklai, kol išlieka abejonės dėl leidybos krypties ir nepriklausomumo.

    „Atsisakome leisti, kad mūsų kūryba būtų naudojama politiniams tikslams, kurių nepalaikome“, – rašoma tarptautinių autorių pareiškime.

    Toks žingsnis rodo, kad ginčas dėl įtakos neapsiriboja vien kino rinka ir tampa platesne diskusija apie kultūros institucijų autonomiją. Kanų festivalis šioje istorijoje tampa ne tik kino švente, bet ir platforma, kurioje viešai susiduria kūrybos laisvės, finansavimo priklausomybės ir galios koncentracijos klausimai.

    Pats Vincentas Bolloré kritiką anksčiau yra atmetęs, o jam priskiriamos žiniasklaidos priemonės yra kaltinusios kūrėjus elito uždarumu. Tačiau kino ir leidybos bendruomenių atsakas rodo, kad spaudimas gali virsti ilgalaike reputacine rizika, jei prestižinės kultūros institucijos liktų be dalies ryškiausių autorių ir kūrėjų.

  • ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    ES šalys remia Venecijos bienalės finansavimo stabdymą: dėl Rusijos paviljono kilęs ginčas

    Kas įvyko Briuselyje?

    Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių sukritikavo Rusijos paviljono sugrįžimą į Venecijos bienalę, kai šis klausimas buvo aptartas ES kultūros ministrų susitikime Briuselyje. Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad diskusija buvo įtempta, o pozicijos dėl meno ir politikos ribų išsiskyrė.

    Iš viso 14 iš 27 valstybių narių pasmerkė Rusijos dalyvavimą, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Italiją, kuri šįkart posėdyje buvo atstovaujama ambasadoriaus. Dalis šalių akcentavo, kad kultūra neturi tapti karo prieš Ukrainą „balinimo“ priemone.

    Europos Komisijos dotacija – apie 1 900 000 eurų

    Kartu buvo išreikšta parama Europos Komisijos veiksmams įšaldyti maždaug 1 900 000 eurų dotaciją Venecijos bienalės fondui. Ši suma, Komisijos vertinimu, gali būti stabdoma dėl galimo grantų sąlygų pažeidimo, jei renginys sudaro prielaidas propagandai ar neatitinka sutartyje numatytų įsipareigojimų.

    Komisija viešai pabrėžė, kad kultūra neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai, ir perspėjo, jog Rusijos paviljonas galėtų tapti erdve asmenims, kurie palaikė arba teisino agresiją prieš Ukrainą. Jei nustatyti pažeidimai nebūtų pašalinti, finansavimas galėtų būti ne tik sustabdytas, bet ir nutrauktas.

    Argumentai: propaganda, sankcijos ir Ukrainos atkūrimas

    Klausimą posėdyje iškėlė Latvijos kultūros ministrė Agnese Lāce, raginusi užkirsti kelią, jos žodžiais, Rusijos bandymams instrumentalizuoti kultūros institucijas. Belgija, Ispanija, Lenkija ir kitos šalys taip pat akcentavo rizikas, susijusias su sankcijų apėjimu ir galimu sankcionuotų asmenų matomumu tarptautinėje parodoje.

    Europos Komisija ir ES Tarybai tuo metu pirmininkaujanti Kipras paragino stabdomas lėšas nukreipti Ukrainos atkūrimui. Šis siūlymas atspindi platesnę ES praktiką ieškoti būdų, kaip finansiniais instrumentais didinti paramą Ukrainai ir mažinti erdves, kuriose Rusija galėtų stiprinti savo naratyvus.

    „Kultūra niekada neturėtų būti naudojama kaip platforma propagandai“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Italijos ir bienalės pozicija

    Venecijos bienalės fondas laikosi pozicijos, kad renginys turi išlikti dialogo, atvirumo ir meninės laisvės erdve. Taip pat teigiama, jog organizatoriai esą negali uždrausti dalyvauti valstybei, jei ji yra pripažįstama Italijos Respublikos ir atitinka formalius dalyvavimo kriterijus.

    Rusija Venecijoje turi nuolatinį paviljoną bienalės teritorijoje, o pagal renginio taisykles pati sprendžia, ar dalyvauti konkrečioje bienalėje. Pastaraisiais metais jos dalyvavimas tapo itin jautrus: po plataus masto invazijos į Ukrainą kilo boikotai, o tarptautinė kultūros bendruomenė dažniau svarsto, kaip vertinti valstybės institucijų ar su valdžia siejamų struktūrų buvimą prestižiniuose renginiuose.

    Šių metų bienalės atidarymą lydėjo protestai dėl Rusijos ir Izraelio dalyvavimo, o dalis menininkų ir aktyvistų viešai ragino organizatorius griežtinti atrankos bei etikos kriterijus. Situaciją dar labiau įkaitino pranešimai, kad tarptautinės žiuri nariai kolektyviai atsistatydino po kritikos dėl kai kurių sprendimų, susijusių su apdovanojimų politika.

  • Pirmasis branduolinis sprogimas paliko mįslę: Trinčio vietoje aptiko Žemėje neįmanomą kristalą

    Pirmasis branduolinis sprogimas paliko mįslę: Trinčio vietoje aptiko Žemėje neįmanomą kristalą

    1945 metų liepos 16 dieną Naujosios Meksikos dykumoje įvykdytas JAV kariuomenės Trinčio bandymas ne tik pradėjo branduolinį amžių, bet ir paliko netikėtą „parašą“ medžiagose. Mokslininkai skelbia aptikę kristalą, kuris įprastomis Žemės sąlygomis apskritai neturėtų susiformuoti.

    Atradimas padarytas tiriant trinititą – stiklišką, po sprogimo susidariusią medžiagą, kai karščio banga išlydė dykumos smėlį ir įtraukė metalo daleles iš bandymo infrastruktūros. Būtent trinitite užfiksuotos trumpalaikės, ekstremalios temperatūros ir slėgio sąlygos, kurios akimirksniu pakito ir greitai atvėso.

    Kas rasta trinitite

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Florencijos universiteto geologo Luca Bindi, praneša identifikavusi anksčiau nežinotą kalcio, vario ir silicio junginio kristalinę fazę. Tai vadinamoji I tipo klatrato struktūra, kai atomai sudaro „narvelius“, galinčius „įkalinti“ kitus atomus.

    Šį klatratą mokslininkai aptiko raudonosios trinitito atmainos mėginyje, vario turtingame lašelyje. Struktūrai nustatyti naudota rentgeno spindulių difrakcija, leidžianti tiksliai atsekti atomų išsidėstymą kristale.

    „Branduolinių detonacijų sukurtos trumpalaikės ekstremalios sąlygos gali suformuoti kietosios būsenos fazes, kurios įprastais sintezės būdais nepasiekiamos“, – rašė tyrėjai.

    Kodėl tai vadinama neįmanomu

    Neorganiniai klatratai gamtoje aptinkami itin retai, nes jiems susiformuoti reikia labai specifinių sąlygų. Trinčio sprogimo metu jos, bent trumpam, sutapo: staigus smūgis, labai aukšta temperatūra ir didžiulis slėgis, po kurio sekė greitas „užšaldantis“ atvėsimas.

    Tokie staigūs pokyčiai leidžia atomams persitvarkyti į neįprastas konfigūracijas ir „užsirakinti“ vietoje, kol sistema nespėja grįžti į įprastą, termodinamiškai stabilesnę būseną. Dėl to trinititas tampa tarsi momentine nuotrauka, parodančia, kas vyko per kelias akimirkas po detonacijos.

    Šalia rado ir kvazikristalą

    Tame pačiame kontekste mokslininkai primena ankstesnį radinį: 2021 metais toje pačioje trinitito atmainoje buvo identifikuotas kvazikristalas – dar viena reta, neperiodiška atomų tvarka pasižyminti struktūra. Naujausias klatrato atradimas užfiksuotas greta kvazikristalo, todėl kilo klausimas, ar šios fazės galėjo būti susijusios.

    Atlikus modeliavimą, tyrėjai padarė išvadą, kad konkrečiame mėginyje kvazikristalas greičiausiai nesusidarė „iš“ klatrato. Nors teorinis kelias įmanomas, šiuo atveju tam, kaip teigiama, trukdė per didelė vario koncentracija, todėl abi skirtingos kristalinės fazės galėjo susiformuoti nepriklausomai.

    „Šie rezultatai pabrėžia skirtingą silicio turtingų fazių, susidariusių ekstremaliomis sąlygomis, prigimtį“, – teigė autoriai.

    Tyrėjų vertinimu, tokie radiniai svarbūs ne vien mineralogijai. Jie gali padėti geriau suprasti, kaip branduoliniai bandymai keičia aplinką ir medžiagas, taip pat prisidėti prie branduolinės kriminalistikos – metodų, leidžiančių tiksliau identifikuoti ir analizuoti sprogimų pėdsakus.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences.

  • Žygis Druskininkuose su „Walk15“: dalyviai pėsčiomis atrado ES lėšomis atnaujintas kurorto vietas

    Žygis Druskininkuose su „Walk15“: dalyviai pėsčiomis atrado ES lėšomis atnaujintas kurorto vietas

    Žygis per kurorto erdves

    Druskininkuose surengtas žygis „UžmESk akį“ su „Walk15“ subūrė aktyvaus laisvalaikio mėgėjus, šeimas ir miesto svečius. Organizatoriai kvietė ne tik judėti, bet ir keliaujant iš naujo pamatyti kurorto gamtos bei miesto erdves.

    Pasak savivaldybės, dalis maršruto taškų parinkti taip, kad dalyviai pastebėtų pokyčius vietose, kurios atnaujintos Europos Sąjungos investicijomis. Tokie renginiai, anot organizatorių, padeda derinti fizinį aktyvumą ir pažintį su aplinka.

    Sveikinimas ir renginio tikslai

    Žygeivius renginyje pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius. Jis dalyviams linkėjo gerų emocijų, įspūdžių ir smagių atradimų viso žygio metu.

    Žygiai miestuose pastaraisiais metais populiarėja kaip paprastas būdas įtraukti įvairaus amžiaus žmones į judėjimą. Vis dažniau maršrutai jungiami su edukaciniais sustojimais ir miesto erdvių pažinimu, o tai ypač aktualu kurortams, siekiantiems tolygiau paskirstyti lankytojų srautus.

    Kur vedė maršrutai

    Žygio maršrutai driekėsi per įvairias Druskininkų vietas: dalyviai ėjo Vilniaus alėja, keliavo Druskonio ežero pakrante, užsuko į Vijūnėlės parką ir traukė Nemuno pakrante. Pakeliui žygeiviai pamatė Meilės salą ir ėjo takais palei Ratnyčios upelį.

    Dalyviai taip pat aplankė K. Dineikos sveikatingumo parką, gydyklų parką, mineralinio vandens biuvetę ir kitus kurorto objektus. Organizatorių teigimu, tokie maršrutai leidžia vienu metu patirti ir gamtą, ir miesto infrastruktūrą, o žygio formatas tinka tiek pradedantiesiems, tiek aktyviau sportuojantiems.

  • Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: renginys Stipresnės kartu sukvietė šeimas prie ežerų

    Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: renginys Stipresnės kartu sukvietė šeimas prie ežerų

    Druskininkuose balandžio 29 dieną paminėta Mamų psichikos sveikatos diena – surengtas jau trečius metus vykstantis bendruomenės renginys Stipresnės kartu. Į jį susirinko mamos, šeimos ir visi, kuriems svarbi emocinė gerovė, tarpusavio palaikymas bei atviras pokalbis apie psichikos sveikatą.

    Renginio pradžioje dalyves ir svečius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown. Ji pabrėžė, kad motinystė dažnai reiškia nuolatinį rūpinimąsi kitais, o savi poreikiai lieka paraštėse.

    „Visi žinome paprastą tiesą – brangiausia, ką turime, yra sveikata, todėl pirmiausia turėtume pasirūpinti savimi. Tačiau mamos labai dažnai gyvena kitaip – jos pirmiausia rūpinasi vaikais, šeima, artimaisiais, o save palieka kažkur paskutinėje vietoje“, – sakė vicemerė.

    Programa startavo prie Druskonio ežero amfiteatro, kur dalyvių laukė bendra mankšta. Vėliau bendruomenė leidosi į simbolinį ėjimą, apėjusį Vijūnėlės tvenkinį ir Druskonio ežerą – organizatorių teigimu, tai buvo kvietimas lėtinti tempą ir skirti laiko sau.

    Po žygio dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas: vyko šokio ir judesio terapijos užsiėmimas, taip pat kūrybinės užduotys vaikams ir tėvams. Tokie užsiėmimai dažnai pasirenkami todėl, kad padeda mažinti įtampą, stiprinti ryšį šeimoje ir kurti saugią erdvę emocijoms įvardyti.

    Iniciatyva Stipresnės kartu Lietuvoje siekia atkreipti dėmesį į mamų emocinę sveikatą, mažinti stigmas ir paskatinti laiku ieškoti pagalbos. Specialistai pabrėžia, kad emociniai sunkumai po gimdymo ar vaikų auginimo laikotarpiu gali pasireikšti įvairiai, todėl svarbūs ir artimųjų pastebėjimai, ir profesionali pagalba, kai jos prireikia.

    Šiemet Mamų psichikos sveikatos dienos renginiai vyko 35 Lietuvos miestuose. Nacionaliniu mastu iniciatyvą koordinuoja VšĮ „Mama mums rūpi“, o Druskininkuose renginį organizavo „Šalto kavos klubas“, pakvietęs bendruomenę prasmingam laikui kartu.