CP v2

Blog

  • 167 lūžiai viename skelete: tyrėjai atskleidė, kokia viduramžių mašina galėjo jį sutraiškyti

    167 lūžiai viename skelete: tyrėjai atskleidė, kokia viduramžių mašina galėjo jį sutraiškyti

    Stirlingo pilies teritorijoje Škotijoje dar 1997 metais archeologų aptiktas vadinamasis Skeletas 150 ilgai kėlė mįslę: žmogaus kaulai buvo taip smarkiai sužaloti, kad dalis pažeidimų iš pradžių priskirta jau laikui po mirties. Palaikai rasti buvusios koplyčios vietoje kartu su dar septyniais viduramžių laikotarpio kapais.

    Situaciją pakeitė šiuolaikiniai tyrimo metodai. Pasitelkę mikrokompiuterinę tomografiją ir 3D skenavimą, mokslininkai nustatė, kad dauguma lūžių įvyko mirties akimirką arba visai prieš ją, o ne atsirado vėliau ardant kapą ar yrant kaulams.

    Žalojimų mastas išskirtinis: suskaičiuoti 167 lūžiai, tarp jų 61 kaukolėje ir 57 šonkauliuose. Sužaloti ir slanksteliai, galūnės bei dešinė ranka, o dalies šonkaulių lūžiai buvo zigzaginiai, panašūs į matomus šiuolaikinių eismo nelaimių aukoms, kai kūną veikia didelė koncentruota smūgio energija.

    Kas galėjo sukelti tokią jėgą

    Pasak tyrėjų, lūžių pobūdis prastai dera su paprastu kritimu iš aukščio, sutrypimu ar vieno ginklo smūgiu. Daug labiau tikėtina, kad kūną paveikė itin didelis kinetinis krūvis, būdingas sunkiam sviediniui, paleistam iš apgulties mašinos.

    Radiokarboninis datavimas rodo, kad vyras mirė apie 1300 metus. Tai sutampa su laikotarpiu, kai Stirlingo pilis buvo vienas svarbiausių Škotijos ir Anglijos konflikto taškų, o 1304 metais Anglijos karaliaus Eduardo I pajėgos vykdė pilies apgultį pirmojo Škotijos nepriklausomybės karo metu.

    Trebušetas ir istorinis kontekstas

    Istoriniai šaltiniai mini, kad apgultyje galėjo būti naudojamos didelės apgulties mašinos, įskaitant garsųjį War Wolf, laikomą vienu didžiausių kada nors pastatytų trebušetų. Tokios mašinos buvo skirtos mėtyti ypač sunkius akmeninius sviedinius į tvirtovių sienas, todėl jų smūgio energija galėjo būti mirtina net ir pataikius netiesiogiai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad nėra įrodymo, leidžiančio įvardyti konkrečią mašiną, kuri pražudė šį žmogų. Vis dėlto lūžių išsidėstymas leidžia manyti, kad mirtį sukėlė sviedinys iš trebušeto ar panašios apgulties mašinos, o auka galėjo stovėti ir būti nusisukusi nugara į atskriejusį smūgį.

    Tokie atvejai archeologijoje reti, nes masiniai sužalojimai kauluose paprastai būna sunkiai atskiriami nuo vėlesnių pažeidimų. Būtent todėl didelės raiškos vaizdinimo technologijos tampa vis svarbesnės: jos leidžia tiksliau atkurti mirties aplinkybes ir geriau suprasti viduramžių karo realybę ne vien iš kronikų, bet ir iš fizinių įrodymų.

  • Sensacingas radinys prie Vroclavo: 42 dantų vėrinys gali būti 5 000 metų senumo

    Sensacingas radinys prie Vroclavo: 42 dantų vėrinys gali būti 5 000 metų senumo

    Netoli Vroclavo archeologai aptiko neįprastą papuošalą – vėrinį, sudarytą iš 42 dantų. Mokslininkai teigia, kad toks radinys Lenkijoje yra itin retas, nes panašių artefaktų žinoma vos keletas, o dažniausiai jie gerokai kuklesni.

    Tyrimų komandai vadovaujantis Vroclavo universiteto Archeologijos instituto profesorius Tomasz Gralak pabrėžia, kad radinio išskirtinumą lemia ne tik dantų skaičius. Pasak jo, analogijų regione beveik nėra, todėl vėrinys gali tapti svarbiu šaltiniu aiškinantis priešistorės bendruomenių papročius ir simboliką.

    Kol kas nustatyta, kad dalis vėrinio sudaryta iš gyvūnų ilčių, tačiau neatmetama ir kita galimybė: tarp panaudotų dantų galėjo būti ir žmogaus dantų. Ši hipotezė dar nepatvirtinta, todėl bus atliekami išsamūs morfologiniai ir laboratoriniai tyrimai, kurie turėtų leisti tiksliai identifikuoti kiekvieną elementą.

    Analizes atliks Vroclavo medicinos universiteto specialistai, dirbantys paleoanatomijos ir paleohistologijos srityje. Tokie tyrimai paprastai leidžia nustatyti, kokiai rūšiai priklausė dantys, kaip jie buvo apdoroti, ar ant jų išlikę dėvėjimo, gręžimo ar tvirtinimo pėdsakai, galintys parodyti, kaip papuošalas buvo nešiojamas.

    Mokslininkų vertinimu, vėrinys gali būti maždaug 5 000 metų senumo, todėl jis būtų siejamas su labai ankstyvais priešistorės laikotarpiais. Tai ypač svarbu, nes tokio amžiaus asmeniniai papuošalai regione išlieka retai, o jų kontekstas gali padėti tiksliau atkurti tuometinių bendruomenių socialinius ryšius, ritualus ir estetiką.

    Artimiausiu metu numatyta atlikti ir konservavimo darbus, kad artefaktas būtų stabilizuotas ir apsaugotas nuo irimo. Tyrėjai tikisi, kad rezultatai atsakys ne tik į klausimą, iš kokių dantų sudarytas vėrinys, bet ir ką toks papuošalas reiškė žmonėms, gyvenusiems šiame regione prieš tūkstančius metų.

  • Vokietija imasi netikėto sprendimo: milžiniška medinių vėjo turbinų menčių gamykla

    Vokietija imasi netikėto sprendimo: milžiniška medinių vėjo turbinų menčių gamykla

    Kompozitų atliekos tampa problema

    Vokietijos bendrovė „Voodin Blade Technology“ su Europos partneriais rengia projektą, kuriuo siekiama pradėti gaminti vėjo turbinų mentes iš medienos pagrindu sukurtų medžiagų. Idėja paprasta, bet ambicinga: pakeisti sunkiai perdirbamus stiklo pluošto kompozitus alternatyva, kurią būtų lengviau panaudoti pakartotinai.

    Dabar didžioji dalis šiuolaikinių menčių gaminama iš stiklo pluošto ir epoksidinės dervos kompozitų. Šių medžiagų atskirti praktiškai neįmanoma, todėl pasibaigus eksploatacijai mentes dažnai tenka deginti arba šalinti sąvartynuose.

    Tarptautinės organizacijos ir tyrėjai įspėja, kad didėjant vėjo energetikos mastui augs ir atliekų srautai. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų vien menčių atliekų kiekis pasaulyje gali pasiekti apie 43 milijonus tonų.

    Kaip bus gaminamos medinės mentės?

    „Voodin Blade Technology“ sprendimas remiasi klijuotos sluoksniuotos fanerinės medienos technologija, vadinama LVL. Gamykloje mediena būtų plėšiama į plonus lakštus, o vėliau klijuojama į tvirtą ir matmenų pokyčiams atsparią konstrukcinę medžiagą.

    Bendrovė nurodo, kad žaliava planuojama iš sertifikuotų Europos miškų, daugiausia iš šiaurinių eglių ir kėnių grupės medžių. Mediena tokiu atveju išlaiko augimo metu sugertą biogeninę anglį, o tai laikoma papildomu klimato tikslus remiančiu argumentu.

    LVL pranašumu įvardijama ir tai, kad pasibaigus tarnavimo laikui medžiagą paprasčiau nukreipti į kitus panaudojimo būdus. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnę perdirbimo dalį, palyginti su tradiciniais kompozitais.

    Kodėl gamyba gali būti pigesnė?

    Tradicinės mentės dažnai formuojamos didžiulėse stiklo pluošto formose, kurios paprastai kuriamos konkrečiam modeliui ir kainuoja labai brangiai. Kai turbinos modelis pasensta, tokios formos tampa nereikalingos, o jų utilizavimas sukuria papildomų kaštų.

    „Tradicinės mentės formuojamos milžiniškose stiklo pluošto formose, o medinė mentė frezuojama tiesiogiai pagal skaitmeninį projektą, todėl nereikia nei kurti, nei sandėliuoti, nei utilizuoti formų“, – sakė „Voodin Blade Technology“.

    Bendrovė teigia, kad pakanka pakeisti skaitmeninį failą, ir ta pati gamybos linija gali būti pritaikoma skirtingiems projektams. Tai teoriškai leistų greičiau reaguoti į rinkos poreikius ir mažintų barjerus diegiant naujus menčių dizainus.

    Kokie planuojami pajėgumai?

    Skelbiama, kad naujoji gamykla Navaroje, Ispanijoje, pasiekusi pilną pajėgumą galėtų pagaminti iki 160 menčių komplektų per metus. Tai dar nėra masinė produkcija visai rinkai, tačiau reikšmingas žingsnis komercinio masto link.

    „Voodin Blade Technology“ taip pat vertina, kad per pirmąjį veiklos dešimtmetį projektas galėtų padėti išvengti daugiau nei 2,4 milijono tonų emisijų. Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo to, ar medinės mentės atitiks modernių turbinų patvarumo, saugos ir eksploatacinių savybių reikalavimus.

    Jei technologija pasiteisins, ji galėtų sumažinti vieną ryškiausių vėjo energetikos paradoksų, kai žalios energijos plėtra kartu didina sunkiai sutvarkomų atliekų kiekį. Dėl to alternatyvios medžiagos, nauji perdirbimo metodai ir DI paremta konstrukcijų optimizacija tampa vis svarbesne viso sektoriaus kryptimi.

  • „Virgin Galactic“ grįžta su nauju kosminiu lėktuvu: skrydis atidėtas iki 2027 metų

    „Virgin Galactic“ grįžta su nauju kosminiu lėktuvu: skrydis atidėtas iki 2027 metų

    Kosminio turizmo bendrovė „Virgin Galactic“ ruošiasi atnaujinti komercinius skrydžius, tačiau planai vėl koreguojami. Įmonė pranešė, kad naujos kartos kosminio lėktuvo pirmasis komercinis skrydis dabar numatomas 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Pasak bendrovės, iki šiol buvo įvykdyti septyni komerciniai skrydžiai, tačiau 2024 metais veikla buvo sustabdyta. Pastaruoju metu vyko ankstesnio erdvėlaivio „VSS Unity“ sklandymo bandymai, o lygiagrečiai kuriamas naujas aparatas, kuris turėtų tapti sugrįžimo pagrindu.

    Šių metų pradžioje „Virgin Galactic“ buvo nurodžiusi ambicingesnį grafiką: sklandymo bandymai turėjo įvykti trečiąjį ketvirtį, o iki 2026 metų pabaigos planuotas pirmasis skrydis į kosmosą. Vis dėlto bendrovė patvirtino, kad terminai slenka dėl techninių iššūkių, kuriuos reikia išspręsti iki pradedant reguliarią eksploataciją.

    „Mūsų prioritetas yra saugumas ir patikimumas, todėl prieš pradėdami skrydžius privalome užbaigti visus techninius darbus“, – sakė „Virgin Galactic“ vadovas Michaelas Colglazieris.

    Įmonė taip pat informavo, kad naujasis kosminis lėktuvas netrukus turėtų pradėti pirmuosius antžeminius bandymus. Bendrovė tikisi, kad tai įvyks dar šį mėnesį, tačiau tikslios datos nepateikia.

    Finansinėje ataskaitoje investuotojams „Virgin Galactic“ vadovas nurodė, kad parduota daugiau nei 50 bilietų į būsimus skrydžius. Vidutinė vieno bilieto kaina siekia apie 700 000 eurų, o per paskutinį pardavimų etapą bilietų užsakymai bendrai viršijo maždaug 46 000 000 eurų.

    Bendrovė teigia, kad vėlavimai neturėtų reikšmingai paveikti jos finansinės padėties, tačiau investuotojams svarbiausia išlieka klausimas, ar „Virgin Galactic“ pavyks pereiti nuo pavienių misijų prie tvaraus, reguliaraus skrydžių grafiko. Įmonė ilgainiui tikisi pasiekti iki 10 skrydžių per mėnesį, tačiau tokį tempą lems ne tik techninis pasirengimas, bet ir paklausos, infrastruktūros bei sertifikavimo realybė.

    Be to, atskleista, kad lygiagrečiai kuriamas ir antrasis kosminis lėktuvas. Jo pirmasis skrydis gali įvykti 2027 metų antrąjį ketvirtį, o tai turėtų padėti didinti skrydžių dažnį ir mažinti priklausomybę nuo vieno aparato.

  • Kinijoje kyla ateities miestas: 60,4 km² megaprojektas stebina žalumu ir robotaksi

    Kinijoje kyla ateities miestas: 60,4 km² megaprojektas stebina žalumu ir robotaksi

    Kinijoje, netoli Čengdu Tianfu tarptautinio oro uosto, sparčiai vystomas Chengdu Future Science and Technology City – nauja mokslo ir technologijų krypties miesto teritorija. Projektas pristatomas kaip ekologiškas miestas mieste, kuriame vienoje erdvėje derinami tyrimai, verslas, būstas ir gamta.

    Skirtingai nuo dalies ankstesnių Kinijos megaprojektų, kuriuose dėl statybų būdavo masiškai lyginamos kalvos ar keičiami slėniai, čia pasirinktas kitas kelias. Planuojama kuo labiau prisitaikyti prie esamo, banguoto Sičuano kraštovaizdžio ir išsaugoti natūralias vandens bei želdynų sistemas.

    Atsisakoma agresyvaus reljefo keitimo

    Urbanistinis modelis remiasi linpan tradicija – istoriškai Čengdu lygumoje paplitusiu kaimišku gyvenviečių tipu, kai sodybos ir želdynai įsilieja į dirbamų laukų struktūrą. Dėl to nauji pastatai projektuojami taip, kad vizualiai ir funkcionaliai jungtųsi su slėniais, kalvomis, parkais ir žemės ūkio plotais.

    Projektavimo sprendimuose numatomi terasiniai tūriai ir žalieji stogai, o viešosios erdvės planuojamos kaip vientisas žaliųjų koridorių tinklas. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją Azijos miestuose mažinti šilumos salos efektą ir gerinti lietaus vandens surinkimą bei infiltraciją.

    60,4 km² planas ir šeši klasteriai

    Plėtra vykdoma nuo 2020 metais, o bandomoji zona apima apie 4,6 kvadratinio kilometro. Ilgalaikis tikslas – išaugti iki 60,4 kvadratinio kilometro, suformuojant šešis teminius klasterius: gyvenamąjį, universitetinį, laboratorinį, komercinį, viešųjų paslaugų ir transporto bei administracinį.

    Vienas akcentų – tarptautinis edukacijos parkas su universitetiniu miesteliu, bendrabučiais ir tyrimų infrastruktūra. Numatyta, kad centrinis pastatas užims apie 80 000 kvadratinių metrų ir talpins biblioteką, studentų centrą bei auditorijas, orientuojantis į didelės koncentracijos studijų ir mokslo ekosistemą.

    Žaliosios erdvės ir autonominis transportas

    Teigiama, kad startinėje teritorijoje daugiau nei 40 proc. skirta želdynams, o vidinėje zonoje siekiama mažinti įprastą automobilių srautą. Vietoje to projektuojama infrastruktūra, pritaikyta autonominiam transportui, įskaitant robotaksi ir bepilotinius maršrutinius autobusus, o automobilių parkavimas numatomas teritorijos pakraščiuose.

    Susisiekimo ašimi laikoma Futian stotis, jungiama su oro uostu metro linija, o greta suplanuota apžvalgos erdvė, vadinama Oko Priešybės. Kartu kuriamas principas, kad gyventojai galėtų dirbti, mokytis ir naudotis paslaugomis neišvykdami iš teritorijos, taip mažinant kasdienį judumą ir taršą.

    Planuojama, kad teritorija taps platforma aukštųjų technologijų sričių plėtrai: aviacijai ir kosmosui, kvantinėms technologijoms, humanoidinei robotikai ir energijos kaupimo sprendimams. Projektas siejamas su Kinijos 14-uoju penkmečio planu ir Čengdu–Čongčingo ekonominės erdvės stiprinimu vakarų Kinijoje.

    Naujausiuose oficialiuose pranešimuose nurodoma, kad jau sutvarkyta apie 10 kvadratinių kilometrų, o dalis teritorijos pradeda veikti: įrengiami tyrimų centrai, startuoja paslaugos, vyksta renginiai. Vis dėlto pilnam įgyvendinimui prireiks metų, o galutinis teritorijos išbaigimas siejamas su 2035 metais, platesnės regiono ambicijos nukeliamos iki 2050 metų.

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.

  • Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Šiaurės Ispanijoje, Baskų krašte, tarp Portugalete ir Getxo miestų iki šiol veikia viena neįprasčiausių susisiekimo konstrukcijų Europoje – gondolinis Biskajos tiltas. Tai hibridas, sujungiantis kabančio tilto principą ir lynų kelio mechaniką, todėl vietoj įprastos važiuojamosios dalies čia juda pakabinama platforma.

    Platforma kabo ant plieninių lynų ir plaukia virš Nerviono upės beveik krantinės lygyje, o judėjimą užtikrina vežimėlis, riedantis viršutiniu tilto tarpatramiu. Tokia schema leidžia išlaikyti laivybai reikalingą aukštį, kartu išvengiant stačių įvažiavimo rampų, kurios tankiai užstatytoje teritorijoje būtų buvusios nepraktiškos.

    Kaip veikia gondolinis tiltas?

    Virš upės 45 metrų aukštyje įrengtu tarpatramiu juda daugiaašis vežimėlis, o po juo prikabinta transporto gondola. Atvykus prie kranto platforma stabilizuojama, kad pėstieji ir automobiliai galėtų įvažiuoti tiesiai iš gatvės, be papildomų užvažiavimų ar rampų.

    Šiandien gondola vienu reisu gali perkelti iki 6 lengvųjų automobilių ir apie 200 keleivių. Persikėlimas trunka maždaug 90 sekundžių, o reisai vyksta reguliariai, įprastai kas 8 minutes, todėl konstrukcija praktiškai atlieka ir kelto funkciją.

    Pramonės bumas paskatino unikalų sprendimą

    XIX amžiaus pabaigoje Bilbao regiono pramonė augo itin sparčiai, o geležies rūdos ir jūrinių krovinių srautai lėmė intensyvią laivybą Nerviono žiotyse. Dėl to žemas tradicinis tiltas būtų trukdęs laivams, o pakeliamas ar pasukamas sprendimas būtų buvęs sudėtingas bei mažiau patikimas esant dideliam eismui.

    Projektą parengė ispanų architektas Alberto Palacio, o inžinerinius sprendimus padėjo įgyvendinti prancūzų inžinierius Ferdinandas Arnodinas. Tilto atidarymas įvyko 1893 metų liepos 28 dieną, o objektas laikomas seniausiu pasaulyje gondoliniu tiltu, iki šiol naudojamu be ilgamečių pertrūkių.

    Kuo išskirtinė konstrukcija ir kodėl ji saugoma?

    Tilto konstrukciją laiko keturios 61 metro aukščio geležinės bokštinės atramos, o viršutinis tarpatramis siekia 160 metrų. Pagrindiniai nešančieji lynai įtvirtinti masyviuose inkaruose, kurie nuo bokštų nutolę apie 110 metrų, taip paskirstant apkrovas ir užtikrinant stabilumą.

    Iš pradžių sistemą varė garo mašina, tačiau 1901 metais ji pakeista elektriniu varikliu, o vėliau tiltas ne kartą modernizuotas. 1999 metais atnaujintas vežimėlis gavo naują elektrinių variklių sistemą, o dabartinė gondola yra jau penktoji per visą eksploatacijos istoriją.

    Technikos istorikų vertinimu, gondoliniai tiltai tapo svarbiu pramonės epochos inžinerijos etapu, tačiau XX amžiuje daugelis jų buvo nugriauti dėl karų, augančių transporto srautų ar pakeisti tuneliais bei klasikiniais tiltais. Šiandien pasaulyje yra išlikę tik 8 tokio tipo tiltai, o Biskajos tiltas išsiskiria tuo, kad yra seniausias ir ilgiausiai nepertraukiamai eksploatuojamas.

    Dėl išskirtinio funkcijos ir architektūros derinio 2006 metais tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip reikšmingas pramoninis paminklas. Tai taip pat laikomas pirmuoju Ispanijos pramonės paveldo objektu, gavusiu tokį tarptautinį įvertinimą.

  • Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Jemeno huti pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, nedidelis dronas numeta sprogmenį ant Saudo Arabijos kariuomenės tanko M1A2S „Abrams“. Smūgis esą įvyko Maribo provincijoje, prie išsikišusios pozicijos, kur veikia Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos.

    Įraše matyti, kad dronas, įvardijamas kaip Rajum, praskrenda virš tanko ir numeta užtaisą, po kurio įvyksta sprogimas ir transporto priemonę apima liepsnos. Skelbiama, kad galėjo būti panaudota minosvaidžio mina ar panašaus tipo amunicija, tačiau tiksli užtaiso rūšis viešai nepatvirtinta.

    Svarbu pabrėžti, kad šis vaizdo įrašas nėra nepriklausomai patikrintas, o Saudo Arabijos sausumos pajėgos oficialiai nepranešė apie tanko praradimą. Dėl to šį incidentą reikia vertinti atsargiai, kaip vieną iš informacinio karo elementų, kuriame vaizdinė medžiaga dažnai naudojama poveikiui sustiprinti.

    Ataka iš viršaus keičia taisykles

    Net jei tankas nebuvo visiškai sunaikintas, pats atakos būdas išryškina aiškią tendenciją: vis dažniau brangi šarvuota technika atsiduria pigių, improvizuotų ar specialiai pritaikytų dronų taikiklyje. Tankai tradiciškai geriausiai šarvuojami priekyje ir šonuose, kur tikėtinas tiesioginis susidūrimas su priešo technika.

    Smūgis iš oro leidžia apeiti dalį šios apsaugos ir taikyti į plonesnius viršutinius šarvus, bokštelio zonas ar konstrukcines vietas, kurios nėra optimizuotos nuolatiniam atakavimui iš viršaus. Būtent todėl dronai, galintys numesti užtaisą vertikalia kryptimi, tampa ypač pavojingi net ir moderniems tankams.

    Kas žinoma apie M1A2S versiją

    M1A2S yra Saudo Arabijai skirta amerikietiško M1A2 „Abrams“ modifikacija. Ši platforma ilgą laiką laikyta vienu pajėgiausių vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, tačiau regioniniuose konfliktuose ji ne kartą susidūrė su prieštankinių ginklų ir netaisyklingos karybos iššūkiais.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad vietoje įprastų prieštankinių raketų ar minų, anot huti, buvo panaudotas nedidelis dronas su palyginti paprastu užtaisu. Tai atspindi platesnę šiuolaikinių konfliktų kryptį, kai santykinai mažomis sąnaudomis siekiama sukelti didelę žalą ar bent jau priversti priešininką keisti taktiką, didinti apsaugą ir riboti technikos naudojimą atvirose pozicijose.

    Ką tai reiškia fronte

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad kova su dronais tampa ne mažiau svarbi nei tradicinė oro gynyba. Prieš mažus bepiločius dažnai reikia viso priemonių komplekso: elektroninės kovos, maskuotės, tinklų ir papildomų konstrukcijų ant bokštelių, taip pat aktyviosios apsaugos sistemų.

    Net ir tada, kai sprogmuo nepramuša pagrindinių šarvų, pakanka padegti išorinę įrangą, pažeisti optiką, ryšio priemones ar sukelti gaisrą, kad kovinis vienetas laikinai prarastų efektyvumą. Dėl to tankų pažeidžiamumas iš viršaus vis dažniau laikomas ne pavieniu trūkumu, o sistemine problema, kurią karinės pajėgos priverstos spręsti čia ir dabar.

  • Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Jei telefonas įkrito į vandenį ar buvo aplietas, svarbiausia reakcija per pirmą pusvalandį: kuo greičiau išimkite jį iš skysčio ir nedelsdami išjunkite. Jei ekranas juodas, nebandykite jo įjungti, nes drėgmė kontaktuose gali sukelti trumpą jungimą ir paspartinti koroziją.

    Nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir ištraukite SIM dėklą, o jei įrenginys turi atminties kortelę, išimkite ir ją. Korpusą nusausinkite minkšta šluoste, o įkrovimo lizdą laikykite nukreiptą žemyn ir kelis kartus švelniai patapšnokite į delną, kad išbėgtų lašai.

    Gamintojai, tokie kaip „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, pataria džiovinti įrenginį kambario temperatūroje, be papildomo kaitinimo. Pirmą kartą laidą prijungti verta tik praėjus bent 30 minučių, o jei įrenginys rodo pranešimą apie aptiktą skystį, tai ženklas, kad jungtis dar šlapia.

    Praktiškai visiškas įkrovimo lizdo išdžiūvimas gali užtrukti iki 24 valandų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama laukti 24–48 valandas. Šiuo laikotarpiu nejunkite nei įkroviklio, nei kompiuterio, nes srovė per drėgnus kontaktus didina gedimo riziką.

    Didelę reikšmę turi tai, kuo telefonas buvo aplietas. Jūros vanduo, saldūs gėrimai, sriuba, kosmetika ar chloruotas baseino vanduo palieka druskų, cukraus ir kitų nuosėdų, kurios net ir išgaravus drėgmei gali laidyti elektrą ir greitinti koroziją.

    Jei tai buvo ne švarus vanduo, saugiausias kelias yra kuo greičiau kreiptis į servisą, kuris atlieka pagrindinių plokščių diagnostiką ir valymą. Meistras paprastai atjungia bateriją, pašalina nuosėdas ir įvertina korozijos židinius, nes būtent jie vėliau sukelia „nepaaiškinamus“ gedimus.

    Namuose rizikinga telefoną ardyti be įrankių ir patirties: lengva pažeisti šleifus, sandarinimą ar net bateriją. Ypač pavojinga, jei įrenginys pradeda kaisti, pučiasi, šnypščia, dūmija ar skleidžia aitrų cheminį kvapą, nes tai gali rodyti ličio jonų baterijos pažeidimą.

    Tokiu atveju telefoną padėkite ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo audinių, popieriaus ir šilumos šaltinių, jo nespauskite ir nejunkite įkrovimo. Tai situacija, kai geriau ne eksperimentuoti, o kreiptis į specialistus.

    Remontas dažnai įmanomas, jei skystis nespėjo pažeisti atminties, procesoriaus ar pačios plokštės sluoksnių. Kartais užtenka jungties išvalymo ar atskirų dalių, pavyzdžiui, garsiakalbio, mikrofono, baterijos ar ekrano, keitimo, tačiau po rimtesnio užliejimo patikimumą visiškai atkurti ne visada pavyksta.

    Verta nepersistengti pasitikint IP reitingais, tokiais kaip IP68. Tai laboratorinių bandymų sąlygomis apibrėžtas atsparumas, kuris realiame gyvenime silpnėja dėl smūgių, stiklo įtrūkimų, rėmelio deformacijų ar anksčiau atlikto remonto, todėl tokį telefoną geriau laikyti atspariu nelaimingiems atsitikimams, o ne skirtu vandens pramogoms.

    Viena dažniausių klaidų yra dėti telefoną į ryžius. Jie gali sugerti dalį drėgmės iš aplinkos, bet nepašalina skysčio, įstrigusio po plokštės dangteliais, ir nenuvalo nuosėdų, o dulkės bei krakmolas gali patekti į įkrovimo lizdą.

    Kita žalinga priemonė yra plaukų džiovintuvas ar bet koks karšto oro srautas. Karštis gali susilpninti klijus, pažeisti sandarinimą, deformuoti plastiką, o stiprus pūtimas įstumia lašus giliau, todėl saugiau rinktis natūralų džiūvimą ir, jei reikia, tik lengvą vėsaus oro cirkuliaciją.

    Net jei po išdžiūvimo telefonas įsijungia ir veikia, gedimai gali pasirodyti po kelių dienų. Įspėjamieji požymiai yra objektyvo rasojimas, ekrano mirgėjimas, netikėti persikrovimai, spartesnis baterijos išsikrovimas, prastas garsas ar įkrovimo sutrikimai, todėl po rimtesnio incidento verta bent jau atlikti diagnostiką.

    Duomenų išsaugojimo šansai kartais būna didesni nei pilno remonto: jei atminties lustas ir šifravimo grandinė nepažeisti, servisas gali laikinai atkurti plokštės darbą vien tam, kad būtų galima nukopijuoti nuotraukas ir kitus failus. Vis dėlto moderniuose telefonuose paprastas atminties išėmimas dažnai nepadeda, nes duomenys būna šifruoti ir susieti su įrenginio procesoriumi.

  • „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    Elektroninės prekybos platforma „AliExpress“, priklausanti Kinijos grupei „Alibaba“, įtarta pasitelkusi netipinį būdą vartotojų įrenginiams atpažinti. Šį kartą dėmesį patraukė ne nuolaidos, o technologija, galinti veikti net tada, kai išvalomi slapukai.

    Apie galimą mechanizmą viešai pranešta po to, kai programuotojas, naudodamas „Bluetooth“ ausines, pastebėjo keistą elgesį perjungiant jas tarp kompiuterio ir telefono. Atlikus analizę paaiškėjo, kad naršyklėje galėjo būti naudojama „WebAudio“ sąsaja, leidžianti svetainėms generuoti ir apdoroti garsą.

    Esminė detalė ta, kad svetainė gali sukurti vartotojui negirdimą arba praktiškai negirdimą signalą ir stebėti, kaip jį apdoroja konkretus įrenginys. Skirtingi garso posistemės, naršyklės ir aparatinės įrangos deriniai signalą apdoroja nevienodai, o šie skirtumai gali tapti tarsi skaitmeniniu įrenginio piršto atspaudu.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra mikrofono pasiklausymas ar pokalbių įrašinėjimas. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie įrenginio identifikavimą pagal technines charakteristikas, o ne apie garso turinio rinkimą.

    Privatumo požiūriu tokie metodai kelia klausimų, nes įrenginio atpažinimas gali veikti net išvalius slapukus ar pakeitus kai kuriuos naršyklės nustatymus. Tai siejasi su vadinamuoju naršyklės atspaudų rinkimu, kai identifikavimui naudojami įvairūs parametrai, pavyzdžiui, garso apdorojimo ypatybės, vaizdo plokštės elgsena ar šriftų rinkiniai.

    Vartotojams tai reiškia, kad vien slapukų išvalymas ne visada užtikrina anonimiškumą. Privatumo specialistai tokiu atveju paprastai rekomenduoja riboti sekimo technologijas naršyklės nustatymuose, naudoti sekimo blokatorius, o jautriems veiksmams rinktis griežtesnius privatumo režimus ar atskirą naršyklės profilį.