CP v2

Blog

  • Krekenavoje atidengta memorialinė lentelė: įamžintas Holokauste nužudytų litvakų atminimas

    Krekenavoje prie buvusio sinagogos pastato atidengta memorialinė lentelė, skirta 1941 metais per Holokaustą nužudytos miestelio žydų bendruomenės atminimui. Ceremonijoje dalyvavo Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius, vietos bendruomenės nariai ir iš užsienio atvykę svečiai.

    Ant pastato pritvirtintoje lentelėje įrašas pateiktas lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis. Toks sprendimas pasirinktas siekiant, kad žinia būtų aiški tiek vietos gyventojams, tiek iš Lietuvos kilusių litvakų palikuonims, gyvenantiems skirtingose šalyse.

    Atminimo ženklą inicijavo ir parėmė iš Johanesburgo atvykęs litvakas Bernardas Seeffas. Pasak savivaldybės, šis sugrįžimas į protėvių miestelį tapo asmenine duokle šeimos istorijai ir pastanga įamžinti Krekenavos žydų bendruomenę, kuri iki Antrojo pasaulinio karo buvo svarbi vietos gyvenimo dalis.

    „Šiandien atidengta lentelė liudija, kad gyvenimas net ir toliausiai išblaškytus kraštiečius parveda namo. Tegul šis atminimas mums visiems primena: jokia tragedija nepajėgi ištrinti bendrystės dvasios, kuri čia gyvavo šimtmečius“, – sakė rajono meras Antanas Pocius.

    B. Seeffo šeimos ryšys su Krekenava siekia tėvo Morriso ir dėdės Sydney vaikystę, praleistą šiame miestelyje. Nors šeima į Pietų Afriką emigravo 1929 metais, pasakojimai apie gimtinę, Nevėžio vingius ir vaikystės patirtis, anot svečio, liko šeimos atmintyje kaip stipri tapatybės dalis.

    Svečias taip pat priminė, kad Holokausto tragedija palietė ir jo artimuosius: viena tėvo sesuo su dviem vaikais, negavusi galimybės išvykti, žuvo okupacijos metais. Tokie asmeniniai liudijimai, pasak renginio dalyvių, suteikia atminimo iniciatyvoms papildomos prasmės ir padeda vietos istoriją matyti ne tik per datas, bet ir per konkrečių šeimų likimus.

    Vizito metu pažymėta ir kita šeimos istorijos detalė: B. Seeffo mama, kilusi iš Panevėžio, sulaukė 102 metų ir, pasak artimųjų, iki šiol brangina ryšį su Lietuva. Taip pat pabrėžta, kad ir svečio žmona yra litvakė, kurios šeimos šaknys siekia Kėdainius.

    Panevėžio rajone ir kituose Lietuvos miestuose pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, skirtų žydų paveldui ir Holokausto aukų atminimui: ženklinami buvę sinagogų pastatai, tvarkomos senosios kapinės, rengiami edukaciniai renginiai. Tokie atminimo ženklai padeda tiksliau įvardyti vietos bendruomenių netektis ir stiprina istorinę atsakomybę, kuri svarbi tiek vietos gyventojams, tiek litvakų diasporai.

  • Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė laimėjo „Sidabro vainikėlį“: darbai keliauja į nacionalinį turą

    Daugų Vlado Mirono gimnazijos septintokė laimėjo „Sidabro vainikėlį“: darbai keliauja į nacionalinį turą

    Dzūkijos regiono baigiamajame Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ renginyje paaiškėjo geriausių darbų autoriai. Tarp laureatų – Daugų Vlado Mirono gimnazijos 7 klasės mokinė Orinta Baležentytė, pelniusi pirmąją vietą.

    Mokinės kūryba įvertinta už tradicinės liaudies dailės puoselėjimą ir kruopštų atlikimą – tai viena svarbiausių konkurso krypčių, skatinančių jaunimą tęsti amatų tradicijas. „Sidabro vainikėlis“ laikomas vienu ryškiausių šalies konkursų, suburiančių talentingus mokinius iš skirtingų regionų.

    Darbus bus galima pamatyti Telšiuose

    Per pastaruosius dvejus metus sukurti ir geriausiai įvertinti Orintos tautodailės darbai šiuo metu eksponuojami respublikinėje parodoje Telšių kultūros centre. Paroda pristato atrinktus moksleivių darbus iš regioninių etapų ir yra svarbi nacionalinio turo dalis.

    Nacionalinio turo apdovanojimai Telšių kultūros centre vyks birželio 2 dieną. Šiame etape paaiškėja stipriausi jaunieji kūrėjai visos Lietuvos mastu, o jų darbai dažnai tampa pavyzdžiu mokykloms bei neformaliojo ugdymo būreliams.

    Orinta kūrybai ruošėsi neformaliojo ugdymo veiklose – pynimo iš vytelių užsiėmimuose. Mokinę konkursui lydėjo ir konsultavo neformalaus ugdymo „Pynimo iš vytelių“ mokytoja Rasa Aleksandravičienė.

    Gimnazijos bendruomenė mokinę sveikina su laimėjimu ir linki sėkmės nacionaliniame etape. Konkurso organizatoriai ir pedagogai pabrėžia, kad tokie pasiekimai prisideda prie gyvų amatų tradicijų tęstinumo ir jaunųjų kūrėjų motyvacijos.

  • Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Vizitas į ekologinį ūkį

    Alytaus rajono Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaime veikiantis Klimkevičių ekologinis ūkis savivaldybės vadovams tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip praktikoje atrodo šeimos ūkininkavimas ir ilgalaikės investicijos į kaimo verslą. Ūkyje dirba kelios kartos, o pasirinktas ekologinio ūkininkavimo kelias tęsiamas beveik 25 metus.

    Ūkyje lankėsi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir patarėja verslo plėtros klausimais Ieva Stalevičiūtė. Vizito metu jie susipažino su ūkio veikla, apžiūrėjo naudojamą žemės ūkio techniką ir aptarė kasdienius iššūkius.

    „Kai žmonės dirba žemę su meile, apie savo darbą jie kalba su džiaugsmu ir entuziazmu. Smagu matyti, kad vaikai kartu su tėvais puoselėja ūkio tradicijas, imasi naujovių ir turi aiškią viziją, kurią linkiu jiems įgyvendinti“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Nuo 30 hektarų iki mišraus ūkio

    Klimkevičių ūkio istorija prasidėjo 2002 metais, kai Aldona ir Rimas Klimkevičiai iš Alytaus persikėlė į tėviškę Žvirgždėnų kaime. Pradžioje šeima dirbo apie 30 hektarų, augino daržoves, užsiėmė bitininkyste, o vėliau nuosekliai plėtė veiklą ir investavo į techniką.

    Šiandien ūkis yra mišrus: vystoma augalininkystė ir gyvulininkystė. Augalininkystės plotai siekia apie 680 hektarų, auginami kviečiai, avižos ir grikiai, o galvijų banda sudaro apie 60 gyvulių.

    Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad ekologiniame ūkyje ypač svarbus planavimas ir procesų disciplina, nes derlingumas ir tręšimo galimybės skiriasi nuo įprastinės gamybos. Tokiuose ūkiuose didelę reikšmę įgauna sėjomaina, dirvožemio būklė, piktžolių kontrolė ir kaštų valdymas.

    Mieste augę vaikai grįžo į ūkį

    Nors Aldonos ir Rimo Klimkevičių vaikai užaugo mieste, šeima kartu atkūrė sodybą ir atgaivino senelių ūkio tradiciją. Darbai ir atsakomybės pasiskirstyti taip, kad kiekvienas šeimos narys turi aiškią sritį, o tai padeda valdyti didesnį ūkį.

    Tėvai daugiausia rūpinasi gyvulininkyste, sūnus Donatas atsakingas už vadybą ir augalininkystę, dukra Rima prižiūri finansinius reikalus. Donatas su žmona Birute taip pat gyvena kartu su tėvais, todėl sprendimus galima priimti greitai ir operatyviai.

    „Ūkis padidėjo tiek, kad plėsti jau nėra tikslo. Tai, ką turime, reikia optimizuoti“, – sako ūkininkas Donatas Klimkevičius.

    Pasak jo, savivaldybės vadovų apsilankymai ūkiuose padeda abiem pusėms geriau suprasti realią situaciją: nuo investicijų ir darbo jėgos trūkumo iki produkcijos realizavimo. Ūkininkas pabrėžia, kad tiesioginis dialogas dažnai yra efektyvesnis už formalias diskusijas.

    „Pasikalbi, padiskutuoji – tai geresnis būdas suprasti, ko iš tikrųjų reikia ūkininkui ir rajono gyventojui“, – sakė Donatas Klimkevičius.

    Didžiausias klausimas – realizavimas

    Ūkininkai atvirai kalba, kad ekologinės produkcijos realizavimas dažnai tampa sudėtingesnis nei įprastinėje grandinėje. Procesai užtrunka ilgiau dėl sertifikavimo, o pardavimo kelias neretai reikalauja papildomų tarpininkavimo žingsnių ir logistikos sprendimų.

    Klimkevičių ūkis siekia, kad pieno ūkio veikla būtų bent jau nenuostolinga, o augalininkystėje svarbiausia išlaikyti stabilumą. Ūkininkai pabrėžia, jog ekologinėje gamyboje ypač reikšmingas kainų svyravimų amortizavimas, nes sprendimai priimami ilgesniam laikotarpiui.

    Nepaisant iššūkių, šeima ieško naujų galimybių ir semiasi idėjų tarptautinėse žemės ūkio parodose, tarp jų ir Vokietijoje vykstančioje „Žalioji savaitė“. Tokie renginiai, anot ūkininkų, leidžia įvertinti vartotojų kryptis ir matyti, kaip keičiasi ekologiškos produkcijos paklausa.

    Viena iš svarbiausių ateities krypčių, kurią svarsto Klimkevičiai, yra produkto kūrimas nuo pirminės žaliavos iki galutinio vartotojo. Ūkininkai jau yra bandę gaminti speltos miltus, manų kruopas, sėlenas bei kelių rūšių miltus, vertindami, ar perdirbimas gali tapti tvirtesniu verslo modeliu.

    Vizitas Klimkevičių ekologiniame ūkyje savivaldybės atstovams leido ne tik susipažinti su ūkio kasdienybe, bet ir išgirsti konkrečius klausimus, susijusius su rinkomis, investicijomis ir veiklos tęstinumu. Tokie susitikimai, tikimasi, padeda tiksliau planuoti savivaldybės sprendimus ir stiprinti bendradarbiavimą su rajono ūkininkais.

  • Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Atvejo vadybininko pagalba Varėnoje: kam priklauso paslauga ir kaip greičiausiai ją gauti

    Varėnos rajono savivaldybėje teikiamos atvejo vadybos paslaugos skirtos žmonėms su psichosocialine ir ar intelekto negalia bei jų artimiesiems. Ši pagalba organizuojama įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama stiprinti paslaugas šeimoje ir bendruomenėje, mažinant institucinės globos poreikį.

    Atvejo vadybininkas pirmiausia įvertina žmogaus situaciją ir poreikius: su kokiais kasdieniais sunkumais susiduriama, kokių paslaugų trūksta, kokie yra lūkesčiai ir galimybės. Remiantis šiuo vertinimu, sudaromas individualus pagalbos planas, kad sprendimai būtų pritaikyti konkrečiai situacijai, o ne bendram šablonui.

    Paslaugos esmė yra koordinavimas ir palydėjimas: atvejo vadybininkas suteikia informaciją apie savivaldybėje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas, konsultuoja dėl galimų pagalbos priemonių ir, prireikus, tarpininkauja institucijose. Taip pat palaikomas ryšys su kitais specialistais, kad pagalba būtų nuosekli ir nenutrūktų keičiantis aplinkybėms.

    Atvejo vadybos paslauga gali pasinaudoti darbingo amžiaus asmenys, turintys psichosocialinę ir ar intelekto negalią, kuriems nustatytas 0–55 proc. dalyvumo lygis. Paslauga taip pat aktuali tiems, kuriems iki 2023 metų gruodžio 31 dienos buvo nustatytas 0–55 proc. darbingumo lygis, jei poreikis pagalbai išlieka.

    Norint gauti atvejo vadybos paslaugą, reikia kreiptis į Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus atvejo vadybininkę Daivą Urbelionienę, J. Basanavičiaus g. 40, Varėna, 3 kabinetas. Dėl konsultacijos galima susisiekti telefonu +370 310 31807 arba +370 639 08792, taip pat el. paštu daiva.urbelioniene@varena.lt.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad atvejo vadybininko pagalba skirta ne tik pačiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems, kuriems dažnai reikia aiškaus plano, informacijos ir praktinės navigacijos paslaugų sistemoje.

  • Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajonas kompensuos kelionę į darbą buvusiems bedarbiams: kas gali gauti iki 70 eurų

    Alytaus rajono savivaldybė 2026 metais tęsia užimtumo didinimo programos priemonę, pagal kurią buvusiems bedarbiams gali būti kompensuojamos kelionės į darbą ir atgal išlaidos. Savivaldybė kviečia gyventojus pasitikrinti sąlygas ir laiku pateikti prašymą, nes kompensacijos mokamos iš savivaldybės biudžeto.

    Į šią paramą gali pretenduoti asmenys, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Alytaus rajono savivaldybėje. Taip pat būtina, kad iki įsidarbinimo žmogus būtų registruotas Užimtumo tarnybos Alytaus skyriuje ir įsidarbinimo metu turėtų bedarbio statusą.

    Kompensacija taikoma tiems, kurie įsidarbino ne anksčiau kaip nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Išlaidos dengiamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo įsidarbinimo pradžios, todėl savivaldybė ragina neatidėlioti ir dokumentus susitvarkyti kuo greičiau.

    Kelionės į darbą ir atgal išlaidos kompensuojamos pagal atstumą nuo gyvenamosios vietos Alytaus rajone iki darbo vietos, tačiau įskaitoma ne daugiau kaip 20 kilometrų. Maksimali savivaldybės skiriama išmoka siekia iki 70 eurų per mėnesį.

    Kreipiantis dėl kompensacijos reikia pateikti prašymą, nustatytos formos pažymą apie dirbtas darbo dienas, o teikiant pirmą kartą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius gyvenamąją vietą bei darbo santykius. Dokumentai teikiami už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos Alytaus rajono savivaldybės administracijai.

  • Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinė slaugytojų diena Varėnoje: meras A. Kašėta dėkoja už kantrybę ir kasdienę šilumą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kreipėsi į slaugytojas, slaugytojus ir jų padėjėjus. Sveikinime pabrėžta, kad šios profesijos žmonės kasdien prisideda prie pacientų saugumo, orumo ir vilties.

    Meras dėkojo už rūpestį, kantrybę ir šilumą, kurią slaugytojai dovanoja žmonėms sudėtingiausiais momentais. Pasak jo, slauga yra ne tik medicininės žinios, bet ir gebėjimas išklausyti, padrąsinti bei padėti atlaikyti ligos keliamą įtampą.

    „Tarptautinės slaugytojų dienos proga nuoširdžiai dėkoju Jums už rūpestį, kantrybę ir kasdien žmonėms dovanojamą šilumą“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

    Sveikinime akcentuota, kad slaugytojų darbas reikalauja nuolatinio profesionalumo, greitos reakcijos ir didelės emocinės ištvermės. Toks įvertinimas ypač svarbus kasdienėje sveikatos priežiūros sistemoje, kur slaugytojai yra vieni artimiausių pacientui specialistų.

    „Linkiu stiprybės, sveikatos, profesinio įvertinimo ir kuo daugiau nuoširdaus žmogiško dėkingumo“, – sakė A. Kašėta.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo diena. Ši proga kasmet primena ne tik slaugos profesijos svarbą, bet ir poreikį užtikrinti tvarias darbo sąlygas, specialistų pritraukimą bei aiškias profesinio augimo galimybes.

  • Tyrimas Lenkijoje: vėjo jėgainės nemažina sklypų ir būstų vertės, paneigtas įsisenėjęs mitas

    Tyrimas Lenkijoje: vėjo jėgainės nemažina sklypų ir būstų vertės, paneigtas įsisenėjęs mitas

    Lenkijoje atlikta didelės apimties nekilnojamojo turto sandorių analizė rodo, kad vėjo jėgainės neturi neigiamo poveikio šalia esančių sklypų ar gyvenamųjų būstų vertei. Tyrime įvertinta daugiau nei 46 000 sandorių per pastarąjį dešimtmetį, o rezultatus pristatė Lenkijos vėjo energetikos asociacija.

    Tyrimą parengė rinkos analizės bendrovės „Cenatorium“ ir „inPlus“, nagrinėjusios duomenis 26 savivaldybėse. Vertintos dvi pagrindinės kategorijos: žemės ūkio paskirties žemė ir gyvenamosios paskirties sklypai, lyginant teritorijas netoli turbinų su panašiomis kontrolinėmis zonomis tuose pačiuose regionuose.

    Rezultatai rodo, kad žemės ūkio paskirties sklypų kainos šalia vėjo infrastruktūros augo vidutiniškai 7 proc. per metus, kai kontrolinėse teritorijose augimas siekė 6,7 proc. Gyvenamųjų sklypų kainų dinamika abiejose grupėse buvo beveik identiška ir svyravo maždaug tarp 8 proc. ir 9 proc. per metus.

    Analizėje taip pat pabrėžiama, kad kainų tendencijos abiejose lyginamose grupėse sutapo itin glaudžiai: koreliacijos koeficientas siekė 0,98. Tai leidžia daryti išvadą, jog vėjo jėgainių buvimas nekeičia rinkos kainodaros krypties, o pagrindiniai vertę lemiantys veiksniai išlieka įprasti: vietos infrastruktūra, ekonominė plėtra ir teritorijos patrauklumas.

    Autoriai akcentuoja, kad duomenyse nematyti ir vadinamojo objekto stigmatizavimo efekto, kai po projekto įgyvendinimo vietovė ilgainiui praranda patrauklumą pirkėjams. Kainų kreivės šalia veikiančių vėjo parkų iš esmės judėjo lygiagrečiai toms, kurios fiksuotos vietovėse be turbinų.

    „Energetikos pertvarka turi remtis faktais, o ne baimėmis“, – sakė Lenkijos plėtros ir technologijų ministerijos valstybės sekretorius Michałas Jarosas.

    Pasak jo, ataskaita nepatvirtina vieno dažniausiai kartojamų argumentų prieš sausumos vėjo energetiką, esą ji mažina žemės vertę. Ministerijos atstovas teigė, kad tai svarbus signalas valstybei, savivaldybėms ir gyventojams, jog vėjo energetikos plėtra gali vykti kartu su vietos plėtra ir nekilnojamojo turto rinkos stabilumu.

    Šie rezultatai svarbūs ir platesniame kontekste, nes sausumos vėjo elektrinės daugelyje Europos šalių išlieka vienu pigiausių naujos elektros generacijos šaltinių, o leidimų ir visuomenės priėmimo klausimai dažnai tampa pagrindine plėtros kliūtimi. Tyrimas rodo, kad bent jau nekilnojamojo turto kainų argumentas, remiantis dideliu duomenų kiekiu, Lenkijoje neturi statistinio pagrindo.

  • „CATL“ Vengrijoje startavo baterijų modulių surinkimą: ką reiškia 5 GWh linija Europos EV rinkai

    „CATL“ Vengrijoje startavo baterijų modulių surinkimą: ką reiškia 5 GWh linija Europos EV rinkai

    Startas Debrecene

    Gegužės 6 dieną „CATL“ Debrecene, Vengrijoje, pradėjo baterijų modulių surinkimą naujai pastatytame pastate šalia elementų gamyklos. Įmonė nurodo, kad darbai startavo gavus visus reikalingus leidimus, o naujos surinkimo linijos metinis pajėgumas siekia 5 GWh.

    Toks pajėgumas paprastai vertinamas kaip reikšmingas žingsnis, nes 5 GWh per metus gali atitikti dešimčių tūkstančių elektromobilių poreikį, priklausomai nuo baterijos dydžio. Tai svarbu Europai, kur gamintojai siekia trumpinti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo importo iš už Europos ribų.

    Gamyklos parengtis ir leidimai

    Pasak įmonės, pirmosios jos elementų gamyklos statybos Pietiniame pramonės parke Debrecene jau užbaigtos. Taip pat baigta diegti Pramonės 4.0 įranga, kuri paprastai apima automatizavimą, gamybos duomenų stebėseną realiu laiku ir kokybės kontrolės skaitmeninimą.

    Kitas etapas siejamas su leidimais, reikalingais pradėti pačių baterijų elementų gamybą. Gavus šiuos patvirtinimus, planuojama pradėti bandomąją elementų gamybą, kuri paprastai naudojama procesams suderinti, defektams mažinti ir stabiliai kokybei pasiekti prieš pilną gamybos apimtį.

    Moduliai jau buvo gaminami

    „CATL“ teigia, kad modulių gamyba Europoje vyko dar nuo 2024 metų rudens, nuomojamoje gamybinėje salėje, kur veikė dvi gamybos linijos. Iki šiol, įmonės duomenimis, pagaminta 240 000 modulių, kurie esą panaudoti 60 000 elektromobilių Europoje.

    Šis ankstesnis etapas leidžia spręsti, kad įmonė paraleliai kūrė kompetencijas ir tiekimo ryšius regione dar iki naujo objekto starto. Praktikoje tai gali sutrumpinti naujos linijos „įsibėgėjimo“ laiką ir palengvinti perėjimą prie didesnių apimčių, kai bus paleista elementų gamyba.

    Debreceno projektas laikomas vienu iš didesnių akumuliatorių pramonės plėtros pavyzdžių Vidurio Europoje. Europoje stiprėjant reikalavimams tiekimo skaidrumui ir gamybos lokalizavimui, tokios investicijos gali tapti papildomu argumentu automobilių gamintojams planuojant ilgalaikius baterijų tiekimo kontraktus.

  • „Bulgargaz“ pasirinko LNG konkurso laimėtoją: vasaros dujoms užsakytas krovinys iš JAV

    „Bulgargaz“ pasirinko LNG konkurso laimėtoją: vasaros dujoms užsakytas krovinys iš JAV

    Bulgarijos valstybinė dujų tiekėja „Bulgargaz“ paskelbė suskystintų gamtinių dujų (LNG) konkurso laimėtoją. Įmonė siekė užsitikrinti reikalingą dujų kiekį artėjančiam vasaros sezonui ir tam organizavo vieno LNG krovinio pirkimą.

    Pasak „Bulgargaz“, konkurse dalyvavo penkios bendrovės, o konkurencingiausią pasiūlymą pateikė „Shell“. Skelbiama, kad būtent šios bendrovės pasiūlymas buvo įvertintas kaip geriausias pagal nustatytus kriterijus.

    Planuojama, kad LNG krovinys bus pakrautas Jungtinėse Valstijose ir į Turkijoje esantį terminalą atplauks iki šių metų gegužės pabaigos. Įsigytas kiekis nurodomas kaip 1 000 000 MWh, o šios dujos turėtų padengti Bulgarijos vartotojų poreikius vasaros mėnesiais.

    LNG pirkimai per regioninius terminalus pastaraisiais metais tapo svarbia priemone valstybėms, siekiančioms didesnio tiekimo lankstumo ir mažesnės priklausomybės nuo vamzdyninių srautų. Dujų kiekiai vasarai dažnai perkami atsižvelgiant į sezoniškumą, saugyklų užpildymo planus ir kainų dinamiką Europos biržose.

    „Bulgargaz“ sprendimas rinktis konkurso būdu atrinktą tiekėją rodo siekį išlaikyti tiekimo patikimumą ir kainos kontrolę, ypač prieš laikotarpį, kai dalis vartojimo persikelia į elektros gamybą, pramonę ir dujų saugyklų papildymą. Galutinė šio sandorio nauda vartotojams priklausys nuo to, kokiomis sąlygomis dujos bus integruotos į bendrą pirkimų portfelį ir kokia bus regioninė paklausa vasarą.

  • Telefono baterijos ilgaamžiškumas: kada pakanka krauti iki 80 proc., o kada verta iki 100 proc.

    Dalis išmaniųjų telefonų naudotojų vengia krauti iki 100 proc., nes baiminasi greitesnio baterijos nusidėvėjimo. Ekspertai pabrėžia, kad ši taisyklė nėra universali: svarbu, kaip dažnai telefonas pasiekia kraštines ribas ir kokiomis sąlygomis jis kraunamas.

    Šiuolaikiniuose telefonuose naudojamos ličio jonų arba ličio polimerų baterijos, o įkrovimą valdo vidinės apsaugos sistemos. Jos mažina srovę artėjant prie pilnos įkrovos ir saugo nuo realaus perkrovimo, tačiau ilgas buvimas ties aukšta įkrova vis tiek didina cheminį „stresą“ baterijoje.

    Praktikoje baterijoms palankesnis vidutinis įkrovos lygis, dažnai įvardijamas kaip 20–80 proc. Tokiame intervale elementuose paprastai būna mažesnė įtampa, o tai lėtina ilgalaikius degradacijos procesus, kurie mažina talpą.

    Kuo dažniau baterija laikoma arti 100 proc. arba iškraunama iki 0 proc., tuo labiau ji apkraunama. Ypač nepalankus derinys yra aukšta įkrova ir karštis, nes temperatūra spartina baterijos senėjimą ir gali sumažinti jos pajėgumą greičiau nei vien tik įkrovos procentai.

    Pats krovimas iki 100 proc. moderniuose telefonuose paprastai nėra pavojingas, nes įrenginys, pasiekęs pilną įkrovą, pristabdo arba laikinai nutraukia įkrovimą. Vis dėlto, jei telefonas ilgai paliekamas prijungtas prie įkroviklio, ypač šiltoje aplinkoje, baterija ilgiau išlieka aukštos įtampos režime.

    Todėl kasdienai dažnai rekomenduojama sustoti ties 80–90 proc., jeigu tam pakanka autonomijos. Taip sumažinama tikimybė, kad baterija ilgai „sėdės“ maksimalioje įkrovoje, ypač jei telefonas tuo metu dar aktyviai naudojamas ir kaista.

    Yra situacijų, kai pilna įkrova yra racionalus pasirinkimas: ilga kelionė, darbas lauke, renginys ar diena be galimybės pasikrauti. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne teorinis baterijos tausojimas, o maksimalus veikimo laikas.

    Daugelis gamintojų taip pat diegia adaptyvaus įkrovimo funkcijas, kurios mokosi naudotojo įpročių. Tokie režimai gali laikinai laikyti bateriją ties maždaug 80 proc. ir iki 100 proc. pakelti tik prieš įprastą atjungimo laiką, taip mažinant laiką, praleidžiamą pilnos įkrovos būsenoje.

    Kasdienėje praktikoje didžiausi baterijos priešai dažniausiai yra ne pats skaičius ekrane, o perkaitimas ir nuolatinės kraštinės būsenos. Naudojant kokybiškus įkroviklius, neleidžiant telefonui smarkiai kaisti ir vengiant gilaus iškrovimo, baterijos talpa paprastai išlieka stabilesnė ilgiau.