CP v2

Blog

  • Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvių DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų: kaip keis programų mokymus ir vidinę atmintį

    Lietuvos DI startuolis „Guideless“ pritraukė 1 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Raundui vadovavo „Superhero Capital“, prisidėjo „FIRSTPICK VC“ ir verslo angelai, tarp jų „Vinted“ vadovas Thomas Plantenga, „Vinted Go“ vadovas Vytautas Atkočaitis bei vienas „Vinted“ bendraįkūrėjų Mantas Mikuckas.

    Įmonė kuria platformą, kuri automatizuoja programinės įrangos mokymų ir darbo eigos dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą. Sprendimas orientuotas į problemą, su kuria susiduria daug organizacijų: keičiantis įrankiams ir procesams, instrukcijos greitai pasensta, o darbuotojai vėl grįžta prie klausimų kolegoms ar pagalbos komandoms.

    Kaip veikia „Guideless“

    Platforma fiksuoja darbo eigą darbuotojui atliekant veiksmus verslo sistemose ir paverčia žingsnius struktūruota mokomąja medžiaga. Ji gali apimti vaizdines sekas, rašytines instrukcijas, transkriptus ir įgarsinimą, o turinį vėliau galima redaguoti, pritaikyti pagal prekės ženklą, dalintis ar eksportuoti.

    Skirtingai nei tradiciniai ekrano įrašai, čia kuriamas turinys remiasi žingsniais, todėl instrukcijas paprasčiau koreguoti, kai pasikeičia procesas ar įrankio sąsaja. „Guideless“ teigia palaikanti teksto vertimą į kalbą daugiau nei 40 kalbų ir leidžianti mokymų dokumentacijos rengimą bei atnaujinimą pagreitinti iki 10 kartų.

    „„Guideless“ sukūrėme taip, kad kiekviena užfiksuota darbo eiga virstų struktūruotu operaciniu kontekstu, o ilgainiui tai taptų besikeičiančiu atminties sluoksniu, saugančiu organizacijos žinias, kai kinta komandos, įrankiai ir procesai“, – sakė „Guideless“ vadovas ir vienas bendraįkūrėjų Evaldas Bieliūnas.

    Ką tai reiškia įmonėms

    Tokie sprendimai aktualūs įmonėms, kurios sparčiai auga, dažnai keičia vidines sistemas arba turi daug skirtingų komandų ir rinkų. Mokymų turinio automatizavimas padeda mažinti vadinamąją „žinių nutekėjimo“ riziką, kai svarbi patirtis lieka tik atskirų žmonių galvose arba pasimeta tarp skirtingų dokumentų versijų.

    „Guideless“ ambicija peržengia vien mokymų kūrimą: struktūruoti darbo eigos duomenys gali tapti nuolat atsinaujinančiu operacinių žinių šaltiniu. Tokiu atveju DI agentai ar vidinės paieškos sistemos galėtų gauti įmonės kontekstu paremtus atsakymus apie tai, kaip konkrečiai vykdomos užduotys, o ne tik bendras rekomendacijas.

    Plėtra po investicijos

    Startuolį įkūrė Evaldas Bieliūnas ir Dovydas Remeika. Produktas viešai pristatytas 2025 metų pabaigoje, o bendrovė įregistruota 2026 metais.

    „Guideless“ nurodo turinti daugiau nei 3 000 vartotojų ir mokančių klientų 15 rinkų. Tarp naudojančiųjų įvardijamos tokios organizacijos kaip „Vinted“, „Masan Consumer Holdings“ ir „Nevada Hospital Association“.

    Naujas finansavimas bus skirtas technologijos vystymui, komandos augimui ir tarptautinei plėtrai. Įmonė planuoja aktyviau eiti į Jungtinės Karalystės, platesnes Europos ir Jungtinių Valstijų rinkas.

  • Šakos lūžta nuo derliaus: kaip teisingai paremti vaismedžius ir išvengti nuostolių sode

    Šakos lūžta nuo derliaus: kaip teisingai paremti vaismedžius ir išvengti nuostolių sode

    Kodėl vaismedžių šakos lūžta?

    Pavasarį šakos išlaiko lapus ir žiedus, tačiau vasarą joms tenka gerokai didesnis krūvis. Augant vaisiams didėja svoris, o po lietaus šlapia laja tampa sunkesnė, todėl net ir vidutinis vėjas gali išprovokuoti lūžį.

    Šakos lūžis dažnai reiškia ne tik prarastą šių metų derlių. Žaizda gyja ilgai, o pažeista vieta tampa palanki infekcijoms, todėl medis gali silpti ir kitais sezonais, ypač jei vasara drėgna.

    Didžiausia rizika kyla jaunoms obelims, kriaušėms ir žemaūgėms veislėms, kurių mediena paprastai būna silpnesnė. Jei šakos pradeda ryškiai linkti dar iki vaisiams pilnai užaugant, delsti nereikėtų.

    Kokias atramas rinktis?

    Namų soduose dažniausiai pakanka tvirtų medinių kuolų, parinktų pagal šakos storį ir numatomą krūvį. Per plonas kuolas gali pats sulinkti, o per trumpas nesuteiks reikiamos atramos ir bus nestabilus vėjuotu oru.

    Stambesniems, išsikerojusiems medžiams kartais praverčia metaliniai strypai ar kelių atramos taškų sprendimai, kurie krūvį paskirsto tolygiau. Svarbu, kad atrama būtų stabili ir nekeltų papildomos žalos šaknims ar kamienui.

    Ten, kur šaka remsis į kuolą, verta įdėti gumos, veltinio ar storesnės medžiagos tarpiklį, kad neįtrūktų žievė. Tvirtinimui labiau tinka sodo juosta ar natūralus špagatas, nes jie mažiau įsirėžia į medieną.

    Kaip teisingai pastatyti atramas?

    Atrama turi stovėti po didžiausio įlinkio vieta, dažniausiai maždaug per šakos vidurį, o ne prie pat kamieno ar pačiame gale. Kuolą reikėtų įtvirtinti pakankamai giliai, kad jis nepasislinktų nuo vėjo gūsių ar šlapios žemės.

    Rekomenduojama atramą šiek tiek palenkti kamieno kryptimi, kad spaudimas pasiskirstytų stabiliau. Atrama turi perimti dalį svorio, bet ne dirbtinai „pakelti“ šaką aukščiau, nei ji augo, nes taip įtampa tik persikelia į kitą vietą.

    Jei šaka ilga ir gausiai apkibusi, vienos atramos gali neužtekti. Tokiu atveju geriau naudoti dvi ar tris atramas su tarpais, kad nė viena jų neperimtų viso krūvio.

    Atramas verta patikrinti po stipresnio lietaus, kai šakos tampa sunkesnės, o žemė aplink kuolą gali suminkštėti. Laiku pakoregavus padėtį sumažėja rizika, kad atrama pradės trinti žievę ar tiesiog nebeatlaikys svorio.

    Vaisių retinimas mažina lūžių riziką

    Jei medis užmezga per daug vaisių, praktinis sprendimas yra dalį jų pašalinti, kad sumažėtų svoris ir pagerėtų likusių vaisių kokybė. Retinimas dažniausiai atliekamas vasaros pradžioje, kai dalis užuomazgų natūraliai nukrenta, o likusios jau aiškiai matomos.

    Paliekant mažiau vaisių, medis rečiau „perkrauna“ tas pačias šakas, todėl atramų prireikia rečiau, o likęs derlius paprastai užauga stambesnis ir geriau nusispalvina. Darbui tinka švarios žirklės ar sekatorius, nes plėšant rankomis lengva netyčia nuplėšti visą vaisių kekę.

    Ką daryti su nukritusiais vaisiais?

    Net ir su atramomis dalis vaisių gali nukristi po vėjo, krušos ar dėl pernokimo. Nukritę vaisiai po medžiu greitai ima vilioti vabzdžius, o karštyje irti ir skleisti nemalonų kvapą, todėl juos verta surinkti kuo greičiau.

    Ypač svarbu reguliariai rinkti kenkėjų pažeistus vaisius, nes juose besivystančios lervos vėliau gali persikelti į dirvą ar žievės plyšius ir ten peržiemoti. Kuo mažiau tokių vaisių lieka sode, tuo mažesnė tikimybė kitą sezoną sulaukti didesnio kenkėjų protrūkio.

    Sveikus, nepažeistus krituolius galima panaudoti perdirbimui ar kompostui, tačiau grybinėmis ligomis pažeistų vaisių geriau nekompostuoti. Tokiu atveju saugiau juos pašalinti taip, kad infekcija neplistų po sodą.

  • Planuojate sodinti vaiskrūmius? Šis natūralus priedas dirvai padeda sodinukams prigyti greičiau

    Planuojate sodinti vaiskrūmius? Šis natūralus priedas dirvai padeda sodinukams prigyti greičiau

    Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukų prigijimas dažnai prasideda dar iki pirkinių: svarbiausia yra tinkamai paruošta dirva. Praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami, kai žemė pradedama gerinti iš anksto, kad organinės medžiagos spėtų susiskaidyti ir tapti lengvai pasisavinamos šaknims.

    Specialistai rekomenduoja vietą naujiems sodiniams planuoti likus bent keliems mėnesiams, o idealiu atveju ir sezonui iki sodinimo. Patogiausias metas daugeliui sklypų yra ruduo prieš pavasarinį sodinimą, nes per žiemą dirva nusistovi, o pavasarį lengviau suformuoti duobes.

    Pirmasis žingsnis yra kruopštus piktžolių pašalinimas, ypač daugiamečių, kurios atželia iš šaknų fragmentų ir ilgai konkuruoja dėl vandens bei maisto medžiagų. Taip pat verta įvertinti reljefą: žemumose dažniau kaupiasi šaltas oras ir drėgmė, todėl sodinukai gali dažniau nukentėti nuo šalnų ir grybinių ligų.

    Ne mažiau svarbi dirvos struktūra. Sunkesnę, molingą žemę paprastai pagerina kompostas, kuris ją purena ir didina oro patekimą, o lengvesnei, smėlingai dirvai kompostas padeda sulaikyti drėgmę ir mažina greitą išdžiūvimą, ypač sausros laikotarpiais.

    pH: smulkmena, kuri keičia viską

    Dirvos pH lemia, ar maisto medžiagos bus prieinamos šaknims, todėl net ir derlinga žemė gali nuvilti, jei reakcija netinkama. Daugumai vaismedžių ir vaiskrūmių dažniausiai tinka silpnai rūgšti arba artima neutraliai dirva, maždaug pH 5,5–6,5, o rūgščią dirvą mėgstančioms kultūroms, pavyzdžiui, šilauogėms, reikia gerokai rūgštesnės terpės.

    Paprasčiausias būdas pasitikrinti pH yra greitieji testai, tačiau tiksliausias atsakymas gaunamas atlikus laboratorinę dirvožemio analizę. Jei dirva per rūgšti, ji dažniausiai koreguojama kalkinimu, o jei per šarminė, pH mažinamas rūgščiu durpiniu substratu ar kitomis priemonėmis, tačiau pokyčiams reikia laiko.

    Natūralus priedas: organika

    Ruošiant vietą naujiems sodinukams, dažniausiai rekomenduojama remtis organinėmis trąšomis, nes jos ne tik papildo maisto medžiagomis, bet ir ilgainiui gerina dirvos struktūrą. Populiariausi sprendimai yra perpuvęs mėšlas, kokybiškas kompostas arba žaliajai trąšai auginami ir įterpiami augalai.

    Perpuvęs mėšlas vertinamas dėl humuso ir azoto, tačiau jis turi būti gerai subrendęs, nes šviežias gali pažeisti šaknis. Kompostas dažnai laikomas universaliausiu pasirinkimu, nes gerina drėgmės sulaikymą, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą ir yra saugesnis jauniems sodiniams.

    Žalioji trąša, kai specialiai pasėjami augalai ir vėliau įterpiami į dirvą, tampa vis populiaresnė dėl tvarumo ir dirvos gyvybingumo didinimo. Ji gali padėti slopinti piktžoles, papildyti organine mase ir palaikyti dirvos mikrobiologinę įvairovę, kuri svarbi šaknų vystymuisi.

    Kaip paruošti duobę sodinukui

    Prieš sodinant verta paruošti pakankamai didelę duobę, kad šaknys turėtų erdvės augti: ji dažnai daroma bent dvigubai platesnė už šaknų gumulą. Daugeliui vaismedžių ir vaiskrūmių praktikoje dažnai pakanka maždaug 50 x 50 x 50 centimetrų duobės, o specifinių poreikių turintiems augalams ji gali būti didesnė.

    Kasant duobę naudinga atskirti viršutinį, derlingesnį dirvos sluoksnį nuo gilesnio, prastesnio. Būtent viršutinė žemė dažniausiai maišoma su kompostu ar perpuvusiu mėšlu ir naudojama šaknų zonai, kad augalas startuotų lengviau ir greičiau įsitvirtintų.

    Mineralinių trąšų tiesiai į duobę geriau neberti, nes didesnė koncentracija gali nudeginti jaunas šaknis. Pasodinus sodinuką, žemė švelniai suspaudžiama, gausiai palaistoma, o paviršius mulčiuojamas, kad ilgiau išliktų drėgmė ir mažiau augtų piktžolės.

  • Rudens poplonis darže: šios daržovės spės užaugti iki pirmųjų šalnų – nepraleiskite termino

    Rudens poplonis darže: šios daržovės spės užaugti iki pirmųjų šalnų – nepraleiskite termino

    Kas yra poplonis ir kodėl verta

    Poplonis – tai greitai augančių daržovių ar žalumynų auginimas toje pačioje lysvėje po pagrindinio derliaus nuėmimo. Jis ypač praverčia vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį, kai iš daržo jau iškeliavo ankstyvos bulvės, svogūnai, česnakai ar dalis šakniavaisių.

    Palikta plika dirva greitai praranda struktūrą: lietus išplauna maisto medžiagas, saulė išdžiovina paviršių, o piktžolės užima laisvą vietą. Poploninės daržovės dirvą uždengia, sumažina piktžolių spaudimą ir savo šaknimis padeda išlaikyti purumą iki kito sezono.

    Dar viena nauda – sėjomaina. Augindami tą pačią daržovių grupę toje pačioje vietoje kasmet, padidinate dirvos ligų ir kenkėjų riziką, todėl poplonis gali tapti paprastu būdu išvengti monotoniško auginimo ir sumažinti nuostolius.

    Ką spėsite užsiauginti iki šalnų

    Renkantis poplonį svarbiausia įvertinti vegetacijos trukmę: kuo trumpesnis laikas nuo sėjos iki derliaus, tuo didesnė tikimybė suspėti iki pirmųjų stipresnių šalnų. Praktikoje tai reiškia, kad geriausiai tinka lapinės daržovės ir greitai bręstantys šakniavaisiai.

    Vienas greičiausių pasirinkimų – ridikėliai, kurių dalį veislių galima skinti maždaug po 4 savaičių. Jie pakelia lengvas šalnas, tačiau verta prisiminti sėjomainą: po kopūstinių augalų ridikėlių geriau nesėti, kad nesikauptų tos pačios grupės ligos ir kenkėjai.

    Greitai auga ir krapai, salotos bei endivijos – dažnai pakanka 4–6 savaičių, ypač jei salotos sodinamos daigais. Špinatai ir rukola paprastai subręsta per maždaug 5–7 savaites, todėl tinka tada, kai iki vėsesnių naktų dar turite pakankamai laiko.

    Jei ruduo šiltesnis, galima rinktis ir lėčiau augančius, bet atsparesnius variantus, pavyzdžiui, gūžines lapines daržoves ar panašius žalumynus, kurių pirmo derliaus kartais tenka laukti 8–10 savaičių. Tokie augalai dažnai leidžia skinti lapus palaipsniui, todėl derlius išsitęsia.

    Dirvos paruošimas ir dažniausios klaidos

    Po derliaus nuėmimo pirmiausia verta kruopščiai sutvarkyti lysvę: pašalinti augalų liekanas, išlyginti grumstus ir tik lengvai supurenti viršutinį sluoksnį. Gilaus perkasinėjimo prieš pat sėją dažnai nereikia, nes per daug sujudinta žemė greičiau netenka drėgmės, o smulkioms sėkloms svarbi tolygi drėgmė.

    Taip pat pravartu apžiūrėti dirvą dėl kenkėjų, ypač po buvusių pievų ar velėnos plotų, kur neretai aptinkama dirvoje gyvenančių lervų. Jei jų daug, papildomas perkasinėjimas ir mechaninis surinkimas gali sumažinti žalą naujai sėjai.

    Tręšimo klausimu dažna klaida – azoto perteklius. Poploniui paprastai nereikia azotinių trąšų, nes jos gali skatinti lapų augimą šaknų sąskaita ir pabloginti kai kurių daržovių kokybę, o dirvai pakanka nedidelio kiekio subrendusio komposto, įmaišyto į viršutinį sluoksnį.

    Sėjant svarbiausia užtikrinti pastovią drėgmę: palaistyti iškart po sėjos ir kelias dienas neleidžiant dirvai perdžiūti, jei nelyja. Rudens pabaigoje, atšalus naktims, jautresnes kultūras gali tekti trumpam pridengti, kad jos užbaigtų augimą be streso.

  • Zarasų rajone generatoriai baigėsi: savivaldybė paaiškino, kur kreiptis dėl elektros tiekimo

    Zarasų rajone generatoriai baigėsi: savivaldybė paaiškino, kur kreiptis dėl elektros tiekimo

    Zarasų rajono savivaldybė pranešė, kad visi savivaldybei perduoti elektros generatoriai jau išdalinti gyventojams, todėl šiuo metu laisvų įrenginių nebeliko. Pasak savivaldybės, generatorių kiekis buvo ribotas, tad jų užteko ne visiems besikreipusiems.

    Gyventojų prašoma supratingumo ir raginama informaciją perduoti kaimynams ar artimiesiems, kurie dėl elektros ar ryšio sutrikimų pranešimo gali nepamatyti. Savivaldybė pabrėžia, kad toliau situacija dėl tiekimo atstatymo priklauso nuo elektros tinklų operatoriaus veiksmų.

    Svarbiausia žinia gyventojams, kurių namuose elektra dar neatkurta, tokia: dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų, gedimų registravimo ir jų šalinimo reikia kreiptis tiesiogiai į ESO. Savivaldybė nešalina elektros tinklų gedimų ir negali nei nustatyti, nei pagreitinti konkretaus elektros tiekimo atkūrimo termino.

    ESO rekomenduojama gedimus registruoti oficialiais operatoriaus kanalais ir nuolat sekti atnaujinimus apie jų šalinimo eigą. Gyventojams primenama, kad pirmiausia svarbu užfiksuoti sutrikimą, o vėliau tikrinti pateikiamą informaciją apie planuojamus darbus ir numatomus terminus.

    Elektros tiekimo sutrikimų metu specialistai taip pat primena laikytis saugumo: generatorius naudoti tik gerai vėdinamose vietose, jo nejungti patalpose ir nebandyti savarankiškai tvarkyti elektros įvado ar tinklo įrangos. Kilus įtarimų dėl pažeistų laidų ar kitų pavojų, būtina atsitraukti į saugią vietą ir kreiptis į ESO.

  • Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Po audros Vilniaus rajone tęsiami intensyvūs padarinių šalinimo darbai, o situacija kai kuriose vietovėse išlieka įtempta. Savivaldybės tarnybos, komunalininkai ir seniūnijos dirba, kad kuo greičiau būtų atkurta infrastruktūra ir užtikrintas gyventojų saugumas.

    Didžiausias iššūkis – elektros tiekimo sutrikimai, kurie trikdo ne tik buitį, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų sistemų darbą. Savivaldybė pabrėžia, kad daliai gyventojų nepatogumai gali tęstis ilgiau, nes gedimų mastas didelis, o tikslūs terminai ne visada prognozuojami.

    Pagalba gyventojams seniūnijose

    Kol elektros tiekimas atkuriamas, visuose Vilniaus rajono seniūnijų administraciniuose pastatuose gyventojams sudaromos galimybės gauti būtiną pagalbą. Čia galima pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus svarbiausius prietaisus, taip pat atsiimti geriamojo vandens.

    Seniūnijose gyventojai gali kreiptis ir dėl kitos neatidėliotinos pagalbos, jei dėl audros padarinių kyla papildomų problemų kasdienėje buityje. Savivaldybė ragina sekti konkrečios seniūnijos pranešimus apie darbo laiką ir teikiamas paslaugas.

    Generatoriai ir komunalinių paslaugų atstatymas

    Siekiant palaikyti gyvybiškai svarbių sistemų veikimą, vandenvietėse ir nuotekų tvarkymo objektuose, kuriuose dėl elektros sutrikimų neįmanoma dirbti įprastai, jungiami generatoriai. Tai leidžia išvengti dar didesnių trikdžių ir užtikrinti bent minimalų paslaugų tęstinumą.

    Didžiausias elektros gedimų skaičius fiksuojamas Nemėžio komunalininko aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau darbai vyksta ir kitose rajono vietose. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas kritiškiausioms vietoms, kur gedimai kelia tiesioginę riziką žmonių saugumui.

    Elektros tiekimas ir saugumo rizikos

    Savivaldybės duomenimis, elektros tiekimas Vilniaus rajone jau atkurtas maždaug 6 000 vartotojų, tačiau apie 20 000 vartotojų vis dar lieka be elektros. Dalis gyventojų gauna ESO žinutes su planuojamu atkūrimo laiku, tačiau jis gali kisti priklausomai nuo naujų gedimų ir oro sąlygų.

    ESO pirmiausia šalina pavojingiausius gedimus, tokius kaip ant žemės nukritę laidai ir kiti tiesioginį pavojų keliantys tinklo pažeidimai. Vėliau atkuriami aukštesnės įtampos tinklai, o po jų – žemesnės įtampos linijos, tiesiogiai tiekiančios elektrą gyventojams.

    Savivaldybė taip pat perspėja, kad išlieka stipraus vėjo rizika, o gūsiai gali siekti apie 20 m/s. Dėl to gali virsti jau pažeisti medžiai, lūžti šakos ir atsirasti naujų elektros tinklo gedimų, todėl gyventojai raginami išlikti budrūs.

    Pastebėjus pavojingai pakibusius ar nuvirtusius medžius, šakas, ant žemės nukritusius elektros laidus ar kitus pavojingus objektus, prašoma nesiartinti ir neliesti. Apie rizikas rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms arba savo seniūnijai.

    Vilniaus rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina, kol situacija stabilizuosis, rūpintis savo bei aplinkinių saugumu. Apie svarbiausius pokyčius ir tolesnius veiksmus gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Nuo Bakotos iki Kamianeco: vietos, kur Podolėje žmonės ieško tylos, skonių ir naujų įspūdžių

    Ukrainoje vis dažniau kalbama apie keliones kaip apie būdą atgauti jėgas, o ne tik pakeisti aplinką. Šią idėją stiprina nacionalinė programa „Kelionė į save. Atsigavimo keliai“, kviečianti lėčiau pažinti šalį ir sąmoningiau ilsėtis.

    Pastaraisiais metais tokios kryptys ypač išryškėjo Podolėje, kur turizmas remiasi gamtos ir kultūros deriniu. Maršrutas nuo Bakotos iki Kamianeco-Podilskio dažnam tampa alternatyva triukšmingiems kurortams, nes čia lengviau rasti ramybę, vandens, istorijos ir vietinių skonių.

    Bakota: istorija po vandeniu

    Bakota šiandien žinoma dėl Dniestro vingio panoramų ir įlankos, kurios vandens plotas siekia apie 1 500 hektarų. Tačiau dar prieš kelis dešimtmečius čia buvo kaimas, kurio slėnį užliejo hidroelektrinės projektas, pakeitęs visą vietovės veidą.

    Apylinkėse apie buvusį gyvenimą primena pavieniai ženklai, o vietos bendruomenės stengiasi išsaugoti atmintį per mažus ekspozicinius taškus ir pasakojimus. Turistams Bakota tampa vieta, kur gamtos grožis neišvengiamai susipina su prarastos gyvenvietės istorija.

    „Su Bakota buvo užlieta ir dar beveik trys dešimtys kaimų, o vanduo pakilo maždaug 40 metrų“, – sakė Staroušycios bendruomenės atstovas Ihoris Vyšemyrskis.

    Netoli įlankos išlikęs Bakotos urvinis vienuolynas, datuojamas XI–XV amžiais, iškaltas Baltojoje kalvoje, kuri iškyla apie 120 metrų virš vandens. Tai viena svarbiausių regiono sakralinių vietų, kurią lankytojai dažnai įtraukia į maršrutą kartu su apžvalgos aikštelėmis.

    Ką veikti ir ką verta žinoti

    Į Bakotą patogiausia vykti nuosavu transportu arba su ekskursija iš Kamianeco-Podilskio, nes viešasis susisiekimas ne visada patogus. Kadangi dalis teritorijų yra saugomos, masinių kurortų čia nėra, o poilsis labiau orientuotas į gamtą ir mažesnį poveikį aplinkai.

    Pastaruoju metu populiarėja glampingas, kai apsistojama palapinėse su lovomis ir elektra, o patogumai įrengti atskirai. Ryšys ir mobilusis internetas kai kuriose vietose gali būti silpnas, todėl keliaujantiems dirbti nuotoliu ar planuojantiems maršrutą realiu laiku verta tai įvertinti iš anksto.

    Aktyvesnio poilsio mėgėjai renkasi maudynes įlankoje, plaukimą irklentėmis, pasiplaukiojimus valtimis ar kitą vandens pramogų pasiūlą. Ieškant vaizdingų vietų dažnai minimos ir Subičo uolos, nuo kurių atsiveria Dniestro panorama, nors privažiavimas kai kur gali būti sudėtingesnis.

    Kamianecas-Podilskis: miestas, į kurį vis grįžtama

    Daugeliui keliautojų Kamianeco-Podilskio tvirtovė yra privaloma stotelė, nes jos istorija siekia viduramžius, o pats miestas garsėja daugiakultūriu paveldu. Kamianecas neretai apibūdinamas kaip vieta, kur skirtingos tradicijos paliko pėdsaką architektūroje, šventovėse ir senamiesčio planuose.

    Vienas labiausiai aptarinėjamų objektų yra šventovė su minaretu, primenanti sudėtingą miesto istoriją ir valdžių kaitą. Norintiems pamatyti mažiau turistines erdves verta nusileisti prie Smočyčiaus kanjono, kur atsiveria kitokia miesto perspektyva ir ramesni pasivaikščiojimo takai.

    Įspūdžių ieškantiems siūlomos ir pažintinės pramogos ant vandens, pavyzdžiui, plaukimai kanjonu, kuriuose pasakojama apie regiono geologiją. Tokios patirtys ypač išpopuliarėjo kaip lėtesnio keliavimo forma, kai svarbus ne tik objektų skaičius, bet ir gilesnis vietos pažinimas.

    Podolė pastaruoju metu atrandama ir per gastronomiją, nes vietos virtuvė vis dažniau pateikiama šiuolaikiškai. Restoranai ir smulkūs ūkiai eksperimentuoja su tradiciniais receptais, o keliautojų maršrutuose vis dažniau atsiranda degustacijos, vietiniai produktai ir regiono vyndarystės iniciatyvos.

    „Mūsų tikslas yra, kad kelionės taptų atsigavimo būdu, šiandien tai daugeliui žmonių yra ne prabanga, o poreikis“, – sakė Ukrainos Valstybinės turizmo plėtros agentūros vadovė Natalija Tabaka.

    Tokios kryptys atspindi platesnę tendenciją, kai kelionės planuojamos pagal savijautą, gamtos artumą ir mažesnį tempą. Podolės maršrutas nuo Bakotos iki Kamianeco-Podilskio į tai pataiko tiksliai, nes leidžia suderinti tylą, istoriją ir skonį per kelias dienas, o ne per vieną skubų apsilankymą.

  • Prancūzės po 60-ies stebina visą pasaulį: paprastas stiliaus principas keičia viską

    Prancūzės po 60-ies stebina visą pasaulį: paprastas stiliaus principas keičia viską

    Prancūzijoje brandžios moterys dažnai laikomos natūralios elegancijos etalonu, o jų įvaizdis remiasi ne amžiaus slėpimu, o išmintingu pasirinkimu. Vietoj pastangų atrodyti jaunesnėmis jos paprastai renkasi tai, kas pabrėžia charakterį ir leidžia jaustis savimi.

    Vienas svarbiausių principų yra kontroluojamas laisvumas: marškinių apykaklė gali būti šiek tiek atsegta, švarko rankovės atlenktos, o plaukai suformuoti ne pernelyg preciziškai. Toks įspūdis kuria natūralumą, o drabužiai tampa žmogaus tęsiniu, o ne kauke.

    Stilių čia dažnai kuria ne sezono tendencijos, o ilgaamžė spintos bazė, kurią lengva derinti. Vietoj daugybės atsitiktinių pirkinių labiau vertinamas vienas gerai pasiūtas daiktas, kuris tarnaus ilgai ir išliks aktualus.

    Brandžios prancūzės dažnai renkasi klasikinius džinsus ar kelnes aukštu liemeniu, vilnonį švarką, paprastą paltą, kokybišką trikotažą, odinę striukę ir patogią, tvarkingą rankinę. Svarbiausia tampa ne logotipas, o audinys, konstrukcija, apdaila ir tai, kaip drabužis guli ant kūno.

    Didelę reikšmę turi proporcijos ir silueto balansas: platesnės kelnės geriau atrodo su trumpesniu viršumi arba dalinai įkištais marškiniais, o laisvesnis švarkas dažnai derinamas su paprastesniu, ramesniu apačios sprendimu. Taip išvengiama įspūdžio, kad drabužiai užgožia figūrą.

    Svarbu ir tai, kad dydžio skaičius etiketėje nėra lemiamas, nes tikrasis kriterijus yra kritimas ir judesio laisvė. Nedidelė siuvėjo korekcija dažnai duoda geresnį rezultatą nei dar vienas pirkinys, kuris tik trumpam sukuria naujumo efektą.

    Spalvų paletėje dažnai dominuoja balta, juoda, tamsiai mėlyna, pilka, smėlio ir karamelės tonai, kurie lengvai tarpusavyje dera. Kad įvaizdis netaptų nuobodus, dažniausiai pakanka vieno ryškesnio akcento, pavyzdžiui, lūpdažio, skarelės, akinių ar išskirtinio papuošalo.

    Komfortas laikomas ne kompromisu, o sąmoningu sprendimu, todėl avalynė dažnai būna tokia, su kuria galima nueiti visą dieną. Populiarūs mokasinai, balerinos, švarūs sportiniai bateliai ar žemi, stabilūs kulnai, nes laikysena ir pasitikėjimas savimi tampa neatsiejama stiliaus dalimi.

    Grožio rutinoje taip pat vyrauja saikas: akcentuojama prižiūrėta oda, tvarkingi plaukai ir rankos, o makiažas dažniausiai lieka lengvas. Žili plaukai ar mimikos raukšlės neretai tampa individualumo dalimi, o ne problema, kurią būtina bet kokia kaina paslėpti.

    Ši estetika įkvepia tuo, kad neapsimeta ir nekuria dirbtinio jaunystės įvaizdžio. Prancūziškas požiūris į stilių dažniau prasideda nuo klausimo, kas tinka asmenybei ir gyvenimo ritmui, o ne nuo bandymo atkartoti vieną madingą formulę.

  • Agnieszka Woźniak-Starak parodė dusty pink: šis atspalvis gali tapti ryškiu 2026 metų rudens hitu

    Agnieszka Woźniak-Starak parodė dusty pink: šis atspalvis gali tapti ryškiu 2026 metų rudens hitu

    2026 metų rudens sezonui mados pasaulis siūlo ryškius kontrastus: greta klasikinių žemiškų spalvų, tokių kaip samanų žalia, šokoladinė ruda ar burgundiška, vis dažniau matomi ir drąsesni akcentai. Stilistai pastebi, kad šį rudenį dėmesį traukia pomidorų raudona, vandens melsva ir saldainių rožinė.

    Vis dėlto tarp tendencijų išsiskiria ir subtilesnis pasirinkimas – dusty pink, lietuviškai dažniau apibūdinamas kaip prigesinta rožinė. Tai atspalvis, kuris įvaizdžiui suteikia švelnumo, tačiau neatrodo pernelyg saldus, todėl natūraliai dera prie rudeniškos nuotaikos.

    Šis tonas paprastai gimsta rožinę papildžius smėlio, pilkšvais ar rusvais pustoniais, todėl spalva tampa elegantiškesnė ir universalesnė. Dėl to prigesinta rožinė dažnai pasirenkama biuro aprangai, vakariniams deriniams ar kapsuliniam garderobui, kai norisi vieno daikto, tinkančio skirtingoms progoms.

    Tokį pasirinkimą demonstravo ir Lenkijos laidų vedėja Agnieszka Woźniak-Starak, viename televizijos pasirodyme pasirinkusi prigesintos rožinės kostiumą. Derinį sudarė dvieilis, vilnonis, laisvesnio silueto švarkas ir kelnės su platesnėmis klešnėmis, o visas įvaizdis atrodė moderniai, bet kartu išlaikė klasikos įspūdį.

    Švarko forma aiškiai referavo į 8 dešimtmečio pabaigos ir 9 dešimtmečio estetiką: ryškesnė pečių linija ir didesnės atlapų proporcijos suteikė struktūros. Įvaizdį ji užbaigė lakuotais aukštakulniais bordo ir smėlio tonų, taip pabrėždama, kad net ir vienas aksesuarų sprendimas gali pakylėti aprangą iki raudonojo kilimo nuotaikos.

    Prigesinta rožinė ypač patraukli tuo, kad lengvai derinama su neutraliomis spalvomis ir klasikiniais rudens atspalviais, todėl ją paprasta įtraukti į kasdienį garderobą. Mados apžvalgininkai tokį toną dažnai rekomenduoja tiems, kurie nori spalvos, bet vengia labai ryškių, greitai pabostančių pasirinkimų.

  • Vienas aksesuaras rudenį 2026 pakeis viską: stilistai sako, kad jis akimirksniu lieknina

    Vienas aksesuaras rudenį 2026 pakeis viską: stilistai sako, kad jis akimirksniu lieknina

    Ruduo mados pasaulyje dažnai laikomas stipriausiu sezonu: sluoksniavimas leidžia lengvai keisti proporcijas, o spalvų paletė tampa gilesnė ir universalesnė. 2026 metų rudenį išliks populiarūs šokoladiniai rudi atspalviai, sodrus burgundas, pilka ir tamsiai mėlyna, o vis daugiau dėmesio sulauks samanų žalia ir pomidorų raudona.

    Tačiau ryškiausia sezono detalė bus ne nauja suknelė ar paltas, o paprastas, bet itin efektyvus aksesuaras. Stilistai prognozuoja, kad rudenį 2026 svarbiausiu įvaizdžio akcentu taps diržas, segamas ar rišamas ties liemeniu, nes jis greitai sukuria aiškią figūros liniją ir suteikia deriniui tvarkos.

    Šį sezoną madingi du kraštutinumai: ypač siauri, minimalistiniai diržai ir platūs modeliai su ryškiomis, dekoratyviomis sagtimis. Rudeninėse stilizacijose labiausiai derės rudi, karameliniai, tamsiai žali, konjako spalvos ir juodi diržai, nes jie lengvai įsilieja į bazinę spintą.

    Ploni odos ar dirbtinės odos diržai ypač pasiteisins, kai norisi subtilaus liemens akcento: juos galima juosti ant ilgesnio megztinio, laisvo švarko ar klasikinių lietpalčių. Toks sprendimas vizualiai pailgina kojas ir sukuria dailesnes proporcijas net tada, kai dėvite oversize siluetą.

    Platus diržas veikia kaip pagrindinis stiliaus taškas ir gali atstoti papuošalą, ypač prie vienspalvių suknelių, tunikų ar megztų derinių. Norint išgauti elegantišką rezultatą, verta rinktis ramią, minimalistinę aprangos bazę ir leisti diržui atlikti pagrindinį vaidmenį.