CP v2

Blog

  • Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Patostreamingui Lenkijoje – galas? Nuo šiandien už tokias transliacijas gresia kalėjimas

    Nuo rugpjūčio 23 dienos Lenkijoje įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais patostreamingas iš interneto „pilkosios zonos“ perkeltas į aiškiai apibrėžtą baudžiamosios atsakomybės lauką. Už viešą nusikaltimų, žmonių žeminimo ar smurto prieš gyvūnus vaizdavimą ir tokios medžiagos platinimą gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

    Naujos nuostatos numato iki 3 metų laisvės atėmimo už interneto turinio sklaidą, kai vaizduojamas nusikaltimas, kėsinimasis į asmens teises arba žiaurus elgesys su gyvūnais. Jei įraše matomas jaunesnis nei 18 metų asmuo, bausmės rėžis griežtėja ir gali siekti iki 5 metų.

    Atsakomybė gali tekti ne tik turinio kūrėjams, bet ir tiems, kurie prisideda prie transliacijų organizavimo ar padeda jas platinti toliau. Teisininkai pabrėžia, kad vertinant, ar veika nusikalstama, svarbi socialinė žala ir mastas, kiek žmonių turinį pasiekė ir ar jis buvo sistemingai „stumiamas“ į auditorijas.

    „Ne kiekvienas pasidalijimas automatiškai taps nusikaltimu – lemiama bus veikos socialinė žala ir realus sklaidos mastas“, – sakė Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorius Mikołajus Małeckis, vienas reguliavimo bendraautorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad patostreamingo kūrėjai jau seniau migravo į platformas ir uždaras bendruomenes, kuriose moderavimas silpnesnis ir lengviau išvengti viešumo kontrolės. Dėl to vien įstatymo nepakanka – kritiškai svarbios greitos platformų reakcijos, veiksmingi pranešimų kanalai ir skaidrus turinio šalinimas, ypač kai kalbama apie vaikų saugumą.

    Lenkijoje nelegalų turinį gyventojai raginami pranešti per Dyżurnet.pl ir valstybines skaitmenines paslaugas. Kartu pabrėžiama, kad naujos taisyklės netaikomos teisėtai žurnalistikai, edukacijai, mokslui ar meninei veiklai, kai jautri medžiaga naudojama viešojo intereso tikslams ir pateikiama atsakingai.

    Šie pakeitimai įsilieja į platesnę Europos kryptį griežčiau vertinti smurtą ir žeminimą normalizuojantį turinį internete. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kūrėjų atsakomybei, bet ir platformų pareigai mažinti žalingo turinio pasiekiamumą, ypač kai jis monetizuojamas ar skatinamas algoritmų.

  • Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Ispanijoje iki šiol veikia 1893 metų gondolinis tiltas: per Nervioną perkelia automobilius per 90 s

    Šiaurės Ispanijoje, Baskų krašte, tarp Portugalete ir Getxo miestų iki šiol veikia viena neįprasčiausių susisiekimo konstrukcijų Europoje – gondolinis Biskajos tiltas. Tai hibridas, sujungiantis kabančio tilto principą ir lynų kelio mechaniką, todėl vietoj įprastos važiuojamosios dalies čia juda pakabinama platforma.

    Platforma kabo ant plieninių lynų ir plaukia virš Nerviono upės beveik krantinės lygyje, o judėjimą užtikrina vežimėlis, riedantis viršutiniu tilto tarpatramiu. Tokia schema leidžia išlaikyti laivybai reikalingą aukštį, kartu išvengiant stačių įvažiavimo rampų, kurios tankiai užstatytoje teritorijoje būtų buvusios nepraktiškos.

    Kaip veikia gondolinis tiltas?

    Virš upės 45 metrų aukštyje įrengtu tarpatramiu juda daugiaašis vežimėlis, o po juo prikabinta transporto gondola. Atvykus prie kranto platforma stabilizuojama, kad pėstieji ir automobiliai galėtų įvažiuoti tiesiai iš gatvės, be papildomų užvažiavimų ar rampų.

    Šiandien gondola vienu reisu gali perkelti iki 6 lengvųjų automobilių ir apie 200 keleivių. Persikėlimas trunka maždaug 90 sekundžių, o reisai vyksta reguliariai, įprastai kas 8 minutes, todėl konstrukcija praktiškai atlieka ir kelto funkciją.

    Pramonės bumas paskatino unikalų sprendimą

    XIX amžiaus pabaigoje Bilbao regiono pramonė augo itin sparčiai, o geležies rūdos ir jūrinių krovinių srautai lėmė intensyvią laivybą Nerviono žiotyse. Dėl to žemas tradicinis tiltas būtų trukdęs laivams, o pakeliamas ar pasukamas sprendimas būtų buvęs sudėtingas bei mažiau patikimas esant dideliam eismui.

    Projektą parengė ispanų architektas Alberto Palacio, o inžinerinius sprendimus padėjo įgyvendinti prancūzų inžinierius Ferdinandas Arnodinas. Tilto atidarymas įvyko 1893 metų liepos 28 dieną, o objektas laikomas seniausiu pasaulyje gondoliniu tiltu, iki šiol naudojamu be ilgamečių pertrūkių.

    Kuo išskirtinė konstrukcija ir kodėl ji saugoma?

    Tilto konstrukciją laiko keturios 61 metro aukščio geležinės bokštinės atramos, o viršutinis tarpatramis siekia 160 metrų. Pagrindiniai nešančieji lynai įtvirtinti masyviuose inkaruose, kurie nuo bokštų nutolę apie 110 metrų, taip paskirstant apkrovas ir užtikrinant stabilumą.

    Iš pradžių sistemą varė garo mašina, tačiau 1901 metais ji pakeista elektriniu varikliu, o vėliau tiltas ne kartą modernizuotas. 1999 metais atnaujintas vežimėlis gavo naują elektrinių variklių sistemą, o dabartinė gondola yra jau penktoji per visą eksploatacijos istoriją.

    Technikos istorikų vertinimu, gondoliniai tiltai tapo svarbiu pramonės epochos inžinerijos etapu, tačiau XX amžiuje daugelis jų buvo nugriauti dėl karų, augančių transporto srautų ar pakeisti tuneliais bei klasikiniais tiltais. Šiandien pasaulyje yra išlikę tik 8 tokio tipo tiltai, o Biskajos tiltas išsiskiria tuo, kad yra seniausias ir ilgiausiai nepertraukiamai eksploatuojamas.

    Dėl išskirtinio funkcijos ir architektūros derinio 2006 metais tiltas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip reikšmingas pramoninis paminklas. Tai taip pat laikomas pirmuoju Ispanijos pramonės paveldo objektu, gavusiu tokį tarptautinį įvertinimą.

  • Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Huti dronas smogė „Abrams“ iš viršaus: paaiškėjo, kur net legendinis tankas pažeidžiamas

    Jemeno huti pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, nedidelis dronas numeta sprogmenį ant Saudo Arabijos kariuomenės tanko M1A2S „Abrams“. Smūgis esą įvyko Maribo provincijoje, prie išsikišusios pozicijos, kur veikia Saudo Arabijos remiamos vyriausybės pajėgos.

    Įraše matyti, kad dronas, įvardijamas kaip Rajum, praskrenda virš tanko ir numeta užtaisą, po kurio įvyksta sprogimas ir transporto priemonę apima liepsnos. Skelbiama, kad galėjo būti panaudota minosvaidžio mina ar panašaus tipo amunicija, tačiau tiksli užtaiso rūšis viešai nepatvirtinta.

    Svarbu pabrėžti, kad šis vaizdo įrašas nėra nepriklausomai patikrintas, o Saudo Arabijos sausumos pajėgos oficialiai nepranešė apie tanko praradimą. Dėl to šį incidentą reikia vertinti atsargiai, kaip vieną iš informacinio karo elementų, kuriame vaizdinė medžiaga dažnai naudojama poveikiui sustiprinti.

    Ataka iš viršaus keičia taisykles

    Net jei tankas nebuvo visiškai sunaikintas, pats atakos būdas išryškina aiškią tendenciją: vis dažniau brangi šarvuota technika atsiduria pigių, improvizuotų ar specialiai pritaikytų dronų taikiklyje. Tankai tradiciškai geriausiai šarvuojami priekyje ir šonuose, kur tikėtinas tiesioginis susidūrimas su priešo technika.

    Smūgis iš oro leidžia apeiti dalį šios apsaugos ir taikyti į plonesnius viršutinius šarvus, bokštelio zonas ar konstrukcines vietas, kurios nėra optimizuotos nuolatiniam atakavimui iš viršaus. Būtent todėl dronai, galintys numesti užtaisą vertikalia kryptimi, tampa ypač pavojingi net ir moderniems tankams.

    Kas žinoma apie M1A2S versiją

    M1A2S yra Saudo Arabijai skirta amerikietiško M1A2 „Abrams“ modifikacija. Ši platforma ilgą laiką laikyta vienu pajėgiausių vakarietiškų pagrindinių kovos tankų, tačiau regioniniuose konfliktuose ji ne kartą susidūrė su prieštankinių ginklų ir netaisyklingos karybos iššūkiais.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad vietoje įprastų prieštankinių raketų ar minų, anot huti, buvo panaudotas nedidelis dronas su palyginti paprastu užtaisu. Tai atspindi platesnę šiuolaikinių konfliktų kryptį, kai santykinai mažomis sąnaudomis siekiama sukelti didelę žalą ar bent jau priversti priešininką keisti taktiką, didinti apsaugą ir riboti technikos naudojimą atvirose pozicijose.

    Ką tai reiškia fronte

    Pastarųjų metų karinė praktika rodo, kad kova su dronais tampa ne mažiau svarbi nei tradicinė oro gynyba. Prieš mažus bepiločius dažnai reikia viso priemonių komplekso: elektroninės kovos, maskuotės, tinklų ir papildomų konstrukcijų ant bokštelių, taip pat aktyviosios apsaugos sistemų.

    Net ir tada, kai sprogmuo nepramuša pagrindinių šarvų, pakanka padegti išorinę įrangą, pažeisti optiką, ryšio priemones ar sukelti gaisrą, kad kovinis vienetas laikinai prarastų efektyvumą. Dėl to tankų pažeidžiamumas iš viršaus vis dažniau laikomas ne pavieniu trūkumu, o sistemine problema, kurią karinės pajėgos priverstos spręsti čia ir dabar.

  • Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Telefonas įkrito į vandenį: klaidos, kurios kainuoja brangiai, ir ką daryti per 30 min.

    Jei telefonas įkrito į vandenį ar buvo aplietas, svarbiausia reakcija per pirmą pusvalandį: kuo greičiau išimkite jį iš skysčio ir nedelsdami išjunkite. Jei ekranas juodas, nebandykite jo įjungti, nes drėgmė kontaktuose gali sukelti trumpą jungimą ir paspartinti koroziją.

    Nuimkite dėklą, atjunkite laidus ir ištraukite SIM dėklą, o jei įrenginys turi atminties kortelę, išimkite ir ją. Korpusą nusausinkite minkšta šluoste, o įkrovimo lizdą laikykite nukreiptą žemyn ir kelis kartus švelniai patapšnokite į delną, kad išbėgtų lašai.

    Gamintojai, tokie kaip „Apple“, „Google“ ir „Samsung“, pataria džiovinti įrenginį kambario temperatūroje, be papildomo kaitinimo. Pirmą kartą laidą prijungti verta tik praėjus bent 30 minučių, o jei įrenginys rodo pranešimą apie aptiktą skystį, tai ženklas, kad jungtis dar šlapia.

    Praktiškai visiškas įkrovimo lizdo išdžiūvimas gali užtrukti iki 24 valandų, o kai kuriais atvejais rekomenduojama laukti 24–48 valandas. Šiuo laikotarpiu nejunkite nei įkroviklio, nei kompiuterio, nes srovė per drėgnus kontaktus didina gedimo riziką.

    Didelę reikšmę turi tai, kuo telefonas buvo aplietas. Jūros vanduo, saldūs gėrimai, sriuba, kosmetika ar chloruotas baseino vanduo palieka druskų, cukraus ir kitų nuosėdų, kurios net ir išgaravus drėgmei gali laidyti elektrą ir greitinti koroziją.

    Jei tai buvo ne švarus vanduo, saugiausias kelias yra kuo greičiau kreiptis į servisą, kuris atlieka pagrindinių plokščių diagnostiką ir valymą. Meistras paprastai atjungia bateriją, pašalina nuosėdas ir įvertina korozijos židinius, nes būtent jie vėliau sukelia „nepaaiškinamus“ gedimus.

    Namuose rizikinga telefoną ardyti be įrankių ir patirties: lengva pažeisti šleifus, sandarinimą ar net bateriją. Ypač pavojinga, jei įrenginys pradeda kaisti, pučiasi, šnypščia, dūmija ar skleidžia aitrų cheminį kvapą, nes tai gali rodyti ličio jonų baterijos pažeidimą.

    Tokiu atveju telefoną padėkite ant nedegaus pagrindo, atokiau nuo audinių, popieriaus ir šilumos šaltinių, jo nespauskite ir nejunkite įkrovimo. Tai situacija, kai geriau ne eksperimentuoti, o kreiptis į specialistus.

    Remontas dažnai įmanomas, jei skystis nespėjo pažeisti atminties, procesoriaus ar pačios plokštės sluoksnių. Kartais užtenka jungties išvalymo ar atskirų dalių, pavyzdžiui, garsiakalbio, mikrofono, baterijos ar ekrano, keitimo, tačiau po rimtesnio užliejimo patikimumą visiškai atkurti ne visada pavyksta.

    Verta nepersistengti pasitikint IP reitingais, tokiais kaip IP68. Tai laboratorinių bandymų sąlygomis apibrėžtas atsparumas, kuris realiame gyvenime silpnėja dėl smūgių, stiklo įtrūkimų, rėmelio deformacijų ar anksčiau atlikto remonto, todėl tokį telefoną geriau laikyti atspariu nelaimingiems atsitikimams, o ne skirtu vandens pramogoms.

    Viena dažniausių klaidų yra dėti telefoną į ryžius. Jie gali sugerti dalį drėgmės iš aplinkos, bet nepašalina skysčio, įstrigusio po plokštės dangteliais, ir nenuvalo nuosėdų, o dulkės bei krakmolas gali patekti į įkrovimo lizdą.

    Kita žalinga priemonė yra plaukų džiovintuvas ar bet koks karšto oro srautas. Karštis gali susilpninti klijus, pažeisti sandarinimą, deformuoti plastiką, o stiprus pūtimas įstumia lašus giliau, todėl saugiau rinktis natūralų džiūvimą ir, jei reikia, tik lengvą vėsaus oro cirkuliaciją.

    Net jei po išdžiūvimo telefonas įsijungia ir veikia, gedimai gali pasirodyti po kelių dienų. Įspėjamieji požymiai yra objektyvo rasojimas, ekrano mirgėjimas, netikėti persikrovimai, spartesnis baterijos išsikrovimas, prastas garsas ar įkrovimo sutrikimai, todėl po rimtesnio incidento verta bent jau atlikti diagnostiką.

    Duomenų išsaugojimo šansai kartais būna didesni nei pilno remonto: jei atminties lustas ir šifravimo grandinė nepažeisti, servisas gali laikinai atkurti plokštės darbą vien tam, kad būtų galima nukopijuoti nuotraukas ir kitus failus. Vis dėlto moderniuose telefonuose paprastas atminties išėmimas dažnai nepadeda, nes duomenys būna šifruoti ir susieti su įrenginio procesoriumi.

  • „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    „AliExpress“ triukas su negirdimomis garso bangomis: taip atpažįstamas jūsų įrenginys

    Elektroninės prekybos platforma „AliExpress“, priklausanti Kinijos grupei „Alibaba“, įtarta pasitelkusi netipinį būdą vartotojų įrenginiams atpažinti. Šį kartą dėmesį patraukė ne nuolaidos, o technologija, galinti veikti net tada, kai išvalomi slapukai.

    Apie galimą mechanizmą viešai pranešta po to, kai programuotojas, naudodamas „Bluetooth“ ausines, pastebėjo keistą elgesį perjungiant jas tarp kompiuterio ir telefono. Atlikus analizę paaiškėjo, kad naršyklėje galėjo būti naudojama „WebAudio“ sąsaja, leidžianti svetainėms generuoti ir apdoroti garsą.

    Esminė detalė ta, kad svetainė gali sukurti vartotojui negirdimą arba praktiškai negirdimą signalą ir stebėti, kaip jį apdoroja konkretus įrenginys. Skirtingi garso posistemės, naršyklės ir aparatinės įrangos deriniai signalą apdoroja nevienodai, o šie skirtumai gali tapti tarsi skaitmeniniu įrenginio piršto atspaudu.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra mikrofono pasiklausymas ar pokalbių įrašinėjimas. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie įrenginio identifikavimą pagal technines charakteristikas, o ne apie garso turinio rinkimą.

    Privatumo požiūriu tokie metodai kelia klausimų, nes įrenginio atpažinimas gali veikti net išvalius slapukus ar pakeitus kai kuriuos naršyklės nustatymus. Tai siejasi su vadinamuoju naršyklės atspaudų rinkimu, kai identifikavimui naudojami įvairūs parametrai, pavyzdžiui, garso apdorojimo ypatybės, vaizdo plokštės elgsena ar šriftų rinkiniai.

    Vartotojams tai reiškia, kad vien slapukų išvalymas ne visada užtikrina anonimiškumą. Privatumo specialistai tokiu atveju paprastai rekomenduoja riboti sekimo technologijas naršyklės nustatymuose, naudoti sekimo blokatorius, o jautriems veiksmams rinktis griežtesnius privatumo režimus ar atskirą naršyklės profilį.

  • Policija paaiškino: kada sankryžoje nebegalioja dešinės rankos taisyklė ir kas kaltas?

    Policija paaiškino: kada sankryžoje nebegalioja dešinės rankos taisyklė ir kas kaltas?

    Sankryža laikoma lygiaverte tada, kai pirmumo tvarkos nenustato nei kelio ženklai, nei šviesoforas. Tokiose vietose galioja dešinės rankos taisyklė: vairuotojas privalo praleisti transporto priemonę, artėjančią iš dešinės, ir elgtis itin atsargiai.

    Tačiau praktikoje daugiausia ginčų kyla tada, kai viena transporto priemonė sankryžoje ar prieš ją pradeda važiuoti atbulomis. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad automobilis, esantis dešinėje, vis tiek turi pirmumą, net jei juda atbulas.

    Policijos aiškinimu, čia svarbiausia ne transporto priemonės padėtis, o atliekamas manevras. Vairuotojas, važiuojantis atbulomis, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir įsitikinti, kad manevras nesukels pavojaus ar netrukdys eismui.

    „Vairuotojas, važiuojantis atbulomis, negali remtis dešinės rankos taisykle ir privalo praleisti kitus eismo dalyvius“, – sakė policijos atstovė.

    Policija taip pat pabrėžia bendrąją pareigą kelyje elgtis atsargiai ir vengti veiksmų, galinčių sukelti pavojų. Tai reiškia, kad net ir turint formalią pirmumo teisę, būtina reaguoti į situaciją: jei matote atbulomis judantį automobilį, privalote imtis veiksmų, kad išvengtumėte susidūrimo.

    Atsakomybė po eismo įvykio vertinama pagal konkrečias aplinkybes, tačiau dažniausiai didžiausia pareiga tenka atbulomis važiuojančiam vairuotojui. Vis dėlto kitas eismo dalyvis nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, jei galėjo pastebėti pavojų ir jo išvengti, bet to nepadarė.

  • Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Amerikiečiai pasitelkė DI kovai su branduolinėmis atliekomis: žada sutaupyti 140 mlrd. eurų

    Naujas projektas SRNL centre

    JAV Pietų Karolinoje, Aikeno mieste, Savanna River National Laboratory veikiantis Advanced Manufacturing Collaborative centras pradėjo projektą, kuriame kuriami dirbtinis intelektas pagrįsti įrankiai branduolinių atliekų ir aplinkos tvarkymo uždaviniams spręsti.

    Centro veikla telkia mokslininkus, inžinierius, studentus ir pramonės atstovus, o dėmesys skiriamas DI, robotikai, adityviajai gamybai ir pažangioms medžiagoms. Tikslas – spartinti sprendimų kūrimą, kurie pritaikomi realiose laboratorinėse ir pramoninėse sąlygose.

    Kur DI gali duoti didžiausią naudą

    Laboratorija teigia, kad kuriami DI modeliai orientuoti į aplinkos atkūrimą, atliekų tvarkymą ir infrastruktūros atsparumą. Tokiose srityse net nedideli proceso patobulinimai gali duoti didelį efektą dėl ilgo projektų ciklo ir aukštų saugos reikalavimų.

    SRNL vertinimu, per visą valymo ir tvarkymo gyvavimo ciklą tai galėtų atnešti daugiau kaip 150 milijardų JAV dolerių sutaupymą, kas sudarytų apie 140 milijardų eurų. Šis skaičius pateikiamas kaip potencialas, priklausantis nuo to, kaip plačiai sprendimai bus pritaikyti praktikoje.

    Galingi skaičiavimai ir specifiniai duomenys

    Mokslininkai naudoja didelio našumo skaičiavimo sistemą, kuri prieinama SRNL darbuotojams ir skirta DI projektams, sudėtingam modeliavimui bei simuliacijoms. Tokia infrastruktūra leidžia greičiau treniruoti modelius ir tikrinti jų prognozes įvairiais scenarijais.

    Laboratorija pabrėžia, kad svarbiausias pranašumas yra specifiniai, vietos sąlygoms pritaikyti duomenų rinkiniai ir dešimtmečiais sukaupta kompetencija dirbant su branduolinėmis medžiagomis bei teritorijų atkūrimu. DI šiuo atveju veikia kaip priemonė geriau prognozuoti, optimizuoti ir mažinti rizikas, o ne kaip atskiras tikslas.

    „Sujungdami daugiau nei 70 metų patirtį su unikaliais duomenimis, kuriame DI įrankius, skirtus sudėtingoms aplinkos atkūrimo, atliekų tvarkymo ir infrastruktūros atsparumo problemoms spręsti“, – teigiama SRNL pranešime.

    Centro vadovas G. Jeremy Leong akcentuoja, kad AMC tapo erdve, kurioje komandinis darbas ir eksperimentavimas leidžia greičiau perkelti idėjas į praktiką. Pasak jo, pirmieji rezultatai rodo kryptį, tačiau didžiausi pokyčiai tik prasideda, kai sprendimai bus taikomi platesniame mastu.

    „AMC greitai tapo vieta, kur žmonės jaučiasi motyvuoti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti, o tikras komandinis darbas spartina atradimus“, – sakė G. Jeremy Leong.

  • Neišmeskite duonos maišelio žymos: paprastas triukas, kuris virtuvę išvalo greičiau

    Daugelis duonos maišelio plastikinių žymų iškart keliauja į šiukšliadėžę, tačiau jos gali praversti buityje. Ši nedidelė detalė, pasirodo, tinka greitam nešvarumų nugramdymui nuo įvairių virtuvės paviršių.

    Kietas žymos kraštas gali padėti nuvalyti prilipusius maisto likučius ten, kur šluostė ar kempinė tik ištepa. Pavyzdžiui, nuo lentynų, stalviršio ar sienelės prie viryklės dažnai tenka grandyti sudžiūvusius lašus, o žyma tai leidžia padaryti tiksliau.

    Ypač patogu tai, kad žyma pasiekia sunkiau prieinamas vietas, pavyzdžiui, kampus ir siūles. Ten, kur kaupiasi riebalai ar lipnūs likučiai, ji veikia kaip mažas grandiklis, padedantis išjudinti nešvarumus jų nespaudžiant pirštais.

    Praktiškiausia šį triuką taikyti vienkartiniams valymams, kai reikia greitai susitvarkyti po gaminimo. Žymą galima panaudoti ir iškart išmesti, ypač jei ji prisigeria lipnių produktų, tokių kaip medus, tešla ar padažai.

    Norint turėti jų po ranka, pakanka laikyti kelias žymas užsegamame maišelyje ar mažame indelyje virtuvės stalčiuje. Tai paprastas būdas suteikti plastikui antrą panaudojimą ir kartu sutaupyti laiko smulkiems, bet erzinantiems valymo darbams.

  • Mitybos ekspertai įspėja: taip ruošta upėtakio filė išsaugo daugiausia omega-3 ir vitamino D

    Upėtakis dažnai lieka lašišos šešėlyje, tačiau maistine verte jam nenusileidžia: tai baltymų šaltinis, turintis omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir kitų organizmui svarbių mikroelementų. Specialistai pabrėžia, kad daug ką lemia ne tik žuvies kokybė, bet ir pasirinktas gaminimo būdas.

    Norint išsaugoti kuo daugiau vertingų medžiagų, rekomenduojama rinktis švelnesnį terminį apdorojimą, ypač garinimą. Žemesnė temperatūra ir trumpesnis sąlytis su tiesiogine kaitra padeda geriau išlaikyti jautresnes riebalų rūgštis, kurios gali irti stipriai kepant.

    Tyrimais nustatyta, kad kepant žuvį aliejuje omega-3 kiekis kai kuriais atvejais gali smarkiai sumažėti, o aukšta temperatūra ilgiau gaminant taip pat siejama su didesniais riebalų pokyčiais. Dėl to garinimas laikomas vienu patikimiausių būdų, kai prioritetas yra maistinė vertė ir sultingumas.

    Kaip garinti, kad būtų skanu

    Garuose upėtakį galima ruošti keliais būdais: garpuodyje, bambukiniame garintuve arba tiesiog keptuvėje su nedideliu vandens kiekiu ir sandariu dangčiu. Dar vienas populiarus variantas yra žuvį kepti uždarame pakete, kai filė suvyniojama į kepimo popierių ar foliją su trupučiu skysčio.

    Gaminant uždarame pakete žuvis iš esmės troškinasi savo garuose, todėl išlieka minkšta, o priedai natūraliai tampa padažu. Skonį galima paryškinti citrina, žolelėmis ar trupučiu sauso vyno, tačiau svarbu neperkrauti prieskoniais, kad neužgožtų subtilaus upėtakio skonio.

    Alternatyvos garinimui

    Mitybos požiūriu palankios alternatyvos yra ir ruoša mikrobangų krosnelėje bei trumpas kepimas orkaitėje. Mikrobangų krosnelė dažnai leidžia greitai pagaminti filė jos neišsausinant, o trumpas kepimas orkaitėje, ypač neperlaikant, gali padėti išsaugoti dalį jautresnių riebalų.

    Didžiausia rizika maistinei vertei paprastai siejama su ilgai trunkančiu ir labai karštu kepimu, pavyzdžiui, keptuvėje ar po griliumi, kai žuvis greičiau išsausėja. Todėl, jei tikslas yra ir skonis, ir nauda, verta rinktis švelnesnę kaitrą, trumpesnį laiką bei kuo mažiau papildomų riebalų.

    „Jei norite, kad žuvyje liktų kuo daugiau vertingų riebalų, rinkitės žemesnės temperatūros, švelnesnius gaminimo būdus“, – pabrėžia mitybos specialistai.

  • Bulvių skiltelės kaip restorane: vienas triukas, kad būtų traškios išorėje ir minkštos viduje

    Bulvių skiltelės kaip restorane: vienas triukas, kad būtų traškios išorėje ir minkštos viduje

    Paprastos bulvių skiltelės gali virsti restorano verta garnyro klasika, jei prieš kepant neaplenksite kelių esminių žingsnių. Didžiausia klaida, dėl kurios jos tampa minkštos ar net šlapios, dažniausiai slypi ne prieskoniuose, o paruošime.

    Pirmiausia bulves gerai nuplaukite ir supjaustykite vienodo dydžio skiltelėmis, kad jos iškeptų tolygiai. Jei bulvių odelė plona ir švari, ją galima palikti, nes ji suteikia daugiau tekstūros ir papildomo traškumo.

    Traškumo pagrindas yra trumpas apvirimas pasūdytame verdančiame vandenyje. Pakanka virti apie 5–7 minutes, kad skiltelių kraštai šiek tiek suminkštėtų, bet vidus dar išliktų tvirtas.

    „Svarbiausia nepervirti: užtenka, kad kraštai taptų trapesni, o vidus dar laikytų formą“, – pabrėžia kulinarijos ekspertai.

    Nusausinimas čia ne mažiau svarbus nei virimas. Nupylę vandenį, leiskite garams trumpai „išpūsti“ drėgmę, o tada bulves gerai nusausinkite, kad orkaitėje jos keptų, o ne troškintųsi.

    Toliau praverčia mažas, bet labai veiksmingas triukas: dar karštas skilteles kelis kartus lengvai pakratykite puode. Ant paviršiaus susidariusios nelygios briaunos kepant greičiau apskrunda ir sukuria ryškesnę, traškesnę plutelę.

    Prieskonius rinkitės paprastai, bet tiksliai. Skilteles sumaišykite su aliejumi, druska, saldžiąja paprika, juodaisiais pipirais ir džiovintu česnaku, o norint ryškesnio aromato tinka rozmarinas ar raudonėlis.

    Kepimo technika taip pat lemia rezultatą: skardą verta įkaitinti iš anksto. Bulves dėkite viena eile, palikdami tarpelius, kad karštas oras laisvai cirkuliuotų ir paviršius greičiau sausėtų bei skrustų.

    Orkaitę įkaitinkite iki 220–230 laipsnių ir kepkite apie 30–40 minučių, priklausomai nuo skiltelių dydžio. Maždaug įpusėjus kepimui skilteles apverskite, kad jos tolygiai apskrustų iš visų pusių.

    Folijos geriau nenaudoti, nes ji sulaiko garus, o garai greitai „nuima“ traškumą. Jei norite maksimalaus efekto, pabaigoje palaukite, kol kraštai taps aiškiai parudavę, ir patiekite iškart, kol plutelė dar sausa ir traški.

    Prie tokių bulvių tinka paprastas padažas iš grietinės arba graikiško jogurto su česnaku, žolelėmis ir žiupsniu druskos. Taip vienas nebrangus ingredientas lengvai tampa patiekalu, kurio norisi kartoti.