CP v2

Blog

  • „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    „Lufthansa“ perima „ITA Airways“: 325 mln. eurų sandoris keičia žaidimo taisykles Europoje

    Kontrolė už 325 mln. eurų

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ pranešė ketinanti padidinti savo turimą „ITA Airways“ akcijų paketą iki 90 proc. Už papildomą dalį numatyta sumokėti 325 mln. eurų, o sprendimą jau patvirtino bendrovės valdyba.

    Sandoris dar turės pereiti reguliuotojų patikrą Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose. „Lufthansa“ nurodo, kad tik gavus leidimus bus galima galutinai įtvirtinti daugumos kontrolę ir užbaigti integracijos procesą.

    Italijos valstybė pasitraukia, bet lieka akcininke

    „Lufthansa“ į „ITA Airways“ atėjo 2025 metų pradžioje, įsigijusi 41 proc. akcijų ir kartu rezervavusi teisę dalį didinti palaipsniui. Dabartinis sprendimas reiškia, kad ši teisė bus aktyvuota, o Italijos vyriausybės įtaka sumažės iki mažumos.

    Pagal viešai įvardytą struktūrą, pardavėja yra Italijos valstybė, kuri iki šiol valdė 59 proc. oro linijų. Po sandorio ji išlaikys 10 proc. akcijų paketą, todėl formaliai liks bendrovės akcininke, tačiau strateginė kontrolė atiteks „Lufthansa“.

    Integracija ir konkurencijos klausimai

    „Lufthansa“ teigimu, „ITA Airways“ bus visiškai integruota į grupę tiek organizaciniu, tiek finansiniu požiūriu. Pasak bendrovės, daug klientams matomų sistemų jau sujungtos, tačiau kai kuriems maršrutams, ypač per Šiaurės Atlantą, dar reikia atskirų reguliacinių sprendimų.

    „Visos klientams skirtos sąsajos jau integruotos, išskyrus skrydžius per Šiaurės Atlantą, kur dar laukiame reguliuotojų sprendimo“, – sakė „Lufthansa“ vadovas Carstenas Spohras.

    Jei leidimai bus gauti, sandorio užbaigimas prognozuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio. Tai reiškia, kad dar bent kelis sezonus bendrovės veiks pereinamuoju režimu, o maršrutų bei komercinių taisyklių suvienodinimas vyks etapais.

    Ką tai reiškia Europos rinkai ir keleiviams

    Analitikų vertinimu, šis žingsnis spartina Europos aviacijos konsolidaciją, kai didžiosios grupės stiprina pozicijas svarbiausiuose regionuose. Italija yra didelė turizmo ir verslo rinka, o Roma gali tapti vienu iš pagrindinių ilgojo nuotolio skrydžių plėtros taškų.

    „ITA Airways“ vadovas Joergas Eberhartas pabrėžė, kad sprendimas turi reikšmingą pramoninę ir strateginę vertę. Jo teigimu, pilna integracija į „Lufthansa“ grupę turėtų sustiprinti konkurencingumą tarptautiniuose maršrutuose, kur svarbus mastas, tinklų suderinamumas ir partnerystės.

    Rinkoje į tokias naujienas paprastai reaguojama per lūkesčius dėl sąnaudų mažinimo ir pajamų augimo, ypač kai sujungiami tvarkaraščiai, lojalumo programos ir skrydžių tinklai. „Lufthansa“ akcijos po pranešimo kilo apie 2 proc., rodydamos investuotojų tikėjimą sandorio nauda.

  • Laivybos sektorius skambina pavojaus varpais: Hormuzo sąsiaurio krizė gali pabranginti viską

    Laivybos sektorius skambina pavojaus varpais: Hormuzo sąsiaurio krizė gali pabranginti viską

    Pasaulinė laivyba perspėja dėl galimo laivų kuro trūkumo, kuris, sutrikus tiekimui per Hormuzo sąsiaurį, gali greitai padidinti gabenimo kainas ir atsiliepti vartotojų išlaidoms. Įtampa regione didina riziką tiek degalų tiekėjams, tiek vežėjams, nes šiuo maršrutu juda reikšminga pasaulinės energijos ir krovinių srautų dalis.

    Laivams dažniausiai reikalingas vadinamasis bunkeris, sunkus naftos produktas, kurio rinka jautri tiek žaliavos tiekimui ir logistikos trikdžiams. Dėl ribotų alternatyvų trumpuoju laikotarpiu vežėjai priversti mokėti daugiau arba mažinti sąnaudas lėtinant laivų greitį ir koreguojant reisų grafikus.

    Kas yra bunkeris ir kodėl jis svarbus

    Bunkeris yra žemesnės kokybės, sunkesnis ir labiau taršus naftos produktas nei automobiliuose ar aviacijoje naudojami degalai. Nors jis nėra „švarus“, būtent šis kuras ilgą laiką buvo pagrindas laivams, kurie jūra perveža apie 80 proc. pasaulio prekių.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad net trumpalaikis tiekimo sutrikimas gali išauginti frachto kainas, o tai virsta brangesniu importu, didesnėmis sandėliavimo ir atsargų finansavimo sąnaudomis. Efektas dažnai išsiplečia per tiekimo grandines ir galiausiai matomas parduotuvių kainose.

    Pirmasis smūgis Azijai, bet banga globali

    Didžiausias spaudimas paprastai pirmiausia juntamas Azijoje, nes regionas itin priklausomas nuo Artimųjų Rytų energijos srautų, o Singapūras yra didžiausias pasaulyje laivų kuro papildymo centras. Esant neapibrėžtumui, atsargos griežtėja, o kainos kyla, todėl vežėjai ieško kompromiso tarp greičio ir sąnaudų.

    Viešai skelbta, kad iki konflikto laivų kuras Singapūre kainavo apie 460 eurų už toną, o gegužės pradžioje kaina buvo pakilusi virš maždaug 740 eurų už toną. Tokie šuoliai paprastai ne iškart, bet neišvengiamai pasiekia užsakovus per kuro priemokas ir didesnius gabenimo tarifus.

    Analitikai pažymi, kad dalį išlaidų vežėjai kurį laiką gali absorbuoti, tačiau ilgėjant krizei spaudimas perkelti kaštus klientams didėja. Transporto ir aplinkosaugos organizacijų vertinimu, dabartinė situacija laivybos pramonei gali kainuoti apie 340 000 000 eurų per dieną.

    Alternatyvūs degalai ir ribotos išeitys

    Vežėjų galimybės ribotos: mokėti daugiau už kurą, taupyti mažinant greitį, retinti reisus arba laikinai stabdyti dalį maršrutų. Rinkos duomenimis, nuo konflikto pradžios kai kurių laivų segmentų vidutinis greitis globaliai sumažėjo apie 2 proc., nes lėtesnis plaukimas leidžia mažinti sąnaudas.

    Kartu spartėja investicijos į laivus, galinčius naudoti alternatyvius degalus, pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas. Vis dėlto pramonė pripažįsta, kad technologijos egzistuoja, tačiau alternatyvių degalų gamyba ir infrastruktūra dar nepasiekė masto, kuris užtikrintų sklandų perėjimą be kainų šoko.

    „Nepastovioje aplinkoje galimybė rinktis kurą turi apčiuopiamą ekonominę vertę“, – sakė laivų valdymo bendrovės vadovas Angadas Banga.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis sukrėtimas gali tapti dar vienu postūmiu greitinti perėjimą prie mažiau taršių sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinka išlieka priklausoma nuo tradicinio laivų kuro ir jo tiekimo maršrutų. Dėl to bet kokie trikdžiai Hormuzo sąsiauryje gali atsiliepti ne tik energetikai, bet ir kasdienėms prekių kainoms įvairiuose žemynuose.

  • Europos akcijų sensacijos 2026-aisiais: viena pakilo 947 proc. – kas stumia šį šuolį?

    Europos akcijų sensacijos 2026-aisiais: viena pakilo 947 proc. – kas stumia šį šuolį?

    Europos akcijų rinkos 2026 metais startavo neramiai, tačiau bendras vaizdas išliko pozityvus. Plačiai sekamas Euro STOXX 600 indeksas metų pradžioje buvo pakilęs apie 3,5 proc., nors JAV S&P 500 augimas siekė apie 8 proc.

    Vis dėlto didžiausia intriga slypi atskiruose biržos varduose. Kai kurios bendrovės šiemet fiksavo šimtus procentų siekiančius šuolius, kuriuos lėmė DI infrastruktūros bumas, energetikos ir gynybos užsakymų augimas bei geopolitinės įtampos poveikis žaliavoms ir logistikai.

    Technologijos: DI infrastruktūros banga

    Ryškiausia 2026 metų Europos biržos žvaigždė tapo Švedijos lustų ir fotonikos komponentų gamintoja „Sivers Semiconductors“, kurios akcijos buvo pašokusios apie 947 proc. Bendrovė kuria sprendimus, naudojamus DI duomenų centruose ir 5G ryšio infrastruktūroje, o investuotojai tikisi, kad optinės technologijos taps kritiškai svarbios augant skaičiavimo pajėgumų poreikiui.

    Finansiniai rodikliai kol kas išlieka palyginti kuklūs: 2025 metais pajamos siekė apie 27 mln. eurų ir augo maždaug ketvirtadaliu per metus. Tačiau bendrovė skelbė išaugusį potencialių ateities sandorių ir galimybių portfelį, kurio didelė dalis siejama būtent su DI fotonika.

    Stiprų impulsą akcijai suteikė ir planai siekti antrinio įtraukimo į „Nasdaq“ Niujorke. Tokie žingsniai dažnai didina tarptautinių investuotojų dėmesį, nors kartu primena ir apie didesnį lūkesčių spaudimą įmonei pateikti realius augimo rezultatus.

    Dar vienas pavyzdys technologijų grandinėje – Prancūzijos puslaidininkių medžiagų bendrovė „Soitec“, kurios akcijos buvo išaugusios apie 639 proc. Nors pastarojo laikotarpio pajamos mažėjo dėl silpnesnės paklausos mobiliųjų įrenginių ir automobilių segmentuose, investuotojai akcentuoja jos vaidmenį DI tiekimo grandinėje ir fotonikos sprendimuose, reikalinguose naujos kartos duomenų centrams.

    Pramonė ir energetika: vandenilis grįžta į madą

    Pramonės sektoriuje atgijo susidomėjimas vandenilio ir kuro elementų technologijomis. Jungtinėje Karalystėje listinguojama „Ceres Power“, vystanti kietojo oksido kuro elementų technologiją ir ją licencijuojanti partneriams, šiemet brango apie 237 proc.

    Rinkos dėmesį sustiprino DI duomenų centrų poreikis patikimiems alternatyviems energijos šaltiniams, ypač kai didieji technologijų žaidėjai ieško būdų užtikrinti elektros tiekimo stabilumą. Tokios istorijos investuotojams tampa patrauklios, nes DI plėtra vis dažniau reiškia ne tik programinę įrangą, bet ir realią energetikos infrastruktūrą.

    Kita Jungtinės Karalystės bendrovė „ITM Power“, gaminanti elektrolizerius žaliajam vandeniliui, šiemet buvo pakilusi apie 173 proc. Investuotojai palankiai vertino gerėjančias pajamas, nuosaikesnius nuostolius ir partnerystes, susijusias su sintetiniais degalais bei pramonės tiekimo grandinių saugumu.

    Sveikata: klinikiniai etapai ir svorio mažinimo vaistai

    Sveikatos priežiūros sektoriuje kainų šuolius dažnai lemia klinikinių tyrimų naujienos ir reguliuotojų sprendimai. Prancūzijos biotechnologijų bendrovė „Nanobiotix“ šiemet buvo pakilusi apie 89 proc., rinkai įvertinus pažangą vėlyvos stadijos vėžio tyrime ir galimas būsimas išmokas pagal licencijavimo sutartis.

    Tuo pat metu stiprų foną Europoje išlaiko su GLP-1 tipo svorio mažinimo ir diabeto vaistais susijusi paklausa. Šveicarijos gamintojas „PolyPeptide“ šiemet brango apie 51 proc., nes farmacijos įmonės skuba užsitikrinti peptidų gamybos pajėgumus, o tiekimo grandinių talpa tampa konkurenciniu pranašumu.

    Bendrovė skelbė, kad 2025 metais pajamos siekė apie 389 mln. eurų ir augo daugiau nei 15 proc., kartu gerėjo ir pelningumas. Tokie skaičiai investuotojams svarbūs, nes GLP-1 segmento augimas didina ilgalaikių gamybos kontraktų vertę ir mažina cikliškumo riziką.

    Palydovai, logistika ir turizmas: geopolitikos kaina

    Ryšių paslaugų sektoriuje į viršų išsiveržė Prancūzijos palydovų operatorius „Eutelsat“, kurio akcijos šiemet buvo pakilusios apie 64 proc. Augimą skatino Europos valstybių siekis turėti daugiau alternatyvų palydoviniam ryšiui ir didesnis dėmesys technologiniam suverenitetui bei komunikacijos saugumui.

    Netikėtu DI paieškos ekosistemos laimėtoju tapo Kopenhagoje įsikūrusi atsiliepimų platforma „Trustpilot Group“, kurios Londone listinguojamos akcijos šiemet kilo apie 57 proc. Bendrovė fiksavo ryškų srauto iš DI paieškos įrankių šuolį, o didelė atsiliepimų duomenų bazė tampa patraukliu šaltiniu generuojant atsakymus į vartotojų klausimus.

    Geopolitinės įtampos poveikis atsispindėjo ir žaliavose, logistikoje bei kelionėse. Londone listinguotas Nigerijos naftos gamintojas „Seplat Energy“ šiemet buvo pakilęs apie 97 proc., o tanklaivių operatorius „d’Amico International Shipping“ – apie 84 proc., rinkai reaguojant į brangesnius ir ilgesnius maršrutus.

    Iš turizmo pusės, Ispanijos viešbučių tinklas „Meliá Hotels“ šiemet brango apie 43 proc. Bendrovė skelbė augančias pajamas ir signalizavo, kad dalis keliautojų renkasi Viduržemio regiono kryptis, kai kai kurios Artimųjų Rytų šalys vertinamos atsargiau.

    Žaliavos ir energetikos perėjimas: varis, plienas, baterijos

    Medžiagų sektoriuje augimą išlaikė įmonės, kurios tiesiogiai susijusios su elektrifikacija ir infrastruktūros investicijomis. Vokietijos plieno ir metalo distributorius „Klöckner & Co“ šiemet brango apie 55 proc., o kainą papildomai veikė pasiūlymas perimti kontrolę ir investuotojų lūkesčiai dėl galimų tolesnių veiksmų.

    Europos vario rinkos flagmanu laikoma „Aurubis“ šiemet kilo apie 50 proc., o bendrovė gerino prognozes, pabrėždama DI duomenų centrų, tinklų plėtros ir atsinaujinančios energetikos kuriamą paklausą. Varis išlieka viena svarbiausių žaliavų tiek elektros tinklams, tiek transporto elektrifikacijai.

    Energetikos perėjimo temoje išsiskyrė Rumunijos infrastruktūros bendrovė „Premier Energy“, kurios vertė šiemet buvo padvigubėjusi. Ji plečia atsinaujinančios energijos ir baterijų kaupimo projektus, o tokios investicijos padeda stabilizuoti tinklus, kai auga saulės ir vėjo generacija.

    Bendra 2026 metų Europos akcijų lyderių kryptis išryškina tris aiškias tendencijas: DI infrastruktūros poreikį, geopolitikos įtaką energijai ir logistikai bei investuotojų apetitą sandoriams ir strateginiams perorientavimams. Tačiau įspūdingi šuoliai taip pat reiškia didesnę riziką, todėl vien augimo procentai neatsako į svarbiausią klausimą – ar tokias kainas ilguoju laikotarpiu palaikys įmonių rezultatai.

    Ši publikacija yra informacinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, įmonių finansines ataskaitas, skolą, pinigų srautus ir rinkos cikliškumą.

  • Antennų miškas ant Rusijos pastatų Vienoje: ekspertai įtaria ryšių perėmimą ir šnipinėjimą

    Antennų miškas ant Rusijos pastatų Vienoje: ekspertai įtaria ryšių perėmimą ir šnipinėjimą

    Austrija pastarosiomis dienomis išsiuntė tris Rusijos diplomatus, įtariamus šnipinėjimu prisidengiant diplomatiniu statusu. Po šio sprendimo Vienoje vėl sugrįžo diskusija apie įspūdingas antenų ir palydovinių lėkščių sistemas ant kai kurių Rusijos diplomatinių pastatų stogų.

    Austrijos užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger pareiškė, kad valstybė griežtina požiūrį į žvalgybinę veiklą ir tai laiko nacionalinio saugumo klausimu. Jos viešuose komentaruose nuskambėjo ir terminas antenų miškas, apibūdinantis didelę ryšio įrangos koncentraciją ant Rusijos atstovybės objektų.

    „Aiškiai pasakėme Rusijos pusei, kad diplomatiniu imunitetu prisidengęs šnipinėjimas yra nepriimtinas“, – sakė Beate Meinl-Reisinger.

    Ryšio įranga ant ambasadų stogų savaime nėra išskirtinė, nes diplomatinėms atstovybėms būtini saugūs kanalai bendrauti su savo sostinėmis. Vis dėlto dėmesį traukia atvejai, kai įrangos kiekis, konfiguracijos ar orientacijos, pasak stebėtojų, labiau primena elektroninės žvalgybos infrastruktūrą nei vien tik įprastą diplomatinį ryšį.

    Pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės atstovybės gali naudoti užkoduotas ryšio priemones. Tačiau radijo siųstuvų įrengimas ir eksploatavimas paprastai siejamas su priimančiosios valstybės sutikimu, todėl praktikoje tai tampa jautria ir politizuota sritimi.

    Kas kelia didžiausią įtarimą?

    Tyrėjai ir tiriamosios žurnalistikos atstovai, stebintys objektus Vienoje, teigia fiksuojantys palydovinių lėkščių judėjimą ir reguliarius perorientavimus. Tokie pokyčiai, anot analitikų, gali būti neįprasti sistemoms, kurios naudojamos vien tik stabiliam diplomatiniam ryšiui su centru palaikyti.

    Austrų tiriamosios žurnalistikos atstovas Erichas Möchelis, dirbantis kartu su technologų ir elektronikos inžinierių grupe, teigia, kad dalis antenų krypčių esą labiau sutampa su komercinių palydovų maršrutais, kuriais keliauja tarptautinis ryšio srautas. Tai, jo vertinimu, gali rodyti platesnius duomenų rinkimo interesus.

    „Gali būti, kad ieškoma konkretaus signalo ar kanalo, o tam lėkštė periodiškai perstatoma ir vėliau grąžinama į įprastą padėtį“, – sakė Erichas Möchelis.

    Stebėtojai taip pat mini neįprastas lengvų medžiagų konstrukcijas ant stogų, kurios gali priminti radomus, tai yra antenas dengiančius gaubtus. Tokie sprendimai paprastai naudojami apsaugoti įrangą nuo oro sąlygų ir mažinti galimybes iš šalies nustatyti tikslią antenų kryptį.

    Diplomatiniai stogai ir signalų žvalgyba

    Įtarimai dėl signalų žvalgybos infrastruktūros ant diplomatinių pastatų Europoje nėra naujiena. Ankstesni vieši tyrimai ir nutekinti dokumentai įvairiose šalyse yra rodę, kad diplomatinės atstovybės kartais tampa patogia priedanga techninėms žvalgybos priemonėms, ypač miestuose, kuriuose sutelkta daug tarptautinių institucijų.

    Buvę žvalgybos pareigūnai ir analitikai viešuose komentaruose ne kartą yra akcentavę, kad tokia įranga teoriškai gali būti naudojama perimti radijo ryšį, mikrobangų linijas, palydovinį ryšį, o tam tikrais atvejais ir rinkti mobiliojo ryšio identifikatorius bei metaduomenis. Praktiniai pajėgumai priklauso nuo techninių parametrų ir vietos aplinkos, todėl vien antenos buvimas dar nėra įrodymas.

    Viena dažnai minima kaip miestas, kuriame šnipinėjimo rizika tradiciškai didesnė dėl gausaus tarptautinių organizacijų ir diplomatų skaičiaus. Čia įsikūrusios Jungtinės Tautos, Tarptautinė atominės energijos agentūra ir kitos struktūros, todėl signalų žvalgyba šiame kontekste vertinama kaip potencialiai ypač vertinga.

    Austrijos sprendimas išsiųsti tris Rusijos diplomatus signalizuoja griežtesnį kursą, tačiau platesnė diskusija rodo ir kitą realybę: elektroninė žvalgyba šiandien vis dažniau siejama ne su vienkartinėmis operacijomis, o su ilgalaike infrastruktūra, kurią sudėtinga įvertinti vien tik iš viešai matomų stogo įrenginių.

  • Skyscanner išdavė 8 mažai žinomas Europos kryptis vasarai: minios jų dar neatrado

    Skyscanner išdavė 8 mažai žinomas Europos kryptis vasarai: minios jų dar neatrado

    Vasarą tokie Europos miestai kaip Barselona ar Venecija tradiciškai pritraukia didžiausius keliautojų srautus, tačiau kartu didėja ir vadinamojo perteklinio turizmo problema. Todėl kelionių paieškos platforma Skyscanner sudarė alternatyvių krypčių sąrašą, remdamasi mažiausiu šio sezono paieškų susidomėjimu.

    Idėja paprasta: pasirinkus mažiau populiarias vietas, kelionė dažnai būna ramesnė, o vietos bendruomenėms tenka tolygesnė nauda. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau diskutuojama apie srautų valdymą, miestų mokesčius, trumpalaikės nuomos reguliavimą ir gamtos teritorijų apsaugą.

    Kur vykti vietoj perpildytų hitų

    Skyscanner atrinktos kryptys apima tiek Šiaurės Europos miestus, tiek Viduržemio jūros regioną, kur vasarą dažniausiai juntamas didžiausias spaudimas infrastruktūrai. Dalis vietų tinka ieškantiems vėsesnio klimato ir aktyvaus poilsio, o kitos siūlo paplūdimius be įprastų eilių ir triukšmo.

    Į sąrašą įtrauktas Turku Suomijoje, laikomas seniausiu šalies miestu, garsėjantis istoriniu centru, katedra ir vasaros renginiais. Turku taip pat dažnai minimas kaip kryptis, kur patogu derinti miesto poilsį su išvykomis į Turku salyną ir maršrutais palei Auros upę.

    Italijoje dėmesys krypsta į Kalabriją, kur Crotone išsiskiria antikine graikų istorija ir archeologiniais objektais. Miestas pristatomas kaip taškas, iš kurio patogu planuoti keliones po regiono nacionalinius parkus ir pajūrį, o tai gali būti alternatyva labiau išpopuliarėjusiems Pietų Italijos maršrutams.

    Graikija be pagrindinių salų

    Graikijos dalyje Skyscanner išskiria kelias kryptis, kurios dažnai lieka Kos ar Rodo šešėlyje. Tarp jų yra Kalymnos, pastaraisiais metais įsitvirtinusi kaip viena svarbiausių sportinio laipiojimo vietų Europoje, taip pat mėgstama nardytojų ir žygeivių.

    Kita rekomendacija yra Ioannina žemyninėje Graikijoje, įsikūrusi prie Pamvotidos ežero. Mieste keliautojai gali aplankyti senąją tvirtovę, muziejus ir trumpu plaukimu pasiekti ežero salą, o regionas dažnai siejamas su tradiciniais amatais ir ramesniu kelionių tempu.

    Į sąrašą įtraukiama ir Astypalaia, Dodekaneso salyno sala, dažnai apibūdinama kaip tinkama tiems, kurie nori balto cikladinio stiliaus architektūros ir paplūdimių be masinio turizmo. Tokios kryptys pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp keliautojų, kurie ieško mažesnių vietų, bet nori išlaikyti klasikinę Graikijos atostogų patirtį.

    Portugalijos Azorai ir Prancūzijos vulkanai

    Portugalijoje išskiriama Pico sala Azoruose, kuri labiausiai tinka aktyviam poilsiui: žygiams, gamtos maršrutams ir pažinčiai su vynuogininkystės tradicijomis. Azorai apskritai auga populiarumu, tačiau Skyscanner akcentuoja, kad susidomėjimas atskiromis salomis pasiskirsto netolygiai, todėl mažiau žinomos vietos vis dar gali pasiūlyti daugiau ramybės.

    Prancūzijoje minima Clermont-Ferrand, miestas, kurio architektūroje ryškus vulkaninės kilmės akmuo, o apylinkėse driekiasi pėsčiųjų maršrutai per Chaîne des Puys vulkanų grandinę. Tokios kryptys į bendrą Europos kelionių paveikslą įsilieja ir dėl tendencijos rinktis gamtą, trumpesnes išvykas bei mažiau perkrautas vietoves.

    Švedijoje išskiriama Kiruna, šiauriausias šalies miestas, siejamas su Arkties ratu ir vidurnakčio saule vasaros sezonu. Ši kryptis dažnai domina tuos, kurie nori ilgesnių šviesių vakarų, žygių kalnuose ir pažinties su Šiaurės Europos industrijos istorija.

    Skyscanner pabrėžia, kad sąrašas sudarytas pagal šio sezono mažiausią paieškų susidomėjimą, todėl tai nėra populiariausių vietų reitingas. Vis dėlto jis atspindi platesnę kryptį: keliautojai vis dažniau ieško ramesnių alternatyvų, o miestai ir regionai Europoje aktyviau kalba apie tvaresnį turizmą ir srautų mažinimą piko metu.

  • „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    Architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“ paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio viešbučių sąrašą. Iš 16 atrinktų objektų net 7 yra Europoje – įvertinta, kaip pastatai dera prie vietos konteksto ir kokią patirtį kuria svečiams.

    „Prix Versailles“ nuo 2015 metais kasmet skelbia geriausių projektų sąrašus įvairiose kategorijose, vertindami viešbučius, restoranus, oro uostus ir geležinkelio stotis. Šiuose rinkimuose akcentuojamas ne tik įspūdingas interjeras, bet ir pastato santykis su aplinka, medžiagiškumas bei tvarumo sprendimai.

    „Visi į 2026 metų gražiausių viešbučių sąrašą patekę projektai apjungia žavesį ir inovacijas, idealiai įsilieja į vietos aplinką“, – sakė „Prix Versailles“ generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    Jo teigimu, tokie viešbučiai rodo, kaip gali atrodyti kokybė tiek eksterjere, tiek interjere, ir padeda kurti svetingumą, kuris gražina miestus bei atliepia keliautojų lūkesčius. Tai ypač aktualu dabar, kai viešbučiai vis dažniau tampa ne vien nakvynės vieta, o pilnaverčiu kelionės tikslu.

    7 gražiausi nauji viešbučiai Europoje

    Į Europos septynetą pateko skirtingų krypčių projektai – nuo kruopščiai restauruotų istorinių pastatų iki šiuolaikinių poilsio erdvių gamtos apsuptyje. Vertinant tokius objektus dažnai išryškėja bendra tendencija: derinti autentišką paveldą su moderniu komfortu, o prabangą grįsti ne blizgesiu, bet kokybe ir atmosfera.

    Pirmasis sąraše – „Sir Prague“ Prahoje, įsikūręs netoli Vltavos, neorenesanso pastate, menančiame 1884 metus. Čia išsaugoti akmeniniai fasadai, metaliniai turėklai, medinės parketo grindys, o interjerui pasirinktos čekų kubizmo įkvėptos detalės ir vintažiniai baldai.

    Vokietijoje išskirtas „Chiemgauhof Lakeside Retreat“ Übersee vietovėje, su panoraminiais vaizdais į Chiemsee ežerą. Projekto architektūroje pabrėžiama Bavarijos tradicijų ir šiuolaikinio svetingumo sintezė, o interjere dominuoja natūralios medžiagos bei subtilūs japoniški akcentai.

    Prancūzijoje įvertinti du skirtingo charakterio objektai. Paryžiaus 17-ajame rajone esanti „La Fondation“ išnaudoja pirminį pastato planą ir medžiagas, kontrastuodama jas su žaliomis sienomis, terasomis, kiemeliais ir pakabinamais sodais.

    Antrasis Prancūzijos pasirinkimas – pajūrio kurortas „Les Roches“ Le Lavandou miestelyje. 1930-aisiais statytas pastatas kuriamas taip, kad primintų virš vandens plūduriuojantį laivą, o viešbučio erdvėse integruoti šiuolaikinio meno kūriniai paverčia jį savotišku mažu muziejumi.

    Kroatijoje į sąrašą pateko „Villa Dubrovnik“ Dubrovnike, esanti saugomame paveldo pastate. Objektas siejamas su architektu Mladen Frka, o atnaujintuose interjeruose kuriama natūrali spalvų paletė, naudojant kalkakmenį, tinką, terakotą ir ąžuolą.

    Italijoje išskirti du ryškūs projektai. Romoje įvertintas „Orient Express La Minerva“, įsikūręs XVII amžiaus rūmuose miesto centre, kur dekoro idėjos semiasi įkvėpimo iš legendinių geležinkelio maršrutų ir kelionių estetikos.

    Portofine po restauracijos vėl duris atvėrė „Splendido, A Belmond Hotel“. Objektas įrengtas buvusiame XVI amžiaus benediktinų vienuolyne, o atnaujinime akcentuojamas Ligūrijos paveldo ir šiuolaikinės elegancijos balansas, kartu visuomenei pirmą kartą atveriant dalį anksčiau privačių erdvių.

    Ką tai sako apie kelionių madą?

    Tokie sąrašai atspindi, kad keliautojai vis labiau vertina patirtį, o ne vien vietą žemėlapyje. Dėl to sparčiai populiarėja vadinamoji rami prabanga, kai prioritetu tampa geras dizainas, natūralios medžiagos, akustinis komfortas, privatumas ir paslaugų kokybė.

    Kita ryški kryptis – tvarumas ir ilgaamžiškumas: vis dažniau renkamasi restauruoti istorinius pastatus, mažinti medžiagų švaistymą ir kurti vietos kontekstą gerbiančius sprendimus. Viešbučių industrijoje tai tampa nebe priedu prie rinkodaros, o esmine konkurencijos dalimi.

  • Šilko kelio muzikos paslaptis: Andižane atgaivinti instrumentai sugrįžta į sceną

    Šilko kelio muzikos paslaptis: Andižane atgaivinti instrumentai sugrįžta į sceną

    Šilko kelio regionuose muzika šimtmečius buvo ne tik pramoga, bet ir bendruomenę telkianti kalba: ja žymėtos šventės, ritualai, pasakojamos istorijos, išreiškiamos emocijos. Skirtingose teritorijose išlikę instrumentai iki šiol veikia kaip tapatybės ženklai, jungiantys praeitį su dabartimi.

    Šiandien tradicija išlieka per meistrystę, gyvą žodinę kūrybą ir modernėjančią muzikos praktiką. Dalis instrumentų atgimsta dirbtuvėse, kiti gyvena atlikėjų improvizacijose, o vis dažniau jų mokomasi ir mokyklose, taip plečiant tradicinės muzikos auditoriją.

    Andižanas: dirbtuvės ir atkūrimas

    Uzbekistano Andižane instrumentų gamyba tapo ir paveldo saugojimu, ir tyrimų darbu. Vietos meistrai remiasi istorine medžiaga, kad atkurtų formas ir skambesį, o pagaminti instrumentai pasiektų tiek pradedančius mokinius, tiek profesionalius atlikėjus.

    Vienose didžiausių specializuotų dirbtuvių meistras Abdumalik Madraimovas instrumentus gamina daugiau kaip 55 metus. Jo rankose gimsta dutaras, tambūras, ghijjakas ir doira, o darbas apima ne vien gamybą, bet ir rekonstrukcijas pagal istorinius aprašus.

    „Daugelis istorinių instrumentų buvo primiršti. Mes juos atkūrėme šiuolaikine forma ir grąžinome į kultūrinį gyvenimą“, – sakė Abdumalik Madraimovas.

    Dirbtuvėse šalia tradicinių metodų atsiranda ir modernesnė įranga, padedanti tiksliau išgauti norimą skambesį, tačiau išlaikyti autentiškumą. Tokios vietos veikia ir kaip mokykla: jaunuoliai amato mokosi iš meistrų, perimdami žinias, kurios ilgai buvo perduodamos iš kartos į kartą.

    Surchandarja: epai, improvizacija ir dombra

    Pietuose, Surchandarjos regione, muzika dažnai gyvena kaip žodinė tradicija, kuri nėra užrašoma ir kiekvieną kartą skamba kitaip. Čia svarbų vaidmenį turi bakhši atlikėjai, per dainuojamus epus ir improvizacijas tęsiantys pasakojimo kultūrą.

    Jų pasirodymus lydi dombra, o pats atlikimas priklauso nuo balso, patirties ir ryšio su publika. Tokia praktika rodo, kad tradicija nėra sustingusi: ji nuolat prisitaiko prie situacijos, auditorijos ir atlikėjo emocijos.

    „Bakhši ne išmoksta mintinai, o improvizuoja. Dombra veda istoriją ir emociją“, – sakė atlikėjas Shodmon Khujamberdiyevas.

    Jaunieji atlikėjai mokosi klausydamiesi ir stebėdami mokytojus, o ne iš natų, todėl svarbiausia tampa gyvas perdavimas. Dombros skambesys formuoja ritmą ir nuotaiką, padėdamas pasakotojui valdyti įtampą ir išlaikyti pasakojimo kryptį.

    Karakalpakstanas: garsas, gimstantis iš medžio

    Karakalpakstane tradicija atsiskleidžia per pačią instrumentų gamybą, kur meistrystė yra ne mažiau svarbi nei atlikimas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – qobyz, kuriam naudojamos natūralios medžiagos: šilkmedžio ar jidos mediena, kupranugario oda ir arklio šeriai.

    Gamybos procesas reikalauja tikslumo, nes kiekvienas žingsnis lemia tembrą ir skambesio gylį, o netinkamai parinktas laikas ar apdorojimas gali pakeisti rezultatą. Tokios žinios dažnai perduodamos šeimose, todėl amatas tampa ir kultūrinės atminties forma.

    „Qobyz gaminamas iš natūralių medžiagų, ir kiekviena detalė yra svarbi. Jei viskas padaroma teisingai, instrumentas gali tarnauti dešimtmečius“, – sakė muzikantas ir meistras Marat Zhakysmuratovas.

    Šalia qobyz išsiskiria ir karakalpakų dutaras, kurio konstrukcijos niuansai, pavyzdžiui, grifas, skirsnių skaičius ar korpuso dydis, keičia skambesį ir atlikimo manierą. Dalis instrumentų labiau tinka dainavimui, kiti kuriami būtent instrumentinei muzikai.

    Tradicija, kuri nesustoja

    Šilko kelio instrumentai šiandien egzistuoja ne kaip muziejiniai eksponatai, o kaip gyvas kultūrinis tinklas: dirbtuvės gamina, mokyklos moko, scena ir bendruomenių susibūrimai suteikia erdvę skambėti. Augantis jaunimo susidomėjimas ir plečiama muzikos edukacija prisideda prie tradicijų tęstinumo.

    Tarptautinis dėmesys paveldui ir tradicinėms praktikoms skatina saugoti nykimo riziką patiriančius reiškinius, o kartu atsiveria naujos galimybės meistrams ir atlikėjams. Dėl to tradicinė muzika vis dažniau randa vietą šiuolaikiniuose kontekstuose, išlaikydama šaknis ir kisdama kartu su visuomene.

    Galutinis rezultatas – ne vien atkurti daiktai, o tęsiamas ryšys: instrumentai jungia amatą, pasakojimą ir tapatybę per garsą. Šilko kelio muzikinė tradicija toliau formuojasi, nes ją kasdien kuria žmonės, kurie gamina, groja ir perduoda žinias kitiems.

  • Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Vasaros darbas Joniškyje: jaunimas kviečiamas registruotis į užimtumo ir integracijos programą

    Joniškio rajono savivaldybės administracija pradėjo jaunuolių registraciją į Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Ji skirta padėti vasaros atostogų metu įgyti praktinių įgūdžių, išbandyti sezoninį darbą ir lengviau žengti pirmuosius žingsnius darbo rinkoje.

    Programos tikslas – didinti jaunimo užimtumą tada, kai nevyksta ugdymo procesas, ir stiprinti profesinį orientavimą. Savivaldybė akcentuoja, kad reali darbo patirtis vasarą dažnai tampa svarbiu privalumu ieškant darbo vėliau, ypač kai darbdaviai vis dažniau vertina praktinius įgūdžius ir atsakomybę.

    Dalyvauti gali 16–23 metų jaunuoliai, besimokantys bendrojo ugdymo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose ir deklaravę gyvenamąją vietą Joniškio rajono savivaldybėje. Taip pat kviečiamas Joniškio rajono diasporos jaunimas, gyvenantis užsienyje, bet turintis ryšį su rajonu.

    Registruodamiesi jaunuoliai anketoje turi nurodyti 3 pageidaujamus darbdavius prioriteto tvarka. Kandidatų atranką vykdo programoje dalyvaujantys darbdaviai, todėl pasirinkimų eiliškumas gali turėti reikšmės, o sprendimai priklausys nuo darbo vietų poreikio ir kandidatų tinkamumo.

    Maksimalus įsidarbinimo laikotarpis programoje – 2 mėnesiai. Programa vykdoma nuo liepos 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, tad ji orientuota į realų vasaros darbo sezoną, kai jaunimas gali derinti užimtumą su poilsiu ir pasirengimu naujiems mokslo metams.

    Registracija vyksta iki 2026 metais gegužės 26 dienos imtinai. Dėl programos klausimų informaciją teikia Joniškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė.

  • Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    Kėdainių bibliotekoje kalbės apie lietuvių kalbos technologijas ir gimtąją kalbą emigracijoje

    XVI amžiaus humanisto Mikalojaus Daukšos mintis, kad kalba yra valstybės sargas ir bendruomenės vienybės pamatas, Kėdainiuose virsta konkrečiais susitikimais su kalbos tyrėjais ir praktikai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje gegužės 12 dieną rengiamos viešosios paskaitos, skirtos kalbos ištekliams, skaitmeninėms priemonėms ir gimtosios kalbos išsaugojimui.

    Pirmoje dienos paskaitoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kaip kaupiami ir naudojami lietuvių kalbos duomenys bei kokios technologijos padeda juos pritaikyti švietime ir tyrimuose. Tokie ištekliai svarbūs ne tik kalbininkams, bet ir visoms sritims, kuriose daugėja skaitmeninių paslaugų ir turinio.

    11.00 valandą vyks pranešimas apie Vytauto Didžiojo universiteto lietuvių kalbos išteklius ir technologijas, kurį pristatys prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė. Paskaitoje bus aptariama, kaip kalbos ištekliai siejasi su šiuolaikiniais sprendimais, įskaitant DI taikymus tekstų analizei, paieškai ir mokymuisi.

    12.00 valandą numatyta paskaita apie gimtąją kalbą emigracijoje, kurioje bus kalbama apie kalbos vaidmenį tapatybei ir kasdieniam ryšiui su bendruomene. Šią temą pristatys Vilniaus centrinės bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Olena Kostrytsia, akcentuodama kalbos kaip atramos taško reikšmę gyvenant daugialypėje kalbinėje aplinkoje.

    Vakariniame renginyje bus keliama kaimyninių kalbų ir kultūrinės atminties tema. 17.00 valandą Krišjāņio Barono muziejaus direktorius Andris Ērglis skaitys paskaitą apie Krišjāņio Barono sudarytą rinkinį „Latvių dainos“ latvių kalbos istorijos ir raidos kontekste.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paskaitoje numatyta ir muzikinė dalis: skambės A. Ērglio atliekamos dainos, pritariant kanklėms. Toks formatas leidžia kalbos istoriją patirti ne tik per faktus, bet ir per gyvą tradiciją.

    Paskaitų klausytojai laukiami Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje, Didžiosios Rinkos aikštė 5, trečiame aukšte esančioje renginių salėje. Renginiuose numatytas vertimas į lietuvių kalbą iš latvių ir ukrainiečių kalbų.

    Biblioteka taip pat primena apie kitą programos renginį: gegužės 15 dieną 17.00 valandą toje pačioje vietoje vyks literatūrinė-muzikinė programa „Iš didelės meilės Tau…“, skirta M. Daukšai. Programoje dalyvaus aktorė Virginija Kochanskytė, mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas-baritonas Nerijus Masevičius ir violončelininkė Roma Jaraminaitė.

    Renginiai įtraukti į programą Kėdainiai – kultūros sostinė 2026 ir yra bibliotekos įgyvendinamo projekto (Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir raštijos istoriją dalis. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė.

  • Šiauliuose vykusiame „Patrepsynės“ finale Kėdainių rajono šokėjų poros pelnė diplomus

    Šiauliuose vykusiame „Patrepsynės“ finale Kėdainių rajono šokėjų poros pelnė diplomus

    Šiauliuose šeštadienį surengtas Lietuvos moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ finalas, į kurį susirinko stipriausios poros iš visos šalies. Tarp jų buvo ir Kėdainių rajono atstovai, iš renginio grįžę su diplomais ir padėkomis.

    Šiemet finalas buvo jubiliejinis, jau 20-asis, todėl organizatoriai akcentavo ne tik varžymosi, bet ir tradicijos tęstinumo svarbą. Į baigiamąjį etapą patenka poros, atrankose įrodžiusios savo meistriškumą skirtinguose Lietuvos regionuose.

    Diplomais apdovanotos Krakių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Smilgelė“ šokėjų poros Maja Silvestravičiūtė ir Tajus Bagdonas bei Ema Paulauskaitė ir Marijonas Stankevičius. Juos varžytuvėms ruošė vadovė Jūratė Gudliauskienė.

    Padėkos įteiktos Akademijos kultūros centro šokėjams Austėjai Sakalauskaitei ir Kiprui Klimovui, kuriuos parengė vadovė Regina Matulienė. Taip pat įvertinti ir Krakių kultūros centro ansamblio „Smilgelė“ šokėjai Nomeda Gudliauskaitė ir Jonas Ragauskas, vadovė Jūratė Gudliauskienė.

    Organizatorių duomenimis, šiemet varžytuvėse dalyvavo atstovai iš 20 savivaldybių, tad Šiauliai vienai dienai tapo ryškiu folklorinio šokio traukos tašku. Tokie renginiai padeda jaunimui ne tik išmokti šokio žingsnių, bet ir stiprinti ryšį su gyva tradicija bei bendruomene.