CP v2

Blog

  • Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Šiaurės vakarų Ispanijoje, Ourensės provincijoje, mirė Marcosas Rodríguez Pantoja, visuomenėje pramintas vilkų užaugintu berniuku. Jam buvo 80 metų, o pastaruosius dešimtmečius jis gyveno Rantės kaimelyje, priklausančiame San Cibrao das Viñas savivaldybei.

    Apie vyro mirtį paskelbta rugpjūčio 23 dieną, nurodant, kad jis mirė rugpjūčio 15 dieną. Vietos savivaldybė atsisveikino su ilgamečiu gyventoju pabrėždama, kad į Rantę jis atvyko su istorija, kurią žinojo pasaulis, o išėjo palikdamas istoriją, tapusią ir bendruomenės dalimi.

    Vaikystė, kuri virto kova

    Marcosas gimė 1946 metais Andalūzijoje, skurdo ir pokario sumaišties laikotarpiu. Jo biografijoje minimi alkis, smurtas šeimoje ir ankstyvas atskyrimas nuo artimųjų, kuris galiausiai nulėmė dramatišką lūžį.

    Būdamas šešerių, jis buvo perduotas ožkaganiui ir atsidūrė atokiame kalnų slėnyje. Ten, pasak liudijimų, jis mokėsi išgyventi naudodamasis tuo, ką rado gamtoje, o netrukus liko vienas, kai senasis piemuo mirė.

    Dvylika metų be žmonių

    Vėlesnėje pasakojimo dalyje teigiama, kad Marcosas maždaug dvylika metų praleido be tiesioginio kontakto su žmonėmis. Jis tvirtino prisitaikęs prie laukinės aplinkos, išmokęs atpažinti gyvūnų signalus ir net mėgdžioti jų garsus.

    „Man buvo gerai. Nežinojau, kas yra pinigai, bet visada turėjau ką valgyti“, – sakė Marcosas televizijos reportaže, prisimindamas laiką kalnuose.

    Vyras taip pat pasakojo apie vilkų gaują, kurią esą prisijaukino maitindamas jauniklius ir įspėdamas staugimu apie pavojų. Šie teiginiai tapo jo legendos branduoliu, nors šiuolaikinėje antropologijoje tokios istorijos dažnai vertinamos kaip sudėtingas traumos, atminties ir vėlesnio pasakojimo susikūrimo mišinys.

    Sugrįžimas į visuomenę

    Marcosą 1965 metais aptiko Guardia Civil, jam tuomet buvo 19 metų. Pasak vėlesnių jo pasisakymų, būtent tuomet prasidėjo sunkiausia dalis: ilga adaptacija prie žmonių gyvenimo, kalbos, taisyklių ir institucijų.

    Jis gyveno su dvasininku, vėliau su vienuolėmis, atliko karinę tarnybą, dirbo viešbučiuose ir restoranuose Maljorkoje. Žmonės, kurie jį pažinojo, yra minėję, kad jis išliko naivus socialinėse situacijose ir ilgai jautėsi svetimas įprastam miesto gyvenimui.

    Vėliau Marcosas sąmoningai ėmė viešai pasakoti savo istoriją, teigdamas, kad nori skatinti pagarbą gamtai ir priminti, jog ryšys su aplinka nėra savaime duotas. Jo mintis dažnai lydėjo paprasta žinutė, skirta vaikams, apie rūpestį gyvūnais ir atsakomybę už silpnesnius.

    Jo gyvenimas įkvėpė knygą ir buvo perkeltas į kino ekraną, o pats vyras nuo 2001 metų apsigyveno Rantėje, kur, kaip skelbta, pagaliau rado stabilesnius namus. Jis mirė tuo metu, kai miestelyje vyko vietos globėjo garbei rengiama šventė.

  • Macronas priima Mohammedą bin Salmaną: nuo Artimųjų Rytų karo iki e. sporto sandorių

    Macronas priima Mohammedą bin Salmaną: nuo Artimųjų Rytų karo iki e. sporto sandorių

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje priima Saudo Arabijos sosto įpėdinį ir faktinį šalies vadovą Mohammedą bin Salmaną. Vizitas truks dvi dienas, o darbotvarkė apima ir Artimųjų Rytų karo temą, ir e. sporto renginius.

    Pirmasis vizito akcentas numatytas sekmadienio vakarą, kai Emmanuelis Macronas ir Mohammedas bin Salmanas turėtų pasirodyti e. sporto pasaulio taurės uždarymo ceremonijoje Paryžiuje. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad tokio masto čempionato rengimas Prancūzijoje rodo šalies ambicijas pritraukti didžiuosius tarptautinius sporto renginius.

    Pirmadienį planuojama pasirašyti susitarimus, susijusius su sveikatos apsauga, transportu ir energetika. Eliziejaus rūmai nurodo, kad pokalbiuose taip pat bus aptariami platesni ekonominiai ir strateginiai klausimai, įskaitant energetiką, aviacijos ir kosmoso pramonę bei gynybą.

    Pirmasis strateginės partnerystės posėdis

    Vizito metu pirmą kartą turi susirinkti Prancūzijos ir Saudo Arabijos strateginės partnerystės taryba, kuriai kartu pirmininkaus abu lyderiai. Prancūzijos prezidentūra šį formatą pristato kaip bandymą suteikti dvišaliams santykiams nuoseklesnę politinę ir ekonominę kryptį.

    Vienas pagrindinių politinių blokų bus regiono saugumas: Prancūzija siekia glaudesnės koordinacijos su Persijos įlankos partneriais, kai Artimuosiuose Rytuose įtampa išlieka aukšta. Paryžius tradiciškai deklaruoja interesą mažinti eskalacijos riziką ir palaikyti diplomatinius sprendimus.

    Žmogaus teisių šešėlis nepasišalina

    Vizitas neišvengiamai vyksta jautriame kontekste, nes Mohammedas bin Salmanas tarptautinėje arenoje ilgą laiką buvo vertinamas per 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi bylą. Jungtinių Tautų atliktas tyrimas jo mirtį apibūdino kaip neteisminę egzekuciją, o JAV žvalgybos institucijos yra teigusios, kad operacijai galėjo būti pritarta aukščiausiu lygiu, nors Rijadas tai neigia.

    „Pamatysime, ar žmogaus teisių klausimas bus aptariamas taip pat rimtai, kaip ekonominiai ir saugumo interesai“, – sakė vienas Prancūzijos politikos apžvalgininkas, vertindamas vizito darbotvarkę.

    Energetika ir didieji renginiai

    Saudo Arabija pastaraisiais metais investuoja į pasaulinio matomumo projektus, siekdama diversifikuoti ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo naftos. Ši kryptis siejama ir su didžiųjų sporto bei kultūros renginių pritraukimu, o karalystė jau ruošiasi pasaulinei parodai 2030 metais ir 2034 metų futbolo pasaulio čempionatui.

    Tuo pat metu energetika išlieka kertinis dvišalių santykių veiksnys, ypač Europai ieškant patikimesnių tiekimo grandinių ir mažinant priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Dėl to Prancūzija, kaip ir kitos Vakarų valstybės, linkusi palaikyti pragmatišką dialogą su Rijadu, net jei politiniai ir vertybiniai klausimai kelia ginčų.

  • Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gali būti svarstoma kaip kandidatė vadovauti Pasaulio ekonomikos forumui (WEF) nuo 2027 metų. Apie tai pranešė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Leidinys nurodė, kad šią savaitę netoli Ženevos vykusiame WEF patikėtinių tarybos posėdyje Lagarde buvo įvardyta kaip tikėtina kandidatė perimti organizacijos prezidentės pareigas. Pasak publikacijos, ji padėkojo tarybos nariams už pasitikėjimą ir signalizavo, kad būtų pasirengusi imtis naujos atsakomybės.

    „Esu pasirengusi tarnauti“, – sakė Christine Lagarde.

    WEF vadovų kaitos klausimą, anot pranešimo, posėdyje aktyviai aptarė Singapūro prezidentas Tharmanas Shanmugaratnamas, pabrėžęs, kad sprendimas dėl įpėdinystės turėtų būti priimtas organizacijos viduje. Tai reikštų, kad prieš viešus pranešimus pirmiausia bus siekiama konsensuso tarp patikėtinių tarybos ir pagrindinių rėmėjų.

    Šiuo metu WEF veiklai bendrai pirmininkauja „BlackRock“ vadovas Larry Finkas ir farmacijos bendrovės „Roche“ vicepirmininkas André Hoffmannas. „Neue Zürcher Zeitung“ teigimu, galutinio sprendimo, kada tiksliai galėtų įvykti vadovų pasikeitimas, dar nėra, o artimiausiam Davoso susitikimui, numatytam sausį, tikėtina, toliau vadovautų dabartiniai pirmininkaujantys asmenys.

    Christine Lagarde Europos Centrinio Banko prezidente dirba nuo 2019 metų, o jos aštuonerių metų kadencija baigsis 2027 metų spalį. Dėl šios datos rinkoje ir politiniuose sluoksniuose jau kurį laiką sklando spėlionės, ar ji liks poste iki kadencijos pabaigos, ar pasirinks kitą tarptautinį vaidmenį.

    Papildomo dėmesio jos ateičiai suteikė ir ankstesni pasisakymai apie galimą įsitraukimą į Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos procesus, nors pati Lagarde yra sakiusi neketinanti kandidatuoti į prezidentes. Tokie signalai paprastai sustiprina diskusijas, nes ECB vadovo pareigoms taikomi itin aukšti nepriklausomumo ir politinio neutralumo standartai.

    WEF vadovo vaidmuo laikomas viena įtakingiausių tarptautinių platformų pozicijų, nes organizacija kasmet Davose suburia valstybių lyderius, centrinių bankų vadovus, tarptautinių organizacijų atstovus ir didžiųjų korporacijų vadovus. Pastaraisiais metais WEF darbotvarkėje ypač ryškios temos apie geopolitinės rizikos augimą, pasaulinės prekybos fragmentaciją, energetinį saugumą ir dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai.

    Nei Europos Centrinis Bankas, nei Pasaulio ekonomikos forumas kol kas viešai nekomentavo šio pranešimo. Kol nėra oficialaus patvirtinimo, informacija vertinama kaip ankstyvas signalas apie galimą įpėdinystės scenarijų, kurį dar gali koreguoti tiek ECB vidaus procedūros, tiek WEF patikėtinių tarybos sprendimai.

  • „Kelių priežiūra“ įspėja: po audros keliuose dar tyko pavojai, viena atkarpa uždaryta

    Po Lietuvą pasiekusių stipraus vėjo gūsių ir intensyvių kritulių bendrovės „Kelių priežiūra“ komandos ir toliau dirba valstybinės reikšmės keliuose. Šalinami nuvirtę medžiai ir šakos, tvarkomi pažeisti kelio ženklai bei kita infrastruktūra, o nuo važiuojamosios dalies šalinamos susikaupusio vandens sankaupos.

    Įmonė praneša, kad krašto kelyje Nr. 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė, ties 3 kilometru, eismas yra uždarytas. Kelininkai šioje vietoje taiko būtinas priemones eismo saugumui užtikrinti, o apie situacijos pokyčius žada informuoti papildomai.

    Pasak kelininkų, po audrų didžiausią riziką vairuotojams kelia staiga atsirandančios kliūtys: nulūžusios šakos, ant kelio užvirtę medžiai, nuplauti akmenys ar žvyras, taip pat vandens susitelkimai žemumose. Tokiose vietose gali būti sunkiau laiku pastebėti pavojų, ypač prastesnio matomumo sąlygomis.

    „Kelių priežiūra“ primena, kad ir atslūgus krituliams kelių būklė gali greitai keistis, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo ir ypač atidžiai stebėti kelkraščius. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad sinoptikų duomenimis kai kuriuose rajonuose dar gali pasitaikyti stipresni vėjo gūsiai, galintys versti medžius ar laužyti šakas.

    Apie pavojingas kliūtis ar kelio pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pažymėti kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“ arba pateikti informaciją pranešimo forma bendrovės „Kelių priežiūra“ interneto svetainėje.

  • Po audros dalyje magistralių dingo šviesoforai: „Via Lietuva“ įspėja, kur pavojingiausia

    Po audros ir sutrikusio elektros tiekimo dalyje valstybinės reikšmės kelių neveikia 9 šviesoforai ir 19 kintamos informacijos ženklų. Kaip nurodo kelių infrastruktūrą valdanti bendrovė „Via Lietuva“, gedimai fiksuojami tiek magistralėse, tiek krašto keliuose.

    Iš viso valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 52 šviesoforai ir 338 kintamos informacijos ženklai, todėl gedimų apimtis vertinama kaip lokalizuota. Vis dėlto vairuotojams primenama, kad neveikiant šviesoforams sankryžose išauga avarijų rizika, ypač intensyvaus eismo ruožuose.

    Kur neveikia šviesoforai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad šviesoforų darbas sutrikęs A6 kelyje 10–25 kilometre, ties Ramučiais, Karmėlava, Išorais ir Stašėnais. Taip pat gedimai fiksuojami kelyje A9 Radviliškyje, A11 kelyje netoli Šiaulių ir kelyje Nr. 140 ties Akademija Kauno rajone.

    Kintamos informacijos ženklai šiuo metu neveikia skirtinguose ruožuose magistralėse A1 ir A5. Šie ženklai įprastai naudojami perspėti apie avarijas, darbus kelyje, eismo ribojimus ar staiga pasikeitusias oro sąlygas, todėl jų sutrikimai gali paveikti vairuotojų informavimą realiu laiku.

    Remontas gali užtrukti

    „Informaciją dėl eismo reguliavimo valstybinės reikšmės infrastruktūros gedimų nedelsiant perdavėme rangovams. Kažkur užteks perkrauti įrenginius, palaukti elektros tiekimo atnaujinimo, kitur prireiks ir didesnio remonto, todėl visiškas sutrikusių įrenginių veiklos atkūrimas gali užtrukti“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Pasak jo, atskiruose taškuose vertinama ir policijos pagalbos poreikio galimybė, jei šviesoforinėse sankryžose reikėtų papildomo eismo reguliavimo. Praktikoje tai taikoma tuomet, kai dėl sutrikimų susidaro spūstys arba padidėja konfliktinių situacijų tikimybė.

    Keliuose šalinami audros padariniai

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ informuoja, kad keliuose ir toliau šalinami išvirtę medžiai, šakos bei kitos kliūtys šalikelėse ir grioviuose. Dėl saugumo priemonių viename ruože eismas laikinai uždarytas.

    Šiuo metu eismas uždarytas krašto kelyje Nr. 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė ties 3 kilometru. Kelininkai nurodo ėmęsi būtinųjų veiksmų eismo saugumui užtikrinti, o apie tolesnę situaciją žada informuoti papildomai.

    Audra padarė žalos ir remonto ruožuose bei statybvietėse: kai kur apgadinti atitvarai, išvartyti eismo nukreipimo įrenginiai. Šiuose ruožuose padarinius šalina statybvietėse dirbantys rangovai, tačiau vairuotojams rekomenduojama ypač atidžiai laikytis laikinųjų ženklų.

    Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių, būti pasirengusiems netikėtoms kliūtims ir atidžiai vertinti pirmumo situacijas sankryžose, kur neveikia šviesoforai. Pastebėjus pavojingą kliūtį ar pažaidas valstybinės reikšmės keliuose, gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001.

    „Via Lietuva“ primena, kad įmonė yra atsakinga už kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą, prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Taip pat jos atsakomybės lauke yra daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.

  • Egipto dykumoje aptiktas ryklių kapinynas: keliolika dantų atvėrė prarastą jūrą

    Egipto dykumoje aptiktas ryklių kapinynas: keliolika dantų atvėrė prarastą jūrą

    Egipto dykumos smėlynuose mokslininkai aptiko netikėtą radinį – fosfatinių uolienų sluoksnyje išlikusius senovinių ryklių dantis, leidžiančius atkurti laikus, kai šiandien sausringa teritorija buvo jūros dugnas. Radiniai rasti Abu Tartūro plynaukštėje, Duwi formacijos nuogulose.

    Pasak tyrėjų, dantys datuojami vėlyvąja kreida, maždaug prieš 145–66 milijonus metų, kai dėl šiltesnio klimato ir aukštesnio jūros lygio didelė dalis Šiaurės Afrikos buvo apsemta. Tuomet čia galėjo plytėti produktyvi tropinė jūrinė ekosistema, kurioje gausu maisto grandinės pagrindą sudarančio planktono ir žuvų.

    Rasta daugiau rūšių, nei manyta

    Ankstesniuose darbuose tame pačiame regione buvo identifikuotos dvi ryklių rūšys pagal nedidelį dantų kiekį, tačiau nauja ekspedicija vaizdą išplėtė. Iš naujo surinkti 14 dantų leido nustatyti dar penkias išnykusių ryklių rūšis, tad viename sluoksnyje fiksuojama mažiausiai septynių rūšių įvairovė.

    Mokslininkai pažymi, kad kai kurių dantų forma ryškiai skiriasi: vieni ilgi ir ploni lyg adata, kiti platūs ir dantyti, labiau tinkami pjaustyti, o dalis turi šonines ataugas. Tokie skirtumai padeda atskirti rūšis net tada, kai iš gyvūno išlieka tik dantys.

    Ką pasako fosfatai ir dantys?

    Tyrimo autoriai aiškina, kad fosfatų klodai dažnai formuojasi ten, kur jūroje būna didelis biologinis produktyvumas ir intensyvi fosforo apytaka. Tai dera su hipoteze, jog regione veikė maistingųjų medžiagų iškilimas iš gilesnių vandenų, kuris paskatina planktono gausą ir maitina visą ekosistemą – nuo smulkių bestuburių iki didesnių plėšrūnų.

    „Ši dantų sankaupa rodo maistingomis medžiagomis praturtintą, labai produktyvią jūrinę ekosistemą fosfatus kaupiančio šelfo pakraštyje“, – rašoma Kairo universiteto paleontologo Tareko Yassino vadovaujamos komandos publikacijoje.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis kapinynas nereiškia, jog visos rūšys žuvo vienu metu. Fosfatiniame sluoksnyje nuosėdos galėjo kauptis lėtai, todėl dantys greičiau atspindi ilgesnį laikotarpį ir skirtingas buveines, susipynusias į vieną geologinį „įrašą“.

    Užuomina apie prarastą Tetio pasaulį

    Radinys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad vėlyvojoje kreidoje Šiaurės Afrikos pakraštyje klestėjo turtingos jūrinės bendrijos. Panašaus amžiaus fosfatų telkiniai kituose regionuose taip pat rodo didelę ryklių įvairovę, o tai leidžia mokslininkams tikslinti, kaip plačiai buvo paplitę produktyvūs šelfo vandenys.

    Šiandien Tetio vandenynas jau seniai išnykęs, o buvęs jūros dugnas virtęs dykuma. Tačiau keliolika dantų, įstrigusių uolienoje, gali atkurti prarastos jūros vaizdą ir padėti suprasti, kaip kito klimatas, jūrų lygis ir gyvybės įvairovė Žemėje.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Cretaceous Research“.

  • Mokslininkai aptiko jūroje „nematomus“ grybus: jie gali būti svarbūs klimato kovai

    Mokslininkai aptiko jūroje „nematomus“ grybus: jie gali būti svarbūs klimato kovai

    Grybai dažniausiai siejami su miškais ar dirvožemiu, tačiau mokslininkai vis aiškiau mato, kad jie gausiai gyvena ir vandenynuose. Naujas tyrimas parodė, jog jūriniai grybai gali būti reikšmingi pasauliniame anglies apytakos cikle, ypač Arkties fiordų nuosėdose.

    Tyrėjai analizavo Norvegijos Arkties fiordo Kongsfiordo jūros vandenį ir dugno nuosėdas bei lygino jas su greta esančių teritorijų tundros dirvožemiu. Darbe pabrėžiama, kad iki šiol jūrinių grybų vaidmuo dažnai buvo nuvertinamas, nes jie mikroskopiniai ir sunkiau aptinkami nei didesni organizmai.

    Ką tiksliai parodė eksperimentai

    Pirmą kartą kiekybiškai įvertinta, kiek grybai jūrų nuosėdose į savo biomasę įjungia ištirpusių, vandenyje plūduriuojančių aminorūgščių. Tai svarbu todėl, kad aminorūgštys yra lengvai skaidoma organinė medžiaga, kurios virtimas į mikrobų biomasę reiškia anglies ir azoto sulaikymą, o ne greitą grįžimą į aplinką.

    Rezultatai parodė, kad ten, kur organinę medžiagą aktyviau „suvalgo“ grybai, susidaro mažiau anglies dioksido nei tose mėginių dalyse, kuriose vyrauja prokariotiniai mikroorganizmai, tokie kaip bakterijos ir archėjos. Ši tendencija pastebėta tiek fiordo nuosėdose, tiek tundros dirvožemyje, tačiau jūros dugne grybų ir prokariotų biomasės santykis buvo gerokai didesnis.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad Arkties vandenyne grybai gali reikšmingai prisidėti prie anglies kaupimo nuosėdose dėl itin efektyvios jų medžiagų apykaitos“, – sakė geomikrobiologas Williamas Orsi.

    Netikėtas atradimas apie konkurenciją

    Ilgą laiką manyta, kad lengvai skaidomą ištirpusią organinę medžiagą daugiausia įsisavina bakterijos. Vis dėlto nauji duomenys leidžia teigti, kad grybai kai kuriais atvejais gali būti ne tik konkurentai, bet ir efektyvesni šios medžiagos „surinkėjai“, todėl jūrinė anglies apytaka gali būti sudėtingesnė nei manyta.

    „Naujas tyrimas griauna ankstesnę nuostatą, kad lengvai skaidoma ištirpusi organinė medžiaga pirmiausia yra bakterijų niša“, – sakė mokslininkė Marlis Reich, rengusi tyrimą lydintį komentarą.

    Fiordo nuosėdose identifikuota daugiau nei 80 grybų tipų, susijusių su šiuo natūraliu anglies „užrakinimo“ procesu. Dalis jų priskirti vandens aplinkoms būdingoms grupėms, o gretimuose dirvožemiuose aminorūgštis aktyviai vartojančių grybų aptikta gerokai mažiau.

    Kodėl tai svarbu Arkties ateičiai

    Tyrėjai pabrėžia, kad Arkties fiordai yra svarbios anglies kaupimo vietos, tačiau šių ekosistemų mikrobiniai procesai vis dar ištirti nepakankamai. Ypač svarbu tai, kad kai kurios fiordų nuosėdų zonos tampa bedeguonės vos keli milimetrai po paviršiumi, o eksperimentai rodo, kad dalis grybų gali išlikti veiklūs net esant menkam deguonies kiekiui.

    Arkties aplinka šyla sparčiau nei daugelis kitų regionų, todėl kinta ledynų tirpsmo, nuosėdų kaupimosi ir organinės medžiagos srautai. Mokslininkų teigimu, norint tiksliau prognozuoti klimato kaitą, būtina geriau suprasti, kaip tokie mikroorganizmai kaip jūriniai grybai veikia anglies saugojimą jūros dugne.

    „Arktis keičiasi precedento neturinčiu greičiu, o pastangos suprasti jos ekosistemų veikimą vis dar nepakankamos. Ateities tyrimai neturėtų ignoruoti grybų kaip svarbių anglies apytakos dalyvių“, – sakė tyrimo autorius Juanas Carlosas Trejos-Espeleta.

  • Mokslininkus pribloškė atradimas: bakterija DNR pasigamina be DNR šablono – kaip tai įmanoma?

    Mokslininkus pribloškė atradimas: bakterija DNR pasigamina be DNR šablono – kaip tai įmanoma?

    Netikėtas kelias iki DNR

    Mokslininkai aprašė netikėtą biologinį mechanizmą, kai bakterija gali sukurti DNR grandinę be įprasto nukleorūgšties šablono. Tyrime parodyta, kad dalį informacijos, kuri paprastai kopijuojama iš DNR ar RNR, šįkart „užkoduoja“ pats baltymas.

    Įprastai DNR replikuojasi pagal aiškią taisyklę: viena grandinė tarnauja kaip šablonas kitai, o bazės poruojasi A su T ir C su G. Kartais DNR gali būti gaminama ir pagal RNR šabloną, kai veikia atvirkštinė transkriptazė, tačiau net ir tuomet šablonas būna nukleorūgštis.

    Kas yra DRT3 ir ką jis daro

    Tyrėjai nagrinėjo bakterijų antivirusinės gynybos sistemą, vadinamą su gynyba susijusiomis atvirkštinėmis transkriptazėmis, o konkrečiai – DRT3 sistemą, aptiktą Escherichia coli. Paaiškėjo, kad joje dirba du fermentai, kurie DNR grandines sukuria ne vienodu principu.

    Vienas sistemos fermentas įprastesniu keliu sintetina DNR pagal RNR šabloną. Tačiau kitas fermentas, pavadintas DRT3b, geba pagaminti labai specifinę pasikartojančią DNR seką net tada, kai RNR šablono nėra.

    „Užuot kopijavusi vieną DNR grandinę, ši sistema naudoja dvi skirtingas atvirkštines transkriptazes, kurios atskirai sukuria dvi komplementarias grandines“, – sakė Kolumbijos universiteto biochemikas Samuelis Sternbergas.

    Baltymas tampa „šablonu“

    Naudodami krioelektroninę mikroskopiją mokslininkai pamatė, kad DRT3b aktyviojoje vietoje esantys konkretūs aminorūgščių likučiai gali nulemti, kokios DNR „raidės“ bus prijungiamos. Kitaip tariant, informacija iš baltymo aminorūgščių struktūros tiesiogiai virsta DNR seka.

    Tyrime aprašyta, kad taip susidaro labai paprasta, pasikartojanti grandinė, kurioje kartojasi C ir A seka. Kai mokslininkai pakeitė dvi, įtariamai lemiančias seką, aminorūgštis, sutriko ir DNR sintezė, ir bakterijos apsauga nuo virusų.

    „Iš esmės baltymo aminorūgščių informacija čia yra išverčiama į DNR seką, ir tai visiškai kitoks informacijos srautas, nei įprastai įsivaizduojame biologijoje“, – sakė S. Sternbergas.

    Dvi grandinės susidaro atskirai

    Dar vienas tyrimo akcentas – įprastai dvigrandė DNR atsiranda tada, kai pagal esamą grandinę sintetinta nauja poruojasi su ja iš karto. DRT3 atveju dvi komplementarios grandinės, kaip rodo duomenys, susidaro nepriklausomai viena nuo kitos, naudodamos skirtingus „šaltinius“: viena remiasi RNR, kita – baltymu.

    Tuomet šios dvi grandinės pačios susiranda viena kitą ir susiporuoja į dvigrandę DNR spiralę. Tai keičia įprastą supratimą, kad vienos grandinės informacija visada yra tiesioginis šablonas kitai.

    Kam bakterijai to reikia

    Šis mechanizmas nėra vien biocheminė keistenybė: DRT3 yra gynybos sistema prieš bakterijas užpuolančius virusus, vadinamus bakteriofagais. Tyrėjai aiškina, kad neįprasta DNR veikia kaip savotiški spąstai, kurie suaktyvėja tam tikromis infekcijos sąlygomis.

    Įprastai bakterijoje veikiantis fermentų kompleksas RecBCD ardo DRT3 sukurtą DNR ir neleidžia jai kauptis. Tačiau dalis virusų, siekdami išgyventi, bando išjungti RecBCD, ir taip netyčia pašalina „stabdį“ DRT3 sistemai, todėl neįprasta DNR ima kauptis.

    Susikaupus šiai DNR bakterija nustoja augti, o tai apsunkina viruso dauginimąsi ir plitimą toliau. Vis dėlto mokslininkai dar turi išsiaiškinti, koks tikslus molekulinis kelias sustabdo bakterijos augimą ir ar panašios sistemos gali „rašyti“ ir kitokias DNR sekas.

    Rezultatai iškelia platesnę mintį, kad bakterijų imuninėse sistemose gali slypėti dar daug iki šiol neaprašytų fermentinių mechanizmų. Tai svarbu ne tik fundamentinei biologijai, bet ir galimoms biotechnologijų kryptims, kai DNR sintezė ar jos valdymas ateityje galėtų būti pergalvotas visiškai naujais principais.

  • Mokslininkų įspėjimas dėl klimato lūžio taškų: kokia grandininė reakcija gali sukelti sistemos griūtį

    Mokslininkai vis dažniau įspėja, kad pasaulis artėja prie vadinamųjų klimato lūžio taškų, kai natūralios sistemos ima keistis taip greitai, kad įprastomis priemonėmis procesų suvaldyti tampa itin sunku. Tokie pokyčiai gali neapsiriboti vien karščio rekordais ar ekstremaliais reiškiniais, bet virsti grandinine reakcija, darančia įtaką maistui, vandeniui, migracijai ir ekonomikai.

    Lūžio taškai siejami su skirtingomis planetos „gyvybės palaikymo“ sistemomis: poliarinių ledo skydų stabilumu, atogrąžų miškų būkle, vandenynų šilumos ir anglies apykaita. Kai kurios šių sistemų turi vadinamąją inerciją, todėl net ir sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, dalis pasekmių gali tęstis dešimtmečius.

    Klimato lūžio taškas paprastai apibūdinamas kaip riba, kurią peržengus tam tikra sistema ima keistis savipalaikiu režimu. Kitaip tariant, pokyčius pradeda maitinti patys pokyčiai, todėl rizika tampa ne vien „didesnė“, bet ir sunkiau prognozuojama.

    Ši logika svarbi vertinant, kodėl mokslininkai kalba ne tik apie vidutinės temperatūros kilimą, bet ir apie staigius šuolius, regioninius griūties scenarijus bei kumuliacinius padarinius. Tai aktualu ir politikos formuotojams, nes sprendimai vėluojant gali tapti brangesni ir mažiau veiksmingi.

    Viena dažniausiai minimų rizikų yra Amazonijos miškų degradacija, kurią skatina kirtimai, gaisrai ir sausros. Šie miškai svarbūs ne tik biologinei įvairovei, bet ir anglies dioksido sugėrimui, todėl jų silpnėjimas gali papildomai didinti šiltėjimą.

    Kita didelė grėsmė siejama su Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydais. Jiems tirpstant, kyla pasaulinis jūros lygis, o tai didina pakrančių užliejimo, infrastruktūros nuostolių ir gyventojų perkėlimo riziką, ypač tankiai apgyvendintose deltose bei žemumose.

    Didžiausią nerimą kelia scenarijus, kai vienas lūžio taškas paskatina kitą ir susidaro kaskada. Pavyzdžiui, didesnis šilimas spartina ledynų tirpimą ir jūros lygio kilimą, o kartu keičiasi vandenynų cirkuliacija bei šilumos pasiskirstymas, kas gali paveikti kritulių režimus ir sausras.

    Papildomas rizikos šaltinis yra amžinasis įšalas, kurio plotas šiauriniuose regionuose siekia apie 18 mln. kvadratinių kilometrų. Skaičiuojama, kad jame gali būti iki 1,5 trln. tonų anglies, o tirpstant dalis jos gali patekti į atmosferą kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos, stiprinančios šiltėjimo spiralę.

    Australijos nacionalinio universiteto profesorius Willas Steffenas yra įspėjęs, kad dėl Žemės sistemų ir visuomenės sprendimų inercijos laiko langas rizikoms mažinti gali būti siauresnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

    „Atsižvelgiant į Žemės ir žmonių sistemų inerciją bei didėjantį atotrūkį tarp laiko, kurio reikia nukreipti pasaulį į tvaresnę ateitį, ir laiko, likusio išvengti kai kurių katastrofų, jau esame giliai trajektorijoje, vedančioje į griūtį“, – sakė W. Steffenas.

    Pastaraisiais metais mokslinė bendruomenė taip pat akcentuoja, kad šiltėjimas reiškia ne tik aukštesnę vidutinę temperatūrą, bet ir dažnesnes karščio bangas, intensyvesnes liūtis po sausrų, didesnę miškų gaisrų tikimybę. Tokie ekstremumai tiesiogiai veikia sveikatą, energetikos paklausą, žemės ūkį ir draudimo rinkas.

    Ekspertai pabrėžia, kad rizikų mažinimas remiasi dviem kryptimis: emisijų mažinimu ir prisitaikymu. Pirmoji lemia, kiek greitai artėjama prie pavojingų ribų, o antroji apsprendžia, kiek visuomenės ir infrastruktūra pasiruošusios suvaldyti jau neišvengiamus pokyčius.

  • Samooje 1990-aisiais atgabentas plėšrus kirminas turėjo naikinti invazines sraiges, bet tapo grėsme

    1990-aisiais Samoa salose kovai su invazinėmis milžiniškomis afrikinėmis sraigėmis buvo pasitelktas plėšrus Naujosios Gvinėjos kilmės plokščiasis kirminas. Priemonė, turėjusi sumažinti kenkėjų populiaciją, netrukus tapo nauja ekologine problema.

    Mokslininkų vertinimu, kirminas neapsiribojo tik taikiniu ir pradėjo medžioti vietines salų sraiges, ypač medžiuose gyvenančias rūšis. Dėl to kai kurios endeminės sraigės, kurių arealas ir taip buvo labai ribotas, patyrė staigų nykimą.

    Svarbi detalė ta, kad šis plokščiasis kirminas geba ne tik slėptis miško paklotėje, bet ir lipti į medžius. Tai reiškė, kad jis pasiekė ne vien ant žemės gyvenančius moliuskus, bet ir medžių lajų ekosistemose besislepiančias sraiges.

    Salose gyvenančios rūšys dažnai evoliucionuoja izoliuotai, todėl neturi natūralių apsaugos mechanizmų prieš naujai atsiradusius plėšrūnus. Kai į tokią aplinką patenka svetimžemė rūšis, jos poveikis gali būti neproporcingai didelis ir greitas.

    Vietinės sraigės atlieka svarbų vaidmenį miško ekosistemose: minta organinėmis liekanomis, grybais, prisideda prie skaidymo procesų ir maistinių medžiagų apytakos. Joms nykstant, keičiasi ir platesni tropinių miškų procesai.

    Padėtį sunkino ir tai, kad plėšrų kirminą išnaikinti beveik neįmanoma: jis mažas, aktyvesnis naktimis, lengvai nepastebimas ir greitai dauginasi. Tokios savybės invazinėms rūšims suteikia pranašumą, ypač kai kontrolė pradedama per vėlai.

    Šis atvejis dažnai minimas kaip perspėjimas, kad biologinė kenkėjų kontrolė turi būti taikoma itin atsargiai. Net jei naujas organizmas atrodo kaip logiškas sprendimas, jis gali pradėti naikinti ne tik taikinį, bet ir vietines rūšis.

    Šiandien tokioms situacijoms valdyti vis dažniau taikomos biosaugos priemonės, ribojančios dirvožemio, augalų ir sodinamosios medžiagos judėjimą tarp teritorijų. Kartu vykdomos vietinių rūšių apsaugos programos, įskaitant veisimą nelaisvėje ir griežtesnę invazinių rūšių stebėseną.

    Ekspertai pabrėžia, kad salų regionams ypač svarbi ankstyvo aptikimo sistema ir greita reakcija, nes invazinė rūšis, įsitvirtinusi gamtoje, dažnai tampa nebevaldoma. Tuo pat metu klimato kaita ir buveinių nykimas didina spaudimą rūšims, todėl kiekviena papildoma grėsmė gali tapti lemtinga.