CP v2

Blog

  • Tarptautinė slaugytojų diena gegužės 12 dieną: kodėl jų darbas tampa kritiškas visai sveikatos sistemai

    Tarptautinė slaugytojų diena gegužės 12 dieną: kodėl jų darbas tampa kritiškas visai sveikatos sistemai

    Kas minima gegužės 12 dieną?

    Gegužės 12 dieną minima Tarptautinė slaugytojų diena. Ši data siejama su modernios slaugos pradininke Florence Nightingale, kurios gimimo diena tapo proga kasmet atkreipti dėmesį į slaugytojų vaidmenį visuomenėje.

    Tarptautinė slaugytojų diena dažnai tampa momentu ne tik padėkoti, bet ir įvertinti realią situaciją gydymo įstaigose. Slaugytojų darbas tiesiogiai lemia pacientų saugą, gydymo kokybę ir sistemos atsparumą krizių metu.

    Kodėl slaugytojų vaidmuo auga?

    Senstanti visuomenė ir didėjantis lėtinių ligų paplitimas visoje Europoje reiškia, kad slaugos paslaugų poreikis nuosekliai didėja. Kartu daugėja pacientų, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, stebėsena ir kompleksinė pagalba.

    Slaugytojai yra tie specialistai, kurie kasdien užtikrina nepertraukiamą paciento būklės vertinimą ir greitą reakciją į pokyčius. Tai ypač svarbu ligoninėse, slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose, šeimos medicinoje bei ilgalaikės priežiūros grandyje.

    Dėmesys profesijai ir pagarbai

    Šią dieną savivaldybės, ligoninės ir bendruomenės dažnai viešai dėkoja slaugytojams už profesionalumą ir atsidavimą. Tokie sveikinimai primena, kad sveikatos sistemos kasdienybė laikosi ant žmonių, kurie dirba arčiausiai paciento.

    „Slaugytojų darbas yra viena svarbiausių sveikatos sistemos atramų: jis reikalauja kompetencijos, atsakomybės ir nuolatinio žmogiško dėmesio pacientui“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas.

    Tarptautinė slaugytojų diena taip pat skatina kalbėti apie profesijos patrauklumą, darbo sąlygas ir jaunosios kartos pritraukimą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa vienu esminių klausimų, siekiant, kad sveikatos priežiūra būtų prieinama ir kokybiška.

  • Subačiaus seniūnijoje gegužės 15 dieną planuojamas elektros atjungimas: kam ruoštis iš anksto

    Subačiaus seniūnijoje gegužės 15 dieną planuojamas elektros atjungimas: kam ruoštis iš anksto

    Subačiaus seniūnijoje planuojami elektros tinklo darbai, dėl kurių laikinai bus nutrauktas elektros energijos tiekimas daliai vartotojų. Pranešama, kad atjungimas numatytas Skverbų kaime, Raudonės g. 2 (objekto Nr. 27001892).

    Pagal pateiktą informaciją, elektros tiekimas turėtų būti sustabdytas 2026 metų gegužės 15 dieną nuo 09:30 valandos iki 18:30 valandos. Gyventojams rekomenduojama šiam laikui suplanuoti darbus ir pasirūpinti įrenginiais, kuriems būtina nuolatinė elektros energija.

    Taip pat įspėjama, kad laikini elektros tiekimo sutrikimai gali paliesti ir kitus vartotojų objektus, prijungtus prie to paties elektros tinklo ruožo. Praktikoje tai reiškia, kad trumpesni atjungimai galimi ne tik nurodytu adresu, bet ir kaimynystėje esančiuose objektuose.

    Darbų metu gali būti taikomi tiek trumpi, tiek viso laikotarpio elektros atjungimai, priklausomai nuo vykdomų operacijų tinklo įrangoje. Elektros tiekimas gali būti atnaujintas anksčiau, jeigu darbai bus baigti greičiau nei planuota.

    Gyventojams patariama iš anksto įkrauti reikalingus įrenginius, suplanuoti šaldymo įrangos naudojimą ir, jei aktualu, pasirūpinti atsarginiais sprendimais namų signalizacijai, vartų automatikai ar darbo vietai namuose. Taip pat verta atkreipti dėmesį į jautresnius prietaisus ir, jei įmanoma, juos atjungti nuo tinklo iki elektros tiekimo atnaujinimo.

  • Baranuvo CPK ir Lodzės oro uostas susitarė dėl 5 metų bendradarbiavimo: ką tai keičia?

    Susitarimas: ne konkurencija, o tinklas

    Baranuvo CPK projekto vykdytojai ir Lodzės oro uosto vadovai pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo numatė bendradarbiauti stiprinant Lenkijos transporto sistemos atsparumą ir veiklos tęstinumą. Praktikoje tai reiškia, kad regioninis oro uostas būtų įtraukiamas į pasirengimą būsimoms nacionalinio oro uosto operacijoms.

    Šalys akcentuoja, kad tikslas nėra „atimti“ srautus iš regionų, o sukurti tarpusavyje derančią oro uostų sistemą. Toks modelis įprastas Europoje, kur didmiesčius aptarnauja ne vienas, o keli tarpusavyje pasidalijantys funkcijas oro uostai.

    Ką numato 5 metų planas?

    Pagal paskelbtą informaciją, bendradarbiavimas apims organizacines priemones ir pasirengimą būsimoms skrydžių operacijoms, įskaitant darbuotojų mokymus, testus ir pratybas. Lodzė galėtų prisidėti ir prie procesų, kurie bus reikalingi naujajam centriniam oro uostui, kai prasidės intensyvus pasirengimas eksploatacijai.

    Į planą įtraukiamas ir atsparumo sutrikimams didinimas, kas aviacijoje reiškia gebėjimą greitai atkurti tvarkaraščius, perskirstyti srautus ir užtikrinti pagrindines paslaugas force majeure situacijose. Pastaraisiais metais Europoje augant keleivių srautams ir dažnėjant sutrikimams, tokie sprendimai tampa nebe papildoma, o būtina infrastruktūros dalimi.

    Kaip bus dalijamos funkcijos?

    CPK atstovai viešai pabrėžia, kad centrinis oro uostas būtų orientuotas į persėdimų ir tarpžemyninius skrydžius, o regioniniai oro uostai labiau specializuotųsi tiesioginiuose „nuo taško iki taško“ maršrutuose. Tai paprastai siejama ir su žemų kaštų bendrovėmis, kurios dažniau renkasi regioninius oro uostus.

    „Regioniniai oro uostai ir nacionalinis oro uostas nekonkuruoja tarpusavyje. Jie bendradarbiauja ir turi veikti kaip vienas organizmas“, – sakė infrastruktūros ministerijos atstovas Maciej Lasek.

    Ši logika atitinka aviacijos rinkos realybę: persėdimų modelis reikalauja didelio jungiamųjų reisų tinklo ir bangomis planuojamų skrydžių, o regionuose dažniau dominuoja sezoniniai, turistiniai ir tiesioginiai maršrutai. Todėl institucijos siekia iš anksto suderinti vaidmenis, kad augant rinkai nebūtų kuriama perteklinė konkurencija dėl tų pačių segmentų.

    Rinka auga, o CPK grafikas išlieka ambicingas

    Diskusijos dėl CPK vyksta aviacijos paklausai regione augant, o vežėjams plečiant maršrutų pasiūlą. Pranešime teigiama, kad keleivių skaičius Lenkijoje pastaruoju metu didėjo dviženkliu tempu, o prognozės rodo tolesnį augimą, todėl infrastruktūros klausimas tampa strateginis.

    Lodzės oro uostas pernai fiksavo rekordinį rezultatą – aptarnavo daugiau kaip 489 000 keleivių, ir tai buvo reikšmingas metinis šuolis. Tuo metu CPK programoje numatoma, kad statybos darbai turėtų startuoti 2026 metais, 2031 metais planuojami sertifikavimo procesai, o atidarymas siejamas su 2032 metais.

    Nors iki projekto įgyvendinimo dar liko keleri metai, tokie susitarimai laikomi bandymu iš anksto suvaldyti rinkos lūkesčius ir sumažinti įtampą tarp centrinės ir regioninės infrastruktūros. Kuo aiškesnis vaidmenų pasidalijimas, tuo lengviau oro uostams, aviakompanijoms ir savivaldai planuoti investicijas bei maršrutų plėtrą.

  • Skapiškyje – 30-asis kartų teatrų festivalis: ką pamatyti per 30 dienų programą iki birželio 13 dienos

    Skapiškyje – 30-asis kartų teatrų festivalis: ką pamatyti per 30 dienų programą iki birželio 13 dienos

    Jubiliejus, sujungiantis tris festivalius

    Skapiškyje, Kupiškio rajone, 2026 metais vyks jubiliejinis 30-asis tarptautinis kartų teatrų festivalis, apjungiantis tris tradicines programos kryptis: „Pienių medus“, „Pienių vynas“ ir „Pienės pūkas“.

    Festivaliai Skapiškyje rengiami nuo 1997 metų, o kiekvienais metais programą vienija tema, kuri nagrinėjama per spektaklius, susitikimus ir parodas. Šiemet veiklos simboliškai išsidėstys per 30 dienų intervalą nuo gegužės 15 dienos iki birželio 13 dienos.

    Tarptautiniai svečiai ir vietos istorija

    Į Skapiškį atvyks įvairių kartų trupės iš Lietuvos ir kaimyninių šalių: tarp dalyvių numatyti Punsko ir Suvalkų lietuvių teatrai iš Lenkijos, taip pat svečiai iš Latvijos ir Estijos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis išlaiko bendruomeninio teatro dvasią, bet kartu siekia profesionaliosios kūrybos pažinimo. Programoje numatyti dokumentiniai darbai, kūrybos vakarai ir kino peržiūros, kurie papildo spektaklių liniją.

    Akcentai: sukaktys, atmintis ir kūrybiniai susitikimai

    Šių metų programa susieta su kultūrai ir istorinei atminčiai svarbiomis datomis: numatoma įprasminti vaidinimo „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ sukūrimo 60-metį ir pirmųjų trėmimų 85-metį.

    Į 60-mečiui skirtą dalį kviečiamos trupės su nacionalinės dramaturgijos ir etnografiniais vaidinimais, o programą papildys paroda, filmo peržiūra ir Skapiškio mėgėjų teatro „Stebulė“ pasirodymas. Trėmimų atminčiai skirtame segmente numatytas dokumentinis spektaklis apie tremties patirtis.

    Taip pat atsižvelgiama į Seimo paskelbtus atmintinų metų akcentus: 2026 metais minimos Motiejaus Valančiaus 225-osios metinės, o organizatoriai primena jo ryšį su Skapiškiu. Festivalyje planuojami susitikimai su kūrėjais, tarp jų ir su aktore Janina Matekonyte-Antanėliene.

    Kaip išsidėstys dienos ir renginiai

    Gegužės priešpaskutinį savaitgalį tradiciškai suplanuota trijų dienų programa: pirmąją dieną vyks vaikų ir jaunimo teatro „Pienių medus“ renginiai, antrąją – bendruomenių teatro „Pienių vynas“, trečiąją – senjorų teatro „Pienės pūkas“ pasirodymai.

    Festivalio startas numatytas gegužės 15 dieną, o baigiamasis renginių ciklas – birželio 13 dieną. Tarp ryškesnių programos taškų – Suvalkų lietuvių teatro „Sūduva“ spektaklis, Vytauto V. Landsbergio dokumentinio filmo „Zitai“ pristatymas ir Vilniaus kultūros centro teatro studijos „Elementorius“ pasirodymas.

    Parodos ir erdvės Skapiškyje

    Be scenos programos, žiūrovams ruošiamos parodos, kurios leis pažvelgti į festivalio istoriją ir vietos tradicijas. Skapiškio varpinėje planuojama fotografijų ekspozicija „Teatrinis pienių klestėjimas Skapiškyje“, apimsianti ankstesnių festivalių akimirkas.

    Organizatorius – Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centras, o renginių programą, kaip įprasta, pasilieka teisę koreguoti. Viešinimo tikslais renginių metu gali būti filmuojama ir fotografuojama.

  • Europos Komisija pritarė: mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais nelieka KPO plane

    Europos Komisija patvirtino, kad Lenkija gali iš KPO išbraukti planuotus mokesčius automobiliams su vidaus degimo varikliais. Ginčus kėlę pakeitimai buvo siejami su papildomomis įmokomis tiek registruojant dalį naudotų automobilių, tiek juos valdant.

    Šios priemonės KPO buvo įrašytos kaip reformos, paremtos principu, kad už taršą turi būti mokama. Praktikoje tai būtų reiškę, jog mokesčio dydis priklausytų nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido ar azoto oksidų kiekio.

    Kas buvo planuota?

    Pagal anksčiau svarstytą modelį buvo numatyta papildoma registracijos įmoka emisijoms imliems automobiliams ir atskiras periodinis mokestis už taršius automobilius. Žiniasklaidoje skelbta, kad skaičiuota apie 100 eurų per metus dydžio įmoka už dalį senesnių masinių modelių, tačiau galutiniai tarifai nebuvo patvirtinti.

    Dalis politikų Lenkijoje šį planą kritikavo kaip socialiai neteisingą, nes didžiausią naštą jis būtų užkrovęs mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, dažniau perkantiems senesnius automobilius. Dėl to sprendimas keisti KPO kryptį buvo derintas su Europos Komisija.

    Ką įrašo vietoj mokesčių?

    Vietoje mokesčių numatyti kiti įsipareigojimai, siejami su energetikos pertvarka ir investicijomis. Tarp naujų priemonių įvardijamas šilumos tiekimo sektoriaus stiprinimas per specialų fondą, kuris turėtų remti modernizavimą ir perėjimą prie švaresnių sprendimų.

    Skelbiama, kad toks Šilumos fondas iki 2030 metų galėtų siekti apie 700 000 000 eurų. Nurodoma, kad finansavimas būtų užtikrinamas nacionalinėmis lėšomis per Nacionalinį aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, o ne tiesiogiai iš KPO.

    „Išbraukus paskutinius su automobilių mokesčiais susijusius punktus, baigėsi beveik metus trukusios derybos, o planuotas priemones pavyko pakeisti investicijomis į ekonomiką ir švaresnę šilumos infrastruktūrą“, – sakė Lenkijos viceministras Janas Szyszko.

    Kodėl tai svarbu vairuotojams?

    Sprendimas svarbus pirmiausia dėl to, kad mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais būtų palietę didelę dalį šalies autoparko, kuriame dominuoja senesni naudoti automobiliai. Tokios priemonės dažnai turi ir netiesioginį poveikį naudotų automobilių rinkai, draudimo bei aptarnavimo išlaidoms.

    Kartu ši istorija rodo, kad KPO reformos gali būti peržiūrimos, jei valstybė pasiūlo Europos Komisijai alternatyvas, atitinkančias klimato ir investicijų tikslus. Vis dėlto transporto taršos mažinimo tema Lenkijoje išlieka, nes ją lemia ne tik KPO, bet ir platesni ES klimato politikos tikslai.

  • KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įsibėgėja visoje Lietuvoje ir, įpusėjęs įgyvendinimą, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Tai viena didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos iniciatyvų, skirta šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais ar netikėtais gyvenimo iššūkiais.

    Projekto bendra vertė siekia 60 mln. eurų, o veiklos numatytos iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur paslaugų trūkumas dažnai tampa viena svarbiausių kliūčių laiku spręsti problemas.

    Nemokamų paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Prevencinis modelis paremtas nuostata, kad ankstyvas įsikišimas padeda išvengti gilesnių krizių, kurios dažnai įsisenėja tada, kai žmonės problemą bando spręsti vieni arba pagalba jiems yra per brangi ir per toli. Projektas orientuotas į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, taip prisidedant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties stiprinti pagalbą šeimai.

    Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Respondentai dažniausiai akcentavo specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant paslaugas priartinti prie žmonių realių galimybių, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios pastaraisiais metais ypač ryškėja visuomenėje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos situacijoms, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui. Pagalbos logika čia paprasta: kuo greičiau žmogus ar šeima gauna tinkamą konsultaciją ar palaikymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos gilėjimą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. Kreiptis dėl paslaugų ir jų koordinavimo gyventojai gali per Bendruomeninius šeimos namus savo savivaldybėje.

  • LOT prieš „Boeing“ teisme Sietle: ginčas dėl 737 MAX, MCAS ir beveik dvejų metų prastovų nuostolių

    JAV federaliniame teisme Sietle prasidėjo Lenkijos oro bendrovės LOT ir „Boeing“ ginčas dėl „Boeing 737 MAX 8“ lėktuvų, kuriuos pasaulyje beveik dvejiems metams buvo priverstinai sustabdyta eksploatuoti. Byla nagrinėja, kokias finansines pasekmes vežėjui sukėlė sprendimas įžeminti šiuos orlaivius po dviejų katastrofų Indonezijoje ir Etiopijoje.

    LOT atstovai teisme tvirtina, kad „Boeing“ esą netiksliai pateikė informaciją apie rizikas, susijusias su nuomojamais 737 MAX, ir kad tai turėjo tiesioginę įtaką versliniams sprendimams. Pasak jų, svarbiausias ginčo elementas yra MCAS sistema, kuri buvo siejama su ankstesnėmis saugumo problemomis ir tapo plataus masto reguliacinių pokyčių objektu.

    „Ši byla yra apie „Boeing“ melą ir apgaulę bei skaudžią finansinę žalą, kurią tai sukėlė“, – sakė LOT advokatas Anthony Battista.

    Viešai skelbta, kad proceso metu aptariamas ir JAV Federalinės aviacijos administracijos vaidmuo sertifikavimo bei pilotų mokymų reikalavimų kontekste. LOT teigia, kad klausimas, ar reikėtų papildomų pilotų mokymų pereinant prie 737 MAX, komercinėse derybose buvo reikšmingas ir galėjo nulemti pasirinkimą šių orlaivių naudai, o ne alternatyvų rinkoje.

    Liudyti į teismą buvo pakviesti ir buvę bendrovės vadovai, kurie aiškino, kodėl perėjimas prie kito gamintojo lėktuvų galėjo pareikalauti didelių organizacinių ir finansinių sąnaudų. Toks argumentas paprastai apima ne tik pilotų rengimą, bet ir techninę priežiūrą, atsarginių dalių tiekimą bei operacinės sistemos pritaikymą.

    „Boeing“ kaltinimus atmeta ir pabrėžia, kad LOT ir toliau eksploatuoja 737 MAX, todėl, koncerno teigimu, tai kelia klausimų dėl vežėjo pareiškimų apie tariamą klaidinimą „didelio masto“ apimtimis. Gynyba iš esmės remiasi logika, kad tęsiamas šio tipo lėktuvų naudojimas esą silpnina teiginius apie esminį klaidingą produkto įvertinimą.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad ji minima kaip pirmasis teismo procesas, kurį oro linijų bendrovė inicijavo prieš „Boeing“ būtent dėl 737 MAX krizės padarinių. Ankstesnėse 737 MAX istorijos stadijose didžiausias dėmesys buvo skiriamas aviacijos saugai, sertifikavimo sprendimams ir gamintojo atsakomybei, o dabar ryškėja ir komercinių nuostolių dimensija.

    737 MAX įžeminimas prasidėjo po dviejų tragedijų: 2018 metais sudužus „Lion Air“ reisui žuvo 189 žmonės, o 2019 metais katastrofoje, įvykusioje „Ethiopian Airlines“ reise, žuvo 157 žmonės. Po šių įvykių reguliuotojai visame pasaulyje sustabdė MAX skrydžius, o vėlesnis grįžimas į rinką vyko tik po techninių, procedūrinių ir mokymų reikalavimų atnaujinimo.

    Pagal viešai aptartą ieškinio turinį, LOT nurodė patyręs nuostolių, viršijančių maždaug 230 000 000 eurų, daugiausia dėl beveik dvejų metų prastovų ir su jomis susijusių kaštų. Teismas Sietle turės įvertinti, ar gamintojo pateikta informacija buvo pakankama, ir ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp pateiktų teiginių ir vežėjo patirtų finansinių padarinių.

    LOT, veikianti nuo 1929 metų, yra viena seniausių oro bendrovių pasaulyje, o jos maršrutų tinklas apima ne tik Europą, bet ir tolimojo susisiekimo kryptis. Bylos baigtis gali turėti reikšmės ne vien konkrečiam ginčui: ji stebima kaip precedentas, rodantis, kaip aviacijos rinkoje sprendžiami didelio masto gamintojo krizės sukelti komerciniai nuostoliai.

  • Tarptautinė slaugytojų diena Kupiškyje: padėkos raštai, svečių linkėjimai ir įkvepianti paskaita

    Tarptautinė slaugytojų diena Kupiškyje: padėkos raštai, svečių linkėjimai ir įkvepianti paskaita

    Gegužės 12 dieną Kupiškio socialinės globos namuose paminėta Tarptautinė slaugytojų diena. Į jaukų renginį susirinko darbuotojai, bendruomenės nariai ir svečiai, kad padėkotų slaugytojoms už kasdienį rūpestį, kantrybę ir atsidavimą.

    Susirinkusiuosius pasveikino Kupiškio socialinės globos namų laikinai einanti direktoriaus pareigas Ovidija Skačelienė. Ji pabrėžė, kad slaugytojų darbas globos įstaigoje yra ne tik medicininė pagalba, bet ir saugumo, orumo bei emocinės paramos kūrimas gyventojams.

    Profesinės šventės proga atvyko Kupiškio rajono savivaldybės meras Algirdas Raslanas, vicemeras Valdas Šateika ir mero patarėja Auksė Čepelė. Meras akcentavo bendruomenišką globos namų atmosferą ir priminė, kad dėkingumas bei paprastas geras žodis kasdienybėje dažnai reiškia daugiau nei formalūs sveikinimai.

    Renginio metu už atsidavimą ir pasiaukojantį darbą rūpinantis paslaugų gavėjų sveikata mero padėkos raštais apdovanotos devynios darbuotojos. Tarp jų buvo vyriausioji slaugytoja Jolita Skaržauskienė ir slaugytojos Vida Audickienė, Vida Macevičienė, Diana Senvaitytė, Valda Augustauskienė, Genė Pamarnackienė, Violeta Lašaitė, Rasa Morkūnienė bei Roma Baronaitė.

    Sveikinimo žodžius taip pat tarė Kupiškio rajono savivaldybės pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktorė Elona Brinkaitė ir Kupiškio ligoninės direktorius Julius Panka. Jie dėkojo slaugos specialistams už profesionalumą ir gebėjimą išlaikyti žmogišką ryšį net tada, kai darbas reikalauja didžiulės emocinės ištvermės.

    Šventinę nuotaiką kūrė ansamblis Medutis, renginiui suteikęs muzikinių akcentų. Organizatoriai pabrėžė, kad bendrystė ir atokvėpis nuo rutinos slaugos darbuotojams yra svarbi kasdienio perdegimo prevencijos dalis.

    Renginio kulminacija tapo teatro režisieriaus ir organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ vieno iš veiklos pradininkų Žilvino Beniušio paskaita. Joje kalbėta apie džiaugsmo svarbą kasdienybėje, kūno kalbos reikšmę, vidinius nusistatymus ir pasitikėjimą savimi.

    Į paskaitą įtraukti praktiniai pratimai paskatino dalyvius pažvelgti į savo emocijas ir bendravimo įpročius. Renginio dalyviai pastebėjo, kad toks sustojimas ir refleksija padeda lengviau susitvarkyti su įtampa bei išlaikyti kokybišką santykį su kolegomis ir globos namų gyventojais.

    Tarptautinė slaugytojų diena kasmet primena, kad slauga yra viena svarbiausių sveikatos ir socialinės globos sistemos grandžių. Kupiškyje surengtas minėjimas tapo proga ne tik padėkoti už konkretų darbą, bet ir dar kartą įvardyti, kokią reikšmę žmonių kasdienybei turi slaugytojų profesionalumas ir žmogiškumas.

  • Kalamansi: citrusinis vaisius, siejamas su mažesniu LDL cholesteroliu ir lengvesne svorio kontrole

    Kas yra kalamansi?

    Kalamansi – nedidelis citrusinis vaisius, dažnai vadinamas filipinietiška laime. Jis paplitęs Pietryčių Azijoje, o kulinarijoje vertinamas dėl intensyvaus rūgštaus, kiek aitroko skonio ir aromato.

    Dažniausiai kalamansi skinamas dar žalsvas, kai sultyse būna daugiau rūgšties ir ryškesnis kvapas. Paliktas sunokti jis nusidažo oranžine spalva ir tampa panašus į mažytį mandariną.

    Ką sako mokslas apie naudą?

    Citrusiniai vaisiai mityboje siejami su širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimu pirmiausia dėl skaidulų ir antioksidantų. Svarbiausia čia tirpios skaidulos, ypač pektinai, kurie gali prisidėti prie mažesnio LDL cholesterolio, nes padeda surišti tulžies rūgštis žarnyne.

    Kalamansi sultys pačios savaime nėra stebuklinga priemonė, tačiau kaip rūgštus priedas jos gali padėti sumažinti bendrą suvartojamo cukraus kiekį, jei jomis pakeičiami saldūs gėrimai. Be to, citrusai yra vitamino C šaltinis, o jų augaliniai junginiai, tokie kaip flavonoidai, tiriami dėl galimo poveikio uždegimo ir oksidacinio streso mažinimui.

    Kalbant apie svorio kontrolę, didžiausią praktinę naudą paprastai duoda ne „metabolizmo pagreitinimas“, o paprastesnė energijos balanso logika. Jei vanduo su kalamansi pakeičia saldžius gėrimus arba tampa pagalba laikytis reguliaraus valgymo, tai gali prisidėti prie lėtesnio svorio augimo ar lengvesnio jo mažinimo.

    Kaip vartoti saugiai ir praktiškai?

    Dažniausiai vartojamos kalamansi sultys: jos spaudžiamos į vandenį, arbatą, naudojamos padažams ir marinatams. Dėl ryškios rūgšties jos gerai tinka žuviai ir jūros gėrybėms, taip pat salotoms, kai norisi gilesnio citrusinio skonio nei įprastos citrinos.

    Renkantis produktus parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į sudėtį: geriau rinktis sultis be pridėtinio cukraus. Jei vargina refliuksas, skrandžio rūgštingumas ar jautrūs dantys, rūgščius gėrimus patariama vartoti saikingai, praskiesti vandeniu ir po jų praskalauti burną vandeniu.

    Galiausiai, cholesterolio mažinimui ir svorio kontrolei didžiausią efektą duoda visuma: daugiau tirpių skaidulų iš ankštinių, avižų, daržovių, pakankamas baltymų kiekis, mažiau itin perdirbtų produktų ir reguliarus fizinis aktyvumas. Kalamansi gali būti skanus įprotį palaikantis priedas, bet ne vienintelis sprendimas.

  • Salierą dažnas apeina be reikalo: kuo naudingas lieknėjimui ir kaip nepersistengti kasdien

    Salieras yra viena iš tų daržovių, kuri parduotuvėje dažnai lieka nuošalyje, nors gali būti labai praktiškas kasdienėje mityboje. Jis turi mažai kalorijų, daug vandens ir suteikia sotumo jausmą, todėl neretai padeda lengviau suvaldyti užkandžiavimą.

    Lieknėjimui salieras nėra stebuklinga priemonė, tačiau gali būti naudingas kaip didesnės apimties, traškus priedas prie patiekalų. Dėl skaidulų jis prisideda prie normalesnės žarnyno veiklos, o valgant daugiau daržovių paprasčiau išlaikyti įprastą kūno masę.

    Kas saliere svarbiausia?

    Didelę saliero dalį sudaro vanduo, todėl jis prisideda prie bendro skysčių kiekio maiste. Tai ypač aktualu tiems, kurie dienos metu išgeria per mažai vandens ir dažnai painioja troškulį su alkiu.

    Salieras taip pat turi kalio, kuris svarbus skysčių pusiausvyrai organizme ir normaliai kraujospūdžio kontrolei. Be to, jame yra augalinių junginių, kurie veikia kaip antioksidantai ir padeda saugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.

    Kepenų darbą salieras dažniausiai „palaiko“ netiesiogiai, kai juo pakeičiami riebesni ar labiau perdirbti užkandžiai. Jei vietoje majonezinių salotų, riebių padažų ar keptų užkandžių renkamasi lengvesnės sudėties patiekalai su daržovėmis, tai gali sumažinti bendrą mitybos „apkrovą“.

    Kaip įtraukti į mitybą?

    Patogiausia salierą valgyti žalią: pjaustytą į lazdeles su jogurtiniu padažu, humusu ar varške. Jis tinka ir į salotas su obuoliu, morka, vištiena, kiaušiniu, avinžirniais, tunu ar feta, nes traškumas gerai „subalansuoja“ minkštesnius ingredientus.

    Dar viena idėja yra daržovių kokteilis su agurku, obuoliu, citrina ir petražolėmis, kuriame salieras suteikia gaivesnį, lengvai žolelių primenantį skonį. Vis dėlto salierų sulčių neverta laikyti universaliu sprendimu visoms problemoms, geriau žiūrėti į tai kaip į vieną iš mitybos detalių.

    Termiškai apdorotas salieras taip pat naudingas: jis tinka sriuboms, troškiniams ir padažams, ypač kartu su svogūnu, morka ir česnaku. Kaitinamas skonis švelnėja, todėl daržovė lengviau pritaikoma įvairiuose patiekaluose.

    Kada reikėtų atsargumo?

    Salieras yra vienas stipresnių maisto alergenų, todėl alergiškiems žmonėms jo reikėtų vengti. Atsargiau jį turėtų vertinti ir tie, kuriems dėl sveikatos būklės rekomenduota riboti kalio kiekį mityboje, pavyzdžiui, sergant tam tikromis inkstų ligomis.

    Jei jautresnis virškinimas, žalias salieras kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Tokiu atveju verta mažinti porciją, nulupti standesnes skaidulas arba rinktis trumpai apvirtą ar troškintą variantą.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, dėl didesnių mitybos pokyčių verta pasitarti su specialistu.