CP v2

Blog

  • JAV broliai kaltina Lisabonos „K Urban Beach“ rasizmu: vaizdo įrašas dingo, audra tęsiasi

    JAV broliai kaltina Lisabonos „K Urban Beach“ rasizmu: vaizdo įrašas dingo, audra tęsiasi

    Lisabonoje įsikūręs naktinis klubas „K Urban Beach“ vėl atsidūrė rasizmo kaltinimų centre, kai JAV turinio kūrėjas ir jo brolis socialiniuose tinkluose papasakojo, esą buvo neįleisti į klubą dėl odos spalvos. Nors vaizdo įrašas, kuriame fiksuotas incidentas, vėliau buvo ištrintas, diskusija internete neslūgsta.

    Pasak vyro, incidentas įvyko penktadienio paryčiais prie įėjimo į klubą, įsikūrusį prie Tacho upės. Jis teigė patyręs, jo žodžiais, labiausiai rasistinę situaciją savo gyvenime ir sakė supratęs, kad diskriminacija gali pasireikšti paprasčiausiai prie durų.

    Vaizdo įraše, apie kurį pasakoja vietos žiniasklaida, girdėti, kaip apsaugos darbuotojas angliškai ištaria frazę, jog jam nepatinka juodaodžiai. Vyras tvirtino, kad jam ir broliui iš pradžių buvo pasakyta, jog įėjimas kainuos 250 eurų, nors kiti lankytojai, anot jo, buvo įleidžiami be tokio mokesčio.

    Vėliau broliai bandė įsigyti bilietus internetu ir, jų teigimu, už du bilietus sumokėjo apie 32 eurus. Sugrįžus prie įėjimo, esą buvo pasakyta, kad klubas pilnas, o pinigai bus grąžinti, tačiau vyras tai siejo su diskriminacija ir dėl to toliau aiškinosi su apsauga.

    Klubą lydi senesni skundai

    „K Urban Beach“ vardas Portugalijoje ne pirmą kartą minimas kalbant apie diskriminaciją ir konfliktus prie įėjimo. Nevyriausybinės organizacijos SOS Racismo atstovai teigia, kad skundų dėl šios vietos sulaukia ne vienerius metus ir jų skaičių apibūdina kaip kelias dešimtis.

    Viešojoje erdvėje anksčiau buvo nuskambėjęs ir sportininko Nelsono Évoros pasakojimas apie tai, kad jo draugų grupei buvo priekaištauta dėl per didelio juodaodžių skaičiaus. Vėlesniais metais žiniasklaida aprašė ir kitus panašius atvejus, kai, skundikų teigimu, skirtingiems lankytojams prie durų buvo taikomos nevienodos sąlygos.

    Po vieno iš plačiai aptartų incidentų Portugalijos prokuratūra buvo inicijavusi sprendimus dėl laikino klubo veiklos stabdymo, o pats klubas tam tikrą laiką buvo uždarytas 2017 metų pabaigoje ir 2018 metų pradžioje. Vis dėlto panašūs liudijimai ir toliau kartojasi, o internete, įskaitant atsiliepimų platformas, galima rasti pasakojimų apie esą diskriminacinį ir agresyvų kai kurių apsaugos darbuotojų elgesį.

    Socialinių tinklų reakcija ir atsakymų stoka

    Šįkart incidentas greitai išplito socialiniuose tinkluose, o klubo paskyrose pasipylė komentarai, raginimai boikotuoti ir reikalavimai paaiškinti situaciją. Dalis komentatorių pabrėžia, kad tokių kaltinimų kartojimasis žaloja Lisabonos, kaip turistų miesto, reputaciją ir kelia klausimų dėl kontrolės mechanizmų naktinio pasilinksminimo sektoriuje.

    Žiniasklaida skelbė mėginusi susisiekti su „K Urban Beach“ dėl komentaro, tačiau iki publikavimo aiškaus atsakymo nesulaukė. Kol nėra oficialios klubo pozicijos ar institucijų išvadų, viešojoje erdvėje išlieka dvi konkuruojančios versijos, o visuomenės dėmesį labiausiai kursto tai, kad vaizdo įrašas, tapęs diskusijų katalizatoriumi, buvo pašalintas.

    Portugalijoje diskriminacija dėl rasės ar etninės kilmės yra draudžiama, o paslaugų teikėjams, įskaitant pramogų vietas, taikomas nediskriminavimo principas. Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad realų pokytį dažniausiai lemia ne vien viešas pasipiktinimas, bet ir aiškios skundų procedūros, institucijų tyrimai bei nuosekli priežiūra.

  • Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Po kelių nemalonių incidentų ankstesniais metais Graikijoje atostogaujantys turistai vis dažniau atvyksta geriau pasiruošę kaitrai ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Atėnų centre matyti daugiau kepurių, akinių nuo saulės, o kai kurie keliautojai naudoja ir skėčius, skirtus apsaugai nuo UV.

    Tendenciją pastebi ir vietoje dirbantys savanoriai, kurie kasmet turistams primena apie perkaitimo ir saulės smūgio riziką. Atėnuose vykdomų prevencinių akcijų metu dalijami vanduo ir apsaugos nuo saulės priemonės, tačiau, pasak savanorių, kepurių prireikia vis rečiau.

    „Keliauju su kepure, o šis skėtis taip pat turi apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, tad esu visiškai apsaugotas“, – sakė turistas iš Peru, lankydamasis Akropolyje.

    Raudonojo Kryžiaus savanorė Eirini Bourovili teigia, kad žmonės dažniau nei anksčiau renkasi kelias apsaugos priemones vienu metu. Jos vertinimu, didesnį atsargumą lemia išaugęs visuomenės informuotumas apie UV spinduliuotę, odos senėjimą ir odos vėžio riziką.

    Pastaraisiais metais Europa susiduria su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir miškų gaisrais, o Viduržemio jūros regionas išlieka viena jautriausių zonų. Tokios sąlygos skatina institucijas ir sveikatos specialistus pabrėžti paprastus, bet veiksmingus veiksmus: riboti buvimą saulėje vidurdienį, gerti daugiau vandens, dėvėti galvos apdangalą ir naudoti apsauginį kremą.

    Nepaisant karščių, kelionių srautai į Graikiją nemažėja. Praėjusią vasarą šalis fiksavo trečią karščiausią vasarą savo istorijoje, tačiau turistų skaičius pasiekė 38 milijonus ir tapo nauju rekordu.

    Kas keičiasi turistų elgesyje

    Atėnų gatvėse ryškėja dar vienas pokytis: skėtis tampa ne tik lietaus, bet ir saulės aksesuaru. Keliautojai vis dažniau renkasi skėčius su UV filtru, ypač lankydami atviras archeologines vietoves, kur pavėsio mažai.

    Specialistai primena, kad kaitra pavojingiausia ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštomis dienomis didžiausia rizika kyla intensyviai vaikštant ir ilgai būnant saulėje, todėl planuojant maršrutus rekomenduojama numatyti pertraukas vėsesnėse vietose.

  • Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme į gatves išėjo daugiau kaip 10 000: klimato politika tapo esminiu Švedijos rinkimų klausimu

    Stokholme sekmadienį į protesto eitynes dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos susirinko daugiau kaip 10 000 žmonių. Demonstracija įvyko likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 13 dieną vyksiančių visuotinių Švedijos parlamento rinkimų, kuriuose klimato politika tapo viena svarbiausių temų.

    Protesto dalyviai ragino valdžią griežtinti priemones, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Organizatoriai pabrėžė, kad sprendimų tempas, jų vertinimu, nebėra suderinamas su mokslininkų įvardijamomis rizikomis ir didėjančiu ekstremalių orų reiškinių dažniu Europoje.

    Ką reikalauja pasiekti Švedija

    Diskusijos centre atsidūrė Švedijos tikslai: transporto sektoriuje iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas 70 proc., lyginant su 2010 metų lygiu, ir iki 2045 metų pasiekti klimatui neutralų balansą. Ekspertai Švedijoje ir už jos ribų įspėja, kad dalis pastarųjų sprendimų gali apsunkinti šių tikslų įgyvendinimą.

    Protestą rėmė įvairios organizacijos: jaunimo ir sporto judėjimai, profsąjungos, kaimo bendruomenių asociacijos bei žmogaus teisių grupės. Eitynėse dalyvavo ir viena žinomiausių pasaulio klimato aktyvisčių Greta Thunberg.

    „Švedijoje nėra nė vienos partijos, kuri siūlytų politiką, artimą tam, ko, pasak mokslo, reikia, kad išvengtume klimato katastrofos“, – sakė Greta Thunberg.

    „Jei ir toliau viską darysime kaip dabar, matysime griūtį, o jos požymius jau matome“, – pabrėžė ji.

    Politika, kuri kelia ginčus

    Premjero Ulf Kristersson vadovaujama dešiniųjų vyriausybė, valdžioje esanti nuo 2022 metų, mažino degalų mokesčius ir sušvelnino reikalavimus degalų tiekėjams dėl mažesnio anglies pėdsako alternatyvų įmaišymo. Kritikai tvirtina, kad tokie žingsniai didina riziką atsilikti nuo 2030 metų tarpinio tikslo.

    Valdžia savo sprendimus grindžia argumentu, kad iškastinio kuro atsisakymas turi vykti palaipsniui, siekiant išlaikyti šalies konkurencingumą ir apsaugoti pramonę bei darbo vietas. Tuo pat metu demonstracijos organizatoriai reikalauja greitesnių priemonių, kurios poveikį emisijoms duotų jau artimiausiais metais.

    „Klimato krizė yra reali ir ji jau čia“, – sakė Švedijos gamtos apsaugos draugijos vadovė Beatrice Rindevall.

    Ji pabrėžė, kad po Europą šią vasarą užklupusių karščio bangų būtina klimato politiką orientuoti į skubų emisijų mažinimą. Tokia žinutė tapo viena pagrindinių demonstracijos ašių, atkartojant viešojoje erdvėje vis dažniau girdimą raginimą sprendimus matuoti ne pažadais, o konkrečiais rodikliais.

    Rinkėjų nuotaikos prieš balsavimą

    Rugsėjo 13 dieną Švedijos rinkėjai rinks naują parlamentą, o apklausos rodo, kad valdančiajam dešiniųjų blokui gali tekti pripažinti pralaimėjimą. Viešosios transliacijos bendrovės SVT skelbta Verian apklausa rodė, kad centro kairės opozicija turi maždaug 10 proc. punktų pranašumą.

    Toje pačioje apklausoje 37 proc. respondentų nurodė, kad svarbiausias rinkimų prioritetas yra klimato kaita. Tai reiškia, kad klimato politika Švedijoje nebėra tik aplinkosaugos darbotvarkės dalis, o tampa lemiamu pasirinkimo kriterijumi plačiai rinkėjų grupei.

    Protesto dalyviai sako, kad tokia mobilizacija suteikia vilties, tačiau kartu signalizuoja politinį spaudimą visoms partijoms. Rinkimų kampanijos finišo tiesiojoje būtent klimato sprendimai gali tapti vienu iš klausimų, dėl kurių bus sprendžiama, kas formuos kitą Švedijos vyriausybę.

  • „Voyager 1“ Pale Blue Dot: garsiausia Žemės nuotrauka iš 6,4 mlrd. km vėl tapo itin aktuali

    „Voyager 1“ Pale Blue Dot: garsiausia Žemės nuotrauka iš 6,4 mlrd. km vėl tapo itin aktuali

    Nuotrauka, kurioje Žemės beveik nėra

    1990 metais „NASA“ zondas „Voyager 1“ padarė kadrą, kuriame Žemė matoma kaip vos įžiūrimas taškelis tamsos fone. Mėlynų vandenynų, žemynų ar debesų ten nesimato, tik silpnas šviesos taškelis, pakliuvęs į saulės spindulių ruožą.

    Šis vaizdas vėliau pramintas Pale Blue Dot ir tapo vienu atpažįstamiausių žmonijos kosminių kadrų. Jis primena, kad visa žmonių istorija, konfliktai ir pasiekimai telpa viename beveik nematomame taške.

    Kaip ir kodėl jis buvo padarytas

    „Voyager 1“ į kosmosą paleistas 1977 metais, kad tirtų Jupiterį ir Saturną, o vėliau tęsė kelionę tolyn nuo Saulės sistemos planetų. Artėjant prie sprendimo išjungti kameras, buvo ieškoma paskutinės prasmingos idėjos, kuri įprasmintų misijos vizualinę dalį.

    Vasario 14 dieną zondas nufotografavo Saulės sistemos šeimos portretą, sudarytą iš kelių dešimčių kadrų. Žemė jame užfiksuota maždaug iš 6,4 milijardo kilometrų atstumo ir užima tik maždaug 0,12 pikselio, todėl realiai ji beveik susilieja su vaizdo triukšmu.

    „Pažvelkite dar kartą į tą tašką. Tai čia. Tai namai. Tai mes“, – sakė Carlas Saganas.

    Kodėl ši nuotrauka šiandien skamba dar stipriau

    Mokslininkai aprašo reiškinį, vadinamą apžvalgos efektu, kai Žemę iš kosmoso pamatę žmonės patiria stiprų nuostabos jausmą ir aiškesnį planetos trapumo suvokimą. Pale Blue Dot suteikia panašią perspektyvą ir tiems, kurie niekada neišskrido už atmosferos ribų.

    Per daugiau nei tris dešimtmečius pasaulis radikaliai pasikeitė: atsirado socialiniai tinklai, išmanieji telefonai, nuolatiniai pranešimai ir milžiniškas informacijos srautas. Paradoksalu, tačiau net turėdami daugiau priemonių pasiekti vieni kitus, žmonės ne visada jaučiasi labiau susiję.

    Pastaraisiais metais sparčiai plinta ir DI pokalbių programos, siūlančios virtualią kompaniją, tačiau moksliniai rezultatai nėra vienareikšmiai. Vieni tyrimai rodo trumpalaikį vienišumo sumažėjimą, kiti sieja intensyvesnį socialinių pokalbių robotų naudojimą su didesniu vienišumu vėliau, nors tai nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra skelbusi, kad vienišumą patiria maždaug kas šeštas žmogus. Šiame kontekste Pale Blue Dot veikia kaip priešnuodis nuolatiniam priartinimui prie smulkmenų, konfliktų ir statuso ženklų, nes grąžina į mastelį, kuriame visi skirtumai tampa antraeiliais.

    Misija tęsiasi, bet kadras jau tapo legenda

    „Voyager 1“ kameros buvo išjungtos netrukus po šio kadro, kad būtų taupoma ribota energija, tačiau pats zondas tęsė kelionę ir tapo tolimiausiu nuo Žemės nutolusiu žmonių sukurtu objektu. Jis juda tolyn, o ryšys su juo palaikomas tiek, kiek leidžia aparatinės galimybės ir atstumas.

    Vis dėlto būtent tas vienas kadras, kuriame Žemė beveik nematoma, išliko kaip stiprus kultūrinis ir mokslinis simbolis. Jis primena ne naują būdą susisiekti, o tai, kad esame susieti jau dabar, tiesiog dalindamiesi ta pačia maža planeta.

  • Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos rinkimų intriga: Glucksmann stoja į kovą, o partnerė traukiasi iš eterio

    Prancūzijos politinėje arenoje bręsta naujas posūkis: europarlamentaras Raphaëlis Glucksmannas ruošiasi oficialiai paskelbti dalyvausiantis 2027 metų prezidento rinkimuose. Politikas, vadovaujantis centro kairės judėjimui „Place publique“, apie sprendimą ketina pranešti vakaro pagrindinio laiko interviu per televiziją TF1.

    46 metų buvęs eseistas pastaraisiais mėnesiais signalizavo, kad sieks platesnės kairės stovyklos mobilizacijos ir kalba apie naują patriotinio susitarimo idėją. Jo įėjimas į lenktynes stiprina ir taip gausų kandidatų sąrašą, ypač kairėje, kur jau dabar ryškėja konkurencija dėl vieno bendro lyderio.

    Glucksmanno sprendimas turi ir tiesioginį šalutinį poveikį žiniasklaidoje. Jo partnerė, žurnalistė Léa Salamé, dirbanti visuomeniniame kanale France 2, anksčiau yra pareiškusi, kad kampanijos metu trauksis iš pagrindinių laidų, kad būtų išvengta interesų konflikto.

    Rinkimų fonas Prancūzijoje įtemptas: kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen siekia dar vieno bandymo pasiekti Eliziejaus rūmus, o prezidento Emmanuelio Macrono aplinkoje dėl įpėdinystės taip pat kalbama apie kelis galimus kandidatus. Macronas, pagal Konstituciją, po dviejų kadencijų siekti trečios nebegali, todėl centristų stovykloje tikėtina intensyvi atranka.

    Kairėje konkurencija ne mažiau aštri: Jean-Lucas Mélenchonas siekia prezidento posto jau ketvirtą kartą, o Žaliųjų lyderė Marine Tondelier tęsia kampaniją, nors laukiasi. Tuo pat metu dalis Socialistų partijos lyderių svarsto kandidatuoti, o viešojoje erdvėje minimas ir buvęs prezidentas François Hollande’as.

    Apklausos Glucksmannui šiuo metu priskiria apie 10–12 proc. rinkėjų palaikymą, o tai laikoma solidžiu startu, tačiau ne garantija patekti į antrąjį turą. Jo politinį svorį sustiprino ankstesni Europos Parlamento rinkimai, kuriuose jo vedamas socialistų ir „Place publique“ sąrašas surinko 13,8 proc. balsų ir tapo ryškiausiu kairės rezultatu.

    Siekiant išvengti balsų išskaidymo, Socialistų partija ir „Place publique“ planuoja spalį rengti pirminius rinkimus, kad išsirinktų vieną kandidatą. Diskusijose dominuoja klausimas, kas turės teisę balsuoti: dalis socialistų pasisako už uždaresnį modelį, kuriame dalyvautų tik partijų nariai ir artimas socialdemokratinis elektoratas.

    Glucksmannas dažnai pristatomas kaip labiau reformistiškas ir centristiškas nei tradicinė Socialistų partija, tačiau jam būtina platesnė organizacinė atrama. Būtent todėl bendradarbiavimas su senąja partine struktūra laikomas kertiniu, jei jis sieks realiai konkuruoti su didžiųjų stovyklų kandidatais nacionaliniu mastu.

    Politikas taip pat žinomas kaip ryškus Europos Sąjungos šalininkas ir griežtas kraštutinių dešiniųjų kritikas. Užsienio politikos temose jis laikosi kietos linijos Rusijos atžvilgiu ir remia Ukrainą, o tokia laikysena kampanijoje gali tapti tiek stiprybe, tiek taikiniu oponentams, ypač diskutuojant apie gynybą, sankcijas ir ekonomikos spaudimą.

    „Esu nepriklausoma ir sąžininga žurnalistė, laisva moteris“, – sakė Léa Salamé, anksčiau aiškindama, kad visuomenės klausimai dėl jos situacijos kampanijos metu yra suprantami.

    Kol kas Glucksmanno kandidatūra labiau keičia kairės flango matematiką nei visos šalies prognozes, tačiau būtent tokie startai dažnai tampa ilgos kampanijos lūžio tašku. Artimiausi mėnesiai parodys, ar jis sugebės sutelkti platesnį elektoratą ir išlaikyti impulsą iki pirminių rinkimų, kurie gali nulemti, kas taps pagrindiniu kairės veidu 2027 metais.

  • Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Mirė Ispanijos vilkų užaugintas berniukas: jo istorija sukrėtė net mokslininkus

    Šiaurės vakarų Ispanijoje, Ourensės provincijoje, mirė Marcosas Rodríguez Pantoja, visuomenėje pramintas vilkų užaugintu berniuku. Jam buvo 80 metų, o pastaruosius dešimtmečius jis gyveno Rantės kaimelyje, priklausančiame San Cibrao das Viñas savivaldybei.

    Apie vyro mirtį paskelbta rugpjūčio 23 dieną, nurodant, kad jis mirė rugpjūčio 15 dieną. Vietos savivaldybė atsisveikino su ilgamečiu gyventoju pabrėždama, kad į Rantę jis atvyko su istorija, kurią žinojo pasaulis, o išėjo palikdamas istoriją, tapusią ir bendruomenės dalimi.

    Vaikystė, kuri virto kova

    Marcosas gimė 1946 metais Andalūzijoje, skurdo ir pokario sumaišties laikotarpiu. Jo biografijoje minimi alkis, smurtas šeimoje ir ankstyvas atskyrimas nuo artimųjų, kuris galiausiai nulėmė dramatišką lūžį.

    Būdamas šešerių, jis buvo perduotas ožkaganiui ir atsidūrė atokiame kalnų slėnyje. Ten, pasak liudijimų, jis mokėsi išgyventi naudodamasis tuo, ką rado gamtoje, o netrukus liko vienas, kai senasis piemuo mirė.

    Dvylika metų be žmonių

    Vėlesnėje pasakojimo dalyje teigiama, kad Marcosas maždaug dvylika metų praleido be tiesioginio kontakto su žmonėmis. Jis tvirtino prisitaikęs prie laukinės aplinkos, išmokęs atpažinti gyvūnų signalus ir net mėgdžioti jų garsus.

    „Man buvo gerai. Nežinojau, kas yra pinigai, bet visada turėjau ką valgyti“, – sakė Marcosas televizijos reportaže, prisimindamas laiką kalnuose.

    Vyras taip pat pasakojo apie vilkų gaują, kurią esą prisijaukino maitindamas jauniklius ir įspėdamas staugimu apie pavojų. Šie teiginiai tapo jo legendos branduoliu, nors šiuolaikinėje antropologijoje tokios istorijos dažnai vertinamos kaip sudėtingas traumos, atminties ir vėlesnio pasakojimo susikūrimo mišinys.

    Sugrįžimas į visuomenę

    Marcosą 1965 metais aptiko Guardia Civil, jam tuomet buvo 19 metų. Pasak vėlesnių jo pasisakymų, būtent tuomet prasidėjo sunkiausia dalis: ilga adaptacija prie žmonių gyvenimo, kalbos, taisyklių ir institucijų.

    Jis gyveno su dvasininku, vėliau su vienuolėmis, atliko karinę tarnybą, dirbo viešbučiuose ir restoranuose Maljorkoje. Žmonės, kurie jį pažinojo, yra minėję, kad jis išliko naivus socialinėse situacijose ir ilgai jautėsi svetimas įprastam miesto gyvenimui.

    Vėliau Marcosas sąmoningai ėmė viešai pasakoti savo istoriją, teigdamas, kad nori skatinti pagarbą gamtai ir priminti, jog ryšys su aplinka nėra savaime duotas. Jo mintis dažnai lydėjo paprasta žinutė, skirta vaikams, apie rūpestį gyvūnais ir atsakomybę už silpnesnius.

    Jo gyvenimas įkvėpė knygą ir buvo perkeltas į kino ekraną, o pats vyras nuo 2001 metų apsigyveno Rantėje, kur, kaip skelbta, pagaliau rado stabilesnius namus. Jis mirė tuo metu, kai miestelyje vyko vietos globėjo garbei rengiama šventė.

  • Macronas priima Mohammedą bin Salmaną: nuo Artimųjų Rytų karo iki e. sporto sandorių

    Macronas priima Mohammedą bin Salmaną: nuo Artimųjų Rytų karo iki e. sporto sandorių

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje priima Saudo Arabijos sosto įpėdinį ir faktinį šalies vadovą Mohammedą bin Salmaną. Vizitas truks dvi dienas, o darbotvarkė apima ir Artimųjų Rytų karo temą, ir e. sporto renginius.

    Pirmasis vizito akcentas numatytas sekmadienio vakarą, kai Emmanuelis Macronas ir Mohammedas bin Salmanas turėtų pasirodyti e. sporto pasaulio taurės uždarymo ceremonijoje Paryžiuje. Prancūzijos prezidentūra pabrėžia, kad tokio masto čempionato rengimas Prancūzijoje rodo šalies ambicijas pritraukti didžiuosius tarptautinius sporto renginius.

    Pirmadienį planuojama pasirašyti susitarimus, susijusius su sveikatos apsauga, transportu ir energetika. Eliziejaus rūmai nurodo, kad pokalbiuose taip pat bus aptariami platesni ekonominiai ir strateginiai klausimai, įskaitant energetiką, aviacijos ir kosmoso pramonę bei gynybą.

    Pirmasis strateginės partnerystės posėdis

    Vizito metu pirmą kartą turi susirinkti Prancūzijos ir Saudo Arabijos strateginės partnerystės taryba, kuriai kartu pirmininkaus abu lyderiai. Prancūzijos prezidentūra šį formatą pristato kaip bandymą suteikti dvišaliams santykiams nuoseklesnę politinę ir ekonominę kryptį.

    Vienas pagrindinių politinių blokų bus regiono saugumas: Prancūzija siekia glaudesnės koordinacijos su Persijos įlankos partneriais, kai Artimuosiuose Rytuose įtampa išlieka aukšta. Paryžius tradiciškai deklaruoja interesą mažinti eskalacijos riziką ir palaikyti diplomatinius sprendimus.

    Žmogaus teisių šešėlis nepasišalina

    Vizitas neišvengiamai vyksta jautriame kontekste, nes Mohammedas bin Salmanas tarptautinėje arenoje ilgą laiką buvo vertinamas per 2018 metais nužudyto Saudo Arabijos žurnalisto ir disidento Jamalo Khashoggi bylą. Jungtinių Tautų atliktas tyrimas jo mirtį apibūdino kaip neteisminę egzekuciją, o JAV žvalgybos institucijos yra teigusios, kad operacijai galėjo būti pritarta aukščiausiu lygiu, nors Rijadas tai neigia.

    „Pamatysime, ar žmogaus teisių klausimas bus aptariamas taip pat rimtai, kaip ekonominiai ir saugumo interesai“, – sakė vienas Prancūzijos politikos apžvalgininkas, vertindamas vizito darbotvarkę.

    Energetika ir didieji renginiai

    Saudo Arabija pastaraisiais metais investuoja į pasaulinio matomumo projektus, siekdama diversifikuoti ekonomiką ir mažinti priklausomybę nuo naftos. Ši kryptis siejama ir su didžiųjų sporto bei kultūros renginių pritraukimu, o karalystė jau ruošiasi pasaulinei parodai 2030 metais ir 2034 metų futbolo pasaulio čempionatui.

    Tuo pat metu energetika išlieka kertinis dvišalių santykių veiksnys, ypač Europai ieškant patikimesnių tiekimo grandinių ir mažinant priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių. Dėl to Prancūzija, kaip ir kitos Vakarų valstybės, linkusi palaikyti pragmatišką dialogą su Rijadu, net jei politiniai ir vertybiniai klausimai kelia ginčų.

  • Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Lagarde ruošiasi naujam postui: gali perimti Pasaulio ekonomikos forumo vairą 2027-aisiais

    Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde gali būti svarstoma kaip kandidatė vadovauti Pasaulio ekonomikos forumui (WEF) nuo 2027 metų. Apie tai pranešė Šveicarijos dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.

    Leidinys nurodė, kad šią savaitę netoli Ženevos vykusiame WEF patikėtinių tarybos posėdyje Lagarde buvo įvardyta kaip tikėtina kandidatė perimti organizacijos prezidentės pareigas. Pasak publikacijos, ji padėkojo tarybos nariams už pasitikėjimą ir signalizavo, kad būtų pasirengusi imtis naujos atsakomybės.

    „Esu pasirengusi tarnauti“, – sakė Christine Lagarde.

    WEF vadovų kaitos klausimą, anot pranešimo, posėdyje aktyviai aptarė Singapūro prezidentas Tharmanas Shanmugaratnamas, pabrėžęs, kad sprendimas dėl įpėdinystės turėtų būti priimtas organizacijos viduje. Tai reikštų, kad prieš viešus pranešimus pirmiausia bus siekiama konsensuso tarp patikėtinių tarybos ir pagrindinių rėmėjų.

    Šiuo metu WEF veiklai bendrai pirmininkauja „BlackRock“ vadovas Larry Finkas ir farmacijos bendrovės „Roche“ vicepirmininkas André Hoffmannas. „Neue Zürcher Zeitung“ teigimu, galutinio sprendimo, kada tiksliai galėtų įvykti vadovų pasikeitimas, dar nėra, o artimiausiam Davoso susitikimui, numatytam sausį, tikėtina, toliau vadovautų dabartiniai pirmininkaujantys asmenys.

    Christine Lagarde Europos Centrinio Banko prezidente dirba nuo 2019 metų, o jos aštuonerių metų kadencija baigsis 2027 metų spalį. Dėl šios datos rinkoje ir politiniuose sluoksniuose jau kurį laiką sklando spėlionės, ar ji liks poste iki kadencijos pabaigos, ar pasirinks kitą tarptautinį vaidmenį.

    Papildomo dėmesio jos ateičiai suteikė ir ankstesni pasisakymai apie galimą įsitraukimą į Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos procesus, nors pati Lagarde yra sakiusi neketinanti kandidatuoti į prezidentes. Tokie signalai paprastai sustiprina diskusijas, nes ECB vadovo pareigoms taikomi itin aukšti nepriklausomumo ir politinio neutralumo standartai.

    WEF vadovo vaidmuo laikomas viena įtakingiausių tarptautinių platformų pozicijų, nes organizacija kasmet Davose suburia valstybių lyderius, centrinių bankų vadovus, tarptautinių organizacijų atstovus ir didžiųjų korporacijų vadovus. Pastaraisiais metais WEF darbotvarkėje ypač ryškios temos apie geopolitinės rizikos augimą, pasaulinės prekybos fragmentaciją, energetinį saugumą ir dirbtinio intelekto poveikį ekonomikai.

    Nei Europos Centrinis Bankas, nei Pasaulio ekonomikos forumas kol kas viešai nekomentavo šio pranešimo. Kol nėra oficialaus patvirtinimo, informacija vertinama kaip ankstyvas signalas apie galimą įpėdinystės scenarijų, kurį dar gali koreguoti tiek ECB vidaus procedūros, tiek WEF patikėtinių tarybos sprendimai.

  • „Kelių priežiūra“ įspėja: po audros keliuose dar tyko pavojai, viena atkarpa uždaryta

    Po Lietuvą pasiekusių stipraus vėjo gūsių ir intensyvių kritulių bendrovės „Kelių priežiūra“ komandos ir toliau dirba valstybinės reikšmės keliuose. Šalinami nuvirtę medžiai ir šakos, tvarkomi pažeisti kelio ženklai bei kita infrastruktūra, o nuo važiuojamosios dalies šalinamos susikaupusio vandens sankaupos.

    Įmonė praneša, kad krašto kelyje Nr. 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė, ties 3 kilometru, eismas yra uždarytas. Kelininkai šioje vietoje taiko būtinas priemones eismo saugumui užtikrinti, o apie situacijos pokyčius žada informuoti papildomai.

    Pasak kelininkų, po audrų didžiausią riziką vairuotojams kelia staiga atsirandančios kliūtys: nulūžusios šakos, ant kelio užvirtę medžiai, nuplauti akmenys ar žvyras, taip pat vandens susitelkimai žemumose. Tokiose vietose gali būti sunkiau laiku pastebėti pavojų, ypač prastesnio matomumo sąlygomis.

    „Kelių priežiūra“ primena, kad ir atslūgus krituliams kelių būklė gali greitai keistis, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo ir ypač atidžiai stebėti kelkraščius. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad sinoptikų duomenimis kai kuriuose rajonuose dar gali pasitaikyti stipresni vėjo gūsiai, galintys versti medžius ar laužyti šakas.

    Apie pavojingas kliūtis ar kelio pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pažymėti kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“ arba pateikti informaciją pranešimo forma bendrovės „Kelių priežiūra“ interneto svetainėje.

  • Po audros dalyje magistralių dingo šviesoforai: „Via Lietuva“ įspėja, kur pavojingiausia

    Po audros ir sutrikusio elektros tiekimo dalyje valstybinės reikšmės kelių neveikia 9 šviesoforai ir 19 kintamos informacijos ženklų. Kaip nurodo kelių infrastruktūrą valdanti bendrovė „Via Lietuva“, gedimai fiksuojami tiek magistralėse, tiek krašto keliuose.

    Iš viso valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 52 šviesoforai ir 338 kintamos informacijos ženklai, todėl gedimų apimtis vertinama kaip lokalizuota. Vis dėlto vairuotojams primenama, kad neveikiant šviesoforams sankryžose išauga avarijų rizika, ypač intensyvaus eismo ruožuose.

    Kur neveikia šviesoforai

    „Via Lietuva“ skelbia, kad šviesoforų darbas sutrikęs A6 kelyje 10–25 kilometre, ties Ramučiais, Karmėlava, Išorais ir Stašėnais. Taip pat gedimai fiksuojami kelyje A9 Radviliškyje, A11 kelyje netoli Šiaulių ir kelyje Nr. 140 ties Akademija Kauno rajone.

    Kintamos informacijos ženklai šiuo metu neveikia skirtinguose ruožuose magistralėse A1 ir A5. Šie ženklai įprastai naudojami perspėti apie avarijas, darbus kelyje, eismo ribojimus ar staiga pasikeitusias oro sąlygas, todėl jų sutrikimai gali paveikti vairuotojų informavimą realiu laiku.

    Remontas gali užtrukti

    „Informaciją dėl eismo reguliavimo valstybinės reikšmės infrastruktūros gedimų nedelsiant perdavėme rangovams. Kažkur užteks perkrauti įrenginius, palaukti elektros tiekimo atnaujinimo, kitur prireiks ir didesnio remonto, todėl visiškas sutrikusių įrenginių veiklos atkūrimas gali užtrukti“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Pasak jo, atskiruose taškuose vertinama ir policijos pagalbos poreikio galimybė, jei šviesoforinėse sankryžose reikėtų papildomo eismo reguliavimo. Praktikoje tai taikoma tuomet, kai dėl sutrikimų susidaro spūstys arba padidėja konfliktinių situacijų tikimybė.

    Keliuose šalinami audros padariniai

    Bendrovė „Kelių priežiūra“ informuoja, kad keliuose ir toliau šalinami išvirtę medžiai, šakos bei kitos kliūtys šalikelėse ir grioviuose. Dėl saugumo priemonių viename ruože eismas laikinai uždarytas.

    Šiuo metu eismas uždarytas krašto kelyje Nr. 2114 Užventis–Žaduvėnai–Luokė ties 3 kilometru. Kelininkai nurodo ėmęsi būtinųjų veiksmų eismo saugumui užtikrinti, o apie tolesnę situaciją žada informuoti papildomai.

    Audra padarė žalos ir remonto ruožuose bei statybvietėse: kai kur apgadinti atitvarai, išvartyti eismo nukreipimo įrenginiai. Šiuose ruožuose padarinius šalina statybvietėse dirbantys rangovai, tačiau vairuotojams rekomenduojama ypač atidžiai laikytis laikinųjų ženklų.

    Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, laikytis Kelių eismo taisyklių, būti pasirengusiems netikėtoms kliūtims ir atidžiai vertinti pirmumo situacijas sankryžose, kur neveikia šviesoforai. Pastebėjus pavojingą kliūtį ar pažaidas valstybinės reikšmės keliuose, gyventojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001.

    „Via Lietuva“ primena, kad įmonė yra atsakinga už kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą, prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Taip pat jos atsakomybės lauke yra daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų ir tunelių bei daugiau nei 2 000 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.