CP v2

Blog

  • Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pateiktą atsakomąjį pasiūlymą dėl taikos plano, pavadindamas jį visiškai nepriimtinu. Rinkos tai sureagavo jautriai: išaugus geopolitinei įtampai, pradėjo brangti nafta, o investuotojai vėl ėmė vertinti galimą energijos tiekimo sutrikimų riziką.

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai veikia kainas per Hormūzo sąsiaurio faktorių, kuriuo juda reikšminga pasaulio naftos srautų dalis. Dėl to net ir be tiesioginių tiekimo sutrikimų užtenka aštresnių pareiškimų ar derybų žlugimo signalų, kad kainodara įskaičiuotų papildomą rizikos premiją.

    Rekordai biržose ir „Alphabet“ šuolis

    Tuo pat metu JAV akcijų rinka išlieka stipri: S&P 500 ir „Nasdaq Composite“ fiksavo rekordinius lygius, o ateities sandoriai savaitės pradžioje buvo beveik nepakitę. Vienu ryškiausių pastarojo laikotarpio simbolių tapo „Alphabet“, per 12 mėnesių pabrangusi daugiau nei 160 proc.

    Investuotojai „Alphabet“ vis dažniau vertina kaip vieną svarbiausių DI laimėtojų, nes bendrovė valdo didelę technologinio ciklo dalį – nuo duomenų ir infrastruktūros iki produktų, kuriuose DI diegiamas masiškai. Tokia integracija rinkoje laikoma pranašumu, ypač kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir talentų tik intensyvėja.

    „Nvidia“ investicijos ir lustų rotacija

    Technologijų sektoriuje matyti ir kita tendencija: dalis investuotojų laikinai perkelia dėmesį nuo lyderių į kitus lustų gamintojus. Pastaruoju metu tai padėjo kilti kai kurioms kitoms puslaidininkių bendrovėms, o „Nvidia“ dinamika tapo mažiau vienkryptė nei ankstesniais laikotarpiais.

    Vis dėlto „Nvidia“ išlieka agresyvi DI ekosistemos investuotoja – šiemet ji jau yra atlikusi akcijų investicijų už daugiau nei 35 milijardus eurų. Toks kapitalo paskirstymas rodo siekį išlaikyti įtaką platesnėje grandinėje – nuo modelių kūrėjų iki infrastruktūros ir programinės įrangos.

    „Youtube“ kūrėjų konsultantai ir „Target“ planas šeimoms

    Skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje ryškėja profesionalizacijos banga: „Youtube“ kūrėjai vis dažniau samdo konsultantus, kurie padeda optimizuoti turinį, auditorijos augimą ir pajamas. Už tokias paslaugas mokami tūkstančiai eurų per mėnesį, o pagrindinis tikslas – geriau perprasti platformos rekomendacijų logiką ir žiūrovų elgseną.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Target“ siekia susigrąžinti šeimas, stiprindama kūdikių prekių segmentą ir įrengdama specialias kūdikių prekių zonas dalyje parduotuvių. Tokia strategija remiasi paprasta logika: šeimos su mažais vaikais į parduotuves užsuka dažniau ir vidutiniškai išleidžia daugiau, todėl šis pirkėjas tampa vienu svarbiausių kovojant dėl apyvartos augimo.

    Galiausiai investuotojų dėmesį išlaiko ir vartotojų įsiskolinimo tema, ypač automobilių rinkoje. Finansų sektoriaus atstovai pastebi, kad nors mėnesinės įmokos per kelerius metus ūgtelėjo, jas amortizavo augusios pajamos, todėl įmokų ir pajamų santykis išliko panašus, o vartotojų elgsena – atsargesnė nei anksčiau.

  • Analitikas šokiruoja prognoze: „Nasdaq“ per metus iki 30 000 – DI akcijų ralis tik prasideda?

    Analitikas šokiruoja prognoze: „Nasdaq“ per metus iki 30 000 – DI akcijų ralis tik prasideda?

    JAV technologijų biržos indeksas „Nasdaq Composite“ per artimiausius 12 mėnesių gali pakilti iki 30 000 punktų, teigia „Wedbush Securities“ analitikas Danas Ivesas. Toks lygis reikštų ryškų šuolį nuo pastaruoju metu fiksuotų reikšmių, o pagrindiniu varikliu įvardijamas DI infrastruktūros bumas.

    Analitiko vertinimu, šių metų technologijų bendrovių rezultatų sezonas sustiprino investuotojų pasitikėjimą, kad DI diegimas pereina į praktinį, kapitalui imlų etapą. Daugiausia dėmesio skiriama lustams, atminčiai, duomenų centrams, debesijos paslaugoms ir energijos poreikiams, kurie auga plečiant skaičiavimo pajėgumus.

    Kas stumia rinką aukštyn

    Pastaraisiais mėnesiais itin išsiskyrė puslaidininkių sektorius: kilo ne tik atskirų gamintojų akcijos, bet ir platesni sektoriaus indeksai. Rinkos dalyviai tai sieja su investicijomis į grafikos procesorius, aukštos spartos atmintį ir tinklo įrangą, reikalingą DI modeliams mokyti ir paleisti.

    D. Ivesas pabrėžia, kad DI rinka nėra vien tik lustų istorija: augimo grandinėje atsiranda daugiau laimėtojų – nuo kibernetinio saugumo iki programinės įrangos ir infrastruktūros tiekėjų. Todėl, anot jo, investuotojai vis dažniau žiūri į platesnį spektrą bendrovių, o ne į vieną subsektorių.

    Įspėjimai dėl burbulo

    Vis dėlto nuomonės rinkoje išsiskiria. Investuotojas Michaelas Burry, išgarsėjęs įžvalgomis prieš 2008 metų krizę, viešai perspėjo, kad rinkos susižavėjimas DI gali pradėti priminti vėlyvąją 1999–2000 metų dotkomų burbulo stadiją.

    „Akcijos kyla ne dėl darbo rinkos ar vartotojų nuotaikų, o todėl, kad jos kilo ir vakar – pagal dviejų raidžių tezę, kurią visi mano suprantantys“, – teigė M. Burry.

    Kiti rinkos veteranai taip pat pripažįsta DI varomą augimą, tačiau akcentuoja riziką. Pavyzdžiui, investuotojas Paulas Tudor Jonesas yra nurodęs, kad bulių rinka gali tęstis dar metus ar dvejus, bet kartu neatmetė staigių, įspūdingų vertinimų korekcijų.

    Ką tai reiškia investuotojams

    DI investicijų ciklas vis labiau tampa priklausomas nuo realių pinigų srautų ir kapitalo išlaidų planų, todėl rinkoje daug dėmesio skiriama bendrovių prognozėms bei duomenų centrų plėtrai. Kartu didėja jautrumas palūkanų normoms, nes brangesnis finansavimas paprastai spaudžia sparčiai augančių įmonių vertinimus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didelės prognozės, tokios kaip „Nasdaq“ 30 000, paprastai remiasi prielaida, jog DI paklausa išliks stipri, o įmonės toliau rodys tvirtą pelningumą. Tačiau jei lūkesčiai prasilenks su rezultatais, korekcijos rizika išlieka, ypač sektoriuose, kur vertinimai jau pakilę.

  • DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    DI lustų gamintoja „Cerebras“ kelia IPO kartelę: siekia iki 4,4 mlrd. eurų ir 44,6 mlrd. vertės

    Dirbtinio intelekto lustų kūrėja „Cerebras Systems“ pakėlė planuojamo pirminio viešo akcijų siūlymo kainos intervalą. Naujausiuose dokumentuose nurodoma, kad bendrovė siekia parduoti akcijas po 150–160 JAV dolerių, kai prieš savaitę buvo kalbama apie 115–125 JAV dolerių ribas.

    Perskaičiavus į eurus, aukščiausioje naujo intervalo dalyje „Cerebras“ per IPO galėtų pritraukti iki maždaug 4,4 mlrd. eurų. Pagal visiškai išskaidytą vertinimą bendrovės kapitalizacija galėtų siekti iki maždaug 44,6 mlrd. eurų.

    Toks vertinimo šuolis išsiskiria ir tuo, kad dar šių metų vasarį „Cerebras“ skelbė apie maždaug 21,1 mlrd. eurų vertę, įvardytą po finansavimo etapo. Rinkos nuotaikas DI sektoriuje toliau kaitina paklausa skaičiavimo ištekliams, reikalingiems generatyviniams modeliams mokyti ir vykdyti.

    Konkurencija dėl skaičiavimo galios

    DI modelius treniruojančių įmonių pasaulyje industrijos standartu ilgą laiką buvo laikomos „Nvidia“ vaizdo plokštės ir jų GPU architektūra. „Cerebras“ teigia, kad jos lustai tam tikrais scenarijais gali užtikrinti didesnį greitį ir mažesnes sąnaudas nei tradiciniai GPU sprendimai.

    Prie bendrovės dėmesio prisideda ir komerciniai susitarimai. „Cerebras“ yra skelbusi gavusi „OpenAI“ įsipareigojimą, viršijantį 20 mlrd. JAV dolerių, o perskaičiavus tai sudaro daugiau nei 18,6 mlrd. eurų.

    Ne tik lustai, bet ir paslaugos

    „Cerebras“ vis labiau akcentuoja ne vien aparatinės įrangos pardavimą, bet ir nuosavų duomenų centrų infrastruktūrą bei debesijos paslaugas klientams. Toks modelis reiškia tiesioginę konkurenciją su debesijos infrastruktūros tiekėjais.

    Kovo mėnesį „Amazon Web Services“ paskelbė susitarimą, pagal kurį „Cerebras“ lustai bus diegiami AWS duomenų centruose. Tai svarbus signalas rinkai, nes bendrovė tampa ne tik alternatyviu lustų tiekėju, bet ir partneriu didžiausiems debesijos žaidėjams.

    Dėmesys sustiprėjo ir teisme

    Pastaruoju metu „Cerebras“ pavadinimas nuskambėjo ir su Elono Musko byla prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną siejamame teismo procese. Teisme „OpenAI“ vienas vadovų Gregas Brockmanas kalbėjo, kad planuoti „Cerebras“ lustai buvo laikomi reikalinga skaičiavimo baze, o taip pat buvo svarstytas ir bendrovių susijungimo variantas.

    Nasdaq birža tikisi, kad „Cerebras“ IPO įvyks gegužės 14 dieną. Investuotojams tai gali tapti vienu ryškiausių šių metų technologijų įvykių, atspindinčių, kiek brangiai rinkoje vertinamas DI skaičiavimo pajėgumas.

  • „Micron“ akcijos vėl šauna į viršų: rinkai stringant, atminties lustų bumas atrodo nesustabdomas

    „Micron“ akcijos vėl šauna į viršų: rinkai stringant, atminties lustų bumas atrodo nesustabdomas

    JAV atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ pastarosiomis savaitėmis išsiskyrė iš bendro rinkos fono: akcijos kilo net ir tada, kai platesni indeksai judėjo vangiai. Investuotojų dėmesį kursto įsitikinimas, kad DI plėtra ir atminties komponentų trūkumas gali tęsti sektoriaus ralį.

    Prekybos sesijos metu „Micron“ vertybiniai popieriai šoko maždaug 9 proc., nors „S&P 500“ iš esmės stovėjo vietoje. Kartu brango ir dalis kitų lustų gamintojų, o rinkos nuotaikas slėgė brangstanti energija bei geopolitinės įtampos rizika.

    Per 15 pastarųjų prekybos sesijų „Micron“ kilo 11 kartų, o nuo kovo pabaigos akcijos vertė buvo daugiau nei padvigubėjusi. Tokį judėjimą rinkoje dažnai lydį lūkesčiai, kad pelno maržos gerės greičiau nei bendra ekonomika, nes klientai skuba užsitikrinti tiekimą.

    DI bumas ir atminties trūkumas

    Pagrindinis argumentas, kodėl atminties lustų paklausa gali išlikti ypač didelė, siejamas su DI infrastruktūra. Duomenų centrams, kurie diegia DI greitintuvus ir aptarnauja DI užklausas, reikia ne tik galingų procesorių, bet ir didelių atminties bei spartaus duomenų perdavimo pajėgumų.

    Analitikai pabrėžia, kad jei DI diegimas vyks greičiau nei prognozuota, naudos gali gauti ne vien skaičiavimo lustų gamintojai, bet ir atminties, logikos bei tinklų įrangos tiekėjai. Tokiu atveju papildoma paklausa gali padidinti pajėgumų užimtumą ir sustiprinti kainodarą.

    „Staigiai auganti DI greitintuvų ir DI užklausų infrastruktūros paklausa gali reikšmingai padidinti puslaidininkių bendrovių pajamas. Jei įsisavinimas pranoks prognozes, atminties ir kitų lustų gamintojai gali matyti netikėtai didelius pelnus“, – rašė „Seaport Research Partners“ analitikas Jay Goldbergas.

    Kalbos apie superciklą

    Rinkoje vis dažniau skamba terminas superciklas, kai paklausos augimas ir ribota pasiūla kelis metus iš eilės palaiko aukštas kainas bei investicijų bangą. Atminties segmente tai ypač jautru, nes gamybos plėtra reikalauja didžiulių investicijų, o nauji pajėgumai atsiranda ne iš karto.

    Dalies analitikų vertinimu, šis ciklas gali tęstis ilgiau nei vienerius metus, nes įmonės svarsto ilgalaikius susitarimus su klientais dėl pajėgumų ir tiekimo. Tuo pat metu technologijų bendrovės viešai pripažįsta, kad trūkumai tiekimo grandinėse didina sąnaudas ir verčia aktyviau planuoti atsargas.

    Didėja ir optimizmas dėl pelningumo: prognozėse minimos itin aukštos bendrosios maržos 2026 metais, o tai investuotojams tampa papildomu argumentu, kodėl sektorius gali atsiskirti nuo platesnės rinkos dinamikos. Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad puslaidininkių ciklai istoriškai būna nepastovūs, o kainų šuolius gali pakeisti greitesnė pasiūlos plėtra.

    Ralis apima ir Aziją

    Atminties lustų bumas matomas ne tik JAV. Pietų Korėjos gamintojai, kurie sudaro reikšmingą pasaulinės atminties komponentų gamybos dalį, taip pat fiksavo ryškius akcijų šuolius, o sektoriaus nuotaikas palaiko lūkesčiai dėl HBM tipo atminties paklausos DI sistemoms.

    Įkarštį kursto ir mažmeniniai investuotojai: „Micron“ buvo įvardijama tarp socialiniuose tinkluose labiausiai aptariamų bendrovių. Tokiose situacijose kainų judėjimas dažnai tampa staigesnis, nes prie fundamentinių lūkesčių prisideda trumpalaikės prekybos impulsas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiais ketvirčiais rinkai svarbiausia bus du dalykai: ar atminties kainų kilimas išliks tvarus ir ar didieji klientai nepersvarstys užsakymų, jei ekonomikos augimas lėtėtų. Būtent šie signalai lems, ar dabartinis ralis iš tiesų virs ilgesniu superciklu.

  • DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    DI darbo neatima, bet atleidimai tęsiasi: Baltųjų rūmų patarėjo žinutė kelia klausimų

    Baltųjų rūmų Nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Kevinas Hassettas pareiškė, kad šiuo metu duomenys nerodo, jog dirbtinis intelektas tiesiogiai atimtų žmonėms darbo vietas. Vis dėlto jis pripažino, kad administracija vertina DI poveikį ateityje ir tam yra suburta speciali darbo grupė.

    Tokie komentarai nuskambėjo technologijų sektoriui tęsiant atleidimų bangą. Pastaraisiais mėnesiais kelios didžiosios bendrovės viešai siejo kaštų mažinimą ir komandos struktūros pokyčius su sparčiai diegiamomis automatizavimo priemonėmis.

    Atleidimai ir automatizavimas

    Tarp ryškiausių pavyzdžių minima „Block“, kuri pranešė apie beveik 4 000 darbuotojų atleidimą. Bendrovė akcentavo siekį veikti greičiau su mažesnėmis komandomis, daugiau užduočių automatizuojant DI įrankiais.

    „Pasirinkome keisti veikimo modelį, nes matome galimybę judėti greičiau su mažesnėmis, itin talentingomis komandomis, pasitelkiant DI automatizuoti daugiau darbo“, – teigė „Block“ finansų vadovė Amrita Ahuja.

    „Atlassian“ taip pat skelbė apie darbo vietų mažinimą, aiškindama tai noru perskirstyti išteklius tolesnėms investicijoms į DI ir verslo klientų plėtrą. Panašių sprendimų ėmėsi ir kitos technologijų bei skaitmeninių paslaugų įmonės.

    Kodėl skaičiai ne visada matomi iš karto?

    Hassettas pabrėžė, kad nacionalinė užimtumo statistika dažnai fiksuoja bendras tendencijas, tačiau ne visada iškart parodo, kiek konkrečių pareigybių pakeičiama automatizavimu. DI įtaka gali pasireikšti netiesiogiai, kai tos pačios apimties darbą atlieka mažesnė komanda arba kai naujų žmonių tiesiog nebesamdoma.

    Darbo rinkos analitikai išskiria ir kitą niuansą: technologijų įmonės po spartaus samdymo laikotarpio dažnai koreguoja planus dėl finansavimo kainos, pelningumo tikslų ir investuotojų spaudimo. Tokiu atveju DI tampa ne vien priežastimi, o priemone paspartinti jau planuotą kaštų mažinimą.

    Ką reiškia darbuotojams ir įmonėms?

    Pasak Hassett’o, įmonės, kurios greičiau įsidiegia DI sprendimus, neretai pasiekia spartesnį pajamų augimą ir ilgainiui gali auginti užimtumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu produktyvumo šuolis dažnai reiškia mažesnį poreikį rutininėms funkcijoms, ypač administravimo, klientų aptarnavimo ir dalyje programavimo užduočių.

    Praktikoje vis dažniau kalbama apie agentinius DI sprendimus, kurie ne tik generuoja tekstą ar kodą, bet ir vykdo užduotis grandinėmis, integruodami skirtingus procesus. Įmonėms tai leidžia greičiau diegti pokyčius, o darbuotojams kelia aiškų poreikį persikvalifikuoti ir stiprinti skaitmeninius įgūdžius.

  • Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    Trumpo kelionė į Kiniją: į delegaciją kviečia „Tesla“, „Apple“ ir „BlackRock“ vadovus

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę planuoja vizitą Kinijoje, o į delegaciją pakvietė dalį didžiausių JAV bendrovių vadovų. Tarp pakviestųjų minimi „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, „Apple“ vadovas Timas Cookas ir „BlackRock“ vadovas Larry Finkas.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, drauge į susitikimus su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu taip pat gali vykti „Blackstone“ vadovas Stephenas Schwarzmanas, „Citigroup“ vadovė Jane Fraser, „Goldman Sachs“ vadovas Davidas Solomonas, „Visa“ vadovas Ryanas McInerney bei kitų stambių bendrovių atstovai.

    Vienos iš pakviestų bendrovių, „Cisco“, atstovas patvirtino, kad įmonės vadovas Chuckas Robbinsas kvietimą gavo, tačiau dalyvauti negalės dėl suplanuoto įmonės rezultatų skelbimo. Galutinis dalyvių sąrašas viešai dar nebuvo oficialiai paskelbtas.

    Ko tikimasi iš derybų Pekine

    Trumpas yra užsiminęs, kad kelionės tikslas būtų pasiekti verslo sandorių ir pirkimo susitarimų su Pekinu. Tokie vizitai dažnai tampa platforma atnaujinti dialogą dėl muitų, investicijų sąlygų ir prieigos prie rinkos, ypač kai įtampa tarp šalių didėja.

    Numatoma, kad darbotvarkėje bus prekyba, eksporto kontrolė, dirbtinis intelektas, Taivano klausimas ir kiti saugumo politikos klausimai. Pastaraisiais metais Vašingtonas griežtino pažangių lustų ir jų gamybos įrangos eksporto ribojimus, o tai tiesiogiai veikia tiek JAV technologijų grandines, tiek Kinijos siekį sparčiau vystyti aukštąsias technologijas.

    Kodėl tai svarbu didžiausioms JAV bendrovėms

    Daugelis JAV technologijų, finansų ir pramonės milžinių Kinijoje turi reikšmingų pardavimų, tiekimo ar gamybos interesų, todėl politinis dialogas gali turėti tiesioginę įtaką jų veiklos prognozėms. Dėl prekybos apribojimų ir geopolitinių rizikų vis dažniau kalbama apie tiekimo grandinių diversifikavimą, gamybos perkėlimą į kitas Azijos šalis ar investicijų atsargumą Kinijos rinkoje.

    Akį traukia ir tai, kad tarp minimų dalyvių neminimas „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas. Pastaruoju metu „Nvidia“ atsidūrė eksporto kontrolės diskusijų centre, nes ribojimai pažangioms skaičiavimo sistemoms daro įtaką bendrovės galimybėms tiekti dalį produktų Kinijos klientams.

    „Manau, kad labai svarbu matyti įsitraukimą tarp dviejų ekonominių supervalstybių“, – sakė Jane Fraser.

    Šis vizitas gali tapti lakmuso popierėliu, ar Vašingtonas ir Pekinas artimiausiu metu ieškos praktinių kompromisų, ar toliau stiprins tarpusavio ribojimus. Verslo bendruomenė paprastai tikisi aiškesnių taisyklių, nuspėjamumo ir mažesnės politinės rizikos, nes tai tiesiogiai veikia investicijų planus ir pasaulinę prekybą.

  • „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ vadovė: DI diegimas versle pasiekė lūžio tašką – startuoja naujas padalinys

    „OpenAI“ pajamų vadovė Denise Dresser teigia, kad įmonių DI diegimas pasiekė lūžio tašką: technologija iš eksperimentų fazės pereina į realius, kasdienius procesus. Pasak jos, vis daugiau organizacijų ieško ne pavienių įrankių, o sprendimų, kurie greitai duotų apčiuopiamą grąžą.

    Šį pokytį „OpenAI“ sieja su naujo padalinio „Deployment Company“ startu. Jo tikslas – padėti įmonėms greičiau diegti pažangius DI modelius sudėtinguose procesuose, kur reikia ne tik programinės įrangos, bet ir praktinio pertvarkymo, duomenų parengimo bei darbuotojų įsitraukimo.

    Kas yra „Deployment Company“

    „OpenAI“ pranešė, kad naujasis padalinys veiks kaip partnerystė su 19 investicijų ir konsultavimo bendrovių, o kontrolę išlaikys pati „OpenAI“. Kartu paskelbta apie pritaikomojo DI konsultacijų įmonės „Tomoro“ įsigijimą.

    Įsigijimas, anot „OpenAI“, atneš apie 150 inžinierių, kurie specializuojasi diegiant pažangius DI sprendimus klientų aplinkoje. Tokie specialistai dažnai dirba tiesiogiai su komandomis, kad DI būtų pritaikytas konkrečioms darbo eigoms, o ne liktų demonstracija ar prototipas.

    „Pagalvokite apie sudėtingas darbo eigas ir tai, kaip iš tikrųjų kuriamas produktas bei paslauga – ši struktūra leis tai daryti greitai ir mastu“, – sakė Denise Dresser.

    Kodėl įmonės skuba diegti DI

    Pastaraisiais metais įmonės vis aktyviau perkelia DI į klientų aptarnavimą, vidinę paiešką, dokumentų apdorojimą, programavimo pagalbą, rizikų kontrolę ir procesų automatizavimą. Tačiau praktikoje dažniausiai stringama dėl duomenų kokybės, integracijų su senomis sistemomis ir saugumo reikalavimų.

    Dėl to auga poreikis vadinamiesiems į klientą orientuotiems diegimo inžinieriams, kurie gali dirbti greta verslo komandų ir sujungti modelius su realiais procesais. Tokia kryptis rodo, kad DI rinka bręsta: laimi ne vien tas, kas turi geriausią modelį, bet ir tas, kas geba jį greitai pritaikyti.

    Konkurencija ir pajamų kryptis

    D. Dresser komentarai skamba įsibėgėjant kovai dėl didžiųjų įmonių klientų, kur aktyviai konkuruoja ir kiti DI kūrėjai. „OpenAI“ taip pat plečia infrastruktūros pasirinkimus ir bendradarbiavimą su debesijos paslaugų teikėjais, siekdama būti arčiau įmonių naudojamų platformų.

    „OpenAI“ skelbė, kad įmonių segmentas sudaro daugiau nei 40 proc. pajamų ir tikimasi, jog iki 2026 metų pabaigos jis pasieks panašų lygį kaip vartotojų kryptis. Tai signalizuoja, kad artimiausiu metu DI pardavimų ir diegimų centras vis labiau persikels į įmonių procesus, kur sprendimų vertė matuojama našumu, kaštų mažinimu ir greitesniu sprendimų priėmimu.

  • „Google“ atskleidė: programišiai su DI ruošė masinį nulinių spragų puolimą – kas sustabdė?

    „Google“ atskleidė: programišiai su DI ruošė masinį nulinių spragų puolimą – kas sustabdė?

    „Google“ grėsmių žvalgybos komanda pranešė aptikusi ir, tikėtina, užkirtusi kelią bandymui pasitelkti dirbtinį intelektą masinei programinės įrangos spragų eksploatacijai. Pasak bendrovės, buvo fiksuotas planas automatizuoti pažeidžiamumų paiešką ir panaudojimą prieš daugybę taikinių.

    Ataskaitoje teigiama, kad tyrėjai turi didelį pasitikėjimą, jog užfiksuota DI modelio panauda ieškant ir išnaudojant nulinės dienos spragą. Tokios spragos yra ypač pavojingos, nes apie jas iki atakos dažnai nežino nei programinės įrangos kūrėjai, nei naudotojai.

    Kaip galėjo veikti schema

    „Google“ nurodė, kad spraga esą galėjo sudaryti sąlygas apeiti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą. Praktikoje tai reikštų, kad net turint įjungtą papildomą apsaugą paskyros ar sistemos galėtų būti perimamos lengviau, jei užpuolikai randa būdą manipuliuoti prisijungimo procesu.

    „Nusikalstamas veikėjas planavo tai panaudoti masinės eksploatacijos įvykyje, tačiau mūsų išankstinis aptikimas galėjo sutrukdyti šiam planui“, – rašoma „Google“ įraše.

    Bendrovė taip pat pažymėjo, kad, jos vertinimu, šiuo atveju nebuvo panaudotas „Google“ kuriamas „Gemini“ modelis. Vis dėlto pabrėžiama platesnė tendencija: užpuolikai aktyviai bando pritaikyti įvairius prieinamus DI įrankius pažeidžiamumų paieškai, įsilaužimų planavimui ir kenkėjiškų programų kūrimui.

    Kodėl tai svarbu verslui ir institucijoms

    Masinės eksploatacijos scenarijus pavojingas tuo, kad atakos gali būti vykdomos itin greitai ir plačiai, o taikiniais tampa ne tik įmonės, bet ir viešojo sektoriaus organizacijos. Kuo daugiau infrastruktūros priklauso nuo skaitmeninių paslaugų, tuo didesnė rizika, kad vienas pažeidžiamumas gali sukelti grandininį poveikį.

    Ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie automatizuotą pažeidžiamumų paiešką, kai DI padeda greičiau analizuoti programų kodą, konfigūracijas ir viešai prieinamus komponentus. Tai nereiškia, kad DI pats savaime garantuoja sėkmingą įsilaužimą, tačiau gali sumažinti laiką nuo spragos aptikimo iki jos išnaudojimo.

    Ką turėtų daryti naudotojai

    Nors „Google“ neatskleidė nei konkrečios spragos detalių, nei grupuotės pavadinimo, tokie pranešimai primena bazines kibernetinės higienos taisykles. Organizacijoms svarbiausia laiku diegti saugumo atnaujinimus, turėti aiškią pažeidžiamumų valdymo tvarką ir stebėti neįprastą prisijungimų bei prieigų elgseną.

    Gyventojams rekomenduojama naudoti unikalius slaptažodžius, įjungti dviejų veiksnių tapatybės patvirtinimą ir saugoti atkūrimo kodus. Taip pat verta kritiškai vertinti netikėtus prisijungimo patvirtinimo prašymus ir pranešimus, nes atakos vis dažniau derinamos su socialine inžinerija.

    DI panaudojimas kibernetinėse atakose nėra naujiena, tačiau atvejai, kai kalbama apie galimai planuotą masinį nulinės dienos spragų išnaudojimą, rodo didėjantį mastą. Dėl to tiek technologijų bendrovės, tiek saugumo komandos vis daugiau investuoja į ankstyvą aptikimą, žvalgybą ir automatizuotą gynybą.

  • Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Nadella stojo liudyti Musko byloje: teigia, kad dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ įspėjimų negavo

    Federaliniame teisme Oklande liudyti stojo „Microsoft“ vadovas Satya Nadella, kviečiamas byloje, kurią Elonas Muskas yra inicijavęs prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną ir kitus su įmone susijusius asmenis. Nadella teigė, kad Muskas jam niekada tiesiogiai neiškėlė abejonių dėl „Microsoft“ investicijų į „OpenAI“ ar galimų įsipareigojimų pažeidimų.

    Pasak Nadellos, nuo pat pradžių „Microsoft“ ir „OpenAI“ santykis turėjo aiškų komercinį pagrindą, todėl investicijos nebuvo suprantamos kaip labdara. Jis aiškino, kad ankstyvaisiais bendradarbiavimo metais „Microsoft“ suteikė reikšmingas nuolaidas skaičiavimo ištekliams, tikėdamasi technologinės ir rinkodaros grąžos.

    Kas yra Musko pretenzijų esmė

    Muskas, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, teisme siekia įrodyti, kad organizacija nutolo nuo pradinės ne pelno misijos ir esą buvo pertvarkyta taip, kad prioritetas atitektų komerciniams interesams. „Microsoft“ byloje minima kaip atsakovė, nes Muskas kaltina bendrovę prisidėjus prie tariamo ne pelno įsipareigojimų pažeidimo.

    Bylos kontekste daug dėmesio skiriama „Microsoft“ finansavimui: nuo 2019 metais pradėtos strateginės partnerystės investicijos nuosekliai augo, o „OpenAI“ produktai tapo vienu svarbiausių postūmių plačiau taikyti generatyvaus DI sprendimus. Muskui didžiausią nerimą, remiantis jo ankstesniais pareiškimais, kėlė investicijų mastas ir tai, kokią įtaką jis galėjo suteikti komerciniams tikslams.

    Pajamos ir įtampa tarp partnerių

    Teisme taip pat nuskambėjo informacija apie finansinę grąžą: per vaizdo įrašą parodytame „Microsoft“ vadovo liudijime buvo teigiama, kad iki 2025 metų kovo per partnerystę su „OpenAI“ pripažinta apie 8 800 000 000 eurų pajamų. Šis skaičius pabrėžia, kad bendradarbiavimas jau seniai peržengė vien technologinės paramos ribas ir tapo reikšminga verslo kryptimi.

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie trintį tarp „OpenAI“ ir „Microsoft“, nors abi pusės santykius įvardija kaip strategiškai svarbius. Pranešta, kad partnerystės sąlygos buvo atnaujintos taip, jog „OpenAI“ galėtų lanksčiau dirbti su skirtingais debesijos tiekėjais, o pajamų pasidalijimo mechanizmai būtų aiškiau apibrėžti.

    Altmano atleidimo epizodas ir valdymo klausimai

    Nadella teisme kalbėjo ir apie 2023 metų lapkritį įvykusį trumpalaikį Altmano nušalinimą, kai „OpenAI“ valdyba pareiškė, kad jis esą ne visada atvirai bendravo su valdyba. „Microsoft“ vadovas sakė buvęs nustebęs tokiu sprendimu ir siekęs suprasti, kas konkrečiai slypėjo už formuluočių, kurios, jo vertinimu, nebuvo pakankamai paaiškinančios situacijos.

    „Man neužteko bendro paaiškinimo, nes tai buvo įmonės, į kurią esame investavę ir su kuria glaudžiai dirbame, vadovas“, – sakė S. Nadella.

    Jis pabrėžė, kad nebuvo reikalavęs valdybos grąžinti Altmaną į pareigas, o jo prioritetas buvo užtikrinti tęstinumą „Microsoft“ klientams. Tuo pat metu teismo posėdžiuose aptariamas ir platesnis klausimas, kaip valdoma greitai auganti DI ekosistema, kai ne pelno misija persipina su didelio masto investicijomis, komerciniais produktais ir geopolitinėmis technologijų varžybomis.

    Byloje numatyti ir kitų svarbių liudytojų parodymai, tarp jų – S. Altmano, o taip pat buvusių ar esamų „OpenAI“ valdymo struktūrose dalyvavusių asmenų. Teismo procesas gali turėti reikšmingų pasekmių ne tik „OpenAI“ struktūrai, bet ir visos generatyvaus DI rinkos investicijų modeliams bei partnerystėms.

  • „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ įjungė naują greičio režimą: siuntas dešimtyse JAV miestų žada pristatyti per 30 min.

    „Amazon“ plečia itin greito pristatymo paslaugą „Amazon Now“ ir skelbia, kad dešimtyse JAV miestų dalį prekių pirkėjams gali atvežti per 30 minučių ar greičiau. Bendrovė šį žingsnį pristato kaip ambicingiausią bandymą dar labiau priartinti elektroninę prekybą prie momentinio poreikio.

    Paslauga, kuri anksčiau buvo testuota ribotame miestų skaičiuje, dabar plečiama į naujas teritorijas, įskaitant Ostiną, Denverį, Mineapolį ir Finiksą, taip pat į didesnes Sietlo, Filadelfijos, Dalaso ir Atlantos dalis. „Amazon“ teigia, kad iki metų pabaigos ją planuoja pasiūlyti dešimtims milijonų klientų, palyginti su dabartiniais keliais milijonais.

    Kas stumia rinką į minutėmis matuojamą pristatymą

    Pastaraisiais metais e. prekyboje įsitvirtino logika, kad greitis tiesiogiai kelia pardavimus: kuo greičiau prekė pasiekia pirkėją, tuo rečiau jis renkasi fizinę parduotuvę. Dėl to „Amazon“ spaudžia ir greitojo pristatymo platformas, ir tradicinius mažmenininkus, kurie vis agresyviau investuoja į pristatymą tą pačią dieną.

    Konkurencinis fonas taip pat aštrėja: „Walmart“ viešai akcentuoja galintis didžiajai daliai JAV namų ūkių pristatyti prekes per kelias valandas. Tuo pat metu tokie žaidėjai kaip „DoorDash“, „Uber Eats“ ar „Instacart“ kuria įprotį, kad kasdienės prekės gali atvykti beveik taip pat greitai kaip maistas.

    Kaip veikia „Amazon Now“

    Itin greitam pristatymui „Amazon“ remiasi mažesniais, arčiau pirkėjų įrengtais mikroįvykdymo centrais, dažnai vadinamais tamsiosiomis parduotuvėmis. Tokios lokacijos paprastai yra kelis kartus mažesnės nei įprasti „Amazon“ sandėliai ir gali laikyti tūkstančius skirtingų prekių, kad užsakymas būtų sukomplektuotas per trumpą laiką.

    Paskutinę mylią daugeliu atvejų užtikrina „Amazon“ „Flex“ vairuotojai, pristatantys siuntas savo automobiliais. Bendrovė yra užsiminusi, kad skirtingose vietovėse gali būti ieškoma ir kitų transporto sprendimų, o kai kuriuose miestuose į pristatymo tinklą jau buvo integruojami krovininiai elektriniai dviračiai.

    „Norime suteikti klientams pasirinkimą itin greitai gauti tai, ko jiems reikia ar ko jie nori čia ir dabar“, – sakė „Amazon“ pasaulinių operacijų vadovas Uditas Madanas.

    Kiek tai kainuoja pirkėjui

    Pagal paskelbtą modelį „Prime“ nariams taikomas 3,99 JAV dolerio pristatymo mokestis, o už užsakymus iki 15 JAV dolerių papildomai pridedami 1,99 JAV dolerio. Klientams be „Prime“ narystės pristatymas kainuoja 13,99 JAV dolerio, o mažiems užsakymams papildomai taikomi 3,99 JAV dolerio.

    Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, „Prime“ nariams pristatymas sudaro apie 3,7 euro, o mažiems užsakymams papildomas mokestis siekia apie 1,9 euro. Neturintiems „Prime“ pristatymas siekia apie 13 eurų, o papildomas mokestis mažiems užsakymams būtų apie 3,7 euro.

    Analitikai rinkoje tokias kainodaros schemas dažnai vertina kaip bandymą subalansuoti paslaugos patrauklumą ir brangiausią grandį, kurią sudaro paskutinės mylios logistika. Įmonėms kuo greitesnis pristatymas reiškia daugiau kurjerių, tankesnį sandėlių tinklą ir sudėtingesnį prekių prognozavimą, todėl pelningumas priklauso nuo užsakymų krepšelio dydžio ir klientų lojalumo.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy akcininkams yra pabrėžęs, kad investicijos į greitą pristatymą atsiperka didesniu pirkėjų konversijos rodikliu ir dažnesniu sugrįžimu į platformą. Praktikoje tai reiškia, kad pristatymo greitis tampa nebe privalumu, o vienu iš pagrindinių pasirinkimo kriterijų, ypač perkant kasdienes prekes.

    „Amazon“ jau anksčiau JAV testavo ir valandos ar kelių valandų pristatymo laikus, o dar ilgiau vysto dronų pristatymo kryptį, kuri turėtų sutrumpinti kelią iki pirkėjo. Vis dėlto būtent mikroįvykdymo centrai ir tankus kurjerių tinklas kol kas išlieka realiausias būdas pasiekti 30 minučių pažadą didesniam miestų skaičiui.