CP v2

Blog

  • Europos gaisrai atskleidė šiurpų pavojų: iš žemės kyla Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bombos

    Europos gaisrai atskleidė šiurpų pavojų: iš žemės kyla Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo bombos

    Vasarą Europą niokojantys miškų ir durpynų gaisrai išryškino dar vieną, mažiau matomą, bet potencialiai mirtiną riziką – įkaitusi žemė ir išdegę plotai vis dažniau atveria Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo laikų nesprogusią amuniciją.

    Ugniagesiai kai kuriose vietovėse susidūrė su papildomu pavojumi, kai gaisrų zonoje pasigirsdavo pavieniai sprogimai, o darbai turėdavo būti derinami su išminuotojais. Pranešimų apie tokius atvejus sulaukta Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

    Karų palikimas vėl tampa aktyvus

    Ekspertai pabrėžia, kad karų palikimas daugelį dešimtmečių buvo palyginti stabilus, tačiau klimato sąlygoms keičiantis situacija kinta. Ilgalaikės sausros, karščio bangos ir intensyvūs gaisrai ardo dirvožemį, mažina jo drėgmę ir gali pakeisti seniai užkastų sprogmenų būklę.

    „Klimato kaita dabar daro tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – išjudina ir vėl suaktyvina tai, kas ilgai buvo stabilu“, – sakė Londono SOAS universiteto taikos ir konfliktų tyrėja Sarah Njeri.

    Gaisrų židiniuose – ir senos amunicijos radiniai

    Pranešta, kad netoli Bordo miesto pietvakarių Prancūzijoje vienas gaisras atvėrė, kaip manoma, Antrojo pasaulinio karo laikų amunicijos sankaupą. Belgijos rytinėje Lježo provincijoje vietos valdžia teigė, kad gelbėjimo tarnybos priverstos prisitaikyti prie situacijos, kai gaisrų teritorijose gali būti užkastų sprogmenų.

    Ypač daug dėmesio sulaukė Aukštųjų Fenių regionas, besidriekiantis per Belgijos ir Vokietijos pasienį, kur fiksuotas intensyvus gaisras. Ši teritorija istoriškai siejama su Ardenų mūšiu, vienu kruviniausių Antrojo pasaulinio karo etapų Vakarų Europoje.

    Sausros atidengia ir upių dugną

    Ne vien gaisrai, bet ir sausros Europoje primena apie karų pėdsakus: vandens lygiui smunkant, kai kuriose upėse ir jų pakrantėse randami kariniai objektai bei ginklai. Dėl menkesnio upių debito gali atsiverti anksčiau užneštos vietos, o radiniai tampa pasiekiami ir žmonėms, ir tarnyboms.

    „Karo palikimas dėl klimato kaitos vis išlenda į paviršių“, – sakė Arizonos universiteto tyrėja Christina Greene.

    Specialistai primena, kad nesprogusi amunicija išlieka pavojinga net praėjus šimtmečiui, o bandymai ją liesti ar perkelti gali baigtis tragedija. Aptikus įtartiną metalinį objektą gaisravietėje, laukuose ar upės pakrantėje rekomenduojama laikytis atstumo ir nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas.

  • Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Skubus Ispanijos sprendimas: į Seutą vežamos vakcinos po tuberkuliozės ir niežų atvejų

    Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija sušaukė skubų susitikimą su autonominių bendruomenių atstovais, siekdama užtikrinti vakcinų tiekimą Seutai. Sprendimas priimtas po to, kai tarp migrantų ir vietos tarnybų užfiksuoti užkrečiamųjų ligų atvejai bei išaugęs sveikatos priežiūros poreikis.

    Viešosios sveikatos komisijos posėdis vyks rugpjūčio 24 dieną nuotoliniu būdu, jame dalyvaus už visuomenės sveikatą atsakingi regionų ir miestų specialistai. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – vadinamasis solidarumo mechanizmas, kuris leistų greitai perskirstyti vakcinų atsargas ir pristatyti reikiamas dozes į Seutą.

    Kam skirtos planuojamos vakcinos

    Ministerija nurodo, kad prioritetas – skiepai, mažinantys greito protrūkio riziką gyvenant perpildytose ir laikinose apgyvendinimo vietose. Tarp svarstomų priemonių minimos vakcinos nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, taip pat apsauga nuo vėjaraupių, poliomielito, stabligės ir difterijos.

    Tokiose situacijose dažniausiai taikomas rizikos valdymo principas: pirmiausia stiprinamas imunitetas prieš infekcijas, kurios plinta oro lašeliniu būdu arba sukelia rimtas komplikacijas, o skiepijimas derinamas su testavimu ir izoliavimo priemonėmis. Tai ypač aktualu, kai dalis žmonių neturi patikimų skiepijimo dokumentų.

    Išaugęs krūvis ir nustatyti atvejai

    Per laikotarpį nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 14 dienos Seutoje registruota 5 801 medicininė konsultacija, siejama su migracijos krizės sukeltais iššūkiais. Papildomai Raudonojo Kryžiaus operacija Trampolín paplūdimyje suteikė daugiau nei 2 500 konsultacijų, o didžiausias vienos dienos krūvis pasiektas liepos 31 dieną, kai fiksuota 1 149 apsilankymai.

    Taip pat pranešta apie 18 nepilnamečių, kurių Mantoux mėginys buvo teigiamas, ir du patvirtintus tuberkuliozės atvejus. Medikai dar fiksavo kreipimusis dėl gastroenterito, niežų ir impetigo, o kariuomenė nurodė užregistravusi mažiausiai 24 niežų atvejus tarp savo personalo Seutoje.

    Specialistai pabrėžia, kad šios ligos neturėtų būti automatiškai siejamos su migranto statusu. Epidemiologai akcentuoja, jog didžiausią riziką dažniausiai lemia perpildymas, ribotos higienos galimybės, nuolatinis stresas ir sveikatos paslaugų prieinamumo spragos, todėl sprendimų paketas turi apimti ne tik skiepus, bet ir apgyvendinimo bei sanitarinių sąlygų gerinimą.

    Seuta – Ispanijai priklausantis miestas Šiaurės Afrikoje, kur migracijos srautai periodiškai sukelia staigius infrastruktūros ir sveikatos sistemos apkrovos šuolius. Sveikatos institucijų tikslas – užkirsti kelią ligų plitimui ir užtikrinti, kad skiepijimo ir profilaktikos priemonės būtų taikomos greitai, koordinuotai ir saugiai.

  • Macronas skelbia apie naujas raketas Ukrainai: po atakos Kryvyj Rihe didina spaudimą Rusijai

    Macronas skelbia apie naujas raketas Ukrainai: po atakos Kryvyj Rihe didina spaudimą Rusijai

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugpjūčio 22 dieną pranešė, kad Prancūzija perduos Ukrainai naujų oro gynybos perėmimo raketų. Sprendimas paskelbtas po didelio Rusijos smūgio Kryvyj Rihe, kur taikiniu tapo prekybos centras.

    Ukrainos pareigūnų teigimu, miestas patyrė dvi dronų atakų bangas, per kurias žuvo mažiausiai 16 žmonių, o dar 130 buvo sužeisti, tarp jų 23 vaikai. Kryvyj Rihas yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas, todėl smūgis sukėlė itin aštrią reakciją Europoje.

    Macronas socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, kad Ukrainai būtina suteikti visas priemones gintis nuo raketų ir dronų atakų, o Paryžius didina paramą, įskaitant perėmimo priemones. Jis taip pat ragino toliau stiprinti spaudimą Rusijai, kol ši nesutiks stabdyti karo veiksmų.

    „Labai svarbu suteikti Ukrainai visas būtinas priemones apginti savo oro erdvę ir atremti šią agresiją“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    V. Zelenskis atskirai pranešė, kad su Prancūzijos vadovu kalbėjosi beveik dvi valandas, o pokalbyje aptarti oro gynybos poreikiai, finansavimo klausimai ir ryšiai su Vašingtonu. Pasak jo, sutarta paspartinti naujausios Prancūzijos įrangos ir raketų pristatymą, taip pat patvirtintas pasirengimas suteikti licencijas raketų gamybai.

    „Sutarėme paspartinti naujausios Prancūzijos įrangos ir raketų pristatymą. Ačiū už patvirtintą pasirengimą suteikti licencijas raketų gamybai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kijevas jau ilgą laiką ragina sąjungininkus didinti perėmimo raketų atsargas, nes Rusija tęsia intensyvias atakas dronais ir sparnuotosiomis bei balistinėmis raketomis. Oro gynybos pajėgumai Ukrainai išlieka kritiškai svarbūs, nes smūgiai dažnai nukreipiami į miestus ir civilinę infrastruktūrą.

    Ukraina smogė atsakydama

    Per pastarąsias 24 valandas Ukraina taip pat vykdė smūgius taikiniams Rusijos teritorijoje, tarp jų naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske ir logistikos objektams Samaros regione. V. Zelenskis nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti ir į taikinius Juodojoje jūroje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau taiko vadinamąją ilgųjų nuotolių spaudimo strategiją, siekdama apsunkinti Rusijos karo ekonomikos veikimą. Ypač dažnai taikomasi į energetikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, sandėlius ir terminalus, kurie svarbūs degalų tiekimui ir karinei logistikai.

  • Statybų bumas įsibėgėja: SSVA skelbia rekordą – per mėnesį patvirtinti 1 352 leidimai

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), prižiūrinti informacinę sistemą „Infostatyba“, atnaujino viešai skelbiamas statybą leidžiančių dokumentų statistikos švieslentes 2026 metų liepos mėnesio duomenimis. Agentūros teigimu, liepa tapo rekordinė pagal per mėnesį patvirtintų statybos leidimų skaičių.

    SSVA duomenimis, 2026 metų liepos mėnesį Lietuvoje patvirtinti 1 352 statybą leidžiantys dokumentai. Palyginti su birželiu, šis skaičius išaugo 9,38 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 13,70 proc.

    Pasak SSVA ekspertų, toks mastas dar nebuvo fiksuotas nuo tada, kai agentūros švieslentėse pradėta nuosekliai skelbti ir analizuoti statybos leidimų statistika. Tai leidžia daryti prielaidą, kad statybų aktyvumas 2026 metais išlieka aukštas ne tik didmiesčiuose, bet ir dalyje augančių priemiesčių bei regionų.

    Leidimų daugėjo beveik visus metus

    SSVA pateikiama dinamika rodo gana nuoseklų augimą nuo metų pradžios. Sausį patvirtinti 896 leidimai, vasarį – 848, kovą – 1 111, balandį – 1 224, gegužę – 1 180, birželį – 1 236, o liepą skaičius perkopė 1 300 ribą.

    Tokia kreivė paprastai siejama su sezoniškumu, kai statybų projektai aktyviau juda šiltuoju metų laiku, tačiau šių metų rodikliai išsiskiria ir apimtimi. Praktikoje statybą leidžiančių dokumentų augimas dažnai signalizuoja vystytojų ir individualių statytojų pasirengimą artimiausiais mėnesiais pereiti į aktyvią statybų fazę.

    Vėlavimų dalis išlieka maža

    Nors patvirtinamų dokumentų apimtys didėjo, SSVA nurodo, kad bendras vėlavimo procentas tvirtinant statybą leidžiančius dokumentus išliko žemas. 2026 metų liepos mėnesį jis sudarė 3,48 proc. nuo visų Lietuvoje patvirtintų leidimų.

    Toks rodiklis, agentūros vertinimu, rodo, kad savivaldybių administracijos ir su procesu susijusios grandys iš esmės susitvarko su didesniais krūviais. Vis dėlto reali situacija gali skirtis pagal savivaldybes ir projektų sudėtingumą, nes didesni objektai dažniau reikalauja papildomų derinimų.

    Kur patvirtinta daugiausia leidimų

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų liepos mėnesį patvirtino Vilniaus rajono, Kauno rajono, Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Jų dalys bendrame patvirtintų leidimų kiekyje siekė atitinkamai 16,05 proc., 12,80 proc., 11,17 proc., 6,07 proc. ir 5,55 proc.

    SSVA atkreipia dėmesį, kad tarp daugiausia leidimų išdavusių savivaldybių šįkart atsidūrė ir Trakų bei Jonavos rajonų savivaldybės, taip pat Marijampolės miesto savivaldybės administracija. Tai gali atspindėti tiek priemiesčių plėtros kryptis, tiek atskirų projektų bangas konkrečiose teritorijose.

    Pagal objektų tipus išsiskyrė vienbučių namų segmentas. 2026 metų liepos mėnesį su vienbučiais susijusių statybą leidžiančių dokumentų patvirtinta 700, o panašus rekordas šiemet fiksuotas balandį, kai jų buvo 714.

    SSVA primena, kad statybą leidžiančių dokumentų statistika skelbiama viešai ir nemokamai, o duomenys pateikiami interaktyviose švieslentėse. Šią informaciją gali naudoti tiek savivaldybių darbuotojai, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek gyventojai, planuojantys statybas ir norintys įvertinti rinkos aktyvumą.

  • Šeštadienį gali smogti audra: „Kelių priežiūra“ skelbia sustiprintą budėjimą visoje šalyje

    Artėjant šeštadieniui, sinoptikai Lietuvoje prognozuoja itin stiprų vėją ir intensyvų lietų, kurie gali apsunkinti eismo sąlygas ir padidinti incidentų riziką keliuose. Sudėtingiausios oro sąlygos labiausiai tikėtinos vakarinėje, šiaurinėje ir pietinėje šalies dalyse, todėl vairuotojams rekomenduojama iš anksto įvertinti maršrutus ir kelionės laiką.

    Reaguodama į prognozes, bendrovė „Kelių priežiūra“ praneša sustiprinusi pasirengimą galimiems audros padariniams. Regionų padaliniuose užtikrinamas nuolatinis budėjimas, parengta reikalinga technika ir įranga, o Kelių priežiūros valdymo centro specialistai nuolat seka meteorologinių sąlygų pokyčius.

    Kritiniai ruožai tikrinami iš anksto

    Pasak bendrovės atstovų, didžiausias dėmesys skiriamas kritiniams kelio ruožams ir vietoms, kuriose per intensyvius kritulius dažniausiai kaupiasi vanduo arba kyla užtvindymo rizika. Prieš numatomą lietų papildomai tikrinamos paviršinio vandens nuvedimo sistemos, pralaidos ir kiti vandens nutekėjimą užtikrinantys elementai, vertinama jų būklė ir pralaidumas.

    Tokie patikrinimai svarbūs, nes staigios liūtys per trumpą laiką gali perkrauti lietaus nuvedimo infrastruktūrą, o vandens sankaupos ant važiuojamosios dalies didina akvaplanavimo tikimybę. Kelininkai taip pat vertina vietas, kur po stipresnių vėjo gūsių dažniausiai atsiranda kliūčių, pavyzdžiui, miškingus ruožus ar medžių alėjas.

    Brigados pasirengusios reaguoti

    „Kelių priežiūra“ nurodo, kad brigados yra pasirengusios operatyviai šalinti ant važiuojamosios dalies nuvirtusius medžius, šakas ar kitas pavojingas kliūtis. Taip pat esant poreikiui bus šalinamos susidariusios vandens sankaupos, kad būtų užtikrintos kuo saugesnės eismo sąlygos.

    Vairuotojams primenama, kad stiprus vėjas gali sukelti staigius šoninius gūsius atvirose vietovėse, ant viadukų ar išvažiavus iš miško masyvų. Intensyvaus lietaus metu svarbu pasirinkti saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, vengti staigių manevrų ir įvertinti prastesnį matomumą.

    Kur pranešti apie kliūtis

    Apie pavojingas pažaidas ar kliūtis valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai gali pranešti telefonu 1801 arba numeriu +370 3 778 8001. Taip pat informaciją galima perduoti pažymint kliūtis navigacinėje programėlėje „Waze“, o pateikti duomenys pasiekia kelininkų informacinę sistemą.

    Specialistai ragina neignoruoti įspėjimų apie pavojingus reiškinius ir, jei įmanoma, atidėti nebūtinas keliones per patį audros piką. Jei kelionė neišvengiama, verta pasirūpinti pilnu kuro baku, įkrautu telefonu ir įvertinti, ar automobilio padangos bei valytuvai yra tinkamos būklės.

  • Kelininkai skuba į iškvietimus: vėjas verčia medžius, kai kur keliai semia – kur situacija blogiausia?

    Stiprėjant vėjui ir vietomis tęsiantis krituliams, bendrovės „Kelių priežiūra“ brigados visoje šalyje dirba sustiprintu režimu. Skirtinguose regionuose fiksuojami ant važiuojamosios dalies nuvirtę medžiai, nulūžusios šakos ir kitos kliūtys, o kai kur susidaro vandens sankaupos.

    Daugiausia pranešimų apie vėjo padarinius šiuo metu gaunama iš pietinių ir rytinių rajonų, tačiau situacija gali greitai kisti ir kituose kelių ruožuose. Kelininkai šalina kliūtis nuo kelio, o vietose, kur kaupiasi vanduo, atlieka jo nusiurbimo ir pralaidų būklės vertinimo darbus.

    Vilniaus rajone, Avižieniuose, po Bukiškio viaduku ryte susidariusi vandens sankaupa jau pašalinta. Vis dėlto šioje vietoje komanda toliau budės, nes krituliams atsinaujinus vanduo gali kauptis pakartotinai.

    Kelių priežiūros valdymo centras nuolat priima eismo dalyvių pranešimus apie pavojingas situacijas ir stebi meteorologinių sąlygų pokyčius. Brigados vykdo sustiprintas patrulines apžiūras, kad pavojai būtų pastebėti kuo anksčiau, o sprendimai priimami operatyviai pagal realią situaciją keliuose.

    Kelininkai primena, kad esant škvalui ir intensyviems krituliams kelio sąlygos gali pasikeisti per minutes: vienur kelią gali užversti medis, kitur susidaryti gilesnė balos zona. Vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį, laikytis didesnio atstumo, o miškinguose ruožuose ir atvirose vietovėse būti ypač budriems.

    Dėl vandens sankaupų didėja akvaplanavimo rizika, ypač magistralėse ir intensyvaus eismo keliuose, kur vanduo gali kauptis provėžose. Tokiais atvejais svarbu vengti staigių manevrų, nepervertinti automobilio sukibimo ir prireikus sumažinti greitį dar prieš įvažiuojant į užlietą ruožą.

    Apie kliūtis ar pavojingas pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gyventojai ir vairuotojai gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pažymėti kliūtis navigacijos programėlėje „Waze“, kad informacija greičiau pasiektų kelininkų informacines sistemas.

  • Branduoliniai bandymai atskleidė netikėtą faktą: Žemės branduolys gali būti visai kitoks

    Branduoliniai bandymai atskleidė netikėtą faktą: Žemės branduolys gali būti visai kitoks

    Dešimtmečius manyta, kad Žemės sandara gana aiški: pluta, mantija, skystas išorinis branduolys ir kietas vidinis branduolys. Tačiau nauja analizė rodo, kad išorinis branduolys gali būti sudėtingesnis, nei iki šiol įsivaizduota, o jo viduje vyksta dinamiški pokyčiai.

    Naujausią įžvalgą mokslininkams suteikė netikėtas duomenų šaltinis – požeminiai branduoliniai bandymai, vykdyti XX amžiaus pabaigoje. Tokie sprogimai sukuria galingas seismines bangas, kurios, keliaudamos per Žemės gelmes, leidžia itin tiksliai matuoti, kaip skirtingos medžiagos jas praleidžia ar atspindi.

    Kas pasikeitė per kelis metus

    Geofizikė Ying Zhou iš Virginia Tech išnagrinėjo seisminių bangų įrašus, susijusius su požeminiais bandymais Mururoa atole Prancūzijos Polinezijoje, vykusiais 1977–1995 metais. Bangas fiksavo seisminė stotis Kazachstane, todėl buvo galima palyginti pakartotinius, panašaus maršruto signalus.

    Rezultatai parodė, kad bangų kelionės laikas per išorinį branduolį skirtingais metais kito: kai kuriais laikotarpiais jos atkeliaudavo maždaug 0,1 sekundės greičiau, vėliau – iki 0,2 sekundės lėčiau. Nors pokytis atrodo menkas, bangoms, įveikiančioms tūkstančius kilometrų, tokie skirtumai laikomi reikšmingais ir rodo kintančias sąlygas skystame metalo sluoksnyje.

    Naujas signalas ir užuomina apie „gumulus“

    Tyrime taip pat aprašytas anksčiau aiškiai neišskirtas seisminių bangų tipas, pavadintas PKrKP. Skirtingai nei geriau žinomi signalai, atspindintys nuo vidinio branduolio ribos, šis signalas, pagal interpretaciją, atspindi išorinio branduolio viduje, todėl padeda tiksliau „atskirti“ pokyčius būtent šiame sluoksnyje.

    Pagal skaičiavimus, stebimus kelionės laiko nukrypimus galėtų paaiškinti didelio masto anomalija, kurios plotis viršytų 700 kilometrų, o storis siektų apie 100 kilometrų. Tyrėja kelia hipotezę, kad tai gali būti skystame išoriniame branduolyje pakibusi kietesnė medžiaga, kuri juda ir keičia bangų sklidimo sąlygas.

    Kodėl tai svarbu magnetiniam laukui

    Išorinis branduolys laikomas pagrindiniu Žemės magnetinio lauko „varikliu“: geležies ir nikelio turtingo skysčio judėjimas generuoja vadinamąjį geodinamo efektą. Jei išoriniame branduolyje iš tiesų yra didelių, laike kintančių nevienalytiškumo zonų, tai gali turėti įtakos, kaip formuojasi ir kinta magnetinis laukas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ankstesniuose bandymuose aptikti trumpesnio laikotarpio pokyčius dažnai trukdė neapibrėžtumas dėl žemės drebėjimų kilmės vietos ir skirtingų jų „trajektorijų“ per planetą. Šiuo atveju pakartotiniai bandymai panašioje vietoje suteikė gerokai labiau kontroliuojamą signalų rinkinį, leidžiantį tiksliau ieškoti pokyčių per palyginti trumpą laiką.

    Nors branduoliniai bandymai paliko sunkų ekologinį ir socialinį pėdsaką, jų sukurti seisminiai įrašai šiandien tapo reta galimybe mokslininkams „pasiklausyti“ giliausių Žemės procesų. Tyrimo išvados dar bus tikrinamos ir lyginamos su kitais seisminių stebėjimų duomenimis, tačiau jos stiprina nuomonę, kad išorinis branduolys nėra vienalytis skysto metalo sluoksnis.

  • Ispanijoje „ugniagesiais“ tapę asilai: kaip 18 išgelbėtų gyvūnų kasdien mažina gaisrų riziką

    Nacionaliniame parke Donjana, viename svarbiausių Europos pelkių ir paukščių buveinių, veikia netikėta prevencijos komanda – „ugniagesiais“ vadinami asilai. Jų užduotis paprasta: išganyti sausą žolę, krūmokšnius ir piktžoles, kurios karščio metu tampa lengvai užsiliepsnojančiu kuru.

    Projektas pradėtas 2014 metais po to, kai prieglaudos komanda iš blogų laikymo sąlygų išgelbėjo pirmąjį asilą. Idėja išaugo į nuoseklią praktiką, o dabar aplink parko pakraščius reguliariai dirba kelių dešimčių išgelbėtų gyvūnų grupės.

    Kaip veikia natūralios priešgaisrinės juostos?

    Nuo kovo iki lapkričio asilai kasdien maždaug 7 valandas ganosi kruopščiai parinktose teritorijose aplink parką. Tokiu būdu sumažinamas sausos biomasės kiekis, o tai reiškia, kad ugniai atsiranda mažiau „maisto“ ir ji plinta lėčiau.

    Kiekvienam asilui skiriamas maždaug 40 metrų ilgio ir 15 metrų pločio plotas, aptvertas elektriniu piemeniu. Atskirai išganytos atkarpos susijungia į koridorius, kurie veikia kaip natūralios priešgaisrinės juostos.

    Projekto organizatoriai teigia, kad per daugiau nei dešimtmetį suformuotas išvalytų ruožų tinklas padėjo sumažinti didesnių gaisrų riziką ir riboti jų plitimą. Toks metodas ypač naudingas ten, kur mechaninė miško paklotės priežiūra brangi, o technika gali žaloti jautrias buveines.

    Kodėl ši idėja plinta po Ispaniją?

    Donjanos patirtis paskatino panašias iniciatyvas kituose regionuose, įskaitant Kataloniją, kur miškų ir krūmynų valymui taip pat naudojami išgelbėti asilai. Praktika patraukli tuo, kad vienu metu sprendžia dvi problemas: gaisrų prevenciją ir gyvūnų gerovę, suteikiant prieglaudų gyventojams prasmingą „darbą“.

    Tuo pat metu pietų Europoje gaisrų sezonai ilgėja, o karščio bangos ir sausros didina užsidegimo tikimybę. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, o ganomieji gyvūnai laikomi vienu iš tvaresnių būdų sumažinti degios augalijos kiekį, ypač saugomose teritorijose.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vienintelis sprendimas: efektyviausia prevencija paprastai remiasi kelių priemonių deriniu, nuo miškotvarkos ir gaisrinių juostų iki kontroliuojamo deginimo ten, kur jis leidžiamas. Vis dėlto Donjanos „ugniagesiai“ rodo, kad kartais paprastas, gamtai artimas metodas gali tapti realia pagalba kovojant su gaisrų grėsme.

  • Odėsos srityje užfiksuotas spalvas keičiantis augalas: kodėl solirėžis nuo žalios pereina į raudoną

    Odesos srityje, Nacionalinio gamtos parko Tūzlų limanai druskingose pakrantėse nufotografuotas augalas, kuris per sezoną pastebimai keičia spalvą. Iš pirmo žvilgsnio jis primena ryškų kilimą, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad spalvų kaita yra ne dekoracija, o prisitaikymas išgyventi.

    Biologijos mokslų daktaras ir parko tyrimų padalinio vadovas Ivanas Rusevas nurodė, kad tai europinis solirėžis (Salicornia europaea). Šis halofitas yra prisitaikęs augti druskinguose dirvožemiuose, kur daugumai augalų sąlygos būtų per atšiaurios.

    „Jo spalvos kaita nuo sodriai žalios iki švelniai rožinės ir ryškiai raudonos nėra atsitiktinė. Tai sudėtingas išlikimo mechanizmas, padedantis atlaikyti druską, kaitrią saulę ir temperatūros svyravimus“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Mokslininkų aiškinimu, pagrindinis variklis yra apsauginiai pigmentai, kuriuos augalas ima gaminti patirdamas stresą. Kai vyrauja chlorofilas, solirėžis atrodo žalias, tačiau didėjant stresui ląstelėse kaupiasi raudoni pigmentai, kurie veikia kaip antioksidantai ir sumažina saulės spinduliuotės žalą.

    Vienas svarbiausių veiksnių yra druskos koncentracija dirvožemyje, kuri limanų pakrantėse gali skirtis net kelių centimetrų atstumu. Ten, kur vanduo greičiau išgaruoja ir dirva labiau persūdrėja, augalai parausta anksčiau, o drėgnesnėse vietose ilgiau išlieka žalsvi ar rausvi.

    Spalvų mozaiką sustiprina ir pavasarinė saulė: ryški šviesa kartu su naktiniais atvėsimais ar staigiais temperatūros šuoliais gali slopinti chlorofilo gamybą. Tokiu metu augalas pereina prie intensyvesnės pigmentų sintezės, nes tai padeda apsaugoti fotosintezės procesus.

    Dar vienas paaiškinimas susijęs su solirėžio sandara: tai sukulentinis augalas, kaupiantis vandenį ląstelėse. Sugerdamas druskingą vandenį jis druskas „užrakina“ vidinėse ertmėse, o pasiekus kritinę ribą suveikia biocheminiai signalai, skatinantys raudonų pigmentų gamybą.

    Tokie druskingų pievų kilimai yra svarbus indikatorius, rodantis, kaip kinta pakrančių vandens režimas ir dirvožemio druskingumas. Skirtingos solirėžio spalvos dažnai reiškia nevienodas sąlygas net toje pačioje teritorijoje, todėl stebėjimai gali būti naudingi vertinant buveinių būklę.

    Tūzlų limanų apylinkės laikomos viena vertingiausių Juodosios jūros šiaurės vakarų pakrantės gamtinių zonų. Čia susitinka lagūnų, druskingų pievų ir seklumų buveinės, kurios svarbios tiek augalams, tiek migruojantiems ir perintiems paukščiams.

    Nors intensyviausias solirėžio paraudimas dažniausiai siejamas su vasaros pabaiga ir rudeniu, specialistai pabrėžia, kad spalvų pokyčius galima pastebėti jau pavasarį. Tam pakanka kelių dienų stipresnės saulės, sausesnio laikotarpio ir didesnės druskos koncentracijos paviršiniuose dirvos sluoksniuose.

    Todėl net ankstyvuoju sezonu lankytojai gali pamatyti žalių, rožinių ir raudonų plotų kontrastus. Tokia „gyva“ spalvų kaita yra ne tik įspūdingas vaizdas, bet ir aiškus signalas, kaip augalai prisitaiko prie ekstremalių pakrančių sąlygų.

  • Musių utopija virto žlugimu: 1968 metų eksperimentas parodė, kodėl „tobulomis“ sąlygomis vis tiek kyla krizė

    1968 metais amerikiečių etologas Johnas B. Calhounas pradėjo eksperimentą, vėliau pramintą „pelių rojumi“. Gyvūnams buvo sudarytos, atrodytų, idealios sąlygos: neribotas maistas ir vanduo, pastovi šiluma, jokių plėšrūnų ar ligų.

    Į specialiai įrengtą aptvarą jis įkėlė keturias poras pelių. Erdvė buvo suprojektuota taip, kad joje būtų daug vietų lizdams, o infrastruktūra leistų populiacijai augti iki kelių tūkstančių individų.

    Pirmojoje stadijoje kolonija augo sparčiai: po adaptacijos laikotarpio pelių skaičius maždaug kas 55 dienas dvigubėjo. Maždaug 315 dieną kolonijoje jau buvo apie 620 gyvūnų.

    Vėliau, nors maisto netrūko, augimo tempas pradėjo akivaizdžiai lėtėti. Apie 560 dieną populiacija pasiekė piką, maždaug 2 200 individų, ir daugiau beveik nebeaugo.

    Calhouno išvada buvo aiški: problema kilo ne dėl išteklių, o dėl socialinių santykių ir erdvės pasidalijimo. Didėjant tankiui, konfliktų rizika augo net tada, kai teoriškai dar buvo nepanaudotų lizdaviečių.

    Stebėjimai rodė, kad jauni patinai, pasiekę brandą, nebegalėjo susiformuoti stabilios teritorijos ir įprastų vaidmenų. Dalis jų telkėsi aptvaro centre, kur dažnėjo susidūrimai, stresas ir nuolatinė įtampa.

    Keitėsi ir patelių elgsena: dalis jų ėmė apleisti jauniklius arba elgtis agresyviai, todėl jauniklių išgyvenamumas krito. Ilgainiui sutriko normalus dauginimasis ir kolonijos atsinaujinimas.

    Vėlyvoje stadijoje Calhounas aprašė vadinamuosius „gražuolius“: fiziškai tvarkingus, beveik be randų patinus, kurie vengė kovų ir socialinių kontaktų. Jie daugiausia valgė, gėrė, miegojo ir rūpinosi kailiu, bet nerodė susidomėjimo nei poravimusi, nei teritorija.

    Paskutiniai jaunikliai eksperimente buvo užfiksuoti maždaug 920 dieną. Po to kolonija nuosekliai mažėjo, kol galiausiai praktiškai išnyko.

    Calhounas tokioms situacijoms vartojo sąvoką „elgesio spąstai“, kai socialinė sistema ima trūkinėti ne dėl bado ar ligų, o dėl per didelio tankio ir vaidmenų žlugimo. Dėl šios priežasties eksperimentas ilgainiui tapo viena dažniausiai aptariamų studijų, kai kalbama apie socialinės izoliacijos, smurto, gimstamumo kritimo ir bendruomeniškumo irimo rizikas.

    Vis dėlto šiuolaikinėje mokslo ir viešojoje diskusijoje pabrėžiama, kad tai ne „pranašystė“ žmonėms, o laboratorinis gyvūnų modelis su ribotomis sąlygomis. Žmonių visuomenę formuoja kultūra, ekonomika, institucijos ir sąmoningi sprendimai, todėl tiesioginių paralelių daryti negalima, tačiau eksperimentas išlieka svarbus kaip perspėjimas apie socialinės aplinkos reikšmę.

    Calhounas pats yra sakęs, kad pasakodamas apie peles galvoja ir apie žmones.