CP v2

Blog

  • Molėtų rajone paskirstyta parama NVO: kuriems bendruomenių ir kultūros projektams atiteko lėšos

    Molėtų rajono savivaldybė paskelbė, kad 2026 metų gegužės 7 dieną administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B6-254 paskirstytos lėšos nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektams. Finansavimas skirtas bendruomenių iniciatyvoms, kultūros veikloms, organizacijų stiprinimui ir vietos renginiams.

    Didžiausios vienkartinės sumos siekia 2 270 eurų, o dalis projektų finansuojami 800–900 eurų dydžio parama. Tarp jų – Žaliųjų klubo Gojus projektas Jorė XXX (1 500 eurų), Balninkų bendruomenės centro 25-mečio iniciatyva (900 eurų) bei keli organizacijų kompetencijų stiprinimo projektai, kuriems skirta po 800 eurų.

    Ryškus dėmesys tenka tradicijų puoselėjimui ir kultūrai: remiamos siuvinėjimo stovyklos, kūrybiniai seminarai, romansų vakaras, taip pat parodų projektai Videniškiuose ir Rytų Aukštaitijoje. Lėšos skirtos ir viešosioms įstaigoms, tarp jų „Giedra galerija“, taip pat visuomeninei organizacijai „Legendos“.

    Finansavimas numatytas ir bendruomeniniams renginiams bei aktyviam laisvalaikiui: šeimų šventei Suginčiuose, sporto šventei Skudutiškyje, Arnionių Žvejo dienai, jaunimo pilietiškumo iniciatyvai, taip pat tradicinei Inturkės kraštiečių šventei Žolinė. Kai kurie projektai orientuoti į aplinkos puoselėjimą ir vietos identiteto stiprinimą, pavyzdžiui, Kuolakasių bendruomenės iniciatyva „Mūsų aplinka – mūsų veidas“.

    Dalį paramos sudaro ir organizacijų veiklos tęstinumui būtinos išlaidos, įskaitant patalpų išlaikymą, administracinius kaštus ar pastatų draudimą. Savivaldybės sprendimai rodo, kad greta renginių ir edukacijų finansuojami ir baziniai pajėgumai, padedantys NVO planuoti veiklas visus metus.

    Paramą gavo įvairios Molėtų rajono bendruomenės ir asociacijos, tarp jų Dapkūniškių, Videniškių, Alantos, Bekupės, Luokesos, Žaugėdų, Arnionių, Skudutiškio, Suginčių, Ambraziškių ir Dubingių iniciatyvos, taip pat rajono mastu veikiančios draugijos bei vietos veiklos grupės. Įsakyme pateikiami konkrečių projektų pavadinimai ir kiekvienam jų skirta suma eurais.

    Tokio pobūdžio NVO rėmimas savivaldybėse dažniausiai siejamas su praktiniais vietos poreikiais: gyventojų įtrauktimi, kultūros prieinamumu, bendruomenių atsparumu ir savanorystės stiprinimu. Nedidelės, bet tikslingos sumos dažnai leidžia įgyvendinti renginius, mokymus ar infrastruktūros smulkius pagerinimus, kurie tiesiogiai matomi vietos žmonėms.

    Sprendimas dėl lėšų paskirstymo įforminamas administracijos direktoriaus įsakymu, todėl projektų vykdytojams svarbu laikytis numatytų sąlygų, atsiskaitymo tvarkos ir terminų. Savivaldybės praktikoje tai padeda užtikrinti skaidrumą, o gyventojams – aiškiau matyti, kokioms iniciatyvoms skiriami viešieji pinigai.

  • Molėtų meras kreipėsi į slaugytojus: ką šiandien reiškia jų darbas bendruomenei ir pacientams

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika Tarptautinės slaugytojų dienos proga paskelbė sveikinimą, skirtą krašto slaugytojams ir slaugytojoms. Jame akcentuojama, kad slauga yra ne tik profesija, bet ir kasdienė tarnystė žmogui, kuriai reikia žinių, kantrybės bei empatijos.

    Sveikinime pabrėžiama, kad slaugytojai dažnai pirmieji pastebi paciento būklės pokyčius, padeda užtikrinti gydymo tęstinumą ir tampa svarbia emocinio palaikymo dalimi. Mero teigimu, žmogiškas dėmesys ir supratimas neretai pacientui yra tokie pat reikšmingi kaip ir medicininės procedūros.

    Slaugytojų vaidmuo sveikatos sistemoje

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo data. Ši diena kasmet tampa proga priminti, kad slauga yra viena didžiausių sveikatos sistemos grandžių, nuo kurios priklauso tiek paslaugų kokybė, tiek pacientų sauga.

    Lietuvoje slaugytojų darbas apima ne vien tiesioginę priežiūrą ligoninėse ar poliklinikose. Slaugos specialistai dirba ir ambulatorinėse komandose, ilgalaikės priežiūros įstaigose, bendruomenės slaugoje, taip pat vis dažniau įtraukiami į lėtinių ligų valdymą ir prevencines programas.

    Padėka ir palinkėjimai Molėtų kraštui

    Meras sveikinime dėkojo už atsakingą ir prasmingą darbą, pasiaukojimą bei stiprybę, kuri reikalinga kasdien susiduriant su pacientų skausmu, nerimu ir artimųjų lūkesčiais. Anot jo, slaugytojų pastangos prisideda prie saugesnės, stipresnės ir sveikesnės bendruomenės kūrimo.

    „Jūsų profesija – tai kasdienis rūpestis žmogumi, reikalaujantis ne tik profesionalumo ir žinių, bet ir didelės širdies, kantrybės bei atsidavimo“, – sakė Saulius Jauneika.

    Sveikinimą meras užbaigė linkėdamas tvirtos sveikatos, profesinio įkvėpimo, artimųjų palaikymo ir daugiau šviesių akimirkų kasdienybėje. Taip pat pabrėžta pagarba ir dėkingumas, kurie, jo teigimu, turėtų lydėti slaugytojus ne tik minint profesinę dieną, bet ir kasdien.

  • Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Molėtų socialinės paramos centras gegužės 15 dieną kviečia tėvus į nemokamą valandos paskaitą apie bendravimą su paaugliais. Susitikimas vyks Molėtuose, Jaunimo g. 5, Molėtų gimnazijos skaitykloje (antrame aukšte).

    Organizatoriai pabrėžia, kad būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas iki 30 dalyvių. Paskaita skirta tėvams, kurie nori geriau suprasti paauglystės pokyčius ir rasti praktiškų būdų, kaip kasdienybėje mažinti konfliktus.

    Užsiėmimą ves psichologas Evaldas Karmaza. Paskaitoje bus aptariama, kodėl paauglystėje dažniau kyla bendravimo sunkumų, kaip atpažinti emocinę įtampą ir kaip kalbėtis taip, kad vaikas jaustųsi išgirstas.

    Taip pat bus kalbama apie ribų ir savarankiškumo derinimą šeimoje, kai paaugliui vis labiau svarbi autonomija, tačiau tėvams išlieka atsakomybė už saugumą ir taisykles. Dėmesys bus skiriamas pasitikėjimu grįstam santykiui ir konstruktyviam konfliktų sprendimui.

    Renginys vyksta įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurį vykdo Molėtų socialinės paramos centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra. Projekto tikslas – stiprinti asmenų ir šeimų gebėjimus savarankiškai spręsti kylančius socialinius iššūkius.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 607 92087. Koordinatorė – Gražina Viškelienė.

  • Nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostus internete: kaip greitai rasti svarbiausią informaciją keleiviams

    Projektas „Nė vienas nėra pamirštas“ kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą, kurioje bus aptariami Lietuvos oro uostai skaitmeninėje erdvėje. Organizatoriai pabrėžia, kad paskaita skirta visiems, norintiems geriau suprasti, kaip internete susirasti praktiškai reikalingą informaciją.

    Paskaitą ves Lietuvos oro uostų skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Joje bus pristatytos Lietuvos oro uostų interneto svetainės, jų turinys ir pagrindiniai sprendimai, padedantys vartotojams greitai orientuotis.

    Renginys vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o trukmė sieks apie 1,5 valandos. Dalyviams numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą, todėl paskaita pritaikyta ir klausos negalią turintiems žmonėms.

    Paskaitoje dėmesys bus skiriamas puslapių architektūrai ir navigacijai, kad būtų aiškiau, kaip informacija išdėstoma ir kodėl tai svarbu kasdieniam naudojimui. Taip pat bus praktiškai parodoma, kur rasti kritiškai svarbius duomenis, pavyzdžiui, skrydžių tvarkaraščius, parkavimo rezervacijos sprendimus ir kitą keleiviams aktualią informaciją.

    Norint dalyvauti, reikia iš anksto užsiregistruoti, tuomet ketvirtadienio rytą organizatoriai atsiųs priminimą. Registruojantis prašoma itin atidžiai įrašyti el. pašto adresą, nes įsivėlus klaidai pranešimas gali nepasiekti.

    Prisijungti prie transliacijos bus galima per „Zoom“ arba stebėti tiesiogiai per „Youtube“. Organizatoriai taip pat nurodo, kad pažymėjimą apie dalyvavimą galima gauti, jei toks poreikis pažymimas registracijos anketoje, o jis paprastai atsiunčiamas per dvi savaites.

  • Prienų „Tikodenta“ iškovojo RKL bronzą: finalo ketverte Širvintose – pergalė 83:60 ir istorinis sezonas

    Prienų „Tikodenta“ baigė 2025–2026 metų Regionų krepšinio lygos sezoną istoriniu pasiekimu – iškovojo bronzos medalius. Lemiamas savaitgalis vyko Širvintose, kur komanda finalo ketverte sužaidė dvejas rungtynes ir užsitikrino vietą ant prizininkų pakylos.

    Pusfinalyje Pauliaus Ivanausko treniruojami prieniškiai 60:82 nusileido Birštono „Milastai“, kuri vėliau tapo lygos čempione. Nepaisant nesėkmės, Prienų ekipa greitai persijungė į kovą dėl trečiosios vietos ir joje nepaliko intrigos.

    Mače dėl bronzos Prienų „Tikodenta“ 83:60 įveikė Šilalės „Lūšį“ ir užtvirtino vieną sėkmingiausių klubo sezonų. Tokiose rungtynėse dažnai lemia emocijų kontrolė ir energija gynyboje, o prieniškiai būtent tuo ir išsiskyrė, greitai susikrovę persvarą bei ją išlaikę iki finalinės sirenos.

    Finalo ketverto rungtynėse komandą palaikė Prienų rajono savivaldybės vadovai ir tarybos nariai, atvykę į Širvintas. Klubo aplinkoje pabrėžiama, kad tokia bendruomenės parama svarbi ne tik šventinėmis akimirkomis, bet ir kuriant komandos tęstinumą bei pritraukiant jaunus žaidėjus.

    Regionų krepšinio lyga išlieka viena svarbiausių šalies piramidės grandžių, kurioje brandą įgauna žaidėjai ir treneriai, o miestų komandos stiprina vietos sporto identitetą. Prienų „Tikodentos“ bronza tampa aiškiu signalu, kad klubas yra konkurencingas ir gali kelti ambicijas kitam sezonui.

  • Žygis Camino Lituano Prienų krašte sutraukė per 200 dalyvių: lietus nesustabdė „Lietuva eina“

    Žygis per Prienų kraštą

    Gegužės 9 dienos rytą Daukšiagirės dvaro prieigose, nepaisant lietaus, susirinko gausus būrys žygeivių ir bendruomenių atstovų. Čia startavo žygis „Lietuva eina“ Camino Lituano maršrutu, kviečiantis keliauti pėsčiomis ir pažinti vietos istoriją.

    Organizatoriai priminė, kad Camino Lituano Lietuvoje kuriamas kaip piligriminis ir pažintinis kelias, apjungiantis skirtingus regionus. Prienų krašte einama atkarpa šiemet siejama ir su Europos kultūros kelių iniciatyvomis, kurios pabrėžia bendrą žemyno paveldo tinklą.

    100 kilometrų su garsiniais pasakojimais

    Renginyje akcentuota, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga šiemet mini 100 metų veiklos sukaktį. Šia proga 100 kilometrų Camino Lituano atkarpa nuo Kauno Pažaislio vienuolyno per Prienus iki Alytaus paženklinta specialiais ženklais su garsiniais pasakojimais.

    Tokie sprendimai, kai maršruto informacija pateikiama ir garsu, tampa vis svarbesne tvaraus turizmo kryptimi, siekiančia didinti prieinamumą skirtingų poreikių keliautojams. Žygio dalyviai turėjo galimybę vietoje susipažinti, kaip veikia garsiniai pasakojimai ir kuo jie naudingi keliaujant.

    Sustojimai, bendruomenės ir kultūrinė programa

    Į žygį įsitraukė daugiau nei 200 dalyvių, tarp jų LASS Prienų filialo komanda, savivaldybės vadovai ir partneriai. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas padėkojo iniciatoriams bei šeimininkams už bendradarbiavimą ir palinkėjo prasmingos kelionės.

    Camino Lituano kelio kūrėjas Marius Minkevičius ir LASS prezidentas Paulius Kalvelis pristatė maršruto plėtrą ir prieinamumo didinimo darbus. Pasak jų, kelio stiprybė slypi ne tik žemėlapyje, bet ir vietos žmonių įsitraukime, kai keliautojai sutinkami kaip svečiai.

    Žygio pradžią papildė kultūrinė programa: skambėjo Justino Marcinkevičiaus kūryba ir dainos, kurias atliko LASS bendruomenės nariai. Bendra daina tapo simboliniu palydėjimu į kelią, o nuotaika, pasak dalyvių, pranoko apniukusį orą.

    Kelyje suplanuotos kelios stotelės su edukacijomis ir vaišėmis. Vangų kaime žygeiviai įsitraukė į aktyvias veiklas, Kalvių kaime surengtas pietų piknikas, o Važatkiemio kaime, poeto Justino Marcinkevičiaus tėviškėje, pristatytos kultūrinės ir paveldo edukacijos.

    Žygio organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik populiarinti ėjimą pėsčiomis, bet ir stiprina ryšius tarp bendruomenių. Camino Lituano Prienų krašte šįkart tapo gyva bendrystės, kultūros ir pažinimo patirtimi.

    Prienų rajono savivaldybės informacija

  • Valgote sėklas ir to nežinojote: šie vaisiai su kauliukais gali būti naudingi, bet yra išimčių

    Valgote sėklas ir to nežinojote: šie vaisiai su kauliukais gali būti naudingi, bet yra išimčių

    Sėklos nėra biologinės atliekos. Jose augalas sukaupia medžiagas, reikalingas naujai gyvybei pradėti, todėl jos dažnai turi skaidulų, nesočiųjų riebalų ir antioksidantų. Dėl to dalį naudingų junginių gauname ne iš papildų, o tiesiog suvalgydami vaisių iki galo.

    Vis dėlto dalis žmonių sėklų vengia dėl baimės, kad jos gali pakenkti. Kai kuriose sėklose iš tiesų yra junginių, kurie dideliais kiekiais gali būti toksiški, tačiau įprastomis porcijomis smulkių sėklų su vaisiais paprastai nesuvalgoma tiek, kad kiltų rizika. Svarbiausia atskirti smulkias valgomas sėklas nuo didelių, kietų kauliukų.

    Kurių vaisių sėklos valgomos?

    Arbūzo sėklos yra valgomos ir maistingos, ypač jei jos gerai sukramtomos arba lengvai paskrudinamos. Jos gali papildyti racioną mineralais ir augaliniais baltymais, o pats arbūzas padeda palaikyti skysčių balansą ir suteikia antioksidantų, pavyzdžiui, likopeno.

    Vynuogėse sėklos dažnai laikomos nepatogumu, todėl ieškoma besėklių veislių. Tačiau būtent sėklose yra daug polifenolių ir kitų antioksidantų, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga bei mažesniu oksidaciniu stresu. Jei suvalgius vynuogių sėklų jaučiamas žarnyno diskomfortas, geriau rinktis besėkles veisles.

    Kivi sėklos yra smulkios ir dažniausiai netrukdo virškinimui, o papildomos skaidulos gali prisidėti prie sotumo ir žarnyno veiklos. Kivis taip pat išsiskiria dideliu vitamino C kiekiu, todėl valgant visą vaisių dažnai gaunama daugiau naudos nei renkantis tik minkštimą.

    Braškių išorėje esančios sėklytės taip pat prisideda skaidulomis ir biologiškai aktyviais junginiais. Pertrinant uogas ir perkošiant masę dėl glotnesnės tekstūros, dalis šių medžiagų tiesiog pašalinama, todėl maistinė vertė gali sumažėti.

    Granate sėklos yra natūrali vaisiaus dalis ir daugeliui žmonių jos yra valgomos. Jos suteikia tekstūrą, o kartu ir skaidulų bei antioksidantų, todėl granatas dažnai minimas kaip vienas iš vaisių, kurių nauda stipriai susijusi su tuo, kad valgoma ne tik sultys.

    Kada sėklų geriau vengti?

    Dideli kauliukai, tokie kaip slyvų, vyšnių ar abrikosų, nėra skirti valgyti. Jie kieti, gali sukelti užspringimo ar dantų pažeidimo riziką, o kai kurių kaulavaisių branduoliuose yra junginių, kurių vartojimas didesniais kiekiais nėra saugus.

    Praktinė taisyklė paprasta: smulkios, minkštos ir į minkštimą natūraliai įsimaišančios sėklos dažniausiai tinka, o didelius kauliukus verta išmesti. Jei turite jautresnį virškinimą ar lėtinių virškinamojo trakto ligų, sėklų kiekį geriau didinti palaipsniui ir stebėti savijautą.

    Ką tai keičia kasdienėje mityboje?

    Didžiausia sėklų nauda dažnai susijusi su skaidulomis, kurios padeda žarnynui dirbti reguliariau ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus pasisavinimo. Be to, sėklos praturtina racioną riebalų rūgštimis ir antioksidantais, kuriuos žmonės neretai bando gauti iš brangių priedų.

    Vietoje automatinio įpročio viską išspjauti, verta įvertinti, ar tai tikrai būtina. Nedidelė korekcija, pavyzdžiui, suvalgyti kivi ar vynuogę su sėklomis, gali būti paprastas būdas praturtinti mitybą, išlaikant saugumo ribas.

  • Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgų „Holmes“ startuoja su 1,1 mln. eurų: žada aptikti programinės įrangos klaidas dar iki vartotojų

    Belgijoje įkurta technologijų bendrovė „Holmes“ pristatė automatizuoto programinės įrangos testavimo sprendimą ir užsitikrino 1,1 mln. eurų išankstinį sėklos (pre-seed) finansavimą. Startuolis teigia kuriantis įrankį komandoms, kurios produktus leidžia vis greičiau, o klaidų kaina tampa vis didesnė.

    Finansavimo raundui vadovavo „Syndicate One“, prisidėjo ir keli žinomi Belgijos technologijų ekosistemos verslininkai bei investuotojai. Tarp jų minimi „Aikido“ įkūrėjai Roeland Delrue ir Willem Delbare, „Showpad“ bendraįkūrėjas Louis Jonckheere bei verslininkas Thomas Van Overbeke, taip pat fondai „NewSchool“, „RDY“ ir „100IN“.

    Testavimas tampa siaurąja vieta

    „Holmes“ save pristato kaip autonominę kokybės užtikrinimo (QA) platformą, kuri mokosi, kaip žmonės realiai naudojasi produktu, ir nuolat tikrina svarbiausius vartotojo veiksmų scenarijus. Kitaip tariant, siekiama gaudyti problemas ne tik kodo lygyje, bet ir ten, kur jos atsiskleidžia vartotojui prisijungiant, ieškant, pildant formas ar atsiskaitant.

    Startuolio komanda akcentuoja, kad šiuolaikinėje kūrimo praktikoje, kai DI priemonės padeda greičiau rašyti kodą, sparčiai auga ir rizika nepastebėti klaidų, atsirandančių tik realiame naudojime. Tokiose situacijose komandos dažnai turi rinktis tarp greičio ir stabilumo, o „Holmes“ tikslas yra sumažinti šį kompromisą.

    „Šiandien kodas rašomas greičiau nei bet kada, dažnai padedant DI. Tačiau ar produktas veikia taip, kaip tikisi vartotojai, yra visai kitas klausimas“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robin Praet.

    Įkūrėjai su „exit“ patirtimi

    „Holmes“ įkūrė trys Belgijos technologijų verslininkai: Robin Praet, Robbrecht Delrue ir Sofie Buyse. Jie pabrėžia turintys patirties kuriant ir auginant produktus iki sandorių su didesniais rinkos žaidėjais.

    Praet ir Delrue anksčiau bendraįkūrė „Smartendr“ – užsakymų sprendimą viešojo maitinimo sektoriui, kurį 2025 metų rugsėjį įsigijo „OrderBilly“. Buyse buvo pirmoji „Henchman“ darbuotoja, o šį teisės profesionalams skirtą įrankį 2024 metų birželį įsigijo „LexisNexis“ už maždaug 136 mln. eurų.

    Kaip veikia „Holmes“?

    Pasak startuolio, vietoje tradicinio modelio, kai testus rašo ir nuolat prižiūri inžinieriai, „Holmes“ turi mokytis iš produkto naudojimo ir automatiškai generuoti bei nuosekliai vykdyti testus net produktui kintant. Tam naudojami keli specializuoti agentai, orientuoti į skirtingas sritis, pavyzdžiui, įprastus scenarijus, ribinius atvejus, prisitaikymą skirtingiems ekranams, prieinamumą ir klaidų atkūrimą.

    „Holmes“ teigimu, komandoms augant rankinis testavimas tampa stabdžiu, nes reikalauja daug laiko ir brangių resursų, o atsakomybė dažnai išsiskaido tarp testuotojų, produktuotojų ir programuotojų. Startuolis planuoja spręsti šią problemą įrankiu, kuris testavimą vykdo nuolat fone ir apie rizikas praneša dar iki naujų versijų pasiekimo vartotojus.

    „Kiekviena įmonė galiausiai pasiekia momentą, kai rankinis testavimas pradeda stabdyti augimą. Būtent tam momentui ir kūrėme „Holmes“, – sakė „Holmes“ bendraįkūrėjas Robbrecht Delrue.

    Bendrovė taip pat nurodo dirbanti su patariamąja technologijų vadovų grupe ir turinti apie 30 vadinamųjų dizaino partnerių, kurie padeda formuoti produktą ankstyvoje stadijoje. Platesnė prieiga, pasak „Holmes“, turėtų būti plečiama artimiausiais mėnesiais.

  • Liga vystosi tyliai ir naikina kepenis: gydytojai įvardijo dažniausias fibrozės priežastis

    Liga vystosi tyliai ir naikina kepenis: gydytojai įvardijo dažniausias fibrozės priežastis

    Kepenų fibrozė – tai procesas, kai dėl ilgalaikio pažeidimo kepenyse ima kauptis randinis, jungiamasis audinys. Iš pradžių organizmas taip bando „užlopyti“ žalą, tačiau užsitęsus uždegimui randėjimas ima keisti kepenų struktūrą ir silpnina jų funkciją.

    Svarbu tai, kad fibrozė nėra atskira liga – dažniausiai tai pasekmė, rodanti, jog kepenis ilgą laiką veikė žalingas veiksnys. Ankstyvose stadijose pokyčiai dar gali būti pristabdomi, o kai kuriais atvejais – iš dalies ir grįžtami, jei pašalinama priežastis.

    Kas dažniausiai sukelia kepenų fibrozę

    Viena pagrindinių priežasčių – ilgalaikis alkoholio vartojimas, kuris toksiškai veikia kepenų ląsteles ir palaiko lėtinį uždegimą. Laikui bėgant tai gali vesti į pažengusią fibrozę ir cirozę, net jei žmogus ilgai nejaučia ryškių simptomų.

    Vis dažniau fibrozė siejama ir su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, kurią skatina antsvoris, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas bei atsparumas insulinui. Ši būklė pastaraisiais metais tampa viena dažniausių lėtinių kepenų ligų priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

    Dar viena reikšminga grupė – lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C. Negydomos infekcijos gali metų metus „tyliai“ žaloti kepenis ir didinti cirozės bei kepenų vėžio riziką, todėl ankstyvas nustatymas ir gydymas turi lemiamą reikšmę.

    Fibrozę gali skatinti ir autoimuninės ligos, kai imuninė sistema klaidingai puola kepenų audinį, pavyzdžiui, autoimuninis hepatitas ar pirminis sklerozuojantis tulžies latakų uždegimas. Tokiais atvejais itin svarbi nuolatinė specialisto priežiūra ir gydymo režimo laikymasis.

    Randėjimą gali lemti ir retesni metaboliniai ar genetiniai sutrikimai, susiję su per dideliu medžiagų kaupimu organizme, pavyzdžiui, geležies ar vario apykaitos problemos. Nors šios būklės pasitaiko rečiau, jos gali sukelti sunkius kepenų pažeidimus, jei laiku nediagnozuojamos.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai bei toksinės medžiagos, ypač jei jie vartojami ilgai arba be gydytojo priežiūros. Medikai pabrėžia, kad savarankiškas didelių dozių nuskausminamųjų, neaiškios kilmės papildų ar anabolinių medžiagų vartojimas gali turėti rimtų pasekmių kepenims.

    Kodėl simptomų galima nepastebėti

    Didžiausia problema ta, kad fibrozė ilgą laiką gali nepasireikšti specifiniais požymiais. Žmogus kartais jaučia tik bendrą nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar diskomfortą pilvo srityje, todėl pokyčiai neretai nustatomi atsitiktinai.

    Pažengus fibrozės procesui, didėja cirozės rizika, o cirozė gali komplikuotis kepenų nepakankamumu ir reikšmingai padidinti kepenų vėžio tikimybę. Dėl šios priežasties ypač svarbu neatidėlioti ištyrimo, jei yra rizikos veiksnių.

    Diagnostika ir ką galima padaryti

    Įprastai pradedama nuo kraujo tyrimų, vertinant kepenų fermentus, tačiau normalūs rodikliai ne visada reiškia, kad fibrozės nėra. Vis dažniau taikomi neinvaziniai metodai, pavyzdžiui, kepenų elastografija, kuri leidžia įvertinti kepenų standumą ir netiesiogiai – randėjimo laipsnį.

    Kai kuriais atvejais gali būti svarstoma kepenų biopsija, nors ji atliekama rečiau nei anksčiau. Taktika parenkama individualiai, įvertinus riziką, gretutines ligas ir kitų tyrimų rezultatus.

    Gydymo esmė – pašalinti kepenų pažeidimo priežastį: atsisakyti alkoholio, kontroliuoti kūno masę ir cukraus apykaitą, gydyti virusinius hepatitus, koreguoti vaistų vartojimą. Vieno universalaus vaisto fibrozės „panaikinimui“ nėra, todėl gydymas orientuotas į ligos priežastį ir kepenų būklės stabilizavimą.

    Mityba ir gyvenimo būdas turi didelę reikšmę, ypač esant suriebėjusių kepenų ligai. Tyrimai rodo, kad sumažinus kūno masę maždaug 10 proc. gali pastebimai gerėti kepenų būklė, o vienu geriausiai ištirtų pasirinkimų laikoma Viduržemio jūros dieta, siejama su mažesniu uždegimu ir geresne medžiagų apykaita.

    Profilaktikai svarbu reguliariai tikrintis, jei yra antsvoris, diabetas, padidėjęs kraujospūdis ar įprotis vartoti alkoholį. Taip pat reikšminga vakcinacija nuo hepatito B, atsargus elgesys siekiant išvengti hepatito C užsikrėtimo ir atsakingas vaistų bei papildų vartojimas.

  • Mokslininkai turi įrodymų: keli vazonai namuose mažina stresą ir gerina psichiką

    Mokslininkai turi įrodymų: keli vazonai namuose mažina stresą ir gerina psichiką

    Hortiterapija, arba sąmoningas laikas su augalais, vis dažniau minima kaip paprastas būdas stiprinti emocinę savijautą. Tam nereikia didelio sodo: pakanka kelių vazonų ant palangės ar žydinčio balkono, kad kasdien atsirastų trumpa, raminanti rutina.

    Pastaraisiais metais mokslinių duomenų daugėja. 2024 metais paskelbtoje metaanalizėje, apibendrinusioje dešimtis tyrimų, nustatyta, kad kontaktas su augalais ir jų priežiūra siejasi su mažesniu patiriamu stresu, geresne nuotaika ir silpnesniais nerimo bei depresijos simptomais.

    Ankstesnės apžvalgos taip pat išskiria bendruomeninių sodų poveikį. Žmonės, įsitraukę į tokias veiklas, dažniau jaučia priklausymo jausmą, patiria daugiau socialinės paramos ir rečiau susiduria su vienišumu, o tai laikoma svarbiu psichikos sveikatos apsauginiu veiksniu.

    Tyrimai, kuriuose dalyviai prieš tai neturėjo sodininkystės patirties, rodo, kad pokyčiai gali pasijusti per kelias savaites. Reguliarūs užsiėmimai siejami su mažesne įtampa, retesniu įkyrių minčių srautu ir geresniu bendru savijautos įvertinimu.

    Specialistai aiškina, kad veikia keli mechanizmai. Vienas jų yra fiziologinis streso mažėjimas: buvimas ar veikla su gamtos elementais dažnai siejama su mažesniu kortizolio lygiu, todėl nervų sistema lengviau pereina iš įtampos į atsigavimo režimą.

    Kitas svarbus aspektas yra dėmesio atkūrimas. Augalų laistymas, persodinimas ar paprastas lapų nuvalymas reikalauja švelnaus susitelkimo, bet neperkrauna, todėl po tokio pertrūkio kai kuriems žmonėms lengviau grįžti prie darbų ir sumažėja dirgiklių sukeliamas nuovargis.

    Ne mažiau reikšmingas ir kontrolės pojūtis. Kasdienybėje rezultatų dažnai tenka laukti, o daugelis dalykų nepriklauso nuo mūsų, tačiau augalų priežiūroje ryšys tarp pastangų ir matomų pokyčių paprastas: laistai, prižiūri, ir po kurio laiko matai augimą.

    Norint pradėti, užtenka vieno augalo ir 10–15 minučių per dieną. Svarbiausia šį laiką ne paversti dar viena užduotimi sąraše, nes hortiterapija veiksmingiausia kaip rami, maloni rutina, o ne pareiga.

    Ekspertai pabrėžia, kad augalai nėra psichikos sutrikimų gydymo pakaitalas. Tačiau kaip kasdienė savipriežiūros priemonė jie gali tapti paprastu būdu palaikyti emocinę pusiausvyrą, ypač kai gyvenimo tempas didelis, o poilsis vis dažniau virsta dar vienu ekranų maratonu.