CP v2

Blog

  • ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    ES ruošiasi sankcijoms prieš smurtaujančius Izraelio naujakurius: po permainų Vengrijoje lūžis?

    Europos Sąjunga artėja prie sprendimo patvirtinti sankcijas vadinamiesiems smurtaujantiems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Apie tai Briuselyje prieš ES Užsienio reikalų tarybos posėdį pranešė aukščiausia ES diplomatė Kaja Kallas, pabrėžusi, kad politinis susitarimas „jau seniai yra ant stalo“.

    Pasak K. Kallas, proveržis tapo realesnis po valdžios pasikeitimo Vengrijoje: naujoji vyriausybė signalizavo nebesirengsianti blokuoti priemonių, kurias anksčiau stabdė Viktoro Orbáno kabinetas. Dėl tokios pozicijos ES viduje ilgą laiką nepavyko užbaigti derinimų, nors dauguma valstybių narių sankcijoms pritarė.

    „Tikiuosi, kad pasieksime politinį susitarimą dėl sankcijų smurtaujantiems naujakuriams“, – sakė Kaja Kallas.

    Kalbėdama apie platesnius siūlymus dėl Izraelio, K. Kallas pripažino, kad šiuo metu ES šalys dar neturi pakankamos daugumos griežtesnėms priemonėms. Tarp svarstytų idėjų buvo ir žingsniai, susiję su prekybos ribojimu produkcijai iš Vakarų Kranto gyvenviečių, tačiau kelioms valstybėms toks kelias kol kas atrodo per toli siekiantis.

    Į Briuselį atvykę kai kurių šalių ministrai taip pat akcentavo, kad ES sprendimų priėmimas užtrunka, kai dalis narių laikosi atsargesnės linijos. Vis dėlto bendra nuostata, kurią viešai kartojo keli diplomatai, yra ta, kad smurtas ir ekstremizmas turi turėti politinių ir praktinių pasekmių.

    Jeigu sankcijos būtų patvirtintos, jos tikėtina apimtų konkrečius asmenis, siejamus su smurtu Vakarų Krante, ir galėtų reikšti kelionių ribojimus bei turto įšaldymą ES. Tokios priemonės paprastai nukreipiamos į individualius veikėjus, o ne į valstybę, siekiant aiškiai įvardyti atsakomybę ir kartu išlaikyti erdvę diplomatijai.

    ES diskusijos dėl Vakarų Kranto ir Gazos situacijos pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo, augant tarptautiniam spaudimui reaguoti į civilių saugumo ir humanitarinius iššūkius regione. Briuselyje pabrėžiama, kad net ir sutarus dėl sankcijų paketo, debatų dėl tolesnių priemonių ir jų apimties artimiausiu metu greičiausiai nemažės.

  • Prancūzija stabdo ES biudžeto derybų skubinimą: svarbiau kokybė nei terminas iki 2026 metų

    Prancūzija stabdo ES biudžeto derybų skubinimą: svarbiau kokybė nei terminas iki 2026 metų

    Prancūzija nepritaria spaudimui iki 2026 metų pabaigos užbaigti derybas dėl naujo Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos. Šalies Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas teigia, kad dirbtinai sutrumpinti terminai gali pakenkti galutinio susitarimo kokybei.

    Pasak ministro, pagrindinis Paryžiaus tikslas yra „geras biudžetas“, o ne greitas susitarimas bet kokia kaina. Jo teigimu, derybose neturėtų dominuoti politiniai kalendoriai ar baimė dėl galimų pokyčių atskirose valstybėse.

    Kas siūloma naujame ES biudžete

    Europos Komisija yra pateikusi siūlymą 2028–2034 metų laikotarpiui numatyti apie 1 800 000 000 000 eurų ES prioritetams. Greta to planuojama apie 166 000 000 000 eurų skirti bendros po pandemijos susidariusios skolos grąžinimui.

    Šios lėšos apimtų tradicines sritis, tokias kaip žemės ūkis ir sanglauda, bet taip pat didesnį dėmesį saugumui, gynybai ir ekonominiam atsparumui. Derybose vienu jautriausių klausimų išlieka, kiek pinigų turėtų keliauti į ūkininkų subsidijas ir kokiu mastu ES galėtų remtis naujais bendrais pajamų šaltiniais.

    Terminus spaudžia rinkimai ir politinė rizika

    Dalis ES lyderių ragina susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad liktų pakankamai laiko techniniam planavimui ir deryboms su Europos Parlamentu. Papildomą įtampą kelia tai, kad 2027 metais Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai, o kai kurios sostinės baiminasi, jog politiniai pokyčiai galėtų sulėtinti arba perorientuoti derybas.

    Prancūzijoje vienas iš rizikos veiksnių siejamas su Nacionalinio sambūrio pozicijomis dėl ES biudžeto ir bendrų įsipareigojimų. Tokios nuotaikos, Paryžiaus vertinimu, neturėtų tapti priežastimi skubėti ir priimti Prancūzijai nepalankius sprendimus.

    „Mūsų vienintelis prioritetas yra geras biudžetas. Nesikeliame dirbtinių terminų vien tam, kad paspartintume procesą“, – sakė Benjaminas Haddadas.

    Ar susitarimas vis tiek įmanomas 2027 metais

    Prancūzija pabrėžia, kad realu susitarti ir 2027 metų antroje pusėje, svarbiausia užsitikrinti stabilų ir ilgalaikį sprendimą. Galutinis terminas Europos Parlamento balsavimui siejamas su 2027 metų pabaiga, nes naujasis biudžeto laikotarpis turėtų startuoti 2028 metų pradžioje.

    Tuo metu kitos šalys argumentuoja, kad greitesnis susitarimas leistų anksčiau pasirengti konkrečioms programoms ir išvengti vėlavimų, kai finansavimas turėtų pradėti veikti. Diskusija dėl tempo tampa platesnės įtampos dalimi: kaip subalansuoti naujus saugumo poreikius, tradicines išlaidas ir valstybių narių įnašų ribas.

    Artimiausiais mėnesiais derybas gali pagreitinti Tarybai pirmininkaujančios šalies siūlomi tarpiniai skaičiai ir kompromisiniai scenarijai. Vis dėlto Prancūzijos pozicija rodo, kad ES biudžeto derybose greitis nėra vienintelis kriterijus, o kova dėl prioritetų, įmokų ir taisyklių tik intensyvės.

  • Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose prie daugiabučio įrengtas didžiulis pandusas: sprendimas padės ne tik neįgaliesiems

    Gargžduose, prie daugiabučio Taikos gatvėje, įrengtas didelis, kelių pakopų pandusas. Jis skirtas žmonėms su judėjimo negalia, tačiau kasdienėje buityje pravers ir tėvams su kūdikių vežimėliais bei senjorams.

    Panduso sprendimas išskirtinis dėl vietos reljefo: daugiabutis stovi dauboje, todėl ankstesnių darbų, įskaitant renovaciją, metu patogaus pritaikymo prie įėjimo įrengti nepavyko. Reikalinga erdvė patenka už namo sklypo ribų ir yra viešojoje teritorijoje.

    Į gyventojų prašymą sureagavusi Klaipėdos rajono savivaldybė nusprendė įgyvendinti atskirą projektą ir darbams skyrė savo lėšas. Savivaldybės teigimu, pasirinktas sprendimas pritaikytas taip, kad infrastruktūra būtų patogi ir saugi kasdieniam naudojimui.

    „Kartais tam, kad žmogus galėtų tiesiog savarankiškai išeiti iš namų, reikia ieškoti nestandartinių sprendimų. Šiuo atveju būtent taip ir buvo. Džiaugiamės, kad pavyko rasti sprendimą, kuris šiandien gerina ne vieno žmogaus kasdienybę“, – sakė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus.

    Skelbiama, kad projekto vertė siekė 35 000 eurų. Įrengtą pandusą apžiūrėjo ir įvertino būsto pritaikymo bei asmens su negalia gerovės klausimus nagrinėjančių komisijų nariai, taip pat įvairias negalias turintys Gargždų gyventojai.

    Pasak savivaldybės, didžiausias pokytis – galimybė saugiau ir savarankiškiau pasiekti namo įėjimą, kai laiptai ar stačios įkalnės tampa rimta kliūtimi. Gyventojai taip pat svarsto, kaip naują infrastruktūrą integruoti į aplinką ir ją papuošti, kad erdvė būtų ne tik funkcionali, bet ir jauki.

  • Klaipėdos rajono jaunimui atsiveria vasaros darbai: kas gali dalyvauti ir iki kada kandidatuoti

    Klaipėdos rajono jaunimui atsiveria vasaros darbai: kas gali dalyvauti ir iki kada kandidatuoti

    Vasara daugeliui moksleivių tampa proga ne tik pailsėti, bet ir pirmą kartą legaliai išbandyti darbą bei užsidirbti savų pinigų. Klaipėdos rajono savivaldybė jau septintus metus tęsia jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuria skatina darbdavius įdarbinti nepilnamečius, kompensuodama dalį jų atlyginimų.

    Programoje gali dalyvauti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę jaunuoliai nuo 14 iki 18 metų. Svarbi sąlyga ta, kad darbo sutarties sudarymo metu jaunuolis dar neturi būti sulaukęs 18 metų.

    Šių metų įdarbinimo procesas numatytas nuo gegužės 10 dienos iki birželio 20 dienos. Norintys dirbti jaunuoliai kviečiami patys aktyviai kandidatuoti: siųsti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką darbdaviams bei dalyvauti atrankos pokalbiuose.

    Kaip pasiruošti kandidatavimui?

    Darbdaviai vasarą dažniausiai ieško pagalbos paslaugų sektoriuje, prekyboje, maitinime, sezoniniuose darbuose ar paprastesnėse administracinėse užduotyse. Todėl verta iš anksto apgalvoti, kokias valandas realiai galėsite dirbti, kokių užduočių imtis galite atsakingai, ir tai aiškiai įvardyti gyvenimo aprašyme.

    Motyvaciniame laiške svarbiausia konkretumas: kodėl norite būtent šio darbo, kuo galite būti naudingi ir ko tikitės išmokti. Net ir neturint patirties, darbdaviams dažnai svarbūs punktualumas, komunikabilumas ir noras mokytis.

    Kur kreiptis dėl konsultacijų?

    Klaipėdos rajone jaunuolius šiame procese konsultuoja Gargždų atviro jaunimo centro darbuotoja Neringa Lankutytė. Ji gali padėti susigaudyti programos sąlygose, pasiruošti kandidatavimui ir atsakyti į praktinius klausimus, susijusius su įdarbinimu.

    Visa detali informacija apie Jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą, reikalavimus bei šių metų darbo pasiūlymus pateikiama savivaldybės skelbiamoje medžiagoje. Prieš kandidatuojant verta ją peržvelgti, kad nepraleistumėte svarbių terminų ir dokumentų.

  • Nauji natūralių pievų ir pelkių žemėlapių pakeitimai: ką būtina pasitikrinti savo sklype iki 2026 metų?

    Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapių pakeitimo projektą. Pakeitimus planuojama patvirtinti iki 2026 metų birželio pabaigos.

    Šie žemėlapiai yra svarbūs žemės savininkams ir ūkininkams, nes nuo jų priklauso, kokie veiklos apribojimai taikomi konkrečioms teritorijoms. Patvirtinti pakeitimai vėliau perduodami Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, o specialiosios sąlygos pradeda galioti nuo jų įregistravimo NTR dienos.

    Kas ir kodėl keičiama

    Pirminiai natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo patvirtinti 2023 metų pabaigoje. Tuomet jie apėmė apie 75 700 hektarų natūralių pievų ir ganyklų bei 110 600 hektarų pelkių ir šaltinynų.

    VSTT nurodo, kad žemėlapiai tikslinami institucijos iniciatyva, atsiradus pagrįstoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pranešimus. Pokyčius lemia ir natūrali gamtinė dinamika, kai buveinės susiformuoja, kinta arba išnyksta, o jų ribos pasislenka.

    Teisinis pagrindas yra Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir žemėlapių rengimo bei tvirtinimo tvarka. Praktikoje tai reiškia, kad ribų tikslinimas nėra vienkartinis sprendimas, o nuolat atnaujinamas procesas.

    Kada apribojimai pradeda galioti

    Naujai nustatytose arba pakeistose teritorijose specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos. Tuo tarpu panaikinamose teritorijose apribojimai nebegalioja nuo išregistravimo iš NTR dienos.

    Toks mechanizmas svarbus planuojantiems darbus sklype: vien projekto viešinimas savaime dar nereiškia, kad ribos jau įsigaliojo. Vis dėlto, jei sklypas patenka į viešinamus pakeitimus, verta įsivertinti galimą poveikį planams ir konsultuotis iš anksto.

    Kokie pagrindiniai draudimai taikomi

    Natūraliose pievose ir ganyklose iš esmės draudžiama jas suarti, persėti, kalkinti, sausinti įrengiant naujas melioracijos sistemas, užsodinti želdiniais, įveisti mišką arba kitaip keisti žolynų būklę ir sudėtį. Kartu pabrėžiama, kad pievų ir ganyklų palaikymui reikalinga veikla, tokia kaip reguliarus šienavimas ar ganymas, dažnai yra ne tik leidžiama, bet ir rekomenduojama.

    VSTT atkreipia dėmesį ir į Europos Bendrijos svarbos buveines, kuriose sumedėjusi augmenija turi būti tvarkoma taip, kad būtų užtikrintas buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. Natūralias pievas ir ganyklas taip pat leidžiama aptverti, jei veikla neprieštarauja taikomiems reikalavimams.

    Pelkėse ir šaltinynuose draudimai susiję pirmiausia su hidrologiniu režimu ir augaline danga. Draudžiama vykdyti sausinimo darbus, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių augalinę dangą, taip pat pelkes paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis ar užsodinti želdiniais.

    Kartu numatytos ir išimtys, kai tam tikra veikla galima, jei teisės aktų nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai. Kai kuriose žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, gali būti leidžiamas ekstensyvus ganymas.

    „Žemėlapių tikslinimas neturi galutinio termino, nes jis priklauso nuo kintančios gamtinės situacijos ir teisinio reguliavimo pokyčių“, – nurodo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

    Žemės sklypų savininkai ar jų įgalioti atstovai gali teikti argumentuotus prašymus tikslinti žemėlapius. Prašymuose paprastai prašoma nurodyti sklypo unikalų numerį, atstovavimo pagrindą ir argumentus, kodėl ribos turėtų būti koreguojamos.

    VSTT taip pat pabrėžia, kad natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijose galima deklaruoti žemės ūkio veiklą, jeigu ji neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, ir pretenduoti į atitinkamas išmokas. Konkrečios galimybės priklauso nuo taikomo režimo ir pasirinktų ūkininkavimo priemonių.

    Gyventojams, planuojantiems ūkinius darbus ar investicijas, svarbiausia yra laiku pasitikrinti, ar sklypas nepatenka į viešinamus pakeitimus, ir įvertinti, ar planuojama veikla atitinka nustatytus apribojimus. Tai leidžia išvengti situacijų, kai darbai sustabdomi dėl vėliau paaiškėjusio specialiojo režimo.

  • Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičiuose, miestelio centre, duris atvėrė naujose patalpose įsikūręs J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialas. Oficialus atidarymas surengtas pirmadienį, o visos dienos programa kvietė gyventojus susipažinti su atnaujintomis erdvėmis ir įsitraukti į veiklas.

    Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų, naujasis filialas turi tapti ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdve. Bibliotekoje planuojama daugiau edukacijų, kūrybinių užsiėmimų ir renginių, skirtų skirtingoms amžiaus grupėms.

    „Labai džiugu matyti, kad Vėžaičių centre atsirado dar viena gyva ir bendruomenei atvira erdvė. Naujoji biblioteka – tai ne tik vieta knygoms, bet ir susitikimų, bendravimo, idėjų gimimo vieta“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bibliotekos atidarymas yra platesnio miestelio centro atnaujinimo dalis. Artimiausiu metu numatyti darbai ir aplink esančioje viešojoje erdvėje, kad ji būtų patogesnė kasdieniam naudojimui ir mažesniems renginiams.

    „Iki rudens planuojama atnaujinti esamus takus, įrengti 10 šviestuvų, kad aikštė būtų saugi ir patogi lankymui“, – teigė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Taip pat jau pasirašyta maždaug 63 000 eurų vertės sutartis su bendrove „Panprojektas“ dėl pastato atnaujinimo projektavimo. Numatoma suplanuoti pastato apšiltinimą ir apdailą, prieigų sutvarkymą, drenažą, taip pat II lygio priedangą rūsyje.

    Projektavimo darbus planuojama užbaigti rudenį, o vėliau ketinama ieškoti išorės finansavimo. Savivaldybė nurodo svarstysianti paraišką Valstybės gynybos fondui dėl priedangos įrengimo, taip pat sieksianti ES paramos pastato fasadų tvarkymui.

    Skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti numatyta 1,6 mln. eurų. Savivaldybė akcentuoja, jog tikslas yra ne vien atnaujinti pastatą, bet ir sustiprinti Vėžaičių centro patrauklumą bei sukurti daugiau kasdieniam bendruomenės gyvenimui pritaikytų erdvių.

  • Projektas KOPA įsibėgėjo: nemokama pagalba šeimoms jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje vykdomas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) per įgyvendinimo laikotarpį jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės pagalbos modelis orientuotas į prevenciją ir psichosocialinę paramą, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau, nelaukiant, kol jos taps gilesnės.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o paslaugos teikiamos visose šalies savivaldybėse.

    Kas įeina į kompleksines paslaugas

    Kaip nurodo Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė, kompleksiškumas reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas. Tai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimus.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė J. Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Projekto logika paremta tuo, kad ankstyva pagalba mažina riziką, jog laikini sunkumai virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinėmis problemomis.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    KOPA veikia nacionaliniu mastu, o koordinavimas savivaldybėse patikėtas Bendruomeniniams šeimos namams. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos organizuojamos arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, o esant poreikiui sudaromos papildomos sąlygos, kad pagalba būtų realiai pasiekiama.

    Projekte numatoma spręsti ir paslaugų prieinamumo kliūtis, kurios dažnai lemia, kad žmonės atidėlioja pagalbą. Kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad konsultacijos ir užsiėmimai būtų įmanomi šeimoms, auginančioms vaikus.

    Rezultatai ir aktualiausios temos

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgyjamus kasdien pritaikomus įgūdžius.

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Didelė dalis tikslinės grupės yra darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus, todėl projektas siejamas su ilgalaike šeimos politikos kryptimi ir socialinės atskirties prevencija.

    Paslaugų turinys pritaikomas prie realių krizių, su kuriomis susiduria šeimos: skyrybų ir santykių konfliktų, priklausomybių, pogimdyminės depresijos, vienišumo, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimo. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip sritys, kuriose ankstyva psichosocialinė pagalba leidžia sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek šeimai, tiek bendruomenei.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad būtent tokia partnerystė padeda paslaugas pritaikyti skirtingų regionų poreikiams.

    Gyventojai, norintys gauti paslaugas, gali kreiptis į savo savivaldybėje veikiantį Bendruomeninių šeimos namų koordinavimo centrą, kuris nukreipia į tinkamiausias konsultacijas ar užsiėmimus. KOPA tikslas išlieka tas pats: kad pagalba būtų ne išimtis, o lengvai pasiekiama kasdienė praktika.

  • Gražiškių seniūnijos metų ataskaita: sutvarkyti keliai, viešosios erdvės ir 2026 metų darbų planas

    Gražiškių seniūnijos metų ataskaita: sutvarkyti keliai, viešosios erdvės ir 2026 metų darbų planas

    Gražiškių seniūnijoje surengta išplėstinė seniūnaičių sueiga, kurioje pristatyta 2025 metų veiklos ataskaita ir aptarti artimiausių metų prioritetai. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, administracijos direktorius Vitas Gavėnas, seniūnijos darbuotojai, seniūnaičiai ir bendruomenių atstovai.

    Seniūnė Ramutė Didvalienė apžvelgė per metus įgyvendintus darbus, daugiausia dėmesio skiriant kasdieniams gyventojų poreikiams: aplinkos tvarkymui, viešųjų erdvių priežiūrai ir kelių infrastruktūrai. Anot seniūnijos, būtent šios sritys dažniausiai lemia, kaip greitai ir praktiškai gyventojai pajunta pokytį savo gyvenamojoje vietovėje.

    Per ataskaitinį laikotarpį darbai daugiausia koncentravosi į vietinės reikšmės kelių būklės gerinimą. Seniūnija nurodė, kad atnaujinta 1 kilometro Vygrelių kaimo kelio žvyro danga, taip pat vykdyti kelių greideriavimo darbai bei asfalto dangos išdaužų remontas Gražiškių miestelyje ir Duonelaičių gyvenvietėje.

    Pažymėta ir bendradarbiavimo su ūkininkais reikšmė, kai vietinės reikšmės kelių būklė gerinama sutelkiant turimus resursus ir techniką. Tokia praktika, pasak seniūnijos atstovų, leidžia greičiau reaguoti į problemiškiausias atkarpas, ypač po intensyvesnių kritulių ar pavasarinių polaidžių.

    Nemaža dalis darbų buvo susiję su viešųjų erdvių tvarkymu ir priežiūra. Prižiūrėtos kapinės ir poilsiavietės, tvarkyti gėlynai, vykdyta viešųjų darbų programa, taip pat pašalinta nelegali atliekų aikštelė prie gaisrinės.

    Gyvenvietės erdvėse atsirado ir daugiau vizualinio identiteto elementų: miestelio aplinką papuošė senosios Gražiškių nuotraukos. Seniūnijoje akcentuota, kad tokie sprendimai ne tik gražina viešąsias vietas, bet ir stiprina vietos bendruomenės ryšį su krašto istorija.

    Kas numatyta 2026 metais

    Ateities planuose įvardyti konkretūs infrastruktūros ir aplinkotvarkos darbai. 2026 metais planuojama Vygrelių kaime pastatyti atminimo suolelį, skirtą B. Gajausko atminimui, taip pat atnaujinti Gražiškių civilinių kapinių tvorą.

    Taip pat numatoma tęsti einamuosius kelių priežiūros darbus: remontuoti asfalto išdaužas Gražiškių miestelyje ir Duonelaičių gyvenvietėje bei atnaujinti Kapų gatvės žvyro dangą. Seniūnija pabrėžia, kad nuoseklus dangų priežiūros grafikas leidžia mažinti didesnių pažeidimų riziką ir ilgainiui išvengti brangesnių remonto darbų.

    Į planus įtraukti ir viešųjų erdvių gerinimo projektai: numatyta tęsti parko prie tvenkinio tvarkymo darbus bei įrengti sūpynes. Tokie sprendimai, seniūnijos vertinimu, prisideda prie gyvenimo kokybės, didina rekreacinių vietų patrauklumą ir skatina aktyvesnį laisvalaikį vietoje.

    Susitikimo pabaigoje savivaldybės vadovai atsakė į gyventojams rūpimus klausimus ir aptarė seniūnijai aktualiausias temas. Sutarta, kad artimiausiu metu prioritetas išliks praktiniams infrastruktūros ir aplinkos priežiūros sprendimams, kuriuos gyventojai gali įvertinti kasdien.

  • Visaginas skelbia projektų konkursą saugumui: kur teikti paraiškas ir kam bus teikiamas prioritetas

    Visaginas skelbia projektų konkursą saugumui: kur teikti paraiškas ir kam bus teikiamas prioritetas

    Visagino savivaldybės administracija paskelbė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės projektų finansavimo konkursą. Juo siekiama sustiprinti bendruomenės saugumą ir skatinti iniciatyvas, kurios padeda užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms bei greičiau atpažinti rizikas.

    Konkursas siejamas su 2026–2028 metų strateginio veiklos plano Bendruomeniškumo skatinimo programos priemonėmis. Jose numatomas dėmesys nusikaltimų prevencijai ir kontrolei, smurto artimoje aplinkoje prevencijai bei kovos su prekyba žmonėmis politikos nuostatų įgyvendinimui.

    Kam bus teikiamas prioritetas?

    Vertinant paraiškas, prioritetas bus teikiamas projektams, kurių veiklos tiesiogiai nukreiptos į nusikalstamų veikų prevenciją, atpažinimą ir fiksavimą. Ypatingas dėmesys numatomas smurto artimoje aplinkoje, sukčiavimo, prekybos žmonėmis ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai.

    Taip pat bus vertinama, ar projekte numatytas ankstyvas rizikos veiksnių identifikavimas, bendruomenės įtraukimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia glaudesnį darbą su policija, socialinėmis tarnybomis ir savivaldybės padaliniais.

    Atskira kryptis yra saugios infrastruktūros kūrimas, pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas ar apšvietimo sprendimai. Savivaldybė nurodo, kad projektų vertinime reikšmingi ir naujoviški, kūrybiški bei įrodymais pagrįsti metodai.

    Kaip ir iki kada teikti paraiškas?

    Paraiškos projektams finansuoti teikiamos iki 2026 metų gegužės 27 dienos 10.00 valandos. Jos turi būti pateikiamos konkurso tvarkos apraše nustatyta tvarka elektroniniu paštu visaginas@visaginas.lt.

    Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo telefoną +370 617 68458 ir elektroninio pašto adresą margarita.jurgeleviciute@visaginas.lt. Konkurso tvarkos aprašo pakeitimai skelbiami Visagino savivaldybės teisinės informacijos dokumente.

  • Visagine atnaujinta akrobatikos salė finišo tiesiojoje: kada sportininkai ir bendruomenė sugrįš?

    Visagine atnaujinta akrobatikos salė finišo tiesiojoje: kada sportininkai ir bendruomenė sugrįš?

    Visagine artėja svarbus įvykis miesto sporto bendruomenei: baigiami akrobatikos sporto salės atnaujinimo darbai Parko gatvėje. Savivaldybės vadovai apžiūrėjo remontuojamas patalpas, o sportininkams, treneriams ir gyventojams žadama modernesnė bei saugesnė erdvė treniruotėms.

    Atnaujinimas vykdomas įgyvendinant projektą, kuriuo modernizuojama Visagino sporto ir rekreacijos centro sporto komplekso salė. Darbai finansuojami Sporto rėmimo fondo ir Visagino savivaldybės biudžeto lėšomis, siekiant pritaikyti infrastruktūrą platesniam naudojimui.

    „Sportas Visagine visada buvo svarbi miesto tapatybės dalis. Norime, kad mūsų vaikai, jaunimas ir visa sporto bendruomenė turėtų saugią, modernią ir motyvuojančią aplinką augti ir siekti geriausių rezultatų savo srityje“, – sakė Erlandas Galaguz.

    Kapitalinio remonto metu atnaujintos salės grindys, sienos ir lubos, taip pat modernizuotos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Be to, atlikti elektros instaliacijos darbai, suremontuotas stogas ir įrengta nauja sporto įranga.

    Pasak projekto vykdytojų, svarbus akcentas yra salės pritaikymas ne tik sportininkų rengimui, bet ir platesniems visuomenės poreikiams. Tikimasi, kad atnaujintoje erdvėje bus patogiau sportuoti suaugusiesiems, o aplinka taps labiau prieinama ir specialiųjų poreikių turintiems gyventojams.

    Tokie sporto infrastruktūros projektai savivaldybėse pastaraisiais metais dažnai orientuojami į energinį efektyvumą, vidaus mikroklimato kokybę ir universalesnį patalpų panaudojimą. Visagine atnaujinama salė taip pat turėtų prisidėti prie nuoseklesnio sporto užimtumo mieste ir didesnių galimybių vietos bendruomenei aktyviai leisti laiką.