Blog

  • Močiutės ir seneliai jį gamindavo dažnai: naminis kisielius lengvas skrandžiui ir žarnynui

    Kisielius buvo vienas dažniausių naminių desertų dar sovietmečiu, nes jam reikėjo vos kelių produktų: vandens, vaisių arba sulčių ir krakmolo. Jį rinkdavosi šeimos, nes paruošti galima greitai, o skonis priklauso nuo to, ką tuo metu turi namuose.

    Šis desertas tradiciškai buvo siūlomas vaikams, vyresniems žmonėms ar po ligos, nes jo konsistencija švelni ir nereikalauja kramtymo. Dėl to kisielius dažnai vertinamas kaip lengvesnė alternatyva riebiems kreminiams pyragams ar saldumynams su daug riebalų.

    Kodėl kisielius tapo toks populiarus?

    Kisieliaus populiarumą lėmė paprasta logika: pigūs, lengvai gaunami ingredientai ir trumpas paruošimo laikas. Kai parduotuvių pasirinkimas buvo ribotas, užtekdavo kompotui skirtų vaisių, uogų iš daržo ar naminio sulčių butelio.

    Vėliau atsirado ir paruošiami mišiniai, tačiau naminis variantas turi akivaizdų pranašumą: galima tiksliai reguliuoti cukraus kiekį ir rinktis realius vaisius, o ne vien aromatizuotus miltelius. Tai ypač svarbu, jei siekiate lengvesnio deserto kasdienai.

    Ką verta žinoti apie poveikį žarnynui?

    Kisieliaus pagrindas yra krakmolas, kuris sutirština skystį ir suteikia glotnią tekstūrą. Dėl šios savybės kisielius dažnai laikomas švelniu pasirinkimu, kai norisi mažiau dirginančio, lengvai suvalgomo maisto.

    Jei kisielius gaminamas iš uogų ar vaisių, jis gali papildyti racioną nedideliu kiekiu natūralių augalinių medžiagų, o kartu ir skaidulų, jei naudojate trintus vaisius. Vis dėlto didžiausias skirtumas sveikatai dažniausiai atsiranda ne nuo paties kisieliaus, o nuo to, kiek įdedama cukraus ir ar naudojami tikri vaisiai.

    Svarbu nepamiršti, kad parduotuviniai mišiniai neretai turi daug pridėtinio cukraus, todėl toks desertas gali tapti tiesiog saldumynu. Jei turite cukrinį diabetą, atsparumą insulinui ar didelius gliukozės svyravimus, vertėtų ypač atidžiai rinktis saldinimą ir sulčių kiekį.

    Paprastas naminio kisieliaus receptas

    Naminį kisielių patogiausia virti iš šviežių ar šaldytų uogų, taip pat tinka obuoliai, vyšnios ar serbentai. Skonį galima subalansuoti citrinos sultimis, o saldumą reguliuoti pagal poreikį, kad desertas būtų lengvas.

    Į puodą suberkite apie 400 gramų vaisių ar uogų, užpilkite maždaug 500 mililitrų vandens ir trumpai pavirkite, kol suminkštės. Atskirai 2 šaukštus bulvių krakmolo išmaišykite su nedideliu kiekiu šalto vandens, tuomet supilkite plona srovele į verdančius vaisius nuolat maišydami, kol sutirštės.

    Pabaigoje įdėkite 1–2 šaukštus cukraus arba saldinkite pagal skonį ir įspauskite šaukštą citrinos sulčių. Kisielių galima valgyti vieną, patiekti su natūraliu jogurtu ar varške, o norint sotesnio varianto, įmaišyti avižų ar patiekti su ryžių koše.

  • Šri Lankoje saulės elektrinė pastatyta dramblių migracijos kelyje: 450 gyvūnų grįžta ten, kur nyksta maistas

    Šri Lankoje saulės elektrinė pastatyta dramblių migracijos kelyje: 450 gyvūnų grįžta ten, kur nyksta maistas

    Kas vyksta Hambantotoje?

    Šri Lankos Hambantotos regione fiksuojamas didelės, maždaug 450 dramblių bandos judėjimas atgal link teritorijos, kurioje įrengta saulės elektrinė. Vietos bendruomenės ir gamtosaugininkai teigia, kad gyvūnai grįžta į seniai naudotą buveinę, nes aplinkiniuose plotuose mažėja maisto ir saugių kelių judėti.

    Šis atvejis išryškina vis dažniau pasaulyje aptariamą dilemą: kaip sparčiai plečiant atsinaujinančios energijos projektus išvengti konflikto su laukinės gamtos poreikiais. Nors saulės energetika laikoma viena mažiausiai taršių, netinkamai parinkta vieta gali sukelti ilgalaikių pasekmių ekosistemoms.

    Migracijos koridorius ir prarasta buveinė

    Pasak vietos aplinkosaugos organizacijų, elektrinė buvo įrengta teritorijoje, kuri ilgą laiką veikė kaip dramblių migracijos koridoriaus dalis. Tokie koridoriai drambliais naudojami tam, kad bandos galėtų pasiekti ganyklas, vandens telkinius ir sezonines maitinimosi vietas.

    Įrengiant saulės parką dalis augalijos buvo pašalinta, o atviros ganyklos pakeistos infrastruktūra ir aptvėrimais. Dėl to gyvūnai, užuot radę žolę ir krūmynus, susiduria su tvoromis bei modulių masyvais, o bandos judėjimas tampa labiau nuspėjamas ir rizikingas žmonėms.

    Kodėl drambliai grįžta?

    Dramblių elgsena šioje situacijoje aiškinama paprastai: kai tradicinėse maitinimosi vietose mažėja augalijos, banda ieško alternatyvų, dažnai grįždama į anksčiau naudotas teritorijas. Tai nėra atsitiktinis klaidžiojimas, o prisitaikymas prie pakitusios aplinkos, kai saugūs maršrutai ir maisto šaltiniai tampa fragmentuoti.

    Žmonių veikla šiose vietovėse paprastai didina ir konfliktų riziką. Kai stambūs žinduoliai yra priversti judėti siauresniais koridoriais ar apeiti aptvertas zonas, dažniau pasitaiko susidūrimų su transportu, žemės ūkiu ir gyvenvietėmis.

    Ką tai reiškia atsinaujinančiai energetikai?

    Šri Lankos istorija rodo, kad net ir švarios energijos projektai privalo būti planuojami atsižvelgiant į biologinę įvairovę. Tarptautinėje praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad svarbiausia yra vietos parinkimas, poveikio aplinkai vertinimas ir migracijos koridorių apsauga, o ne vien technologijos pasirinkimas.

    Sprendimai paprastai apima alternatyvių teritorijų parinkimą, ekologinių praėjimų išsaugojimą, tvorų sprendinius, kurie nemažina laukinių gyvūnų judėjimo galimybių, bei nuolatinę stebėseną. Be tokių priemonių, konfliktai tarp infrastruktūros ir laukinės gamtos gali dažnėti, net jei projektų tikslas yra mažinti klimato kaitą.

    „Drambliai neįžengia į naujas žemes, jie tiesiog grįžta į vietas, nuo kurių buvo atskirti, kai pasikeitė kraštovaizdis“, – teigia vietos aplinkosaugos organizacijų atstovai.

    Kol kas pagrindinis klausimas Hambantotoje yra praktinis: kaip suderinti energetikos plėtrą su vienos svarbiausių Šri Lankos laukinės gamtos rūšių apsauga. Jei maisto bazė ir judėjimo keliai toliau trauksis, bandos spaudimas grįžti į buvusias buveines tik didės.

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.

  • Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Ilgi pėsčiųjų kabantieji tiltai Europoje pastaraisiais metais tapo ne tik inžinerijos pasiekimu, bet ir ryškiu turizmo magnetu. Vokietija, Čekija ir Vengrija šiandien turi konstrukcijų, kurios pagal ilgį ir aukštį konkuruoja su garsiausiais pasaulio objektais.

    Tokie tiltai dažniausiai statomi pramogų parkuose ar kalnų kurortuose, kad sujungtų šlaitus ir kartu sukurtų stiprų įspūdį lankytojams. Dėl siauro tako, grotelių ar stiklo intarpų ir natūralaus svyravimo vėjyje jie tampa išbandymu bijantiems aukščio.

    Vokietijos gigantai Hesėje

    Ilgiausiu pėsčiųjų kabančiuoju tiltu Vokietijoje laikomas Skywalk Willingen Hesėje, atidarytas 2023 metais. Jo ilgis siekia apie 665 metrus, o slėnį jis kerta maždaug 100 metrų aukštyje, todėl net ir patyrusiems keliautojams įspūdis būna stiprus.

    Hesėje 2024 metais atsirado ir dar vienas panašaus masto objektas – Highwalk, kurio ilgis apie 617 metrų. Tiltas įrengtas maždaug 58–60 metrų aukštyje virš slėnio, o pagrindinis akcentas čia yra atvira panorama į žemų kalnų kraštovaizdį.

    Tarp žinomiausių Vokietijos pėsčiųjų kabančiųjų tiltų minimas ir Titan RT Harco kalnuose. Jo bendras ilgis siekia 483 metrus, o didžiausio tarpatramio atkarpa yra viena įspūdingiausių regione, todėl objektas ilgą laiką buvo įvardijamas kaip vienas rekordininkų savo kategorijoje.

    Europos rekordas Čekijoje

    Ilgiausias pėsčiųjų kabantysis tiltas Europoje yra Sky Bridge 721 Čekijoje, Dolní Morava poilsio regione netoli Lenkijos sienos. Kaip sufleruoja pavadinimas, jo ilgis yra 721 metras, o aukščiausiame taške konstrukcija pakyla iki maždaug 95 metrų virš slėnio.

    Tiltas sujungia dvi kalnagūbrių zonas, o lankytojų srautai valdomi taip, kad perėjimas vyktų viena kryptimi. Grįžimas paprastai organizuojamas aplinkiniu maršrutu gamtos taku, kuris papildomai išsklaido žmones ir leidžia vietovei išvengti spūsčių ant konstrukcijos.

    Ilgiausias pasaulyje – Vengrijoje

    Vengrijoje, Sátoraljaújhely mieste prie Slovakijos sienos, atidarytas Zemplén723, dar vadinamas Nacionalinės vienybės tiltu. Jo ilgis siekia 723 metrus, tad jis vos keliomis metromis lenkia Čekijos rekordą ir yra įvardijamas kaip ilgiausias tradicinis pėsčiųjų kabantysis tiltas pasaulyje.

    Konstrukcija kabo iki maždaug 82 metrų aukštyje, o dalyje tako įrengtas stiklinis intarpas, didinantis įspūdį žvelgiant žemyn. Skelbiama, kad tiltui panaudota dešimtys kilometrų plieninių lynų ir tūkstančiai tvirtinimo detalių, o pats takas yra tik apie 1,2 metro pločio.

    Šie projektai rodo aiškią tendenciją Europoje: investuojama į gamtinio turizmo infrastruktūrą, kuri lankytojams siūlo patirtį, o regionams – didesnius srautus ir ilgesnį sezoną. Keliaujant prie tokių objektų rekomenduojama įvertinti vėjo sąlygas, avalynę ir aukščio baimę, nes įspūdis čia dažnai būna stipresnis nei tikimasi.

  • Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    By&nbspManuela Scarpellini
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Iran has sent its response to a US proposal to end the war through Pakistani mediators, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.

    The Islamic Republic of Iran’s response to the latest US proposed draft aimed at ending the war was delivered today through a Pakistani mediator, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Meanwhile, drones were launched at multiple targets across the Gulf on Sunday, with one striking a freighter bound for Qatar, as Tehran warned the United States it would no longer refrain from retaliatory attacks.

    Qatar’s Prime Minister has warned Iran that using the Strait of Hormuz “as a pressure card would only lead to deepening the crisis”.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Iran reviewing US proposal on deal to end war as Trump ramps up pressure


    Trump says Iran has ‘not yet paid a big enough price’ as he reviews new peace proposal


    Iran war impact on shipping affecting refugee aid with freight rates soaring, UNHCR says

  • Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovoje šviesoforai gavo geltonus rėmelius: duomenys rodo, kad vairuotojai reagavo greičiau

    Ajovos valstijoje prie kai kurių šviesoforų atsirado ploni geltoni rėmeliai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kosmetinis pakeitimas. Tačiau pirminiai stebėjimai rodo, kad toks kontrastas gali padėti vairuotojams signalus pastebėti anksčiau.

    Pagrindinis tikslas buvo didinti matomumą sudėtingomis sąlygomis, kai šviesoforus „paskandina“ fonas: ryški reklama, medžių lajos, pastatų linijos ar intensyvus eismas sankryžose. Kuo anksčiau vairuotojas atpažįsta signalą, tuo daugiau laiko lieka sklandžiai sulėtinti ir priimti sprendimą.

    Kam reikalingas geltonas rėmelis

    Kelio inžinerijoje kontrastas laikomas vienu paprasčiausių būdų pagerinti objektų atpažinimą, ypač sutemus, lyjant ar esant rūkui. Geltonas kontūras sustiprina šviesoforo „siluetą“, todėl jis gali išsiskirti net tada, kai pati šviesa dar neatrodo ryški.

    Tokie sprendimai dažniausiai orientuoti į vadinamąjį atpažinimo nuotolį: kuo toliau vairuotojas supranta, kad priešais yra signalizuojama sankryža, tuo mažiau tikėtini staigūs stabdymai ar paskutinės sekundės manevrai.

    Ką rodo pirmieji stebėjimai

    Vietos institucijų vertinimu, po pakeitimų dalyje sankryžų vairuotojai ėmė reaguoti greičiau ir artėdami prie šviesoforo dažniau iš anksto sumažina greitį. Tai svarbu ne tik automobilių srautui, bet ir pėstiesiems, nes sumažėja netikėtų situacijų rizika perėjose.

    Tekste minimi duomenys sieja rėmelių įrengimą su mažesniu staigių stabdymų ir abejotinų sprendimų skaičiumi. Tokie pokyčiai paprastai mažina ir galinių susidūrimų tikimybę, kuri sankryžose yra viena dažniausių avarijų rūšių.

    Vis dėlto kelių saugos ekspertai įprastai pabrėžia, kad patikimoms išvadoms reikia ilgesnio laikotarpio ir platesnės statistikos, įvertinant sezoniškumą, eismo intensyvumo svyravimus bei kitus infrastruktūros pokyčius. Tik tada galima tiksliai pasakyti, kiek konkrečiai prie geresnių rodiklių prisidėjo būtent geltoni rėmeliai.

    Ar sprendimas gali išplisti plačiau

    JAV eismo reguliavimo sprendimus dažniausiai lemia vieningi standartai, o šviesoforų dizainą ir ženklinimą orientuoja nacionalinės gairės. Jei Ajovos praktika bus patvirtinta platesniais tyrimais, toks paprastas vizualinis pakeitimas gali tapti pavyzdžiu kitoms valstijoms, ieškančioms pigesnių ir greitai įgyvendinamų saugos priemonių.

    Šio sprendimo patrauklumas slypi ir tame, kad jis nekeičia taisyklių ir nereikalauja papildomos kontrolės: vairuotojų elgsena gali kisti natūraliai vien dėl aiškesnio signalo. Tai vienas iš retų atvejų, kai infrastruktūros detalė potencialiai duoda efektą be baudų ar naujų apribojimų.

    Praktinis klausimas, kuris bus svarbiausias tolesniam vertinimui, yra kaštų ir naudos santykis. Jei nedidelės investicijos į matomumą patikimai sumažina incidentų skaičių, tai gali būti viena efektyviausių priemonių pavojingose sankryžose, ypač ten, kur avaringumą lemia vėlyvas signalo pastebėjimas.

  • Spaudos atgavimo diena Kelmėje: mero sveikinimas primena, kodėl laisvas žodis svarbus šiandien

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – proga prisiminti laikotarpį, kai lietuviška spauda buvo draudžiama, o laisvas žodis tapo drąsos ir pilietiškumo simboliu. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu ir knygnešių pastangomis išsaugoti kalbą bei raštą.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius sveikinime kreipėsi į žurnalistus, redaktorius, leidėjus, bibliotekininkus ir visus, puoselėjančius lietuvišką žodį. Pasak mero, ši diena primena ne tik istoriją, bet ir atsakomybę šiandien užtikrinti laisvą, kritišką ir patikimą informacijos sklaidą.

    „Tai laisvo žodžio, minties ir tautinės savimonės šventė, primenanti knygnešių drąsą, lietuvių kalbos svarbą ir atsakomybę saugoti laisvą bei kritišką informacijos sklaidą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Šiuolaikinėje informacinėje aplinkoje Spaudos atgavimo dienos žinutė įgauna papildomą aktualumą: visuomenė kasdien susiduria su dezinformacija, manipuliacijomis ir turinio pertekliumi. Dėl to profesionali žurnalistika, šaltinių tikrinimas ir redakcinė atsakomybė tampa esminėmis prielaidomis pasitikėjimui viešąja erdve.

    Kartu tai ir kalbos bei knygos šventė, skatinanti atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos puoselėjimą švietime, kultūroje, viešajame sektoriuje ir skaitmeninėje erdvėje. Bibliotekos, leidėjai ir mokyklos šią dieną dažnai pasitinka renginiais, kurie primena, kad kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir tapatybės pagrindas.

    Sveikinime pabrėžta ir bendruomeniškumo svarba: pagarba gimtajai kalbai, knygai ir žodžio laisvei gali vienyti žmones ir stiprinti kultūrinį atsparumą. Tokia laikysena ypač reikšminga laikais, kai informacijos kokybė tiesiogiai veikia visuomenės sprendimus ir pasitikėjimą institucijomis.

  • Kelmės rajono savivaldybė iki 2026 metų birželio 10 dienos laukia paraiškų leidinių leidybai finansuoti

    Kelmės rajono savivaldybė iki 2026 metų birželio 10 dienos laukia paraiškų leidinių leidybai finansuoti

    Kelmės rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas leidinių leidybos finansavimui iš savivaldybės biudžeto lėšų. Paraiškos priimamos iki 2026 metų birželio 10 dienos.

    Pagal kvietimo sąlygas, parama gali būti skiriama leidiniams, kurie yra reikšmingi Kelmės rajono kultūrai, turizmui ar istorijai, taip pat prisideda prie rajono įvaizdžio formavimo. Taip pat numatytas finansavimas informaciniams leidiniams.

    Dar viena kryptis skirta savivaldybės teritorijoje gyvenančių arba joje gimusių rašytojų leidiniams. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškos turėtų aiškiai pagrįsti leidinio vertę bendruomenei ir numatomą sklaidą.

    Paraiškų teikimo ir lėšų skyrimo tvarką reglamentuoja specialus leidinių leidybos finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas savivaldybės nustatyta tvarka. Dokumentus reikia pateikti Kelmės rajono savivaldybės administracijai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriui.

    Paraiškas galima pristatyti į savivaldybę adresu Vytauto Didžiojo g. 58, Kelmė, nurodant Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Dėl konsultacijų savivaldybė kviečia kreiptis nurodytais kontaktais.

  • Starmeris po triuškinančio pralaimėjimo liks poste: rinkėjai pasiuntė aiškią žinutę

    Starmeris po triuškinančio pralaimėjimo liks poste: rinkėjai pasiuntė aiškią žinutę

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė neketinantis trauktis iš pareigų, nors valdančioji Leiboristų partija vietos rinkimuose patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų per kelis dešimtmečius. Politikas pabrėžė, kad pasitraukimas dabar, jo vertinimu, tik didintų politinį nestabilumą.

    Starmeris viešai akcentavo, kad mato pareigą tęsti darbą ir atkurti pasitikėjimą, kartu pristatant aiškesnį ekonomikos ir viešųjų paslaugų stiprinimo planą. Pastaraisiais metais šalyje juntamas augimo tempų lėtėjimas ir įsisenėję gyvenimo lygio klausimai tapo vienu pagrindinių rinkėjų nepasitenkinimo šaltinių.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Rinkimuose ryškiai sustiprėjo antiimigracinė Reform UK, kuri vietos tarybose Anglijoje laimėjo daug mandatų, daugiausia Leiboristų sąskaita. Tai laikoma signalu, kad dalis elektorato nusivylė tradicinėmis partijomis ir ieško griežtesnės migracijos bei vidaus saugumo darbotvarkės.

    Velse daugiausia vietų parlamente iškovojo nepriklausomybės idėją palaikanti Plaid Cymru, taip nutraukdama ilgus metus trukusią leiboristų dominavimo tradiciją. Škotijoje daugiausia vietų surinko Škotijos nacionalinė partija, sustiprindama savo pozicijas devoliucijos sistemoje.

    Spėjimai dėl lyderystės ir rinkų reakcija

    Po pralaimėjimo dalis Leiboristų partijos narių viešai sugriežtino toną ir pradėjo kelti klausimą dėl Starmerio lyderystės ateities. Didėjant vidinei įtampai, politiniai oponentai bando šį momentą išnaudoti, o partijos vadovybei tenka balansuoti tarp vienybės išlaikymo ir permainų reikalavimų.

    Situaciją atidžiai stebėjo ir finansų rinkos, nes politinis neapibrėžtumas Jungtinėje Karalystėje dažnai tiesiogiai veikia skolos vertybinių popierių kainą ir skolinimosi kaštus. Pranešta, kad 10 metų Jungtinės Karalystės obligacijų pajamingumas penktadienį smuktelėjo iki maždaug 4,904 proc., kai premjeras pakartojo, kad neketina trauktis.

    Netikėtas ėjimas: Gordonas Brownas grįžta į sceną

    Tą pačią dieną Starmeris paskyrė buvusį ministrą pirmininką Gordoną Browną specialiuoju pasiuntiniu pasaulinių finansų ir bendradarbiavimo klausimais. Brownas vadovavo Jungtinei Karalystei 2007–2010 metais, o iki tol ilgus metus ėjo finansų ministro pareigas.

    Jo užduotis siejama su naujų tarptautinių finansavimo partnerystių paieška, kurios galėtų padėti pritraukti lėšas gynybos ir saugumo investicijoms bei stiprinti santykius su Europa. Šis sprendimas signalizuoja, kad vyriausybė bando raminti rinkas ir tuo pačiu siųsti žinutę apie didesnį dėmesį finansiniam patikimumui.

    Nors vietos rinkimų rezultatai tiesiogiai nekeičia parlamento Vestminsteryje sudėties ir vyriausybės statuso, jie laikomi svarbiu visuomenės nuotaikų barometru. Artimiausiu metu Leiboristams teks įrodyti, kad jie gali atsakyti į rinkėjų keliamus klausimus dėl ekonomikos, viešųjų paslaugų ir migracijos politikos, o premjero sprendimas likti poste taps vienu labiausiai vertinamų politinių pasirinkimų.

  • Tiesioginis traukinys Oslo–Berlynas nuo 2028-ųjų: 1 500 km per keturias šalis ir dvi sąsiaurių perėjas

    Norvegijos, Danijos ir Vokietijos geležinkelių vežėjai „Vy“, „DSB“ ir „Deutsche Bahn“ paskelbė planus nuo 2028 metų vasaros pradėti reguliarius tiesioginius reisus traukiniu maršrutu Oslo–Berlynas. Tai būtų viena ilgiausių keleivinių geležinkelio krypčių Europoje, jungianti keturias valstybes.

    Numatoma, kad visa kelionė truks apie 14–15 valandų, o atkarpa Oslo–Kopenhaga užtruks maždaug 7 valandas. Maršrutas turėtų driektis apie 1 500 kilometrų ir būti aptarnaujamas ištisus metus, planuojant po du reisus per dieną.

    Projektas svarbus ir dėl dar vienos priežasties: jis grąžintų tiesioginį keleivinį susisiekimą traukiniu tarp Norvegijos ir Danijos, kurio nebuvo daugiau nei du dešimtmečius. Iki šiol keliautojai dažniausiai rinkdavosi persėdimus arba skrydžius, ypač tarp Skandinavijos sostinių ir Vokietijos.

    Maršrutas per įspūdingas perėjas

    Planuojama, kad traukinys važiuos per pietrytinę Norvegiją, vakarinę ir pietinę Švediją, Daniją ir šiaurinę Vokietiją. Tarp svarbiausių stotelių minimi Geteborgas ir Malmė Švedijoje, Kopenhaga ir Odensė Danijoje, taip pat Hamburgas ir Berlynas Vokietijoje.

    Kelionėje numatytos vienos įspūdingiausių geležinkelio jungčių regione. Tarp Malmės ir Kopenhagos traukinys kirstų Eresundo sąsiaurį kombinacija iš tilto, dirbtinės salos ir tunelio, o Danijoje važiuotų per Didįjį Beltą, naudodamas tilto ir tunelio infrastruktūrą.

    Tokios perėjos ne tik sutrumpina kelionės laiką, bet ir leidžia išlaikyti stabilų tvarkaraštį, kuris yra būtina sąlyga, kad ilgo nuotolio traukinių maršrutai realiai konkuruotų su aviacija. Pastaraisiais metais Europos keleiviai vis dažniau renkasi traukinius dėl patogesnių kelionių miesto centruose ir mažesnės klimato kaitos taršos, ypač maršrutuose iki maždaug 1 000 kilometrų.

    Kokie traukiniai važiuos?

    Skelbiama, kad maršrutą aptarnautų nauji „Deutsche Bahn“ ICE traukiniai, pritaikyti ilgesnėms kelionėms. Tokiuose sąstatuose paprastai numatoma maitinimo zona, skirtingos komforto klasės ir erdvės šeimoms, o tai svarbu, kai kelionė trunka beveik visą dieną.

    Vežėjų tikslas – pasiūlyti reguliarų, nuspėjamą ir patogų susisiekimą, kuris taptų alternatyva trumpiems skrydžiams Šiaurės Europos kryptimis. Ilgo nuotolio tarptautinių traukinių atgaivinimas pastaruoju metu tampa vis ryškesne tendencija: plečiami naktinių traukinių tinklai, daugėja tarpvalstybinių projektų, o keleiviai tikisi daugiau tiesioginių reisų be sudėtingų persėdimų.

    Kodėl ryšys buvo dingęs?

    Ankstesnis tiesioginis keleivinis susisiekimas traukiniu tarp Oslo ir Kopenhagos buvo nutrūkęs 2004 metų pabaigoje. Tuomet maršrutą vykdžiusi bendrovė „Linx“ buvo uždaryta, o sprendimas aiškintas nepakankamu pelningumu, per mažu keleivių skaičiumi ir stipria konkurencija su oro linijomis.

    Dabar vežėjai tikisi, kad situacija pasikeitė: keliautojai labiau vertina tvarius pasirinkimus, o moderni infrastruktūra Skandinavijoje ir Danijoje leidžia planuoti patikimesnį grafiką. Jei projektas bus įgyvendintas, tai gali tapti pagrindu plėsti tiesioginių tarptautinių traukinių tinklą iš Skandinavijos į kitas didžiąsias Europos kryptis.

    „Kuriame naują reguliarią jungtį tarp Oslo, Kopenhagos, Hamburgo ir Berlyno. Taip galime glaudžiau susieti Norvegiją su Europa, o ateityje tai gali atverti kelią tiesioginiams traukiniams ir į kitus didžiuosius miestus“, – sakė „Vy“ vadovė Gro Bakstad.