CP v2

Blog

  • Rusijos kapitalas vis giliau Baltarusijoje: ką kontroliuoja Maskva ir ko Lukašenka dar neparduoda

    Rusijos verslo įtaka Baltarusijoje

    Rusija išlieka svarbiausia Baltarusijos prekybos partnerė, o abiejų šalių prekių apyvarta, viešai skelbiamais vertinimais, 2025 metais siekė apie 55 mlrd. eurų. Rusijos įmonės Baltarusijoje aktyviausiai investuoja į žemės ūkio perdirbimą, medienos sektorių, lengvąją pramonę ir statybines medžiagas, o Minskas tradiciškai remiasi rusiškų energijos išteklių tiekimu.

    Teisinės sąjunginės valstybės taisyklės supaprastina Rusijos įmonių patekimą į Baltarusijos rinką. Kartu didėja priklausomybė nuo rusiškos logistikos: dalis baltarusiškų krovinių nukreipiama per Rusijos uostus, o tokia schema tampa dar svarbesnė sankcijų sąlygomis.

    Energetika ir pramonė

    Ryškiausiai Rusijos įtaka matoma energetikoje ir sunkiojoje pramonėje, kur sprendimus dažnai lemia prieiga prie žaliavų, kreditų ir technologijų. Dujų sektoriuje „Gazprom“ jau seniai kontroliuoja dujų transportavimo infrastruktūros dalį per Baltarusijoje veikiančias struktūras, o tai suteikia Maskvai papildomų svertų.

    Lygiagrečiai plėtojami bendri projektai, susiję su mikroelektronika, staklių gamyba ir žemės ūkio technika, siekiant pakeisti Vakarų importą. Toks modelis gilina tiekimo grandinių susiejimą, o Baltarusijos įmonėms iš dalies leidžia veikti nepaisant ribojimų, tačiau didina priklausomybę nuo rusiškų subsidijų ir užsakymų.

    Mažmena, maistas, IT ir nekilnojamasis turtas

    Pasitraukus daliai Vakarų prekių ženklų, Baltarusijos mažmeninės prekybos nišas užėmė rusiški tinklai ir elektroninės prekybos platformos. Pokyčiai pastebimi ir paslaugų sektoriuje: rinkoje daugėja rusiškų maitinimo bei franšizių projektų, kurie plečiasi pasinaudodami bendra reguliacine erdve.

    Žemės ūkio ir maisto segmente Baltarusijoje fiksuotas kiaulininkystės apimčių mažėjimas, o tai sudarė palankesnes sąlygas rusiškai produkcijai. Tuo pat metu Baltarusija išlieka svarbi kai kurių rusiškų maisto produktų eksporto kryptis, o atskirų kategorijų importas tampa vis labiau koncentruotas.

    Augantis rusų kapitalo aktyvumas matomas ir IT srityje: Minske veiklą plečia arba įsitvirtina Rusijos technologijų bei finansų sektoriaus įmonės. Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat fiksuojamas didesnis Rusijos piliečių aktyvumas: vertinimais, jų dalis Minsko būsto sandoriuose gali siekti apie 8–10 proc., kai anksčiau ji buvo kelis kartus mažesnė.

    Dalį pirkėjų motyvuoja investiciniai tikslai ir lūkesčiai dėl kainų augimo, kitus traukia mažesni ribojimai interneto paslaugoms. Skelbiamuose segmentuose dažnai minimos 55 000–130 000 eurų pirkimo ribos už butą, priklausomai nuo vietos ir įrengimo.

    Kas Baltarusijoje lieka neliečiama?

    Nors Rusijos verslo įtaka plečiasi, dalis baltarusiškos ekonomikos išlieka valstybės rankose, ypač strateginiai pramonės aktyvai. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Pavelas Latuška teigia, kad procesą klaidinga vadinti visiška ekonomine inkorporacija, nes realybė esą gerokai sudėtingesnė.

    „Matome procesą, kurį daugelis klaidingai vadina visiška ekonomine inkorporacija, tačiau tikrasis vaizdas yra gerokai sudėtingesnis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Jo vertinimu, po Vakarų bendrovių pasitraukimo rusų kapitalas aktyviau užėmė atsivėrusias nišas, tačiau svarbiausi pramonės gigantai ir strateginiai aktyvai tebėra Baltarusijos valstybės kontrolėje. Pasak Latuškos, Aliaksandras Lukašenka vengia plataus masto privatizacijos, nes valstybės valdomos įmonės jam yra politinės galios instrumentas.

    „Lukašenka bijo plataus masto privatizacijos, nes jam valstybės įmonės yra valdžios išlaikymo įrankis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Pašnekovas pabrėžia, kad išimtys galimos, kai konkretaus turto strateginė reikšmė sumažėja, tačiau vadinamieji šeimos sidabrai, jo žodžiais, lieka griežtai prižiūrimi. Toks modelis reiškia, kad Rusijos įtaka gali augti per rinkos nišas ir priklausomybę nuo finansavimo, bet ne visuomet per tiesioginį pagrindinių aktyvų perėmimą.

    Scenarijus po valdžios kaitos

    Latuška teigia, kad rusų kapitalo buvimas nuosavybės struktūroje dar nepasiekė negrįžtamo lygio, todėl po politinių pokyčių Baltarusija galėtų gana greitai persiorientuoti į Europą. Jo nuomone, lemiamas veiksnys būtų ne vien pramonės įrenginiai, o žmonės, teisinės valstybės atkūrimas ir galimybė pritraukti Vakarų investicijas.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į Baltarusijos verslo diasporos vaidmenį ir teigia, kad Lenkijoje veikia apie 8 000 įmonių su baltarusišku kapitalu. Pasak jo, atkūrus teisės viršenybę, tokios įmonės ir europinės investicijos galėtų tapti pagrindiniu ekonomikos atsigavimo varikliu, o Lenkija būtų viena svarbiausių vartų Baltarusijos verslui į Europos rinką.

  • „Airbus“ didina gamybą, bet planus vis dar stabdo variklių tiekimas: kiek lėktuvų jau pristatyta

    Gamybos tempas auga, tikslas nepakeistas

    Europos aviacijos koncernas „Airbus“ 2026 metų balandį oro linijoms ir lizingo bendrovėms pristatė 67 keleivinius lėktuvus. Daugiausia tarp jų buvo A320neo ir A321neo šeimos orlaiviai, kurie šiuo metu sudaro didžiąją dalį paklausos trumpų ir vidutinių nuotolių segmente.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pristatymų skaičius buvo didesnis 13 orlaivių. Bendrovė nurodo, kad gavėjai buvo 39 skirtingi klientai, o tai rodo, kad pristatymai išlieka plačiai paskirstyti tarp rinkos dalyvių.

    Per pirmuosius keturis 2026 metų mėnesius „Airbus“ iš viso pristatė 181 lėktuvą. Metinis planas kol kas nekeičiamas ir siekia apie 870 orlaivių, tačiau jo įgyvendinimas priklausys nuo to, kaip sparčiai stabilizuosis tiekimo grandinė.

    Aviacijos rinka po pandemijos ir toliau susiduria su tuo, kad gamintojai negali taip greitai didinti pajėgumų, kaip auga paklausa, todėl kiekvienas tiekimo sutrikimas tiesiogiai atsispindi pristatymų grafikuose.

    Didžiausias stabdys – varikliai

    Didžiausia problema, kuri šiuo metu riboja pristatymus, išlieka variklių trūkumas. „Airbus“ pristatymus ir galutinį surinkimą ypač veikia vėluojančios variklių tiekimo grandinės, taip pat kai kurių korpusų ir komponentų pristatymo tempo svyravimai.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir pagamintas orlaivis ne visada gali būti laiku perduotas klientui, jei trūksta konkrečios komplektacijos ar vėluoja variklių pristatymas. Rinkoje plačiai aptariami iššūkiai, susiję su „Pratt & Whitney“ variklių tiekimu, kuris yra svarbus daliai A320neo šeimos užsakymų.

    Nors oro linijos pastaraisiais metais susiduria su kintančiomis sąnaudomis ir tiekimo rizikomis, masinių atsisakymų anksčiau užsakytų lėktuvų „Airbus“ kol kas nefiksuoja. Toks stabilumas yra svarbus signalas gamintojui, planuojančiam gamybos didinimą keliais etapais.

    Užsakymų portfelis išlieka didelis

    2026 metų balandžio pabaigoje bendras „Airbus“ turimų keleivinių lėktuvų užsakymų portfelis siekė 8 977 orlaivius. Per balandį užsakymų skaičius bendrai didėjo 28 lėktuvais, o tai leidžia daryti išvadą, kad paklausa išlieka atspari net ir esant tiekimo ribojimams.

    Didelis užsakymų portfelis suteikia gamintojui ilgalaikį matomumą, tačiau kartu didina spaudimą spartinti gamybą ir mažinti vėlavimus, nes oro linijos planuoja maršrutų plėtrą ir flotilės atnaujinimą konkrečiais terminais.

    Tarp „Airbus“ klientų yra ir Lenkijos oro bendrovė LOT, laukianti 40 A220 lėktuvų. „Airbus“ atstovai viešai yra teigę, kad šio užsakymo vykdymas vyksta pagal planą, o pirmieji A220 turėtų papildyti LOT flotilę kitais metais.

    Jei variklių tiekimas ir komponentų logistika stabilizuosis, „Airbus“ išlaikys galimybes pasiekti 2026 metų tikslus. Vis dėlto būtent varikliai ir tiekimo grandinės „butelio kakleliai“ išlieka svarbiausiu veiksniu, lemiančiu, ar gamybos augimas virs laiku įvykdytais pristatymais.

  • Artimųjų Rytų karas kelia naftos kainas: „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo, svarbus ir Orlenas

    Artimųjų Rytų konflikte sustiprėjusi įtampa ir dėl jos kilę trikdžiai naftos tiekimo grandinėse pastebimai atsispindėjo didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos „Saudi Aramco“ finansiniuose rezultatuose. Rinkos dalyviai tokiomis sąlygomis paprastai vertina ne tik kainas, bet ir realią logistikos riziką, ypač per pagrindinius jūrų „butelio kakliukus“.

    „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį įmonės pelnas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 25 proc. Pakoreguotas grynasis pelnas siekė daugiau kaip 30 milijardų eurų, o pajamos didėjo beveik 7 proc. iki maždaug 105 milijardų eurų.

    Rezultatams palankios buvo aukštesnės naftos ir degalų kainos, taip pat didesni pardavimo kiekiai. Tokiais laikotarpiais energetikos bendrovėms ypač svarbu turėti lankstesnius maršrutus, kurie leistų išvengti didžiausios rizikos zonų ir užtikrintų nepertraukiamą eksportą.

    Alternatyva Ormuzui ir 7 mln. barelių

    Pastarosiomis savaitėmis rinkos dėmesys krypo į Ormuzo sąsiaurį, per kurį įprastai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos srautų. Net ir laikini apribojimai ar karinių incidentų grėsmė čia paprastai kelia draudimo, frachto ir galutinių kainų spaudimą visame pasaulyje.

    „Saudi Aramco“ akcentuoja, kad didesnę dalį eksporto gali nukreipti sausumos infrastruktūra, ypač Rytų–Vakarų vamzdynu į Raudonosios jūros pakrantę. Tai leidžia dalį krovinių išgabenti apeinant jautriausius jūrų maršrutus.

    „Mūsų vamzdynas pasiekė maksimalų pajėgumą, 7 milijonus barelių per dieną, ir tapo kritine tiekimo arterija, padėjusia sušvelninti pasaulinio energetinio šoko pasekmes“, – sakė „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseris.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui

    Regiono rafinavimo rinkai svarbu tai, kad „Saudi Aramco“ yra strateginis tiekėjas ir Vidurio Europoje, įskaitant bendradarbiavimą su Orlenu. Pagal viešai skelbtus susitarimus nafta į Lenkijos perdirbimo gamyklas, tarp jų Gdansko ir Plocko, tiekiama jūra.

    Nurodoma, kad Saudo Arabija gali užtikrinti reikšmingą dalį Lenkijos metinio naftos poreikio, o dienos tiekimo apimtys siekia 200 000–337 000 barelių. Dėl to bet kokie ilgiau trunkantys trikdžiai Persijos įlankoje ar papildomi apribojimai jūrų transporte galėtų turėti netiesioginį poveikį degalų kainoms ir tiekimo planavimui regione.

  • „Asbis“ akcijos 2026 metais šovė daugiau nei 100 proc.: rekordinis ketvirtis ir DI serverių bumas

    Varšuvos biržoje kotiruojamos Kipro informacinių technologijų produktų ir sprendimų grupės „Asbis“ akcijos nuo 2026 metų pradžios pabrango daugiau nei 100 proc. Investuotojų dėmesį pakurstė paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai, kuriuos bendrovė vadina geriausiais savo istorijoje.

    Įmonė pranešė apie ryškiai išaugusį pelningumą ir rekordinę apyvartą, o pagrindiniu augimo varikliu įvardijo sparčiai didėjančią paklausą duomenų centrams skirtai įrangai. Ši tendencija pastaraisiais metais ypač sustiprėjo dėl pasaulinių investicijų į debesiją ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą.

    Rekordiniai skaičiai per ketvirtį

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį konsoliduotas grynasis pelnas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams, siekė 36,5 mln. JAV dolerių, kai prieš metus buvo 7,4 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus pagal apytikrį valiutos kursą, tai sudaro apie 34 mln. eurų ir apie 7 mln. eurų.

    EBITDA per metus taip pat reikšmingai šoktelėjo iki 58,2 mln. JAV dolerių, palyginti su 18,4 mln. JAV dolerių. Pardavimo pajamos pasiekė 1,26 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus sudarė 736,4 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 1,16 mlrd. eurų ir 680 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat fiksavo geresnę bendrojo pelno maržą: 8,6 proc., kai prieš metus ji siekė 7 proc. Pasak „Asbis“, maržą kėlė didelė paklausa infrastruktūros plėtrai, tam tikrų produktų segmentų tiekimo ribojimai ir optimizuotas produktų krepšelis.

    DI duomenų centrai kelia serverių paklausą

    Didžiausiu augimo katalizatoriumi tapo serveriai ir serverių blokai, kurių pardavimai pirmąjį ketvirtį išaugo 233 proc. iki beveik 408 mln. JAV dolerių, arba maždaug 375 mln. eurų. Ši produktų grupė tapo didžiausia pagal vertę, aplenkdama išmaniuosius telefonus.

    Rinka, į kurią orientuojasi šis segmentas, pastaruoju metu sparčiai plečiasi, nes įmonės ir valstybės investuoja į skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir jų veikimui. Praktikoje tai reiškia, kad auga ne tik serverių, bet ir susijusios ekosistemos paklausa: spartesnių tinklų, duomenų saugyklų, energijos efektyvumo ir aušinimo sprendimų.

    „Užbaigėme geriausią ketvirtį istorijoje ir dar kartą parodėme, kad gebame prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų bei išnaudoti atsirandančias galimybes“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

    „Tikime, kad plataus masto investicijos į debesijos ir dirbtinis intelektas infrastruktūrą išliks pagrindiniu augimo varikliu 2026 metais ir vėliau“, – nurodoma bendrovės komentare.

    Kur augimas buvo sparčiausias?

    „Asbis“ pabrėžia, kad pardavimų augimas buvo platus ir apėmė daugumą geografinių segmentų, o didžiausią tradicinę dalį pajamose ir toliau sudarė Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bei Vidurio ir Rytų Europos regionai. Tokia struktūra reiškia, kad bendrovės rezultatams svarbūs tiek atskirų rinkų investicijų ciklai, tiek tiekimo grandinės ir kainodaros pokyčiai.

    Tarp sparčiausiai augusių šalių įvardyti Taivanas, Nyderlandai ir Ukraina. Šie šuoliai siejami su didesniais infrastruktūriniais užsakymais ir konkrečių produktų kategorijų paklausos banga, kuri dažnai pasižymi tuo, kad vienas stambesnis projektas gali reikšmingai išauginti ketvirčio statistiką.

    Po rezultatų paskelbimo bendrovės akcijos pasiekė naują istorinį maksimumą, o „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 4 mlrd. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 930 mln. eurų. Vien nuo 2026 metų pradžios akcijų kaina, bendrovės duomenimis, buvo pakilusi apie 108 proc.

  • Energetikos local content: kaip GUS matuos vietos vertę ir ką tai keičia valstybės valdomoms įmonėms

    Lenkijos energetikos sektoriuje vis garsiau skamba local content principas, pagal kurį dideli projektai turėtų daugiau pinigų palikti šalies įmonėms: tiekėjams, rangovams ir paslaugų teikėjams. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose šią kryptį aptarę rinkos dalyviai pabrėžė, kad tai siejama ne tik su pramonės politika, bet ir su tiekimo saugumu.

    Diskusijos esmė paprasta: kuo daugiau kritinės infrastruktūros komponentų ir kompetencijų yra vietoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo išorinių tiekėjų ir geopolitinių sukrėtimų. Pastarųjų metų patirtis Europoje parodė, kad sutrikus grandinėms brangsta ir vėluoja ne tik įranga, bet ir finansavimas, nes didėja projekto rizikos.

    Kaip bus matuojamas local content

    Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų – kaip tiksliai apskaičiuoti vietos indėlį. Pagal rengiamą modelį rodiklius turėtų sukurti ir metodiką parengti Lenkijos statistikos institucija GUS, o tai reikštų bandymą standartizuoti, kas laikoma vietine verte skirtinguose projektuose.

    Diskusijoje akcentuota, kad tai bus ne tik duomenų rinkimas, bet ir papildomas darbas pirkimų bei projektų valdymo komandoms. Praktikoje reikės atskirti, kur realiai sukuriama vertė, o kur tik formaliai „perleidžiamos“ sutartys, kai galutinis komponentas ar technologija vis tiek importuojami.

    „Žinome, kad tai reikš daugiau darbo pirkimų padaliniams, nes reikės realiai išmatuoti dalykus ir juos pagrįsti“, – sakė Wojciechas Pawłuszko.

    Verslui svarbiausia ne taisyklės

    Rinkos dalyviai pabrėžė, kad net ir detalūs aprašai nepadės, jei nepasikeis pirkimų kultūra: kaip formuojami reikalavimai, kaip vertinami pasiūlymai ir ar mažesni tiekėjai turi realią galimybę patekti į grandinę. Tai ypač aktualu valstybės valdomoms energetikos grupėms, kur pirkimų procedūros dažnai būna griežtos, o klaidų kaina – didelė.

    „Svarbiausia yra mąstysena ir požiūris, o jau esamų instrumentų naudojimas gali duoti daugiau nei dideli žodžiai“, – sakė Szymon Paweł Moś.

    Vietos gamintojai argumentuoja, kad geopolitinės įtampos laikais stipresnė vidaus tiekėjų bazė mažina sisteminę riziką: nuo kritinių atsarginių dalių iki aptarnavimo pajėgumų. Kartu jie pabrėžia, kad vietinis indėlis nėra vien apie „tautybę“, o apie tai, kur kuriamos darbo vietos, kompetencijos ir mokestinė grąža.

    Ką tai reiškia finansavimui

    Finansų sektoriaus atstovai diskusijoje siejo tiekimo grandinės suverenumą su projekto kreditingumu. Logika tokia: jei projekto įgyvendinimas mažiau priklauso nuo vieno išorinio tiekėjo ar ilgos logistikos, mažėja vėlavimų ir kainų šuolių rizika, o tai gali pagerinti finansavimo sąlygas.

    „Tiekimo grandinės saugumo didinimas gali gerinti projekto kredito profilį“, – sakė Krzysztof Dresler.

    Vis dėlto kartu pripažįstama, kad vietos įmonės neperšoks į pasaulinę „pirmą lygą“ per vienerius metus. Todėl siūloma ne tiek „uždaryti“ rinką, kiek kurti mechanizmus, kurie leistų auginti subrangovus: per aiškesnes pirkimų dalis, ilgesnius planavimo horizontus ir prognozuojamus užsakymų portfelius.

    Kita skeptiška diskusijos linija – baimė, kad local content gali virsti biurokratiniu raportavimu be realaus poveikio. Kritikai akcentuoja, kad vien tik ataskaitų teikimas statistikos institucijai nepadidins investicijų grąžos, jei nebus paprastų ir veikiančių taisyklių, leidžiančių vietos įmonėms konkuruoti kokybe ir terminais.

    Galiausiai sektoriaus lyderiai sutaria dėl vieno: kryptis yra politiškai ir ekonomiškai patraukli, tačiau rezultatus parodys tik praktika – kokie rodikliai bus pasirinkti, kaip bus apibrėžtas vietos indėlis ir ar įmonių vadovybės tai įtrauks į realius veiklos tikslus.

    „Tiesiog pabandykime. Turime šiek tiek laiko ir pinigų, tad kodėl gi ne“, – sakė Witold Literacki.

  • Lodzės greitojo geležinkelio tunelis: jį gręš viena moderniausių TBM mašinų, startas šiemet

    Projektas artėja prie gręžimo starto

    Lenkijos Lodzės mieste planuojamas greitojo geležinkelio tunelis bus gręžiamas trečiosios kartos TBM skydine mašina, kurią rangovas „PORR“ įvardija kaip vieną moderniausių šiuo metu rinkoje. Pasak bendrovės, projektavimo etapas eina į pabaigą, o pati gręžimo pradžia numatoma metų pabaigoje arba 2026 metų pradžioje.

    Rangovas skelbia, kad antrą ir trečią metų ketvirtį vyks TBM skydo komplektavimas ir paruošimas darbams, o pati įranga atgabenta iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tokia seka įprasta dideliems tunelių projektams, kai iki starto derinami geologiniai sprendimai, logistikos grandinė ir darbo saugos procedūros.

    Kuo išsiskiria naujos kartos TBM?

    TBM yra didelio skersmens tunelių gręžimo įrenginys, kuris vienu metu ardo gruntą, transportuoja iškasas ir montuoja tunelio žiedus, todėl darbai gali vykti nuosekliai ir su mažesniu poveikiu paviršiui. „PORR“ vadovo Piotro Kledziko teigimu, Lodzėje planuojama naudoti skydą su pažangesnėmis kontrolės funkcijomis nei įranga, kuri anksčiau dirbo miesto skersinio tunelio projekte.

    Tokios modernizacijos dažniausiai reiškia tikslesnį slėgio valdymą kasimo kameroje, geresnį grunto stabilizavimą, labiau automatizuotą segmentų montavimą ir išsamesnę realaus laiko stebėseną. Tai ypač svarbu miestuose, kur tuneliai kerta sudėtingą inžinerinių tinklų zoną, o viršuje vyksta intensyvus eismas.

    „Mūsų motyvacija didelė, tačiau suprantame šio kontrakto riziką, kuri yra įstrigusi praeityje“, – sakė Piotras Kledzikas.

    Rangovas žvalgosi ir į skersinio tunelio tęsinį

    Be KDP tunelio, „PORR“ dalyvauja konsultacijose dėl Lodzės skersinio tunelio statybos užbaigimo, kai investuotojas nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu. Tokiose situacijose užsakovai paprastai renkasi dialogo procedūras, kad iš anksto įsivertintų technines alternatyvas, rizikų pasidalijimą ir realius terminus.

    Rangovas akcentuoja, kad pradžioje būtina aiškiai susitarti dėl technologinių sprendimų ir atsakomybių, nes būtent tai vėliau lemia darbų tempą ir kaštų kontrolę. Skersinio tunelio atvejis laikomas sudėtingu dėl ankstesnių projekto problemų ir to, kad darbai miestuose ypač jautrūs tiekimo grandinėms bei geologijai.

    Įtampa geležinkelių statybose ir konkursų ginčai

    Interviu metu „PORR“ vadovas komentavo ir platesnę geležinkelių statybų rinkos situaciją, įskaitant vėluojančius modernizacijos projektus, kuriuos stabdo konkurso procedūrų skundai. Jo vertinimu, įtampa rinkoje susiformavo dėl ankstesniais metais buvusio per mažo konkursų skaičiaus, kai įmonės kovojo dėl ribotų užsakymų.

    Kartu pabrėžiama, kad viešasis sektorius dabar skelbia daugiau didelės vertės pirkimų, o tai palaipsniui mažina rinkos „alkį“. Vis dėlto, rangovų bendruomenėje dažnai keliama diskusija, kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp teisės apskųsti pirkimus ir valstybės interesų laiku įgyvendinti strategiškai svarbius infrastruktūros projektus.

    Naujos technologijos tuneliams ir greitajam geležinkeliui

    „PORR“ teigia diversifikuojanti užsakymų portfelį ir siekianti išlaikyti lyderystę moderniame infrastruktūros, ypač geležinkelių, statybos segmente. Bendrovė kaip vieną krypčių nurodo inovacijų diegimą, kuris tampa svarbiu konkurenciniu veiksniu dideliuose, technologiškai sudėtinguose projektuose.

    Tarp diegiamų sprendimų minimi ir bebalastės geležinkelio kelio konstrukcijos variantai, skirti tuneliams ir didelio greičio linijoms. Tokios sistemos paprastai pasižymi mažesne priežiūros apimtimi ir didesniu geometriniu stabilumu, tačiau reikalauja itin tikslaus įrengimo ir kokybės kontrolės.

  • Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Budapeštas mini 22 metus ES: po valdžios pasikeitimo gyventojai tikisi šiltesnių santykių su Briuseliu

    Europos diena po politinių permainų

    Budapešte tūkstančiai žmonių minėjo Europos dieną ir 22-ąsias Vengrijos narystės Europos Sąjungoje metines. Šventė vyko praėjus vos dienai po to, kai darbą pradėjo naujasis parlamentas, o Péteris Magyaras prisiekė eiti ministro pirmininko pareigas.

    Politinis lūžis suteikė renginiui papildomo svorio, nes pastaraisiais metais Vengrijos ir Europos Sąjungos institucijų santykiai buvo įtempti. Daliai dalyvių tai tapo proga viešai parodyti lūkestį, kad Budapešto ir Briuselio dialogas artimiausiu metu taps konstruktyvesnis.

    „Visi labai džiaugiamės. Anksčiau niekada nebuvau atėjusi į Europos dieną, bet šiemet tikrai jaučiasi gera nuotaika, ypač po vakarykščių įvykių“, – sakė viena renginio dalyvė.

    „Man atrodo, kad atmosfera tapo daug labiau entuziastinga ir motyvuota, nes atsirado šansas vėl judėti bendru keliu su Europa“, – pridūrė kitas dalyvis.

    Kodėl ši data svarbi Europai

    Europos diena minima gegužės 9 dieną, kai 1950 metais buvo paskelbta Schumano deklaracija, laikoma vienu svarbiausių žingsnių į šiandieninę Europos Sąjungą. Ši data daugelyje valstybių siejama su Europos integracijos idėja ir bendrų taisyklių bei vertybių paieška.

    Vengrija į Europos Sąjungą įstojo 2004 metais kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis. Narystė atvėrė prieigą prie bendrosios rinkos, judėjimo laisvių ir Europos finansavimo, tačiau politiniai ginčai dėl teisės viršenybės ir demokratijos standartų ilgainiui tapo nuolatiniu įtampos šaltiniu.

    Šventės programa: nuo bėgimo iki koncertų

    Renginio organizatoriai Budapešte parengė visos dienos programą, kurioje netrūko kultūrinių pasirodymų. Kaip ir įprasta, šventė pradėta bėgimu: šiemet dalyviai rinkosi pusmaratonį, o norintieji galėjo varžytis ir estafetėse.

    Europos dienos renginiai tęsėsi iki vakaro, numatyti koncertai ir kitos pramogos miesto centre. Šventės akcentas buvo ne tik laisvalaikio programa, bet ir aiškiai juntamas politinis fonas, skatinantis diskusiją, kokio kurso Vengrija laikysis Europos Sąjungoje po valdžios pasikeitimo.

  • Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Teherane atverta JAV poparto paroda prieš karą: kodėl 7-ojo dešimtmečio kūriniai vėl tapo aktualūs

    Paroda Teherane: anti karo menas

    Teherane, augant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir mieste matant antiamerikietišką propagandą, lankytojai plūsta į vieną svarbiausių Irano muziejų, kuriame pristatyta anti karo paroda „Art and War“.

    Ekspozicija sutelkta į 7-ojo dešimtmečio JAV poparto darbus, kuriuose karas vaizduojamas kaip politinių sprendimų, technologijų ir masinės kultūros sandūra.

    Parodoje rodomi Roy Lichtensteino, Roberto Indianos ir Jameso Rosenquisto kūriniai, atrinkti dėl aiškių anti karo motyvų.

    Popartas čia veikia kaip kritikos kalba: ryškios spalvos, reklamos estetika ir komiksų stilistika naudojami ne pramogai, o ironijai ir socialiniam komentarui.

    Kūriniai, ilgai slėpti saugyklose

    Didelė dalis eksponatų atkeliauja iš Teherano modernaus meno muziejaus kolekcijos, sukauptos 8-ajame dešimtmetyje, kai Iranas, naftos pajamų pakilimo laikotarpiu, aktyviai pirko modernųjį Vakarų meną.

    Kolekciją reikšmingai formavo buvusio šacho Mohammad Reza Pahlavi žmona Farah Pahlavi, o joje – ir Europos modernizmo vardai nuo Pablo Picasso iki Vincento van Gogho, taip pat Markas Rothko ir Francisas Baconas.

    Po 1979 metų Islamo revoliucijos ir teokratinio režimo įsitvirtinimo daugelis Vakarų meno kūrinių buvo padėti į saugyklas ir dešimtmečius beveik nerodyti viešai.

    Priežastys buvo tiek ideologinės, tiek praktinės: siekta vengti konflikto su konservatyviomis normomis ir kaltinimų, kad valstybės institucijos pataikauja Vakarų skoniui.

    Kodėl paroda vėl rezonuoja?

    Jaunesni lankytojai ypač ilgai sustoja prie J. Rosenquisto „F-111“ – koliažo, kuriame karinis lėktuvas, branduolinio sprogimo grybas ir vaiko veidas sujungiami į vieną pasakojimą apie karinės pramonės logiką.

    Šalia eksponuojamas R. Lichtensteino darbas „Brattata“, primenantis komikso kadrą: naikintuvo pilotas numuša priešo orlaivį, o vaizdas, nors ir popkultūriškai patrauklus, kelia klausimą, kaip karas paverčiamas reginiu.

    „Amerikiečių menininkai dažnai moka karą pašiepti taip, kad tai ir sukrečia, ir priverčia mąstyti“, – sakė Teherano menininkė Ghazaleh Jahanbin.

    Kitas parodos lankytojas Mohammad Sadegh Abbasi akcentavo, kad kultūra įtemptu laikotarpiu žmonėms tampa psichologine atrama.

    „Nepaisant karo ir visų sunkumų, kuriuos žmonės išgyvena, menas leidžia bent trumpam pabėgti nuo spaudimo. Kitaip tariant, menas yra išlikimo būdas“, – sakė Mohammad Sadegh Abbasi.

    Muziejus ruošiasi blogiausiam scenarijui

    Muziejaus vadovas Reza Dabiri-Nejad teigė, kad paroda sąmoningai rengiama kaip reakcija į „aplink vykstančius įvykius“, todėl pasirinkti kūriniai, suformuoti karo patirties arba sukurti kaip atsakas į karus.

    Jo teigimu, eksponatų skaičius laikomas palyginti nedidelis ir tai yra saugumo sprendimas: jei padėtis vėl paaštrėtų, darbus būtų galima greitai perkelti į saugyklas.

    Ankstesnio karo laikotarpiu Irane muziejai ir dalis kultūrinės veiklos buvo uždaryti, tačiau po paliaubų dalis institucijų atnaujino darbą.

    Ši paroda parodo ir platesnę tendenciją: konfliktų fone visuomenės vėl ieško ne tik naujienų, bet ir kultūrinių rėmų, padedančių suprasti, kodėl istorija kartojasi.

  • Pranešimas: Irako dykumoje aptikta slapta Izraelio bazė – ją esą išdavė vietinis piemuo

    Pranešimas: Irako dykumoje aptikta slapta Izraelio bazė – ją esą išdavė vietinis piemuo

    Kas atskleista pranešime

    „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnų pateikta informacija, skelbia, kad Izraelis Irako vakaruose, Anbaro provincijos dykumoje, dar prieš atvirą karo su Iranu eskalaciją buvo įkūręs slaptą karinę bazę.

    Teigiama, jog objektas turėjo padėti užtikrinti oro priedangą operacijoms regione ir sudaryti sąlygas greitam reagavimui, jei Izraelio ar sąjungininkų orlaiviai būtų numušti Irano teritorijoje.

    Pasak publikacijos, bazėje galėjo būti dislokuoti specialiųjų operacijų kariai ir paieškos bei gelbėjimo pajėgos. Toks modelis dažnai taikomas planuojant sudėtingas misijas, kai vienu metu reikia ir žvalgybos, ir greitos evakuacijos, ir koordinuoto veikimo ore.

    Pranešime taip pat minima situacija, kai po incidento netoli Isfahano Izraelis esą siūlė pasitelkti šią infrastruktūrą gelbėjimo operacijai, tačiau JAV pajėgos, kaip rašoma, pasirinko veikti savarankiškai.

    Kaip bazė esą buvo aptikta?

    Didžiausią dėmesį patraukė teiginys, kad objektą pastebėjo ne Irako saugumo struktūros, o vietinis piemuo. Anot pranešimo, jis esą atkreipė dėmesį į neįprastą aktyvumą, tarp jų sraigtasparnių judėjimą ir šūvius, ir apie tai pranešė.

    Po signalo Irako pajėgos pradėjo skubų tyrimą. Tuo pat metu pranešime teigiama, kad Izraelis esą ėmėsi intensyvių smūgių, o per incidentą žuvo vienas Irako karys.

    Irako pareigūnai viešai kėlė klausimus dėl operacijos aplinkybių ir atsakomybės. „Ši neapgalvota operacija buvo įvykdyta be koordinavimo ar leidimo“, – sakė Irako kariuomenės operacijų vadovybės vado pavaduotojas Qais al-Mohammadi.

    Kitas Irako kariuomenės pareigūnas, cituojamas pranešime, situaciją vertino dar niūriau. „Atrodo, kad prieš smūgį ant žemės veikė pajėgos, kurias iš oro rėmė parama, viršijanti mūsų padalinių galimybes“, – sakė jis.

    Kodėl pasirinkta Anbaro dykuma

    Žvalgybos temomis kalbinami ekspertai pažymi, kad vakarinė Irako dykuma dėl milžiniškos teritorijos ir reto apgyvendinimo yra patogi slaptoms logistikos ir operacinėms aikštelėms. Tokiose zonose lengviau paslėpti infrastruktūrą, apriboti pašalinių priėjimą ir vykdyti judėjimą nepastebimai.

    Anbaro dykuma driekiasi į vakarus nuo Eufrato, ribojasi su Sirijos ir Jordanijos dykumomis, o vietovės kontrolė istoriškai laikoma strategiškai svarbia dėl kelių koridorių ir atokumo nuo didžiųjų miestų.

    Pranešime primenama, kad Anbaras yra ir išteklių turtingas regionas: minimos fosfatų atsargos, sieros, silicio smėlio ir gamtinių dujų telkiniai. Tokie ištekliai didina teritorijos ekonominę vertę, tačiau kartu komplikuoja saugumo situaciją, nes regionas tampa įvairių interesų sankirta.

    Visas epizodas pateikiamas platesniame politiniame kontekste: Bagdadas siekia išlaikyti balansą tarp Vašingtono ir Teherano, o regione nuolat persidengia sąjungininkų, konkurentų ir vietinių ginkluotų grupių interesai.

    JAV jau ne vienerius metus spaudžia Iraką riboti Irano remiamų ginkluotų grupuočių įtaką. Šios grupuotės periodiškai taikosi į JAV interesus Irake, įskaitant diplomatinę infrastruktūrą ir kitus objektus, o tai didina eskalacijos riziką net ir tada, kai oficialiai deklaruojama siekiamybė išvengti platesnio konflikto.

    Tuo metu Izraelio karinių oro pajėgų vadovybė anksčiau yra užsiminusi apie specialiųjų pajėgų vykdytas „išskirtines operacijas“ konfrontacijos su Iranu metu, tačiau konkrečių detalių viešai neatskleidė.

  • Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai: daugiau saugumo darbuotojams ir naujos galimybės studentams

    Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtiems Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama didinti socialinių paslaugų srities darbuotojų saugumą ir aiškiau apibrėžti kai kurias jų darbo situacijas. Pokyčiai apimtų ir savivaldybėms aktualų teisinį aiškumą dėl pagalbos pinigų mokėjimo.

    Vienas jautriausių siūlymų – galimybė socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų specialistams tam tikrais atvejais fiksuoti garso ar vaizdo įrašus. Toks sprendimas būtų skirtas darbuotojų apsaugai, kai kyla grėsmė jų sveikatai ar saugumui, tačiau kartu reikalautų aiškių taisyklių dėl duomenų apsaugos ir proporcingumo.

    Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžė, kad įsigaliojus pakeitimams būtų sudarytos saugesnės darbo sąlygos, o darbuotojai turėtų daugiau priemonių apsisaugoti konfliktinėse situacijose. Pastaraisiais metais socialinių paslaugų sektoriuje vis dažniau akcentuojamas perdegimo, agresijos atvejų ir įtampos rizikos valdymas, todėl darbuotojų sauga tampa prioritetu.

    Kita numatoma naujovė – galimybė Socialinį darbą studijuojantiems studentams dirbti socialiniu darbuotoju. Tai galėtų padėti spręsti darbuotojų trūkumo problemą savivaldybėse ir socialinių paslaugų įstaigose, tačiau kartu keltų klausimų dėl praktinio pasirengimo, mentorystės ir atsakomybių paskirstymo.

    Jei pakeitimams pritartų Seimas, savivaldybėms ir įstaigoms tektų atnaujinti vidines tvarkas, ypač susijusias su incidentų valdymu ir darbuotojų saugos užtikrinimu. Taip pat reikėtų aiškiai apibrėžti, kada ir kokiomis sąlygomis galima daryti įrašus, kad būtų suderinti darbuotojų saugumo poreikiai ir asmens duomenų apsauga.