CP v2

Blog

  • Visagine – nemokamas kvietimas į Havajus: „Amerikietiška erdvė“ atskleidžia, kuo stebina JAV sala

    Visagine – nemokamas kvietimas į Havajus: „Amerikietiška erdvė“ atskleidžia, kuo stebina JAV sala

    Visagine veikianti „Amerikietiška erdvė“ kviečia gyventojus ir miesto svečius į pažintinį renginį apie Havajus – 50-ąją JAV valstiją. Susitikimas numatytas rugpjūčio 20 dieną, Vilties g. 5.

    Renginio metu žadama supažindinti su Havajų istorija ir kultūriniu savitumu, kurį formavo vietinių havajiečių tradicijos, JAV politiniai pokyčiai ir migracijos bangos iš Azijos bei Ramiojo vandenyno regiono. Tokie pristatymai dažniausiai apima ir kasdienio gyvenimo temas – nuo kalbos iki papročių bei šiuolaikinių identiteto klausimų.

    Havajai dažnai siejami su kurortais, tačiau ši valstija yra ir strategiškai svarbi JAV dalis Ramiajame vandenyne. Be to, salynas išsiskiria unikaliomis gamtos sąlygomis: čia veikia vieni aktyviausių pasaulio ugnikalnių, o dalis teritorijų saugomos kaip nacionaliniai parkai.

    Pastaraisiais metais Havajai vis dažniau aptariami ir dėl tvaraus turizmo bei aplinkosaugos iššūkių. Vietos institucijos ir bendruomenės ieško būdų, kaip suderinti lankytojų srautus, infrastruktūros apkrovą ir gamtos bei kultūros paveldo apsaugą.

    Organizatoriai ragina atvykti visus, kuriems įdomi JAV įvairovė ir Ramiojo vandenyno regionas. Tikimasi, kad renginys bus naudingas ir planuojantiems keliones, ir norintiems geriau suprasti Havajų vietą JAV istorijoje bei dabartyje.

  • Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.

    Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.

    Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.

    Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.

    Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.

    Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.

    Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.

    Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.

  • Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos DI startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų: žada plėsti infrastruktūrą visoje Europoje

    Danijos dirbtinio intelekto startuolis „Velatir“ pritraukė 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją ir planuoja sparčiau plėsti savo DI infrastruktūros platformą Europoje bei auginti komandą. Finansavimo etapą bendrai vedė naujas investuotojas „Spintop Ventures“ ir esamas investuotojas „Ugly Duckling Ventures“.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Norrsken Evolve“ ir grupė verslo angelų, o Danijos Eksporto ir investicijų fondas EIFO dalyvavo per atitinkamą paskolą. Šis etapas įvyko praėjus maždaug pusmečiui po ankstesnio „Velatir“ finansavimo ir po komercinio produkto paleidimo.

    Ką siūlo „Velatir“ platforma

    Bendrovę įkūrė Michael Sørensen, Elias Sørensen, Christian Møller ir Andreas Paulli. „Velatir“ kuria infrastruktūros sluoksnį, skirtą įmonėms valdyti sparčiai augantį DI įrankių ir autonominių agentų naudojimą organizacijose.

    Platforma siekia suteikti matomumą ir kontrolę per skirtingus DI įrankius, darbuotojus, agentus, tiekėjus, įrenginius ir pačią infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad įmonės gali geriau suprasti, kur ir kaip naudojamas DI, kokie duomenys perduodami bei ar laikomasi vidinių politikų.

    Tokio tipo sprendimų poreikį didina saugumo ir atitikties rizikos, kylančios DI priemonėms tampant kasdieniu darbo įrankiu. Organizacijoms svarbu ne tik leisti produktyviai naudoti DI, bet ir užtikrinti, kad jautri informacija nepatektų ten, kur neturėtų, o naudojimas atitiktų reguliacinius reikalavimus.

    Akcentas – europinė infrastruktūra

    „Velatir“ pabrėžia, kad platforma sukurta remiantis Europoje valdomais ir Europoje talpinamais ištekliais, nesiremiant JAV hiperskalės paslaugų teikėjais. Bendrovė tai sieja su duomenų suvereniteto, atsparumo ir kontrolės klausimais, kurie vis dažniau atsiduria Europos įmonių darbotvarkėje.

    „Suverenus debesis tapo dažnai vartojama fraze, tačiau neretai tai reiškia amerikietiškas platformas su europietiška etikete. „Velatir“ nuo pat pradžių kūrėme ant Europoje valdomos ir talpinamos infrastruktūros. Tai sunkesnis kelias, bet mums vienintelis prasmingas“, – sakė „Velatir“ operacijų vadovas ir vienas iš įkūrėjų Christian Møller.

    Pasak bendrovės, naujos lėšos bus skirtos plėtrai Europos rinkose ir papildomų specialistų samdai, kad būtų patenkinta auganti paklausa. DI naudojimui tampant labiau centralizuotam ir reguliuojamam, DI saugumo, stebėsenos ir politikų įgyvendinimo sprendimai tampa viena sparčiausiai augančių įmonių technologijų krypčių.

  • JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    JK DI startuolis „Callosum“ pritraukė 100 mln. eurų: meta iššūkį vieno modelio ir vienodų lustų dogmai

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto startuolis „Callosum“, kuriantis programinės įrangos infrastruktūrą DI užduotims vykdyti skirtinguose lustuose ir DI modeliuose, pritraukė 100 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Tai vienas didžiausių pastarojo meto seed raundų Europoje, atkreipęs dėmesį į alternatyvų požiūrį, kaip sparčiai ir efektyviai diegti DI sprendimus.

    Investicijai vadovavo Europos rizikos kapitalo fondas Atomico, o prie raundo taip pat prisidėjo ankstyvos stadijos investuotojas Plural, JAV fondas DCVC, Jungtinės Karalystės „Sovereign AI“ bei privatūs investuotojai. Sandoris įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai „Callosum“ viešai išėjo iš „stealth“ režimo ir buvo paskelbta apie 10,25 mln. eurų finansavimą.

    Alternatyva vieno modelio keliui

    „Callosum“ įkūrėjai, siejami su Kembridžo mokslo bendruomene, kritikuoja vadinamąją DI „monokultūrą“, kai progresas siejamas su vieno itin didelio modelio mastelio didinimu ir jo vykdymu ant panašios architektūros lustų. Startuolio teigimu, tokia kryptis kelia dideles kapitalo ir energijos sąnaudas bei sustiprina priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų.

    Vietoj to bendrovė siūlo infrastruktūrą, leidžiančią derinti skirtingus modelius ir skirtingą aparatinę įrangą pagal konkrečią užduotį. Logika paprasta: realaus pasaulio problemos yra nevienalytės, todėl vienas universalus modelis ir viena lustų ekosistema ne visada yra efektyviausias sprendimas, ypač kai svarbi kaina, vėlinimas ir energijos suvartojimas.

    Partnerystė su „Cerebras“ ir praktinis akcentas

    „Callosum“ skelbia apie partnerystę su JAV lustų gamintoja „Cerebras“, žinoma dėl specializuotų sprendimų didelio našumo skaičiavimams. Partnerystė signalizuoja, kad startuolis siekia ne tik teorinio „daugiaplatformio“ požiūrio, bet ir praktinių diegimų, kur svarbus itin mažas vėlinimas bei galimybė parinkti tinkamiausią skaičiavimo aplinką konkrečiam scenarijui.

    „Integruodami „Cerebras“ į „Callosum“ platformą, itin mažo vėlinimo inferenciją padarome prieinamą ten, kur ji sukuria didžiausią poveikį, ir leidžiame klientams kurti DI sistemas, kurios anksčiau buvo nepraktiškos“, – sakė „Cerebras“ vadovas Andrew Feldmanas.

    Šis finansavimo raundas išryškina platesnę rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško ne dar vieno universalaus modelio, o infrastruktūros, kuri padėtų DI sprendimus pigiau, patikimiau ir lanksčiau perkelti į gamybą. „Callosum“ atvejis rodo, kad konkurencija DI lenktynėse vyksta ne vien modelių dydžiais, bet ir tuo, kas geriau sujungia modelius, lustus ir realius verslo poreikius.

  • Startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų: žada sujungti susiskaidžiusias golfo klubų sistemas

    Startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų: žada sujungti susiskaidžiusias golfo klubų sistemas

    Jungtinės Karalystės golfo technologijų startuolis „Paralo“ pritraukė apie 315 000 eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų fazėje. Bendrovė kuria operacinę sistemą golfo klubams ir susietą produktą golfo žaidėjams, siekdama sumažinti šiandien rinkoje paplitusį programų ir duomenų išskaidymą.

    Pasak įmonės, daugelis golfo klubų kasdienėje veikloje remiasi daugybe atskirų sprendimų: nuo narystės valdymo ir starto laikų rezervacijų iki varžybų administravimo, mokėjimų, kasos sistemų, maitinimo, rinkodaros, ataskaitų bei vejos priežiūros procesų. Dėl to informacija lieka išmėtyta per skirtingus tiekėjus, o darbuotojams tenka derinti tarpusavyje menkai suderintas sistemas.

    Vienas sluoksnis vietoje daugybės įrankių

    „Paralo“ tikslas yra sukurti bendrą technologinį sluoksnį, kuris leistų klubams valdyti pagrindines operacijas vieningiau, o žaidėjams sumažintų poreikį naudoti kelias skirtingas programėles vien tam, kad sužaistų vieną raundą. Įmonė pabrėžia, kad nesiūlo vieno „fiksuoto paketo“, o kuria platformą, pritaikomą skirtingiems klubų veiklos modeliams.

    Startuolį 2026 metais įkūrė Jarrad Hicksas ir Zaheeris Merali. Prieš pradėdami kurti produktą, jie, pasak bendrovės, mėnesius praleido golfo klubuose stebėdami darbuotojų darbą ir žymėdami procesų „skausmo taškus“, kad technologija atitiktų realią kasdienę praktiką.

    „Golfo sportas yra labai sofisticuotas, tačiau technologijos jame stebėtinai susiskaidžiusios. Nesupratau, kodėl vienam raundui reikia trijų programėlių, o pradėję dirbti klubuose pamatėme, kad problema gerokai gilesnė“, – sakė „Paralo“ bendraįkūrėjas Jarrad Hicksas.

    „Paralo“ teigimu, jų architektūra turėtų leisti klubams išlaikyti savas taisykles, identitetą ir narių patirtį, o ne versti visus veikti pagal vieną standartizuotą schemą. Įmonė taip pat akcentuoja sąveikumą ir atviresnius techninius standartus, kad klubai galėtų laisviau rinktis jiems tinkamiausius sprendimus.

    Rinkos barjerai ir priklausomybė nuo infrastruktūros

    Startuolis atkreipia dėmesį, kad kai kuriose rinkose prieiga prie pagrindinės infrastruktūros gali priklausyti nuo valdančių institucijų ar nustatytų integracijų taisyklių. Pavyzdžiui, Anglijoje technologijų tiekėjams gali reikėti patvirtinimų, kad jie galėtų prisijungti prie Pasaulinės handikapo sistemos infrastruktūros, todėl nauji žaidėjai susiduria ne tik su techniniais, bet ir su reguliaciniais bei procedūriniais iššūkiais.

    „Paralo“ jau diegia savo platformą viename iš pirmaujančių privačių Jungtinės Karalystės golfo klubų, kuris veikia kaip ankstyvasis dizaino partneris. Bendrovė planuoja, kad investicijos bus skirtos produkto ir inžinerijos plėtrai, diegimų tęstinumui bei infrastruktūros, jungiančios klubo operacijas su žaidėjui skirtu produktu, kūrimui.

    „Sudėtingumas turi būti paslėptas po produktu, o ne užkrautas žaidėjui ar klubo komandai. Tai inžinerinė problema, kurią norime išspręsti“, – sakė „Paralo“ bendraįkūrėjas Zaheeris Merali.

    Kokia vertė ir kur startuolis taikosi

    Bendrovės teigimu, investicijų raundo metu „Paralo“ vertinimas prieš investiciją siekė apie 3 510 000 eurų. Pagrindinis dėmesys artimiausiu metu skiriamas Jungtinės Karalystės ir Airijos golfo klubams, kur rinka yra pakankamai didelė, bet kartu išlieka priklausoma nuo istorinių, skirtingai sukonfigūruotų sistemų.

    Jei „Paralo“ pavyks įrodyti, kad vieninga platforma mažina kaštus, supaprastina darbuotojų darbą ir suteikia klubams daugiau kontrolės, tai gali tapti reikšmingu signalu visam golfo technologijų sektoriui, kuriame ilgą laiką dominavo pavieniai, menkai tarpusavyje susikalbantys sprendimai.

  • Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono NT savininkams – naujos dujotiekio zonos: kam priklauso kompensacija?

    Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje daliai nekilnojamojo turto savininkų ir naudotojų nustatytos arba patikslintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose. Apie tai informuojama po to, kai kai kuriems asmenims nepavyko įteikti individualių pranešimų.

    Pakeitimai patvirtinti energetikos ministro 2026 metų liepos 9 dieną įsakymu Nr. 1-168. Dokumente patikslintos vietovės klasių teritorijos ir atitinkamai jų ribose taikomi apribojimai, kurie gali turėti įtakos statyboms, rekonstrukcijai, žemės darbams ar želdinių tvarkymui.

    Praktikoje tokios apsaugos zonos reiškia, kad tam tikrose sklypo vietose gali būti ribojama veikla, siekiant užtikrinti saugų magistralinių vamzdynų eksploatavimą. Dalis apribojimų gali būti taikomi ir tuomet, kai teritorija nustatoma viešojo intereso pagrindu, o savininko sutikimas nėra privalomas.

    Įstatymas numato, kad tam tikrais atvejais savininkai, žemės patikėtiniai ar kiti teisėti naudotojai gali kreiptis dėl kompensacijos už nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo. Ši teisė siejama su realiais, pagrįstais nuostoliais ir turi būti įrodoma dokumentais.

    Kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas vykdomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, galiojančią nuo 2020 metų. Kartu pažymima, kad įstatyme numatytais atvejais kompensacijos nemokamos, todėl kiekviena situacija vertinama individualiai pagal taikomas sąlygas ir pateiktus įrodymus.

    Dėl kompensacijos prašymo gyventojai turi kreiptis į Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių AB „Amber Grid“, kuris nurodomas kaip plano iniciatorius. Pakeitimo plano sprendiniai skelbiami „Amber Grid“ ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo svetainėse, tačiau straipsnyje nuorodos nepateikiamos.

    Jei kyla klausimų, pirmiausia rekomenduojama pasitikrinti, ar konkretus sklypas ar pastatas patenka į patikslintas teritorijas, ir įvertinti, kokie apribojimai taikomi. Tuomet verta surinkti dokumentus, kurie pagrįstų patiriamus nuostolius, nes sprendimas dėl išmokos priimamas tik pagal argumentuotą ir įrodymų pagrįstą prašymą.

  • Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius sulaukė 340 paraiškų: kam atiteko pirmosios miesto stipendijos kūrėjams?

    Vilnius pirmą kartą paskirstė miesto stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Konkursui buvo numatyta 50 000 eurų, o susidomėjimas gerokai viršijo lūkesčius: gauta beveik 340 paraiškų. Po vertinimo finansavimas skirtas 19 kūrėjų.

    Šiemet miestas išdalijo 14 individualių stipendijų ir 5 pradedančiojo kūrėjo stipendijas. Savivaldybė pabrėžia, kad nauja programa turi papildyti jau veikiančias konkursines priemones ir suteikti kūrėjams daugiau stabilumo planuojant darbus.

    „Didelis susidomėjimas ir originalių idėjų gausa dar kartą patvirtina, kad to reikėjo ir Vilnius yra turtingas kuriančių žmonių“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

    Po administracinės patikros ekspertams perduota vertinti 301 paraiška. Iš jų 232 teiktos individualioms stipendijoms, o 69 skirtos pradedančiųjų kūrėjų kategorijai. Tarp pradedančiųjų daugiausia paraiškų pateikė vizualiųjų menų, tarpdisciplininio meno ir scenos menų atstovai.

    Stipendijos dydis siekia 500 eurų per mėnesį. Individualios stipendijos gali būti skiriamos iki 8 mėnesių, o pradedančiojo kūrėjo stipendijos iki 6 mėnesių, tad bendra vieno gavėjo suma gali sudaryti iki 4 000 arba iki 3 000 eurų.

    Lėšos gali būti naudojamos ne tik pačiai kūrybai, bet ir įgyvendinimui: įrangos nuomai, leidybai, techniniams sprendimams, kelionėms, viešinimui, filmavimui, fotografavimui, skaitmeninimui ir kitoms kūrybinės veiklos išlaidoms. Savivaldybė akcentuoja, kad tai leidžia finansuoti ir parengiamuosius etapus, kurie dažnai tampa didžiausia našta kuriant.

    Programa skirta kūrėjams, dirbantiems vizualiųjų ir taikomųjų menų, muzikos, scenos menų, kino, literatūros, tarpdisciplininio meno, atminties institucijų bei etninės kultūros srityse. Pretenduoti galėjo pilnamečiai kūrėjai, gyvenantys ir dirbantys Vilniuje.

    Pradedančiojo kūrėjo stipendija orientuota į karjeros pradžią: ją gali gauti tie, kurie per pastaruosius penkerius metus įgijo aukštąjį išsilavinimą arba profesionalią kūrybinę veiklą vykdo ne ilgiau nei penkerius metus. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją savivaldybėms labiau remti ankstyvą kūrėjų etapą, kai pajamos dar nepastovios.

    Paraiškos vertintos pagal kultūrinę ir meninę vertę, aktualumą miestui, ankstesnės kūrybinės veiklos rezultatus, idėjos pagrįstumą, taip pat finansų planavimo, viešinimo ir prieinamumo didinimo aspektus. Savivaldybė teigia, kad šie kriterijai skirti užtikrinti ne tik idėjų kokybę, bet ir realų jų įgyvendinimą bei poveikį auditorijoms.

  • Žirmūnuose verda aistros: dėl naujo tako prie 56–60 namų siūlo šalinti dalį gėlynų ir krūmų

    Prie daugiabučių Žirmūnų gatvėje 56, 56A, 58 ir 60 planuojami želdinių tvarkymo darbai, kurie apimtų dalies gėlynų ir krūmų šalinimą. Šie pokyčiai siejami su numatytu kiemų atnaujinimu ir naujo pėsčiųjų tako įrengimu šalia gyvenamųjų namų.

    Žirmūnų seniūnija informuoja, kad prieš priimant sprendimus buvo atlikta gyventojų apklausa. Jos rezultatai parodė, jog 80 proc. apklaustųjų pritaria naujo tako įrengimui, net jei tam tektų atsisakyti dalies esamų gėlynų ir krūmų.

    Tvarkant teritoriją žadama išsaugoti brandžius medžius, o darbų metu didžiausias dėmesys bus skiriamas tam, kad nebūtų pažeistos jų šaknys ir kamienai. Taip pat numatyta įvertinti alternatyvas, kurios leistų išlaikyti daugiau žalumos ir kartu užtikrinti patogų judėjimą.

    Vienas svarstomų sprendimų yra specialių grotelių ar kitų apsauginių įrenginių įrengimas medžių polajuose, kad šalia šaknų zonos būtų galima judėti nekenkiant medžiams. Tokie sprendimai miestų teritorijose taikomi siekiant suderinti infrastruktūros atnaujinimą ir ilgalaikę želdinių apsaugą.

    Praktikoje kiemų tvarkymo projektai dažnai kelia diskusijų, nes gyventojams svarbūs ir patogūs takai, ir išsaugota žalioji aplinka. Galutinis darbų sprendinys paprastai priklauso nuo vietos situacijos, techninių galimybių bei to, kaip pavyksta subalansuoti gyventojų poreikius su želdinių apsaugos reikalavimais.

  • Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Vilnius ruošiasi rugsėjo spūstims: į gatves išleidžia 633 autobusus ir troleibusus

    Nuo rugsėjo 1 dienos Vilniuje įsigalios rudens viešojo transporto tvarkaraščiai. Mieste kasdien kursuos 633 autobusai ir troleibusai, o dalyje maršrutų reisai dažnės, kad geriau aptarnautų augančius rajonus ir rudenį didėjančius srautus.

    Kaip skelbia JUDU, sprendimai priimti įvertinus keleivių srautus ir prognozuojamą kelionių poreikį, kuris po vasaros šuoliais auga dėl sugrįžtančių moksleivių, studentų ir į įprastą ritmą grįžtančių darbuotojų. Šiemet prognozuojama, kad Vilniaus viešuoju transportu bus atlikta apie 226 mln. kelionių.

    Rudens sezonu transporto priemonių skaičius bus 18 proc. didesnis nei vasarą. Palyginti su vasaros grafiku, į gatves papildomai išriedės 46 autobusai ir 49 troleibusai, todėl intensyviausiu metu turėtų mažėti laukimo laikas ir perpildymas populiariausiuose maršrutuose.

    Paslaugas užtikrins trys vežėjai: 512 transporto priemonių valdys UAB „Vilniaus viešasis transportas“, o likusią dalį – „Kautra“ ir „Transrevis“. Didžiausias dėmesys skiriamas tankiai apgyvendintiems rajonams, kur rudenį srautai tradiciškai šokteli – tarp jų minimos Fabijoniškės, Perkūnkiemis, Baltupiai, Šiaurės miestelis ir Lazdynėliai.

    „Rugsėjis Vilniuje visada reiškia augantį judėjimą – į miestą grįžta moksleiviai ir studentai, po atostogų į įprastą ritmą grįžta gyventojai, todėl išauga ir viešojo transporto poreikis“, – sakė Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis.

    JUDU teigia, kad tvarkaraščiai rengiami ne tik pagal kalendorių, bet ir pagal realią paklausą skirtingu paros metu. Praktikoje tai reiškia dažnesnį kursavimą piko metu ir korekcijas ten, kur maršrutai nebeatitinka naujų kelionės kryptžių dėl miesto plėtros.

    „Tikslas – kad didėjantis viešojo transporto poreikis keleiviui reikštų ne didesnį laukimą, o dažnesnį ir patikimesnį susisiekimą“, – sakė JUDU vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė.

    Rugsėjį atskiras dėmesys skiriamas moksleivių kelionėms: reisų laikai derinami prie mokyklų darbo ritmo, kad rytais būtų patogiau atvykti į pamokas, o po jų – grįžti namo. Papildomai vertinami ir laikini pokyčiai, kai dėl renovacijų dalis ugdymo įstaigų persikelia į kitas patalpas, o tai keičia kasdienius srautus.

    Pagal rudens tvarkaraščius greitieji maršrutai vidutiniškai kursuos kas 5–10 minučių, pagrindiniai – kas 10–25 minutes, o privežamieji – kas 25–65 minutes. Mieste taip pat tęsiamas elektrinių laivų kursavimas – jie rugsėjį planuojami kasdien nuo 9 iki 20 valandos.

    Naktinis susisiekimas išlieka ir rudenį: naktiniai autobusai kursuos naktimis iš penktadienio į šeštadienį ir iš šeštadienio į sekmadienį, nuo vidurnakčio kas 30 minučių. Skelbiama, kad 2025 metais naktiniais reisais vidutiniškai keliavo apie 120 tūkst. keleivių, o savaitgaliais per vieną naktį – apie 2,6 tūkst. keleivių.

    Pokyčius turėtų papildyti ir infrastruktūros sprendimai: mieste toliau plečiamas A juostų tinklas, kuris viešajam transportui leidžia apvažiuoti dalį spūsčių. Taip pat toliau koreguojami šviesoforų režimai ir diegiamos išmanesnės eismo valdymo priemonės, siekiant geresnio sankryžų pralaidumo ir didesnio eismo saugumo.

  • Svarbus posūkis daugiabučių valdyme: skelbiami balsavimo raštu protokolai Vilniuje

    Vilniaus mieste paviešinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Jie susiję su namais Pašto g. 9, Kęstučio g. 55, Lenktojoje g. 44, Rinktinės g. 20 ir Šeimyniškių g. 12.

    Tokie protokolai paprastai fiksuoja, kaip gyventojai priėmė sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, lėšų kaupimo, remonto ar kitų su namo administravimu susijusių klausimų. Balsavimas raštu dažniausiai pasirenkamas tada, kai gyventojų susirinkime nepavyksta surinkti pakankamo dalyvių skaičiaus arba siekiama sprendimus priimti patogiau.

    Protokolų paviešinimas svarbus dėl skaidrumo: gyventojai gali pasitikrinti, kaip suskaičiuoti balsai, ar teisingai įtraukti savininkų duomenys ir ar sprendimai atitinka nustatytą balsų daugumą. Praktikoje tai padeda išvengti ginčų dėl to, ar sprendimas priimtas teisėtai ir ar jis gali būti vykdomas.

    Dažniausiai daugiabučiuose raštu sprendžiama dėl administratoriaus pasirinkimo ar keitimo, kaupiamųjų lėšų dydžio, planuojamų remonto darbų ir jų finansavimo. Pastaraisiais metais vis dažniau aktualūs klausimai susiję ir su energinio efektyvumo priemonėmis, šildymo sistemų atnaujinimu, stogo ar fasado remontu, inžinerinių tinklų būkle.

    Gyventojams rekomenduojama susipažinti su protokolais ir, kilus klausimams, kreiptis į namo administratorių ar bendrijos valdymo organus. Jei kyla įtarimų dėl procedūrų ar duomenų tikslumo, verta išsiaiškinti, kokia tvarka teikiami paaiškinimai, kaip galima pateikti pastabas ir kokie terminai taikomi sprendimų apskundimui.