CP v2

Blog

  • Vilniuje rinksis dešimtys tautų: Bernardinų sode vienai dienai iškils bendras pasaulio stalas

    Rugsėjo 5 dieną Vilniaus Bernardinų sodas taps erdve, kurioje vienai dienai susitiks skirtingos kultūros, kalbos ir skoniai. Čia penktą kartą vyks tarptautinės bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“, kviečianti miestą pažinti per žmones ir jų istorijas, o ne formalius pristatymus.

    Šių metų pagrindinis motyvas – bendras stalas, prie kurio lengviau užmegzti pokalbį ir išdrįsti paklausti apie kitos šalies tradicijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus ne tik simbolis, bet ir praktiška erdvė ragauti skirtingų virtuvių patiekalus, sužinoti jų kilmę bei susipažinti su bendruomenėmis, kurios Vilnių pasirinko savo namais.

    „Norime, kad šventėje susitikimas būtų kuo paprastesnis ir natūralesnis, todėl kviečiame ne stebėti vieniems kitus iš šalies, o susėsti prie bendro stalo“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Renginyje dalyvaus įvairių šalių bendruomenės, organizacijos, Vilniuje veikiančios įmonės ir restoranai, o Bernardinų sode bus galima sutikti kelių dešimčių valstybių atstovus. Lankytojai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti skirtingas veiklas – nuo kūrybinių dirbtuvių iki šokių pamokų.

    Programoje numatytos patyriminės veiklos: vienos bendruomenės supažindins su tradiciniais ornamentais ir amatais, kitos kvies į judesio užsiėmimus ar pristatys kultūrines praktikas. Dalis dalyvių žada atsivežti ir išskirtinių ekspozicijų bei fotodetalių, kurios padės geriau suprasti jų kasdienybę ir tradicijas.

    Šventė orientuota į skirtingas auditorijas – nuo šeimų su vaikais iki miesto svečių, norinčių artimesnio kontakto su tarptautine Vilniaus bendruomene. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos suplanuotos taip, jog lankytojai galėtų ne tik pramogauti, bet ir įgyti praktinių patirčių, pavyzdžiui, išmokti trumpų frazių kitomis kalbomis neformalioje aplinkoje.

    Vienoje renginio erdvių veiks Kalbų pieva, kur kalbų pažinimas bus paverstas žaidimu ir trumpomis užduotimis. Taip pat numatyta erdvė užsienio talentams, skirta naujoms pažintims ir kontaktams užmegzti tiems, kurie Vilniuje gyvena, dirba ar studijuoja.

    Muzikinę programą papildys pasirodymai, kuriuos rengs Vilniaus tarptautinis choras „Garfunkels“, grupė „Kūjeliai“, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ ir kiti atlikėjai. Organizatorių teigimu, muzika ir bendros veiklos yra vienas greičiausių būdų sukurti ryšį tarp žmonių, kurie kasdienėje rutinoje galbūt niekada nesusitiktų.

    „Go Vilnius“ atkreipia dėmesį, kad tarptautinė sostinės bendruomenė nuosekliai auga, o Vilnius vis dažniau vertinamas kaip patraukli vieta gyventi ir kurti. Agentūros pateikiamais duomenimis, Vilniuje gyvena apie 78 tūkst. užsienio šalių piliečių iš 154 valstybių, o per pastaruosius metus ši bendruomenė išaugo 4,4 proc.

    Šventės metu pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, kuriais bus įvertinti Vilniuje gyvenantys užsieniečiai, prisidedantys prie miesto verslo, kultūros, gastronomijos ir žinomumo. Renginys yra nemokamas ir atviras visiems, o šiemet jis taps ir miesto festivalio „Vilniaus dienos“ dalimi.

  • Raudėnai ruošia savaitgalį su istorijos intriga: Pabrėžos kelias, atlaidai ir koncertai

    Rugpjūčio 22 ir 23 dienomis Šiaulių rajono Raudėnai taps vasaros palydų traukos centru: čia vyks tradicinė šventė Gandrus ir vasarą palydint, sujungianti kultūrą, sportą ir sakralinę bendrystę. Organizatoriai primena, kad renginiai šiemet sutampa su svarbiomis sukaktimis: minimas pirmosios Raudėnų bažnyčios pastatymo 415 metų jubiliejus ir dabartinės bažnyčios 145 metų sukaktis.

    Šventės savaitgalis siejamas ir su Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos atlaidais, o programoje ryški vieta skiriama kultūros keliui Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). Pasak organizatorių, tikslas paprastas: sukurti renginį, kuriame vienodai svarbūs ir vietos istorijos ženklai, ir gyvas bendruomenės susitikimas.

    Šeštadienis: sportas ir vakaro scena

    Šeštadienį šventė prasidės žvejų varžybomis Raudos upelio tvenkinyje, o vėliau vyks sporto ir liaudiškų rungčių varžytuvės. Vakare Raudėnų kultūros centre ir jo erdvėse laukiamos šeimos: numatytos pramogos vaikams, edukacijos ir kultūriniai akcentai.

    Vakarinėje programoje planuojami vietos ir svečių kolektyvų pasirodymai, o kulminacija taps koncertas ir šokių vakaras. Dieną užbaigs šlovinimo valanda Raudėnų bažnyčioje, kuri, kaip pabrėžia rengėjai, skirta tiems, kurie nori ramesnio, sakralesnio savaitgalio finalo.

    Sekmadienis: atlaidai ir Pabrėžos atmintis

    Sekmadienį numatyta ekskursija po Raudėnus, kurios pradžia planuojama prie kapinių vartų. Vėliau bažnyčioje vyks Šv. Mišios, bus teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, o po pamaldų numatyta Eucharistinė procesija.

    Po dvasinės dalies šventė persikels į bažnyčios šventorių: skambės koncertinė programa, vyks Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos tekstų skaitymai. Rengėjai primena, kad Pabrėža Raudėnuose gyveno ir dirbo 1798–1800 metais, o jo palikimas šiandien siejamas su platesniu kultūriniu maršrutu, jungiančiu kelias Lietuvos savivaldybes.

    Kodėl Pabrėža svarbus šiandien?

    Jurgis Ambraziejus Pabrėža istorijoje minimas kaip kunigas pranciškonas, pamokslininkas ir vienas reikšmingiausių XIX amžiaus švietėjų. Jam priskiriami pirmieji nuoseklūs Lietuvos floros tyrinėjimai: aprašyta šimtai augalų rūšių, sukauptas didelės apimties herbaras, o mokslo ir švietimo darbai turėjo ilgalaikę įtaką lietuviškos terminijos bei pažinimo tradicijai.

    Būtent dėl šios priežasties kultūros keliai, skirti istoriniams asmenims, pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresni: jie vienu metu skatina vietos turizmą, stiprina regionų partnerystes ir leidžia bendruomenėms aktualinti savo tapatybę. Raudėnų šventė šią kryptį pratęsia praktiškai, kviesdama pažinti istoriją ne per formalų minėjimą, o per gyvą patirtį.

    Viso savaitgalio metu taip pat planuojamos parodos, krašto ekspozicijos ir edukacinės veiklos, o atlaidų turgelyje bus galima įsigyti įvairių gaminių bei paragauti tradicinių skanėstų. Organizatoriai skelbia, kad renginiai nemokami, o savaitgalį vainikuos bendruomeninė agapė.

  • Lietuva pateko į prestižinį finalą: kodėl užsieniečiai staiga ima rinktis mūsų patirtis?

    Dar visai neseniai Lietuva tarptautiniuose kelionių planuose dažnai atsidurdavo kaip mažiau žinoma Europos kryptis, tačiau pastaraisiais metais situacija akivaizdžiai keičiasi. Augantys turistų srautai, tarptautinių gidų dėmesys ir įvertinimai rodo, kad šalis vis dažniau pasirenkama ne atsitiktinai, o dėl konkrečių patirčių.

    Valstybės duomenys apie apgyvendinimo įstaigas rodo, kad pernai Lietuvoje apsistojusių turistų skaičius augo 3,7 proc. ir pasiekė beveik 4,26 mln. Užsienio turistų srautas didėjo beveik 12 proc., o kai kuriose rinkose augimas buvo dar ryškesnis, pavyzdžiui, iš Vokietijos svečių padaugėjo 16 proc., iš Lenkijos – 15 proc.

    Ekonomiškai turizmas taip pat grįžta į priešpandeminį tempą: sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė vertinama maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad keliautojų pinigai vis dažniau virsta realia nauda apgyvendinimui, maitinimui, kultūros renginiams, regionų paslaugoms ir darbo vietoms.

    Tarptautinis dėmesys ir finalas

    Lietuvos matomumą stiprina ne tik statistika, bet ir tarptautinis pripažinimas. Šiemet Lietuva pateko į „Wanderlust Reader Travel Awards 2026“ finalą dviejose kategorijose: geidžiamiausios šalies Europoje ir geidžiamiausios augančios krypties, o tai yra svarbus signalas rinkoms, kuriose kelionių pasirinkimus stipriai veikia rekomendacijos ir reputacija.

    Tokių apdovanojimų svorį didina auditorijos mastas: ankstesniais metais balsavime dalyvavo daugiau nei 208 000 skaitytojų, kurie atidavė milijonus balsų. Nugalėtojai turėtų paaiškėti lapkričio mėnesį, tačiau vien patekimas į finalą jau veikia kaip stiprus reklaminis argumentas kelionių planuotojams.

    „Keliautojas šiandien renkasi ne šalį, o patirtį, todėl Lietuvai svarbiausia aiškiai įvardyti, ką čia galima patirti unikalaus“, – sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

    Kas traukia: nuo tradicijų iki gastronomijos

    Šiuolaikinės kelionių tendencijos Europoje rodo augantį poreikį trumpoms, bet turiningoms išvykoms, kuriose svarbi kokybė, vietinis autentiškumas ir tvarumas. Lietuva šioje kryptyje turi aiškių kozirių: tradicijų renginiai, regionų patirtys ir gamtos turizmas dažnai siejami su tuo, ko didmiesčiuose vis labiau trūksta – erdve, tyla ir lėtesniu tempu.

    Tarp išskirtinių patirčių dažnai minimos tokios tradicijos kaip Kaziuko mugė ir Užgavėnės, kurios keliautojams tampa ne tik renginiu, bet ir kultūriniu pasakojimu. Prie regioninės traukos prisideda ir tarptautiniai įvertinimai, pavyzdžiui, Platelių paminėjimas tarp geriausių turizmo kaimų pasaulyje, kuris sustiprina mažesnių vietovių patrauklumą.

    Vis didesnį svorį įgauna ir gastronomija. Pirmojo „Michelin“ gido leidimo Lietuvoje metu buvo rekomenduoti 34 restoranai, o naujausiame leidime rekomenduojamų vietų skaičius išaugo iki 44, tarp jų yra keturi restoranai su „Michelin“ žvaigždėmis ir aštuoni įvertinti „Bib Gourmand“.

    Gastronominis turizmas dažnai veikia kaip kelionės priežastis, o ne priedas prie programos, todėl tokie renginiai kaip „Pink Soup Fest“ tampa konkrečiu pretekstu atvykti. Be to, tarptautinių gidų pripažinimas padeda keliautojams lengviau apsispręsti, ypač planuojant trumpas miesto ar savaitgalio keliones.

    Kur slypi didžiausias potencialas

    Rinkodaros požiūriu Lietuvai svarbiausia pritraukti ne tik daugiau žmonių, bet ir didesnės vertės srautus: kultūros, gastronomijos, gamtos ir sveikatingumo keliautojus, kurie ieško autentiškos, kokybiškos patirties. Tokie turistai paprastai daugiau išleidžia vietoje ir dažniau keliauja ne vien į sostinę, bet ir į regionus.

    Tikslinėse rinkose dažniausiai išskiriamos Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, o atskiras neišnaudotas potencialas matomas Skandinavijoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse keliautojai tradiciškai vertina tvarumą, gamtą ir aktyvų laisvalaikį, todėl Lietuva gali konkuruoti aiškiai suformuluotomis, konkrečiomis patirčių žinutėmis.

    Esminis iššūkis dabar yra ne tik išlaikyti augimą, bet ir kryptingai gerinti pasiekiamumą bei susisiekimą, kartu nuosekliai komunikuojant, kuo Lietuva išsiskiria. Kitaip tariant, šalies istoriją tenka pasakoti ne bendromis frazėmis apie gražią gamtą, o konkrečiais argumentais, kodėl verta atvykti būtent dabar.

    Jei Lietuvai pavyks išlaikyti dėmesį tarptautinėse platformose ir tuo pačiu stiprinti kokybišką turizmo pasiūlą, šalis turi realią galimybę tapti pavyzdžiu, kaip mažesnė Europos valstybė gali auginti tvarų, aukštos vertės turizmą. Tam reikia mažiau kuklumo ir daugiau nuoseklumo, tiek kuriant produktą, tiek apie jį kalbant skirtingose rinkose.

  • Aleksotas keičia Kauno žemėlapį: 4 sporto kompleksai, arena ir dirbtinė banga jau pakeliui

    Aleksotas artimiausiais metais gali tapti vienu ryškiausių Kauno sporto ir aktyvaus laisvalaikio traukos taškų. Savivaldybė skelbia, kad mikrorajone planuojami keturi dideli projektai, apimsiantys tiek uždaras arenas, tiek atviras aikštynų erdves.

    Šalia sporto investicijų tęsiami ir kiti dideli miesto pokyčiai: gerinamas susisiekimas, vystomos viešosios erdvės, vyksta didelės apimties statybos. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos miestų tendenciją sporto infrastruktūrą plėtoti arčiau gyvenamųjų rajonų, kad ji tarnautų ne tik profesionalams, bet ir kasdieniam gyventojų aktyvumui.

    Investicijos arčiau kauniečių

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad sporto objektai planuojami kaip paslaugų tinklo dalis greta švietimo ir sveikatos infrastruktūros. Anot savivaldybės, naujomis bazėmis galės naudotis ir sportininkai, ir mėgėjai, o tai ypač svarbu vaikų bei jaunimo užimtumui.

    „Daugiau sporto bazių – daugiau galimybių sportuoti ir tobulėti norimoje srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pastaraisiais metais Aleksote jau įvyko ryškesnių pokyčių, o nauji sporto projektai turėtų dar labiau sustiprinti rajono patrauklumą. Miestams tai reiškia ir papildomas galimybes pritraukti renginius, didinti sporto šakų įvairovę bei skatinti sveikesnį gyvenimo būdą.

    Futbolo ir regbio arena Europos prospekte

    Europos prospekte planuojama uždara futbolo ir regbio arena, skirta tiek treniruotėms, tiek oficialioms rungtynėms. Numatoma dirbtinės dangos aikštė ir apie 1 000 sėdimų vietų tribūnose, taip pat infrastruktūra sportininkams ir personalui.

    Savivaldybės teigimu, A++ energinės klasės trijų aukštų statinys turėtų užtikrinti funkcionalumą visais metų laikais, o tai aktualu Lietuvos klimatui, kai lauko sezonas neretai būna trumpesnis. Tikimasi, kad tokio tipo objektas padės stabiliau planuoti treniruotes ir varžybas.

    Nuo ekstremalaus sporto iki dirbtinės bangos

    Kitas numatomas objektas – ekstremalaus sporto centras, kuriame erdvės būtų pritaikytos riedlenčių, BMX dviračių, paspirtukų ir kitoms disciplinoms. Planuojama, kad kompleksas apims ir uždaras, ir atviras zonas, o tai sudarytų sąlygas treniruotis visus metus.

    Taip pat planuojamas universalus atviro lauko aikštynas su keliomis sporto šakoms pritaikytomis erdvėmis. Tokie projektai paprastai orientuojami į platesnę auditoriją, kai vienoje teritorijoje gali sportuoti skirtingo amžiaus ir pasirengimo žmonės.

    Dar vienas išskirtinis sumanymas – sporto bazė su baseinu, kur numatyta ir dirbtinės bangos sprendinių. Pasaulyje dirbtinės bangos sparčiai populiarėja dėl galimybės mokytis banglenčių sporto nepriklausomai nuo oro sąlygų, o tokie objektai dažnai tampa ir regioniniais traukos centrais.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija

  • NŽT paskelbė detaliausius LiDAR duomenis: geoportal.lt dalį Lietuvos rodo kaip niekada tiksliai

    Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt paskelbė dalies Lietuvos teritorijos naujausius lazerinio skenavimo duomenis. Portalą tvarko VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“, o atnaujinti duomenys suteikia gerokai detalesnį reljefo ir objektų vaizdą.

    LiDAR duomenys renkami lazeriu fiksuojant žemės paviršių ir jo elementus, todėl tinka ne tik vizualizacijoms, bet ir tiksliems matavimams. Tokia informacija svarbi teritorijų planavimui, infrastruktūros projektams, aplinkos stebėsenai ir savivaldybių sprendimams, kai reikia patikimų erdvinių duomenų.

    „LiDAR duomenys leidžia Lietuvos teritoriją pažvelgti trimatėje erdvėje: nuo žemės paviršiaus iki augmenijos ir pastatų“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Pieviškis.

    Technologiškai LiDAR veikia siunčiant lazerio impulsus ir registruojant jų atspindžius, o rezultatas pateikiamas kaip taškų debesis. Kiekvienas taškas turi tikslias koordinates, o didesnis taškų tankis leidžia smulkiau atkurti reljefą, statinius, augmeniją bei kitus objektus.

    NŽT nurodo, kad 2025 metais pradėti lazerinio skenavimo darbai reiškia kokybinį šuolį: užtikrinamas ne mažesnis kaip 15 taškų kvadratiniame metre tankis. Taip pat skelbiama, kad horizontaliosios padėties paklaida siekia iki 30 centimetrų, o vertikaliosios padėties paklaida – iki 10 centimetrų.

    Kad duomenis būtų lengviau taikyti praktikoje, jie automatiškai klasifikuojami į kategorijas, pavyzdžiui, žemės paviršių, skirtingo aukščio augmeniją, pastatus ir kitus elementus. Vis dėlto automatika ne visada būna tiksli, todėl kai kuriais atvejais naudotojams gali prireikti papildomo apdorojimo ir korekcijų.

    NŽT ir „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ atkreipia dėmesį ir į suderinamumo klausimus: augant tikslumui, didėja ir techniniai reikalavimai, o dalis senesnių ar atvirojo kodo sprendimų gali ne iš karto atpažinti naujesnį duomenų formatą. Dėl to prieš atsisiunčiant ar užsakant rinkinius verta pasitikrinti, ar naudojama programinė įranga palaiko pasirinktą duomenų struktūrą.

    Geoportal.lt LiDAR duomenis galima užsisakyti keliais būdais, įskaitant įrašymą į FTP saugyklą ar fizinę laikmeną. Taip pat siūloma naujesnė galimybė, kai LiDAR_DR_LT duomenų rinkinys užsakomas vienu kartu pasirenkant visą reikalingą teritorinę aprėptį.

  • Dainavos gyventojams – naujas paštas Kaune: kas keičiasi ir kur dabar gauti visas paslaugas?

    Kaune, Dainavos mikrorajone, atidarytas atnaujintas pašto skyrius, įsikūręs V. Krėvės prospekte 97A. Gyventojai čia nuo šiol galės patogiau gauti kasdienes pašto ir siuntų paslaugas, o aptarnavimas sutelkiamas vienoje vietoje.

    Naujasis skyrius pakeitė iki šiol tuo pačiu adresu veikusį Kauno 41-ąjį paštą ir V. Krėvės prospekte 49, prekybos centre „Rėda“, buvusį šio pašto poskyrį. Tai reiškia, kad daliai klientų keičiasi įprasta apsilankymo vieta, tačiau paslaugų spektras lieka vieningas ir pasiekiamas viename skyriuje.

    Atnaujintose patalpose įrengtos dvi klientų aptarnavimo vietos ir laukimo erdvė, o įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Taip pat numatyta patogesnė siuntų laikymo zona ir ergonomiškesnės darbo vietos, kad aptarnavimas būtų sklandesnis ir greitesnis piko valandomis.

    „Lietuvoje neturi likti nė vieno pašto skyriaus, kur žmonėms lyja ant galvos, o sienos dvelkia pelėsiu. Todėl aktyviai modernizuojame senas patalpas ir atidarome naujus pašto skyrius nuo regionų iki didmiesčių“, – sakė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

    „Nuosekliai atnaujindami Lietuvos pašto tinklą didelį dėmesį skiriame klientų patirčiai. Siekiame, kad apsilankymas pašte būtų kuo patogesnis, o paslaugas žmonės galėtų gauti šiuolaikiškoje ir patogioje aplinkoje“, – sakė Lietuvos pašto generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

    Dainavos pašto skyrius darbo dienomis dirbs nuo 10 iki 19 valandos, o šeštadieniais nuo 9 iki 14 valandos. Planuojantiems siuntas atsiimti ar išsiųsti ne darbo metu aktualu tai, kad netoliese, V. Krėvės prospekte 97, veikia LP EXPRESS paštomatas.

    Pastaraisiais metais pašto sektoriuje ryškėja kryptis, kai tradiciniai skyriai vis labiau orientuojami į konsultacijas ir universalias paslaugas, o didelė dalis siuntų srautų perkeliama į paštomatus. Tokie atnaujinimai dažniausiai siejami su klientų srautų valdymu, patalpų prieinamumu ir saugesne, šiuolaikiškesne aplinka tiek lankytojams, tiek darbuotojams.

    Lietuvos paštas nurodo, kad šalyje veikia 164 pašto skyriai, dirba 465 mobilieji laiškininkai, o Baltijos šalyse įrengta beveik 1 500 paštomatų. Bendrovė siekia, kad siuntų pristatymo paslaugos būtų patogiai pasiekiamos tiek didmiesčiuose, tiek tankiai apgyvendintuose mikrorajonuose.

  • Dokumentika Rytuj apie gyvūnų gelbėjimą fronte: premjera Odesos kino festivalyje Kyjive

    Per Odesos tarptautinį kino festivalį, kuris 2026 metais vyks Kyjive nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 4 dienos, numatyta ukrainietiška dokumentinio filmo Rytuj (Rescue) premjera. Kūrinys pristato istorijas iš teritorijų, esančių netoli aktyvių kovos veiksmų, kur gyvūnai dažnai lieka be šeimininkų ir be pagalbos.

    Filmas sukurtas bendroje gamyboje: jį įgyvendino nepriklausoma JAV prodiuserių kompanija „We Are All Animals“ ir Ukrainos organizacija „Kozhna Tvaryna“. Pasak kūrėjų, tikslas buvo parodyti ne abstrakčią statistiką, o kasdienį, realiomis rizikomis paremtą gelbėtojų darbą ir sprendimus, kuriuos tenka priimti karo sąlygomis.

    Dokumentikoje teigiama, kad per ketverius metus nuo plataus masto invazijos pradžios kovos zonose liko tūkstančiai gyvūnų – nuo naminių augintinių iki ūkinių gyvulių. Į filmą įtraukti liudijimai apie gelbėjimo išvykas į apšaudomas vietoves, o kūrėjai nurodo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios tokiu būdu išgelbėta daugiau nei 30 000 gyvūnų.

    „Gyvūnai kare dažnai lieka nepastebėti, ypač naminiai. Filmas Rytuj rodo, kad kiekvienas gyvūnas, kiekviena gyvybė verta išgelbėjimo. Karo metu pažeidžiamumo ir atsakomybės klausimai ypač aštrūs, o šis filmas yra ne tik apie evakuaciją, bet ir apie etinį pasirinkimą ekstremaliomis sąlygomis bei atjautą kaip sąmoningą sprendimą“, – sakė filmo prodiuserė, aktyvistė ir organizacijos „Kozhna Tvaryna“ vadovė Tamara Hiūman.

    Filmas buvo filmuojamas skirtinguose priefrontės regionuose – nuo Kostiantynivkos iki Pokrovsko, nuo Charkivo srities iki Zaporižios srities. Pagrindiniai herojai – žmonės iš įvairių šalių, kuriuos vienija nuostata, kad gyvybės vertė nepriklauso nuo aplinkybių: buvęs Ukrainos karys, tapęs gelbėtoju, savanorė iš Šveicarijos, bulgarė, karo pradžioje persikėlusi į Ukrainą, ir italas, įkūręs prieglaudą Kyjivo srityje.

    Tarp istorijų – ožkytė Oljenka, evakuota iš subombarduoto kaimo. Ji filme tampa simboliniu priminimu, kad net ir vienas, iš pirmo žvilgsnio mažas sprendimas karo fone gali kainuoti daug pastangų, laiko ir rizikos.

    Vykdomąja prodiusere įvardijama britų aktorė ir režisierė Sedi Frost. Režisierius – italo ir amerikiečių kilmės dokumentikos kūrėjas Alesijo Skjaca, pastaraisiais metais nagrinėjantis žmonių ir gyvūnų ryšį bei moralines dilemas, išryškėjančias krizėse.

    „Kaip kūrėjas savo darbuose tyrinėju žmogiškumo ir socialinių problemų sankirtą, kurdamas istorijas, kurios skatina empatiją ir apmąstymus. Rytuj man tapo lūžio tašku: filmas panardina į sudėtingus karo ir atjautos klausimus ir atkreipia dėmesį į gyvūnų likimą konfliktų zonose, kuris dažnai lieka nuošalyje“, – sakė režisierius Alesijo Skjaca.

    Kūrėjai pažymi, kad tarptautinė filmo premjera įvyko 2026 metais birželio mėnesį Londone rengiamame nepriklausomo kino festivalyje „Raindance Film Festival“. Ukrainietiška premjera Kyjive turėtų tapti viena iš programos dalių, skirtų dokumentikai apie karo patirtis ir visuomenės atsparumą.

  • Polesės miškuose išgelbėtas itin retas gyvūnas: įsipainiojęs plėšrusis paukštis svėrė mažiau nei kilogramą

    Voluinės srityje, Polesės regiono miškuose, gamtosaugininkai ir ornitologai išgelbėjo itin retą, valstybės saugomą plėšrųjį paukštį – trumpapirštį gyvatėdį. Paukštis buvo rastas įsipainiojęs metaliniame tinkle ir kritiškai nusilpęs: jo svoris nesiekė nė vieno kilogramo.

    Apie neįprastą radinį pranešė vietos gyventojai, ganiavę gyvulius netoli Birkų kaimo, nacionalinio parko Pripetė–Stochoidas teritorijoje. Parko darbuotojai atvykę paukštį išlaisvino, tačiau iš karto paaiškėjo, kad didžiausia problema – ne sužeidimai, o išsekimas.

    Pirmąją savaitę, kol paukščio būklė buvo pernelyg trapi transportuoti, jis buvo prižiūrimas parko teritorijoje. Ornitologė Oksana Hnatyna konsultavosi su patyrusiais plėšriųjų paukščių gelbėjimo specialistais, o stabilizavus būklę gyvatėdis buvo išgabentas tolesnei reabilitacijai į Obrošino zoologinį-dendroparką.

    Reabilitacijos metu paukštis, pavadintas Harpūnu, buvo šeriamas lengvai įsisavinamu, baltymų gausiu pašaru. Specialistai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia – palaipsnis jėgų grąžinimas: per greitas krūvis ar bandymas iškart paleisti į laisvę gali baigtis pakartotiniu išsekimu.

    Po maždaug pusantro mėnesio rezultatai tapo akivaizdūs: paukštis priaugo svorio, tapo aktyvesnis, savarankiškai lesa ir užtikrintai laikosi ant aukščiausių voljero skersinių. Kitas žingsnis – perkėlimas į lauko voljerą, kur daugiau erdvės skrydžio treniruotėms ir ištvermei atkurti.

    Trumpapirštis gyvatėdis išsiskiria siaura mitybos specializacija: jis medžioja gyvates ir kitus roplius, grobį aptikdamas iš aukštai ir staigiai puldamas žemyn. Tokia medžioklė rizikinga, nes dalis grobio gali būti nuodinga, todėl paukštis turi prisitaikymų, padedančių sumažinti įkandimų pavojų.

    Ornitologai atkreipia dėmesį, kad nusilpusio paukščio paleisti iškart po išlaisvinimo nebuvo galima: tokios būklės jis nebūtų pajėgęs nei ilgiau skristi, nei sėkmingai medžioti. Dėl to reabilitacija vykdoma etapais – nuo svorio ir aktyvumo atkūrimo iki skrydžio ir medžioklinių įgūdžių treniravimo.

    Gamtosaugos specialistai pabrėžia, kad metaliniai tinklai, palikti ar netinkamai naudojami aptvarai ir kitos žmogaus veiklos liekanos vis dažniau tampa spąstais laukiniams gyvūnams. Į juos įsipainioja ne tik paukščiai, bet ir žinduoliai, o pasekmės neretai būna mirtinos dėl traumų ar ilgo badavimo.

    Jei reabilitacija klostysis sėkmingai, Harpūną planuojama sugrąžinti į natūralią buveinę Polesės miškuose ir pelkėse. Specialistai pabrėžia, kad tik pilnai atgavęs jėgas ir gebėjimą savarankiškai medžioti paukštis gali saugiai grįžti į laukinę gamtą.

  • Prie Černobylio atominės elektrinės užfiksuotas rudas lokys: ekspertai aiškina, ką tai reiškia

    Prie Černobylio atominės elektrinės vaizdo kamera užfiksavo rudą lokį, pranešė Černobylio radiacinis-ekologinis biosferos rezervatas. Trumpame įraše matyti stambus gyvūnas, ramiai praeinantis pro fotospąstą.

    Rezervato atstovai pažymėjo, kad lokį šioje teritorijoje pamatyti sunku, tačiau tai įmanoma. Tokie įrašai dažniausiai gaunami atsitiktinai, kai gyvūnas kerta stebėjimo taškus prie miškų ir retai lankomų kelių.

    Rudieji lokiai Ukrainoje daugiausia gyvena Karpatų regione, o Polesėje pasirodo retai. Specialistai pabrėžia, kad pavieniai gyvūnai į šiaurines teritorijas gali užklysti iš kaimyninių regionų, sekdami maisto išteklius ar ieškodami naujų arealų.

    Diskusijose po įrašu dalis žmonių svarstė, kad lokys galėjo ateiti iš Baltarusijos pusės. Toks scenarijus laikomas tikėtinu, nes dideli plėšrūnai gali įveikti didelius atstumus, ypač jei jų netrikdo intensyvus žmonių judėjimas.

    Gamtosaugininkai aiškina, kad stambių žinduolių fiksavimas Černobylio zonoje pirmiausia rodo gyvūnų judėjimą ir buveinių tinkamumą, o ne tiesioginį pavojų. Zona ilgą laiką išlieka mažiau urbanizuota, todėl kai kurios rūšys čia randa daugiau ramybės ir vientisų miškų masyvų.

    Vis dėlto ekspertai primena, kad laukinis gyvūnas, net jei atrodo „gerai įmitęs“, išlieka nenuspėjamas. Priartėti, šerti ar bandyti vytis tokį gyvūną yra nesaugu, o susidūrus svarbiausia laikytis atstumo ir netrukdyti jam pasišalinti.

    Rezervatas reguliariai skelbia apie fotospąstais ir tyrimais užfiksuotus gyvūnus, įskaitant retas rūšis. Pastaraisiais metais pranešimuose minima, kad stebėjimų daugėja, nes plečiamas kamerų tinklas ir sistemingiau renkami duomenys.

    Tokia informacija naudojama vertinant populiacijų būklę, migracijos kelius ir žmogaus veiklos poveikį. Mokslininkams tai padeda tiksliau suprasti, kaip rūšys prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos ir kokios teritorijos joms tampa svarbiausios.

  • Kosta Rikoje moteris 9 metus taupė sklypui: namą jai pastatė iš 7 tonų perdirbto plastiko

    Kosta Rikoje vienišos mamos istorija tapo netikėtu pavyzdžiu, kaip atliekos gali virsti realiu sprendimu būsto problemai. Cindy Mora Abarca devynerius metus taupė nedideliam žemės sklypui netoli Alachuelytos, tačiau jį įsigijusi suprato, kad namo statyboms lėšų nebeliko.

    Išeities ji ieškojo kreipdamasi į organizacijas ir partnerius, galinčius padėti ne tradicinėmis statybomis, o alternatyviomis medžiagomis. Taip gimė projektas, kuriame būstas pastatytas panaudojant apie 7 tonas perdirbto plastiko, kuris kitu atveju galėjo atsidurti sąvartyne ar vandens telkiniuose.

    Namo sienoms buvo panaudoti specialūs blokai iš perdirbto plastiko, sukurti taip, kad jungtųsi tarpusavyje per išlietus griovelius ir iškilimus. Tokia sistema primena konstruktoriaus principą, todėl surinkimas gali būti greitesnis nei įprastų mūro darbų, o patys elementai būna vienodo dydžio ir formos.

    Technologiją sukūrę projekto vykdytojai pabrėžia, kad blokai suprojektuoti taip, kad užtikrintų šilumos ir garso izoliaciją bei atsparumą drėgmei. Taip pat teigiama, jog konstrukcija gali atlaikyti dalį seisminių apkrovų, o tai aktualu regionams, kur žemės drebėjimai nėra retenybė.

    Nors sienos suformuotos iš perdirbto plastiko blokų, kitos namo dalys buvo įrengtos tradiciškai. Pamatams, stogui, vandentiekiui, elektros instaliacijai, durims ir langams prireikė įprastų medžiagų bei standartinių statybos darbų.

    Užbaigus apdailą, sienas nutinkavus ir nudažius, būstas iš išorės beveik nesiskiria nuo kitų kuklių namų apylinkėse. Tai svarbi detalė, nes tokie projektai dažnai vertinami ne tik pagal ekologiją, bet ir pagal tai, ar jie atitinka įprastus gyvenimo komforto bei estetikos lūkesčius.

    Pasaulyje augant plastiko atliekų kiekiams ir tuo pat metu didėjant būsto įperkamumo problemai, perdirbtų medžiagų panaudojimas statybose vis dažniau pristatomas kaip dvigubos naudos kryptis. Viena vertus, mažinamas į aplinką patenkantis plastikas, kita vertus, ieškoma pigesnių ir greičiau įgyvendinamų būsto sprendimų.

    Vis dėlto specialistai paprastai pabrėžia, kad tokios technologijos sėkmė priklauso nuo kelių praktinių veiksnių: stabilaus žaliavos surinkimo ir perdirbimo, aiškių statybos standartų, priešgaisrinių ir higienos reikalavimų bei realių ilgaamžiškumo bandymų. Dėl to projektai dažniausiai vystomi kartu su savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi.

    Šis Kosta Rikos atvejis parodo, kad perdirbto plastiko statybiniai sprendimai gali būti ne vien eksperimentas, o apčiuopiama pagalba žmogui, kuriam tradicinis būstas tampa nepasiekiamas. Kartu tai ir priminimas, kad atliekų problemą dažnai galima spręsti ne tik draudimais, bet ir praktiškais, kasdienybėje pritaikomais sprendimais.