CP v2

Blog

  • Probiotikų bumas vaistinėse: ką iš tikrųjų nuryjate ir kada jie gali pakenkti?

    Probiotikų bumas vaistinėse: ką iš tikrųjų nuryjate ir kada jie gali pakenkti?

    Kas yra probiotikai ir kodėl jie tokie populiarūs?

    Probiotikai dažniausiai pristatomi kaip gyvosios bakterijos, kurios turėtų papildyti žarnyno mikrobiotą ir palaikyti virškinimo funkciją. Ant pakuočių dažnai akcentuojama „žarnyno sveikata“, „gerosios bakterijos“, tačiau konkreti nauda neretai apibrėžiama miglotai.

    Žmogaus žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, o mikrobiota skiriasi tarp skirtingų žmonių. Dėl to vienas ir tas pats papildas dviem žmonėms gali turėti nevienodą poveikį arba jo visai nesukelti.

    Ką rodo mokslas apie veiksmingumą?

    Įprastai su maistu kasdien praryjame didelį kiekį bakterijų, tačiau didelę jų dalį sunaikina skrandžio rūgštis. Tyrimai rodo, kad tik nedidelė dalis suvartotų mikroorganizmų pasiekia storąją žarną, o dauguma probiotikų ten išlieka trumpai.

    Stipriausi įrodymai sukaupti ne apie abstrakčią „bendrą savijautą“, o apie konkrečias situacijas, kai tam tikros padermės gali būti naudingos. Pavyzdžiui, daliai žmonių kai kurie probiotikai gali sumažinti antibiotikų sukeltos diarėjos riziką, tačiau poveikis priklauso nuo produkto sudėties, dozės ir individualių veiksnių.

    Dozės, pažadai ir realybė

    Rinkoje esantys produktai dažnai skiriasi milijardais gyvųjų kultūrų vienoje kapsulėje, o dozavimo intervalas labai platus. Dideli skaičiai ant pakuotės nebūtinai reiškia didesnį efektyvumą, nes svarbiausia yra konkreti padermė ir jos gyvybingumas iki galiojimo pabaigos.

    Gamintojai dažnai pabrėžia, kad bakterijos „atsparios skrandžio rūgščiai“ arba „plačiai ištirtos“, tačiau tai dar nereiškia, kad įrodytas aiškus klinikinis rezultatas visiems vartotojams. Maisto papildų reguliavimas Europos Sąjungoje yra griežtesnis dėl sveikatingumo teiginių, tačiau rinkodaroje vis dar pasitaiko formuluočių, kurios vartotojui sukuria stipresnio poveikio įspūdį, nei leidžia duomenys.

    Kada probiotikų geriau vengti?

    Daugumai sveikų žmonių probiotikai rimtų problemų nesukelia, tačiau medicinos literatūroje aprašyta atvejų, kai gyvosios bakterijos, patekusios ne ten, kur turėtų, gali sukelti infekciją. Rizika didėja žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, taip pat turintiems sunkių gretutinių ligų ar po tam tikrų invazinių procedūrų.

    Jei žmogus vartoja antibiotikus, turi lėtinių virškinimo sutrikimų arba renkasi probiotikus dėl konkretaus simptomo, svarbu aptarti pasirinkimą su gydytoju ar vaistininku. Ypač svarbu tiksliai įvertinti, ar pasirinktas produktas turi aiškiai nurodytas bakterijų padermes, tinkamas laikymo sąlygas ir suprantamą vartojimo trukmę.

    Probiotikų kapsulė dažnai atrodo kaip paprastas sprendimas, tačiau realybėje tai priemonė, kurios nauda priklauso nuo daugybės sąlygų. Prieš perkant verta kritiškai įvertinti pažadus ant pakuotės ir pasverti, ar tikrai reikia papildų, kai žarnyno mikrobiotą dažnai stipriausiai veikia mityba, miegas ir ilgalaikiai įpročiai.

  • Mokslininkai pastebėjo keistą dėsningumą: įgimtas aklumas gali saugoti nuo šizofrenijos

    Mokslininkai pastebėjo keistą dėsningumą: įgimtas aklumas gali saugoti nuo šizofrenijos

    Dar XX amžiaus viduryje tyrėjai pastebėjo detalę, kuri ilgai atrodė kaip sutapimas: žmonėms, kurie yra akli nuo gimimo, šizofrenija tarsi nepasireiškia. Vėliau, atsiradus didelėms sveikatos duomenų bazėms, šis dėsningumas ėmė kartotis ir šiuolaikiniuose populiacijos tyrimuose.

    Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių yra Vakarų Australijos visos populiacijos analizė, kurioje stebėta beveik pusė milijono 1980–2001 metais gimusių vaikų. Šizofrenijos diagnozė nustatyta 1 870 asmenų, tačiau tarp vaikų, turėjusių įgimtą žievinį aklumą, tokių atvejų nefiksuota.

    Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie bet kokį regėjimo praradimą. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie apanka vėliau, taip pat tie, kurių aklumą lemia akių pažeidimai, vis tiek gali susirgti šizofrenija, todėl vien regėjimo netekimas šio efekto nepaaiškina.

    Kas sieja regą ir šizofreniją?

    Iš pirmo žvilgsnio tai skamba paradoksaliai, nes šizofrenija dažniausiai siejama su kliedesiais, haliucinacijomis ar mąstymo sutrikimais, o ne su regėjimu. Vis dėlto šiuolaikinės hipotezės vis dažniau akcentuoja, kad dalis simptomų gali būti susiję su tuo, kaip smegenys prognozuoja tikrovę ir suderina lūkesčius su jutiminiais signalais.

    Regos žievė yra viena didžiausių ir labiausiai tarpusavyje sujungtų smegenų sričių, dalyvaujanti ne tik regėjime, bet ir dėmesio, mokymosi bei emocijų apdorojime. Jei nuo gimimo regos žievė negauna įprastų signalų, smegenų raida gali pasukti kitu keliu, o pati sritis neretai persitvarko ir įsitraukia į kalbos, atminties ar kitų funkcijų tinklus.

    Kodėl tai svarbu gydymui?

    Tyrėjai pabrėžia, kad išvados nereiškia, jog aklumas galėtų būti laikomas apsauga ar juolab „sprendimu“ nuo šizofrenijos. Tačiau šis fenomenas gali padėti tiksliau suprasti, kuriuose smegenų tinkluose slypi pažeidžiamumas, ir kokie raidos mechanizmai ilgainiui lemia simptomus.

    Šiandien dauguma vaistų pirmiausia taikosi į dopamino sistemą, tačiau daliai pacientų poveikis nepakankamas, o šalutiniai reiškiniai gali būti reikšmingi. Dėl to vis daugiau dėmesio sulaukia ir kitos kryptys, įskaitant glutamato sistemą, kuri svarbi mokymuisi, sinapsių plastiškumui ir signalų filtravimui, ypač žievės tinkluose.

    Mokslininkų tikslas yra ne ieškoti egzotiškų išimčių, o iš jų pasisemti užuominų, kaip formuojasi stabilesnis smegenų informacijos apdorojimas. Jei pavyktų aiškiau atsekti ankstyvos raidos principus, ateityje tai galėtų prisidėti prie tikslesnės rizikos vertinimo, ankstyvos diagnostikos ir naujų, platesnio veikimo gydymo strategijų.

  • Mokslininkų proveržis: pelėms ataugo piršto dalis – ką tai žada žmonėms ir randams?

    Mokslininkų proveržis: pelėms ataugo piršto dalis – ką tai žada žmonėms ir randams?

    Žmogaus organizmas geba gana efektyviai užgydyti žaizdas, tačiau prarastų galūnių, kaip tai daro aksolotliai ar salamandros, neatkuria. Vis dėlto naujas JAV mokslininkų darbas rodo, kad žinduolių audiniuose gali slypėti iki šiol menkai išnaudotas regeneracijos potencialas.

    Teksaso A ir M universiteto tyrėjų komanda pranešė pelėms sukėlusi regeneracinį atsaką po to, kai buvo pašalinta piršto dalis. Ataugimas buvo netobulas, tačiau tyrimo metu užfiksuota, kad atsinaujino ne tik kaulas, bet ir dalis sudėtingesnių struktūrų, reikalingų normaliai funkcijai.

    Du baltymai ir du žingsniai

    Tyrimo esmė buvo dviejų signalinių baltymų panaudojimas, nukreipiant natūralų žaizdos gijimą kita linkme. Pirmasis signalas turėjo sumažinti randėjimo dominavimą, o antrasis paskatinti audinius formuotis pagal regeneracijai būdingą programą.

    Komanda taikė fibroblastų augimo faktorių 2, kuris, kaip aiškina autoriai, keičia sužeidimo vietoje aktyvių ląstelių būseną ir padeda joms pereiti nuo randėjimo prie plastiškesnės regeneracinės reakcijos. Vėliau buvo panaudotas kaulų morfogenetinis baltymas 2, kuris siunčia signalus, kokius audinius ir kaip formuoti.

    „Tai iš esmės dviejų žingsnių procesas: pirmiausia nukreipiame ląsteles nuo randėjimo, o tada suteikiame signalus, pasakančius, ką statyti“, – sakė regeneracinės biologijos tyrėjas Kenas Muneoka.

    Pasak tyrėjų, būtent toks nuoseklumas buvo kritiškai svarbus, nes randėjimas yra numatytoji žinduolių reakcija į pažeidimą. Žaizdos vietoje greitai suaktyvėja fibroblastai, kurie efektyviai uždaro pažeidimą, tačiau kartu suformuoja randinį audinį, neleidžiantį atkurti prarastos anatomijos.

    Kuo tai skiriasi nuo kamieninių ląstelių idėjos

    Regeneracinėje medicinoje dažnai akcentuojamos kamieninės ląstelės ir jų persodinimas, tačiau šis darbas remiasi kitu principu. Mokslininkai bandė „perjungti“ jau esančias ląsteles taip, kad jos laikinai įgytų regeneracijai palankias savybes sužeidimo vietoje.

    „Jums nereikia paimti kamieninių ląstelių ir jų sugrąžinti atgal. Jos jau yra organizme, tereikia išmokti priversti jas elgtis taip, kaip reikia“, – sakė K. Muneoka.

    Autoriai pabrėžia, kad ankstesniuose tos pačios laboratorijos bandymuose be fibroblastų augimo faktoriaus 2 nebuvo suformuotas regeneracijai būdingas ląstelių sankaupos etapas, o ataugimas buvo labiau ribotas. Šįkart gauti rezultatai rodo, kad tinkamai parinkti signalai gali priartinti audinius prie platesnės regeneracijos scenarijaus.

    Kada tai galėtų būti pritaikyta žmonėms?

    Ši metodika žmonėms dar nebandyta, o iki klinikinių tyrimų reikėtų atsakyti į saugumo ir efektyvumo klausimus. Reikšminga rizika yra tai, kad augimo signalai turi būti tiksliai dozuojami ir laiku kontroliuojami, kad audiniai augtų ten ir taip, kaip reikia.

    Kartu yra ir pragmatiškesnė, artimesnė perspektyva: net jei galūnių regeneracija žmonėms liktų tolima, tie patys mechanizmai gali padėti gerinti žaizdų gijimą ir mažinti randėjimą. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad kaulų morfogenetinis baltymas 2 jau naudojamas kai kuriose rekonstrukcinės chirurgijos srityse, o fibroblastų augimo faktoriaus 2 kryptis aktyviai vystoma.

    Tyrimas publikuotas žurnale Nature Communications, o jo autoriai pabrėžia, kad svarbiausias rezultatas yra pati idėja: žinduolių regeneracinis atsakas gali būti ne „prarastas“, o tiesiog užblokuotas randėjimo programos. Jei ši hipotezė pasitvirtins platesniuose modeliuose, tai gali pakeisti požiūrį į tai, ką ateityje bus įmanoma atkurti po traumų.

  • Nuotolinė paskaita apie LTG Link: kaip per kelias minutes suplanuoti kelionę ir sutvarkyti bilietą

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie patogesnes keliones su LTG Link. Renginys skirtas visiems, norintiems aiškiai ir praktiškai susipažinti su kelionės planavimu internetu.

    Paskaita vyks 2026 metų gegužės 7 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys bus prieinamas ir klausos negalią turintiems dalyviams, nes numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Pagrindinė tema – Patogesnės kelionės LTG Link: nuo kelionės planavimo iki traukinio bilieto. Dalyviai sužinos, kur ieškoti svarbiausios informacijos apie maršrutus, tvarkaraščius ir kelionės sąlygas, kad sprendimus būtų lengviau priimti dar prieš vykstant į stotį.

    Paskaitą ves UAB „LTG Link“ pardavimų projektų vadovas Andžejus Keso. Jis pristatys, kaip naudojantis LTG Link skaitmeniniais įrankiais patogiai susiplanuoti kelionę traukiniu ir išvengti dažniausių klaidų, dėl kurių vėliau kyla papildomų rūpesčių.

    Taip pat bus praktiškai paaiškinta, kaip nusipirkti bilietą, jį pakeisti arba grąžinti, o prireikus pasinaudoti nuolaidų kuponais. Tai aktualu ne tik tiems, kurie traukiniu keliauja retai, bet ir nuolatiniams keleiviams, norintiems greičiau susitvarkyti bilieto klausimus.

    Norint dalyvauti, būtina išankstinė registracija, o registruojantis svarbu tiksliai įrašyti el. pašto adresą, nes į jį bus siunčiama prisijungimo informacija ir priminimai. Pažymėjus registracijos anketoje, kad reikia dalyvavimo pažymėjimo, jis bus atsiųstas per dvi savaites po paskaitos.

    Paskaitą bus galima stebėti nuotoliniu būdu. Organizatoriai numato kelis prisijungimo kanalus, kad dalyviai galėtų pasirinkti patogiausią būdą, priklausomai nuo naudojamo įrenginio ar interneto ryšio galimybių.

  • Ukmergės rajone planuojama melioracijos rekonstrukcija: kaip teikti pastabas ir kada vyks aptarimas

    Ukmergės rajono savivaldybė informuoja apie rengiamą melioracijos ir hidrotechninių statinių rekonstravimo projektą Taujėnų seniūnijoje. Darbai numatomi Naujasodžio, Lėno, Miškinių, Užulėnio ir Juodvisinės kaimų teritorijose.

    Projektu planuojama rekonstruoti melioracijos griovių ir hidrotechninių statinių infrastruktūrą, kuri yra svarbi žemės ūkio paskirties sklypų nusausinimui ir vandens pertekliaus valdymui. Tokie sprendimai dažniausiai siejami ir su klimato kaitos iššūkiais, kai dėl intensyvesnių liūčių didėja užmirkimo bei vietinių patvankų rizika.

    Projekto statytoju nurodoma Ukmergės rajono savivaldybė, o projektinius pasiūlymus parengė V. Žulio firma „Kumponas“. Statybos rūšis – esamų statinių rekonstravimas.

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Ukmergėje, Kęstučio aikštėje 3, darbo metu nuo 8 iki 16 valandos. Taip pat numatyta galimybė teikti pasiūlymus projektuotojui raštu ir elektroniniu paštu.

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti iki 2026 metų gegužės 4 dienos. Viešasis susirinkimas dėl projekto numatytas 2026 metų gegužės 4 dieną 15 valandą nuotoliniu būdu.

    Melioracijos projektų viešinimas svarbus ne tik žemės sklypų savininkams ar ūkininkams, bet ir gyventojams, kurių teritorijose kertasi vandens nuvedimo sprendiniai. Pastabos šiame etape leidžia tikslinti sprendinius dar prieš pradedant rangos darbus, todėl savivaldybė ragina suinteresuotus asmenis aktyviai susipažinti su dokumentais ir pateikti argumentuotus pasiūlymus.

  • Ukmergės rajone atnaujinamas 110 kV tinklų apsaugos zonų planas: kas keisis sklypų savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti Aukštos įtampos 110 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Ukmergės rajono savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimo planas. Dokumentu tikslinami sprendiniai, susiję su infrastruktūros apsauga ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

    Plano iniciatorius yra „Litgrid“ AB, o plano rengėjas – VĮ Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei Energetikos ministro patvirtinta apsaugos zonų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Koks pakeitimo tikslas?

    Pagrindinis tikslas – papildyti planą nurodant kitus inžinerinės infrastruktūros objektus, reikalingus elektros perdavimo tinklų veikimui užtikrinti. Konkrečiai kalbama apie elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, kurie aptarnauja arba lydi elektros perdavimo linijas.

    Tokiems objektams plane numatoma nustatyti apsaugos zonas. Praktikoje tai reiškia aiškiau apibrėžtas teritorijas, kuriose gali galioti papildomi apribojimai statybai, kasinėjimo darbams, želdinių sodinimui ar kitiems veiksmams, galintiems paveikti tinklų saugą ir patikimumą.

    Ką verta žinoti žemės savininkams?

    Specialiosios žemės naudojimo sąlygos paprastai įsigalioja tada, kai apsaugos zonos yra nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruojamos. Tokie apribojimai dažniausiai yra susiję ne su nuosavybės teise, o su leidžiamų veiklų apimtimi konkrečioje teritorijos dalyje.

    Jei sklypas patenka į atnaujinamą apsaugos zoną, aktualiausia iš anksto įsivertinti planuojamus darbus ir suderinimo poreikį, ypač prieš statybas ar gilesnius žemės darbus. Atnaujintas planas taip pat gali padėti išvengti situacijų, kai infrastruktūra aptinkama jau pradėjus darbus.

    Gyventojams ir verslui, kurie Ukmergės rajone planuoja naujas statybas, sklypų padalijimą ar kitus projektus, tokie pakeitimai svarbūs ir dėl projektavimo terminų. Kuo tiksliau pažymėtos apsaugos zonos, tuo paprasčiau įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti reikalingus derinimus.

  • Ukmergės rajone tęsiama priedangų plėtra: penkios įstaigos sulauks atnaujinimų, vietų – 777

    Ukmergės rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti antrąjį projektą priedangų infrastruktūrai plėsti. Šiuo etapu numatyta įrengti ir modernizuoti penkias priedangas švietimo ir kultūros įstaigose.

    Pasak savivaldybės, darbais siekiama stiprinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti aiškesnę gyventojų apsaugą. Planuojama atnaujinti apie 1 164 kv. m priedangų infrastruktūros ir sudaryti vietą ne mažiau kaip 777 gyventojams.

    Pagrindiniai numatyti darbai

    Projekte numatyta įrengti vėdinimo sistemas, kurios priedangose yra vienas svarbiausių saugos elementų ilgesnio buvimo atveju. Taip pat planuojamas rezervinis elektros tiekimas, kad sutrikus tiekimui būtų galima palaikyti būtiniausių sistemų veikimą.

    Dar viena kryptis – pritaikyti įėjimus ir išėjimus žmonėms su negalia. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos turi būti pasiekiamos kuo platesniam gyventojų ratui, todėl prieinamumo sprendimai įtraukiami į modernizavimo apimtį.

    Finansavimas ir terminai

    Nurodoma, kad projekto vertė siekia 116 000 eurų. Įgyvendinimo laikotarpis numatytas 2026–2027 metais.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad tai yra nuosekli investicijų kryptis, orientuota į praktinius sprendimus ir realiai veikiančią infrastruktūrą.

    Tęsiami pirmojo etapo rezultatai

    Antrasis etapas yra jau vykdomų darbų tąsa. Šiuo metu, anot savivaldybės, baigiamas pirmasis etapas, kurio metu modernizuotos šešios priedangos, apimančios 1 582 kv. m.

    Pirmojo etapo metu, kaip skelbiama, buvo užtikrinta vieta daugiau kaip 1 041 rajono gyventojui. Antruoju etapu planuojama toliau stiprinti priedangų tinklą ir didinti jo aprėptį visame rajone.

  • Pilietiškumo egzaminas grįžta gegužės 14 dieną: kas iš tiesų žino, kaip elgtis dieną X?

    Gegužės 14 dieną Lietuvoje minima Pilietinio pasipriešinimo diena primena, kad valstybės saugumas priklauso ne vien nuo institucijų, bet ir nuo visuomenės pasirengimo. Ši data kasmet akcentuoja atsparumo, susitelkimo ir atsakingo piliečių veikimo svarbą krizės ar grėsmės atveju.

    Ta proga gyventojai kviečiami dalyvauti nuotoliniame Pilietiškumo egzamine ir pasitikrinti žinias apie visuotinę gynybą, pilietinį atsparumą bei Lietuvos istoriją. Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir praktinis būdas suprasti, ką kiekvienas gali padaryti dėl valstybės saugumo kasdienybėje.

    Kaip vyks egzaminas?

    Registracija vyksta interneto svetainėje pilietiskumoegzaminas.lt, o užduotis bus galima spręsti gegužės 14 dieną nuo 8.00 iki 18.00 valandos. Numatoma trukmė yra 40 minučių, o dalyviai patys pasirinks patogiausią laiką šiame lange.

    Egzamine numatyta 30–40 uždarų klausimų su atsakymų variantais ir 1–2 atviri klausimai. Temos apims pilietiškumo pagrindus, valstybės veikimo principus, istoriją, informacinį raštingumą, hibridines grėsmes ir veiksmus krizių metu.

    Dalyviai bus skirstomi į keturias grupes: 15–19 metų vyresniųjų klasių moksleivius, studentus, diasporos atstovus ir kitus pilnamečius visuomenės narius. Toks skirstymas leidžia palyginti rezultatus tarp skirtingų patirčių ir amžiaus grupių.

    Kodėl akcentuojamas pasirengimas?

    Pastaraisiais metais visoje Europoje daugiau dėmesio skiriama visuomenės atsparumui, civilinei saugai ir pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Lietuvoje šios temos glaudžiai siejamos su visuotinės gynybos principu, kai svarbūs ne tik pajėgumai, bet ir gyventojų informuotumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti dezinformaciją.

    Egzamino organizatoriai akcentuoja, kad pilietiškumas prasideda nuo žinių ir supratimo, kaip veikia valstybė ir kokie sprendimai krizėje mažina rizikas. Praktikoje tai reiškia ir gebėjimą atsakingai vartoti informaciją, ir žinojimą, kur ieškoti patikimų nurodymų, kai situacija keičiasi greitai.

    „Visuomenės stiprybės pagrindą kuria atspari, pasirengusi ir pilietiška visuomenė, jungianti asmeninę atsakomybę prieš bendruomenę prisiimančius gyventojus“, – sakė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.

    „Sąmoninga visuomenė yra stipriausia valstybės gynybos linija. Todėl svarbu ne tik stiprinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą bei gebėjimą atsakingai veikti krizės metu“, – teigė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis.

    Rezultatai, prizai ir vertinimas

    Praėjusiais metais Pilietiškumo egzamine dalyvavo daugiau nei 8 000 žmonių, o 75 proc. dalyvių teisingai atsakė į 20 ir daugiau klausimų. Organizatoriai teigia, kad augantis įsitraukimas rodo ne tik smalsumą, bet ir didėjantį visuomenės poreikį aiškiai suprasti savo vaidmenį valstybės gynyboje.

    Pasibaigus egzaminui, kiekvienoje grupėje bus išrinkti trys geriausiai pasirodę dalyviai. Jei rezultatai sutaps, bus vertinamas sprendimo laikas ir atsakymas į atvirą klausimą.

    Komisija atsakymus planuoja įvertinti per savaitę nuo egzamino dienos, o su nugalėtojais organizatoriai susisieks asmeniškai. Apdovanojimai numatomi gegužės pabaigoje Vilniuje, o prizai bus skirti už aukščiausius rezultatus.

    Egzaminą organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie KAM. Tarp partnerių nurodomos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos šaulių sąjunga, Vilniaus universitetas ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra.

  • Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Miestas ir kaimas: skirtingi iššūkiai

    Beveik 20 000 vaikų ir paauglių duomenis išanalizavę mokslininkai nustatė, kad gyvenamoji aplinka siejasi su skirtingomis psichikos sveikatos rizikomis. Tyrime, kuriame vertinti 6–16 metų mokiniai, išryškėjo aiškus miesto ir kaimo skirtumas.

    Tyrėjai padarė išvadą, kad kaimo vietovėse augantys vaikai dažniau patiria depresijos, nerimo, socialinio užsisklendimo ir emocinių sunkumų požymių. Tuo metu miestuose augantiems vaikams dažniau fiksuojamos elgesio problemos, įskaitant dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimui būdingus bruožus.

    Ką parodė vertinimai mokyklose?

    Analizuojant mokinių klausimynus ir psichologinių sunkumų rodiklius, kaimo vaikai dažniau rinko aukštesnius balus ties nerimu, prislėgtumu, somatiniais nusiskundimais ir dėmesio problemomis. Miesto mokiniai dažniau išsiskyrė socialiniais sunkumais ir taisyklių laužymu.

    Atskira analizė apėmė 3 003 mokinius, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas. Šioje grupėje skirtumai tarp miesto ir kaimo buvo dar ryškesni, o simptomų pobūdis dažniau „susigrupuodavo“ pagal gyvenamąją aplinką.

    Tyrime taip pat pastebėtas lyčių aspektas: berniukų psichologinių simptomų sąsajos reikšmingiau skyrėsi priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime. Mergaičių grupėje tokio aiškaus skirtumo pagal gyvenamąją vietą tyrėjai nefiksavo.

    Kodėl atsiranda šis skirtumas?

    Autoriai nurodo, kad kaimo vietovėse didesnę įtaką gali turėti socialiniai ir ekonominiai veiksniai: mažesnės pajamos, siauresnės ugdymo galimybės ir ribotesnė psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Prie emocinių sunkumų prisideda ir socialinė izoliacija bei retesnė ankstyva pagalba.

    Dar vienas svarbus veiksnys, aptartas tyrime, yra vadinamieji „palikti vaikai“, kai tėvai išvyksta dirbti į miestus, o vaikus augina seneliai ar kiti giminaičiai. Tyrėjų teigimu, toks šeimos išsiskyrimas gali didinti apleistumo jausmą ir sietis su prislėgtumu bei kitais emociniais sunkumais.

    Miesto vaikų atveju didesnį vaidmenį, anot autorių, gali turėti intensyvesnė akademinė konkurencija, greitesnis gyvenimo tempas ir didesnis su mokslu susijęs stresas. Tyrime pažymima ir tai, kad miestuose dėmesio ir elgesio sunkumai dažniau atpažįstami bei diagnozuojami dėl geresnio paslaugų prieinamumo.

    „Išryškėję regioniniai skirtumai rodo, kad reikia vietovei pritaikytų priemonių, sprendžiančių skirtingus iššūkius“, – rašė tyrimo autoriai.

    Jų vertinimu, kaimo vietovėse gali būti ypač svarbus ankstyvesnis emocinių sunkumų atpažinimas ir lengviau pasiekiamos paslaugos, įskaitant nuotolines konsultacijas. Miestuose prioritetu galėtų tapti ankstyvas elgesio ir dėmesio sunkumų pastebėjimas mokyklose bei nuosekli pagalba šeimai.

    Ką svarbu žinoti apie ribojimus?

    Tyrėjai pabrėžia, kad vaiko psichikos sveikata vertinta naudojant vieną pagrindinę vertinimo priemonę, todėl tai gali neapimti viso individualių sunkumų spektro. Be to, tyrimas buvo momentinis, tad negalima tiksliai pasakyti, kaip šie skirtumai keičiasi vaikui augant.

    Dar viena svarbi detalė yra geografinė imtis: duomenys rinkti vienoje Vakarų Kinijos provincijoje. Dėl to rezultatai gali nevisiškai atspindėti visos šalies, o juo labiau kitų valstybių situaciją, tačiau jie išryškina kryptį, į kurią siūloma atkreipti dėmesį planuojant prevenciją.

  • Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Vandentiekio vandens saugumas Europoje labai skiriasi, o didžiausią įtaką tam daro požeminio vandens būklė ir jo tarša. Europos aplinkos agentūra skelbia, kad daugiau nei 20 proc. ES požeminio vandens telkinių cheminė būklė yra prasta.

    Tai reiškia, kad dalyje vietovių viršijami ES Vandens pagrindų direktyvoje nustatyti kenksmingų medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, limitai. Kuo blogesnė žaliavinio vandens kokybė, tuo brangesnis ir sudėtingesnis jo paruošimas gerti.

    Kas Europoje pirmauja?

    Tarptautiniuose vertinimuose dauguma Europos valstybių patenka tarp stipriausių pasaulyje pagal geriamojo vandens ir sanitarijos rodiklius. Pagal Environmental Performance Index (EPI) aukščiausi įverčiai skiriami šalims, kurios geriausiai apsaugo žmonių sveikatą nuo nesaugaus geriamojo vandens rizikų.

    Tarp šalių, gavusių maksimalų įvertinimą, minimos Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta taršos kontrole, investicijomis į vandentvarką ir nuoseklia monitoringo sistema.

    Kur rodikliai prasčiausi?

    Žemesni balai fiksuojami Europos pakraščiuose ir šalyse, kur vandens tiekimo infrastruktūra modernizuojama lėčiau arba sudėtingesnės pradinės gamtinės sąlygos. EPI duomenimis, tarp prasčiausiai įvertintų šalių Europoje minimos Moldova, Sakartvelas ir Albanija.

    Tame pačiame sąrašo gale atsiduria ir kai kurios ES valstybės, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Rumuniją. Tai nereiškia, kad vandentiekio vanduo automatiškai yra nesaugus, tačiau signalizuoja apie didesnes sistemines rizikas ir didesnę priklausomybę nuo kokybiško valymo.

    Kodėl požeminis vanduo kelia tiek rūpesčių?

    Požeminis vanduo ES yra kritiškai svarbus: jis sudaro apie 65 proc. geriamojo vandens išteklių ir reikšmingą dalį vandens, naudojamo žemės ūkyje. Dėl to bet kokia tarša greitai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos bei visuomenės sveikatos klausimu.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad nitratų koncentracija viršija ES ribą 14 proc. požeminio vandens matavimo vietų. ES nustatyta riba yra 50 miligramų litre, o didesnės koncentracijos dažnai siejamos su intensyviu tręšimu ir žemės ūkio nuotėkiu.

    Vien nitratų šalinimas iš vandens ES mastu gali kainuoti apie 320 mlrd. eurų per metus, todėl vis dažniau akcentuojama prevencija, o ne vien valymas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę taršos kontrolę, tikslesnį trąšų naudojimą ir jautrių teritorijų apsaugą.

    Papildomą spaudimą vandens kokybei daro pesticidai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai. Atskiruose tyrimuose taip pat akcentuojamos PFAS grupės medžiagos, kurios dėl ilgo irimo aplinkoje dažnai vadinamos ilgai išliekančiomis cheminėmis medžiagomis.

    ES taip pat stiprina stebėseną: 2022 metais patvirtintas pirmasis geriamojo vandens stebimų medžiagų sąrašas, skirtas sekti tam tikrus endokrininę sistemą galinčius veikti junginius. Tikslas yra anksčiau aptikti rizikas ir, prireikus, laiku keisti reguliavimą bei vandens paruošimo praktiką.