CP v2

Blog

  • Religiniais įsitikinimais prisidengusi tetos kritika peržengė ribas: puolė net šunį

    Religiniais įsitikinimais prisidengusi tetos kritika peržengė ribas: puolė net šunį

    Kai kritika virsta patyčiomis

    Šeimos santykiai neretai tampa įtempti, kai vienas giminaitis nuolat aiškina, kaip kiti turi gyventi, auklėti vaikus ar rūpintis augintiniais. Tokiose situacijose kritika lengvai perauga į nuolatinį menkinimą, o pokalbiai prie bendro stalo tampa emociniu išbandymu.

    Ši istorija išplito socialiniuose tinkluose, kai moteris papasakojo apie tetą, kuri savo kategoriškumą grindė religingumu. Pasak autorės, teta nuolat ieškojo progų išsakyti priekaištus ir „pamokyti“ kitus, nors realiai tai atrodė kaip sistemingas žeminimas.

    Augintiniai namuose – norma, ne kaprizas

    Konfliktas ypač paaštrėjo dėl šuns. Moteris pabrėžė, kad yra veterinarijos technikė ir baigusi šunų elgsenos kursus, todėl žino, kokios gyvūnų gerovės praktikos yra laikomos šiuolaikiškomis ir saugiomis.

    Pastaraisiais metais požiūris į augintinius Europoje akivaizdžiai keičiasi: vis dažniau jie laikomi šeimos nariais, o ne vien kiemo sargais. Gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis pririšimas grandine, socialinės aplinkos stoka ir neadekvati priežiūra siejami su elgesio bei sveikatos problemomis.

    Pasakyti žodžiai, po kurių ji išėjo

    Per vieną šeimos susibūrimą teta, pasak pasakojimo autorės, ėmė viešai menkinti jos šunį ir aiškinti, kad gyvūnas neturėtų būti namuose. Moteris teigė, kad tokios pastabos buvo ne pavienės, o kartojosi ir anksčiau, vis labiau aštrėdamos.

    „Ji pasakė, kad mano šuo esą nenormalus, nes gyvena namuose, o mėsą vadino šėtonišku dalyku“, – pasakojo moteris.

    Po šių žodžių ji nusprendė nebetylėti ir, užuot įsivėlusi į konfliktą, pasirinko išeiti iš šventės kartu su savo augintiniu. Pasak jos, tai buvo riba, po kurios nebenorėjo toleruoti nei asmeninių įžeidimų, nei išpuolių prieš gyvūną.

    Moteris taip pat užsiminė, kad tetos griežtas, bauginimu paremtas bendravimo stilius paveikė ir jos pačios šeimą, o suaugę vaikai, anot autorės, sunkiai prisitaikė savarankiškame gyvenime. Ji pabrėžė, kad nenori, jog panašus požiūris kada nors būtų taikomas ir gyvūnui.

    Specialistai tokiose situacijose dažnai pataria aiškiai įvardyti ribas ir saugoti savo emocinę gerovę: ne kiekvieną konfliktą būtina „išspręsti vietoje“, tačiau svarbu nepalikti įžeidimų be reakcijos, ypač kai jie kartojasi. Šioje istorijoje moteris pasirinko paprastą, bet aiškų sprendimą – pasitraukti ir nutraukti situaciją, kuri tapo žeidžianti.

  • 4 paros be vandens ir su dviem antsnukiais: policija atskleidė, kas paliko šunį mirti

    4 paros be vandens ir su dviem antsnukiais: policija atskleidė, kas paliko šunį mirti

    Netoli Varšuvos esančiame Józefove pareigūnai sulaukė pranešimo apie miške, prie medžio pririštą vokiečių aviganį. Šuo, pasak gelbėtojų, apie 4 paras neturėjo nei vandens, nei maisto, o dėl kaitros jo būklė sparčiai blogėjo.

    Situaciją aptiko miške vaikščiojusi moteris, kuri nedelsdama nuvežė gyvūną pas veterinarą ir apie įvykį pranešė policijai. Specialistai nustatė ryškius išsekimo ir dehidratacijos požymius, o šuo, gavęs galimybę atsigerti, išgėrė apie 10 litrų vandens.

    Du antsnukiai ir tyčinis žiaurumas

    Gelbėtojai atkreipė dėmesį į itin žiaurų detalę: šuniui buvo uždėti du antsnukiai. Tai, pareigūnų vertinimu, smarkiai sumažino jo galimybes išsilaisvinti ir rodo, kad gyvūnas buvo paliktas sąmoningai, siekiant, kad jis nepabėgtų.

    Karščio bangų metu tokie atvejai ypač pavojingi, nes šunys prasčiau reguliuoja kūno temperatūrą ir greitai perkaista. Veterinarai pabrėžia, kad net kelių valandų vandens stoka aukštoje temperatūroje gali tapti kritinė, o kelios paros be vandens dažnai baigiasi mirtimi.

    Įtariamąją padėjo nustatyti čipas

    Policija nurodė, kad identifikuoti šuns savininkę padėjo mikroschema, kuria buvo paženklintas gyvūnas. Nustatyta 43 metų moteris, įtariama palikusi šunį miške, o teismas pritaikė jai policijos priežiūrą.

    Bylą kuruoja Otwocko prokuratūra, o įtariamajai pareikšti įtarimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Pagal Lenkijoje galiojančią praktiką už tokio pobūdžio nusikaltimus gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų.

    Šuniui rastas naujas namas

    Išgelbėtas aviganis, kuriam suteiktas vardas Misiek, buvo apžiūrėtas veterinarijos klinikoje, paskiepytas ir nukirmintas. Taip pat įvertinta jo bendra sveikata ir pasirengimas keliauti į naują aplinką, kad po patirtos traumos būtų užtikrintas stabilus režimas.

    Galiausiai šuniui surasta nauja šeima, galinti suteikti saugias sąlygas ir nuolatinę priežiūrą. Gyvūnas, kaip skelbiama, pradėjo naują gyvenimo etapą namuose su kiemu, o dėl ankstesnio elgesio su juo spręs teisėsauga.

    Specialistai primena, kad gyvūno palikimas be vandens ir priežiūros karščių metu yra ne tik neatsakingas, bet ir pavojingas nusikaltimas. Tokiais atvejais gyventojai raginami nedelsti, fiksuoti situaciją ir kreiptis į policiją ar gyvūnų gerovės organizacijas.

  • Atvyko su 7 savaičių šuniuku jo užmigdyti: veterinaras priėmė sprendimą, kuris sujaudino tūkstančius

    Atvyko su 7 savaičių šuniuku jo užmigdyti: veterinaras priėmė sprendimą, kuris sujaudino tūkstančius

    Prašymas, kuris pribloškė gydytoją

    Į veterinarijos kliniką buvo atneštas vos 7 savaičių šuniukas, o šeimininkų prašymas buvo vienas – atlikti eutanaziją. Tokį sprendimą veterinarui buvo sunku priimti vien dėl gyvūno amžiaus: šuniukas dar turėtų būti su motina ir tik pradėti socializaciją.

    Specialistas aiškino, kad eutanazija veterinarijoje laikoma kraštutine priemone, kuri taikoma pirmiausia tada, kai gyvūnas patiria nepagydomą kančią. Jei išeitis yra kita, veterinaro pareiga – ieškoti sprendimo, kuris užtikrintų gyvūno gerovę.

    Ką pasiūlė veterinaras

    Veterinaras Oliver Reeve nusprendė neapsiriboti trumpu „taip“ ar „ne“ ir pirmiausia pasikalbėjo su šuniuko šeimininkais. Jis pasiūlė alternatyvą – vietoje eutanazijos atiduoti gyvūną jam, kad šuniukas gautų šansą augti saugioje aplinkoje.

    Po pokalbio šeimininkai sutiko perduoti šuniuką veterinarui. Netrukus jis tapo nauju šeimos nariu, o gydytojas istorija pasidalijo socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tokios situacijos dažnai būna sudėtingesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

    Kodėl tai svarbu augintinių gerovei

    Gyvūnų elgsenos specialistai primena, kad pirmieji šuniuko mėnesiai dažnai būna sunkiausi: kandžiojimasis, šlapinimasis namuose ir nuolatinis dėmesio poreikis yra įprasta raidos dalis. Būtent dėl nepasiruošimo įsipareigojimams dalis augintinių vėliau atsiduria prieglaudose ar būna perduodami kitiems.

    Veterinarai pabrėžia, kad atsakinga adopcija reiškia ne tik emociją, bet ir realius kaštus bei laiką: vakcinaciją, ženklinimą mikroschema, socializaciją, dresūrą ir kasdienę priežiūrą. Ankstyvas sprendimas „atsisakyti“ gyvūno dažnai kyla iš neteisingų lūkesčių, o ne iš objektyvios būtinybės.

    Istorija, kuri sujaudino internetą

    Įrašas apie išgelbėtą šuniuką sulaukė daugybės reakcijų: žmonės dalijosi panašiomis patirtimis ir dėkojo veterinarui už sprendimą. Komentaruose daug kas klausė, kas paskatino buvusius šeimininkus prašyti eutanazijos, tačiau veterinaras viešai priežasties neatskleidė.

    Ši istorija tapo priminimu, kad net viena profesionalo iniciatyva gali iš esmės pakeisti gyvūno likimą. Šuniukas gavo galimybę augti šeimoje, o visuomenėje dar kartą sugrįžo diskusija apie atsakomybę renkantis augintinį.

  • Vedžiojate šunį paplūdimyje? Už taisyklių nepaisymą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Vedžiojate šunį paplūdimyje? Už taisyklių nepaisymą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Vasarą vis daugiau poilsiautojų į pajūrį keliauja kartu su augintiniais, tačiau pasivaikščiojimas paplūdimiu ne visur leidžiamas. Dalis savivaldybių sezono metu taiko griežtus ribojimus, o už jų nesilaikymą gali būti skiriama administracinė nuobauda.

    Praktika paprasta: vienur šunims į paplūdimius įeiti draudžiama, kitur leidžiama tik tam tikrose atkarpose arba ne piko metu. Dažnai papildomai reikalaujama šunį laikyti su pavadėliu, o kai kuriais atvejais numatoma ir prievolė uždėti antsnukį.

    Kas dažniausiai draudžiama vasarą?

    Didžiausi apribojimai paprastai taikomi saugomose maudyklose, kur intensyviausias žmonių srautas ir didžiausia konfliktų rizika. Tokiose vietose savivaldybės argumentuoja higienos reikalavimais, poilsiautojų saugumu, triukšmu ir kitų gyvūnų, pavyzdžiui, paukščių perėjimo, apsauga.

    Net ir ten, kur šunims paplūdimyje būti leidžiama, taisyklės dažnai numato pareigą surinkti ekskrementus bei užtikrinti, kad augintinis netrukdytų kitiems. Jei šuo laksto palaidas, gali kilti incidentų, o atsakomybė paprastai tenka šeimininkui.

    Kokios baudos gali grėsti?

    Už vietinių tvarkos taisyklių ar nustatytų ženklų nepaisymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Konkrečios sumos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės taisyklių ir pažeidimo aplinkybių, tačiau realiai jos gali siekti iki maždaug 115 eurų.

    Bauda gali grėsti ne tik už įėjimą į draudžiamą paplūdimio zoną, bet ir už pavadėlio ar antsnukio reikalavimų nesilaikymą. Daugelyje kurortų vasarą kontrolė suintensyvėja, todėl tikimybė būti patikrintiems išauga.

    Ką pasitikrinti prieš einant į paplūdimį?

    Prieš vykstant verta peržiūrėti konkrečios savivaldybės nustatytas gyvūnų laikymo taisykles ir paplūdimių reglamentą, o atvykus į vietą atkreipti dėmesį į informacinius ženklus prie įėjimų. Kai kur įrengiamos specialios zonos augintiniams, tačiau jos nebūtinai reiškia, kad leidžiama laisvai bėgioti be pavadėlio.

    Planuojant poilsį su šunimi taip pat pravartu įsivertinti karštį ir perkaitimo riziką: smėlis gali įkaisti, o gėlo vandens ir pavėsio pakrantėje ne visada pakanka. Atsakingas elgesys padeda išvengti konflikto su kitais poilsiautojais ir nemalonių išlaidų.

  • Miške pririštas grandine šuo kaukė valandų valandas: pareigūnas sustingo pamatęs vaizdą

    Miške pririštas grandine šuo kaukė valandų valandas: pareigūnas sustingo pamatęs vaizdą

    Lenkijoje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, prie Čarnkovo miško pakraščio gyvenantis savivaldybės darbuotojas kelis kartus išgirdo įkyrų, nenutrūkstantį šuns lojimą. Iš pradžių jis manė, kad tai įprastas garsas iš žaliųjų zonų, tačiau vėliau lojimas nesiliovė ir tapo aiškiu pavojaus signalu.

    Grįžęs namo vyras nusprendė patikrinti, kas vyksta, ir apie situaciją informavo atsakingas tarnybas. Į paiešką netrukus įsitraukė Obornikuose veikianti prieglauda „Azorek“, kurios darbuotojai kartu su pranešėju ėmė šukuoti miško teritoriją.

    Pririštas grandine prie medžių

    Miško gilumoje pirmasis prie šuns priėjo būtent savivaldybės darbuotojas. Jis rado išsekusią kalytę, pririštą stora grandine prie dviejų medžių taip, kad gyvūnas negalėjo nei pabėgti, nei susirasti vandens ar maisto.

    Gelbėtojai nurodė, kad toks palikimas miške prilygsta sąmoningam gyvūno pasmerkimui lėtai mirčiai. Prieglaudos teigimu, kalytė buvo akivaizdžiai apleista, o jos būklė rodė, kad netinkama priežiūra galėjo tęstis ne vienerius metus.

    Kokia buvo šuns būklė

    Kalytė buvo nedelsiant perduota veterinarijos specialistams. Apžiūros metu nustatyta, kad kailis buvo stipriai susivėlęs ir purvinas, dantys smarkiai pažeisti, o ant kūno aptikta gausybė parazitų.

    Prieglauda pabrėžė, kad dėl labai prastos dantų būklės tiksliai nustatyti šuns amžių sudėtinga, tačiau tai vyresnis gyvūnas, greičiausiai ne kartą atsivedęs jauniklių.

    „Kalytės dantys labai sužaloti, todėl tiksliai įvertinti jos amžių beveik neįmanoma. Tai vyresnė kalytė, ne kartą vedusi, o ant jos kūno buvo parazitų gausybė“, – sakė prieglaudos atstovai.

    Prašoma padėti nustatyti šeimininką

    Šiuo metu kalytė laikoma karantine prieglaudoje „Azorek“. Ji nukirminta, sutvarkyta nuo parazitų, jai suteikta būtina pirminė pagalba, o darbuotojai ir savanoriai siekia stabilizuoti sveikatą bei atkurti pasitikėjimą žmonėmis.

    Lygiagrečiai, bendradarbiaujant su policija, vykdomas tyrimas dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnu. Prieglauda prašo gyventojų, galinčių atpažinti šunį ar turinčių informacijos apie jo šeimininką, pranešti atsakingoms tarnyboms, kad už tokį elgesį būtų taikoma atsakomybė.

    Gyvūnų gerovės specialistai primena, kad augintinio palikimas be priežiūros, vandens ir maisto kelia tiesioginę grėsmę jo gyvybei, o pagalba tokiais atvejais dažnai priklauso nuo vieno žmogaus budrumo. Šioje istorijoje lemtingu tapo sprendimas neignoruoti lojimo ir reaguoti nedelsiant.

  • Varėnoje atidarė 120 kW „Enefit“ stotelę: įkraus 2 automobilius, aišku ir kiek kainuos

    Varėnoje atidarė 120 kW „Enefit“ stotelę: įkraus 2 automobilius, aišku ir kiek kainuos

    Varėnoje, Vytauto gatvėje, pradėjo veikti nauja „Enefit“ greito elektromobilių įkrovimo stotelė. Ji įrengta adresu Vytauto g. 43, šalia automobilių plovyklos, ir vienu metu gali aptarnauti du elektromobilius.

    Stotelės galia siekia 120 kW, todėl ji priskiriama didelės galios įkrovimo sprendimams. Praktikoje realus greitis priklauso nuo automobilio įkrovimo galimybių, baterijos temperatūros ir įkrovos lygio, tačiau tokio tipo stotelėse dažnai orientuojamasi į įkrovimą per maždaug pusvalandį.

    Įmonė pabrėžia, kad viešojo įkrovimo infrastruktūrai plečiantis, rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien stotelių skaičiui, o jų galiai, patogiai vietai ir sklandžiam naudojimui. Tai ypač aktualu augant elektromobilių parkui ir didėjant kelionių regionuose poreikiui.

    „Viešojo įkrovimo tinklo plėtroje vystytojų prioritetas nuo kiekybės krypsta kokybės link. Svarbu investuoti į vairuotojų patirtį: greitesnį įkrovimą, patogesnes lokacijas, vartotojui draugišką procesą“, – sakė „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Paulius Bartaševičius.

    „Enefit“ skelbia taikanti du pagrindinius įkainius pagal stotelės galią. Iki 99 kW galios stotelėse kilovatvalandė kainuoja 0,30 euro, o 100 kW ir didesnės galios stotelėse – 0,35 euro už kilovatvalandę.

    Pasak įmonės, Varėnos stotelė yra penktoji šiame mieste „Enefit“ tinkle, o Lietuvoje „Enefit“ viešajame tinkle veikia daugiau nei 300 įkrovimo prieigų. Baltijos šalyse ir Lenkijoje bendras „Enefit“ įkrovimo jungčių skaičius viršijo 1 500, o tinklo plėtra tęsiama.

  • Varėna ieško „Sidabrinės bitės“ laureatų: kas gaus 1 000 eurų už nuopelnus kultūrai?

    Varėna ieško „Sidabrinės bitės“ laureatų: kas gaus 1 000 eurų už nuopelnus kultūrai?

    Skelbia kvietimą teikti kandidatūras

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia teikti pretendentus „Sidabrinės bitės“ premijoms, kuriomis kasmet įvertinami kultūros darbuotojai ir visuomeniniai kultūros puoselėtojai. Ši iniciatyva skirta pastebėti žmones, kurių darbai ir idėjos prisideda prie Varėnos krašto kultūrinio gyvenimo augimo.

    Premijų tikslas apima platų veiklų spektrą: nuo reikšmingos kultūrinės ir meninės veiklos iki bendrosios kultūros ugdymo, etninės kultūros puoselėjimo ir profesionalaus meno sklaidos. Taip pat akcentuojamas bendruomeniškumo ir kūrybiškumo skatinimas.

    Kokia premija ir kas ją steigia

    Premijų steigėja yra Varėnos rajono savivaldybės taryba. Kasmet skiriamos dvi premijos po 1 000 eurų už reikšmingą veiklą, svarbią Varėnos krašto kultūrai.

    Praktikoje tokie apdovanojimai dažnai tampa ne tik finansiniu paskatinimu, bet ir viešu pripažinimu, kuris padeda kultūros iniciatyvoms įgyti didesnį matomumą. Tai ypač aktualu regionuose, kur kultūrinės veiklos tęstinumą dažnai lemia bendruomenių įsitraukimas.

    Kas gali siūlyti ir ką būtina pateikti

    Pretendentus premijoms gali siūlyti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Teikiant kandidatūras reikia nurodyti siūlomų asmenų vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis, taip pat pateikti jų nuopelnų, reikšmingų Varėnos krašto kultūrai, aprašymą.

    Kandidatūras galima teikti kasmet iki rugpjūčio 31 dienos imtinai. Dokumentai priimami Varėnos rajono savivaldybės kultūros ir meno tarybai, adresu Vytauto g. 12, 65184 Varėna.

    Detali premijų skyrimo tvarka apibrėžta „Sidabrinės bitės“ premijų skyrimo nuostatuose, kuriuose nustatyti reikalavimai ir vertinimo principai. Savivaldybė ragina teikiant kandidatūras aiškiai aprašyti konkrečius darbus ir pasiekimus, kad vertinimas būtų pagrįstas ir skaidrus.

  • Varėnos rajoną nusiaubė audra: nuplėšti stogai, nutraukta elektra – savivaldybė skelbia pagalbą

    Varėnos rajoną nusiaubė audra: nuplėšti stogai, nutraukta elektra – savivaldybė skelbia pagalbą

    Varėnos rajono savivaldybėje rugpjūčio 3 dieną sušauktas Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis: aptarti šeštadienio vakarą rajoną nusiaubusios audros padariniai, atlikti darbai ir artimiausi veiksmai. Savivaldybė pranešė, kad didžiausias dėmesys skiriamas gyventojų saugumui, būtiniausiai pagalbai ir infrastruktūros atkūrimui.

    Skaudžiausiai audra smogė Jakėnų seniūnijos Puodžių kaimui. Gūsingas vėjas nuplėšė kelių gyvenamųjų namų ir ūkinių bei gamybinių pastatų stogus, išvertė daug medžių, kai kur nutraukė elektros laidus ir apsunkino susisiekimą.

    Posėdyje įvertinta situacija vietoje, aptarti padarinių šalinimo darbai ir jų tęstinumas. Dalis teritorijų pirmiausia tvarkomos pagal kritiškumą: šalinami nuvirtę medžiai nuo kelių, užtikrinamas privažiavimas specialiosioms tarnyboms, tikrinamos pažeistos elektros linijos.

    Kur kreiptis dėl finansinės pagalbos?

    Gyventojai, kurių turtas po audros buvo apgadintas ir nebuvo apdraustas, gali kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę dėl finansinės paramos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimams reikalingi aiškūs žalos įrodymai.

    Prašymai savivaldybės merui turi būti pateikti ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo įvykio. Kartu būtina pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, žalos faktą ir jos dydį pagrindžiančią informaciją bei kitus nagrinėjimui reikalingus duomenis.

    Ką svarbu žinoti po audros?

    Specialistai primena, kad po stipraus vėjo pavojų gali kelti nestabilūs medžiai, atsilaisvinusios stogo konstrukcijos ir nutrūkę laidai, todėl radus tokias vietas patariama jų neliesti ir informuoti atsakingas tarnybas. Draudikų ir savivaldybių praktika rodo, kad žalą fiksuoti verta kuo anksčiau: padaryti nuotraukas, surašyti pažeidimų aprašą, išsaugoti remonto sąmatas ar rangovų pasiūlymus.

    Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnėjant intensyvioms liūtims ir škvalui, vis daugiau savivaldybių ragina gyventojus įsivertinti turto draudimo poreikį ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Varėnos rajono savivaldybė teigia tęsianti padarinių likvidavimą ir kviečia gyventojus pranešti apie pastebėtus pavojus bei papildomą žalą.

  • UAB „Varėnos vandenys“ vairą perėmė nauja vadovė: žada skaitmenizaciją ir tinklų atnaujinimą

    UAB „Varėnos vandenys“ pradeda naują veiklos etapą: bendrovės vadove rugpjūčio 3 dieną oficialiai pradėjo dirbti Gerda Kanaukienė. Ji pareigas užėmė laimėjusi viešą atrankos konkursą, o savo prioritetus sieja su strateginių projektų įgyvendinimu ir atviresniu bendravimu su gyventojais.

    Naujoji vadovė pabrėžia, kad pagrindinis tikslas išlieka patikimas ir nenutrūkstamas kokybiško geriamojo vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros modernizavimas. Pasak jos, artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas tinklų renovacijai, avarijų prevencijai ir tvaresniems aplinkosaugos sprendimams.

    „Ateinu su aiškia vizija – tęsti pradėtus darbus, UAB „Varėnos vandenys“ paversti modernia, efektyvia ir klientui atvira bendrove. Gyventojai turi gauti ne tik švarų vandenį, bet ir kokybišką aptarnavimą“, – sakė G. Kanaukienė.

    Vandentvarkos sektoriuje pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojami du lygiagrečiai tikslai: infrastruktūros atsparumas ir paslaugų skaitmenizavimas. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį nuotolinei apskaitai, gedimų diagnostikai, greitesniam klientų aptarnavimui ir tikslesniam tinklų būklės vertinimui, kad būtų mažinami vandens nuostoliai ir gedimų rizika.

    G. Kanaukienė vandentvarkos projektų valdyme dirba ne vienerius metus: nuo 2015 metais ji vadovavo šios bendrovės Plėtros ir projektų valdymo skyriui, o nuo 2023 metais birželio mėnesio ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas. Bendrovė tikisi, kad sukaupta patirtis padės sparčiau įgyvendinti suplanuotus atnaujinimo darbus ir gerinti paslaugų kokybę Varėnos rajono gyventojams.

  • Varėnoje siūlo 250 eurų stipendiją ir garantuotą darbą: kviečia rinktis slaugytojo padėjėjo kursus

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia gyventojus rinktis slaugytojo padėjėjo profesinį mokymą ir po jo prisijungti prie Varėnos sveikatos centro komandos. Savivaldybė skelbia, kad besimokantiems numatyta 250 eurų stipendija, o baigus mokslus žadama garantuota darbo vieta.

    Slaugytojo padėjėjo profesija siejama su kasdiene pagalba pacientams ir slaugos komandai, todėl ji ypač aktuali senstančioje visuomenėje, kai auga ilgalaikės priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis. Sveikatos įstaigos visoje Lietuvoje vis dažniau ieško darbuotojų, galinčių padėti užtikrinti bazinę paciento priežiūrą ir sklandų skyriaus darbą.

    Ką veikia slaugytojo padėjėjas?

    Slaugytojo padėjėjas teikia pagalbą pacientams kasdienėse situacijose: padeda judėti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena, palydi į procedūras. Taip pat jis bendrauja su pacientais ir jų artimaisiais, prisideda prie emocinės gerovės užtikrinimo.

    Svarbi darbo dalis yra paciento būklės stebėjimas ir informacijos perdavimas slaugos specialistams, pavyzdžiui, pastebėjus pasikeitusią savijautą ar naujus nusiskundimus. Praktikoje tai padeda greičiau reaguoti į rizikas ir gerinti priežiūros kokybę.

    Stipendija ir darbas po mokslų

    Varėnos rajono savivaldybė nurodo, kad mokymosi laikotarpiu bus skiriama 250 eurų stipendija. Be to, baigus programą numatoma galimybė įsidarbinti Varėnos sveikatos centre, taip siekiant pritraukti darbuotojų ir užtikrinti paslaugų tęstinumą regione.

    Tokios priemonės savivaldybėse dažniausiai taikomos dėl darbuotojų trūkumo sveikatos sektoriuje ir siekio mažinti paslaugų prieinamumo skirtumus tarp didmiesčių ir regionų. Kandidatams tai gali būti patrauklu dėl aiškesnio finansinio plano mokymosi metu ir apibrėžto karjeros kelio po mokslų.

    Kur ir kada galima mokytis?

    Skelbiama, kad slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją galima įgyti Alytaus profesinio rengimo centro Varėnos profesinio mokymo skyriuje. Mokymosi trukmė – 10 mėnesių, taip pat numatomas lankstesnis grafikas, suderinamas su darbu.

    Mokytis gali asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją. Prašymai mokytis priimami iki 2026 metų rugpjūčio 10 dienos, o dėl informacijos galima kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę.

    „Tai galimybė pasirinkti prasmingą profesiją ir prisidėti prie pacientų kasdienės gerovės, kartu turint aiškias sąlygas dėl stipendijos ir darbo po mokslų“, – sakė Varėnos rajono savivaldybės sveikatos reikalų koordinatorė Dalia Kitavičienė.