CP v2

Blog

  • Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pradeda vadovauti Vija Platačiūtė, vadovaujanti viešajai įstaigai „Inovatorių slėnis“. Savivaldybė skelbia, kad tai žymi naują NVO tarybos veiklos etapą, kuriame akcentuojamas aktyvesnis bendruomenių telkimas ir partnerystės stiprinimas.

    2026 metais liepos pabaigoje Zarasų rajono savivaldybės taryba patvirtino Viją Platačiūtę NVO tarybos nare, o netrukus tarybos nariai jai patikėjo ir pirmininkės pareigas. Pirmininkės pavaduotojos pareigas toliau eis Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Malakauskė.

    NVO taryba savivaldybėse paprastai veikia kaip konsultacinė platforma, jungianti savivaldybę ir nevyriausybinį sektorių. Tokios tarybos padeda derinti bendrus prioritetus, aptarti finansavimo ir paslaugų organizavimo klausimus bei užtikrinti, kad sprendimai labiau atlieptų vietos bendruomenių poreikius.

    Pirmasis akcentas – bendruomenių sąskrydis

    Vienas artimiausių NVO tarybos darbotvarkės įvykių numatytas rugsėjo 5 dieną, minint Zarasų krašto bendruomenių metus. Tądien Zarasų rajono savivaldybėje planuojamas bendruomenių sąskrydis Didžiosios salos Mažojo slėnio Kupolėje, į kurį kviečiamos rajono bendruomenės.

    Renginio tikslas – ne tik susitikti ir pasidalyti patirtimis, bet ir aptarti, kaip toliau stiprinti žmonių įsitraukimą į vietos iniciatyvas. Savivaldybės praktikoje būtent NVO ir bendruomenių aktyvumas dažnai lemia, ar projektai tampa ilgalaikiais, o paslaugos pasiekia jautriausias grupes.

    Rudenį – bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis

    Dar vienas svarbus rudenio planas – spalio 1 dieną NVO tarybos atstovų vizitas į Kupiškį, kur vyks Lietuvos savivaldybių NVO tarybų susitikimas. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie susitikimai leidžia keistis gerąja praktika ir ieškoti sprendimų dėl bendrų iššūkių.

    Pastaraisiais metais NVO sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam finansavimui, savanorystės pritraukimui, projektų administravimo naštos mažinimui ir aiškiems savivaldybių bei organizacijų bendradarbiavimo principams. Tokios temos dažnai tampa pagrindine darbotvarke, kai savivaldybių NVO tarybos tariasi dėl prioritetų ateinantiems metams.

    Ko tikimasi iš naujos vadovės?

    Vija Platačiūtė į NVO tarybos veiklą atsineša nevyriausybinio sektoriaus, projektų įgyvendinimo ir bendruomeninių iniciatyvų telkimo patirtį. Savivaldybė pabrėžia, kad vadovaujant „Inovatorių slėnis“ ji susidūrė su praktiniais vietos iniciatyvų organizavimo ir partnerystės su skirtingais dalyviais klausimais.

    Artimiausiu laikotarpiu NVO tarybos uždavinys bus išlaikyti aktyvų dialogą su bendruomenėmis ir nuosekliai stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Savivaldybės teigimu, naujas etapas turėtų prisidėti prie gyvesnio, aktyvesnio ir stipresnio Zarasų krašto.

  • Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Meras Erlandas Galaguz atsakė gyventojams: kas laukia Visagino dėl saugumo ir projektų?

    Visagino savivaldybė paskelbė mero Erlando Galaguz atsakymus į gyventojų klausimus. Vaizdo įraše aptariamos temos, kurios tiesiogiai paliečia kasdienį miesto gyvenimą: nuo viešosios tvarkos iki infrastruktūros darbų ir ekonominių planų.

    Daug dėmesio skiriama saugumui mieste ir tam, kaip savivaldybė mato prevencijos priemones bei bendradarbiavimą su atsakingomis tarnybomis. Tokie atsakymai gyventojams paprastai aktualūs ne tik dėl viešosios tvarkos, bet ir dėl renginių sezono, kai mieste padaugėja lankytojų ir srautų.

    Taip pat aptariamas mokytojų ir mokinių skatinimas, kuris savivaldybėms tampa vis svarbesnis dėl konkurencijos tarp regionų ir mokyklų bendruomenių motyvacijos. Švietimo srityje savivaldybių sprendimai dažnai siejami su ilgalaike strategija, kaip išlaikyti jaunus žmones mieste ir gerinti ugdymo kokybę.

    Kas keisis mieste?

    Atsakymuose paliečiami kapinių ir kolumbariumo klausimai, kurie daugelyje savivaldybių tampa jautria tema dėl vietos trūkumo ir paslaugų prieinamumo. Taip pat kalbama apie atliekų surinkimo aikšteles ir jų veikimą, nes gyventojams svarbu aiškumas, kur ir kada galima tvarkingai priduoti didžiąsias bei pavojingąsias atliekas.

    Ne mažiau svarbi dalis skiriama miesto infrastruktūros projektams, tarp jų ir Kosmoso gatvės rekonstrukcijai bei kitiems aplinkos tvarkymo darbams. Savivaldybės akcentuoja, kad tokie projektai paprastai planuojami etapais, o realūs terminai priklauso nuo finansavimo, projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų.

    Ekonomika ir LEZ planai

    Vaizdo įraše aptariamas Visagino laisvosios ekonominės zonos klausimas ir platesnė miesto bei regiono ekonominė ateitis. Tokios temos gyventojams svarbios dėl darbo vietų, investicijų pritraukimo ir to, kokius prioritetus savivaldybė mato artimiausiais metais.

    Gyventojai taip pat kviečiami teikti klausimus merui elektroniniu paštu. Savivaldybė nurodo, kad tokia grįžtamojo ryšio forma leidžia iš anksto sugrupuoti temas ir periodiškai atsakyti į aktualiausius klausimus vienoje vietoje.

  • Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Rugsėjo 1-oji Visagine: kur ir kada vyks Mokslo ir žinių dienos šventės mokyklose?

    Artėjant naujiems mokslo metams, Visaginas kviečia mokinius, tėvus, globėjus, mokytojus ir visą bendruomenę į Mokslo ir žinių dienos šventes. Rugsėjo 1 dieną įvairiose miesto ugdymo įstaigose numatyti oficialūs renginiai, skirti mokslo metų pradžiai.

    Mokslo ir žinių diena Lietuvoje tradiciškai pažymi naujų mokslo metų startą ir suburia mokyklų bendruomenes į iškilmingas ceremonijas. Įprastai jų metu skamba sveikinimai, įteikiamos gėlės mokytojams, o mokiniai supažindinami su svarbiausia metų pradžios informacija.

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijoje ir Visagino „Verdenės“ gimnazijoje šventiniai renginiai prasidės 10.00 valandą. Tai vienos pirmųjų miesto vietų, kuriose bendruomenė susitiks pradėti mokslo metų.

    11.00 valandą šventės vyks Visagino „Atgimimo“ gimnazijoje, Visagino Draugystės progimnazijoje ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centre. Šiuo metu į renginius kviečiami ir mokiniai, ir jų artimieji.

    12.00 valandą Mokslo ir žinių diena bus minima Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Miesto organizatoriai linki, kad naujieji mokslo metai būtų kupini žinių, prasmingų atradimų, gražių susitikimų ir ryžto siekti tikslų.

  • „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    Vilniuje veikianti femtosekundinių lazerių gamintoja „LITILIT“ iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko ILTE gavo 8 mln. eurų paskolą. Įmonė teigia, kad finansavimas padės pagreitinti naujos kartos pramoninio lazerio kūrimą ir pasirengimą gamybai.

    „LITILIT“ kuria lazerius, paremtus patentuota technologija, kuri, pasak bendrovės, leidžia lengviau didinti gamybos apimtis ir paprasčiau integruoti į pramonines sistemas. Tikslas – priartinti femtosekundinių lazerių kainą ir diegimo paprastumą prie plačiai naudojamų skaidulinių nanosekundinių lazerių, kad jie taptų patrauklūs masinei gamybai.

    Bendrovė nurodo, kad papildomai planuoja investuoti apie 2 mln. eurų nuosavų lėšų, o bendra projekto vertė sieks 10 mln. eurų. Naujos lazerio sistemos komercializavimą įmonė planuoja 2029 metų antroje pusėje.

    Kur femtosekundiniai lazeriai gali „prasimušti“

    Femtosekundiniai lazeriai išsiskiria itin trumpais impulsais, kurie leidžia apdoroti medžiagas minimaliai paveikiant aplinkines struktūras. Ši savybė dažnai vadinama šaltuoju abliavimu ir ypač svarbi ten, kur reikalingas didelis tikslumas ir švarus paviršius.

    Dėl to tokie lazeriai jau naudojami įvairiose srityse – nuo medicininių procedūrų iki mikrogamybos, pavyzdžiui, lustų ir ekranų pramonėje. Vis dėlto iki šiol jų pritaikymas dažnai apsiribodavo mažų, didelės vertės detalių gamyba, kur aukšta sistemos kaina ir sudėtinga infrastruktūra atsiperka.

    „Šiandien femtosekundiniai lazeriai dažniausiai naudojami gaminant mažas, didelės vertės detales. Mūsų kuriama sistema atvers naujus pritaikymus didelės apimties pramonėje – pavyzdžiui, metalinių įrankių masinėje gamyboje ar specializuotų dangų formavime dideliuose paviršiuose“, – sakė „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.

    Pasak jo, nauja sistema turėtų paspartinti ir jau egzistuojančias panaudas, susijusias su buitinės elektronikos, ekranų ar puslaidininkių gamyba. Tai reikštų, kad lazerių tikslumas būtų derinamas su didesniu apdorojimo greičiu, kuris kritiškas serijinei gamybai.

    Kodėl iki šiol trukdė infrastruktūra

    Vienas didžiausių femtosekundinių lazerių barjerų – sudėtingas diegimas ir eksploatacija. Įprastos sistemos neretai remiasi vandens aušinimu, kuriam reikia atskiros cirkuliacijos ir valymo infrastruktūros bei nuolatinės priežiūros.

    Prie to prisideda dideli optiniai moduliai, masyvūs optiniai pagrindai ir jautri optika spinduliui perduoti į apdorojimo vietą. Dažnai reikalinga ir stabili temperatūra patalpoje, o tai riboja, kur gamyklose tokias sistemas apskritai galima montuoti.

    „Kuriame sistemą, kuri viename pramoniniame įrenginyje sujungtų valdymo elektroniką, optiką ir aušinimą, kad ją būtų paprasta integruoti bet kurioje gamykloje“, – sakė Nikolajus Gavrilinas.

    „Modulinė platforma bus mažiau jautri temperatūrai, drėgmei ir vibracijai, o jos modulius bus galima jungti į galingesnę sistemą. Sugedus vienam moduliui, reikės keisti tik jį, o ne visą įrenginį“, – pridūrė jis.

    Galia ir mastelio siekis

    Įmonė nurodo, kad kuriama platforma taikys iki 1 000 W vidutinės optinės galios lygį, ją paskirstant į 10–20 atskirų spindulio kanalų. Tokia architektūra leistų vienu metu apdoroti kelis skirtingus taškus gamybos linijoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link masinės gamybos.

    „LITILIT“ pabrėžia, kad mastelio problema femtosekundinių lazerių rinkoje yra struktūrinė: daug tradicinių sistemų pernelyg sudėtingos gaminti dideliais kiekiais. Todėl bendrovė siekia kurti sprendimą, kurį būtų realu standartizuoti, gaminti serijomis ir prižiūrėti pramonės sąlygomis.

    Plėtros planai siejami ir su gamybos pajėgumais Vilniuje: įmonė pranešė pradėjusi vystyti didesnės apimties lazerių gamyklą, kuri turėtų startuoti artimiausiu metu. Skelbiama, kad ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 3 000 femtosekundinių lazerių per metus gamybos apimtį.

    Nors iki komercializavimo dar liko keleri metai, tokio pobūdžio finansavimas rodo, kad Lietuvoje kuriamos fotonikos technologijos matomos kaip potencialiai konkurencingos tarptautinėse pramonės tiekimo grandinėse. Jei pažadai dėl paprastesnės integracijos ir modulinės architektūros pasiteisins, femtosekundiniai lazeriai gali tapti ne nišiniu, o plačiau pritaikomu gamybos įrankiu.

  • Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Kyjive įkurta pažinčių programėlių kūrėjų komanda 2017 metais pasirinko neįprastą kelią: vietoj vienos programos iškart paleido dvi. „Hily“ orientuota į plačią pažinčių rinką, o „Taimi“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip įtrauki platforma LGBTQ+ bendruomenei.

    Įmonės bendražygiai pabrėžia, kad abi programos vystomos savarankiškai, be išorinių investuotojų pinigų, todėl nuo pat pirmų dienų reikėjo siekti pelningumo. Ši strategija dabar tampa svarbia korta, kai komanda kalba apie IPO pasirengimą ir tolesnę plėtrą.

    Nuo idėjos iki aiškaus produkto

    „Taimi“ kūrėjai iš pradžių svarstė ambicingesnį tikslą nei pažintys: norėjo sukurti socialinę erdvę bendruomenei, kur būtų ir bendravimas, ir turinys, ir pagalba. Tačiau vėliau pripažino, kad tokia kryptis išsklaidė dėmesį ir neleido greitai suprasti, ką tiksliai reikia kurti pirmiausia.

    Galiausiai komanda grįžo prie aiškesnio pažinčių produkto, kurio esmė paprasta: kodėl žmogus turėtų įsidiegti būtent šią programą. Tokį pasirinkimą sustiprino ir tai, kad savarankiškai finansuojamam verslui būtina uždirbti pakankamai, kad būtų galima nuolat investuoti į augimą.

    „Supratome, kad turime susifokusuoti ir spręsti vieną aiškų klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis mūsų programą pažintims“, – sakė vienas iš bendraįkūrėjų Jake Vygnan.

    Algoritmai, saugumas ir privatumas

    „Hily“ atveju komanda atvirai įvardija vieną pagrindinių iššūkių pažinčių rinkoje: vartotojų balanso problemą, kai daugelyje programų vyrų dalis gerokai didesnė nei moterų. Tokiose platformose tai tiesiogiai veikia patirtį, todėl produktų komandos dažnai ieško sprendimų, kaip subalansuoti auditoriją.

    „Taimi“ situacija kitokia, nes čia reikia suderinti gerokai daugiau tapatybių, orientacijų ir lūkesčių, o tai reiškia sudėtingesnį suderinamumo ir rekomendacijų algoritmų darbą. Kūrėjai teigia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, ar sistema pajėgia suprasti įvairių vartotojų kombinacijas ir pasiūlyti prasmingus atitikmenis.

    Lygiagrečiai didelis dėmesys skiriamas saugumui, moderavimui ir sukčiavimo prevencijai, tačiau kartu akcentuojama privatumo svarba. Programose taikomi sprendimai, skirti sumažinti priekabiavimo riziką ir suvaldyti jautraus turinio plitimą, kartu siekiant, kad privatūs pokalbiai nebūtų stebimi žmogaus.

    „Tai automatizuotas procesas. Mes neturime žmonių, kurie sėdėtų ir skaitytų privačias žinutes. Jei vartotojas kenkia kitiems ar priekabiauja, jis bus užblokuotas“, – teigė Jake Vygnan.

    IPO pasirengimas ir augimo kartelė

    Kūrėjai teigia, kad pagrindinė ambicija nėra bet kokia kaina išeiti į biržą, o pasiekti brandą, kurios reikalauja viešos bendrovės standartai: tvirtesnius procesus, aiškią veiklos struktūrą, prognozuojamą augimą ir patikimą produktų portfelį. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad abi programos, pasak komandos, yra pelningos.

    Vienas svarbiausių tikslų, apie kurį kalbama viešai, yra 2 000 000 kasdienių aktyvių vartotojų riba. Šiuo metu skelbiama, kad kasdien aktyvi auditorija siekia beveik 350 000, o didžiausias iššūkis yra ne kryptis, o tempas, todėl ieškoma būdų, kaip augimą paspartinti.

    „Jei žiūrėtume į dabartinę trajektoriją, tikslo pasiekimas galėtų užtrukti penkerius ar šešerius metus. Mes norime tai pagreitinti“, – sakė Jake Vygnan.

    Komanda taip pat plėtoja vidinę iniciatyvą „appflame“, kuria siekiama kurti naujus produktus ir auginti būsimus įkūrėjus iš esamos komandos. Tokia kryptis pristatoma kaip būdas išlaikyti talentus, kurie didelėje organizacijoje ne visada mato aiškų karjeros „kitą laiptelį“.

    Dar vienas verslo kontekstas, kuris formuoja įmonės veiklą, yra karas Ukrainoje: dalis iniciatyvų nukreipta į paramą šaliai, įskaitant projektus, susijusius su protezavimo sprendimų plėtra ir pagalba Ukrainos gynybos pajėgoms. Bendrovė pabrėžia, kad tai tapo ne atskiru komunikaciniu projektu, o nuolatine veiklos dalimi.

    „Pažinčių programėlė iš esmės yra rinka, o didžiausia problema yra šaltas startas: reikia greitai pritraukti daug žmonių, kad jie būtų prisijungę vienu metu“, – sakė Jake Vygnan.

    Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad jaunoji karta esą atsitraukia nuo pažinčių programėlių, „Taimi“ ir „Hily“ kūrėjai teigia tokio lūžio savo skaičiuose nematantys. Jų argumentas paprastas: skaitmeniniai sprendimai suteikia didesnį pasirinkimą, o atmetimo baimę dažnai sumažina tai, kad ryšys užsimezga tik abiem pusėms parodžius susidomėjimą.

    Kartu jie pripažįsta, kad rinkoje didėja konkurencija ir įėjimo barjerai, todėl naujam žaidėjui be didelio kapitalo startuoti būtų itin sunku. Vis dėlto komanda mano, kad net ir dirbtinio intelekto proveržio laikotarpiu pažinčių programėlių esmė išlieka tokia pati: galutinis tikslas yra susitikti su kitu žmogumi, o jo „pakeisti“ vien tekstinėmis užklausomis neįmanoma.

  • „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    Vokietijos agritech bendrovė „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų B serijos investiciją, kad išplėstų klimatui atsparios augalų selekcijos platformos diegimą komercinėje rinkoje. Investicijų raundui vadovavo Convent Capital Agri Food Fund, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei bendrovės įkūrėjai su mokslo patarėjais.

    Finansavimą papildo Europos Sąjungos parama per InvestEU fondą, kuris skirtas skatinti privačias investicijas į inovacijas ir tvaresnę ekonomiką. Tokia struktūra signalizuoja, kad sprendimai, padedantys prisitaikyti prie klimato kaitos, tampa prioritetu ne tik startuoliams, bet ir institucinėms finansavimo kryptims.

    „Computomics“, įkurta 2012 metais ir įsikūrusi Tiubingene, kuria selekcijai skirtus sprendimus, kurie remiasi genomikos analize ir dirbtiniu intelektu. Pagrindinė idėja paprasta: dar ankstyvame etape prognozuoti, kaip skirtingos augalų veislės elgsis konkrečiomis aplinkos sąlygomis, kad selekcijos sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau.

    Platforma apjungia genetinius duomenis su informacija apie temperatūrą, kritulius, dirvožemio savybes ir lauko bandymų rezultatus. Iš šių duomenų DI modeliai išmoksta atpažinti dėsningumus ir numatyti, kuri genetinė linija konkrečiame regione turi didžiausią potencialą, pavyzdžiui, esant karštesnėms ir sausesnėms vasaroms.

    Bendrovės komercinis produktas ×SeedScore orientuotas į didelio masto selekcijos programas, kur svarbu greitai atsijoti tūkstančius kandidatų. Sprendimas padeda identifikuoti veisles, kurios tikėtina bus stabilesnės skirtingomis sąlygomis, ir parinkti, kuriuose regionuose jos turėtų geriausiai pasiteisinti.

    „Selekcininkams niekada netrūko ambicijų dėl atsparumo klimatui. Ko trūko, tai galimybės tai pamatyti dar iki laukas pateikia atsakymą, o tam prireikia metų, kurių jie jau nebeturi“, – sakė „Computomics“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Sebastianas J. Schultheissas.

    Klimato kaitos kontekste tokie įrankiai sprendžia ir struktūrinę žemės ūkio problemą: selekcijos ciklai yra ilgi, todėl šiandien į rinką ateinančios veislės dažnai būna atrinktos pagal prieš kelerius metus buvusias sąlygas. Europoje, kur daugėja karščio bangų ir didėja kritulių nepastovumas, gebėjimas tiksliau prognozuoti veislių elgseną tampa konkurenciniu pranašumu ir rizikos valdymo priemone.

    „Computomics“ teigia turinti ir daugiau susijusių sprendimų, skirtų duomenų analizei bei požymių paieškai, taip pat mikrobiomo tyrimams. Naujasis finansavimas bus skirtas platformos plėtrai į didesnį komercinių selekcijos programų skaičių ir platesnį kultūrų spektrą, nuo lauko ir pašarinių augalų iki daržovių bei specializuotų kultūrų.

  • Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Žolinė Vilniaus rajone: kuo šiemet nustebino atlaidai, koncertai ir naujos erdvės?

    Rugpjūčio 15 dieną Vilniaus rajono gyvenvietėse buvo minima Žolinė, tradiciškai sutraukianti bendruomenes į bažnyčias, atlaidus ir vietos renginius. Šventės dieną žmonės rinkosi maldai, bendram stalui ir koncertams, o kai kur akcentuotos ir naujai įrengtos viešosios erdvės.

    Katalikų tradicijoje Žolinė sutampa su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilme, o Lietuvoje šis pavadinimas siejamas su žolynais ir derliaus simbolika. Žolynų puokščių šventinimas bažnyčiose iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių papročių, jungiančių religinius ir senesnius agrarinius ritualus.

    Šilėnuose Žolinė pažymėta parapijos atlaidais: šventė prasidėjo Šv. Mišiomis, po kurių bendruomenė susibūrė į renginius ir koncertinę programą. Vietos gyventojai rinkosi ir bendrai agapei, dalijosi atsineštais patiekalais bei skyrė laiko pokalbiams.

    Mickūnuose po Šv. Mišių bendruomenė persikėlė į kultūros erdvę, kur surengtas koncertas. Renginyje dalyvavo ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, o scenoje pasirodė vietos ir svečių kolektyvai, pabrėžę šventės bendruomeniškumą.

    Mostiškėse Žolinės šventė vyko naujoje laisvalaikio erdvėje, kuri, pasak organizatorių, jau tapo vieta susitikimams ir renginiams. Tokios erdvės rajonuose vis dažniau siejamos su gyventojų iniciatyvomis ir savivaldybių programomis, kai viešosios vietos pritaikomos kasdieniam poilsiui, vaikų užimtumui ir bendriems renginiams.

    „Dar visai neseniai čia buvo tik lygi vieta, o šiandien – jauki ir šiuolaikiška erdvė bendruomenei, vaikų žaidimams ir šventėms“, – sakė vicemeras Algis Vaitkevičius.

    Žolinės koncertai vyko ir kitose Vilniaus rajono vietovėse, kur programose skambėjo lietuvių ir lenkų liaudies bei populiariosios muzikos kūriniai. Tokie renginiai dažnai tampa proga susitikti kelioms kartoms, prisiminti vietos istoriją ir sustiprinti ryšį su tradicijomis, kurios kaimo ir miestelių bendruomenėms tebėra svarbios.

  • Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Kompostavimo dėžės Vilniaus rajone išgraibstytos per 1,5 mėnesio: savivaldybė prašo atsakymų

    Nemokamų kompostavimo dėžių poreikis Vilniaus rajone nemažėja: šiemet gyventojams skirtos 2 000 dėžių buvo išdalintos per pusantro mėnesio. Savivaldybė skelbia, kad ir toliau sulaukia prašymų, todėl siekia tiksliau įvertinti, kiek dėžių realiai reikėtų papildomai.

    Vilniaus rajono savivaldybė kviečia individualių namų ūkių gyventojus dalyvauti apklausoje, kuri turėtų padėti planuoti tolesnį kompostavimo dėžių dalijimą. Apklausos duomenys, kaip nurodoma, bus naudojami analizei ir planavimo tikslams.

    „Matome, kad nemokamos kompostavimo dėžės Vilniaus rajono gyventojams yra reikalinga ir vertinama priemonė – tai rodo nuolat augantis susidomėjimas ir aktyvus jų atsiėmimas. Mums svarbiausia, kad ši galimybė būtų prieinama žmonėms ir atitiktų jų poreikius. Todėl kviečiu gyventojus dalyvauti apklausoje“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Pasak savivaldybės, per 2025–2026 metus individualių namų ūkių gyventojams jau išdalinta 7 000 kompostavimo dėžių. Šių metų kompostavimo dėžių įsigijimui skirta 151 371 eurų, o tai, savivaldybės vertinimu, rodo augantį gyventojų susidomėjimą biologinių atliekų tvarkymo sprendimais.

    „Svarbu, kad nemokamų kompostavimo dėžių dalijimas gyventojams vyktų sklandžiai, o ši galimybė būtų prieinama, patogi ir aiški kiekvienam. Jau ne vienerius metus ši iniciatyva skatina gyventojus rinktis tvaresnį atliekų tvarkymą, todėl siekiame ją nuolat tobulinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Jos teigimu, apklausa savivaldybei reikalinga tam, kad būtų išgirsta gyventojų nuomonė ir objektyviau įvertintas poreikis. Remiantis rezultatais, planuojama priimti sprendimus dėl tolesnio dėžių dalijimo apimčių ir organizavimo.

    Kartu savivaldybė akcentuoja, kad kompostavimas padeda sumažinti mišrių atliekų kiekį ir skatina atsakingiau tvarkyti biodegraduojančias atliekas namų ūkiuose. Didesnis dėmesys, kaip teigiama, skiriamas ir atokesnėms vietovėms, kad informacija bei galimybės pasiektų visus rajono gyventojus.

    Dalyvauti apklausoje kviečiama iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Savivaldybė pabrėžia, kad kiekvieno gyventojo įsitraukimas padeda tiksliau suplanuoti priemones ir užtikrinti, jog dėžės būtų skiriamos ten, kur jų labiausiai reikia.

  • „Tesla“ savininkas padarė tai, ko gamintojas vis dar nedrįsta: seną „Model 3“ pakėlė į HW4

    „Tesla“ savininkas padarė tai, ko gamintojas vis dar nedrįsta: seną „Model 3“ pakėlė į HW4

    Vienas „Tesla“ savininkas pademonstravo tai, ko pati bendrovė iki šiol oficialiai nesiūlo: į senesnės kartos „Model 3“ įdiegė naujesnę „Autopilot“ kompiuterio ir kamerų įrangą, vadinamą HW4. Modifikaciją atlikęs lenkų entuziastas ir programuotojas Michałas Gapińskis procesą detaliai fiksavo socialiniuose tinkluose, o automobilis, pasak jo, jau važiuoja.

    Didžiausia šios istorijos intriga slypi ne vien techniniame iššūkyje. „Tesla“ 2019–2023 metais pardavė milijonus automobilių su HW3, kuriuos ilgą laiką viešai siejo su „Full Self-Driving“ (FSD) pažadu, tačiau vėliau pati pripažino, kad daliai funkcijų reikalinga galingesnė įranga. Dėl to rinkoje susikaupė nemaža savininkų grupė, kuri jaučiasi įstrigusi tarp reklamuotų galimybių ir realių techninių ribų.

    Kas tiksliai buvo pakeista?

    Pasak M. Gapińskio, projektui prireikė nedaug komponentų: svarbiausias buvo HW4 kompiuteris, išimtas iš kito „Tesla“ modelio, taip pat dalis HW4 šoninių kamerų. Norint suderinti sistemą, teko atlikti ir elektronikos valdymo blokų (ECU) programinius pakeitimus, tačiau, jo teigimu, tai nebuvo toks sudėtingas darbas, kaip atrodė iš pradžių.

    Esminė praktinė detalė – dalies originalių laidų pavyko nekeisti. Modifikuotojas nurodė, kad gamyklinė koaksialinė instaliacija gali būti pritaikoma naudojant adapterius, suderinamus su FAKRA jungtimis. Tai sumažina projekto apimtį ir riziką, nors galutinis patikimumas ilgalaikėje eksploatacijoje dar lieka atviras klausimas.

    „Sąžiningai, „Tesla“ tai galėjo padaryti seniai ir pasiūlyti mokamą atnaujinimą“, – sakė Michałas Gapińskis.

    Kodėl HW3 savininkams tai svarbu?

    Technologiškai HW4 laikomas reikšmingu žingsniu į priekį: jis siejamas su naujesnėmis kameromis, didesniais skaičiavimo resursais ir potencialiai platesnėmis pažangių pagalbos vairuotojui funkcijų galimybėmis. Dalis „Tesla“ bendruomenės HW3 pagrindu veikiančią FSD versiją vertina kaip ribotą, ypač lyginant su tuo, ką, jų teigimu, gali pasiekti naujesni automobiliai.

    Ši situacija kelia ir platesnį klausimą visai automobilių rinkai: kai transporto priemonės vis labiau tampa programiškai apibrėžtomis, didelę vertės dalį pradeda lemti ne variklis ar važiuoklė, o kompiuteriai, jutikliai ir programinė įranga. Tai reiškia, kad aparatinės įrangos atnaujinimai gali tapti tokie pat aktualūs kaip tradiciniai remontai, tik jie vis dažniau persikelia į elektronikos ir programavimo sritį.

    Vis dėlto savarankiški atnaujinimai turi ir rizikų. Neoficialūs pakeitimai gali turėti įtakos garantijai, oficialiam aptarnavimui, saugumo sistemų veikimui ir teisėtumui skirtingose šalyse. Net jei automobilis po atnaujinimo „važiuoja“, tai dar nereiškia, kad visos funkcijos veiks stabiliai, o klaidų kodai ir suderinamumo problemos gali išlikti.

    M. Gapińskis teigia, kad jo automobiliui dar reikia kelių korekcijų, kad būtų pašalinti likę sistemos pranešimai apie klaidas. Tačiau pats faktas, jog HW4 įrangą pavyko priversti veikti HW3 kartos automobilyje, jau dabar tapo signalu: techniškai tokie atnaujinimai įmanomi, o paklausa jiems tarp savininkų akivaizdžiai auga.

  • „Xiaomi“ elektromobilis SU7 pasiekė 500 000 ribą, bet pardavimai smunka: kas vyksta?

    „Xiaomi“ elektromobilis SU7 pasiekė 500 000 ribą, bet pardavimai smunka: kas vyksta?

    Technologijų bendrovė „Xiaomi“ per maždaug 28 mėnesius nuo pirmųjų pristatymų į rinką pirkėjams perdavė daugiau nei 500 000 savo pirmojo elektromobilio SU7. Tokį pasiekimą įmonė paskelbė po itin rezultatyvaus liepos mėnesio, kai pristatė 21 044 automobilius.

    SU7 pirmieji pristatymai prasidėjo 2024 metais balandžio pradžioje, o per šį laikotarpį „Xiaomi“ spėjo ne tik išplėsti gamybą, bet ir pristatyti naujas modifikacijas. Bendras bendrovės elektromobilių pristatymų skaičius, įskaitant SU7, sportiškesnį SU7 Ultra ir naujesnį YU7 visureigį, jau siekia apie 760 000 vienetų.

    Įspūdingas startas, bet rinkos realybė

    Greitas augimas rodo, kad „Xiaomi“ sėkmingai perkėlė vartotojų technologijų patirtį į automobilių sektorių, kur pirkėjai vis dažniau vertina programinės įrangos funkcijas, integraciją su ekosistemomis ir nuotolinius atnaujinimus. Vis dėlto Kinijos elektromobilių rinkoje konkurencija aštrėja, o gamybos pajėgumų perteklius skatina kainų karus ir spaudžia maržas.

    Dėl šių priežasčių SU7 pristatymai 2026 metais iki šiol, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito beveik 44 proc. Tai signalas, kad net ir sėkmingai startavusio modelio paklausą gali greitai paveikti agresyvi konkurentų kainodara, nuolaidos bei labai dažni naujų modelių atnaujinimai.

    Tikslai 2026 metams kelia įtampą

    „Xiaomi“ yra numačiusi 2026 metais pristatyti 550 000 automobilių per visą savo modelių liniją. Tačiau per pirmuosius septynis 2026 metų mėnesius bendrovė pasiekė tik apie 39 proc. šio tikslo, todėl likusiais metų mėnesiais tektų reikšmingai didinti mėnesio pristatymus.

    Tokia dinamika rodo dvi priešpriešas: viena vertus, bendrovė jau turi mastą ir gamybos tempą, kita vertus, tikslams pasiekti reikės arba spartesnio vidaus rinkos atsigavimo, arba naujų eksporto rinkų. Pastarasis kelias yra sudėtingesnis dėl skirtingų reguliavimo, sertifikavimo ir logistikos reikalavimų.

    Europa gali tapti kitu etapu

    Logiška „Xiaomi“ plėtros kryptis yra Europa, kur Kinijos gamintojai didina įtaką, o pirkėjai ieško alternatyvų tradiciniams prekių ženklams. „Xiaomi“ jau plečia savo fizinį buvimą ES per firmines parduotuves ir yra deklaravusi planus pradėti automobilių pardavimus regione nuo kitų metų.

    Tuo pat metu bendrovė ruošiasi plėtrai ir produkto prasme, svarstydama vadinamuosius pailginto nuotolio elektromobilius, kai benzininis variklis naudojamas kaip generatorius baterijai įkrauti. Šis segmentas sparčiai auga Kinijoje, tačiau ir čia konkurencija itin tanki, todėl sėkmę lems kaina, technologijų patikimumas ir aptarnavimo tinklo kokybė.

    „Xiaomi“ atvejis tampa svarbiu precedentu rinkai: vartotojų elektronikos gigantai vis drąsiau ateina į automobilių pramonę, o jų stiprybė yra programinė įranga, DI funkcijos ir greitas produktų atnaujinimas. Tačiau ilgalaikis stabilumas priklausys nuo to, ar pavyks suvaldyti gamybos kaštus, palaikyti paklausą kainų karo sąlygomis ir įsitvirtinti už Kinijos ribų.