CP v2

Blog

  • Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Auksu ir brangakmeniais puoštos relikvijos Bavarijoje: kodėl katakombų šventieji vis dar kelia šiurpą?

    Pietų Vokietijoje, Bavarijos Bad Štafelšteino apylinkėse esančioje Banz vienuolyno bažnyčioje lankytojus pasitinka neįprastas reginys: keturi skeletai, apgaubti šilku, nėriniais ir nusagstyti auksu bei sidabru. Šios relikvijos, vadinamos Vincenzius, Valerius, Benedictus ir Felix Benedictus, čia atkeliavo iš Romos XVII amžiaus pabaigoje ir XVIII amžiuje.

    Bažnyčios tradicija teigia, kad tai ankstyvųjų krikščionių kankinių palaikai, rasti Romos katakombose. Tačiau istorikai pabrėžia, jog daugelio vadinamųjų katakombų šventųjų tapatybės šiandien sunkiai patikrinamos, nes dalis palaikų buvo iškelti iš nepažymėtų kapų, o jų kilmę neretai patvirtindavo to meto bažnytinės institucijos sprendimai.

    Vietos dvasininkai aiškina, kad šių relikvijų puošnumą nulėmė ne vien pagarba mirusiesiems, bet ir epochos nuotaikos. Po Trisdešimties metų karo Vokietijoje tvyrojo masinių netekčių ir ligų atmintis, o baroko estetika tapo būdu tikintiesiems suteikti vilties ir bent simboliškai atsverti kasdienybės žiaurumą.

    „Tai buvo baisus metas, o per baroką žmonės bandė atverti vartus į dangų, todėl viskas buvo kuriama taip gražiai“, – sakė kunigas Walteris Riesas.

    Bažnyčios prižiūrėtoja Anita Gottschlich pripažįsta, kad reginys daug kam atrodo šiurpus, tačiau būtent dėl to jis ilgam įstringa atmintyje. Pasak jos, vyresni lankytojai, vaikystėje matę šiuos eksponuojamus palaikus, sugrįžę dažnai pirmiausia klausia apie vadinamuosius šventuosius kūnus.

    Katakombų šventieji nėra išskirtinai Banz vienuolyno reiškinys: panašių stiklinėse vitrinose ar karstuose eksponuojamų relikvijų galima rasti ir kitose barokinėse katalikų bažnyčiose Bavarijoje, taip pat kaimyninėse šalyse. Istoriškai tokios relikvijos kėlė bendruomenių prestižą, stiprino piligrimystės tradicijas ir tapdavo svarbia vietos religinių praktikų dalimi.

    Siekiant išlaikyti išskirtinumo įspūdį, kai kuriose bažnyčiose relikvijos didžiąją metų dalį būna uždengtos. Banz vienuolyno bažnyčioje jos dažniau atveriamos ypatingomis progomis, pavyzdžiui, Visų Šventųjų dieną, kai tikintieji ir smalsuoliai kviečiami iš arti pamatyti iš katakombų atkeliavusius simbolius, primenančius apie mirtį, tikėjimą ir viltį.

  • Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Vokiečiai rado netikėtą atsaką dronams: vietoj raketų siūlo grandines, kurios numuša ore

    Augant bepiločių grėsmei Europoje, Vokietijos mokslininkai pristatė neįprastą priešdroninę idėją, kuri gali būti gerokai pigesnė už raketinius ar sudėtingus elektroninius sprendimus. Karlsrūhės technologijos instituto komanda siūlo dronus ore fiziškai neutralizuoti plonomis metalinėmis grandinėmis.

    Pagrindinis sumanymas paprastas: ne sunaikinti taikinį, o sutrikdyti jo skrydį ir priversti kontroliuojamai kristi. Grandinės paleidžiamos į artėjantį droną, o kontaktavusios greitai apsiveja korpusą ir svarbiausia – užblokuoja besisukančius rotorius.

    Kūrėjai įkvėpimo ieškojo senoje mėtymo ginklo idėjoje, žinomoje kaip bola, kai keli svoriai sujungti virvėmis ir skirti suvaržyti judantį taikinį. Šiuolaikinėje versijoje virves pakeitus plonomis grandinėmis, jos geriau atlaiko dinaminį smūgį ir efektyviau „įsikabina“ į greitai besisukančias drono dalis.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad tokiam sprendimui nereikia brangių efektorių ar sudėtingų sistemų, kurios būtų pritaikytos brangiai kainuojančiam taikinio sunaikinimui. Civilinių objektų apsaugai dažnai svarbiau saugiai sustabdyti droną, sumažinant šalutinę žalą ir veikimo kainą.

    Dronų incidentų prie jautrių objektų daugėja, o tai kelia spaudimą ieškoti greitai diegiamų priemonių. Tokie įvykiai ypač aktualūs šalia oro uostų, pramonės įrenginių ar kritinės infrastruktūros, kur net trumpas skrydžio trikdymas gali sukelti didelių padarinių.

    Tyrėjų komanda atliko kompiuterines simuliacijas, kuriose vertino 3–4 milimetrų storio grandinių elgseną susidūrimo metu, įskaitant trintį, geometriją ir judesio dinamiką. Taip pat atlikti balistiniai bandymai, kurie, pasak projekto autorių, patvirtino pagrindines prielaidas.

    Kitas etapas – platesni bandymai artimesnėmis realioms sąlygoms, siekiant įvertinti veikimą skirtingais atstumais, prieš įvairių dydžių dronus ir esant vėjui. Jei rezultatai pasiteisins, technologija galėtų papildyti jau naudojamų priemonių arsenalą ten, kur reikia paprasto, greito ir ekonomiško perėmimo.

  • Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Davidui Attenborough sukanka 100: nuo pirmųjų BBC laidų iki įtakingiausio gamtos balso Europoje

    Gamtos dokumentikos legenda seras Davidas Attenborough švenčia 100-ąjį gimtadienį. Per daugiau nei septynis dešimtmečius jis tapo vienu atpažįstamiausių balsų pasaulyje, o jo pasakojimai daugeliui atvėrė gamtos grožį ir trapumą.

    Karjera televizijoje prasidėjo 1952 metais, kai jis prisijungė prie BBC kaip jaunas prodiuseris. Nuo nespalvotų transliacijų laikų jis prisidėjo prie gamtos istorijos laidų proveržio, o vėliau dirbo ir su ankstyvais spalvotos televizijos sprendimais, pakeitusiais žiūrovų patirtį Europoje.

    Attenborough filmuota medžiaga vedė žiūrovus į atokiausius Žemės kampelius: nuo atogrąžų miškų iki vandenynų gelmių. Kartu su mokslininkais ir filmavimo komandomis jis padėjo išpopuliarinti naujus gyvūnų elgsenos fiksavimo metodus, leidusius užfiksuoti kadrus, kurių anksčiau praktiškai nebuvo įmanoma parodyti.

    Ne tik pasakotojas, bet ir perspėjantis balsas

    Pastaraisiais dešimtmečiais jo dėmesys vis dažniau krypsta į klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą ir vandenynų būklę. Attenborough akcentuoja, kad vien grožėtis planeta nebepakanka, o sprendimai turi būti paremti mokslu ir politine valia.

    Ši žinutė sutapo su platesnėmis Europos ir pasaulio tendencijomis: vis griežtesniais klimato tikslais, diskusijomis dėl iškastinio kuro atsisakymo ir didėjančiu dėmesiu ekosistemų atkūrimui. Gamtos dokumentika, ilgą laiką laikyta pramoginiu žanru, tapo ir svarbia visuomenės švietimo priemone.

    Kodėl jo įtaka išliko tokia didelė?

    Žiūrovai dažnai išskiria jo ramų, smalsų pasakojimo toną ir gebėjimą sudėtingus reiškinius paaiškinti paprastai. Būtent tai padėjo sukurti pasitikėjimą, o daugeliui žmonių jis tapo autoritetu, formavusiu požiūrį į gamtos apsaugą.

    Net ir sulaukęs 100 metų, Attenborough išlieka aktyvus viešojoje erdvėje, primindamas, kad sprendimų langas siaurėja, o kiekviena prarasta rūšis ar sunaikinta buveinė yra negrįžtamas praradimas. Jo jubiliejus tampa proga prisiminti, kaip stipriai vienas pasakotojas gali pakeisti visuomenės santykį su planeta.

  • Agurkų tiek, kad nebespėjama rinkti: sodo triukas, kuris užkariauja mažus sklypus ir balkonus

    Agurkų tiek, kad nebespėjama rinkti: sodo triukas, kuris užkariauja mažus sklypus ir balkonus

    Agurkų auginimas vertikaliai pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir tarp mėgėjų, ne tik šiltnamiuose. Šis būdas leidžia sutaupyti vietos, palengvina priežiūrą ir dažnai padeda gauti stabilesnį derlių net mažame darže ar balkone.

    Tradicinėje lysvėje agurkų stiebai greitai išsikeroja į šalis, todėl užima daug ploto, o vaisiai neretai slepiasi po lapais. Pakėlus augalus ant atramų, lapija geriau apšviečiama, o agurkus lengviau pastebėti ir laiku nuskinti, kad jie neperaugtų.

    Dar vienas svarbus privalumas – švaresni ir rečiau pažeidžiami vaisiai. Agurkai nebeguli ant drėgnos žemės, todėl mažėja puvinių rizika, ypač šiltomis vasaros dienomis, kai vaisiai bręsta itin sparčiai.

    Mažiau ligų ir lengvesnis laistymas

    Agurkai jautrūs grybinėms ligoms, o rizika didėja, kai lapai ilgai išlieka šlapi po lietaus ar laistymo. Vertikalus auginimas pagerina oro cirkuliaciją tarp stiebų, lapai greičiau išdžiūsta, todėl ligų tikimybė gali sumažėti.

    Laistant svarbiausia išlaikyti tolygią drėgmę: dirva neturi nei perdžiūti, nei užmirkti. Praktikoje patikimiausia laistyti ryte arba vakare ir vandenį pilti tiesiai prie šaknų, stengiantis nešlapinti lapų.

    Kokios atramos tinka agurkams

    Dažniausias sprendimas – sodo tinklas, įtemptas tarp tvirtų kuolų. Patogiai auginti, kai konstrukcijos aukštis siekia apie 1,5–2 metrus: tokiame aukštyje augalai turi erdvės kopti, o skynimas išlieka patogus.

    Mažesniuose plotuose tinka bambukinės lazdelės, medinės grotelės ar virvės, pritvirtintos prie rėmo. Svarbiausia, kad atrama būtų stabili ir atlaikytų augalo masę bei sunokusių vaisių svorį, ypač derliaus piko metu.

    Kaip prižiūrėti ir formuoti augalus

    Vertikaliai auginami agurkai auga greitai, todėl stiebus tenka reguliariai pririšti arba nukreipti, kad nelūžtų. Kai kurie daržininkai taip pat pašalina žemiausius šoninius ūglius, kad augalas geriau vėdintųsi ir energiją skirtų derėjimui.

    Agurkai yra reiklūs maisto medžiagoms ir intensyviai jas ima iš dirvos, todėl be papildomo maitinimo derlius gali smukti. Dažnai rekomenduojama naudoti kompostą ir kalio turinčias trąšas, nes kalis svarbus vaisių formavimuisi ir augalo atsparumui.

    Renkantis veislę vertikaliam auginimui verta ieškoti tokių, kurios formuoja ilgesnius ūglius ir yra atsparesnės ligoms. Ypač aktualus atsparumas miltligei ir kitoms grybinėms infekcijoms, kurios drėgnais sezonais gali greitai išplisti.

  • Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Nutekinti dokumentai atskleidė Maskvos paslaptį: „Baumano“ universitete ruošiami GRU įsilaužėliai

    Daugiau nei 2 000 žurnalistų paviešintų dokumentų atskleidė, kaip Maskvoje, „Baumano“ valstybiniame technikos universitete, veikia slaptas padalinys, siejamas su sisteminiu Rusijos karinės žvalgybos kadrų rengimu. Tarptautinio tyrimo autoriai skelbia, kad čia esą ruošiami būsimi GRU pareigūnai, tarp jų kibernetinių atakų vykdytojai ir informacinių operacijų specialistai.

    Pasak tyrime minimų redakcijų, mokymo schema esą sudėliota taip, kad studentai dar studijų metu būtų priskiriami konkrečioms žvalgybos struktūroms. Baigę mokslus jie neva nukreipiami tiesiai į padalinius, siejamus su įsilaužimais, sabotažu ir politinio poveikio operacijomis užsienyje.

    Vienas dažniausiai minimas pavyzdys yra GRU padalinys 26165, Vakarų žvalgybos ir kibernetinio saugumo bendruomenėje siejamas su grupe „Fancy Bear“ ir pavadinimu APT28. Šiai grupei įvairios valstybės ir institucijos yra priskyrusios atakas prieš valdžios įstaigas, kritinę infrastruktūrą ir politines organizacijas.

    Ko esą mokomi būsimi specialistai

    Nutekinti dokumentai rodo, kad programa, apie kurią kalbama tyrime, apimtų ne vien įprastus informatikos kursus. Joje minimi įgūdžiai, susiję su įsilaužimais į sistemas, kenkėjiškų programų kūrimu, paskirstytosiomis paslaugos trikdymo atakomis ir tinklų saugumo spragų analize.

    Žurnalistai teigia, kad studentai dirbtų su praktiniais scenarijais ir simuliuotomis atakomis, o mokomojoje medžiagoje minimi tokie įrankiai kaip „Metasploit“. Dokumentuose taip pat esą aptariama, kaip analizuoti užsienio karinių tinklų architektūrą ir saugumo modelius, įvardijant ir JAV.

    Kartu pabrėžiama, kad kibernetinė dalis neatsiejama nuo informacinio poveikio. Programoje, kaip skelbiama, yra temos apie manipuliacinio turinio kūrimą socialiniuose tinkluose, kampanijų planavimą ir informacinio karo strategijų analizę.

    Propaganda ir atranka

    Tyrimo autoriai nurodo, kad dalis mokomosios medžiagos pateikiama per Kremliaus naratyvų prizmę, todėl, ekspertų vertinimu, siekiama ne tik techninio pasirengimo, bet ir ideologinio lojalumo. Tai atitinka platesnę Rusijos valstybės praktiką, kai kibernetinės operacijos derinamos su propaganda ir dezinformacija.

    Dokumentuose minimas ir su akademine veikla siejamas asmuo, kuris, kaip teigiama, derina darbą universitete su tarnyba žvalgybos sistemoje. Taip pat rašoma apie aukšto rango karininkų įsitraukimą į programą, tarp jų ir asmenis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.

    Dar vienas jautrus aspektas yra minima praktika keisti kai kurių studentų tapatybes dar iki studijų pabaigos. Tyrime keliama versija, kad tokia priemonė galėtų būti susijusi su pasirengimu veikti po priedanga už Rusijos ribų.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Nutekintų dokumentų istorija įsilieja į platesnį Europos saugumo foną, kuriame fiksuojamas kibernetinių incidentų ir hibridinių operacijų augimas. Europos Sąjungos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad valstybės remiamos grupuotės vis dažniau taikosi į viešąjį sektorių, energetiką, transportą ir ryšių infrastruktūrą.

    Ekspertai pažymi, kad didžiausias pavojus kyla tada, kai kibernetiniai pajėgumai auginami sistemiškai, o švietimo institucijos tampa valstybės saugumo aparato dalimi. Tokiu atveju formuojamas ilgalaikis specialistų rezervas, galintis vykdyti tiek technines atakas, tiek koordinuotą informacinį spaudimą.

    Šalys, siekiančios sumažinti riziką, pastaraisiais metais didina investicijas į incidentų prevenciją, stebėseną ir kritinių sistemų atsparumą. Tuo pat metu daugėja raginimų griežtinti tiekėjų patikrą, stiprinti bendradarbiavimą tarp žvalgybos institucijų ir sparčiau diegti modernias kibernetinės gynybos priemones, įskaitant DI taikymą grėsmių aptikimui.

  • „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    „Commerzbank“ žada didesnį pelną ir atleis 3 000 darbuotojų: atsakas į „UniCredit“ perėmimo planus

    Vokietijos bankas „Commerzbank“ pranešė planuojantis atsisakyti dar 3 000 darbo vietų ir kartu smarkiai kelti pelno tikslus. Banko pertvarka įvardijama kaip tiesioginis atsakas į Italijos grupės „UniCredit“ siekį perimti kontrolę.

    Frankfurte įsikūręs kreditorius teigia, kad iki 2030 metų pajamos turėtų augti iki 16,8 mlrd. eurų, o grynasis pelnas pasiekti 5,9 mlrd. eurų. Tokiais skaičiais bankas bando įtikinti rinką, kad gali didinti vertę savarankiškai, be perėmimo.

    „Mūsų nauji tikslai atspindi ambicingą ir kartu patikimą augimą, o bet kokia alternatyva turi būti lyginama su tuo“, – sakė „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp.

    Numatomi atleidimai paliestų apie 8 proc. iš maždaug 38 000 banko darbuotojų. Pertvarkos kaštus „Commerzbank“ vertina apie 450 mln. eurų, o didesnį efektyvumą tikisi pasiekti ir plačiau taikydama dirbtinį intelektą procesų automatizavimui.

    „UniCredit“ šią savaitę pateikė oficialų savanorišką akcijų mainų pasiūlymą visoms „Commerzbank“ akcijoms. Pasiūlymu Vokietijos bankas įvertintas kiek mažiau nei 35 mlrd. eurų.

    „UniCredit“ į „Commerzbank“ dairėsi jau kurį laiką: 2024 metais įsigijo didelį akcijų paketą iš Vokietijos valstybės, o vėliau jį didino pirkdama rinkoje. Pasiekus ribą, kuri pagal Vokietijos perėmimų taisykles įpareigoja teikti formalų pasiūlymą, italų bankas tai ir padarė.

    Šiuo metu „UniCredit“ tiesiogiai valdo apie 26 proc. „Commerzbank“ akcijų, dar apie 4 proc. kontroliuojama per išvestines priemones. Situacija sukėlė nerimą tiek Frankfurte, tiek Berlyne, nes „Commerzbank“ yra antras pagal dydį privatus Vokietijos bankas ir svarbus finansavimo šaltinis šalies smulkiajam bei vidutiniam verslui.

    „Commerzbank“ teigia, kad perėmimas nėra būtinas, o „UniCredit“ planus vadina nepakankamai apibrėžtais ir keliančiais reikšmingų įgyvendinimo rizikų. Vis dėlto bankas palieka erdvės deryboms, jei akcininkams būtų pasiūlyta patraukli priemoka, o svarbiausi strategijos elementai būtų išsaugoti.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai rėmė „Commerzbank“ poziciją, pabrėždamas, kad šaliai reikia stiprių bankų, tačiau ne kiekvienas perėmimas yra pageidautinas. Žiniasklaidoje taip pat svarstoma, ar federalinė valdžia galėtų didinti savo dalį „Commerzbank“, kur dabar valdo apie 12 proc. akcijų.

    Bankas primena, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 913 mln. eurų grynojo pelno ir tai buvo geriausias ketvirčio rezultatas nuo 2011 metų. Šie skaičiai naudojami kaip argumentas, kad pertvarka ir griežtesni tikslai gali būti alternatyva perėmimui.

  • Musztardinis hitas užkariauja namus, bet dizaineriai įspėja: ši spalva gali „suvalgyti“ erdvę

    Musztardinis hitas užkariauja namus, bet dizaineriai įspėja: ši spalva gali „suvalgyti“ erdvę

    Musztardinis atspalvis jau kelis sezonus matomas interjeruose: jis keliauja ant sofų, užuolaidų, pagalvėlių, o vis dažniau ir ant sienų. Nuotraukose toks tonas atrodo jaukus ir modernus, ypač derinamas su medžiu bei tamsesniais akcentais. Tačiau dizaineriai primena, kad realiame būste šis pasirinkimas gali sukurti netikėtą efektą.

    Pagrindinė rizika išryškėja mažesniuose arba prasčiau apšviestuose kambariuose. Musztardinis tonas yra šiltas, bet kartu gana gilus ir sodrus, todėl sugeria daugiau šviesos nei daugelis šviesių neutralių spalvų. Dėl to net ir tvarkingas, erdvus kambarys gali atrodyti ankštesnis ir vizualiai sunkesnis.

    Dažniausiai tai pastebima būstuose, kur natūralios šviesos nėra daug, pavyzdžiui, kambariuose su mažesniais langais ar šiaurine kryptimi. Dieną spalva gali atrodyti švelnesnė, bet vakarėjant, įsijungus šiltą dirbtinį apšvietimą, interjeras neretai pradeda atrodyti pritemęs. Vietoj jaukumo atsiranda sunkumo ir tamsesnio „oro“ įspūdis.

    Kodėl ši spalva keičia nuotaiką?

    Spalva veikia ne tik sienas ar baldus, bet ir tai, kaip matome kitus atspalvius. Musztardinis tonas dažnai suteikia aplinkai gelsvai žemišką atspindį, todėl balta gali pasirodyti labiau kreminė, o pilki tonai praranda švarą ir tampa blankesni. Dėl to net modernūs daiktai kartais ima atrodyti „senstelėję“.

    Interjero specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad prie tokio fono gali kisti odos tonas. Vakare, esant šiltam apšvietimui, veidas gali atrodyti pavargęs ar papilkėjęs, ypač jei patalpoje trūksta papildomų šviesos šaltinių. Tai viena priežasčių, kodėl sodrūs geltoni tonai ne visada tinka erdvėse, kuriose daug laiko praleidžiama bendraujant.

    Kur musztardinis tikrai tinka?

    Didelėse, gerai apšviestose erdvėse musztardinis atspalvis gali atrodyti elegantiškai ir „brangiai“, ypač greta natūralių medžiagų. Jis dera su šviesiu medžiu, smėlio, rusvais ir kitais šiltais neutraliais tonais, o interjerui suteikia charakterio. Tokiose patalpose spalva dažniau tampa akcentu, o ne problema.

    Vis dėlto mažesniuose kambariuose saugesnė strategija yra šį toną palikti detalėms. Vienas fotelis, pledas, pora pagalvėlių ar vaza gali suteikti šilumos, bet neužgoš erdvės. Be to, akcentus lengviau pakeisti, kai keičiasi mados arba norisi atnaujinti namus be remonto.

    Ką daryti prieš dažant sienas?

    Prieš nusprendžiant dažyti visą sieną ar kelias sienas musztardiniu atspalviu, verta spalvą išbandyti realiomis sąlygomis. Specialistai pataria nudažyti mažą plotą ir stebėti jį skirtingu paros metu, nes spalva ryškiai kinta priklausomai nuo šviesos. Tai ypač svarbu, jei kambaryje vyrauja tamsūs baldai ar sunkūs audiniai.

    Jeigu tikslas yra jaukumas, bet nenorisi rizikuoti, dažnai geriau rinktis šviesesnius, „prigesintus“ tonus. Švelni alyvuoginė, šiltas smėlinis ar lengvas karamelės atspalvis gali duoti panašų šilumos pojūtį, bet palikti daugiau šviesos ir erdvės įspūdžio. Taip interjeras atrodo aktualus ilgiau, net ir pasikeitus tendencijoms.

  • Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Hantaviruso atvejai laive MV Hantius: keleiviai pasakoja, kas vyksta prieš evakuaciją Europoje

    Keleiviai laive MV Hantius, kuriame fiksuoti hantaviruso atvejai, pasakoja, kad situacija laive šiuo metu rami, o kasdienybė iš dalies grįžo į įprastas vėžes. Du Prancūzijos piliečiai Julia ir Rolandas laiške žiniasklaidai teigė nematantys panikos ir ragino neperdėti įtampos.

    Pasak jų, po anksčiau užsikrėtusių keleivių evakavimo psichologinė našta daugeliui sumažėjo. Keleiviai tvirtina, kad naujų patvirtintų atvejų nepaskelbta, nors kai kurie įtariami susirgimai dar tikrinami, o laivo įgula laikosi nustatytų saugumo taisyklių.

    Laive vis dar taikomi ribojimai: bendrose erdvėse privalomos kaukės, bendraujama mažomis grupėmis ir laikantis atstumo. Maitinimas organizuojamas valgomojo zonoje su griežtesne srautų kontrole, siekiant mažinti artimą kontaktą.

    Evakuacija ir institucijų veiksmai

    Julia ir Rolandas nurodė, kad su keleiviais palaikomas nuolatinis ryšys, o Prancūzijos institucijos yra įsitraukusios į situacijos valdymą. Anot jų, suteikti pagalbos kontaktai, įskaitant ir psichologinės pagalbos galimybes, o su piliečiais dirba krizės valdymo specialistai.

    Laivas, išplaukęs iš Ušuajos balandžio 1 dieną ir plaukęs Žaliojo Kyšulio kryptimi, dabar artėja prie Tenerifės, kur planuojama švartuotis ir pradėti likusių keleivių evakuaciją. Anksčiau iš laivo buvo išgabenti keli užsikrėtę asmenys, o pranešimuose minimos ir mirtys, susijusios su protrūkiu.

    Ką žinome apie hantavirusą?

    Hantavirusai dažniausiai plinta nuo graužikų, o žmogus užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išskyrų, rečiau per tiesioginį kontaktą. Kai kurie šio viruso tipai gali sukelti sunkias būkles, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir medicininė priežiūra yra kritiškai svarbūs.

    Nors apie konkretų užsikrėtimo kelią laive kol kas viešai skelbiama nedaug, tokiose situacijose paprastai vertinami keli scenarijai: galimas kontaktas su užteršta aplinka, rizikingos vietos laive, taip pat keleivių judėjimo ir sąlyčio grandinės. Sveikatos institucijos paprastai akcentuoja, kad rizika plačiajai visuomenei priklauso nuo viruso tipo ir nuo to, ar fiksuojamas perdavimas tarp žmonių.

    Ne prabangus kruizas, o ekspedicija

    Keleiviai pabrėžia, kad MV Hantius nėra tipinis prabangus kruizinis laivas. Jų teigimu, tai labiau mokslinė ir pažintinė ekspedicija, subūrusi gamtos ir istorijos entuziastus, įskaitant ornitologus, geografus, botanikus ir jūrų žinduolių tyrėjus.

    Kol laivas artėja prie Europos, sprendimai dėl evakuacijos tempo ir apimties priklausys nuo sveikatos patikrų rezultatų ir uosto tarnybų parengties. Keleiviams rekomenduojama laikytis įgulos nurodymų, riboti kontaktus, stebėti savijautą ir nedelsiant pranešti apie simptomus.

  • Sukčiai taikosi į „mObywatel“ naudotojus: SMS apie tariamą baudą gali kainuoti pinigus ir duomenis

    Sukčiai taikosi į „mObywatel“ naudotojus: SMS apie tariamą baudą gali kainuoti pinigus ir duomenis

    Lenkijoje fiksuojama nauja sukčių kampanija, nukreipta į valstybės programėlės „mObywatel“ naudotojus. Gyventojai gauna SMS žinutes, kuriose teigiama, esą užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir reikia skubiai sumokėti baudą.

    Žinutės dažnai atrodo įtikinamai, nes siuntėjo pavadinime pateikiamas „mObywatel“, o SMS gali atsirasti net tame pačiame pokalbių gijoje, kur anksčiau buvo realūs pranešimai. Sukčiai naudojasi telefono siuntėjo vardo suklastojimu, todėl vien pagal rodomą pavadinimą spręsti apie autentiškumą nepakanka.

    Didžiausias pavojus slepiasi nuorodoje. Ji gali turėti klaidinančių fragmentų, panašių į oficialius valdžios domenus, tačiau adreso struktūra paprastai neatitinka tikrų valstybinių svetainių, o galutinis puslapis būna sukčių valdomas.

    Kaip veikia schema

    Paspaudus nuorodą, žmogus nukreipiamas į puslapį, vizualiai primenantį oficialią paslaugą. Ten raginama „apmokėti baudą“, o atsiskaitymo lange prašoma įvesti mokėjimo kortelės duomenis ir kitą asmeninę informaciją.

    Tokie duomenys vėliau gali būti panaudoti pinigų vagystėms, neteisėtiems atsiskaitymams ar bandymams perimti prieigą prie banko paskyrų. Kartais atakuotojai siekia ir papildomos informacijos, kuri padeda vykdyti kitas apgaules ar tapatybės vagystes.

    Į ką atkreipti dėmesį

    Pagrindinis požymis, kad žinutė apgaulinga, yra skubinimas ir grasinantis tonas, pavyzdžiui, raginimas „sumokėti nedelsiant“. Oficialios institucijos paprastai nesiunčia netikėtų mokėjimo nuorodų SMS žinutėmis ir neprašo suvesti kortelės duomenų neaiškiuose puslapiuose.

    Taip pat verta įtarti žinutę, jei joje pateikiama neįprasta nuoroda, keistas domenas ar netikslus tekstas. Net jei nuorodoje matote fragmentus, panašius į oficialius, tai dar nereiškia, kad puslapis tikras.

    Gavus tokią SMS, saugiausia jos nuorodos neatidaryti ir jokiu būdu nevesti mokėjimo duomenų. Jei vis dėlto paspaudėte ir suvedėte informaciją, reikėtų nedelsiant susisiekti su banku, blokuoti kortelę ir stebėti sąskaitos operacijas.

    Kur pranešti apie incidentą

    Apie įtartinas žinutes Lenkijoje rekomenduojama pranešti numeriu 8080, o apie kitas kibernetines grėsmes informuoti per CERT Polska kanalus. Kuo daugiau pranešimų gauna incidentų valdymo komandos, tuo greičiau galima blokuoti kenksmingus puslapius ir perspėti visuomenę.

    Ekspertai primena, kad tokios atakos kartojasi bangomis, ypač prieš populiarias valstybines ar finansines paslaugas. Dėl to svarbiausia išlieka paprastas įprotis: bet kokią žinutę apie baudas ar mokėjimus pirmiausia patikrinti oficialiais kanalais, o ne per SMS pateiktą nuorodą.

  • Uždenkite rabarbarą paprastu kibiru ir nustebsite: derlių skinsite savaitėmis anksčiau nei kaimynai

    Uždenkite rabarbarą paprastu kibiru ir nustebsite: derlių skinsite savaitėmis anksčiau nei kaimynai

    Rabarbaras pavasarį gali startuoti gerokai anksčiau, jei jam sudaromos šiltesnės ir tamsesnės sąlygos. Sodininkai tam naudoja paprastą triuką: vos pasirodžius pirmiesiems ūgliams, kerą uždengia neperšviečiama talpa.

    Pridengus rabarbarą dideliu kibiru, senu vazonu ar pintu krepšiu, aplink augalą susilaiko šiluma, o dirva greičiau įšyla. Augalas tai „perskaito“ kaip šiltesnį pavasarį ir ima sparčiau auginti lapkočius, todėl derliaus galima sulaukti keliomis savaitėmis anksčiau.

    Tamsa čia ypač svarbi, nes be šviesos rabarbaras stiebiasi aukštyn ieškodamas saulės. Dėl to lapkočiai dažnai būna plonesni, švelnesni ir mažiau plaušingi, o daliai žmonių toks rabarbaras atrodo skanesnis nei augęs atvirai.

    Specialių priemonių nereikia, svarbiausia, kad uždanga nepraleistų šviesos ir gerai dengtų kerą. Jei naudojate kibirą ar vazoną, verta palikti minimalų oro tarpą prie žemės, kad nesikauptų per daug drėgmės ir neatsirastų puvinio rizika.

    Dažniausiai po maždaug mėnesio lapkočiai pasiekia skynimui tinkamą dydį, o dalis augintojų uždangą laiko iki pat pirmųjų skynimų pabaigos. Kiti ją nuima anksčiau, kai ūgliai jau gerai išsivystę, nes sušilusi dirva dar kurį laiką išlaiko augimo pagreitį.

    Vis dėlto šį metodą verta taikyti saikingai, nes priverstinis ankstyvas augimas augalui kainuoja daugiau energijos. Kad rabarbaras nenusilptų ir kitais metais neišleistų silpnesnių lapų, tokį „pavarinimą“ rekomenduojama daryti ne kasmet, o maždaug kartą per trejus metus.

    Skynimo metu taip pat svarbu nepaimti visų lapkočių iš karto ir palikti dalį lapų, kad augalas galėtų atstatyti jėgas. Taip rabarbaras sezoną užbaigs sveikesnis, o kitą pavasarį vėl leis tvirtus, gausius ūglius.