CP v2

Blog

  • 15 proc. mokestis ryczałtininkams ir griežtesnės lengvatos: Vyriausybė ruošia paketą 2027 metams

    Lenkijos Finansų ministerija rengia PIT, CIT ir ryczałto taisyklių pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sumažinti lengvatų piktnaudžiavimą ir sugriežtinti kai kurias mokesčių spragas. Pagal viešai aptariamas gaires, dalis naujų nuostatų galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių siūlymų susijęs su 15 proc. tarifu pasirinktiems ryczałtu besimokantiems mokesčių mokėtojams. Aptariama, kad jis būtų taikomas, kai metinės pajamos viršija 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, o mokesčių mokėtojas visus metus neturi bent vieno darbuotojo visu etatu.

    „Pakeitimais siekiama apriboti situacijas, kai lengvatos ir supaprastinti režimai naudojami ne veiklai plėtoti, o mokesčiams optimizuoti“, – teigiama Finansų ministerijos poziciją apžvelgiančiuose komentaruose.

    Griežtinimas numatomas ir ryczałtininkams, kurie nuomoja turtą susijusioms įmonėms ar asmenims. Tokiais atvejais 15 proc. tarifas taip pat būtų siejamas su pajamų riba, kuri viršija maždaug 23 000 eurų per metus, taip siekiant mažinti dirbtinį pajamų perkėlimą tarp susijusių subjektų.

    Kartu peržiūrima vadinamoji būsto lengvata, taikoma pardavus nekilnojamąjį turtą nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo, jei gautos lėšos skiriamos savo būsto poreikiams. Pagal aptariamus pakeitimus, pakartotinai pasinaudoti šia lengvata būtų galima tik po trejų metų nuo ankstesnio jos pritaikymo, kad lengvata netaptų nuolatiniu investicinių sandorių įrankiu.

    Dar viena kryptis susijusi su turto, išimto iš veiklos, pardavimu, pavyzdžiui, automobiliu po lizingo. Siūloma prailginti laikotarpį, per kurį tokio turto pardavimas šeimos nario vardu vis dar sukeltų prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį, nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

    IT sektoriui aktualus klausimas gali būti IP Box lengvatos peržiūra, numatant papildomas sąlygas dėl realios veiklos apimties. Tarp svarstomų kriterijų minimas reikalavimas turėti bent tris darbuotojus ne trumpiau kaip 300 dienų per metus arba bendradarbiauti su specialistais, kurių atlygis atitiktų nustatytas ribas.

    Nors dauguma detalių dar yra derinamos, pagrindinė kryptis aiški: supaprastinti režimai ir lengvatos vis labiau bus siejami su realiu ekonominiu aktyvumu, o ne vien formaliais kriterijais. Verslui ir savarankiškai dirbantiems tai reiškia poreikį iš anksto peržiūrėti veiklos modelius, ypač jei planuojama dirbti be darbuotojų, naudotis būsto lengvata ar taikyti IP Box.

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas ir apsaugoti įmonės duomenis

    Pramonės įmonėse vis dažniau diegiami specializuoti DI agentai, kurie veikia kaip pagalbininkai konkrečiose užduotyse, o ne kaip universalūs pašnekovai. Toks modelis leidžia tiksliau valdyti, ką sistema gali daryti, ir sumažina klaidų riziką, kuri dažnai siejama su generuojamais atsakymais.

    Skirtingai nei bendro pobūdžio pokalbių įrankiai, pramonėje DI turi dirbti su jautriais įmonės duomenimis: gamybos parametrais, kokybės rodikliais, įrangos būkle, tiekimo grandinės informacija. Dėl to akcentuojamas ne tik našumas, bet ir griežtas duomenų saugumas bei atsekamumas.

    Kaip mažinamos DI klaidos

    Vienas svarbiausių principų pramonėje yra DI agentų specializacija: kiekvienas agentas turi aiškiai apibrėžtą kompetencijų sritį ir veikimo ribas. Vietoj bandymo atsakyti į viską, agentas dirba su konkrečiais, įmonėje patvirtintais duomenimis ir taisyklėmis, todėl sumažėja tikimybė „prikurti“ netikslių teiginių.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad agentas veikia siaurame kontekste: mato konkrečią įrangą, gamybos etapą, partijos parametrus ar broko signalus. Kuo tiksliau suformuluotas klausimas ir kuo aiškiau apribotas kontekstas, tuo mažesnė erdvė interpretacijoms ir tuo patikimesnė išvada.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kurioje vietoje esame, todėl susiauriname paieškos lauką ir apribojame konfabulacijų galimybę“, – sakė „Dassault Systemes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Agentai kaip procesų sargai

    Pramoniniai DI agentai dažnai jungiami su įmonės analitikos ir gamybos valdymo aplinkomis, kad galėtų greitai aptikti nuokrypius. Pavyzdžiui, pastebėjus neįprastą kokybės pablogėjimą ar proceso nestabilumą, agentas gali pažymėti rizikingą vietą, inicijuoti papildomą patikrą ir informuoti atsakingus darbuotojus.

    Esminė sąlyga tokiose situacijose yra žmogaus kontrolė ir aiškus auditas: kas, kada ir kokiu pagrindu pasiūlė veiksmą. Dėl to diegimuose daug dėmesio skiriama ataskaitoms, veiksmų žurnalams ir sprendimų paaiškinamumui, kad rekomendacijos būtų pagrįstos, o ne tik sklandžiai suformuluotos.

    Duomenų apsauga ir tiekimo grandinė

    Pramonėje jautrūs duomenys paprastai atskiriami nuo tos informacijos, kurią būtina dalintis su partneriais. Tokia logika leidžia įmonei išlaikyti kritinių duomenų kontrolę, kartu užtikrinant, kad tiekimo grandinė galėtų veikti skaitmeniškai ir operatyviai.

    Dažnas sprendimas yra hibridinė infrastruktūra: dalis sistemų veikia įmonės valdomuose duomenų centruose, o dalis paslaugų teikiama debesijoje, tačiau su aiškiomis prieigos taisyklėmis ir segmentacija. Taip mažinama rizika, kad jautri informacija taps pasiekiama neįgaliotiems asmenims ar išorės tiekėjams.

    „Jautrūs duomenys lieka įmonėje, o su rangovais keičiamės tik tuo, kas būtina darbui atlikti, išlaikydami fizines ir technologines apsaugas“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Bendra kryptis rinkoje aiški: DI diegimas pramonėje vis labiau remiasi specializuotais agentais, ribotomis teisėmis ir patikimais duomenų šaltiniais. Tai leidžia didinti efektyvumą, bet kartu išlaikyti svarbiausią principą gamyboje: sprendimai turi būti tikrinami, atsekami ir saugūs.

  • „Meta“ atstovas apie ES DI taisykles: AI Act priimtas per skubiai, o Omnibus pataisos gali nepadėti

    Europos Sąjungos bandymai sušvelninti skaitmeninį reguliavimą DI srityje kol kas atrodo kaip kosmetinės priemonės, sako „Meta“ viešosios politikos vadovas Vidurio ir Rytų Europai Jakubas Turowskis. Jo vertinimu, DI verslą Europoje labiausiai stabdo ne vienas konkretus teisės aktas, o susikaupęs taisyklių ir priežiūros institucijų sluoksnis.

    Pasak J. Turowskio, ES DI aktas buvo parengtas per anksti, kai rinkoje dar trūko aiškumo, kaip greitai vystysis technologijos ir kokios rizikos bus reikšmingiausios. Dėl to, anot jo, nuo pat pradžių atsirado papildomas neapibrėžtumas, kuris investicijoms ir produktų diegimui Europoje tapo stabdžiu.

    Vieningo skaitmeninio rinkos trūkumas

    „Meta“ atstovas pabrėžia, kad šiandien Europa vis dar veikia kaip 27 atskiros rinkos, kuriose verslui tenka prisitaikyti prie skirtingų interpretacijų ir papildomų nacionalinių taisyklių. Tokia situacija ypač jautri startuoliams: vietoj vieno mastelio rinkos jie iškart susiduria su fragmentuotu reguliaciniu lauku.

    Jis atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniame sektoriuje susiklostė platus taisyklių rinkinys ir daug priežiūros institucijų, o dalis reikalavimų persidengia. Dubliaujantis reguliavimas, pasak jo, kuria teisinį neapibrėžtumą, kuris brangina atitikties užtikrinimą ir lėtina produktų pateikimą rinkai.

    „Reguliavimas dažnai dubliuojasi ir sukuria neapibrėžtumą. Visi norime, kad DI įrankiai būtų etiški ir saugūs, tačiau įgyvendinimo būdas sukelia netvarką“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Kur Europa prarado technologinį tempą?

    J. Turowskis primena, kad telekomunikacijų ir ankstesnių technologinių bangų laikais Europa buvo viena lyderių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais atsilikimas tapo akivaizdus. Jo vertinimu, tai lemia keli veiksniai: investicijų mastas, energijos kaina ir reguliacinė našta, kuri inovacijas dažnai sulėtina dar ankstyvoje stadijoje.

    DI plėtrai būtina didelė skaičiavimo galia, o tai reiškia ir dideles energijos sąnaudas. Europoje energija daugeliu atvejų brangesnė nei JAV, todėl duomenų centrų plėtra ir didelio masto DI sprendimų diegimas čia gali būti mažiau konkurencingas, ypač kai įmonės lygina bendrą projekto kainą ir rizikas.

    Kita problema, pasak jo, yra atsargesnis požiūris į rizikos kapitalą ir startuolių finansavimą. Jei inovatyvūs verslai Europoje auga lėčiau ir sunkiau pasiekia mastą, jie dažniau tampa įsigijimų taikiniais arba keliasi į rinkas, kuriose finansavimas prieinamesnis.

    Omnibus ir „skaitmeninis fitneso patikrinimas“

    Europos Komisijos siūlytas deregulacinis paketas, dažnai vadinamas skaitmeniniu Omnibus, apima galimus pakeitimus, susijusius su bendru duomenų apsaugos reguliavimu ir DI akto taikymu. Tačiau J. Turowskis teigia, kad vien pataisos, neperžiūrint viso taisyklių sluoksnio, gali neduoti apčiuopiamo rezultato.

    „Turiu įspūdį, kad klijuosime pleistrą ant lūžusios kojos. Omnibus gali baigtis niekuo arba beveik niekuo“, – sakė Jakubas Turowskis.

    Daugiau vilčių jis sieja su platesne iniciatyva, kuri numato peržiūrėti visą skaitmeninių taisyklių paketą ir įvertinti, kaip jos veikia Europos konkurencingumą, ar nesidubliuoja ir ką reikėtų supaprastinti. Tokia peržiūra, anot jo, būtų realesnis kelias mažinti fragmentaciją ir aiškiau įvertinti ekonominį reguliavimo poveikį.

    Tuo pat metu ES kursas išlieka aiškus: DI sistemos turi būti saugios, patikimos ir gerbiančios pagrindines teises. Rinkai svarbiausia, kad šie tikslai būtų įgyvendinami taip, jog taisyklės būtų suprantamos, prognozuojamos ir vienodai taikomos visose valstybėse narėse.

  • DI agentai pramonėje: kaip mažinti konfabulacijas, saugoti įmonės duomenis ir procesus

    Pramonėje dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas ne kaip vienas universalus pokalbių įrankis, o kaip specializuoti DI agentai, kurie padeda darbuotojams analizuoti duomenis ir priimti sprendimus. Toks modelis skirtas ne pakeisti žmogų, o suteikti jam greitesnę prieigą prie informacijos ir aiškesnį kontekstą.

    Šis požiūris ypač svarbus gamyboje, kur DI tenka dirbti su jautriais įmonės duomenimis: technologinėmis kortelėmis, įrangos parametrais, kokybės rodikliais, tiekimo grandinės informacija. Dėl to vienas svarbiausių reikalavimų tampa duomenų kontrolė ir aiški riba, kas gali būti apdorojama įmonės viduje, o kas apskritai neturi palikti organizacijos.

    Kaip mažinamos DI konfabulacijos?

    Viena didžiausių generatyvinio DI rizikų yra vadinamosios konfabulacijos, kai sistema pateikia įtikinamai skambančius, bet netikslius ar išgalvotus teiginius. Pramonėje tokia klaida gali reikšti ne tik neteisingą ataskaitą, bet ir brangiai kainuojančius gamybos sprendimus, broką ar prastovas.

    Specializuoti DI agentai paprastai kuriami taip, kad jų veikimo laukas būtų susiaurintas iki konkrečios užduoties ir patikimų šaltinių įmonės viduje. Tai reiškia, kad atsakymai grindžiami „kietais“ duomenimis, o ne bendromis interneto žiniomis, todėl klaidų tikimybė mažėja.

    „Agentas supranta kontekstą ir mato, kuriame proceso taške esame, todėl siauriname paieškos lauką ir mažiname konfabulacijų riziką“, – sakė Ireneuszas Borowskis, Dassault Systemes vadovas Lenkijoje.

    Praktikoje tai dažnai įgyvendinama per skirtingų agentų vaidmenis: vienas pateikia teorinę, patikrintą informaciją, kitas analizuoja konkrečius gamybos parametrus, trečias padeda sprendimų priėmimui ir fiksuoja, kodėl buvo pasiūlytas vienas ar kitas veiksmas. Esminė sąlyga išlieka žmogaus priežiūra ir atsekamumas, kad būtų aišku, kuo remiantis DI pateikė išvadą.

    Duomenų apsauga ir atskyrimas

    Pramonės įmonėms kritiškai svarbu, kad jautrūs duomenys nebūtų naudojami už įmonės ribų ir netaptų prieinami trečiosioms šalims. Todėl dažnai akcentuojamas fizinis arba logiškas duomenų atskyrimas, kai konfidencialūs rinkiniai lieka tik įmonės valdomoje infrastruktūroje.

    Toks atskyrimas ypač aktualus, kai įmonė dirba su rangovais ir tiekėjais, kuriems reikia dalies informacijos darbams atlikti. Tuomet kuriamas atskiras sluoksnis duomenų, kurie gali būti dalijami saugiai, išlaikant ribas tarp to, kas būtina bendradarbiavimui, ir to, kas yra įmonės komercinė paslaptis.

    DI agentai gamyboje: nuo įžvalgų iki veiksmų

    Specializuoti agentai pramonėje dažnai integruojami į skaitmeninius gamybos modelius ir inžinerines aplinkas, įskaitant 3D projektavimo bei skaitmeninių dvynių scenarijus. Tai leidžia ne tik apibendrinti duomenis, bet ir matyti procesus erdviniame kontekste, greičiau aptikti nukrypimus bei jų priežastis.

    Vienas dažnesnių taikymo pavyzdžių yra kokybės ir našumo problemų paieška, kai DI agentas identifikuoja neoptimalius etapus, pažymi rizikingas vietas ir pasiūlo tolesnius žingsnius. Kai kuriais atvejais agentas gali inicijuoti proceso sustabdymą tolimesnei analizei ir informuoti atsakingus asmenis, tačiau sprendimo teisė paliekama žmogui.

    Augant reguliavimo ir kibernetinio saugumo reikalavimams, įmonės vis labiau vertina sprendimus, kurie užtikrina skaidrumą, audituojamumą ir aiškias prieigos teises. Dėl to DI agentų diegimas pramonėje vis dažniau siejamas ne su madinga technologija, o su konkrečia nauda ir valdomomis rizikomis: mažiau klaidų, tikslesnės įžvalgos ir geriau apsaugoti duomenys.

  • ES reikalavimai DI aukštos rizikos sistemoms nukeliami: nauji terminai ir draudimai jau šiemet

    Europos Komisija, ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl vadinamojo Skaitmeninio „Omnibuso“ paketo dalies, susijusios su dirbtiniu intelektu. Esminė žinia rinkai – dalis terminų, kada turės būti įgyvendinti griežtesni reikalavimai, stumiami į vėlesnius metus.

    Pagal sutartas kryptis, aukštos rizikos DI sistemoms, kurios apima biometrinius sprendimus ir taikymus tokiose srityse kaip kritinė infrastruktūra, švietimas ar užimtumas, reikalavimai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 2027 metų gruodžio 2 dieną. Tai reiškia, kad įmonės ir institucijos gauna papildomo laiko pasirengti atitikties procedūroms, dokumentacijai ir rizikų valdymui.

    Kas laikoma aukštos rizikos DI?

    Aukštos rizikos kategorija ES sistemoje paprastai apima sprendimus, kurie gali turėti apčiuopiamą poveikį žmonių teisėms, saugumui ar galimybėms gauti paslaugas. Tokiose srityse DI klaidos, šališkumas ar netinkamas duomenų tvarkymas gali lemti diskriminaciją, neteisingus sprendimus ar padidėjusias saugumo grėsmes.

    Praktikoje tai reiškia, kad organizacijos turės stiprinti valdymą nuo pat kūrimo iki naudojimo: užtikrinti duomenų kokybę, vertinti šališkumo riziką, numatyti žmogaus priežiūrą, registruoti incidentus ir gebėti pagrįsti, kaip sistema priima sprendimus. Kuo didesnė įtaka žmogui, tuo didesni lūkesčiai skaidrumui ir kontrolei.

    Dar vėliau – DI kaip saugos komponentai

    Atskira data numatoma DI sistemoms, kurios laikomos saugos komponentais ir patenka į ES sektorinius reglamentus. Šiai grupei reikalavimai, pagal susitarime aptartą kryptį, turėtų būti taikomi nuo 2028 metų rugpjūčio 2 dienos, t. y. dar vėliau nei daugumai kitų aukštos rizikos sprendimų.

    Ankstesniame plane abiem šioms kategorijoms buvo minimas 2026 metų rugpjūčio 2 dienos terminas. Verslui tai reikštų greitesnes investicijas į atitikties komandas, auditą, tiekėjų patikrą ir vidines procedūras, todėl terminų nukėlimas rinkoje vertinamas kaip palengvinimas, tačiau ne kaip reikalavimų atsisakymas.

    Kokie draudimai įsigalios greičiau?

    Nors dalis aukštos rizikos terminų nukeliama, kai kurie ribojimai turėtų pradėti galioti anksčiau. Tarp jų – draudimas generuoti intymius atvaizdus be asmens sutikimo ir priemonės, nukreiptos prieš turinį, susijusį su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

    Tokios nuostatos didina spaudimą platformoms ir paslaugų teikėjams stiprinti turinio moderavimą, diegti apsaugas nuo piktnaudžiavimo generatyviniais įrankiais ir aiškiai apibrėžti atsakomybes tiek kūrėjams, tiek naudotojams. Kartu rinkai tai signalas, kad jautriausiose srityse ES ketina veikti greičiau nei bendroje atitikties darbotvarkėje.

    DI valdymo prasme šis susitarimas rodo dvigubą kryptį: daugiau laiko sudėtingiausioms atitikties dalims, tačiau griežtesnis požiūris į piktnaudžiavimo scenarijus, kurie kelia tiesioginę žalą žmonėms. Įmonėms tai proga ne tik „laukti terminų“, bet ir anksčiau susitvarkyti procesus, kurie vėliau taps privalomi.

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: gigafabrikos projektą gali nulemti Europos Komisijos sprendimas

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti vienu svarbiausių dirbtinio intelekto infrastruktūros centrų Europoje. Ekspertai pabrėžia, kad šansą gali nulemti sprendimai dėl skaičiavimo galios, kuri reikalinga DI modeliams kurti, mokyti ir diegti pramonėje.

    Diskusijos dėl vadinamosios DI gigafabrikos įsibėgėjo Europos ekonomikos kongrese, kuriame akcentuota, kad tokia infrastruktūra taps skaitmeninės ekonomikos pagrindu. Tačiau projekto kryptis ir tempas priklauso ne tik nuo Varšuvos, bet ir nuo Europos Komisijos bei EuroHPC sprendimų.

    Kas yra DI gigafabrika?

    DI gigafabrika iš esmės yra itin didelės galios duomenų centrų kompleksas, kuriame sutelkta milžiniška grafinių procesorių ir tinklų infrastruktūra. Tokie pajėgumai reikalingi ne tik pokalbių robotams, bet ir pramoninėms simuliacijoms, vaizdo analitikai, vaistų kūrimui ar vadinamiesiems skaitmeniniams dvyniams.

    Europos Sąjungoje planuojama įkurti penkias DI gigafabrikas, kurios turėtų sustiprinti regiono konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo už Europos ribų esančių platformų. Lenkija dalyvavo rengiant „Baltic AI GigaFactory“ paraišką kartu su Lietuva, Latvija, Estija ir Čekija, tačiau vėliau Europos Komisija pakeitė projekto modelį.

    Sprendimas, kuris keičia žaidimo taisykles

    Pasak su projektu susijusių atstovų, 2025 metų pabaigoje procesas labiau persikėlė į Europos Komisijos ir EuroHPC lygmenį. Tai, anot jų, apsunkino planavimą, nes atsirado daugiau neapibrėžtumo dėl projekto struktūros, valdymo ir atrankos kriterijų.

    „Gruodį 2025 metais viskas buvo perkelta į Europos Komisijos lygmenį, į EuroHPC, ir tai apsunkino projektą, kuris jau buvo gerokai įsibėgėjęs“, – sakė Krzysztofas Szubertas.

    Esminis pokytis tas, kad valstybės narės nebegali iš anksto įvardyti pageidaujamo verslo partnerio ar konsorciumo, kuris statytų gigafabriką. Praktikoje tai reiškia, kad šalims lieka siūlyti vietas, dalyvauti finansavime ir tikėtis, kad jų regionas bus pasirinktas kaip vienas iš strateginių taškų.

    Kaina ir finansavimo dilema

    Gigafabrikos projektas, kurį Lenkija norėtų matyti savo teritorijoje, vertinamas maždaug 3 milijardais eurų. Skaičiuojama, kad apie 35 proc. sumos turėtų ateiti iš viešojo sektoriaus, o dalį šių lėšų planuojama sutelkti per Europos Komisijos inicijuojamus instrumentus.

    Didžiausias politinis iššūkis yra nacionalinio biudžeto indėlis, kuris gali siekti apie 500 milijonų eurų. Tokios apimties sprendimas tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu klausimu, nes DI skaičiavimo pajėgumai vis dažniau siejami su ekonominiu saugumu ir pramonės konkurencingumu.

    Europa delsia, konkurentai greitina

    Diskusijose skambėjo kritika, kad Europos sprendimų priėmimo procesas juda lėtai, o kitos rinkos tuo metu didina tempą. Tai ypač aktualu vertinant, kad DI infrastruktūros statyba, elektros įvadų paruošimas, aušinimo sistemų diegimas ir tinklų sujungimas užtrunka ne mėnesius, o metus.

    „O mes svarstome, kaip apibrėžti dalyvavimo sąlygas ir kaip suderinti privatų kapitalą su viešuoju taip, kad neįklimptume į valstybės pagalbos taisykles“, – sakė Marekas Magryśas.

    Lenkijos atstovai akcentuoja, kad nacionaliniu lygiu jau atlikta daug namų darbų, tačiau pagrindinės kliūtys kyla derinant interesus tarp valstybių narių ir formuojant bendrą europinį modelį. Tuo pat metu įmonės, kurios planuoja DI produktus ir paslaugas, nori aiškumo dėl to, kur ir kada bus pasiekiami didelio masto pajėgumai.

    Kodėl skaičiavimo galia tampa strategine?

    Verslo atstovai pabrėžia, kad be vietinės skaičiavimo galios sunku kalbėti apie modernią reindustrializaciją, automatizaciją ir aukštos pridėtinės vertės gamybą. DI gamyklos reikalingos ne vien tyrimams, bet ir tam, kad įmonės galėtų saugiai apdoroti jautrius duomenis, kurti gamybos procesų skaitmeninius dvynius ir išlaikyti intelektinę nuosavybę regione.

    „Jeigu norime konkuruoti ir kalbame apie ekonomikos reindustrializaciją, viskas turi remtis išmaniąja automatizacija. Be DI gamyklų negalėsime masiškai mokyti modelių ir kurti skaitmeninių dvynių pramonės simuliacijoms“, – sakė Michałas Pieprzny.

    Lenkijoje jau veikia mažesnio masto DI infrastruktūros projektai, įgyvendinti su Europos Sąjungos parama, tarp jų – centrai Krokuvoje ir Poznanėje. Tačiau gigafabrikos lygio investicija būtų kitas mastelis, skirtas ne pavienėms iniciatyvoms, o regioninei pramonės transformacijai.

    Energija ir vieta: Lenkijos argumentai

    Vienas stipriausių Lenkijos argumentų – galimybė užtikrinti dideles elektros prijungimo galias. Diskusijose pažymėta, kad dalis pajėgumų galėtų būti siejama su vietomis, kur palaipsniui išjungiami anglimi kūrenti elektros gamybos blokai, todėl atsiranda infrastruktūrinė erdvė dideliems duomenų centrams.

    Be energijos, svarbus ir investuotojų požiūris į šalies geografinę padėtį bei logistiką. Pasak rinkos dalyvių, Lenkija vis dažniau laikoma pirmu pasirinkimu planuojant didelio masto duomenų centrų projektus regione, ypač kai vertinamas ryšių tinklų tankis ir prieiga prie rinkų.

    Ką turėtų daryti valstybė?

    Diskusijose išryškėjo ir skirtingas požiūris į valstybės vaidmenį. Viena kryptis akcentuoja būtinybę pirmiausia užtikrinti duomenų saugumą ir aiškias taisykles, kur bus tvarkomi viešojo sektoriaus ir verslo duomenys, kad jie nepatektų už konsorciumo ar Europos teisės ribų.

    Kita kryptis pabrėžia, kad valstybė gali pagreitinti investicijas tapdama dideliu klientu ir suformuodama aiškų paklausos signalą. Tai leistų privačiam sektoriui lengviau pagrįsti investicijas į DI infrastruktūrą ir sumažintų riziką, kad pajėgumai bus sukurti per vėlai.

    Galiausiai, kaip pabrėžė projekto dalyviai, kova dėl DI infrastruktūros nėra vien apie technologijas. Ji vis labiau primena konkurenciją dėl to, kas turės pajėgumus kurti produktus, valdyti duomenis ir užtikrinti ekonominį atsparumą, kai skaičiavimo galia tampa tokia pat kritinė kaip energetika ar logistika.

  • Pelargonijos traukiasi: „milijonas varpelių“ užkariauja balkonus – kaip prižiūrėti?

    Pelargonijos traukiasi: „milijonas varpelių“ užkariauja balkonus – kaip prižiūrėti?

    Jei pelargonijos jūsų nebedžiugina, sodininkai vis dažniau siūlo kitą, ypač gausiai žydintį pasirinkimą balkonams ir terasoms – kalibrachoją, dar vadinamą „milijonu varpelių“. Ši mini petunija vertinama dėl kaskadiško augimo ir ilgo žydėjimo, todėl greitai sukuria ryškų, tankų žiedų debesį.

    Kalibrachoja kilusi iš Pietų Amerikos ir priklauso bulvinių šeimai, o Lietuvoje dažniausiai auginama kaip vienmetė gėlė. Iš pirmo žvilgsnio ji panaši į petuniją, tačiau žiedai smulkesni, o pati gėlė paprastai geriau ištveria permainingus orus ir lengviau atgauna formą po lietaus ar vėsesnių naktų.

    Priklausomai nuo veislės, augalas užauga maždaug iki 30–70 centimetrų ir formuoja tvirtas, svyrančias kaskadas. Žydėjimas įprastai prasideda gegužę ir gali tęstis iki vėlyvo rudens, jei nepasitaiko ankstyvų šalnų. Spalvų paletė plati: nuo baltos ir geltonos iki sodriai raudonos, rožinės, mėlynos ar oranžinės.

    Norint, kad „milijonas varpelių“ iš tiesų atrodytų įspūdingai, svarbiausia užtikrinti tinkamą vietą ir priežiūros režimą. Ši gėlė ypač mėgsta saulę, o šviesa skatina augalą formuoti daugiau žiedų, todėl ji laikoma vienu geriausių pasirinkimų saulėtam balkonui. Tuo pačiu per kaitras būtina stebėti drėgmę, nes vazonuose žemė išdžiūsta gerokai greičiau.

    Nors kalibrachoja atlaidesnė trumpam perdžiūvimui nei petunijos, geriausiai ji jaučiasi, kai substratas nuolat būna lengvai drėgnas. Esant vidutinėms temperatūroms dažnai pakanka laistyti 1–2 kartus per savaitę, tačiau karštomis dienomis gali prireikti ir kasdien, o kartais ir ryte bei vakare. Laistant verta pilti vandenį tiesiai į žemę, kad nenukentėtų žiedai ir lapai.

    Praktikoje svarbi ir vandens kokybė, nes mini petunijos jautriau reaguoja į kietą vandenį, todėl dažnai rekomenduojamas lietaus arba nusistovėjęs, minkštesnis vanduo. Taip pat padeda nuoseklus tręšimas: paprastai trąšos žydintiems augalams pradedamos naudoti praėjus apie 2 savaitėms po pasodinimo, o vėliau augalas pamaitinamas maždaug kartą per savaitę, laikantis gamintojo normų.

    Lietus ir trumpalaikis atvėsimas šiam augalui dažniausiai nėra didelė problema, tačiau stiprios liūtys su vėju gali sulaužyti ūglius ir išplakti žiedus. Tokiais atvejais vazonus verta laikinai perkelti į labiau apsaugotą vietą, ypač jei balkonas atviras. Jei prognozuojamos šalnos, kalibrachoją taip pat geriau priglausti, nes net nedidelis šaltis gali greitai sustabdyti žydėjimą.

    Kalibrachoja geriausiai atsiskleidžia pakabinamuose vazonuose, kur ūgliai gali laisvai kristi žemyn ir sudaryti tankią, spalvingą „užuolaidą“. Ji puikiai tinka ir pailgoms balkonų lovelių dėžėms, ypač sodinama arčiau krašto, kad kaskada turėtų erdvės. Deriniuose ji dažnai sodinama su panašių poreikių augalais, pavyzdžiui, verbenomis ar lobelijomis, kad kompozicija išliktų vientisa visą sezoną.

  • Tarpukario Kauno namų paslaptys: dr. Ingridos Jakubavičienės knygos pristatymas Palangoje

    Gegužės 15 dieną 16.30 valandą Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje vyks istorikės dr. Ingridos Jakubavičienės knygos Namai. Miestas, žmonės ir kasdienybė tarpukario Lietuvoje sutiktuvės. Renginys nemokamas, o dalyviai kviečiami susitikti su autore ir iš arčiau pažinti jos tyrimą apie tarpukario miesto kasdienybę.

    Knygoje dėmesys sutelkiamas į laikinąją sostinę Kauną ir į tai, kas dažnai lieka už oficialių istorijos pasakojimų ribų: butus, jų planus ir vidaus gyvenimą. Autorė kviečia pažvelgti į namus nuo reprezentacinių salonų iki mažų tarnaičių kambarėlių, atskleisdama, kaip erdvės formavo žmonių santykius ir kasdienius įpročius.

    Kaip atrodė gyvenimas tarpukario butuose?

    Pasakojimas remiasi pačių kauniečių liudijimais, prisiminimais ir to meto spauda, kuri leidžia atkurti gyvą socialinį kontekstą. Juos papildo architektūros istorikų tyrimai, padedantys paaiškinti, kodėl vieni sprendimai namuose tapo prestižo ženklu, o kiti buvo paprastos būtinybės diktuojama kasdienybė.

    Autorė parodo, kad namai buvo daugiau nei adresas ar sienos: tai emocijų, daiktų ir patirčių sankaupa, atspindinti šeimos modelį, pajamų lygį ir net vertybines nuostatas. Iš pirmo žvilgsnio buitiški objektai, tokie kaip sietynai, baldai ar vaikų daiktai, knygoje tampa raktais į platesnį laikmečio paveikslą.

    Nuo miesto krizės iki modernios sostinės

    Renginyje dr. Ingrida Jakubavičienė žada aptarti ir platesnes temas, kurios formavo tarpukario Kauno veidą: butų krizę, naujas statybas ir sparčią urbanistinę kaitą. Kaunas per trumpą laiką keitėsi iš apleistos infrastruktūros ir medinių šaligatvių miesto į modernėjančią europietišką sostinę, o tai atsispindėjo ir būsto kultūroje.

    Bus kalbama ir apie pasirinkimus tarp modernistinio bei tautiškojo interjero, kurie neretai signalizavo socialinę padėtį ar siekį pritapti prie naujų miesto normų. Knyga taip pat paliečia namų šeimininkų ir tarnautojų santykius, atskleidžiant, kaip hierarchija veikė ne tik darbo rutiną, bet ir kasdienį gyvenimą bendrose erdvėse.

    Kur ir kada vyks pristatymas?

    Knygos sutiktuvės vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, adresu Vytauto gatvė 23A, Palanga. Pradžia gegužės 15 dieną 16.30 valandą, dalyvavimas nemokamas.

    Renginio metu bus galima įsigyti knygą. Norintieji kviečiami registruotis iš anksto el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

  • Italų triukas balkone: pasodinkite baziliką prie pomidorų – derlius ir skonis nustebins

    Italų triukas balkone: pasodinkite baziliką prie pomidorų – derlius ir skonis nustebins

    Pomidorai iš balkono gali būti tokie pat aromatingi kaip iš šiltnamio ar daržo, jei pasitelksite paprastą augalų kaimynystės principą. Daugelis sodininkų pastebi, kad šalia pasodintas bazilikas padeda pomidorams augti ramiau, o vaisiai tampa intensyvesnio skonio.

    Toks derinys plačiai taikomas Viduržemio regiono daržuose ir virtuvės soduose, nes abi kultūros mėgsta panašias sąlygas. Pomidorams svarbu daug šviesos, tolygi drėgmė ir maistingas, laidus vandeniui substratas, o bazilikas geriausiai jaučiasi panašioje aplinkoje.

    Kodėl bazilikas naudingas?

    Bazilikas išskiria kvapiąsias medžiagas, kurios gali atbaidyti dalį kenkėjų, dažnai puolančių balkoninius pomidorus. Mažesnis kenkėjų spaudimas reiškia mažiau augalo patiriamo streso, todėl pomidoras gali daugiau energijos skirti žydėjimui ir vaisių formavimui.

    Sodininkai taip pat dažnai sieja baziliko kaimynystę su ryškesniu pomidorų skoniu. Tai nereiškia, kad baziliko aromatas tiesiogiai persiduoda vaisiams, tačiau stabilesnės augimo sąlygos gali padėti pomidorams geriau subrandinti cukrus ir aromatines medžiagas.

    Kaip sodinti viename vazone?

    Praktikoje patogiausia viename didesniame vazone pomidorą sodinti centre, o baziliką išdėstyti pakraščiuose, paliekant keliolikos centimetrų tarpus. Taip augalai mažiau konkuruoja, o šaknys dažniau pasiskirsto skirtinguose dirvos sluoksniuose: pomidoras leidžia gilesnes, bazilikas dažniausiai auga sekliau.

    Vazonui verta rinktis gilesnį, kad šaknims pakaktų vietos ir drėgmė nesvyruotų per greitai. Dažna nesėkmės priežastis yra per mažas indas: tuomet augalai ima konkuruoti dėl vandens ir maisto medžiagų, o nauda iš kaimynystės sumažėja.

    Priežiūra: laistymas ir genėjimas

    Po pasodinimo svarbiausia palaikyti tolygiai drėgną, bet ne permirkusią žemę, ypač karštomis dienomis. Pomidorai nemėgsta staigių drėgmės šuolių, todėl reguliarus laistymas ir mulčiavimas vazone gali padėti išvengti streso.

    Baziliką verta reguliariai skabyti, kad jis neištįstų ir nepradėtų žydėti per anksti. Žydint bazilikui lapai dažnai praranda dalį aromato, o pats augalas prasčiau atlieka apsauginę funkciją, be to, suvešėjęs gali pradėti mesti šešėlį pomidorų žiedams ir vaisiams.

    Balkonams dažnai pasirenkamos kompaktiškos pomidorų veislės, todėl svarbu, kad bazilikas neužstotų šviesos. Jei saulės mažai, pomidorų vaisiai lėčiau nusidažo ir bręsta, tad baziliko formavimas tampa ne tik skonio, bet ir derliaus klausimu.

    Renkantis veislę, patikimas variantas yra paprastas kvapusis bazilikas, dažnai vadinamas genovietišku. Taip pat tinka smulkialapis bazilikas, kuris auga kompaktiškiau, o labai saulėtose vietose praverčia karščiui atsparesnės veislės, pavyzdžiui, citrininis bazilikas.

  • Mobilizacija Lietuvoje: kas ją skelbia, ką privalo daryti karo prievolininkai ir kaip informuojami gyventojai

    Mobilizacija Lietuvoje reiškia valstybės institucijų, savivaldybių ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymą, kai ruošiamasi šalies gynybai ar sąjungininkų pajėgų priėmimui. Kartu tai apima ir pasirengimą užtikrinti priimančiosios šalies paramą NATO pajėgoms.

    Mobilizacijos metu gali būti kviečiami karo prievolininkai, priklausomai nuo to, koks mobilizacijos mastas ir kokie uždaviniai nustatomi. Praktikoje tai reiškia, kad dalis visuomenės gauna aiškias pareigas, o kiti gyventojai dažniausiai tęsia įprastą darbą ir kasdienę veiklą.

    Kada ir kas skelbia mobilizaciją?

    Mobilizaciją skelbia Seimas Prezidento siūlymu, o ginkluoto užpuolimo atveju Prezidentas gali mobilizaciją paskelbti vienasmeniškai. Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė, o nuo šio sprendimo priklauso, kam ir kokios prievolės taikomos.

    Apie paskelbtą mobilizaciją informacija nedelsiant skelbiama per žiniasklaidos priemones. Karo prievolininkai papildomai informuojami individualiai per už karo prievolę atsakingus kariuomenės padalinius.

    Dalinės mobilizacijos atveju paprastai nurodoma, kurioje teritorijoje ji taikoma ir kokios institucijos bei organizacijos įtraukiamos į veiksmus. Visuotinės mobilizacijos atveju aiškiai įvardijama, kad pradedama visuotinė mobilizacija ir koks jos paskelbimo pagrindas.

    Ką reiškia tai karo prievolininkams?

    Visuotinės mobilizacijos atveju į tarnybą šaukiami parengtojo rezervo karo prievolininkai, turintys pradinį karinį parengtumą. Tokiu atveju paprastai reikalaujama per nustatytą laiką atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių, kuriame pateikiama tolimesnė informacija.

    Dalinės mobilizacijos metu karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai numatyta mobilizacijos paskelbimo sprendime. Tinkamumas tarnybai įprastai tikrinamas, o tinkami asmenys paskiriami į konkrečius karinius vienetus atnaujinti įgūdžių ir vykdyti užduočių.

    Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, taip pat gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Apie tokį šaukimą įprastai pranešama asmeniškai arba per oficialius informavimo kanalus.

    Kaip veikia mobilizacijos sistema ir informavimas?

    Mobilizacijos sistemoje dalyvauja Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir kiti atsakingi subjektai, taip pat savivaldybės, valstybės įstaigos ir ūkio subjektai. Paskelbus mobilizaciją, šie dalyviai vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus pagal savo kompetenciją.

    Savivaldybės pagal nustatytą tvarką taip pat turi pasirengimo planus ir atsakingus pareigūnus, kurie grėsmės atveju gyventojams paaiškina jų teises ir pareigas. Gyventojų perspėjimui gali būti naudojami ir mobiliojo ryšio pranešimai, kai informacija perduodama per korinio transliavimo technologijas.

    Ūkio subjektams mobilizacijos laikotarpiu gali būti pavesta vykdyti mobilizacinius užsakymus arba teikti priimančiosios šalies paramą. Tuo metu įmonės ir įstaigos, kurios neturi nustatytų užduočių, paprastai tęsia veiklą įprastai, tačiau privalo bendradarbiauti, jei to prireiktų.

    Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams mobilizacijos atveju taikoma ta pati bendra tvarka, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems, o informacija teikiama ir per Lietuvos diplomatines atstovybes. Esminis praktinis akcentas yra tai, kad karo prievolininkai turi laiku atnaujinti savo ryšio duomenis, kad pranešimai pasiektų be delsimo.

    Priimančiosios šalies parama apima civilinę ir karinę pagalbą sąjungininkų pajėgoms, įskaitant infrastruktūros, ryšių, apgyvendinimo, maitinimo ir medicinos paslaugas. NATO planavimo logika remiasi tuo, kad tokia parama yra visos valstybės, o ne vien kariuomenės užduotis, todėl svarbus institucijų, savivaldybių ir verslo suderinamumas.