CP v2

Blog

  • Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Muskas teisme: liudininkė teigia, kad Altmanui siūlyta vieta „Tesla“ valdyboje

    Kalifornijoje vykstančiame Elono Musko ieškinio prieš „OpenAI“ vadovą Samą Altmaną teisme nuskambėjo nauji teiginiai apie ankstyvuosius bendrovės struktūros svarstymus. Liudininkė Shivon Zilis, buvusi „OpenAI“ valdybos narė, pareiškė, kad Muskas vienu metu siekė „OpenAI“ prijungimo prie „Tesla“ ir esą siūlė Altmanui vietą „Tesla“ valdyboje.

    Bylos esmė susijusi su Musko teiginiu, kad „OpenAI“ nukrypo nuo pradinės misijos veikti visuomenės labui kaip ne pelno organizacija. Ieškinyje akcentuojama, kad vėliau sukurta pelno siekianti struktūra, pasak Musko, tapo dominuojančia ir pakeitė pirminius įsipareigojimus.

    Kas liudyta apie 2017–2018 metus?

    Teisme Zilis pasakojo, kad apie „OpenAI“ valdymo ir finansavimo modelį 2017–2018 metais vyko ilgos diskusijos, svarstant įvairias alternatyvas. Jos teigimu, vienas iš variantų buvo glaudesnis ryšys su „Tesla“, o derybų kontekste nuskambėjo ir idėja Altmanui pasiūlyti vaidmenį „Tesla“ valdyboje.

    Liudininkė nurodė, kad jos vaidmuo tuo metu buvo tarpininkauti tarp Musko, Altmano, Grego Brockmano ir Ilyos Sutskeverio. Teisme taip pat aptarta, kad svarstant skirtingus veiklos modelius, įtampa tarp vizijų galėjo augti, ypač dėl pinigų pritraukimo ir kontrolės klausimų.

    Žinutės ir įtarimai dėl darbuotojų viliojimo

    Procese buvo pristatyta ir susirašinėjimų bei elektroninių laiškų, kurie, anot publikacijose aprašytų teismo epizodų, rodo Musko pastangas pervilioti talentus iš „OpenAI“ į „Tesla“. Tai kontrastuoja su ankstesniais viešais aiškinimais, kad darbuotojų perėjimai esą nebuvo aktyviai skatinami.

    Zilis, atsakinėdama į klausimus, pripažino, kad bent vienu atveju iniciatyva kreiptis į specialistą dėl darbo „Tesla“ pusėje buvo Musko. Kitas teismo aptartas aspektas buvo finansavimo sprendimai, kai „OpenAI“ viduje galėjo būti juntama nežinomybė dėl pažadėtų lėšų tęstinumo.

    Kodėl ši byla svarbi DI rinkai?

    Ginčas vyksta tuo metu, kai DI sektoriuje ryškėja įtampa tarp viešojo intereso, saugumo ir komercinio mastelio. Sparčiai augant DI infrastruktūros ir modelių kūrimo kaštams, bendrovės vis dažniau renkasi hibridines struktūras, partnerystes su didžiosiomis technologijų įmonėmis ir naujus kapitalo pritraukimo kelius.

    Ši byla vertinama kaip precedento galinti turėti istorija, nes ji kelia klausimus, kaip turi būti apibrėžiami steigėjų pažadai, valdymo kontrolė ir misijos laikymasis, kai organizacija iš ne pelno modelio pereina prie pelno siekiančių mechanizmų. Teisme minėta, kad liudyti dar gali ir daugiau aukšto rango vadovų.

  • „Airbnb“ pranoko prognozes, bet Artimųjų Rytų įtampa jau kelia atšaukimų bangą

    „Airbnb“ pranoko prognozes, bet Artimųjų Rytų įtampa jau kelia atšaukimų bangą

    Apgyvendinimo platforma „Airbnb“ paskelbė mišrius pirmojo ketvirčio rezultatus: pajamos viršijo analitikų prognozes, tačiau pelnas akcijai kiek nuvylė. Bendrovė kartu perspėjo, kad Artimųjų Rytų konflikto sukelta įtampa didina atšaukimų skaičių ir gali slopinti užsakymų augimą artimiausiais mėnesiais.

    Pagal pateiktus duomenis, „Airbnb“ pajamos per metus augo 18 proc. ir pasiekė apie 2,48 mlrd. eurų. Grynasis pelnas didėjo iki maždaug 148 mln. eurų, o tai rodo, kad paklausa išlieka stipri, nors kelionių sektorius vis jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus.

    Vis dėlto įmonė nurodė, kad konfliktas prisidėjo prie šiek tiek išaugusių atšaukimų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijos Ramiojo vandenyno regione. Tokios tendencijos kelionių rinkoje dažnai siejamos su brangstančia energija, skrydžių sutrikimais ir vartotojų atsargumu planuojant keliones.

    „Išliekame optimistiški dėl augimo tempo, net jei susiduriame su sudėtingesniais palyginimais ir spaudimu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose“, – rašė „Airbnb“ akcininkams skirtame laiške.

    Antrojo ketvirčio prognozėje „Airbnb“ numatė, kad pajamos sieks apie 3,27–3,33 mlrd. eurų ir tai viršija rinkos lūkesčius. Bendrovė taip pat pagerino visų metų pajamų augimo gaires iki žemo ar vidutinio paauglių procentais lygio, tikėdamasi, kad paklausa išliks atspari net ir svyruojant kelionių srautams tarp regionų.

    Veiklos rodikliai taip pat augo: bendra užsakymų vertė per metus kilo 19 proc. iki maždaug 27,0 mlrd. eurų. Nakvynių ir vietų skaičius padidėjo 9 proc. iki 156,2 mln., o „Airbnb“ pranešė fiksavusi didžiausią pirmą kartą užsisakiusių klientų augimą nuo 2022 metų, ypač plėtros rinkose, tokiose kaip Brazilija, Japonija ir Indija.

    Rinka šiuo metu atidžiai stebi, kaip geopolitiniai įvykiai paveiks vasaros sezoną. „Airbnb“ pabrėžia, kad jos pasiūla yra itin plati ir įvairių kainų lygių, todėl paklausos svyravimai dalyje krypčių neretai kompensuojami didesniu aktyvumu kitur.

    Be to, bendrovė ruošiasi išaugusiam srautui per 2026 metų FIFA pasaulio futbolo čempionatą, kuris vyks 16 miestų Kanadoje, Meksikoje ir JAV. „Airbnb“ teigimu, nuo pasiruošimo pradžios prie platformos jau prisijungė daugiau nei 100 000 naujų būstų, o tai turėtų padėti atliepti išaugusį apgyvendinimo poreikį didžiųjų renginių metu.

    Pelningumo atžvilgiu „Airbnb“ nurodė, kad pakoreguota EBITDA sudarė apie 479 mln. eurų ir viršijo analitikų vertinimus. Investuotojams tai svarbu vertinant, ar bendrovė gali išlaikyti maržas, kai kelionių rinka susiduria su didesniu neapibrėžtumu ir kintančiais vartotojų įpročiais.

  • „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ pristatė naują DI modelį kibernetiniam saugumui: kas gaus prieigą ir kodėl tai kelia įtampą?

    „OpenAI“ paskelbė pradedanti ribotą naujos savo DI versijos „GPT-5.5-Cyber“ peržiūrą, skirtą patikrintoms kibernetinio saugumo komandoms. Bendrovė teigia, kad šis modelis kuriamas tam, kad saugumo specialistams būtų lengviau spręsti praktines užduotis, kurios su įprastais apribojimais dažnai tampa per sunkiai įgyvendinamos.

    Pasak „OpenAI“, „GPT-5.5-Cyber“ nėra pristatomas kaip didelis šuolis kibernetinių gebėjimų prasme. Pagrindinis pokytis yra didesnis leidžiamumas su saugumu susijusiose užduotyse, kad patikimi naudotojai galėtų efektyviau dirbti su realiais incidentais, o ne tik su teoriniais pavyzdžiais.

    Kam tai skirta praktiškai?

    „OpenAI“ nurodo, kad patikrintos komandos modelį galės patogiau taikyti pažeidžiamumų identifikavimui ir prioritetų nustatymui, pataisymų patvirtinimui bei kenkėjiškų programų analizei. Tokie darbai dažnai reikalauja detalių techninių duomenų ir iteracijų, o griežtesnės apsaugos priemonės bendroje versijoje gali trukdyti darbo eigai.

    „GPT-5.5-Cyber leidžia mažesniam partnerių ratui tirti pažangias darbo eigas, kuriose specializuota prieigos elgsena gali turėti reikšmės“, – sakė „OpenAI“.

    Konkurencinis fonas ir ribota prieiga

    Naujiena pasirodė praėjus maždaug mėnesiui po to, kai konkurentė „Anthropic“ pristatė „Claude Mythos Preview“ ir taip pat pasirinko ribotos prieigos modelį. Abi bendrovės akcentuoja atranką ir patikrą, siekdamos sumažinti riziką, kad pažangūs įrankiai bus panaudoti piktavališkai.

    „Anthropic“ viešai komunikavo apie iniciatyvą „Project Glasswing“, pagal kurią prieiga prie „Mythos“ suteikiama tik pasirinktoms organizacijoms. Toks „uždaros peržiūros“ formatas tampa vis dažnesnis, kai kalbama apie DI taikymą saugumo srityje, kur riba tarp gynybinių ir puolamųjų gebėjimų gali būti labai plona.

    Kodėl tai svarbu kibernetiniam saugumui?

    Rinkoje jau matoma tendencija kurti DI modelių versijas konkrečioms profesinėms sritims, ypač ten, kur reikalinga didelė techninė kompetencija ir greitas reagavimas. Kibernetinio saugumo komandoms tai gali reikšti spartesnį pažeidžiamumų triage, aiškesnį konteksto apibendrinimą bei efektyvesnę analizę, tačiau kartu didėja poreikis griežtam prieigos valdymui.

    „OpenAI“ pabrėžia, kad peržiūra yra ribota ir skirta patikrintiems partneriams, o saugikliai lieka svarbia produkto dalimi. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip kompromisas: suteikti saugumo profesionalams daugiau galimybių, bet išlaikyti kontrolę, kad įrankiai netaptų patogiu keliu kibernetiniams nusikaltėliams.

  • „Datadog“ šauna 31 proc. po rekordinės ataskaitos: DI bumas išryškina naujus programinės įrangos lyderius

    „Datadog“ šauna 31 proc. po rekordinės ataskaitos: DI bumas išryškina naujus programinės įrangos lyderius

    JAV biržoje listinguojamos bendrovės „Datadog“ akcijos šoktelėjo apie 31 proc. po to, kai įmonė paskelbė gerokai lūkesčius viršijusius ketvirčio rezultatus ir pagerino metų prognozes. Rinkai tai tapo signalu, kad dalis programinės įrangos sektoriaus atranda aiškų kelią uždirbti iš DI paklausos.

    „Datadog“ pirmą kartą peržengė 1 000 000 000 eurų ketvirčio pajamų ribą, o investuotojai į tai sureagavo itin aštriai. Kartu kilo ir kitų sektoriaus bendrovių, tarp jų „Snowflake“ bei „MongoDB“, akcijos.

    „Datadog“ siūlo debesų infrastruktūros stebėsenos ir saugos sprendimus, kurie tampa kritiškai svarbūs DI modelių kūrimui bei diegimui. Analitikų vertinimu, tokios platformos laimi todėl, kad DI projektai didina skaičiavimo apkrovas, o verslams reikia matomumo, našumo kontrolės ir patikimo incidentų valdymo.

    Bendrovės vadovas Olivier Pomel investuotojams nurodė, kad įmonė pritraukė du didelius hiperskalės klientus, kurie DI modelius treniruoja vadinamosiose superintelekto laboratorijose. Toks klientų tipas paprastai reiškia itin dideles ir ilgalaikes infrastruktūros sąskaitas, todėl rinka akcentavo pajamų tvarumą.

    „Tai buvo išskirtinis ketvirtis, parodantis, kad DI išlaidos programinėje įrangoje gali virsti apčiuopiamu augimu“, – teigė vienas rinkos analitikų, vertinęs ataskaitą po rezultatų paskelbimo.

    Investuotojų optimizmą sustiprino ir „Twilio“ istorija: praėjusią savaitę bendrovė taip pat paskelbė stiprius rezultatus, o akcijos per pastarąjį mėnesį buvo smarkiai pabrangusios. Rinka vis dažniau skiria įmones, kurios ne tik kalba apie DI, bet ir aiškiai parodo, kaip jį monetizuoja per produktus, naudojimo apimtis ir klientų išlaikymą.

    Per „Twilio“ metinę konferenciją pristatyti atnaujinimai skirti DI agentams, kad jie efektyviau „susikalbėtų“ tarpusavyje ir geriau aptarnautų klientus. Akcentuotos funkcijos, padedančios fiksuoti klientų duomenis, užtikrinti sklandų užklausų perdavimą ir suformuoti veiksmų sąrašus, kurie padeda greičiau spręsti problemas.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pokyčių klientų aptarnavime yra vadinamoji atmintis, kai agentas gali išsaugoti kontekstą ir tęsti pokalbį po pertrūkio. Tai ypač aktualu sektoriuose, kuriuose skambučių nutrūkimas reiškia pakartotinį tapatybės patvirtinimą ir ilgesnį laukimą.

    Programinės įrangos rinkoje konkurencija išlieka didelė, o įmonės vis dar susiduria su spaudimu pagrįsti kainodarą ir augimą. Tačiau „Datadog“ ir „Twilio“ pavyzdžiai rodo besiformuojančią tendenciją: DI laimėtojais laikomi tie, kurie turi aiškų produktinį pritaikymą, didelę klientų bazę ir gali pasiūlyti įrankius, mažinančius riziką bei didinančius efektyvumą.

  • „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    „Cloudflare“ akcijos krito 18 proc.: nors pelnas augo, dėl DI pokyčių atleis per 1 100 žmonių

    JAV debesų kompiuterijos ir interneto infrastruktūros bendrovės „Cloudflare“ akcijos po paskelbtų ketvirčio rezultatų smuko apie 18 proc., nors pajamos ir pelno rodikliai pranoko analitikų lūkesčius. Investuotojus labiausiai išgąsdino žinia apie planuojamą maždaug penktadalio darbuotojų mažinimą.

    Bendrovė pranešė, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pajamos siekė apie 592 mln. eurų, kai rinkoje tikėtasi maždaug 575 mln. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai taip pat buvo didesnis nei prognozuota.

    „Tai nebuvo lengvas sprendimas, bet jis teisingas“, – sakė „Cloudflare“ vadovas Matthew Prince.

    „Cloudflare“ teigimu, ji atsisveikins su daugiau nei 1 100 darbuotojų, nes spartus dirbtinio intelekto diegimas iš esmės pakeitė tai, kaip atliekamas darbas. Bendrovė pabrėžė, kad per pastaruosius tris mėnesius jos DI naudojimas išaugo daugiau nei 600 proc., todėl peržiūrėtos funkcijos ir prioritetai.

    Vadovybė investuotojams aiškino, jog dalis pareigybių nebeatitinka ateities poreikių, o veiklos modelis vis labiau orientuojamas į DI pagrįstą automatizavimą. Tokie pokyčiai rinkoje vertinami dvejopai: jie gali kelti efektyvumą, bet kartu signalizuoja apie pertvarkų rizikas ir kaštus trumpuoju laikotarpiu.

    Prognozės neatpirko nerimo

    Antram 2026 metų ketvirčiui „Cloudflare“ prognozavo apie 615 mln. eurų pajamų, o pelno gairės iš esmės atitiko Volstrito lūkesčius. Vis dėlto rinkai užkliuvo tai, kad pajamų prognozė buvo praktiškai ties analitikų riba, todėl darbuotojų atleidimai tapo pagrindiniu pranešimo akcentu.

    Visiems 2026 metams bendrovė numatė apie 2,60 mlrd. eurų pajamų, šiek tiek viršydama rinkos vertinimus. Tuo pat metu „Cloudflare“ paskelbė ir apie mažėjantį nuostolį: ketvirtį ji baigė su maždaug 21,2 mln. eurų grynuoju nuostoliu.

    Ką rodo DI banga?

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje įsitvirtino tendencija pertvarkyti komandas ir procesus taip, kad rutininės užduotys būtų automatizuojamos, o žmonių darbas koncentruojamas į produktų vystymą, saugumą ir klientų poreikius. Tokie sprendimai dažnai paskelbiami kartu su pažadais ilgainiui didinti maržas, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie gali kelti neapibrėžtumą dėl vykdymo kokybės ir augimo tempo.

    „Cloudflare“ atvejis išryškina ir platesnį klausimą investuotojams: net ir augant DI paklausai, rinkos reakciją gali lemti ne vien rezultatai, bet ir tai, kaip įmonė paaiškina savo transformacijos kainą, rizikas bei aiškų kelią į tvarų pelningumą.

  • DI bumas keičia JAV gamybą: „Nvidia“ ir „Corning“ žada 3 000 darbo vietų ir naujas gamyklas

    DI bumas keičia JAV gamybą: „Nvidia“ ir „Corning“ žada 3 000 darbo vietų ir naujas gamyklas

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas teigia, kad nauja partnerystė su „Corning“ gali tapti postūmiu atgaivinti JAV technologijų gamybą ir sutrumpinti kritinių komponentų tiekimo grandines. Jo teigimu, pasaulis įžengė į itin spartaus DI infrastruktūros plėtros etapą, kurio mastas prilygsta istoriniam lūžiui.

    Pasak J. Huango, DI tampa ne tik programine įranga ar paslauga, bet ir bazine infrastruktūra, kuri bus reikalinga beveik kiekvienam sektoriui. Dėl to didėja poreikis ne vien lustams, bet ir visai duomenų centrų ekosistemai, nuo energijos tiekimo iki ryšio sprendimų.

    „Šiuo metu vyksta didžiausia infrastruktūros plėtra žmonijos istorijoje, o dirbtinis intelektas taps esmine infrastruktūra visame pasaulyje“, – sakė Jensenas Huangas.

    Partnerystės esmė – optinės jungtys, kurios duomenų centruose sujungia skaičiavimo įrangą ir leidžia perduoti milžiniškus duomenų srautus. „Nvidia“ akcentuoja, kad augant skaičiavimo apkrovoms variniai kabeliai tampa vis dažnesniu ribojančiu veiksniu, todėl rinka greitai pereina prie optinių technologijų.

    „Corning“ paskelbė, kad dėl šios plėtros statys tris naujus gamybos objektus Teksase ir Šiaurės Karolinoje. Bendrovė nurodo, kad projektai turėtų sukurti daugiau nei 3 000 darbo vietų, o didesni pajėgumai padės greičiau aprūpinti duomenų centrus optiniais komponentais, reikalingais DI klasteriams.

    Viešai aptariant sandorį buvo pabrėžta, kad pastaraisiais dešimtmečiais dalis technologijų gamybos ir tiekimo grandinių stipriai įsitvirtino Azijoje, įskaitant Taivaną, Kiniją ir Vietnamą. „Nvidia“ vadovas šią DI investicijų bangą pristato kaip progą dalį pajėgumų grąžinti į JAV, pasinaudojant augančia paklausa ir kapitalo srautais.

    „Tai neeilinė galimybė, nes galime pasinaudoti rinkos dinamika ir pirmą kartą per kelias kartas atgaivinti JAV gamybą“, – sakė Jensenas Huangas.

    Analitikų vertinimu, duomenų centrų plėtra tiesiogiai kelia paklausą ne tik aukštųjų technologijų gamintojams, bet ir statybų, elektros instaliacijos, inžinerinių sistemų, aušinimo bei energijos infrastruktūros specialistams. Augant DI sistemų mastui, didėja ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo rizika, kurią jau įvardija rinkos dalyviai.

    „Nvidia“ pabrėžia, kad optinės technologijos ir vadinamoji silicio fotonika tampa vienu svarbiausių ateities duomenų centrų elementų. Bendrovės tikslas – užsitikrinti tiekimo grandinę, kuri galėtų patikimai aptarnauti kitą DI plėtros etapą, kai nauji skaičiavimo pajėgumai bus diegiami dar sparčiau nei iki šiol.

    Rinkos reakcija į naujieną buvo ryški: po pranešimo „Corning“ akcijos šoktelėjo daugiau nei 12 proc., o „Nvidia“ – apie 6 proc. Investuotojai tokius susitarimus dažnai vertina kaip signalą, kad DI infrastruktūros ciklas plečiasi už vien lustų ribų ir apima ryšio, tinklų bei duomenų centrų komponentų gamintojus.

  • Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    Jimas Crameris įspėja: DI bumas dar nesibaigė – būtent jis gali išlaikyti ekonomiką ant bangos

    JAV finansų rinkoms po įspūdingo kilimo pristabdžius, televizijos laidų vedėjas ir investuotojų nuomonės formuotojas Jimas Crameris teigia, kad tai – labiau sveika pauzė nei ilgalaikio nuosmukio pradžia. Jo vertinimu, pagrindinis šio ciklo variklis išlieka DI bumas, galintis toliau palaikyti akcijų brangimą ir ekonomikos augimą.

    Jis tai komentavo po sesijos, kai visi trys pagrindiniai JAV akcijų indeksai užsidarė minuse. Pasak Cramerio, daliai su DI susijusių bendrovių akcijų pastaruoju metu fiksuotas pernelyg staigus šuolis, todėl trumpas atvėsimas yra tikėtinas ir netgi naudingas.

    „Mums reikia šiek tiek poilsio. Norime, kad akcijos atvėstų“, – sakė J. Crameris.

    Cramerio argumentas remiasi tuo, kad DI plėtra jau seniai nebeapsiriboja vien programine įranga ar keliomis technologijų milžinėmis. Tam reikia skaičiavimo lustų, duomenų centrų, debesijos infrastruktūros, ryšio įrangos, kibernetinio saugumo bei didesnių elektros pajėgumų, todėl nauda išsiskaido per daug platesnę pramonės grandinę.

    Laidoje jis DI vadino tuo, ką „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas yra įvardijęs ketvirtąja pramonės revoliucija. Tokia kryptis, anot Cramerio, gali veikti kaip didelio masto investicijų ir darbo vietų kūrimo impulsas, net jei trumpuoju laikotarpiu rinkas spaudžia vartojimo lėtėjimo, silpnesnio samdymo ar geopolitinės įtampos ženklai.

    „Kiekvienas iš šių sluoksnių yra tarsi milžiniška amerikietiškų darbo vietų programa. Visi kartu jie turi galią išlaikyti šalies ekonomiką veikiančią“, – teigė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad po stipraus ralio rinkoje gali būti daugiau trumpalaikio silpnumo epizodų. Vis dėlto, jo nuomone, pagrindinis klausimas investuotojams yra ne vienos dienos indeksų svyravimai, o tai, ar DI infrastruktūros statybos ir įmonių kapitalo išlaidos išlieka kryptingos.

    Pastaraisiais metais DI proveržį vis labiau riboja ne vien technologiniai, bet ir fiziniai ištekliai: elektros energijos pasiūla, tinklų pralaidumas, duomenų centrų statybų tempas, aušinimo sprendimai ir lustų tiekimo grandinės. Dėl to dalis rinkos dalyvių DI temą sieja ne tik su programinės įrangos kūrėjais, bet ir su energetikos, pramonės bei infrastruktūros bendrovėmis.

    Cramerio logika paprasta: jei DI paklausa ir toliau skatins realias investicijas į pajėgumus, tai gali palaikyti įmonių pajamas ir platesnį ekonomikos aktyvumą net ir esant kintančiam palūkanų normų ar vartotojų nuotaikų fonui. Tačiau jis perspėja, kad po staigių kainų šuolių investuotojams svarbu vertinti riziką ir neignoruoti rinkos cikliškumo.

  • „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    „Corning“ vadovas atskleidė: dvi slaptos sutartys su hyperscaleriais viršija „Meta“ 5,6 mlrd. eurų sandorį

    JAV technologinių medžiagų ir optinių sprendimų gamintoja „Corning“ skelbia užsitikrinusi dar du didelius, ilgalaikius tiekimo susitarimus su neįvardytais hyperscale duomenų centrų operatoriais. Bendrovės vadovas Wendellis Weeksas teigia, kad šie kontraktai yra didesni nei viešai aptartas „Meta“ sandoris.

    „Meta“ atveju „Corning“ anksčiau buvo nurodžiusi, kad iki 2030 metų sutarties vertė gali siekti iki 6 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus apytiksliu dabartiniu kursu, tai sudaro apie 5,6 mlrd. eurų, todėl rinkos lūkesčiai dėl dviejų naujų susitarimų apimties dar labiau išaugo.

    „Mes sudarėme didžiausią komercinį susitarimą mano karjeroje su „Nvidia“, o šie kiti du dideli susitarimai yra didesni nei viešai skelbtas „Meta“ sandoris“, – sakė W. Weeksas.

    Pasak vadovo, klientų pavadinimai kol kas neviešinami, nes bendrovė laikosi principo sprendimą dėl pranešimų palikti patiems užsakovams. Jis pabrėžė, kad tokie kontraktai yra reikšmingi ne tik pajamų prasme, bet ir dėl to, kaip planuojamos gamybos ir pajėgumų plėtros investicijos.

    „Corning“ teigimu, naujieji susitarimai paremti modeliu, kai klientai dalijasi tiek plėtros nauda, tiek rizikomis, susijusiomis su būtinu gamybos pajėgumų didinimu. Toks principas pastaraisiais metais tapo vis dažnesnis, kai duomenų centrų rinka susiduria su nepastovia paklausa ir sparčiai besikeičiančiais technologiniais ciklais.

    Dideli optinių jungčių ir šviesolaidžio poreikiai siejami su dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra: kuo daugiau skaičiavimo galios ir duomenų srautų, tuo svarbesnės tampa aukštos spartos jungtys tarp serverių ir duomenų centrų mazgų. Dėl to tiekėjai, galintys užtikrinti apimtis ir kokybę, tampa strateginiais partneriais didžiausiems debesijos paslaugų ir duomenų centrų operatoriams.

    W. Weeksas yra užsiminęs, kad šie du susitarimai savo struktūra ir trukme panašūs į „Meta“ kontraktą, tačiau jų detalės bus atskleistos tik klientams nusprendus viešinti tiekimo grandinės sprendimus. Investuotojai tokias žinias vertina kaip signalą, kad duomenų centrų modernizacijos ir plėtros banga gali būti ilgesnė, nei tikėtasi anksčiau.

  • „Nvidia“ pasirašė milžinišką DI sandorį: „IREN“ akcijos šovė, bet euforija greit išblėso

    „Nvidia“ pasirašė milžinišką DI sandorį: „IREN“ akcijos šovė, bet euforija greit išblėso

    DI infrastruktūra – iki 5 gigavatų

    Duomenų centrų operatorė „IREN“ paskelbė apie partnerystę su lustų milžine „Nvidia“, skirtą didelio masto DI skaičiavimams. Po pranešimo bendrovės akcijos po prekybos valandų buvo pašokusios iki maždaug 27 proc., tačiau vėliau didžiąją prieaugio dalį atidavė ir nusistovėjo ties maždaug 6 proc.

    Pagal paskelbtą planą „Nvidia“ ir „IREN“ ketina diegti iki 5 gigavatų „Nvidia“ DSX prekės ženklo infrastruktūros projektų. Šie sprendimai numatyti DI darbo krūviams ir būtų įgyvendinami „IREN“ duomenų centrų objektuose įvairiose pasaulio vietose.

    Akcijų teisė ir investicija iki 1,9 mlrd. eurų

    Kartu su partneryste „IREN“ suteiks „Nvidia“ penkerių metų teisę įsigyti iki 30 mln. paprastųjų akcijų. Nurodyta, kad akcijų įsigijimo kaina būtų 70 JAV dolerių už akciją, tai yra apie 62 eurus, taikant apytikrį valiutos kursą.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad sandoris „Nvidia“ suteiktų galimybę investuoti iki 2,1 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 1,9 mlrd. eurų. Tokia struktūra rinkoje dažnai vertinama kaip strateginis įsipareigojimas, tačiau kartu ji gali kelti ir papildomų klausimų dėl būsimų akcijų praskiedimo.

    „DI fabrikai tampa pamatine pasaulio ekonomikos infrastruktūra. Diegti šias sistemas tokiu mastu įmanoma tik giliai integruojant visą grandinę – skaičiavimus, tinklus, programinę įrangą, energiją ir operacijas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    5 metų sutartis dėl GPU debesijos

    Atskirame pranešime „IREN“ nurodė pasirašiusi penkerių metų, 3,4 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį dėl valdomų GPU debesijos paslaugų „Nvidia“ vidiniams DI ir tyrimų poreikiams. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro apie 3,1 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad diegimas vyktų esamuose „IREN“ duomenų centruose Childress mieste, Teksase. Tokie kontraktai rodo, kad didieji DI kūrėjai vis dažniau užsitikrina ne tik lustų tiekimą, bet ir visą infrastruktūrą, reikalingą ilgalaikiam skaičiavimo pajėgumui.

    Nuo bitkoinų kasimo – prie DI paklausos

    „IREN“ anksčiau labiau siejo veiklą su duomenų centrais, pritaikytais kriptovaliutų kasimui, tačiau pastaraisiais metais vis aktyviau persiorientuoja į DI infrastruktūros paslaugas. Šį posūkį skatina sparčiai auganti GPU skaičiavimų paklausa ir didėjantys energijos bei aušinimo reikalavimai.

    „IREN“ taip pat yra skelbusi apie daugiametį susitarimą su „Microsoft“, orientuotą į GPU debesijos infrastruktūrą, kurioje naudojami „Nvidia“ sprendimai. Rinka tokius sandorius vertina kaip ženklą, kad DI bumas vis labiau persikelia iš vien tik lustų trūkumo į platesnę konkurenciją dėl elektros, duomenų centrų vietų ir paruoštos infrastruktūros.

  • „Coinbase“ smuko į nuostolį: kriptovaliutų kainų kritimas kirto per pajamas, akcijos leidosi

    „Coinbase“ smuko į nuostolį: kriptovaliutų kainų kritimas kirto per pajamas, akcijos leidosi

    JAV kriptovaliutų birža „Coinbase“ paskelbė prastesnius nei tikėtasi pirmojo ketvirčio rezultatus: dėl smukusių kriptovaliutų kainų ir mažesnio aktyvumo rinkoje bendrovė patyrė reikšmingą nuostolį. Po paskelbimo akcijos poprekybinėje sesijoje krito apie 4 proc.

    Bendrovė nurodė, kad jos veiklos rezultatams itin svarbios neatidėliotinos, vadinamosios „spot“, skaitmeninio turto prekybos apimtys, o jos metų pradžioje sumažėjo. Tokiais laikotarpiais labiausiai krenta pajamos iš sandorių mokesčių, kurie istoriškai buvo pagrindinis „Coinbase“ pajamų šaltinis.

    „Coinbase“ pajamos nesiekė analitikų lūkesčių: įmonė pranešė apie maždaug 1,41 mlrd. eurų ketvirčio pajamas, kai rinka tikėjosi apie 1,52 mlrd. eurų. Vienai akcijai tenkantis rezultatas taip pat nuvylė: fiksuotas maždaug 1,39 euro nuostolis, nors buvo laukiama pelno.

    Prekybos sulėtėjimas ir apskaita

    Rinkos dalyviai šį ketvirtį ypač atidžiai stebėjo, ar „Coinbase“ sugeba išlaikyti pelningumą, kai prekybos apimtys mažėja. Bendrovė priminė, kad jos grynasis pelnas dažnai svyruoja ir dėl apskaitos taisyklių, kai turimi kriptoaktyvai vertinami pagal ketvirčio pabaigos kainą, net jei jie nebuvo parduoti.

    Tuo pat metu „Coinbase“ toliau bando mažinti priklausomybę nuo prekybos mokesčių. Bendrovė plečia prenumeratų ir paslaugų segmentą, kuriame didesnę reikšmę turi stabilios pajamos iš stabiliojo žetono USDC ir stakingo.

    Stabiliojo žetono veikla išliko vienu ryškesnių taškų: „Coinbase“ nurodė, kad pajamos iš šio segmento augo, o tai siejo su didesne USDC pasiūla rinkoje ir didesniais vidutiniais USDC likučiais bendrovės produktuose. Rinkoje stabilieji žetonai dažnai vertinami kaip „tiltas“ tarp tradicinių finansų ir kriptovaliutų, todėl jų reikšmė biržoms didėja.

    Posūkis į išvestines ir naujus produktus

    „Coinbase“ akcentuoja, kad kriptovaliutų rinkoje silpnėjant greito uždarbio bangoms, biržos vis aktyviau ieško papildomų pajamų šaltinių. Dėl to didėja dėmesys išvestinėms priemonėms, prognozių kontraktams ir realaus pasaulio turto žetonizacijai.

    Bendrovė pranešė, kad jos išvestinių priemonių prekybos apimtys per ketvirtį siekė apie 3,9 mlrd. eurų ir per metus šoktelėjo kelis kartus. „Coinbase“ taip pat kalba apie ambiciją tapti universalesne prekybos platforma, kurioje vartotojai rastų daugiau nei tik pagrindinių kriptovaliutų pirkimą ir pardavimą.

    „Siekiame išplėsti tai, kuo žmonės gali prekiauti, kad keičiantis rinkai visada turėtume paklausą turinčių produktų“, – sakė „Coinbase“ finansų direktorė Alesia Haas.

    Kaštų mažinimas ir DI

    Investuotojai taip pat vertina, kiek griežtai bendrovė kontroliuoja išlaidas. „Coinbase“ neseniai paskelbė apie planus mažinti darbuotojų skaičių, o pertvarką siejo ir su spartėjančiu DI pritaikymu vidiniuose procesuose.

    Rinkos dalyviams tai signalizuoja, kad bendrovė ruošiasi ilgesniam vangesnių apimčių laikotarpiui, kai didžiausią reikšmę turi veiklos efektyvumas ir pajamų diversifikacija. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar prenumeratų, paslaugų ir išvestinių priemonių plėtra pajėgi kompensuoti prekybos mokesčių cikliškumą.